📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MELIORACIJOS TECHNINIO REGLAMENTO MTR 2.02.01:2006 „MELIORACIJOS STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2006 m. sausio 9 d. Nr. 3D-2
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu,
tvirtinu Melioracijos techninį reglamentą MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama).
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
Arūnas Kundrotas
2006 m. sausio 6 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3D-2
MELIORACIJOS TECHNINIS REGLAMENTAS
MTR 2.02.01:2006
MELIORACIJOS STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis melioracijos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų melioracijos statinių projektavimo bei statybos pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į melioracijos statinių naudojimo ypatumus.
2. Reglamentas yra suderintas ir pagrįstas atitinkamais statinių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių statybos techninių reglamentų [9.10–9.12, 9.14–9.15, 9.18], kitų normatyvinių dokumentų [9.13, 9.16–9.17] reikalavimais bei statybos techninių reglamentų [9.36–9.40] nustatytais pagrindiniais statinių reikalavimais.
3. Rengiant melioracijos statinių projektą, Reglamento nuostatos taikomos atsižvelgiant į konkrečių melioracijos statinių bei jų konstrukcijų projektavimo ypatumus, išdėstytus atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose [9.10-9.12, 9.14-9.15, 9.18].
4. Melioracijos statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę [9.1] užtikrintų pagrindinius statinių reikalavimus [9.36-9.40].
5. Derinant skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, atliekama STR 2.05.03:2003 [9.10] 3.1 punkte aptartoji patikimumo analizė, atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius:
5.1. Poveikių būtinąsias reikšmes;
5.2. Dalinius patikimumo koeficientus, įskaitant ir konversijos, veikimo sąlygų ir kitus, jeigu jie yra, koeficientus;
5.3. Konstrukcijų ir statybos produktų kontrolei, bandymams bei tyrinėjimams taikomų metodikų ir įrangos paklaidas;
5.4. Ypatingą melioracijos statinių specifiką (didelę įvairovę, labai dažną unikalumą, incidentų ir net avarijų grėsmę ir kt.).
6. Projektuojant ir statant melioracijos statinius būtina atsižvelgti į saugomų teritorijų [9.5], susisiekimo sistemų [9.35], geležinkelio linijų ir automobilių kelių planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo [9.3, 9.4, 9.6] reikalavimus. Projektai rengiami vadovaujantis reglamentais [9.19, 9.21–9.23, 9.10, 9.32–9.40, 9.47] ir normatyviniais dokumentais [9.41, 9.42, 9.49].
7. Melioracijos statinių statybos leidimų išdavimo tvarką nustato melioracijos techninis reglamentas MTR 1.07.01:2006, o pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – reglamentas MTR 1.11.01:2006.
8. Šio Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems melioracijos statinių projektavimo, statybos, taip pat 3 punkte nurodytų konstrukcijų ir geotechnikos projektavimui ir kontrolei skirtų normatyvinių dokumentų rengimo veikla.
II. NUORODOS
9. Reglamentas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais bei pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
9.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
9.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
9.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);
9.4. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
9.5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
9.6. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
9.7. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245);
9.8. LST ISO 8930:2003 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;
9.9. LST ISO 3898-2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;
9.10. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
9.11. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-44 (Žin., 2005, Nr. 17-550);
9.12. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 (Žin., 2005, Nr. 28-895);
9.13. LST L ENV 1994-1-1:2000 – LST L ENV 1994-2:2002 „Eurokodas 4. Plieno ir betono kompozicinių konstrukcijų projektavimas“ (1–2 dalys); LST L ENV 1994-1-1:2000 – LST L ENV 1994-2:2002 „Eurokodas 4“;
9.14. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2005, Nr. 25-818);
9.15. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 (Žin., 2005, Nr. 14-443);
9.16. LST L ENV 1997-1-1:2001 – LST L ENV 1997-3:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis aptarnavimas“ (1–3 dalys);
9.17. LST L ENV 1998-1-1:2002 – LST L ENV 1998-5:2002 „Eurokodas 8. Žemės drebėjimui atsparių konstrukcijų projektavimas“ (1–5 dalys);
9.18. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-152 (Žin., 2005, Nr. 39-1282);
9.19. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
9.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
9.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);
9.22. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 42-1587);
9.23. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 25-779);
9.24. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 (Žin., 2005, Nr. 116-4215);
9.25. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 (Žin., 2002, Nr. 109-4837);
9.26. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
9.27. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419 (Žin., 2000, Nr. 90-2818);
9.28. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 (Žin., 2004, Nr. 10-286);
9.29. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720);
9.30. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2003, Nr. 79-3614);
9.31. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 565 (Žin., 2003, Nr. 119-5449);
9.32. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
9.33. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 (Žin., 2004, Nr. 154-5624);
9.34. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2001, Nr. 53-1899);
9.35. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773);
9.36. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
9.37. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215);
9.38. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2000, Nr. 8-216);
9.39. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2000, Nr. 8-216);
9.40. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 399 (Žin., 1999, Nr. 107-3120);
9.41. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2004, Nr. 96-3563);
9.42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
9.43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729);
9.44. Leidimų vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1999, Nr. 16-425; 2004, Nr. 34-1118);
9.45. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 105-2393);
9.46. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877);
9.47. Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 (Žin., 2005, Nr. 3-59);
9.48. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 (Žin., 2004, Nr. 127-4582);
9.49. Sausinamosios melioracijos projektavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 (Žin., 2004, Nr. 127-4582);
9.50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656);
9.51. Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771);
9.52. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 (Žin., 1998, Nr. 41-1119);
9.53. Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 (Žin., 1998, Nr. 41-1119);
9.54. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 (Žin., 2005, Nr. 30-945);
9.55. Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 152 (Žin., 1993, Nr. 74-1397);
9.56. Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 1993, Nr. 72-1368);
9.57. Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1997, Nr. 89-2244);
9.58. Riboženklių apsaugos instrukcijos, patvirtintos Valstybinio žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 1996, Nr. 85-2041);
9.59. Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 35 (Žin., 1996, Nr. 63-1493);
9.60. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (Žin., 1996, Nr. 125-2923);
9.61. Vandentvarkos darbų saugos taisyklės DT 3-99, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51 (Žin., 1999, Nr. 20-579);
9.62. Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr. 3-74).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
10. Reglamente vartojamos sąvokos:
10.1. Drena – drenažo vamzdis arba vamzdelis;
10.2 Drenažas – 1) žemės sausinimas požeminiais vamzdžiais; 2) konstrukcija (elementas), skirta hidrotechnikos statiniui, po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuleisti į žemutinį bjefą; 3) statinių ir jų elementų, pvz., rūsių, apsaugos nuo požeminio vandens priemonė;
10.3. Drenažo filtras – gerai vandenį praleidžiančių medžiagų sluoksnis (arba sluoksniai) aplink dreną ir virš jos (iki ariamojo sluoksnio) greitam vandens pertekliui susisunkti į sausintuvą;
10.4. Drenažo šulinys – antžeminis arba požeminis drenažo sistemos elementas drenažo veikimo kontrolei, drenų sujungimo ir drenažo veikimo efektyvumui pagerinti;
10.5. Drenažo sistema – drenų, drenažo filtrų, šulinių ir vandens nuleistuvų visuma vandens pertekliui iš žemės sklypo surinkti ir pašalinti;
10.6. Drenavimo gylis – atstumas nuo žemės paviršiaus iki sausintuvo dugno;
10.7. Griovys – dirbtinė atvira vandens nuleidimo vaga su nuolatine tėkme arba vidutinio vandeningumo metais neturinti nuolatinio nuotėkio;
10.8. Griovio šlaitų tvirtinimo priemonės – techninės, biologinės ir kt. priemonės šlaitų atsparumui ir stabilumui didinti nuo vandens tėkmės, bangų, atmosferos kritulių ir kt. poveikio;
10.9. Natūralizavimasis – 1) griovių ar kitų dirbtinių objektų apaugimas augmenija; 2) griovio vagos profilio natūralus susidarymas;
10.10. Polderis – nuo pastovaus ar periodinio apsėmimo arba užtvinimo dambomis (polderių pylimais) atitvertas (apsaugotas) žemumos plotas, iš kurio vandens perteklius šalinamas siurbliais;
10.11. Vasarinis polderis – nuo apsėmimo ar užtvinimo tik augalų vegetacijos metu (nuo to meto poplūdžių ir potvynių) apsaugotas žemumos plotas, iš kurio vandens perteklius šalinamas siurbliais;
10.12. Žieminis polderis – nuo užtvinimo praktiškai visą laiką (pagal mažos tikimybės potvynių aukščiausiuosius vandens lygius) apsauginėmis dambomis (žieminiais pylimais) apsaugotas žemumos plotas, iš kurio vandens perteklius šalinamas siurbliais;
10.13. Rinktuvas – drenažo sistemos dalis vandeniui iš sausintuvų ir vandens nuleistuvų surinkti ir nuleisti, dažniausiai į griovį;
10.14. Ištiesintas upelis – dirbtinai sutvarkyta taisyklingo skerspjūvio upelio vaga;
10.15. Renatūralizavimas – griovių ar žemės plotų pirminės gamtinės būklės atkūrimas dirbtiniu būdu;
10.16. Sausintuvas – 1) drenažo sistemos dalis požeminiam ir paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti į rinktuvą arba griovį; 2) sausinimo griovys, į kurį tiesiogiai patenka vanduo;
10.17. Upės vagos reguliavimas – upės vagos tvarkymas ją pritaikant laivybai, hidrotechnikos statinių statybai ir melioracijos reikmėms: vagos gilinimas, tiesinimas, valymas ir pan.;
10.18. Vandens nuleistuvas – drenažo šulinys paviršiniam vandeniui nuleisti į drenažo sistemą;
10.19. Žiotys – drenažo sistemos dalis vandeniui nuleisti iš rinktuvo, dažniausiai į griovį;
11. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos statybos [9.1], vandens [9.2], aplinkos apsaugos [9.3], melioracijos [9.46] įstatymuose, statybos techniniuose reglamentuose, melioracijos techniniuose reglamentuose.
IV. ŽYMENYS
12. Reglamente pateikti žymenys atitinka LST ISO 3898:2002 [9.9] pateiktus žymenis.
V. MELIORACIJOS STATINIŲ YPATUMAI
13. Melioracijos statiniai statomi ir rekonstruojami atsižvelgiant į jau pastatytų valstybei nuosavybės teise ir žemės savininkams bei kitiems žemės naudotojams priklausančių melioracijos statinių būklę ir naujų statinių poreikį, šlapių žemių fondą, teritorijų planavimo dokumentus.
14. Melioracijos statinių tipai, jų parametrai, komponavimas turi būti parinkti techniniu, ekonominiu, socialiniu, aplinkosauginiu bei estetiniu požiūriu lyginant galimus variantus, atsižvelgiant į:
14.1. Melioracijos statinių statybos vietos ir aplinkos sąlygas (klimatą topografijos, inžinerinės geologijos, hidrogeologijos, hidrologijos, biologijos, ekologijos ir kt. ypatumus);
14.2. Regiono ūkio plėtros mastą energetikos, susisiekimo, transporto apyvartos, pramonės, žemių drėkinimo bei sausinimo ir kt. srityse;
14.3. Priemones, garantuojančias reikiamą vandens kokybę: tinkamo sanitarinio režimo vandens apsaugos zonoje laikymąsi, biogeninių medžiagų patekimo apribojimus;
14.4. Žuvivaisos reikmes, ypač vertingų migruojančių žuvų išsaugojimą;
14.5. Melioracijos statinių architektūrinį suderinimą su kraštovaizdžiu;
14.6. Melioracijos statinių statybos ir naudojimo (laikinojo ir nuolatinio) sąlygas;
14.7. Darbo jėgos išteklių pasiskirstymą.
15. Melioracijos statinius projektuojant, statant ir naudojant turi būti numatyta bei garantuota:
15.1. Statinių patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas, pagrįstas tiksliu poveikių ir apkrovų, ypač patvenkto vandens, įvertinimu, tolesnėmis projektavimo ir skaičiavimų procedūromis, statybos ir naudojimo kokybe;
15.2. Darbo ir sveikatos, gaisrinė sauga statant ir naudojant melioracijos statinius;
15.3. Žuvisaugos ir žuvivaisos, kitų ekologinių priemonių organizavimas;
15.4. Tinkama melioracijos statinių architektūra;
15.5. Melioracijos statinių ir gretimų teritorijų paruošimas;
15.6. Saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų, miškų, vandens telkinių, kitų ekologiškai svarbių teritorijų išsaugojimas;
15.7. Tinkamiausias upės debitų, vandens lygių bei tėkmės greičių žemutiniame bjefe režimas, atsižvelgiant į visų vandens naudotojų bei vartotojų interesus;
15.8. Priimtinas gruntinių vandenų lygis ir režimas hidromazgo aplinkoje;
15.9. Normatyvinis statybos laikas, kiek įmanoma mechanizuojant darbus ir sumažinant darbo jėgos sąnaudas;
15.10. Nuolatinis statinių techninės būklės ir veikimo stebėjimas (vizualiai ir patikros priemonėmis) juos statant ir naudojant.
16. Melioracijos statinių projektavimui, statybai bei naudojimui optimizuoti taikoma:
16.1. Statinių, atliekančių skirtingas funkcijas, sutapdinimas;
16.2. Esamų statinių rekonstravimas;
16.3. Statinių statyba, pripažinimas tinkamais naudoti atskirais etapais;
16.4. Įrangos, konstrukcijų ir jų matmenų, statybos ir montavimo darbų unifikavimas;
16.5. Techninių dokumentų rengimas kompiuterinėmis technologijomis;
16.6. Statinių techninės būklės stebėjimų ir matavimų operatyvi analizė, prognozavimas, nedelsiamas neigiamų reiškinių likvidavimas.
17. Melioracijos statinių rekonstravimas. Esamų melioracijos statinių rekonstravimą reikia atlikti panaudojant naujas moksliškai pagrįstas priemones bei būdus ir, siekiant pagerinti techninius, ekonominius naudojimo rodiklius, įvykdyti šias sąlygas:
17.1. Pagerinti gruntinio vandens režimą sausinamose bei drėkinamose žemėse;
17.2. Pagerinti paviršinio vandens nuleidimą nuo sausinamų bei drėkinamų plotų;
17.3. Pagerinti vandens tiekimą vandentiekos, pramonės, drėkinimo tikslams;
17.4. Pagerinti melioracijos statinių ir jų įtakos zonos ekologines sąlygas;
17.5. Rekonstruojant melioracijos statinius reikia stengtis nenutraukti jų pagrindinių naudojimo funkcijų;
17.6. Rekonstruojant melioracijos statinius reikia kiek įmanoma panaudoti esamus melioracijos statinius ir automatizavimo priemones;
17.7. Rekonstruojamų statinių techninė būklė ir naudojimo būklė, medžiagų ir gruntų skaičiuotinės charakteristikos turi būti nustatytos specialiaisiais tyrimais.
18. Melioracijos statiniai projektuojami ir statomi norint sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, sudaryti racionaliai tvarkomą žemės valdą. Melioracijos statiniai ir melioracijos sistemos [9.46] turi užtikrinti:
18.1. Optimalų augalams augti drėgmės režimą dirvoje;
18.2. Greitą vandens pertekliaus pašalinimą;
18.3. Gerą žemės ūkio technikos ir transporto panaudojimą;
18.4. Geras sąlygas melioracijos statinių remontui;
18.5. Palankias sąlygas racionaliam nusausintų žemių panaudojimui, formuojant optimalius žemdirbystės laukus;
18.6. Aplinkosaugos gerinimą.
19. Sausintini dirvožemiai skirstomi į:
19.1. Pastoviai arba periodiškai užmirkusius mineralinius dirvožemius;
19.2. Supelkėjusius šlapius dirvožemius, kurių paviršiuje durpių sluoksnio storis ne mažesnis kaip 0,3 m.
20. Projektuojant sausinimą, būtina žinoti dirvožemio drėgmės pertekliaus priežastis ir dirvožemių granulometrinę sudėtį, kad būtų galima teisingai parinkti sausinimo būdą ir agrotechnines priemones drėgmės pertekliui pašalinti.
21. Vandeniu maitinimo tipai gali būti:
21.1. Atmosferinis (dirvožemių užmirkimo priežastis yra krituliai);
21.2. Gruntinis (drėgmės pertekliaus priežastis yra aukštas gruntinio vandens lygis);
21.3. Gruntinis-slėginis (drėgmės pertekliaus priežastis yra aukštas tarpsluoksninių vandenų lygis);
21.4. Deliuvinis (drėgmės perteklių dirvožemyje sudaro pavasarį ištirpusio sniego arba po didesnių liūčių žemės paviršiaus įdubimuose susikaupęs vanduo);
21.5. Aliuvinis (drėgmės perteklių dirvožemyje sudaro išsiliejęs potvynio metu iš upės vagos arba ežero vanduo).
22. Kai sausinamame plote drėgmės pertekliaus priežastys yra kelios, reikia atrinkti iš jų svarbiausiąją ir pagal ją parinkti sausinimo būdą visame plote, kartu numatant papildomas priemones antraeilėms drėgmės pertekliaus priežastims pašalinti.
23. Sausinimo-šliuzavimo sistemos įrengiamos tuo atveju, kai yra palankios reljefo, dirvožemio ir vandens šaltinio padėties sąlygos.
24. Kompleksinis žemės sausinimo projektas turi apimti:
24.1. Vandens imtuvų statybą;
24.2. Sausinimo tinklo statybą;
24.3. Kultūrtechninius darbus (krūmų, miško, kelmų bei akmenų pašalinimą, kupstų naikinimą, pirminį žemės įdirbimą ir kt.);
24.4. Melioruojamo ploto paviršiaus išlyginimą;
24.5. Paviršinio vandens nuleidimo priemones;
24.6. Agromelioracines priemones, pievų ar ganyklų įrengimą {jeigu reikia);
24.7. Vidaus kelių tiesimą;
24.8. Įvairios paskirties hidrotechnikos statinių statybą;
24.9. Aplinkos apsaugos priemones.
25. Projektuojant 24 punkte išvardintus objektus, būtina siekti:
25.1. Žemės ūkio naudmenų kontūringumo mažinimo;
25.2. Stačiakampės laukų formos sudarymo;
25.3. Maksimalaus statybos darbų mechanizavimo.
26. Melioracijos statinių projektas rengiamas vadovaujantis Melioracijos įstatymu [9.46], kitais įstatymais, melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.05.01:2005 [9.47], kitais normatyviniais dokumentais ir šiuo Reglamentu.
27. Projektų techniniai sprendimai turi būti ekonomiškai pagrįsti.
28. Kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, juos naudojančių įmonių atstovai privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli tinklų bei kitų statinių vieta.
29. Melioracijos statinių projektavimo ir statybos dokumentuose griovių dugno nuolydis nurodomas promilėmis (‰), o visų kitų melioracijos statinių – procentais (%).
30. Statybos darbai vykdomi vadovaujantis melioracijos statinių projektu [9.47].
31. Atkastieji inžineriniai tinklai bei kiti inžineriniai statiniai užpilami žeme, dalyvaujant juos valdančių įmonių atstovams.
32. Iškasos kelių važiuojamojoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią valdančios įmonės atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią šiai įmonei pranešama ne vėliau kaip prieš parą.
33. Vykdant statybos darbus, draudžiama užversti žeme ar statybinėmis medžiagomis bei jų atliekomis želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezijos ženklus, kitus įrenginius bei priešgaisrinius kelius, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas. Derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti išsaugomas [9.50].
34. Melioracijos statinių statybos darbai geležinkelio apsauginėje zonoje gali būti vykdomi tiktai dalyvaujant atsakingam geležinkelio atstovui, kuris prireikus privalo iškviesti suinteresuotų geležinkelio padalinių atstovus.
35. Kad inžineriniai tinklai, elektros ryšių ir radiofikacijos linijos, įvairūs įrenginiai, statiniai, kelių, gatvių bei šaligatvių danga nebūtų gadinama, o želdiniai nebūtų žalojami vykdant melioracijos statinių statybos, montavimo, remonto bei ardymo darbus, būtina laikytis šio Reglamento ir kitų teisės aktų [9.52–9.62].
36. Sausinimo darbų teritorijoje esantys menkaverčiai medžiai nupjaunami, po to išraunami kelmai ir šaknys. Krūmai gali būti išraunami kartu su šaknimis. Išrauti krūmai ir kelmai paliekami džiūti, po to sustumiami į krūvas ir pašalinami, išvežami iš objekto teritorijos.
37. Humusingą dirvožemį reikia nukasti nuo visų statybos metu pažeidžiamų plotų. Jis turi būti supilamas atskirai, nesumaišant jo su kitokiu gruntu. Greitai pūvanti augalinė danga, pvz., velėna, laikoma dirvožemiu.
38. Jeigu šalia statybos vietos reikia išsaugoti medžius, dirvožemio iš po lajų pašalinti negalima.
39. Nukastas dirvožemis vėliau naudojamas apželdinimui, šlaitų sutvirtinimui ir dirvų pagerinimui arba rekultivacijai.
40. Jeigu humusingas dirvožemis bus nukasamas, tai:
40.1. Šio dirvožemio negalima užteršti statybos atliekomis, šiukšlėmis, ilgai pūvančiomis augalų liekanomis;
40.2. Dirvožemį sandėliuoti šalia kelio juostos, atskirai nuo kitų gruntų. Per jį negalima važiuoti arba kitokiu būdu tankinti.
VI. MELIORACIJOS STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS REIKALAVIMAI
I. GRIOVIAI
41. Griovių planinė padėtis projektuojama 1:2000 mastelio topografiniuose planuose. Išimtiniais atvejais, projektinius sprendimus patikrinus vietoje, gali būti panaudoti ir 1:5000 mastelio topografiniai planai. Griovių trasą taip pat galima parinkti vietoje (trasuojant).
42. Parenkant griovių vietas reikia atsižvelgti į esamus ar projektuojamus kelius, žemės naudotojų sklypų ribas, žemėveikslius, kitus objektus ir siekti, kad projektuojamas griovys nesudarytų žemės dirbimui nepatogių sklypų. Durpynuose griovių trasos projektuotinos giliausiomis durpynų vietomis. Pageidautina, kad projektuojamo griovio žemupys ir natūralios upelio vagos ruožas, su kuriuo griovys sujungiamas, turėtų bendrą tiesią ašį.
43. Grioviai turi būti taip projektuojami, kad į juos negalėtų patekti teršalai iš teršiančių objektų. Todėl, jei tenka griovį projektuoti pavojingame atstume nuo teršiančio objekto, kartu turi būti projektuojamos apsauginės priemonės griovio teršimui išvengti (apsauginiai pylimėliai, teršalų lokalizavimas ir kt.).
44. Minimalus griovių atstumas nuo aukštų griūvančių šlaitų turi būti ne mažesnis kaip 50 m.
45. Atstumai tarp griovių ir inžinerinių statinių, saugomų teritorijų bei objektų neturi būti mažesni, negu nustatyti specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose [9.42].
46. Griovių tinklas turi būti tokio tankumo, kad plotą būtų galima sausinti drenažu, optimalaus dydžio sistemomis, kad susidarytų patogūs sklypai. Siektina griovius trasuoti prie pastovių kontūrų, kreivus patiesinant.
47. Griovių trasos prie ežerų turi būti parenkamos, atkreipiant dėmesį į šios vietos hidrologines sąlygas, kad atstumas tarp projektuojamo griovio ir ežero būtų pakankamas vandens lygiui ežere palaikyti.
48. Jeigu griovio trasa ne statmena keliui, tai geriau projektuoti įstrižą pralaidą negu kreivinant griovį projektuoti statmeną griovio ir kelio persikirtimą. Minimalus kampas tarp kelio ir griovio ašių – 60°.
49. Reguliuojamų upelių trasos projektuojamos taip, kad busimoji vaga tiktų prie vietos landšafto, negadintų jo. Sausinant poilsio vietas, parkus, vagą tikslinga projektuoti tik kreivėmis.
50. Griovių dviejų tiesių ruožų sujungimui naudotini tokie lanksmų spinduliai:
50.1. Hidrauliškai skaičiuojamiems grioviams, kurių baseinas mažesnis kaip 5 km2, – 20–25 m;
50.2. Hidrauliškai skaičiuojamiems grioviams, kai skaičiuojamasis debitas mažesnis kaip 5 m3/s – ne mažiau kaip 5 B (B – griovio viršaus plotis maksimalaus vandens lygyje);
50.3. Hidrauliškai skaičiuojamiems grioviams, kai skaičiuojamasis debitas didesnis nei 5 m3/s, lanksmų spindulys R0 (m) apskaičiuojamas pagal formulę:
R0 = 100 R1,5, (1)
čia: R – griovio hidraulinis spindulys, atitinkantis maksimalų skaičiuojamąjį debitą (m).
51. Hidrauliškai neskaičiuojami grioviai su aukštesnės eilės grioviais jungiami 10–15 m spinduliu, o hidrauliškai skaičiuojami – 20 m.
52. Kad griovių santaka nebūtų labai smaila ir nestabili, sujungimas užbaigiamas ne lanksmų, bet tiesiąja, kuri, kaip lanksmo liečiamoji, išvedama 45–60° kampu.
53. Grioviai projektuojami tokio gylio, kad galėtų surinkti ir nuleisti vandenį iš griovio baseine sausinamų žemės plotų.
54. Ariamose žemėse grioviai turi talpinti skaičiuotinos tikimybės vandens debitus.
55. Šoninių griovių dugnai jų įjungimo į hidrauliškai neskaičiuojamų aukštesnės eilės griovius vietose projektuojami tame pat lygyje, kaip ir aukštesnės eilės griovio dugnas.
56. Jeigu šoninis griovys yra daug seklesnis už aukštesnės eilės griovį, tai šoninio griovio žemutinis ruožas projektuojamas didesniu nuolydžiu, parenkant jį pagal esamą gruntą kad nereikėtų šio ruožo stiprinti.
57. Jeigu aukštesnės eilės griovys hidrauliškai skaičiuojamas, tai hidrauliškai neskaičiuojamo šoninio griovio dugną reikia projektuoti vidutinio vasaros aukštesnės eilės griovio lygyje.
58. Hidrauliškai skaičiuojami grioviai su aukštesnės eilės grioviais jungiami taip, kad jų vasaros vidutiniai vandens lygiai būtų viename aukštyje.
59. Reikia vengti griovių dugno nuolydžių staigių pasikeitimų. Ypač nepageidautinas staigus perėjimas iš didelio į mažą nuolydį.
60. Minimalus leistinas hidrauliškai neskaičiuojamų griovių dugno nuolydis yra 0,5 ‰. Hidrauliškai skaičiuojamų griovių arba reguliuojamų upelių dugno nuolydžiai nustatomi skaičiavimais, išlaikant sąlygą kad vasaros vidutinis vandens greitis nebūtų mažesnis nei 0,3 m/s.
61. Maksimalų leistiną dugno nuolydį sąlygoja esami gruntai ir jiems leistini vandens greičiai. Vandens greičių leistinumas tikrinamas imant 10 % tikimybės pavasario potvynio arba vasaros liūčių debitą priklausomai nuo to, kuris didesnis.
62. Hidrauliškai neskaičiuojamiems grioviams taikomas trapecinis skerspjūvis su dugno pločiu nestiprinamiems grioviams – 0,8 m, o numačius papėdės stiprinimą – 0,6 m.
63. Hidrauliškai skaičiuojamiems grioviams iki 50 km2 baseino ploto taikomas trapecinis skerspjūvis, kurio dugno plotis nustatomas hidrauliniais skaičiavimais.
64. Griovių šlaitų koeficientai priimami pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis.
65. Griovių, projektuojamų sluoksniuotuose gruntuose, kai atskirų sluoksnių storis viršija 30 cm, šlaitų koeficientas priimamas pagal gruntą, kuriam reikalingas didesnis šlaito koeficientas.
66. Gilesnių kaip 3,0 m griovių šlaitų koeficientas m nustatomas pagal formulę:
, (2)
čia φ – grunto vidaus trinties kampas.
Jeigu pagal šią formulę apskaičiuota šlaitų koeficiento reikšmė gaunama mažesnė, negu duota 1 lentelėje, tai priimama pagal 1 lentelę.
1 lentelė. Griovių šlaitų koeficientai, priklausomai nuo grunto rūšies ir griovių gylio
Gruntai griovio trasoje
Trapecinė skerspločio forma
Šlaito koeficientas m, esant statybiniam griovio gyliui
iki 1,5
1,5–2,5
3,0 m
Molis, vidutinis ir sunkus priemolis
1,25
1,5
2,0
Lengvas priemolis ir priesmėlis
1,5
1,75
2,0
Smulkus ir vidutinis smėlis
2,0
2,5
3,0
Smulkus dulkinis smėlis
2,5
3,0
3,5
67. Griovių parametrams parinkti turi būti atliekami hidrauliniai skaičiavimai, o šiems skaičiavimams reikalingi hidrologiniai išeities duomenys.
68. Vandens kiekis, tekantis grioviu, nuolat kinta, todėl grioviams hidrauliškai skaičiuoti naudojami tam tikros tikimybės debitai, vadinami projektiniais (skaičiuojamaisiais). Projektinių debitų tikimybė grioviams bei atskiriems jų elementams skaičiuoti nurodyti 2 lentelėje.
2 lentelė. Projektinių debitų tikimybės grioviams ir jų elementams skaičiuoti
Taikymo sritis
Projektinio debito pavadinimas
Projektinio debito tikimybė %
Griovių parametrams (dugno pločiui, gyliui, nuolydžiui) parinkti, maksimalių vandens greičių leidžiamumui patikrinti
Pavasario arba vasaros potvynio maksimalusis
10
Griovių papėdės tvirtinimo konstrukcijų aukščiui parinkti
Vegetacijos periodo vidutinis
50
Drenažo žiočių aukščiui nustatyti
Vegetacijos periodo vidutinis
10
Vamzdinėms pralaidoms pervažiavimuose per griovius (ne keliuose) hidrauliškai skaičiuoti
Pavasario arba vasaros potvynio maksimalusis
5
Vamzdinėms pralaidoms griovio susikirtimuose su keliais hidrauliškai skaičiuoti
Pavasario arba vasaros potvynio maksimalusis
Pagal kelių projektavimo normas
Slenksčiams, greitvietėms ir kitiems hidrotechnikos statiniams skaičiuoti
Pavasario arba vasaros potvynio maksimalusis
1
Kapitaliniams griovių tvirtinimams hidrauliškai skaičiuoti
Pavasario arba vasaros potvynio maksimalusis
5
Pastaba. Hidrauliniams skaičiavimams naudojamas tas maksimalusis debitas (pavasario arba vasaros potvynių), kuris iš jų yra didesnis.
69. Skaičiuojamieji debitai nustatomi hidrologiniais (ilgalaikių stebėjimų, analogijos arba empiriniais) metodais.
70. Hidrauliškai turi būti skaičiuojami:
70.1. Visi grioviai, kurių skaičiuojamasis maksimalus debitas didesnis kaip 0,5 m3/s;
70.2. Grioviai, kurių skaičiuojamais maksimalus debitas mažesnis kaip 0,5 m3/s, tačiau dugno nuolydis didesnis kaip: smėlio gruntuose – 1,5 ‰, priemolio – 3 ‰, molio gruntuose – 5 ‰.
71. Grioviams hidrauliškai skaičiuoti tolyginio tekėjimo formulės taikomos pastovaus nuolydžio ir skerspjūvio, be pralaidų bei kitokių statinių grioviuose. Kitais atvejais grioviai hidrauliškai turi būti skaičiuojami pagal netolyginio tekėjimo metodiką.
72. Hidrauliniu skaičiavimu (pasirinkus dugno plotį bei šlaitų koeficientus), nustatomi vandens gyliai ir greičiai, susidarantys tekant skaičiuojamiems debitams. Skaičiuojant reikalingas griovių šiurkštumo koeficientas n parenkamas iš 3 lentelės.
73. Natūralizuojamus griovius, kai šlaituose numatoma palikti užaugusius medžius ar krūmus, hidrauliškai rekomenduojama skaičiuoti pagal specialią metodiką, įvertinančią šių kliuvinių buvimą, tankumą bei kitus jų parametrus.
3 lentelė. Šiurkštumo koeficientų n vidutinės reikšmės
Vagos tipas
Vagos charakteristika
n reikšmė
1
2
3
Nauji grioviai natūraliame grunte
Taisyklinga, tiesi su lygiu paviršiumi vaga
0,025
Vingiuota vaga, apaugusi trumpomis žolėmis
0,030
Vaga su gerai neišlygintu paviršiumi
0,035
Seni grioviai natūraliame grunte
Šlaitai apaugę 2,5 cm skersmens medeliais kas 0,5 m
0,070
Tas pats, kai apaugęs plotas užima tik 50 %
0,050
Šlaitai, apaugę 5 cm skersmens medeliais kas 1,0 m
0,050
Šlaitai, apaugę 10 cm skersmens medeliais kas 2 m
0,035
Šlaitai ir dugnas apaugę tankiais krūmais
0,142
Vienas griovio šlaitas apaugęs tankiais krūmais
0,086
Šlaitai apaugę vidutinio tankumo krūmais, 2,5 cm skersmens kas 0,5 m
0,060
Tas pats, kai krūmai tik viename šlaite
0,046
Šlaitai apaugę nendrėmis, kai stiebai kas 0,1 m
0,200
Tas pats, kai apaugęs plotas užima tik 30 %
0,089
Šlaitai apaugę stambiastiebėmis žolėmis, stiebai kas 5 cm
0,300
Sutvirtinti grioviai
Monolitiniu betonu ištisai padengti grioviai
0,015
Surenkamomis betono plokštėmis sutvirtinti grioviai
0,02
Grioviai, kurių dugnas žvyruotas, šlaitai velėnuoti
0,025
Akmenimis grįsti grioviai
0,025
Ištisai velėnuoti grioviai
0,035
Maži upeliai
Vaga švari, tiesi, be duobių ir slenksčių
0,03
Vaga tiesi, dugne yra akmenukų ir žolių
0,035
Vaga vingiuota, dugne yra duobių ir seklumų
0,04
Vaga vingiuota, dugne daug akmenukų ir žolių
0,05
Vaga su sietuvomis, žolėmis ir giliomis duobėmis
0,07
Vaga su sietuvomis, duobėmis, privirtusi medžių
0,10
74. Vandens gyliai bei greičiai hidrauliniu skaičiavimu turi būti nustatyti ties kiekvieno griovio ruožo pradžia ir pabaiga ir slūgio bei patvankos zonose kas 10-100 m. Griovio ruožu laikoma griovio atkarpa, kurios skerspjūvio parametrai (dugno plotis, šlaitų koeficientas, šiurkštumo koeficientas), dugno nuolydis ir debitas yra pastovūs.
75. Pagal apskaičiuotus maksimalius gylius tikrinama, ar potvynio vanduo neišsilies iš griovio ir ar natūraliam gruntui yra leidžiami vandens greičiai. Vandens gyliai, nustatyti pagal skaičiuojamuosius vegetacijos periodo vidutinius debitus, panaudojami numatant griovio papėdės tvirtinimo konstrukcijų aukštį ir drenažo rinktuvų žiočių altitudes.
76. Jeigu projektuojamo griovio maksimalus vandens greitis yra neleidžiamas esamam gruntui, tai griovio dugnas ir šlaitai turi būti sutvirtinti arba dugno nuolydis sumažintas, numatant statyti slenksčius arba greitvietes. Vieno ar kito varianto pasirinkimas turi būti pagrįstas techniniais-ekonominiais skaičiavimais.
77. Griovių šlaitų tvirtinimas, kai vandens greičiai neleidžiami vietos gruntams, projektuojamas iki altitudės, 0,5 m aukštesnės už nustatytą griovio skaičiuojamąjį maksimalų (10 % tikimybės) vandens lygį.
78. Nepriklausomai nuo vandens greičių, tvirtinami:
78.1. Griovių, kasamų gyvenvietėse, – papėdės ir šlaitai 1 m pločio juostomis;
78.2. Griovių, kasamų smėlio, priesmėlio dirvožemiuose, – papėdės ir šlaitai 0,5 m pločio juostomis;
78.3. Griovių, kasamų dulkiniuose dirvožemiuose ir sudėtingose hidrogeologinėse sąlygose, – papėdė ir šlaitai iki tokio aukščio, kad būtų užtikrinta šlaitų apsauga nuo nuslinkimo.
79. Dugno tvirtinimui, kai vandens greičiai neleidžiami, taikomas žvyras, skalda, akmenys, betono arba gelžbetonio plokštės, velėnos, geosintetinės medžiagos. Šių medžiagų, taip pat birių medžiagų dalelių stambumo pasirinkimas, turi būti pagrįsti apskaičiuotais vandens greičiais bei ekonominiu palyginimu. Dugno tvirtinimas velėnomis taikomas tik tuo atveju, kai vegetacijos periode vanduo teka tik epizodiškai.
80. Šlaitų papėdei tvirtinti taikomos žabų arba lentų atraižų tvorelės ir fašinos.
81. Šlaitams tvirtinti, esant neleidžiamiems greičiams, tvirtinimo medžiagos parenkamos pagal vandens greičius, 78 p. nurodytais atvejais taikomas velėnavimas arba užsėjimas daugiamečių žolių mišiniu, padengus apsaugine geosintetine medžiaga.
82. Pagal aukščiau nurodytas normas netvirtinamų šlaitų dalys apsėjamos daugiamečių žolių mišiniu. Mineraliniame grunte, prieš apsėjant, šlaitai turi būti supurenti ir padengti 3-5 cm storio humusingo dirvožemio sluoksniu. Daugiamečių žolių mišiniais apsėjamos ir pagriovių apsauginės juostos.
83. Apsauginiai pašlaičių grioviai netvirtinami, o apsauginiai – gaudomieji grioviai, gali būti tvirtinami. Šių griovių tvirtinimo konstrukcija parenkama individualiai, atsižvelgiant į hidrogeologines sąlygas.
84. Griovių šlaitų pastovumui padidinti, esant gruntiniam slėginiam maitinimui arba aukštam gruntinio vandens lygiui, lygiagrečiai šlaitui projektuojamos drenos. Griovių rekonstravimo atveju šlaitų drenos rengiamos už šlaito briaunos prieš griovio pagilinimą.
85. Šlaitų velėnavimui naudojama 5-7 cm storio natūrali arba specialiai išauginta velėna.
86. Griovių šlaitams apsėti taikoma 40 kg/ha sėklų norma. Žolių mišinio sudėtis nurodyta 4 lentelėje.
4 lentelė. Daugiamečių žolių mišinio sudėtis griovių šlaitams apsėti (kg/ha)
Sėklos
Mineraliniam gruntui, g/ha
Durpiniam gruntui, kg/ha
Motiejukai
10
10
Tikrieji arba raudonieji eraičinai
8
8
Daugiametės svidrės
7
–
Pievinės miglės arba beginklės dirsės
7
–
Pievinės miglės arba pelkinės miglės
–
8
Rausvieji arba baltieji dobilai
8
7
Baltosios smilgos
–
7
Iš viso
40
40
87. Prieš daugiamečių žolių mišinių sėją griovių šlaitai mineraliniuose gruntuose patręšiami 400 kg/ha superfosfato, 300 kg/ha kalio druskos ir 100 kg/ha amonio salietros, o durpiniuose – 400 kg/ha superfosfato ir 300 kg/ha kalio druskos.
88. Daugiamečių žolių mišiniai gali būti sėjami nuo vegetacijos pradžios iki rugpjūčio 15 d.
89. Šlaitus tvirtinant užsėjimu su apsaugine danga, šiai dangai gali būti naudojamos organinės bei geosintetinės medžiagos.
90. Žabų tvorelėmis bei fašinomis negali būti naudojami žali kuolai bei žabai, tų medžių veislių, kurios geba sužaliuoti.
91. Tvirtinimų žvyru ar skalda sluoksnio minimalus storis – 10 cm.
92. Tvirtinimai akmenimis, betono arba gelžbetonio plokštėmis turi būti projektuojami ant parengiamojo karjerinio žvyro ne plonesnio kaip 8 cm sluoksnio arba geosintetinės medžiagos.
93. Grioviuose turi būti įrengta pakankamai tiltų, pralaidų, lieptų ir kitų statinių, jų vietas ir skaičių derinant su užsakovu.
94. Paviršiniam vandeniui į griovius suleisti reikiamose vietose turi būti statomi atitinkamos konstrukcijos latakai.
95. Pralaidų vamzdžių užpylimas kelio važiuojamoje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 0,70 m.
96. Griovių ašys ženklinamos geodeziniais prietaisais.
97. Paženklinus griovio ašį, ji piketuojama, niveliuojama, pradedant ir užbaigiant reperiais.
98. Apskaičiavus griovių viršaus plotį, kiekviename pikete paženklinama griovio trasa, grunto supylimo sampilų ašys ir apačios pločio riba nuo griovio pusės.
99. Prieš kasant griovį reikia paruošti trasą: pašalinti krūmus, kelmus, akmenis ir trasą išlyginti. Į trasos plotį įskaičiuojamas ir grunto sampilų paskleidimo juostos plotis.
100. Griovių kasimą, remontą ar rekonstrukciją būtina pradėti nuo žemupio link aukštupio. Kai grioviuose, ištiesintuose upeliuose bei upėse esama vandens, dėl sąnašų sulaikymo galimas atvirkščias būdas.
101. Iškastą gruntą reikia supilti kuo toliau nuo griovio krašto, kad būtų lengviau paskleisti buldozeriu. Geriausiai, kai kasant didelio skerspločio griovius tarp griovio krašto ir sampilos paliekamas neužpiltas 3 m pločio tarpas, o kasant nedidelio skerspločio griovius – ne mažesnis kaip 1,5 m pločio tarpas.
102. Latakų, šoninių griovių vietose reikia palikti neužpiltus 6–10 m pločio tarpus paviršiniam vandeniui sutekėti į griovį. Be to, 3–5 ekskavatoriaus kaušo sėmimais būsimų latakų vietose padaromi grioveliai, kad reikėtų mažiau rankų darbo latakams užbaigti.
103. Jei sausa, viršutinę griovio dalį galima nukasti buldozeriu, iš karto paskleidžiant gruntą. Griovys iki projektinio gylio baigiamas kasti ekskavatoriumi. Lietingu metu šis metodas netaikytinas, nes ekskavatoriaus darbo sąlygos būna labai blogos.
104. Klampiuose ir šlapiuose gruntuose, ypač pelkėse, griovio trasą būtina apsausinti laikinais sausinimo grioviais. Jų gylis ir skerspjūvio plotas apskaičiuojamas priklausomai nuo kasamo griovio gylio ir pritekančio vandens debito. Griovio kasimą galima pradėti pažeminus gruntinio vandens lygį 2/3 griovio gylio.
105. Kai grunto leistinoji apkrova nuo 0,2 MPa (0,2 kg/cm2) iki 0,3 MPa (0,33 kg/cm2), reikia naudoti kasimo techniką su praplatinta važiuokle arba naudoti klojinius.
106. Kai grunto leistinoji apkrova mažesnė kaip 0,2 Mpa (0,2 kg/cm2), griovius reikia kasti žiemą kai įšalas atlaiko kasimo technikos slėgį darbo metu.
107. Nuo griovių paviršiaus būtina nukasti humusingą dirvožemį, jį išvežti arba supilti į laikinas krūvas tolesniam naudojimui apželdinimo darbams, aplinkos tvarkymui. Iš griovio iškasamas gruntas turi būti išvežamas arba supilamas į laikinas krūvas (sampilas) išilgai griovio į vieną arba į abi puses.
108. Sampilos turi būti supiltos ne arčiau kaip 3 m nuo griovio krašto.
109. Supilant sampilas išilgai griovių reikia palikti neužpiltus tarpus šoninių griovių, drenažo rinktuvų, statinių statybos vietose, reljefo pažemėjimuose ir lomose paviršinio vandens sutekėjimui į griovį, tvirtinimo medžiagų privežimui.
110. Į sampilas supiltą gruntą reikia kuo greičiau paskleisti. Mineraliniam gruntui paskleisti geriausiai tinka buldozeriai. Žemes reikia paskleisti taip, kad jos nesulaikytų vandens. Tose vietose, kur gali susitelkti paviršinis vanduo, iškasami latakai. Žemės paskleidžiamos projekte numatyto storio sluoksniu užpilant duobes, senus griovius ir kitokius nelygumus. Dažniausiai žemės skleidžiamos 10 cm storio sluoksniu.
111. Ant laukų paskleidžiamo grunto paviršiaus nuolydis turi būti suformuotas link griovio arba latakų.
112. Griovių gylis ir dugno nuolydis tikrinami niveliuojant. Niveliuoti pradedama ir užbaigiama reperiu.
113. Šlaitų statumas kontroliuojamas šablonu. Jo neturint, šlaitų statumą galima patikrinti išmatavus griovio gylį, viršaus ir dugno plotį.
114. Technologinė darbų kokybė tikrinama tokiais etapais:
114.1. Trasos paruošimas ir išlyginimas;
114.2. Griovio ašies nužymėjimo planinė padėtis;
114.3. Armens (augalinio grunto) nukasimas, jo išvežimas ar supylimas į laikinas krūvas;
114.4. Griovio parametrai ir išilginis dugno nuolydis;
114.5. Iškasto grunto išvežimas arba supylimas į sampilas;
114.6. Latakų ir šoninių vagų įrengimas paviršinio vandens nuleidimui;
114.7. Grunto sampilų paskleidimas ir išlyginimas;
114.8. Dugno ir šlaitų paruošimas tvirtinimo darbams;
114.9. Dugno ir šlaitų tvirtinimas, filtracinių konstrukcijų įrengimas;
114.10. Griovio paruošimas pripažinimui tinkamu naudoti;
114.11. Griovių kasimo ir tvirtinimo darbų kokybė tikrinama ir vertinama pagal 5 lentelėje pateiktus parametrus.
115. Griovių parametrai tikrinami pasirinktinai.
116. Griovių gylis ir dugno nuolydis tikrinami niveliuojant, pradedant ir užbaigiant reperiais. Nuolydis (dugno aukščiai) tikrinamas kas 500 m posūkių, šoninių griovių ir rinktuvų žiočių vietose.
5 lentelė. Griovių ir jų statinių kokybės tikrinimo parametrai ir leistini nuokrypiai
Eil. Nr.
Tikrinami parametrai
Leistini nuokrypiai
I. Griovio planinė padėtis, jo geometriniai parametrai ir aukščiai
1.
Griovio ašies planinė padėtis vietoje
+4 m
–4 m
2.
Griovio posūkio spindulys (R)
+5 %
–5 %
3.
Griovio ašies tiesumas
pusė griovio
dugno pločio
4.
Griovio dugno altitudės:
kai papėdė tvirtinama tvorele
+5 cm
–10 cm
kai papėdė netvirtinama
+5 cm
–20 cm
5.
Dugno plotis (b):
Tvirtinant papėdę
+10 cm
–5 cm
Netvirtinamuose grioviuose
+20 cm
–10 cm
6.
Šlaito koeficientas (m):
m = 1,5
+10 %
–7 %
m = 2,0
–10 %
+10 %
m = 2,5
+6 %
–6 %
II. Stiprinimų įrengimas
7.
Tvorelės aukštis:
h = 0, l m
+5 cm
–0 cm
h = 0,2 m
+5 cm
–2 cm
II. GRIOVIŲ VANDENS PRALAIDOS IR LIEPTAI
117. Griovių susikirtimuose su keliais projektuojamos pralaidos arba tiltai. Vienguboms pralaidoms taikomi tipiniai projektai. Tiltams, dviguboms pralaidoms, pralaidoms iš stačiakampių vamzdžių bei visiems statiniams esant sudėtingoms sąlygoms taikomi individualūs projektai.
118. Atskirais atvejais, įvertinus žemės naudotojų ribas, žemės dirbimo ir kitas sąlygas, pralaidos gali būti projektuojamos ir ne kelių trasose.
119. Pralaidoms turi būti parinkti tokie vamzdžių skersmenys, kad jos projektinį vandens debitą praleistų neslėginiu režimu. Slėginiame režime pralaidos gali būti projektuojamos tik išimtiniais atvejais, esant specifinėms sąlygoms.
120. Tipinių pralaidų žemutinio bjefo tvirtinimo ilgiai turi būti patikslinti skaičiavimu, įvertinant leidžiamą vandens greitį vietos gruntui ir išplovimo duobės žemiau tvirtinimo ruožo leidžiamą gylį, kuris neturi viršyti 75 % „danties“, rengiamo tvirtinimo gale, gylio.
121. Pralaidų vamzdžio dugnas projektuojamas su ne mažesniu išilginiu nuolydžiu, negu griovys aukščiau pralaidos.
122. Numatomose pėsčiųjų perėjimo per griovį vietose projektuojami tipinės arba individualios konstrukcijos pėsčiųjų lieptai.
123. Pralaidos ir lieptai projektuojami ir statomi pagal STR 2.02.06:2004. Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos [9.33].
III. GRIOVIŲ SLENKSČIAI IR GREITVIETĖS
124. Vandens greičiams grioviuose sumažinti (norint išvengti griovių tvirtinimo) projektuojami slenksčiai, vamzdinės arba atviros greitvietės. Įrenginio tipas turi būti parinktas atlikus ekonominius skaičiavimus.
125. Kad būtų palankiausios ledų praleidimo sąlygos, slenksčių angos projektuojamos sudėtinio profilio.
126. Įvertinant tai, kad vamzdinės greitvietės kartu užtikrina ir pervažiavimo galimybę, joms teikiamas pirmumas prieš atviras greitvietes.
127. Slenksčiai ir greitvietės projektuojami ir statomi pagal STR 2.02.06:2004. Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos [9.33].
IV. DRENAŽAS
128. Drenažas rengiamas vandens lygiui dirvoje pažeminti iki projektinės sausinimo normos. Sausinimo norma priimama pagal 6 lentelę.
6 lentelė. Projektinės vegetacijos periodo sausinimo normos, cm
Žemės ūkio kultūros
Sausinimo norma
Pievų žolės, linai, mišiniai
50–60
Ganyklų žolės, javai
70–80
Daržovės, šakniavaisiai
80–90
Vaismedžiai
100–125
Pastaba. Šios sausinimo normos netaikomos sunkiuose, vandeniui nelaidžiuose dirvožemiuose.
129. Žemės ūkio paskirties žemėms sausinti paprastai taikomas horizontalusis drenažas. Sudėtingose hidrogeologinėse sąlygose, atskirose spūdinio maitinimo vietose gali būti taikomas ir vertikalusis drenažas.
130. Drenažo sistemų ribos derinamos su natūraliomis vandenskyromis. Sistemų ribų nežymūs nukrypimai nuo natūralių vandenskyrų leidžiami tik siekiant jas priderinti prie žemės sklypų ribų, kelių, žemės naudmenų.
131. Drenažo sistemą sudaro rinktuvai, sausintuvai ir drenažo bei paviršinio vandens nuleidimo statiniai.
132. Lygaus arba švelniai banguoto reljefo plotuose projektuojamas sisteminis drenažas, kurį sudaro lygiagrečiai suklotų drenų – sausintuvų tinklas. Kalvotame plote, be sisteminio drenažo, taikytinas ir atrankinis drenažas, kai drenos sausinamajame plote išdėstomi ne ištisai, o tik žemiausiose reljefo vietose.
133. Drenažas projektuojamas 1:2000 mastelio plane su horizontalėmis: lygiame reljefe kas 0,25 m, kalvotame reljefe – kas 0,5 m. Topografiniame plane turi būti pažymėtos gilesnių kaip 10 cm lomų altitudės.
134. Drenažo rinktuvams naudojami gofruoti perforuoti 75–200 mm išorės arba 65–180 mm vidaus skersmens apvynioti filtruojančia medžiaga ir lygūs neperforuoti 250–400 mm (mažesnio skersmens naudojami tik specialiomis sąlygomis – tarp želdinių, prie tvenkinių ir kt.) plastikiniai vamzdžiai bei jų montavimo fasoninės dalys: balninės atšakos, trišakiai, alkūnės, perėjimai, sujungimo movos, antgaliai, sujungimo vamzdžiai ir kt. Vamzdžiai drenažo rinktuvams parenkami pagal reikalingus techninius parametrus ir klojimo gylį.
135. Rinktuvo planinė padėtis vandentakos ar lomos atžvilgiu nereglamentuojama. Jo padėtį apsprendžia sausintuvų ir kitų sausinimo priemonių išdėstymas.
136. Nuo paliekamų arba numatomų pasodinti želdinių rinktuvai atitraukiami ne mažiau kaip 15 m. Jei toks atitraukimas negalimas arba ekonomiškai nepriimtinas, rinktuvas ties želdiniais projektuojamas iš neperforuotų vamzdžių. Drenažo rinktuvo žemutinė dalis prie žiočių, kai rinktuvas įjungiamas į apželdintus arba numatytus apželdinti griovius, projektuojama ne mažiau kaip 20 m iš neperforuotų vamzdžių.
137. Jei sausinant mineralinius dirvožemius vandentaka projektuojamo rinktuvo trasa praeitų per trasoje pasitaikiusį nedidelį, bet gilų (gilesnį už rinktuvo gylį) durpynėlį, rinktuvas projektuojamas greta šio durpynėlio. Toks durpynėlis paliekamas natūralioje būklėje arba sausinamas, numatant jame atskirą šoninį rinktuvą.
138. Rinktuvai plane turi būti taip išdėstyti, kad sausintuvų gyliai visame ilgyje būtų kuo vienodesni.
139. Drenažo šuliniai rinktuvuose projektuojami: sudėtinguose drenažo rinktuvų mazguose (kur sujungiami trys ir daugiau rinktuvai; sujungiami du didesnio kaip 125 mm skersmens rinktuvai; sujungiami du ir daugiau skirtingų gylių rinktuvai, kai reikia išvengti per didelio nuolydžio), drenažo rinktuvams praplauti (rinktuvų posūkiuose ir ne rečiau 150 m tiesiuose baruose), kertant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Drenažo šuliniai rinktuvuose, esant reikalui, gali būti projektuojami ant žemės savininkų ar kitų naudotojų žemės sklypų ribų.
140. Drenažo rinktuvų gylis turi būti toks, kad būtų garantuotas normalus sausintuvų gylis. Ruožuose, kur rinktuvo gylio sausintuvai nediktuoja, minimalus rinktuvo gylis parenkamas toks, kad rinktuvo vamzdžių užpylimas būtų ne mažesnis kaip 1 m, o ruožuose, kur rinktuvas kerta paliekamą seklų griovį, – ne mažesnis kaip 0,6 m.
141. Reikiamas rinktuvų gylis durpynuose priimamas, įvertinant būsimą durpyno suslūgimą. Durpyno suslūgimas skaičiuojamas pagal Tombergo metodiką [9.49].
142. Drenažo rinktuvų skersmenys nustatomi hidrauliniais skaičiavimais pagal sąlygą, kad maksimalus skaičiuojamasis debitas rinktuvu būtų praleistas neslėginiu režimu. Maksimalus skaičiuojamais rinktuvo debitas Qr – tai į drenažo rinktuvus suleidžiamo atmosferinio maitinimo, gruntinio maitinimo ir paviršinio vandens debitų suma, t. y.:
Qr = Qa + Qg + Qp, (3)
čia:
Qa – atmosferinio maitinimo skaičiuojamais debitas,
Qg – gruntinio maitinimo skaičiuojamasis debitas,
Qp – paviršinio vandens skaičiuojamasis debitas.
143. Atmosferinio maitinimo drenažo skaičiuojamieji debitai Qa nustatomi pagal 7 lentelėje nurodytus drenažo nuotėkio modulius g, t. y. Qa = qA (čia A – drenuojamas plotas).
7 lentelė. Projektiniai drenažo nuotėkio moduliai q, l/s. ha
Dirvožemis
Drenažo nuotėkio modulių zonos
A-1
A-2
B-1
B-2
Priemolis, molis
0,8
0,7
0,6
0,5
Priesmėlis, smėlis, durpės
0,9
0,8
0,7
0,6
Pastaba. Drenažo nuotėkio modulių zonos nustatytos pagal sąlyginių hidroterminių koeficientų, įvertinančių metinį kritulių kiekį ir metinį išgaravimą atskirose vietose, reikšmes ir parodytos 1 pav.
1 pav. Drenažo nuotėkio modulių zonos. (Skaičiai ir izolinijos rodo sąlyginio hidroterminio koeficiento HTKs reikšmes, vidutinį Lietuvos HTKs prilyginus vienetui).
144. Gruntinio maitinimo debitai skaičiuojami pagal hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis, naudojantis techninėje literatūroje duotomis metodikomis.
145. Paviršinio vandens debitai skaičiuojami taip, kad vegetacijos periodu kritulių vanduo uždarose lomose netelkšotų ilgiau kaip vieną parą [9.49].
146. Jei rinktuvo baseinas sausinamas atrankinėmis drenomis, rinktuvo skaičiuojamasis debitas nustatomas pagal drenų lyginamuosius (1 m1) debitus q1, l/s. m, t. y. skaičiuojamas pagal formulę:
Qa = qL, (4)
čia: L – atrankinių drenų ilgis, m.
Mineraliniuose gruntuose drenų lyginamasis debitas gali būti imamas (l/s)/m1:
– priesmėlio dirvožemiuose – 0,008,
– lengvo ir vidutinio priemolio dirvožemiuose – 0,006,
– sunkaus priemolio ir molio dirvožemiuose – 0,003.
147. Rinktuvai, kurie kertasi su inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, turi būti suprojektuoti su vamzdiniais dėklais.
148. Siekiant geriau panaudoti melioruotą žemę, sumažinti melioracijos sistemų statybos, eksploatacijos išlaidas, apsaugoti vandens telkinius nuo teršimo (srutomis drėkinamuose plotuose) gali būti projektuojami 250-400 mm skersmens rinktuvai iš lygių neperforuotų plastikinių vamzdžių. Šio skersmens vamzdžių rinktuvus (išskyrus atvejus kai jie rengiami srutomis drėkinamuose plotuose) galima projektuoti, tik ekonomiškai pagrindus (palyginus atvirų nuleidžiamųjų griovių ir didelio skersmens rinktuvų statybos ir eksploatacijos kainas).
149. Didelio skersmens vamzdžių rinktuvus gali būti tikslinga projektuoti, esant šioms sąlygoms:
149.1. Kai rinktuvo arba griovio gylis didesnis kaip 3 m;
149.2. Kai dėl didelio nuolydžio griovio dugną ir šlaitų papėdę reiktų stiprinti betono plokštėmis arba kitomis brangiomis stiprinimo priemonėmis;
149.3. Drėkinamuose plotuose, kur grioviai trukdytų naudoti plačiabarę lietinimo techniką;
149.4. Nuotekomis arba srutomis drėkinamuose plotuose bei jų apsauginėse zonose;
149.5. Gyvenviečių bei gamybinių statinių ribose;
149.6. Melioruotuose plotuose, jei grioviai suskaldytų lauką į labai nepatogios formos sklypus;
149.7. Sudėtingų hidrogeologinių sąlygų plotuose, kur griovio – imtuvo įrengimas ir eksploatacija būtų sunki ir brangi.
150. Didelio skersmens rinktuvų trasa projektuojama laužtine linija. Siekiant ilgesnių tiesių vamzdyno barų, rinktuvo trasa gali būti iškelta iš vandentakos į iki 0,5 m aukštesnę vietą.
151. Rinktuvų posūkiuose ir šoninių rinktuvų į didelio skersmens rinktuvą įjungimo mazguose projektuojami šuliniai. Kaip taisyklė, projektuotini atviri (iškelti iki žemės paviršiaus) šuliniai. Žemės dirbimui labai kliudančiose vietose, gali būti projektuojami ir paslėpti (požeminiai) šuliniai.
152. įjungiamų šoninių rinktuvų dugnas projektuojamas ne žemiau kaip ties didelio skersmens rinktuvo vamzdžių viduriu.
153. Minimalus didelio skersmens rinktuvų užpylimo gruntu aukštis – 0,8 m, o persikirtimo su paliekamais sekliais grioviais vietose – 0,6 m.
154. Minimalus didelio skersmens vamzdynų nuolydis priimamas toks, kad, tekant maksimaliam projektiniam debitui, vandens greitis būtų ne mažesnis kaip 0,6 m/s.
Maksimalus didelio skersmens vamzdžių nuolydis nustatomas pagal maks …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.