LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 428 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu: 1. Tvirtinu Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisykles (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. šio įsakymo 1 punkte nurodytos taisyklės įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.; 2.2. nuo 2003 m. sausio 1 d., eksploatuojat suskystintųjų naftos dujų įrenginius, nebetaikomi šie teisės aktai: 2.2.1. Dujų ūkio saugumo laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 70; 2.2.2. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1998, Nr. 8-187). 3. Pripažįstu nuo 2003 m. sausio 1 d. netekusia galios Suskystintų dujų balionų transportavimo, laikymo, keitimo ir individualių balioninių įrenginių techninio aptarnavimo instrukciją, patvirtintą 1992 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos. 4. Išbraukiu iš Ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19), Suskystintų dujų pilstymo stočių techninio eksploatavimo ir saugaus darbo reikalavimų taisykles, patvirtintas LTSR valstybinio dujofikacijos komiteto 1986 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 66. ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 428 SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šiose taisyklėse (toliau – taisyklės) yra išdėstyti pagrindiniai techniniai, organizaciniai ir techninės saugos suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo reikalavimai. 2. Šios taisyklės taikomos eksploatuojant suskystintųjų naftos dujų (toliau – dujų) įrenginius, kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar. 3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems dujų įrenginius. 4. Taisyklės taikomos: 4.1. dujų pilstymo stotims; 4.2. dujų pilstymo postams; 4.3. suskystintųjų dujų degalinėms; 4.4. dujų rezervuarų, balionų įrenginiams; 4.5. dujų sandėliams; 4.6. skirstomiesiems dujotiekiams, dujotiekių įvadams, vidaus dujotiekiams, dujų slėgio redukavimo įrenginiams; 4.7. dujas deginantiems įrenginiams. 5. Šios taisyklės netaikomos projektuojant, montuojant ir eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, kitos rūšies degiąsias dujas naudojančius įrenginius, kelių transporto priemonių dujų įrangą. 6. Taisyklės taikomos suskystintųjų naftos dujų vežimui keliais ir geležinkeliais tik tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 111-4022). II. NUORODOS 7. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2224); 7.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 7.3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742); 7.4. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812); 7.5. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); 7.6. Avarijų likvidavimo plano sudėtį ir struktūrą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814); 7.7. Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomuosius kokybės rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 135/221/137 (Žin., 2001, Nr. 35-1206); 7.8. statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2000, Nr. 28-786); 7.9. LST ISO 3864:2001 „Saugos spalvos ir saugos ženklai“; 7.10. Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 77-2185); 7.11. Saugos taisykles eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 (Žin., 2002, Nr. 27-974); 7.12. Suskystintų angliavandenilinių dujų tiekimo vartotojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 426 (Žin., 1998, Nr. 115-3263); 7.13. Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles BPST 01-97, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 16-358); 7.14. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 78-2329); 7.15. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Suskystintų dujų talpyklos ir cisternos. Techninis patikrinimas. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1998, Nr. 100-2794); 7.16. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965); 7.17. Nefasuotų naftos produktų importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1492 (Žin., 2000, Nr. 113-3623); 7.18. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927); 7.19. respublikines statybos normas RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25; 7.20. respublikines statybos normas RSN 148-92 „Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 36; 7.21. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 (Žin., 1998, Nr. 68-1999); 7.22. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16); 7.23. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014); 7.24. Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašą, parengtą Lietuvos standartizacijos departamento 1997 m. sausio 1 d. (Žin., 1997, Nr. 80). III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI 8. Taisyklėse vartojami pagrindiniai terminai ir apibrėžimai: Avarijų likvidavimas – darbai, atliekami lokalizavus avarijas ir sutrikimus dujų įrenginiuose, siekiant iš dalies arba visiškai atkurti dujų įrenginių arba jų sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, darbo režimus, kad juos būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti. Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant dujų įrenginių ar jų sudedamųjų dalių avarijoms, sutrikimams, kad būtų apsaugoti žmonės, gyvūnai ir aplinka, maksimaliai išsaugoti dujų įrenginiai ar jų sudedamosios dalys bei materialinės vertybės. Balionas – slėginis indas, turintis vieną žiotį ventiliui įsukti, skirtas dujoms transportuoti, laikyti, naudoti. Baliono pasas – pritvirtintoje prie dujų baliono metalinėje plokštelėje arba gamyklos gamintojos nustatytu kitu būdu ant dujų baliono pažymėti techniniai duomenys. Buitiniai dujiniai prietaisai – dujinės viryklės, vandens šildytuvai, dujofikuotos šildymo krosnys, šildymo katilai, konvektoriai ir kiti dujas deginantys prietaisai, kurių galingumas ne didesnis kaip 120 kW, ir jų dujų degimo produktų šalinimo bei oro padavimo įrenginiai. Cisterna – kilnojamasis slėginis indas, sumontuotas ant geležinkelio vagono rėmo, automobilio (priekabos ar puspriekabės) važiuoklės arba ant kitų kelių transporto priemonių ir skirtas dujoms transportuoti. Darbų vadovas – asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliojimus vadovauti pavojingiems darbams su dujomis. Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai dujoms deginti su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įrenginiais. Dujas deginantys technologiniai įrenginiai – įvairios paskirties technologiniai prietaisai, kuriuose yra deginamos dujos, su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija. Dujotiekio įvadas (toliau – įvadas) – dujotiekis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždaromojo įtaiso ant įvado į pastatą. Dujų įrenginiai – įrenginiai, kuriais dujos tiekiamos, transportuojamos, laikomos, pilstomos, vartojamos. Dujų pilstymo stotis – įrenginių ir statinių kompleksas, kurio paskirtis – priimti, laikyti ir tiekti dujas vartotojams. Dujų pilstymo postas – įrenginių kompleksas, skirtas dujoms priimti, laikyti ir buitiniams dujų balionams pildyti. Eksploatavimas – dujų įrenginių arba jų sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Grupinis balionų įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų balionų ir kurio bendra balionų talpa didesnė negu 55 litrai. Individualus balionų įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš ne daugiau kaip dviejų balionų ir kurio bendra balionų talpa ne didesnė negu 55 litrai. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą pagal nustatyta tvarka patvirtintą mokymo programą ir įgijęs reikiamų žinių bei įgūdžių darbui su dujų įrenginiais. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotų darbuotojų, aprūpintas technine ir technologine įranga, normine, metodine, technologine dokumentacija, būtina dujų įrenginiams saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti, pavestiems ar prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Remontas – veikla, iš dalies arba visiškai atnaujinanti dujų įrenginio būklę pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus arba gerinanti eksploatavimo savybes. Rezervuarų įrenginys – antžeminis ar požeminis rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiančiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, skirtas dujoms laikyti ir nenutrūkstamai tiekti. Skirstomieji dujotiekiai – vamzdžių sistema nuo dujų talpyklų (rezervuarų, grupinių balionų įrenginių) ir dujotiekio įvadų. Suskystintosios naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinio, o suslėgtas – skysto būvio. Taisymas – dujų įrenginių gedimų bei smulkių defektų šalinimas. Techninė priežiūra – dujų įrenginių būklės įvertinimas, techninis patikrinimas, reguliavimas, taisymas, atliekamas tam, kad šie įrenginiai arba jų sudėtinės dalys būtų tvarkingos, patikimai, efektyviai bei saugiai veiktų. Įrenginio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – įrenginio atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, brėžiniai, įrenginio priežiūros dokumentai (įrenginio montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka. Techninis patikrinimas – priežiūros norminių aktų ir dujų įrenginių techninių dokumentų nustatyta tvarka bei periodais atliekami patikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami dujų įrenginių techniniai parametrai, darbo režimai ir eksploatavimas būtų patikimas bei saugus. Tiekimas – suskystintųjų dujų laikymas, pristatymas ir/arba pardavimas vartotojams. Vartojimas – dujų naudojimas gamybinėms, buitinėms ir kitoms reikmėms. Vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, perkantis ir naudojantis dujas gamybinei veiklai, buitinėms reikmėms ir kitiems vartojimo tikslams. Vidaus dujotiekis – dujotiekio dalis nuo dujotiekio įvado uždaromojo įtaiso iki dujas deginančio įrenginio. 9. Taisyklėse vartojami sutrumpinimai: DPS – dujų pilstymo stotis; DPP – dujų pilstymo postas; SDD – suskystintųjų dujų degalinė. IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 10. Eksploatuojant dujų įrenginius, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais, šiomis taisyklėmis, techniniais dokumentais ir kitais galiojančiais norminiais teisės aktais. 11. Už patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą atsako įrenginių savininkas, jei sudarytos sutartys dėl dujų įrenginių eksploatavimo nenustato kitaip. 12. Dujų įrenginius technologiškai valdyti, techniškai prižiūrėti, remontuoti, atlikti matavimus, bandymus, paleidimo ir derinimo darbus gali savininko ar pagal sutartį kito juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos. Sutartyje turi būti apibrėžtos atliekamų darbų apimtys, suinteresuotųjų šalių įsipareigojimai, atsakomybės ribos. 13. Kvalifikuotos tarnybos, pagal sutartis eksploatuojančios kitų įmonių ar fizinių asmenų dujų įrenginius, privalo turėti šiai veiklai [7.10] nustatyta tvarka Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą leidimą. 14. Įmonėse, eksploatuojančiose dujų įrenginius, įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už dujų įrenginių eksploatavimą. 15. Jei įmonės dujų įrenginiai turi sukomplektuotus gamykloje saugos ir reguliavimo prietaisus, kaip reikalauja [7.8], kurie užtikrina įrenginių darbą be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės, ir yra sudaryta sutartis su kitos įmonės kvalifikuota tarnyba dėl šių įrenginių eksploatavimo, tai tokiems įrenginiams eksploatuoti gali būti neskiriamas atsakingas už dujų įrenginių eksploatavimą kvalifikuotas darbuotojas. Tokiu atveju su kvalifikuota tarnyba sudarytoje sutartyje turi būti nustatyta, kad už patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą atsako ši kvalifikuota tarnyba. 16. Kvalifikuotos tarnybos uždaviniai, struktūra, sudėtis, jos materialinės ir techninės priemonės turi būti apibrėžtos šios tarnybos (dujų tarnybos, grupės) nuostatuose, patvirtintuose įmonės vadovo. Kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos reikiamais įrenginiais, įrankiais, prietaisais, transporto priemonėmis, asmeninėmis apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą. 17. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys privalo mokėti jais saugiai naudotis. Dujas tiekiančios įmonės, paleidimo ir derinimo įmonės privalo visus besikreipiančius instruktuoti. Instruktavimas turi būti įforminamas įmonės vadovo nustatytos formos žurnale, kuriame pasirašo instruktavęs įmonės darbuotojas (įgaliotas įmonės vadovo) ir asmuo, išklausęs instruktažą. 18. Asmenys, namų ūkyje besinaudojantys buitiniais dujiniais prietaisais, turi vadovautis prietaisus pagaminusių įmonių techniniais dokumentais. 19. Dujų įrenginiams eksploatuoti kvalifikuotos tarnybos privalo turėti parengtas darbų saugos ir eksploatavimo instrukcijas, kuriose turi būti nurodyta: dujų įrenginių techninės saugos reikalavimai bei darbo parametrai; dujų įrenginių paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka, esant normaliam ar avariniam darbo režimui; privalomi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai; darbų kokybės tikrinimo būdai ir priemonės. Prie eksploatavimo instrukcijų turi būti sudarytos technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruoti technologiniai įrenginiai, uždaromieji, saugos įtaisai ir kt. Dujų įrenginiai turi būti sunumeruoti, o jų numeracija turi atitikti technologinėse schemose nurodytą numeraciją. Eksploatavimo instrukcijos parengiamos vadovaujantis šiomis taisyklėmis, įrenginių gamintojų techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais. Eksploatavimo instrukcijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo. 20. Vartotojams tiekiamos dujos turi atitikti privalomus kokybės reikalavimus [7.7]. Tiekiamos dujos turi būti odoruojamos jas gaminančiose įmonėse, kurios atsako už odoravimo kokybę. 21. Dujų ūkyje naudojamos medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, uždaromieji įtaisai, prietaisai privalo turėti sertifikatus, patvirtinančius, kad jie atitinka privalomus saugos reikalavimus pagal galiojančius techninius reglamentus ir kitus norminius teisės aktus. 22. Dujų įrenginiuose turi būti sumontuoti ir naudojami visi saugos, reguliavimo įtaisai, kontrolės bei matavimo priemonės, nustatytos įrenginių gamintojų techniniuose dokumentuose ir projektavimo dokumentuose. 23. Atlikti techninės priežiūros ir remonto bei kiti darbai įmonės vadovo nustatyta tvarka turi būti įforminti techniniuose dokumentuose. 24. Pavojingi darbai su dujomis atliekami vadovaujantis [7.16]. 25. Naudojantis žeme, kuri yra dujų įrenginių apsaugos zonose, turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų [7.5]. 26. Dujų įmonių statiniai eksploatuojami pagal gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisykles [7.20]. 27. Energetikos įrenginių valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos [7.1]. Potencialiai pavojingų valstybės registre registruojamų įrenginių techninę būklę tikrina įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos [7.3]. V. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA 28. Eksploatuoti dujų įrenginius, vadovauti eksploatavimo darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai. 29. Įmonių vadovai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su dujų įrenginių eksploatavimu, turi būti atestuoti nustatyta tvarka iš šių taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių dujų įrenginių įrengimą, eksploatavimą, pavojingų darbų su dujomis atlikimą. 30. Atsakingu įmonėje už dujų įrenginių eksploatavimą, naudojimą ūkinėms reikmėms turi būti skiriamas kvalifikuotas, įmonėje dirbantis darbuotojas (eksploatavimo vadovas). Atsakingo darbuotojo (eksploatavimo vadovo) pareigos eksploatuojant įmonės dujų įrenginius, naudojant dujas ūkinėms reikmėms turi būti apibrėžtos pareiginėje instrukcijoje, kurioje turi būti nustatyta, kad jis yra atsakingas už įmonės dujų įrenginių saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą, saugų dujų naudojimą ūkinėms reikmėms. 31. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojo kvalifikaciją ir teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis. VI. DUJŲ PILSTYMO STOTYS, DUJŲ PILSTYMO POSTAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 32. DPS, DPP eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti įmonės bei tarnybų nuostatai, nusakantys jų funkcijas, darbuotojų pareiginės, eksploatavimo, darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos. Pareiginėse instrukcijose turi būti nustatyti vadovų, inžinerijos-technikos darbuotojų pareigos, teisės, atsakomybė. 33. DPS, DPP turi turėti techninį pasą, kuriame nurodomi DPS, DPP dujų, technologiniai įrenginiai ir jų pagrindiniai techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, tūris, darbinis slėgis, tipas, markė ir kt.). Techninio paso formą ir jo pildymo tvarką turi nustatyti DPS, DPP vadovas. 34. DPS, DPP turi būti dujų įrenginių, technologinių įrenginių, vėdinimo, šildymo, elektros, automatikos sistemų ir kt. techninė dokumentacija su šių įrenginių, sistemų techninėmis charakteristikomis, žurnalai (2 priedas). Turi būti sudaryti dujotiekių pasai, vamzdynų schemos, kuriose turi būti pažymėti visi uždaromieji, saugos įtaisai, kontrolės, matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys. Vamzdynų įtaisai turi būti sunumeruoti ir atitikti numeraciją schemoje. 35. Įrenginiai, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Rezervuarai, siurbliai, kompresoriai, vamzdynai, kontrolės matavimo priemonės, uždaromieji įtaisai, sriegių, flanšų, riebokšlių sujungimai kiekvieną pamainą turi būti apžiūrimi, o dujų nutekėjimai nedelsiant šalinami. Sujungimų sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. 36. Apšvietimo įranga turi būti saugi sprogimo atžvilgiu. 37. Visoms gamybos patalpoms ir lauko įrenginiams priklausomai nuo atliekamų technologinių procesų pobūdžio turi būti nustatytos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos ir zonų klasės [7.19, 7.22]. 38. Dujų įrenginių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekamas dienos metu. 39. Lokalizuojant dujų įrenginių avarijas, perduoti darbus kitai pamainai neleidžiama. 40. Nedarbo metu, ištisą parą, DPS turi budėti instruktuotas darbuotojas. 41. Prieš darbų pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrimi technologiniai įrenginiai, rezervuarai, vamzdynai, uždaromieji, saugos įtaisai, patikrinamas dujų lygis rezervuaruose. 42. Apsauginiai išmetamieji vožtuvai turi atsidaryti padidėjus slėgiui daugiau kaip 15% darbinio slėgio. 43. Gumuoto audinio žarnų, naudojamų dujoms išpilti ir pripilti į rezervuarus, metaliniai antgaliai turi būti sujungti laidininku, kurio varža ne didesnė kaip 10 omų. 44. Sugedus apsaugos vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės matavimo priemonėms, eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginius ir vamzdynus draudžiama. 45. Jeigu atliekant dujų įrenginių, jų sudedamųjų dalių, uždaromųjų, saugos įtaisų ir kt. techninę priežiūrą aptinkama gedimų, kurių pašalinti iš karto neįmanoma, tokius įrenginius ar įtaisus būtina išjungti, vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis. 46. Pašalinus gedimą, įrenginys, jo sudėtinė dalis, įtaisas ir kt. vėl įjungiamas tik su už šių įrenginių eksploatavimą atsakingo darbuotojo leidimu. 47. DPS ir DPP patalpose bei gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) turi būti iškabinti standartiniai ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį [7.9, 7.23]. 48. Ugnies darbai DPS, DPP ir gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais pagal specialų darbo planą ir DPS, DPP vadovo patvirtintą paskyrą-leidimą. 49. DPS, DPP teritorijoje (išskyrus administracines patalpas) draudžiama būti pašaliniams asmenims. 50. Nauji, papildomi technologiniai įrenginiai gali būti montuojami, stotys plečiamos arba rekonstruojamos tik pagal projektus, atitinkančius galiojančių RSN ir STR reikalavimus. II. REZERVUARAI, AUTOCISTERNOS, BALIONAI 51. Prieš pilant dujas į rezervuarus, autocisternas, turi būti patikrintas uždaromųjų, saugos įtaisų tvarkingumas ir liekamasis dujų slėgis. Jei liekamasis slėgis mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą techniniuose dokumentuose, turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka. 52. Pilant į rezervuarus, autocisternas dujas, turi būti lėtai atidaromi uždaromieji įtaisai, kad nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinis elektros krūvis. 53. Pilant į rezervuarus, autocisternas ir balionus dujas, draudžiama mažinti slėgį išleidžiant dujinės fazės dujas į atmosferą. 54. Draudžiama atjungti gumuoto audinio žarnų antgalius, jei juose yra perteklio slėgio. 55. Išpilant suskystintąsias dujas iš geležinkelio ir automobilinių cisternų į rezervuarus, turi būti stebimos tiek cisternos, tiek rezervuarai. Leidžiama pripildyti ne daugiau kaip 85 % cisternų, rezervuarų, balionų tūrio arba kaip nurodyta techniniuose dokumentuose. 56. Ištuštintose geležinkelio ir automobilių cisternose liekamasis dujų slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip. 57. Draudžiama dujas pilti į rezervuarus, jei: 57.1. juose ar jų elementuose yra įtrūkių, išsipūtimų arba dujos nuteka pro nesandarumus (virintines siūles, flanšų sujungimus, tarpines, riebokšlius ir kt.); 57.2. netvarkingi apsauginiai išmetimo vožtuvai; 57.3. netvarkingos kontrolės ir matavimo priemonės; 57.4. matomi įtrūkiai, deformacijos ar nusėdę antžeminių rezervuarų pamatai, vamzdynų atramos. 58. Visi nustatyti gedimai turi būti įrašomi į įmonės vadovo patvirtintos formos darbo žurnalą. Tais atvejais, kai dėl gedimo gali sutrikti technologiniai procesai, būtina imtis veiksmų, nustatytų eksploatavimo instrukcijose. 59. Rezervuarų techninė būklė tikrinama vadovaujantis [7.16, 7.3, 7.15]. 60. Prieš tikrinant techninę būklę ir remontuojant rezervuarai turi būti atjungti nuo vamzdynų ir kitų įrenginių aklėmis. 61. Ardyti rezervuarų, balionų uždaromuosius įrenginius bei jungtis, nesumažinus slėgio iki atmosferinio, neleidžiama. 62. Rezervuarų, autocisternų, balionų valymo atliekos turi būti drėkinamos ir išvežamos iš stoties į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas. 63. Rezervuarams, autocisternoms ir balionams plauti panaudotas vanduo į kanalizaciją išleidžiamas tik išvalius iš jo skystąsias dujas arba išvežamas į pavojingų atliekų tvarkymo vietas. III. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ IŠPYLIMAS IŠ GELEŽINKELIO CISTERNŲ 64. Suskystintosios dujos iš geležinkelio cisternų turi būti išpilamos į stacionariuosius rezervuarus arba autocisternas specialiai tam įrengtais bei nustatyta tvarka priimtais naudoti įrenginiais. 65. Prieš išpilant dujas iš geležinkelio cisternos turi būti patikrinta: 65.1. ar cisterna tvarkinga, ar dujų kiekis ir sudėtis atitinka nurodytus dokumentuose: geležinkelio važtaraščiuose, tiekėjo išduotose suskystintųjų dujų kokybės pažymėjimuose (sertifikatuose, pasuose); 65.2. ar nepažeistos angos gaubto, ventilių ir apsaugos vožtuvų plombos; 65.3. ar tvarkingas cisternos korpusas (nėra įtrūkių, įlinkių ir kt.), uždaromieji įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės. Nustačius pažeidimą, atliekami darbai, imamasi veiksmų, nustatytų eksploatavimo instrukcijose; 65.4. ar nėra cisternoje vandens (patikrinama per vandens šalinimo ventilį); 65.5. ar nėra gumuoto audinio žarnos įtrūkių ir kitų pažeidimų. 66. Dujas išpilti iš geležinkelio cisternų nakties metu galima tik pakankamai apšvietus geležinkelio estakadas ir rezervuarų parką. Apšvietimo įranga turi būti saugi sprogimo atžvilgiu. 67. Geležinkelio cisternas su dujomis pastatyti prie išpylimo estakados, jas nustumti už DPS teritorijos ribų ir manevravimo darbus geležinkelio aklikelyje turi atlikti kvalifikuoti DPS darbuotojai. 68. Perkūnijos metu pilti dujas iš geležinkelio cisternų draudžiama. Prasidėjus perkūnijai, pylimas nutraukiamas. 69. Dujų išpylimo iš geležinkelio cisternų metu būtina užtikrinti vizualų arba telefoninį ryšį tarp išpilančių dujas ir rezervuarų parką bei siurblinę, kompresorinę prižiūrinčių darbuotojų. 70. Dujotiekio sklendės atidaromos ir ventiliai atsukami lėtai, kad pilant dujas nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinių elektros krūvių. 71. Nutrūkus arba plyšus išpylimo žarnai, jungiančiai geležinkelio cisterną su suskystintųjų dujų dujotiekiu, būtina nedelsiant užsukti cisternos ir išpylimo įrenginių ventilius, išjungti siurblius, kompresorius ir imtis priemonių gedimams pašalinti. 72. Jei iš cisternos nuteka dujos, ji turi būti išpilama pirmiausia ir grąžinama tiekėjui, DPS administracijai surašius cisternos defekto aktą. 73. Arčiau kaip 40 m nuo išpylimo estakados draudžiama atlikti bet kokį geležinkelio cisternos remontą. 74. Draudžiama dujų išpylimo metu palikti be priežiūros geležinkelio cisternas ir rezervuarus. IV. KOMPRESORIAI IR SIURBLIAI 75. Siurbliai ir kompresoriai turi būti eksploatuojami vadovaujantis eksploatavimo, darbų saugos, priešgaisrinės saugos instrukcijomis. 76. Draudžiama veikiančius siurblius ir kompresorius palikti be priežiūros, jeigu nėra sumontuotos arba neveikia saugumo, blokavimo automatika. 77. Siurblių, kompresorių įsiurbimo ir slėginių linijų dujų slėgis turi būti toks, koks nurodytas techniniuose dokumentuose. 78. Kompresorių ir siurblių pleištiniai diržai, perdavimo pavaros turi būti apsaugotos nuo tepalo, vandens ir kitų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų stiprumui ir perdavimo jėgai, taip pat elektriniam laidumui. 79. DPS, DPP siurblių ar kompresorių patalpoje atliekant pavojingus darbus su dujomis, kompresoriai ir siurbliai turi būti sustabdyti. 80. Kompresoriai ir siurbliai turi būti sustabdomi šiais atvejais: 80.1. atsiradus dujų nuotėkiui arba sugedus siurblių ar kompresorių uždaromiesiems, saugos įtaisams; 80.2. atsiradus vibracijai, pašaliniam triukšmui, bildesiams; 80.3. sugedus guoliams ir riebokšliams; 80.4. tepalo ar šaldymo skysčio parametrams viršijus leistinas ribas; 80.5. sugedus elektros pavaroms, paleidimo, automatikos įtaisams, kontrolės priemonėms; 80.6. atsiradus gedimams movų jungtyse, pleištiniuose diržuose ir jų aptvaruose; 80.7. virš leistinų ribų padidėjus ar sumažėjus dujų slėgiui įsiurbimo ar slėginiame vamzdyje; 80.8. kitais atvejais, nustatytais kompresorių ar siurblių techniniuose dokumentuose. 81. Draudžiama šalinti dujų nuotėkius nesustabdytuose technologiniuose įrenginiuose. 82. Draudžiama kompresorius ir siurblius eksploatuoti išjungus arba sugedus jų saugos ar valdymo automatikai, avariniam patalpų vėdinimui, taip pat patalpų ištraukiamųjų vėdinimo sistemų blokuotei. 83. Kompresorių ir siurblių eksploatavimo režimai, dirbtų valandų skaičius ir pastebėti gedimai fiksuojami eksploatavimo žurnale (DPS-5). 84. Siurblinės, kompresorinės patalpoje negalima laikyti tepalų daugiau kaip vienos paros reikmėms. Tepalai ir valymo medžiagos turi būti laikomos uždaroje, lengvai nešiojamoje metalinėje talpykloje. 85. Panaudoti tepalai renkami į metalinę uždarą talpyklą, kuri iki utilizavimo turi būti laikoma specialiai tam skirtoje vietoje (ne kompresorinės ar siurblinės patalpoje). 86. Draudžiama dirbančius kompresorius ir siurblius palikti be nuolatinės priežiūros, jeigu nėra arba neveikia saugumo, blokavimo automatika. 87. Kompresoriai, siurbliai privalo turėti tvarkingas kontrolės ir matavimo priemones. Jei šios priemonės netvarkingos ar jų nėra, kompresorių ir siurblių darbas draudžiamas. 88. Kompresorius ar siurblys perjungiamas pagal šiems darbams sudarytas eksploatavimo instrukcijas. 89. Darbo metu oro temperatūra siurblių ar kompresorių patalpoje turi būti ne žemesnė negu nustatyta siurblinės, kompresorinės įrenginių techniniuose dokumentuose. 90. Judančios siurblių ir kompresorių dalys turi turėti gaubtus. Draudžiama eksploatuoti kompresorius ir siurblius su nuimtais nuo judančių dalių gaubtais. 91. Kiekvieną pamainą atliekant kompresorių ir siurblių techninę priežiūrą būtina: 91.1. apžiūrėti visus siurblinės ir kompresorinės dujotiekius, įrenginius ir jų sudėtines dalis, įsitikinti, ar nėra gedimų ar dujų nutekėjimo; 91.2. patikrinti, ar nėra pašalinio triukšmo, vibracijos, kokia guolių, šaldymo sistemos aušinimo skysčio, tepalo temperatūra, tepalo kokybė, lygis ir slėgis; 91.3. patikrinti, ar veikia kompresorių ir siurblių saugos ir valdymo automatika; 91.4. atlikti kitus darbus, nustatytus eksploatavimo instrukcijoje. 92. Siurblių ir kompresorių remonto terminai ir apimtys turi būti nustatomi vadovaujantis įrenginių techniniais dokumentais, techninės priežiūros metu nustatytais defektais. Remontas atliekamas pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką. V. BALIONŲ PILDYMAS 93. Suskystintosios dujos į buitinius dujų balionus turi būti išpilstomos dujų pilstymo stotyse ir dujų pilstymo postuose per specialiai tam tikslui įrengtus įrenginius. 94. Pildymo operacijos atliekamos, pildymo postų įrenginiai (konvejeriai, karuselės) ir kiti mechanizmai eksploatuojami vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintomis eksploatavimo instrukcijomis. 95. Pildymo įrenginiui prijungti leidžiama naudoti gumuoto audinio žarnas, kurios turi būti pagamintos iš atsparios suskystintųjų dujų poveikiui medžiagos ir turi išlaikyti ne mažesnį kaip 20 bar darbinį slėgį. 96. Skystosios dujų fazės slėgis dujotiekiuose, tiekiančiuose dujas balionams pildyti, neturi būti didesnis už darbinį slėgį dujų balionuose ir neviršyti slėgio, nurodyto pripildymo įrenginio techniniuose dokumentuose. 97. Pripildžius balionus dujų, būtina patikrinti pasveriant arba kitu metodu, ar balionai pripildyti pagal nustatytas normas. Leistinoji pripildymo paklaida 5 l talpos balionams turi būti ne didesnė kaip nuo minus 180 iki plius 160 g, 50 l balionams – nuo minus 780 iki plius 680 g, 27 l balionams ± 300 g. Prieš pradedant sverti (prieš darbo pamainą), būtina patikrinti kontrolines svarstykles etaloniniu svarsčiu. 98. Pripildytų balionų ventilių, jų srieginių jungčių, riebokšlių sandarumas turi būti patikrinamas muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Pripildyto baliono ventilio antgalis uždaromas akle. Ventilio riebokšlio sandarumas tikrinamas esant užsuktai ventilio aklei ir puse apsisukimo atsuktam ventiliui. 99. Pripildyto dujų baliono ventilio, jo srieginių jungčių, riebokšlių sandarumo patikrinimo metodai, esant oro temperatūrai pilstymo skyriuje (pilstymo vietoje) žemesnei kaip 10 °C, turi būti nustatyti eksploatavimo instrukcijoje. 100. Esant nesandariai baliono ventilio srieginei jungčiai, riebokšliui ar nesandariai užsisukant ventiliui, dujos iš baliono turi būti nedelsiant išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas. 101. Pripildyti dujų balionai turi būti registruojami balionų pripildymo registracijos žurnale, kuriame nurodoma: pildymo data, baliono numeris, pildžiusio asmens parašas. 102. Balionų skaičius DPS, DPP pilstymo skyriuje turi būti ne didesnis už tą, kurį DPS, DPP įrenginiai gali pripildyti per valandą. 103. Evakavimo perėjose statyti balionus draudžiama. 104. Jei neišgaravusių dujų liekanų masė buitinių dujų balione sudaro daugiau kaip 2% į balioną leidžiamos pildyti dujų masės, liekanos turi būti išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas. 105. Pildyti balionus draudžiama, jeigu: 105.1. praėjęs baliono techninės būklės patikrinimo terminas; 105.2. nėra baliono paso; 105.3. sugedęs ventilis; 105.4. pažeistas korpusas (įskilimas, korozijos požymiai, pasikeitusi baliono forma, kiti mechaniniai pažeidimai); 105.5. pažeistas padas (persikreipęs, nestabiliai stovintis); 105.6. ant baliono nėra ženklinimo užrašų „Propanas – butanas“. 106. Balionai, kuriems nustatomi defektai arba praėjęs techninės būklės patikrinimo terminas, turi būti remontuojami ir patikrinama jų techninė būklė. 107. Pakrovimo ir iškrovimo aikštelėse balionų neturi būti daugiau, nei galima realizuoti per 2 paras. 108. Pripildyti balionai DPS, DPP turi būti sandėliuojami po stogu, apsaugančiu nuo kritulių ir saulės spindulių. 109. Nustačius baliono gedimą, balionas turi būti grąžinamas į jį pripildžiusią DPS, DPP. Jei baliono gedimas toks, kad jo neįmanoma saugiai transportuoti, dujos iš baliono turi būti saugiai, pamažu išleidžiamos (laikantis saugaus 40 m atstumo nuo atviros ugnies židinių, rūsių, šulinių, duobių, vandens telkinių, kad išleidžiamos dujos nesikauptų, neužsidegtų, neužterštų aplinkos) prieš jį vežant į DPS, DPP. VI. AUTOCISTERNŲ PILDYMAS 110. Autocisternos turi būti pildomos dujų per specialiai tam tikslui įrengtus pildymo įrenginius. 111. Pildant suskystintųjų dujų autocisternas, automobilių varikliai išjungiami. Automašinų išmetamieji vamzdžiai turi būti išvesti į mašinos priekinę dalį ir turėti kibirkščių gaudytuvus. Automašinų variklius galima įjungti tik atjungus žarnas ir uždarius pildymo antgalius aklėmis. 112. Draudžiama į autocisternas pilti dujas, jei: 112.1. praėjęs autocisternos techninės būklės patikrinimo terminas; 112.2. netvarkingi uždaromieji, saugos įtaisai ir kontroliniai matavimo prietaisai; 112.3. autocisternos ir transporto priemonės ženklai neatitinka galiojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 112.4. cisterna neįžeminta; 112.5. pažeistas autocisternos korpusas (įtrūkiai, matomi formos pakitimai, kiti mechaniniai pažeidimai). Jei apžiūrėjus autocisterną nustatoma mechaninių pažeidimų ar techninių gedimų, ją pildyti dujų draudžiama. Įgaliotų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų [7.3] specialistai nustatyta tvarka turi patikrinti tokios autocisternos techninę būklę ir pateikti išvadą apie jos tinkamumą tolesniam eksploatavimui; 112.6. vairuotojas neturi [7.15] nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos pažymėjimo; 112.7. nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių. 113. Autocisternas pildo DPS kvalifikuoti darbuotojai, dalyvaujant vairuotojui. 114. Autocisternos ir žarnos, kuriomis pilstomos dujos, turi būti įžemintos, prijungiant jas prie specialiai tam įrengto įžeminimo kontūro. Atjungti cisternas nuo įžeminimo kontūro galima tik baigus dujų pylimo darbus ir užsukus akles ant cisternos atvamzdžių. 115. Pripildžius autocisterną dujų, ant jos pildymo ir tuštinimo atvamzdžių turi būti sandariai užsukamos aklės ir DPS įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas jas užplombuoja. 116. Pildymo metu pastebėjus dujų nutekėjimą iš autocisternos, būtina pildymo darbus nutraukti, autocisterną nedelsiant pašalinti iš DPS teritorijos. Pildymą atnaujinti tik pašalinus gedimus. 117. Perkūnijos metu pilti dujas ir įvažiuoti automašinoms į DPS teritoriją draudžiama. 118. Prieš darbo pradžią ir kiekvienos darbo pamainos metu būtina apžiūrėti autocisternų pildymo įrenginį, dujotiekį, uždaromuosius, saugos įtaisus. Aptikti gedimai nedelsiant turi būti likviduoti ar, jei tai nustatyta eksploatavimo instrukcijose, gedimų šalinimas turi būti įtrauktas į remonto planus. VII. VĖDINIMO SISTEMOS 119. Įmonės vadovo įsakymu iš vadovaujančių darbuotojų turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už DPS, DPP vėdinimo sistemų eksploatavimą. 120. DPS, DPP vėdinimo sistemoms eksploatuoti turi būti sudarytos eksploatavimo instrukcijos. 121. Kiekviena vėdinimo sistema turi būti pažymėta atskiru numeriu arba sutartiniu ženklu ant ventiliatoriaus korpuso ar ortakio prie pat ventiliatoriaus (iš žymėjimo turi būti aišku, ar tai oro tiekimo, ar šalinimo sistema – pvz.: OT-1; OT-2; OŠ-1; OŠ-2). Žymėjimas turi atitikti žymėjimą vėdinimo sistemos eksploatavimo instrukcijos schemoje. 122. Kiekvienai vėdinimo sistemai turi būti parengtas techninis pasas, kuriame būtų vėdinimo sistemos schema, ventiliatorių ir jų variklių techniniai duomenys. Šio paso formą ir pildymo tvarką nustato įmonės vadovas. 123. Vėdinimo sistemos įrengiamos ir rekonstruojamos pagal projektavimo organizacijos parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Po vėdinimo sistemų remonto, bandymo, reguliavimo visi duomenys įrašomi į vėdinimo sistemos techninį pasą. 124. Remonto metu draudžiama keisti vėdinimo įrenginius kitais įrenginiais, neatitinkančiais nustatytų vėdinimo sistemos projekte (galingumas, našumas, medžiaga, saugumas sprogimo atžvilgiu ir pan.). 125. Jei gamybos patalpoje nepakankama oro kaita, dirbti joje draudžiama, iki bus sutvarkyta vėdinimo sistema. 126. Vėdinimo sistemų kameros turi būti sandarios, visą laiką uždarytos ir užrakintos. Įeiti į jas pašaliniams asmenims draudžiama. Kamerose draudžiama laikyti medžiagas ir kitus daiktus. 127. Draudžiama atlikti bet kokius remonto ar reguliavimo darbus patalpų oro šalinimo ar tiekimo sistemose, kai tose patalpose, iš kurių šalinamas ar tiekiamas oras, vyksta technologiniai procesai. 128. Vietose, iš kurių oro padavimo sistema ima orą, draudžiami darbai, kurių metu išsiskiria dujų garai ar užteršiamas oras. 129. DPS, DPP gamybos patalpose turi būti įrengti dujų signalizatoriai. Dujų daviklių skaičius ir jų išdėstymo vietos turi būti nustatytos projekte. Avarinis vėdinimas ir avarinė signalizacija turi įsijungti esant patalpoje dujų koncentracijai ne didesnei kaip 20% žemutinės dujų sprogimo ribos. Įsijungus avarinei signalizacijai ir vėdinimui patalpose dirbti draudžiama. Turi būti nedelsiant nustatyta dujų nutekėjimo vieta, priežastis ir lokalizuotas dujų nutekėjimas. 130. Vėdinimo sistemų oro paėmimo ir išmetimo angas būtina atitverti metaliniu tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktų. 131. Vėdinimo sistemų efektyvumas tikrinamas ne rečiau kaip kas 3 metai arba patalpas rekonstravus, vėdinimo sistemas suremontavus ar rekonstravus. 132. Patikrinus vėdinimo sistemų efektyvumą, turi būti sudaryta atliktų darbų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl vėdinimo sistemų efektyvumo, tinkamumo naudoti, nurodomi vėdinimo sistemų eksploatavimo režimai ir kt. bei padaromi įrašai vėdinimo sistemų techniniame pase. 133. Patalpų vėdinimo sistemos turi būti įjungiamos 15 min. iki darbo pradžios. Iš pradžių – oro šalinimo sistema, po to – oro tiekimo sistema. 134. Ugnies vožtuvai ir atbuliniai vožtuvai remontuojami kasmet. Atlikus šiuos darbus surašomas aktas ir pažymima vėdinimo sistemos techniniame pase. 135. Vėdinimo sistemų metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. Jei metaliniuose ortakiuose yra lanksčių (elektrai nelaidžių) ortakių intarpų, tarpinių, metalinės ortakių dalys tarpusavyje turi būti sujungtos įžeminimo laidininkais. 136. Kartą per mėnesį turi būti patikrinama DPS, DPP vėdinimo sistemų techninė būklė. Tikrinant turi būti: 136.1. atliktas smulkus sistemų remontas – prireikus; 136.2. sutepami guoliai – prireikus; 136.3. patikrinama, ar nėra ventiliatoriuje pašalinių ūžesių ir vibracijos; 136.4. patikrinama, ar hermetiški sujungimai; 136.5. patikrinama, ar nėra šilumos nuotėkio kaloriferiuose ir vamzdynuose, ar reikalingas šilumos tiekimo vamzdynų izoliacijos remontas; 136.6. patikrinama, ar teisingi įrašai ant reguliavimo įtaisų (užsklandų); 136.7. patikrinama, ar tvarkinga besisukančių detalių apsauga; 136.8. patikrinama, ar įsijungia avarinė vėdinimo sistema patekus į patalpas dujoms. 137. Turi būti surašomas vėdinimo sistemų techninės būklės tikrinimo aktas. 138. Suremontuotas vėdinimo sistemas galima pradėti eksploatuoti tik gavus atsakingo už vėdinimo sistemų eksploatavimą asmens raštišką leidimą. 139. Apie atliktus vėdinimo sistemų remonto darbus daromi įrašai vėdinimo sistemų techniniuose pasuose. VIII. AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMOS BEI MATAVIMO PRIEMONĖS 140. Automatikos ir signalizacijos sistemos bei matavimo priemonės DPS, DPP eksploatuojamos vadovaujantis [7.11] ir eksploatavimo instrukcijomis. 141. Už automatikos, signalizacijos sistemų ir matavimo priemonių eksploatavimą atsako įmonės vadovas ar jo įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas. 142. Eksploatuoti automatikos ir signalizacijos sistemas bei matavimo priemones leidžiama tik kvalifikuotiems darbuotojams. 143. DPS, DPP turi būti šie automatikos ir signalizacijos sistemų dokumentai: 143.1. statybos ir montavimo projektas; 143.2. eksploatavimo instrukcijos; 143.3. žurnalai (2 priedas); 143.4. automatikos, signalizacijos sistemų techniniai dokumentai, technologinės schemos; 143.5. įmonės vadovo patvirtinti kontrolės, matavimo priemonių periodinės patikros grafikai, sudaryti vadovaujantis [7.24]. 144. Praėjus periodinės patikros terminui, matavimo priemones, automatikos ir signalizacijos sistemas eksploatuoti draudžiama. 145. Ant matavimo prietaisų korpuso ar skalės turi būti pažymėtos didžiausios matavimo reikšmės arba pritvirtintos plokštelės (šias žymas daryti ant prietaisų stiklų draudžiama). 146. Matavimo priemonių techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jos metu reikia: 146.1. apžiūrėti prietaisus; 146.2. patikrinti plombas, lipdukus, ar teisingai ant matavimo prietaisų pažymėtos didžiausios matavimo žymės; 146.3. prireikus pakeisti užrašančiųjų prietaisų diagramas, rašiklius ir rašalą; 146.4. pakeisti prietaisus, kurių patikros laikas praėjęs. 147. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti patikrinamas automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas, apie tai įrašant automatikos priemonių priežiūros ir remonto žurnale (DPS-6). 148. Prietaisų ir impulsinių vamzdelių bei uždaromųjų įtaisų hermetiškumas tikrinamas kartą per mėnesį kartu su DPS vamzdynais ir technologiniais įrenginiais. 149. Ne ilgiau kaip vienos darbo pamainos laikotarpiui atjungti kontrolės, matavimo, automatikos bei signalizacijos priemones ar sistemas gali leisti tiktai DPS, DPP vadovas, vadovaudamasis eksploatavimo instrukcija, kurioje turi būti nustatyta, kokių papildomų saugos priemonių turi būti imamasi, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas technologinių įrenginių darbas. Apie priemonių ar sistemų atjungimą vadovas įrašo žurnale (DPS-6). 150. Sugedus patalpų dujų signalizatoriui, dujų koncentraciją patalpose būtina tikrinti ne rečiau kaip kas dvi valandos šiam tikslui skirtais dujų analizatoriais ir rezultatus įrašyti į žurnalą (DPS-6). 151. Patalpų dujų signalizatoriai, veikiantys nesuspausto oro principu, privalo būti įjungti ištisą parą, o avarinė ir šviesos signalizacija – įvesta į budinčio personalo patalpas. 152. Dujų signalizatoriai turi įsijungti esant patalpoje dujų koncentracijai ne didesnei kaip 20% nuo žemutinės dujų sprogimo ribos. 153. Dujų signalizatoriai tikrinami specialiai tam tikslui paruoštais dujų mišiniais. Draudžiama tikrinti dujų signalizatorius į patalpas prileidžiant dujų. 154. Slėgio matavimo prietaisai turi būti parenkami tokie, kad rodyklė didžiausiojo darbinio slėgio metu būtų antrame prietaiso skalės trečdalyje. 155. Remontuojant ar atliekant matavimo priemonių patikrą, jos turi būti pakeičiamos tapačiomis. 156. Prieš pradedamos eksploatuoti automatikos ir signalizacijos sistemos turi būti suderintos. Apie atliktus derinimo darbus pateikiama derinimo darbų ataskaita ir pažymima sistemų techniniuose dokumentuose. IX. DUJOTIEKIAI 157. Vamzdynai techniškai prižiūrimi ir remontuojami šviesiu paros metu. 158. Dujų nuotėkiai dujotiekiuose, uždaromuosiuose įtaisuose, sujungimuose turi būti šalinami nedelsiant. 159. Dujų pilstymo darbams leidžiama naudoti plieninius dujotiekius turinčias šarnyrų jungtis, gumuoto audinio ir kt. žarnas, jei tai nustatyta jų techniniuose dokumentuose. 160. Draudžiama ardyti vamzdynų jungtis, uždaromuosius įtaisus dujotiekiuose esant dujų slėgiui. 161. Atliekant dujotiekių suvirinimo, pjovimo darbus, remontuojami dujotiekiai ar atskiri jo ruožai nuo veikiančių dujotiekių turi būti atjungti aklėmis. 162. Aklės turi atitikti didžiausiąjį dujų slėgį dujotiekyje, turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmuštas ženklas, rodantis dujų slėgį ir vamzdžio skersmenį. 163. Pakeitus ar papildžius riebokšlius, pakeitus tarpines, įdėjus ar išėmus akles, darbo metu pašalinus dujų nuotėkius, būtina patikrinti dujotiekio sandarumą muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. 164. Keičiant veikiančiuose dujotiekiuose uždaromųjų įtaisų riebokšlius ar juos tvarkant, turi būti naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti dujoms, o dujų slėgis kiek galima sumažinamas. 165. Dujotiekių izoliacijos ar antikorozinės dangos pažeidimai, ypač dujotiekio atramų vietose, turi būti pašalinti, neleidžiant vamzdynams rūdyti ir irti. 166. Kiekvieną pamainą turi būti atliekama dujotiekių ir įtaisų išorinė apžiūra, kurios metu patikrinama: 166.1. vamzdynų, virintinių siūlių, flanšų sujungimų, apsauginės dangos būklė; 166.2. vamzdynų atramų tvarkingumas; 166.3. uždaromųjų įtaisų tvarkingumas. 167. Dujotiekių techninės priežiūros terminai ir darbų apimtys nurodyti XVI skyriuje. VII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ DEGALINĖS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 168. Prekiauti suskystintosiomis naftos dujomis, skirtomis autotransportui (pildyti autotransporto dujų balionus), galima turint [7.17] nustatyta tvarka išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintosiomis dujomis, skirtomis autotransportui, ir leidimą verstis energetikos įrenginių eksploatavimu [7.10]. 169. Autotransporto dujų balionus leidžiama pildyti tik SDD iš sumontuotų stacionariųjų talpyklų per pildymo kolonėles. 170. SDD naudojami įrenginiai, įtaisai, žarnos, medžiagos turi būti skirtos suskystintosioms naftos dujoms ir turėti tai liudijančius techninius dokumentus. 171. SDD rezervuaruose, dujų kolonėlėse turi būti sumontuoti apsauginiai įtaisai, apsaugantys nuo dujų išsiveržimo iš pildymo kolonėlių, dujų rezervuarų pripylimo ar išpylimo atvamzdžių, nutrūkus dujų kolonėlių, rezervuarų pildymo žarnoms ar dėl kitokių dujų kolonėlių, degalinės dujų vamzdynų gedimų bei mechaninių pažeidimų. 172. Kad antžeminiai rezervuarai neįkaistų nuo saulės spindulių, jie turi būti nudažyti šviesia spalva. Rezervuarų apsaugai nuo saulės spindulių leidžiama įrengti [7.2] nustatyta tvarka suprojektuotas nedegiųjų medžiagų pastoges arba šešėlinius gaubtus. 173. SDD leidžiama pildyti tik autotransporto priemonių dujų balionus. Dujų balionai privalo turėti maksimalaus pildymo lygio ribotuvus, neleidžiančius dujų balionus pildyti daugiau, nei nustatyta dujų balionų techniniuose dokumentuose. 174. SDD teritorijoje ir jos apsaugos zonoje turi būti iškabinti standartiniai ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį [7.9, 7.23]. 175. SDD prie uždaromųjų įtaisų, apsauginių įtaisų, kontrolės matavimo priemonių ir kt. turi būti laisvas priėjimas (ne mažiau kaip 1 m). 176. SDD perėjos, takai, keliai neturi būti užkrauti medžiagomis, įrenginiais ir kitokiais daiktais. SDD teritorijoje ir apsaugos zonoje draudžiama sandėliuoti ir saugoti medžiagas, nenaudojamas eksploatuojant degalines, statyti transporto priemones, taip pat turi būti vykdomi kiti [7.5] reikalavimai. 177. SDD teritorijoje prekybai buitiniais dujų balionais galima įrengti buitinių dujų balionų konteinerius, sandėliavimo aikšteles, laikantis galiojančių norminių teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių tokių konteinerių, sandėliavimo aikštelių įrengimą ir eksploatavimą. 178. SDD teritorijoje draudžiama dirbti darbus, nesusijusius su degalinės eksploatavimu, atlikti autocisternų ir kitų kelių transporto priemonių remonto bei reguliavimo darbus, atkabinti priekabą ar puspriekabę su cisterna nuo mašinos (vilkiko). 179. SDD dujų rezervuaruose, pildymo kolonėlėse turi būti sumontuoti ir naudojami visi gamyklos gamintojos techniniuose dokumentuose nurodyti saugos, kontrolės, automatikos ir kt. įtaisai. 180. Pavojingi darbai su dujomis ir ugnies darbai SDD teritorijoje turi būti atliekami [7.16] ir [7.13] nustatyta tvarka. 181. SDD turi būti [7.13] reikalaujamos pirminės gaisro gesinimo priemonės. II. DUJŲ REZERVUARŲ PILDYMAS 182. SDD rezervuarai pildomi iš dujų autocisternų, panaudojant autocisternos arba degalinės siurblį, kompresorių, kaip yra nustatyta SDD eksploatavimo instrukcijoje. 183. Autocisternos pastatymo vieta dujoms išpilti (išpylimo aikštelė) į rezervuarus turi būti pažymėta SDD technologinėje schemoje. Autocisternos pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus autocisterną galima būtų skubiai pašalinti iš SDD teritorijos. 184. Dujos iš autocisternos į rezervuarus išpilamos vadovaujantis [7.16]. 185. Autocisternoms įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir įrengtas pagal projektą įžeminimo kontūras. Draudžiama autocisternai įžeminti naudoti SDD dujų rezervuarus, dujotiekius ir kitos paskirties vamzdynus. 186. Rezervuarų dujų pildymo vieta turi būti aptverta laikinomis tvorelėmis, specialiomis juostomis su užrašu „dujos“, iškabinti standartiniai saugos ženklai [7.9, 7.23], draudžiantys rūkyti, naudoti atvirą ugnį, ir imtasi priemonių, kad pildymo metu degalinės teritorijoje nebūtų pašalinių autotransporto priemonių, asmenų. 187. Dujų išpylimo metu išpilantiems darbuotojams ir autocisternos vairuotojui draudžiama palikti be priežiūros autocisterną ir SDD rezervuarų įrenginius. 188. Dujų išpylimo iš autocisternos į SDD dujų rezervuarus tvarka: 188.1. išoriškai apžiūrėti dujų rezervuarus, autocisternas, patikrinti uždaromųjų, saugos įtaisų tvarkingumą ir liekamąjį dujų slėgį. Jei liekamasis slėgis mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą techniniuose dokumentuose, turi būti atliktas autocisternos kontrolinis sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka; 188.2. patikrinti dujų kiekį rezervuaruose ir skaičiuoti, kokį dujų kiekį galima įpilti į kiekvieną SDD rezervuarą; 188.3. pastatyti autocisterną į išpylimo aikštelę, išjungti autocisternos variklį, užblokuoti ratus kaladėlėmis, kad autocisterna negalėtų atsitiktinai pajudėti, įžeminti autocisterną; 188.4. patikrinti, ar tvarkingi dujų išpylimo ir pildymo įrenginiai, uždaromieji įtaisai, saugos įtaisai, autocisterna, žarnos, įžeminimai, paruoštos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės; 188.5. įrengti įspėjamuosius ženklus ir barjerus eksploatavimo instrukcijoje ir technologinėje schemoje nustatytose vietose; 188.6. prijungti gumuoto audinio žarnas prie autocisternos ir SDD rezervuaro; 188.7. įjungti autocisternos variklį tuo atveju, jei dujoms pripilti naudojamas autocisternos siurblys, veikiantis nuo automašinos variklio (ant autocisternos išmetimo vamzdžio turi būti sumontuotas kibirkščių gesiklis); 188.8. išpilti dujas iš autocisternų į rezervuarus, vadovaujantis SDD eksploatavimo instrukcijomis. 189. Pripildžius degalinės rezervuarus turi būti: 189.1. dujų likučiai iš žarnų supilami į dujų rezervuarus ar saugiai išleidžiami į atmosferą, kaip nustatyta autocisternų, SDD techniniuose dokumentuose, projektuose. Dujų likučiai žarnose gali būti palikti tik tuo atveju, kai tai yra nustatyta jų gamintojų techniniuose dokumentuose; 189.2. atjungiamos pildymo žarnos, rezervuaro ir autocisternos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas autocisternos įžeminimas; 189.3. patikrinamas SDD įrenginių sandarumas; 189.4. autocisterna pašalinama iš SDD teritorijos. 190. Išpilti dujas iš autocisternos į SDD rezervuarus draudžiama: 190.1. esant netvarkingiems dujų išpylimo ir pildymo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, autocisternoms, gumuoto audinio žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ar jų nesant; 190.2. esant perkūnijai; 190.3. esant dujų nuotėkiui. 191. Draudžiama pildyti daugiau kaip 85% SDD rezervuarų tūrio, jei kitaip nenustatyta techniniuose dokumentuose. Perpildžius daugiau kaip 85% rezervuaro tūrio ar daugiau, nei nurodyta techniniuose dokumentuose, dujų perteklius turi būti atsiurbiamas į autocisterną eksploatavimo instrukcijoje nustatytu būdu. 192. Draudžiama vienu metu pilti dujas iš autocisternų į degalinės dujų rezervuarus ir pildyti automobilių balionus. Dujų išpylimas laikomas baigtu, kai iš SDD teritorijos yra pašalinama autocisterna. 193. Pildymo metu pastebėjus dujų nutekėjimą iš autocisternos, kilus gaisrui, avarijai ar pavojui jiems kilti, pildymo darbai turi būti nutraukti, autocisterna nedelsiant pašalinta iš DPS teritorijos ir atliekami eksploatavimo instrukcijose nurodyti veiksmai. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus. III. KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DUJŲ BALIONŲ PILDYMAS 194. Pildant kelių transporto priemonių dujų balionus, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 194.1. vadovaujantis eksploatavimo instrukcija, dujas pila SDD operatorius, stebint transporto priemonės vairuotojui; 194.2. transporto priemonės variklį galima užvesti tik atjungus pildymo kolonėlės žarną ir uždarius aklėmis transporto priemonės baliono pildymo antgalius; 194.3. nereguliuoti, neremontuoti ir netaisyti dujų įrenginių, transporto priemonių; 194.4. žarnoms prijungti draudžiama naudoti smūginius įrankius, kiti įrankiai turi būti dengti spalvotuoju metalu arba nesukeliantys kibirkščių; 194.5. atstumas tarp pildomos transporto priemonės ir kitų transporto priemonių turi būti ne mažesnis kaip 5 m; 194.6. tamsiu paros metu transporto priemonių pildymo vieta turi būti tinkamai apšviesta, naudojant saugią sprogimui apšvietimo įrangą. 195. Pildyti kelių transporto priemonės dujų balioną draudžiama: 195.1. SDD dujas išpilant iš autocisternų į rezervuarus; 195.2. esant atmosferinėms iškrovoms (perkūnijai); 195.3. esant neišjungtam transporto priemonės varikliui bei elektros prietaisams; 195.4. jei praėjęs dujų baliono techninės būklės patikrinimo terminas; 195.5. esant techniškai netvarkingai degalinės ar transporto priemonės dujų įrangai; 195.6. esant uždarytam variklio ar bagažinės gaubtui; 195.7. jei iš transporto priemonės neišlaipinti keleiviai. 196. Draudžiama pripildyti daugiau kaip 80% kelių transporto priemonių balionų tūrio, jei techniniuose dokumentuose nenurodyta kitaip. VIII. DUJŲ REZERVUARŲ ĮRENGINIAI 197. Dujų rezervuarų slėgio reguliavimo, saugos įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės turi būti apsaugoti nuo atmosferos kritulių užrakinamais gaubtais. 198. Antžeminiai rezervuarai turi būti nudažyti šviesia spalva, kad neįkaistų nuo saulės. 199. Prieš pildant suskystintųjų naftos dujų rezervuarus turi būti patikrinta, ar yra liekamasis slėgis. Liekamasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar arba kaip nurodyta techniniuose dokumentuose. Jei liekamasis dujų slėgis yra mažesnis, turi būti atliktas kontrolinis dujų rezervuaro sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka. 200. Pildant dujų rezervuarus, turi būti lėtai atidaromi uždaromieji įtaisai, kad nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinis elektros krūvis. 201. Prieš pilant suskystintąsias naftos dujas į rezervuarus būtina patikrinti, ar įrenginiai, uždaromieji įtaisai, autocisternos ir jų žarnos yra tvarkingos. Radus gedimų, taip pat praėjus rezervuarų techninės būklės patikrinimo terminui arba neturint pirminių gaisro gesinimo priemonių, dujas pilti draudžiama. Pildant dujų rezervuarus draudžiama išleisti dujinės fazės dujas iš rezervuaro į atmosferą norint sumažinti slėgį. 202. Pilti suskystintąsias dujas į rezervuarus leidžiama šviesiu paros metu. 203. Draudžiama pripildyti daugiau kaip 85% dujų rezervuarų tūrio, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip. Pripildžius dujų rezervuarus daugiau nei leidžiama, dujų perteklius turi būti eksploatavimo instrukcijoje nustatytu būdu atsiurbiamas į autocisterną. 204. Dujų išpylimo vietoje neturi būti pašalinių autotransporto priemonių, žmonių. 205. Neišgaravę suskystintųjų naftos dujų likučiai, kondensatas iš požeminių rezervuarų turi būti šalinami (išspaudžiamas) į suskystintųjų dujų cisternas. 206. Pripildžius rezervuarus būtina atlikti periodinės dujų rezervuarų techninės priežiūros darbus, kaip nustatyta XVI skyriuje. 207. Iš rezervuarų įrenginių tiekiamų dujų didžiausiasis darbinis slėgis už reguliatorių neturi būti didesnis kaip 50 mbar. 208. Išmetamieji ir uždaromieji apsauginiai vožtuvai sureguliuojami slėgiui, atitinkamai 1,15 ir 1,25 karto didesniam už didžiausiąjį darbinį slėgį. 209. Ant rezervuarų įrenginių aptvaro turi būti iškabinami standartiniai ženklai, draudžiantys naudoti ugnį ir rūkyti [7.9, 7.23]. 210. Prie rezervuarų įrenginio turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės pagal [7.13]. IX. SKIRSTOMIEJI DUJOTIEKIAI, ĮVADAI IR VIDAUS DUJOTIEKIAI 211. Dujotiekiai turi būti techniškai prižiūrimi ir remontuojami pagal įmonės vadovo patvirtintus gr …