📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO, ŽYMĖJIMO, PRIEŽIŪROS IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 14 d. Nr. 1V-978
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2011, Nr. 91-4327) 37 straipsnio 4 dalimi, 39 straipsnio 4 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) ir įgyvendindamas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37):
1. Tvirtinu Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytų taisyklių VI skyrius įsigalioja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 117 „Dėl Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 89-2244).
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1V-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 76-2786);
3.2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 1V-1091 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1V-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2005, Nr. 147-5385);
3.3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 1V-236 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1V-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 36-1319);
3.4. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1V-630 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1V-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 59-2342);
3.5. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1V-571 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1V-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 60-2982).
4. Nurodau paskelbti šį įsakymą oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
l. e. direktoriaus pareigas Romualdas Leonavičius
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos žemės ūkio ministerijos
2011 m. rugpjūčio 30 d. 2011 m. birželio 1 d.
raštu Nr. (13-2)-D8-7813 raštu Nr. 2D-2890 (13.4)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus
2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO, ŽYMĖJIMO, PRIEŽIŪROS IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius reikalavimus projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant ar rekonstruojant, remontuojant elektroninių ryšių infrastruktūrą bei projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose atlikimo tvarką, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) kitų tinkamos paskirties vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, šulinių, atraminių konstrukcijų, įskaitant bokštus, stiebų, statinių, statinių įvadų, statinių inžinerinių sistemų ir kitokių įrenginių (toliau viskas kartu – infrastruktūra) bendro naudojimo tvarką ir sąlygas.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2011, Nr. 91-4327) 37 straipsnio 4 dalimi, 39 straipsnio 4 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) ir įgyvendinant 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
3. Taisyklės taikomos asmenims, projektuojantiems, statantiems, tiesiantiems, įrengiantiems ar rekonstruojantiems, remontuojantiems elektroninių ryšių infrastruktūrą bei projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems esamus statinius, kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
4. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Aparatinė – skirstomasis punktas, skirtas statinio elektroninių ryšių sistemų arba statinių komplekso vidaus elektroninių ryšių tinklų fiziniam prijungimui prie išorinių elektroninių ryšių inžinerinių tinklų bei elektroninių ryšių linijų paskirstymui galiniams įrenginiams.
Apsauginis vamzdis – vamzdis, skirtas ryšių kabeliams apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
Darbo vieta – vieta, kurioje faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas naudojasi galiniais įrenginiais.
Darbai – viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose vykdomi statybos, žemės ūkio ir kiti darbai, galintys turėti įtakos šių tinklų funkcionavimui.
Elektroninių ryšių linija – fizinė elektroninių ryšių tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus (viešųjų ir privačių tinklų kabelinė ryšių linija, kabeliai ir laidai, kurie įleisti į žemę, vidaus ir teritorinius vandenis arba ryšių kabelių kanalų sistema (toliau – RKKS), nutiesti atramomis (orinė linija), taip pat pritvirtinti prie statinių).
Elektroninių ryšių lizdas – elektroninių ryšių tinklo galinis taškas, skirtas galiniams įrenginiams prie elektroninių ryšių tinklo prijungti.
Elektroninių ryšių patalpa – patalpa, skirta elektroninių ryšių įrenginiams sumontuoti.
Elektroninių ryšių trasa – horizontali trasa arba magistralinė trasa.
Horizontali trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams nuo skirstomosios spintos iki elektroninių ryšių lizdų ir (ar) iki skirstomųjų dėžučių tiesti kanalais.
Infrastruktūros naudotojas – asmuo, kuris pageidauja arba yra sudaręs sutartį su infrastruktūros valdytoju dėl infrastruktūros bendro naudojimo (toliau – Sutartis).
Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis infrastruktūrą.
Kabelinė ryšių linija (toliau – KRL) – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis.
Kabelinės ryšių linijos įrenginiai – įrenginiai, skirti signalams kabeline ryšių linija perduoti ir (ar) paskirstyti (skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.).
Kanalas – uždara, tuščiavidurė konstrukcija laidams ir kabeliams kloti, skirta apsaugoti juos nuo mechaninių pažeidimų.
Kolektoriai – statiniai, skirti požeminiams įvairios paskirties kabeliams ir vamzdžiams pakloti bei atlikti jų montavimo, priežiūros ir remonto darbus.
Magistralinė trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams tarp elektroninių ryšių linijų įvado, aparatinės ir skirstomųjų spintų, esančių viename statinyje, tiesti kanalais.
Orinė ryšių linija – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis, nutiestomis ore ir pritvirtintomis prie atramų, stulpų ar statinių konstrukcijų.
Elektroninių ryšių linijų įvadas – vieta, kurioje susijungia statinio magistralinės trasos su elektroninių ryšių tinklais.
Ryšių kabeliai – variniai ar šviesolaidiniai kabeliai, skirti elektroninių ryšių signalams perduoti.
Ryšių kabelių kanalų sistemos vamzdis (toliau – RKKS vamzdis) – 110 mm arba didesnio išorinio skersmens vamzdis, skirtas ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti bei jiems apsaugoti ir nutiestas tarp dviejų šulinių arba tarp ryšių kabelio šulinių ir statinio ar kitų susijusių įrenginių (kolektorių, šachtų, rūsių, skirstomųjų spintų, stulpelių ir kt.).
Ryšių kabelių kanalų sistemos šulinys (toliau – RKŠ) – požeminė kamera, skirta ryšių kabelių kanalams įrengti bei ryšių kabeliams juose įverti ir (arba) išverti, tvirtinti, sujungti, naudoti ir kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti bei jiems apsaugoti.
Skirstomasis punktas – vieta, kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kt.), skirti fiziniam elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių sistemų sujungimui ir (ar) paskirstymui (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kt.).
Vamzdynas – vamzdžių, skirtų ryšių kabeliams tiesti, sistema.
Vedlinė – linija arba vertikalioji plokštuma, einanti per du orientyrus ir nurodanti saugią laivo plaukimo kryptį.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) vartojamas sąvokas.
5. Taisyklėse vartojamos šios santrumpos:
HDPE – didelio tankio polietilenas.
PE – polietilenas.
PVC – polivinilchloridas.
II. RKKS IR KOLEKTORIŲ ĮRENGIMAS
I. ŽEMĖS DARBAI
6. Tiesiant RKKS vamzdžius bei įrengiant RKŠ, juos remontuojant ar naudojant, paprastai atliekami šie žemės darbai:
6.1. išardomi ir atstatomi šaligatviai bei važiuojamoji dalis;
6.2. kasamos duobės ir tranšėjos;
6.3. įrengiami sutvirtinimai grioviams ir tranšėjoms;
6.4. užpilamos duobės ir tranšėjos;
6.5. sutankinamas gruntas;
6.6. pakraunama ir išvežama atliekama žemė;
6.7. išlyginamas gruntas ir atliekami kiti aplinkos tvarkymo darbai.
7. Vykdyti žemės darbus šalia esančių požeminių ar antžeminių statinių ir inžinerinių tinklų leidžiama tik dalyvaujant šių statinių ir inžinerinių tinklų savininkams.
8. Prieš pradedant žemės darbus, būsimos trasos vieta turi būti tiksliai pažymėta pagal projektą. Žymint trasą, turi būti pažymėta:
8.1. ašinė tranšėjos linija;
8.2. požeminiai įrenginiai;
8.3. trasos kertami kabeliai ir kiti požeminiai inžineriniai tinklai.
9. Kasant duobes ar tranšėjas gyvenamosiose vietovėse, aplink darbų vietą turi būti padaryti aptvarai su įspėjamaisiais užrašais. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, turi būti pasirūpinta, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis.
10. Prieš pradedant darbus, šalia trasos esantys medžiai ir RKŠ landos turi būti apsaugoti, kad nebūtų užpilti žeme ir nuo transporto priemonių. Prie priešgaisrinės saugos šulinių turi būti paliekamas privažiavimas.
11. Pėsčiųjų ir transporto eismui užtikrinti per griovius turi būti padaryti laikini tilteliai. Tilteliai gatvėse turi būti apskaičiuoti ne mažesniam kaip 10 tonų svoriui, o įvažiavimuose į kiemus – ne mažesniam kaip 7 tonų svoriui. Tiltelis turi būti tokio ilgio, kad jis atsiremtų ant natūralaus grunto už šlaito. Po transporto tilteliais griovių šlaitai turi būti sutvirtinti lentomis ir spyriais.
II. TRANŠĖJOS STRUKTŪRA IR GYLIS
12. Tranšėją sudaro šios dalys:
12.1. išlyginamasis sluoksnis;
12.2. pirminio užpylimo sluoksnis;
12.3. galutinio užpylimo sluoksnis.
13. Išlyginamasis sluoksnis yra ant grunto ar pasirinktos pagrindu konstrukcijos formuojamas statybos produktų sluoksnis, ant kurio bus klojami vamzdžiai. Išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Maksimalus išlyginamajam sluoksniui naudojamo smėlio, žvyro ar skaldos sudėtinių dalelių dydis neturi viršyti 10 procentų vamzdžio skersmens, bet negali būti didesnis kaip 20 mm. Jeigu gruntas atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus, išlyginamojo sluoksnio nereikia.
14. Pirminio užpylimo sluoksnis yra pilamas ant išlyginamojo sluoksnio aplink vamzdį siekiant jį apsaugoti. Pirminio užpylimo sluoksnio storis virš vamzdžio turi būti ne didesnis kaip 0,3 m ir ne mažesnis kaip 0,15 m.
15. Urbanizuotoje teritorijoje pagal esamas sąlygas galutinio užpylimo sluoksniui turi būti naudojami lengvai tankinami statybos produktai. Galutinio užpylimo statybos produktams turi būti taikomos tokios grūdėtumo normos: 1 m storio sluoksnyje (matuojant nuo vamzdžio ar ryšių kabelio viršaus) negali būti didesnių kaip 0,3 m skersmens akmenų ar skaldos atplaišų. Galutinio užpylimo sluoksnio statybos produktai turi būti skirtingo grūdėtumo, kad neliktų tarpų, kurie padidina netolygaus įšalo galimybę. Neurbanizuotoje teritorijoje galima naudoti iš tranšėjos iškastą gruntą.
16. Tranšėjos gylis parenkamas atsižvelgiant į numatomą išlyginamojo sluoksnio storį, vamzdžių klojimo gylį ir jų išorinius skersmenis bei tipus.
17. Tranšėjos gylis įvade į RKŠ nurodytas Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje.
III. RKKS VAMZDŽIŲ KLOJIMAS
18. RKKS vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į vamzdžių klojimo būdą, paskirtį, vamzdžių klojimo vietą, vamzdžių klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, apkrovą, grunto savybes vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 2 lentele.
19. Minimalus RKKS vamzdžių klojimo gylis (minimalus atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio vamzdžio viršutinės briaunos) nurodytas Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje.
20. Atstumai tarp horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje paklotų vamzdžių turi neviršyti 0,05 m. Atstumas nuo vamzdžio šoninės briaunos ir tranšėjos šoninių kraštų turi neviršyti 0,1 m.
21. Kai vamzdžiai kerta betonines konstrukcijas (RKŠ sienas, statinių pamatus ir pan.), turi būti naudojamos specialiai tam skirtos movos. Movos viduje turi būti guminis tarpiklis, o išorinė movos dalis turi būti apibetonuojama. Vietoj movos galima naudoti didesnio skersmens trumpą vamzdį, o vietoj guminio tarpiklio ertmes užpildyti poliuretano putomis.
22. Jei nereikalaujama sandarumo vandeniui, vamzdis apibetonuojamas sienoje, be movos.
23. Vamzdžio kryptis turi būti keičiama taip, kad tempiamo kabelio trintis į vamzdžio sieneles būtų kuo mažesnė. PVC vamzdžių mažiausias leidžiamas lenkimo spindulys yra 300 x d, kur d – išorinis vamzdžio skersmuo. Lenkiamo vamzdžio galai turi būti paremti taip, kad lenkimas nesusidarytų vamzdžių sujungimo vietose. Didžiausias leistinas jungties kampo nukrypimas yra 2 laipsniai.
24. Vamzdžių sujungimui gali būti naudojami ne daugiau kaip 45 laipsnių lenkimo kampo kampiniai vamzdžiai. Didesnio lenkimo kampo kampiniai vamzdžiai turi būti naudojami tik vietose, kur vamzdžiai įvedami į statinius ar įrenginius, tačiau jų lenkimo kampas turi neviršyti 90 laipsnių.
25. Visi su RKKS vamzdžių įrengimu susiję darbai – vamzdžių pjovimas, jungimas, betoninių konstrukcijų (RKŠ sienų, statinių pamatų ir pan.) kirtimas – turi būti atliekami laikantis vamzdžių gamintojų nustatytų reikalavimų ir naudojant tik jų komplektuojamuosius statybos produktus.
IV. RKŠ ĮRENGIMAS
26. RKŠ tipas parenkamas atsižvelgiant į įeinančių kanalų skaičių ir vertikalią apkrovą. RKŠ tipai pagal įeinančių kanalų skaičių nurodyti Taisyklių 1 priedo 4 lentelėje.
27. Duobių tipiniams RKŠ įrengti matmenys nurodyti Taisyklių 1 priedo 5 lentelėje. Esant biriam gruntui būtina sutvirtinti duobės kraštus.
28. RKKS trasa ir jos atskiros atkarpos turi būti kuo tiesesnės. Atstumas tarp RKŠ tiesiuose RKKS trasos ruožuose turi neviršyti 150 m.
29. Kampiniai vamzdžiai RKKS atkarpose tarp RKŠ gali būti naudojami tik nesant objektyvios galimybės įrengti tiesios atkarpos tarp RKŠ.
30. Jeigu atkarpoje tarp dviejų RKŠ panaudotas kampinis vamzdis, trasos ilgis tarp RKŠ neturi viršyti 90 m.
31. Įvadiniai RKŠ įrengiami prie telefono stočių, daugiabučių namų ar kitų statinių bei įrenginių ir yra skirti ryšių kabeliams į minėtus statinius ar įrenginius įvesti.
32. Įvadiniai RKŠ iš išorės turi būti padengiami hidroizoliacine medžiaga. Įvado RKKS vamzdis turi turėti nuolydį į įvadinio RKŠ pusę. Esant tikimybei, kad įvadiniame RKŠ gali būti vandens, įvadiniame RKŠ turi būti įrengtas drenažas.
33. Įvadinio RKŠ į statinius su rūsiu dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą kanalų skaičių įvade ir praeinančių kanalų skaičių. Įvadinio RKŠ matmenys turi būti tokie, kad leistų padaryti įvado nuolydį į įvadinio RKŠ pusę. Atstumas nuo įvadinio RKŠ iki elektroninių ryšių linijų įvado turi neviršyti 30 m.
V. RKKS TIESIMAS PER TILTUS
34. Tiltais per vandens telkinius, geležinkelio kelius bei kelius (gatves), taip pat viadukais ir estakadomis (toliau visi kartu – tiltai) RKKS vamzdžiai gali būti klojami tiltų vidinėse konstrukcijose numatytose vietose, atsižvelgiant į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose ir vibraciją dėl transporto eismo.
35. RKKS vamzdžiai gali būti įrengiami tilto šaligatvyje. Nesant galimybės juos nutiesti tilto šaligatvyje, RKKS vamzdžiai įrengiami specialiose metalinėse konstrukcijose, pakabintose arba pritvirtintose prie tilto arba po tiltu. Šiuo atveju tipinėse konstrukcijose pagal sijų matmenis įrengiami plieniniai tvirtinimo įtvarai.
36. RKKS vamzdžiai gali būti kabinami po tiltu naudojant vamzdžių laikiklius. Stacionarus laikiklis tvirtinamas prie RKKS vamzdžio išplatėjimo ir turi tvirtai apgaubti vamzdį, tuo tarpu nuimamame laikiklyje RKKS vamzdis gali judėti laisvai, atsižvelgiant į temperatūros pokyčius. Atstumas tarp laikiklių neturi viršyti 10 x d, kur d – RKKS vamzdžio išorinis skersmuo.
37. RKŠ įrengiami ties tilto atramomis ir temperatūrinėmis siūlėmis.
38. Atstumas tarp RKŠ ant tilto neturi viršyti 100 m.
39. Tilto prieigose RKŠ įrengiami kaip įmanoma arčiau išorinės tilto atramos.
40. RKKS vamzdžių ir RKŠ konstrukcinė išraiška parenkama atsižvelgiant į tilto matmenis ir konstrukciją, tačiau kiekvienu atveju konstrukcinė išraiška pateikiama atskirai tilto statinio projekte.
VI. RKKS TIESIMAS PER KELIUS IR GATVES
41. Kertant RKKS kelius ir gatves atsižvelgiant į kelio ir (ar) gatvės apkrovą turi būti parinktas RKKS vamzdžio tipas vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 2 lentele. Perėjimo būdas (tranšėjos kasimas, pradūrimas, kryptinis gręžimas) parenkamas atsižvelgiant į kelio ir (ar) gatvės dangos tipą, gruntą, landšaftą ir kitus faktorius.
42. Perėjimuose per gatves viršutinio RKKS vamzdžio viršutinė briauna turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo gatvės paviršiaus, per kelius – ne mažesniame kaip 1,2 m gylyje nuo kelio paviršiaus.
VII. RKKS TIESIMAS PER GELEŽINKELIO KELIUS
43. RKKS kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami A tvirtumo klasės PVC, HDPE arba plieniniai RKKS vamzdžiai, o jų tiesimas po geležinkelio keliu vykdomas uždaru būdu (prastūmimas, valdomas kryptinis gręžimas), atsižvelgiant į gruntą ir landšaftą.
44. RKKS klojant per geležinkelio kelią, žemės kasimo darbai atliekami ne arčiau kaip 3 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto.
45. RKKS kertant geležinkelio kelią, turi būti išlaikytas kiek įmanoma statesnis kirtimo kampas, tačiau šis kampas neturi būti mažesnis kaip 45 laipsniai.
46. RKKS vamzdžiui kertant geležinkelio kelią, vertikalus atstumas nuo geležinkelio kelio paviršiaus iki RKKS vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m ir ne mažesnis kaip 0,6 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo.
47. RKKS vamzdį klojant po geležinkelio keliu, jis privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą arba iš centro į abi puses.
VIII. RKKS ATSTUMAI IKI KITŲ OBJEKTŲ
48. RKKS klojant lygiagrečiai kitiems inžineriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms, statiniams ir kitiems objektams arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, nei nurodytieji Taisyklių 1 priedo 6 lentelėje.
IX. REIKALAVIMAI KOLEKTORIŲ STATYBAI
49. Kolektoriuose gali būti klojami įvairios paskirties kabeliai ir vamzdynai: elektros kabeliai, ryšių kabeliai, dujotiekio vamzdžiai, šiluminės trasos vamzdžiai, vandens drenažas ir kt.
50. Po gatvės (kelio) važiuojamąja dalimi statomo kolektoriaus viršutinė dalis turi būti ne mažesniame kaip 1,2 m gylyje nuo važiuojamosios dalies paviršiaus.
51. Kolektoriuose turi būti angos įrenginiams įleisti į kolektorių, jei to negalima padaryti per įprastas priėjimo vietas.
52. Sunkiems (didesnio kaip 50 kg svorio) statybos produktams, konstrukcijoms ar jų elementams perkelti kolektoriuose turi būti numatyti tam skirti įrenginiai (pvz., bėgiai, kabliai blokams, kėlimo mechanizmams ir pan.).
53. Metalinių konstrukcijų kolektoriuose ilgaamžiškumas turi būti toks pats, kaip ir kitų kolektoriaus konstrukcijų. Kolektoriuose turi būti numatytos priemonės vandens kondensatui mažinti.
54. Kolektoriuose ryšių kabeliai guldomi ant gembių. Gembėms tvirtinti kas 0,9 m vienas nuo kito sustatomi kronšteinai, prie kurių tvirtinamos gembės. Atstumas tarp gembių vertikalia kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.
55. Kolektoriuose turi būti palaikoma temperatūra, numatyta ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje.
56. Įrenginiams įleisti į kolektorius ir įrengimo darbams atlikti virš tarnybinio įėjimo turi būti numatytos angos. Statybos laikotarpiu gali būti padarytos papildomos angos, kurios vėliau turi būti užtaisomos. Atstumas tarp dviejų įėjimo angų neturi būti didesnis kaip 500 m. Durys turi būti įrengtos taip, kad nebūtų galima jų blokuoti ir kad jos būtų hermetiškos.
57. Pertvaros, skirtos apsaugoti nuo gaisro ir potvynio plitimo, turi būti įrengiamos taip, kad tarp jų būtų bent viena įėjimo anga.
58. Kolektoriuje turi būti savaiminis arba mechaninis vėdinimas. Mechaninis vėdinimas turi būti įrengtas kolektoriuose, kuriuose yra didelis pavojus, kad į juos gali patekti kenksmingų medžiagų. Visais kitais atvejais pakanka savaiminio vėdinimo.
59. Kolektoriuje turi būti įrengta drenažo sistema, kuri, įvertinus galimą patekti į kolektorių vandens kiekį, turi būti pakankama vandeniui iš kolektoriaus pašalinti.
III. KRL TIESIMAS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
60. Pagrindinės KRL sudėtinės dalys yra ryšių kabeliai bei KRL įrenginiai: skirstomieji stovai, skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.
61. KRL gali būti tiesiama RKKS, tiesiogiai grunte ar apsauginiuose vamzdžiuose, kolektoriuose, šachtose ir (arba) rūsiuose, taip pat atramomis (orinės linijos), įvedama į statinius ir įrenginius bei tiesiama statinio viduje.
62. KRL trasa tarp KRL įrenginių ir atsišakojimų privalo būti tiesiama taip, kad linijinių sujungimų būtų kuo mažiau.
63. KRL turi būti apsaugotos priemonėmis nuo atmosferinių elektros iškrovų, o šalia elektros perdavimo linijų, elektrifikuotų geležinkelio kelių ir kitų elektros perdavimo priemonių – specialiomis elektros saugos priemonėmis.
64. KRL apsauginių vamzdžių tipai turi būti parenkami atsižvelgiant į apkrovą ir KRL tiesimo būdą vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 7 lentele.
65. Jeigu gamintojas garantuoja reikiamą apsauginių vamzdžių tvirtumo klasę, atsparumą vidiniam spaudimui ir kitus techninius reikalavimus, KRL gali būti naudojami kitokie nei Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje nurodyti apsauginių vamzdžių tipai.
66. Tiesiant šviesolaidinį kabelį, turi būti naudojami specialūs šviesolaidinio kabelio tiesimo metodai, užtikrinantys, kad šviesolaidinio kabelio skaidulų neveiktų pernelyg didelė mechaninė tempimo, lenkimo ir gniuždymo jėga. Šviesolaidinio kabelio lenkimo spindulio reikšmės klojimo ir įrengimo metu yra nurodytos jo techninėje specifikacijoje.
67. Šviesolaidinio kabelio skaidulos pailgėjimas negali viršyti 0,2 procento. Draudžiama viršyti kiekvienai šviesolaidinio kabelio konstrukcijai nustatytas maksimalias tempimo jėgas. Statyboje naudojami šviesolaidiniai kabeliai turi atitikti techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus.
II. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS RKKS
68. RKKS ryšių kabelis įpučiamas į apsauginį vamzdį arba veriamas tiesiai į RKKS vamzdį be apsauginio vamzdžio. Jeigu šio metodo neįmanoma pritaikyti, naudojamos mechaninės ryšių kabelio įtraukimo į RKKS priemonės.
69. Ryšių kabelius įvesti į RKKS leidžiama, jei aplinkos oro temperatūra nėra žemesnė už ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje nustatytą normą.
70. Įvedant ryšių kabelį per kelis RKKS taškus, turi būti užtikrinta ryšių kabelio apsauga nuo mechaninių pažeidimų kanalo įėjime ir išėjime kiekviename RKŠ.
71. Įvedant ryšių kabelį į RKKS, būtina kontroliuoti tempimo jėgą, kad ji neviršytų jėgos, nurodytos ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje. Į RKKS vamzdį įtraukiamo ryšių kabelio ilgis turi būti parenkamas atsižvelgiant į didžiausią leistiną tempimo jėgą konkrečiai ryšių kabelio konstrukcijai, trintį vamzdyje ir ryšių kabelio svorį.
72. RKŠ ryšių kabeliai negali būti susipynę ar tarpusavyje susikryžiavę.
73. Ryšių kabeliai RKŠ turi būti sužymėti, suguldyti ant gembių ir pririšti prie jų. Movos turi būti suguldomos tarp gembių.
74. Atstumas nuo ryšių kabelio iki RKŠ dangčio ir dugno turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
75. Pabaigus ryšių kabelio tiesimo darbus, vamzdžių įėjimo angos į pastatus būti sandariai hermetizuotos.
III. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS KOLEKTORIUOSE
76. Kolektoriuje tiesiant varinius ryšių kabelius lygiagrečiai elektros kabeliams, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
77. Sankirtoje varinių ryšių kabelių su elektros kabeliais atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Kai sankirtoje šis atstumas negali būti išlaikytas, varinis ryšių kabelis turi būti įtrauktas į apsauginį dielektrinį vamzdį.
78. Šviesolaidiniai kabeliai gali būti tiesiami greta elektros kabelių.
79. Atstumas tarp ryšių kabelių ir kitų nei elektros kabeliai inžinerinių tinklų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.
80. Ryšių kabeliai turi būti tarpusavyje nesusikryžiavę ir nesusipynę.
81. Visi kolektoriuose tiesiami ryšių kabeliai turi būti sužymėti, suguldyti ant gembių ir pririšti prie jų.
82. Kolektoriuose ryšių kabeliai turi būti apsaugoti nuo graužikų, vibracijos, smūgių ir kitų pažeidimų. Jeigu ryšių kabelius gali pažeisti graužikai, ryšių kabeliai privalo turėti sustiprintus, šarvuotus arba graužikams atsparius apvalkalus arba graužikams atsparias chemiškai apdorotas dangas.
IV. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS PER TILTUS
83. Tiltais ryšių kabeliai turi būti tiesiami tiltų konstrukcijoje numatytais kanalais (vamzdžiais arba latakais), o jų nesant – apsauginiuose vamzdžiuose, tačiau turi būti atsižvelgta į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose, vibraciją dėl transporto eismo bei tiltus naudojančių (eksploatuojančių) asmenų technines sąlygas.
84. Vietose, kur galimos didelės vibracijos (pvz., tilto atramų sujungimų išsiplėtimuose) arba kur yra pernelyg didelių lenkimų pavojus (pvz., kabelio atkarpos tarp tiltų ir stačių šlaitų), ryšių kabeliai turi būti tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose.
85. Ryšių kabelius jungti ant tiltų draudžiama.
V. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TIESIOGIAI GRUNTE
86. Visi žemės darbai tiesiant ryšių kabelius turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių II skyriaus I skirsnio reikalavimais.
87. Ryšių kabeliai tiesiogiai grunte turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje nuo žemės paviršiaus.
88. Ryšių kabelio tiesimo tiesiogiai grunte metodai parenkami atsižvelgiant į grunto ir kitų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, statinių ir kitų objektų teritorinį išsidėstymą. Ryšių kabeliams tiesti tiesiogiai grunte gali būti naudojami šie metodai:
88.1. tiesimas tranšėjose;
88.2. tiesimas kabelio klotuvu;
88.3. tiesimas per kliūtis pradūrimo ar kryptinio gręžimo būdais.
89. Tiesiogiai į gruntą gali būti klojami tik tam skirti padidinto mechaninio atsparumo arba apsaugoti apsauginiu vamzdžiu ryšių kabeliai.
90. Tiesiant ryšių kabelius būtina užtikrinti, kad nebūtų viršyta mechaninė apkrova, kuri sukeliama ryšių kabeliams taikant pasirinktą vieną iš Taisyklių 88 punkte nurodytų tiesimo metodų, t. y. turi būti neviršyti nurodyti ryšių kabelių gamintojų techninėse specifikacijose didžiausia leistina ryšių kabelio tempimo jėga, lenkimo spindulys ir gniuždymo jėga.
91. Tam, kad atliekant žemės kasimo darbus būtų išvengta jau nutiestų ryšių kabelių galimų pažeidimų, ryšių kabeliai, nutiesti tiesiogiai grunte, turi būti apsaugoti virš jų 0,3 m klojant įspėjamąją juostą. Tiesiant šviesolaidinį kabelį 0,2 m virš jo papildomai turi būti klojamas signalinis laidas.
VI. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TRANŠĖJOSE
92. Ryšių kabelis, tiesiamas tranšėjoje, negali būti įtemptas ir turi būti prigludęs prie tranšėjos dugno.
93. Minkštame grunte ryšių kabeliai gali būti tiesiami tiesiogiai į atviros tranšėjos dugną ir užberiami iškasta išsijota žeme. Kietame grunte ryšių kabeliai turi būti tiesiami ant ne mažesnio kaip 0,1 m storio smėlio arba išsijotos žemės sluoksnio, lygiai paskleisto tranšėjos dugne, o virš ryšių kabelių turi būti užpiltas ne mažesnio kaip 0,1 m storio išsijotos žemės sluoksnis.
94. Tiesiant tranšėjoje kelis ryšių kabelius, jie turi būti guldomi lygiagrečiai, jų nekryžiuojant.
95. Jeigu tiesiant kelis ryšių kabelius jų statybinių ilgių skirtumai neleidžia movas daryti vienoje vietoje, o ilgių skirtumas ne didesnis nei 20 m, ilgesni ryšių kabeliai nupjaunami taip, kad sujungtos movos būtų šalia.
96. Prieš užkasant tranšėją, visi požeminiai ryšių kabeliai ir kiti įrenginiai turi būti pažymėti darbo brėžiniuose nurodant atstumus iki šalia esančių statinių.
VII. KELIŲ (GATVIŲ) IR ŽEMĖS SANKASŲ KIRTIMAS TIESIANT RYŠIŲ KABELIUS
97. Perėjimuose per kelius (gatves) ir žemės sankasas KRL gali būti tiesiama šiais būdais:
97.1. kabelio klotuvu;
97.2. kasant tranšėją;
97.3. uždaru būdu (pradūrimo ar kryptinio gręžimo būdais);
97.4. orine linija.
98. Tiesimo kabelio klotuvu būdas gali būti naudojamas tik kertant kelius, dviračių takus ir kitas vietas su žvyro danga. Kur nėra didelio transporto eismo, kabelio klotuvu ryšių kabelis gali būti tiesiamas tiesiogiai į gruntą. Kitais atvejais ryšių kabeliai tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose. Prieš tiesiant ryšių kabelius arba apsauginius vamzdžius kabelio klotuvu turi būti atkastos požeminių inžinerinių tinklų kirtimo vietos arba įrengti požeminiai perėjimai.
99. Kai naudojamas tranšėjos kasimo būdas, tranšėjoje paklojamas apsauginis vamzdis, po to tranšėja užkasama ir toje vietoje sutankinamas gruntas. Į šį vamzdį įtraukus apsauginį vamzdį arba ryšių kabelį, vamzdžio galai turi būti hermetizuoti.
100. KRL po keliais (gatvėmis), žemės sankasomis uždaru būdu tiesiama apsauginiais vamzdžiais. Apsauginiai vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo arba pradūrimo būdu. Į vamzdžius, įrengtus pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis.
101. Perėjimuose per gatves apsauginio vamzdžio viršutinė briauna turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo gatvės paviršiaus, per kelius – ne mažesniame kaip 1,2 m gylyje nuo kelio paviršiaus. Jeigu negalima įvykdyti šio reikalavimo, vamzdžiai guldomi į apsauginį gaubtą arba įbetonuojami.
102. Paklojus apsauginį vamzdį ir pravėrus jame ryšių kabelį, vamzdžio angos turi būti hermetizuojamos.
103. Keliai (gatvės), žemės sankasos kertamos orine linija vadovaujantis šio skyriaus XII skirsnio reikalavimais.
VIII. SANKIRTOS SU GELEŽINKELIO KELIAIS
104. Per KRL sankirtas su geležinkelio keliu turi būti naudojami A tvirtumo klasės PVC, PE arba plieniniai vamzdžiai, o jų tiesimas po geležinkelio keliu vykdomas uždaru būdu (prastūmimas, valdomas kryptinis gręžimas), atsižvelgiant į gruntą ir landšaftą.
105. KRL kertant geležinkelio kelią, turi būti išlaikytas kiek įmanoma statesnis kirtimo kampas, tačiau šis kampas neturi būti mažesnis kaip 45 laipsniai.
106. Žemės kasimo darbai atliekami ne arčiau kaip 3 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto.
107. Atstumas nuo geležinkelio kelio paviršiaus iki apsauginio vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m ir ne mažesnis kaip 0,6 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo.
108. Klojant apsauginį vamzdį po geležinkelio kelio linijomis, vamzdis privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą arba iš centro į abi puses.
109. Apsauginis vamzdis turi tęstis į abi puses ne mažiau kaip:
109.1. 2 m nuo nutekamojo griovio išorinio pagrindo krašto;
109.2. 3 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto;
109.3. 5 m nuo kraštinių bėgių.
110. Šviesolaidiniai kabeliai, tiesiami šalia geležinkelio kelio bėgių, turi būti dielektriniai.
IX. SANKIRTOS SU MELIORACIJOS ĮRENGINIAIS
111. KRL per melioracijos įrenginius tiesiama apsauginiuose vamzdžiuose. Apsauginio vamzdžio išorinis skersmuo turi neviršyti 110 mm. Į apsauginius vamzdžius, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis.
112. Kertant pralaidas naudojamas kryptinio gręžimo būdas. Apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 2 m gylyje nuo pralaidos dugno.
113. Kertant rinktuvus ar sausintuvus naudojamas kryptinio gręžimo būdas. Apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo rinktuvo ar sausintuvo dugno.
114. Kryptinio gręžimo būdu kertant melioracijos griovius apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo melioracijos griovio dugno.
115. Melioracijos grioviai gali būti kertami iškasant tranšėją šlaitais nuo viršaus iki apačios. Šiuo atveju ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo griovio dugno, o 0,5 m gylyje uždengiamas betonine apsaugine plokšte. Nukasti šlaitai atstatomi ir padengiami velėna.
116. Seklūs (iki 1,5 m gylio nuo žemės paviršiaus iki griovio dugno) melioracijos grioviai gali būti kertami kabelio klotuvu, tačiau ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo griovio dugno. Ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis 0,5 m gylyje nuo griovio dugno uždengiamas betonine plokšte. Nukasti šlaitai sutvarkomi ir padengiami velėna.
X. SANKIRTOS SU VANDENS TELKINIAIS
117. Kertant vandens telkinius ryšių kabeliai gali būti tiesiami:
117.1. po vandeniu;
117.2. tiltais;
117.3. orine linija.
118. Po vandeniu tiesiami ryšių kabeliai turi būti šarvuoti.
119. KRL trasa per laivybinius vandens telkinius nuo automobilių kelių ir geležinkelio kelių tiltų turi būti tiesiama žemiau šių tiltų vandens telkinio tekėjimo kryptimi. KRL trasos atstumas nuo automobilių kelio ir geležinkelio kelio tilto turi būti ne mažesnis kaip 200 m.
120. Jeigu ryšių kabelio trasoje per laivybinius vandens telkinius yra tiltas, vienas kabelis tiesiamas tiltu, o rezervinį povandeninį ryšių kabelį rekomenduojama tiesti tokiu atstumu nuo tilto, kaip nurodyta Taisyklių 119 punkte.
121. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius negali būti tiesiami:
121.1. laivų ar keltų stovėjimo vietose;
121.2. pramoniniu būdu kasamo grunto ar žvyro vietose;
121.3. ledų sangrūdų vietose.
122. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius turi būti tiesiami siauriausioje tiesioje vandens telkinio dalyje su neišplaunama vaga ir lėkštais krantais vietose, kur krantai nepaliesti erozijos. Nesant objektyvių galimybių įvykdyti šio punkto reikalavimus, būtina sutvirtinti kranto povandeninę ir antžeminę dalį.
123. Kai KRL trasa kerta nelaivybinius vandens telkinius povandeninių ryšių kabelių atstumas iki automobilių kelio ir geležinkelio kelio tilto turi būti ne mažesnis kaip 50 m.
124. Per vandens telkinius, kurių gylis yra mažesnis kaip 3 m, ryšių kabeliai tiesiami dugne per visą vandens telkinį. Ryšių kabelio gylis vandens telkinio dugne turi būti numatomas projekte.
125. Povandeninis ir požeminis ryšių kabeliai turi būti sujungiami ne arčiau kaip 30 m nuo vandens telkinio kranto.
126. Jei vandens telkinio krantinė yra granitinė, akmeninė, betoninė ar medinė, povandeninio ir požeminio ryšių kabelio sujungimo vietose turi būti naudojami padidinto atsparumo vamzdžiai. Prireikus krantuose įrengiami RKŠ. Iš RKŠ vamzdžiai išvedami į povandeninę trasos dalį.
127. Povandeninis ryšių kabelis turi būti pritvirtintas prie vandens telkinio dugno.
128. Ryšių kabeliai per vandens telkinius gali būti tiesiami požeminiais apsauginiais vamzdžiais, kurie klojami kryptinio gręžimo būdu.
129. Ryšių kabeliai per vandens telkinius, kurių plotis yra mažesnis kaip 3 m, gali būti tiesiami Taisyklių 116 punkte nustatyta tvarka.
130. Kai vandens telkinio plotis yra nuo 3 iki 10 m, KRL gali būti tiesiama kabelio klotuvu. Abu vandens telkinio krantai 10 m ruože išvalomi, kad nebūtų medžių, krūmų, kelmų ir kitų kliūčių tose vietose, kurias kirs ryšių kabelis. Abiejuose krantuose apsauginiai vamzdžiai turi būti įdėti į betonines movų dėžes, pastatytas neapsemiamose kranto vietose.
131. Jei vandens telkinio plotis yra didesnis kaip 10 m, sankirtoje su juo vandens telkinio dugnas ir krantai turi būti pagilinami ir išlyginami. Ryšių kabeliai arba apsauginis vamzdis turi būti tiesiami projekte nurodytame tiesimo gylyje ir naudojant projekte nurodytus tiesimo metodus. Vandens telkinio krantuose, neapsemiamose vietose, pastatomi RKŠ jungiamosioms movoms.
XI. PO ŽEME NUTIESTOS KRL ATSTUMAI IKI KITŲ OBJEKTŲ
132. Po žeme tiesiant KRL lygiagrečiai kitiems inžinieriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms, statiniams ir kitiems objektams arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, nei nurodyti Taisyklių 1 priedo 6 lentelėje.
133. KRL sankirtose su kitais inžineriniais tinklais vykdomi kasimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu. Jei grunte esantis inžinierinio tinklo objektas yra mažesniame kaip 1,2 m gylyje, ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas po esamu inžinierinio tinklo objektu. Jei grunte esantis inžinierinio tinklo objektas yra 1,2 m gylyje ar giliau, ryšių kabelis ar apsauginis vamzdis turi būti tiesiamas virš šio inžinierinio tinklo objekto ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje.
XII. ORINĖS RYŠIŲ LINIJOS TIESIMAS
134. Orinėse ryšių linijose naudojami tik tam skirti ryšių kabeliai nepažeidžiant ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų.
135. Ryšių kabelis ir kabinimo trosas negali būti susiviję. Ryšių kabeliai kabinami atramoje taip, kad atramos apkrova vienodai paskirstytų (du ryšių kabeliai kabinami priešingose atramos pusėse). Jiems tvirtinti naudojami gamintojų nurodyti ryšių kabelių tvirtinimo elementai.
136. Maksimaliai leidžiamas ryšių kabelių linijų ilgis tarp atramų nustatomas pagal ryšių kabelio, troso ir atramų mechaninius parametrus, nustatytus gamintojo.
137. Naudojant atitinkamas tvirtinimo priemones ir ryšių kabelio įtempimo metodą būtina užtikrinti, kad nebūtų viršytas ryšių kabelio atsparumo tempimui, tarpų tarp atramų, vėjo apkrovos, apledėjimo apkrovos ryšių kabelių techninėje specifikacijoje nurodytos didžiausios leistinos vertės.
138. Orinėse ryšių linijose ryšių kabelių sandūra daroma ant atramos mažiausiai 3 m aukštyje. Prie kelių orinės ryšių linijos ryšių kabelio jungimo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus ryšių kabelį būtų galima nuleisti žemyn ir nuo gretimų atramų, nedarant žalos eismui. Jungimui reikia palikti tiek ryšių kabelio, kad jo galai siektų žemę ir pasiektų movos montavimo vietą, paliekant papildomą ryšių kabelio atsargą, kurios dydis numatytas projekte.
139. Tiesiant orinę ryšių liniją lygiagrečiai jau esančiai orinei linijai, tarp orinių linijų reikia laikytis saugaus atstumo, kuris turi būti ne mažesnis kaip aukštesnės iš šalia esančių orinių linijų atramos aukštis, jei susitarimu su esančios orinės linijos savininkais nėra numatytas mažesnis atstumas.
140. Kertant elektros linijas, turi būti išlaikytas kiek įmanoma statesnis kirtimo kampas, tačiau šis kampas neturi būti mažesnis kaip 45 laipsniai.
141. Kertant elektros linijas, orinės ryšių linijos išdėstomos po elektros linijomis, išskyrus elektros transporto kontaktinius tinklus. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, orines ryšių linijas galima išdėstyti virš 400/230 V elektros linijų atstumu, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Virš elektros transporto kontaktinių tinklo ar virš 400/230 V elektros linijos esančios orinės ryšių linijos kabelis turi būti dvigubai tvirtinimas. Sankirtos ruože orinių ryšių linijų laidai turi turėti atmosferos poveikiui atparią izoliaciją, kurios bandomoji įtampa ne žemesnė kaip 2 kV, o laidų atsparumo tempimui atsargos koeficientas blogiausiomis sąlygomis ne mažesnis kaip 1,5.
142. Orinė ryšių linija gali kirsti iki 1 kV elektros liniją padalijime ir atramoje, tačiau orinių ryšių linijų neizoliuotų laidų ar ryšių kabelių su neizoliuotais trosais arba viela negalima montuoti elektros linijų atramose.
143. Orinė ryšių linija gali kirsti aukštesnės kaip 1 kV įtampos elektros liniją tik jos padalijimo vietoje. Atstumas horizontalia kryptimi nuo orinės ryšių linijos atramos iki artimiausio elektros linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 15 m. Kertant 400 kV įtampos elektros liniją, atstumas tarp orinės ryšių linijos atramos viršūnės iki artimiausio elektros linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 20 m.
144. Orinių ryšių linijų atramose, kurios atskiria elektros linijų kirtimus, turi būti įrengti žaibolaidžiai.
145. Elektros linijos laidus arba pakabinamą kabelį ir orinių ryšių linijas montuoti atramos priešingose pusėse.
146. Transporto elektros kontaktinio tinklo kirtimo ryšių kabelio atkarpa turi būti kuo trumpesnė, o nuotolis tarp ryšių kabelio atramų neturi viršyti 75 m.
147. Virš transporto elektros kontaktinių tinklų ir virš 400/230 V elektros linijų orinių ryšių linijų kirtimuose neturi būti sujungimų.
148. Orinės ryšių linijos izoliuoti ryšių kabeliai gali būti tiesiami ant bendrų 400/230 V elektros linijų atramų. Ryšių kabeliai montuojami elektros linijų atramose žemiau elektros linijų laidų ar kabelių. Atstumas tarp ryšių kabelių ir elektros linijų laidų ar kabelių atramose turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.
149. Minimalūs atstumai tarp orinių ryšių linijų ir kitų inžinerinių tinklų, statinių ir objektų yra nustatyti Taisyklių 1 priedo 8 lentelėje.
150. Apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių orinių ryšių linijose turi būti įrengiami įžeminimo įrenginiai vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936).
151. Metalinės orinės ryšių linijos dalys turi būti įžemintos tvirtinant prie atramų ne plonesnę kaip 4 mm plieninę cinkuotą vielą. Vielos vienas galas yra sujungiamas su kabinimo trosu ir kitomis metalinėmis orinės ryšių linijos dalimis, kitas – su įžemikliu.
XIII. RYŠIŲ KABELIŲ JUNGIMO REIKALAVIMAI
152. Ryšių kabeliai jungiami naudojant tam skirtas movas.
153. Tiesiant ryšių kabelius RKKS, grunte ir orinėse ryšių linijose naudojamos termiškai susitraukiančios movos arba šalto jungimo technologijos movos. Termiškai susitraukiančios movos ir šalto jungimo technologijos movos turi būti pagamintos iš medžiagų, kurios ne mažiau kaip 30 metų nekeičia savo savybių.
154. Tiesiant ryšių kabelius tiesiogiai grunte, turi būti paliekama ryšių kabeliams sujungti reikalinga ryšių kabelio atsarga.
155. Pastatuose ir šachtose naudojamos termiškai susitraukiančios arba mechaniškai uždaromos movos.
156. Ryšių kabeliams sujungti statinių viduje naudojamos mechaniškai uždaromos movos turi būti pagamintos iš PE, kito plastiko ar plieno ir ne mažiau kaip 30 metų nekeisti savo savybių.
157. Visų tipų movos montuojamos laikantis šių movų gamintojo instrukcijų.
158. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas laikantis saugos reikalavimų tik tam skirtoje patalpoje (spec. automobilis, palapinė), apsaugotoje nuo atmosferos poveikio. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais.
159. Dirbant šalia geležinkelio ir elektros laidų, žaibavimas gali sukelti elektros išlydžius, todėl darbo vieta turi būti įžeminta ir laikomasi įžeminimo ir apsaugos instrukcijų. Jeigu montuojamos šviesolaidinės linijos konstrukcijoje yra metalinių dalių, artėjant žaibavimui reikia nedelsiant nutraukti tokio kabelio montavimo darbus.
XIV. KRL PARAMETRAI
160. Prieš pradedant eksploatuoti naujas, rekonstruotas ir kapitališkai suremontuotas varines KRL, turi būti atliekami elektros matavimai, nurodyti Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje.
161. Variniai ryšių kabeliai su KRL įrenginiais turi atitikti šias elektrinių parametrų normas:
161.1. laidininkų izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip l GOm?/km;
161.2. didžiausia laidininkų poros talpa 500–2000 Hz radijo dažnių juostoje turi būti ne didesnė kaip 45 nF/km;
161.3. pereinamasis slopinimas artimajame nesutankintų grandinių gale turi būti ne mažesnis kaip 69 dB;
161.4. pereinamasis slopinimas artimajame sutankintų grandinių gale turi būti ne mažesnis kaip 59 dB;
161.5. ant atramų pakabinto kabelio apvalkalo ir kabinimo troso įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 Om?;
161.6. šleifo varža negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo kabelio specifikaciją. Darbinis slopinimas negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo kabelio specifikaciją.
162. Prieš pradedant eksploatuoti naujas, rekonstruotas ir kapitališkai suremontuotas šviesolaidines linijas, turi būti atliekami matavimai, nurodyti Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje.
163. Šviesolaidiniai kabeliai turi atitikti šias parametrų normas:
163.1. skaidulų slopinimas vienmodžiame kabelyje esant 1310 nm bangai – ne didesnis kaip 0,4 dB/km, 1550 nm bangai – ne didesnis kaip 0,25 dB/km;
163.2. skaidulų slopinimas daugiamodžiame kabelyje esant 1310 nm bangai – ne didesnis kaip 0,5 dB/km, 1550 nm bangai – ne didesnis kaip 0,35 dB/km;
163.3. sujungimo slopinimas turi būti ne didesnis kaip 0,1 dB;
163.4. ant atramų pakabinto šviesolaidinio kabelio apvalkalo ir kabinimo troso įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 ?Om.
XV. RYŠIŲ KABELIŲ ŽYMĖJIMAS
164. RKŠ, kolektoriuose ir šachtose ryšių kabeliai turi būti pažymėti prie ryšių kabelio dviem dirželiais pritvirtinta švinine ar plastikine žymėjimo kortele. Žymėjimo kortelė turi būti ne mažesnė kaip 40 mm pločio ir 20 mm aukščio. Plastikinė žymėjimo kortelė turi būti balta arba geltona. Užrašai ant švininių kortelių iškalami specialiais kaltukais, o ant plastikinių kortelių užrašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams.
165. Žymėjimo kortelėje turi būti informacija, kuri leidžia identifikuoti:
165.1. elektroninių ryšių linijos savininką (ūkio subjekto pavadinimas, kodas, sutartinis numeris);
165.2. ryšių kabelio tipą;
165.3. elektroninių ryšių linijos pradžią ir pabaigą (pradžios ir pabaigos adresai).
166. RKŠ, kolektoriuose, šachtose, rūsiuose nuotolinio maitinimo kabeliai dažomi raudonomis juostomis (dvi 0,2 m pločio raudonos juostos su 0,1 m tarpu tarp jų) prie kiekvieno kanalo ir iš kiekvienos movos pusės 0,1 m atstumu nuo jos.
167. Kolektoriuose nuotolinio maitinimo kabeliai dažomi ne rečiau kaip kas 10 m atstumu.
XVI. KRL ĮRENGINIAI
168. KRL įrenginiai yra skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.
169. Skirstomosiose spintose, skirstomosiose dėžutėse ar stulpeliuose skirtingų technologijų (varinės, šviesolaidinės, ir kt.) įrenginiai turi būti įrengiami atskirai vieni nuo kitų.
170. KRL įrenginiai turi atitikti projekte nustatytus reikalavimus.
171. KRL įrenginiai naudojami šviesolaidinėse linijose turi būti gamintojo pritaikyti naudojamo šviesolaidinio kabelio konstrukcijai.
172. Metaliniai KRL įrenginiai turi būti įžeminti.
173. KRL įrenginiai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios yra ilgaamžės, atsparios įbrėžimams ir aplinkos poveikiui, lietui, sniegui, krušai, staigiems temperatūros pokyčiams, karščiui, drėgmei, pramonės dūmams, ultravioletinei spinduliuotei, druskai ir kitoms koroziją sukeliančioms medžiagoms, taip pat atsparūs graužikams, vabzdžiams, kabelių užpildui, muilui, benzinui, dyzeliniam kurui ir herbicidams.
174. KRL įrenginiai turi būti užrakinti, kad prie vidinių įrenginių neprieitų pašaliniai asmenys.
175. Skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės gali būti naudojamos lauke ir patalpose, o stulpeliai – tik lauke.
176. KRL įrenginiai turi būti pritaikyti naudoti modulius, kurie turi galimybę sumontuoti apsaugą nuo viršįtampių.
177. KRL įrenginių hermetiškumas turi atitikti nurodytiems projekto specifikacijoje, o kabelių angos turi būti hermetizuotos.
178. KRL įrenginių apsaugos laipsnis pagal Lietuvos standartą LST EN 60529:1999 „Gaubtų sudaromos apsaugos laipsniai (IP kodas)“ turi būti ne mažesnis kaip IP 54.
179. KRL įrenginiai turi būti pritaikyti naudoti temperatūroje nuo – 40°C iki + 60°C.
180. Skirstomosios spintos konstrukcija turi užtikrinti viduje esančių įrenginių apsaugą nuo atmosferos kritulių ir kitokio atmosferos poveikio.
181. Elektroninių ryšių linijų įvadai į skirstomąsias spintas turi būti hermetizuoti, kad į jas nepatektų dujos iš RKKS.
182. Skirstomąją spintą sudaro trys atskiros dalys – pagrindas, skirstomasis rėmas ir spintos korpusas, – kurios surenkamos ir naudojimo metu lengvai pakeičiamos. Konstrukcijoje turi būti numatyta galimybė sujungti kelias greta stovinčias skirstomąsias spintas.
183. Skirstomosios spintos išorinės dalys turi būti pagamintos iš medžiagų, atsparių korozijai, tokių kaip nedegus polistirolas, sustiprintas stiklo pluoštu, aliuminis ir kiti, atsparūs įbrėžimams ir smūgiams.
184. Skirstomosios spintos konstrukcija turi leisti įstatyti durų lankstus taip, kad jos atsidarytų iš kairės arba iš dešinės pusės.
185. KRL įrenginiai turi būti atsparūs sinusoidinėms vibracijoms 1 Hz–80 Hz dažnių juostoje, esant 50 m/s2 pagreičio amplitudei, taip pat atsparūs daugkartiniams mechaniniams smūgiams, esant ne mažesniam kaip 150 m/s2 smūgio pagreičiui.
IV. STATINIŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ IR ĮVADINIŲ TINKLŲ ĮRENGIMAS
I. REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMS IR KOMPONENTAMS
186. Ryšių kabeliai, naudojami patalpose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
186.1. ryšių kabelių apvalkalai turi būti nedegūs;
186.2. neskleisti toksinių medžiagų (jei to reikalauja priešgaisrinės apsaugos sąlygos).
187. Ryšių kabeliai turi būti lengvai montuojami.
188. Įrengiant KRL statinio viduje, turi būti numatytos priemonės, pašalinančios ugnies išplitimo galimybę ryšių kabelių linijos trasa.
189. Plieno gaminiai turi būti pasirenkami su antikorozine danga, kuri apsaugo nuo rūdijimo patalpose ne trumpiau kaip 15 metų, lauke – ne trumpiau kaip 10 metų.
190. Šviesolaidiniai kabeliai panaudojami, atsižvelgiant į jų funkcinį vartojimą (išorinės instaliacijos arba vidinės instaliacijos šviesolaidiniai kabeliai), kurie yra nurodyti gamintojo techninėje specifikacijoje.
II. BENDRIEJI RYŠIŲ KABELIŲ MONTAVIMO REIKALAVIMAI
191. Montuojant ryšių kabelius turi būti laikomasi visų gamintojo techninėje specifikacijoje nustatytų parametrų.
192. Vykdant montavimo darbus, būtina laikytis šių sąlygų:
192.1. išoriniai ryšių kabeliai su vidaus (nedegiais) ryšių kabeliais sujungiami elektroninių ryšių linijų įvade arba išoriniai ryšių kabeliai iki statinio vidaus ryšių kabelių paskirstymo mazgo turi būti su papildoma priešgaisrine apsauga;
192.2. montuoti ryšių kabelius vietose, kur yra padidintas ugnies pavojus, leidžiama tik kai nėra alternatyvos ir numatant papildomas priešgaisrinės saugos priemones.
III. IŠORINIŲ RYŠIŲ KABELIŲ MONTAVIMAS PRIE STATINIŲ
193. Elektroninių ryšių tinklo dalis nuo RKKS arba KRL grunte prisijungimo taško iki elektroninių ryšių linijų įvado (toliau – įvadinis tinklas) gali būti įrengta paklojant RKKS vamzdžius, apsauginius vamzdžius arba KRL tiesiant tiesiogiai grunte. Įvadinis tinklas į daugiabutį namą turi būti įrengtas paklojant ne mažesnio kaip 110 mm išorinio skersmens vamzdžius nuo įvadinio RKŠ iki daugiabučio namo elektroninių ryšių linijų įvado. Vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į vamzdžių klojimo būdą, vamzdžių paskirtį, vamzdžių klojimo vietą, vamzdžių klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, apkrovą, grunto savybes vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 2 lentele.
194. Įrengiant įvadinį tinklą klojant RKKS vamzdžius ar apsauginius vamzdžius vadovaujamasi RKKS klojimo reikalavimais, numatytais Taisyklių II skyriuje.
195. Įrengiant įvadinį tinklą tiesiant KRL tiesiogiai grunte ar įveriant ryšių kabelius į sumontuotus ryšių kabelių kanalus arba apsauginius vamzdžius vadovaujamasi KRL tiesimo reikalavimais, nustatytais Taisyklių III skyriuje.
196. Įrenginiai, kurie pagal technologinius reikalavimus negali būti sujungti su statinio metalo konstrukcijomis, išdėstomi skirstomosiose spintose su izoliuojančiais statybos produktais (tarpikliais).
197. KRL ryšių kabeliai turi būti pažymėti prie kiekvienos įvadinės atramos, kiekviename įvadiniame RKŠ ir elektroninių ryšių įvaduose vadovaujantis Taisyklių III skyriaus XV skirsnio reikalavimais.
198. Visi atvirai sumontuoti KRL įrenginiai (skirstomieji stovai, skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.), ir kiti elektroninių ryšių tinklų įrenginiai turi būti pažymėti lipdukais, kuriuose būtų nurodytas jų savininkas (ūkio subjekto pavadinimas, kodas ir kt.).
199. Išoriniai ryšių kabeliai turi būti tvirtinami prie statinių laikančiųjų konstrukcijų vadovaujantis toliau nurodytais reikalavimais:
199.1. ryšių kabeliai montuojami ant statinio sienų atviru arba paslėptu būdu:
199.1.1. montuojant ryšių kabelius paslėptu būdu, ryšių kabeliai įleidžiami į sieną, panaudojant specialiai paruoštus kanalus;
199.1.2. montuojant ryšių kabelius atviru būdu, trasos ant sienų išdėstomos horizontaliai arba vertikaliai;
199.2. pritvirtinant ryšių kabelius prie sienos, visos kabelių trasos ilgyje kabelis tvirtinamas tampriai prie sienos (be nuleidimų);
199.3. ryšių kabeliai ant statinio išorinės sienos horizontaliai montuojami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus;
199.4. horizontaliose atkarpose ryšių kabelis tvirtinamas mažiausiai trijuose taškuose kiekviename metre, o vertikaliose atkarpose – mažiausiai dviejuose taškuose kiekviename metre;
199.5. horizontaliose atkarpose didesnio skersmens ryšių kabelis išdėstomas aukščiau nei mažesnio skersmens ryšių kabelis;
199.6. jei ryšių kabelis kerta kitus inžinerinius tinklus, ryšių kabelis turi būti įdedamas į apsauginį vamzdį;
199.7. siekiant išvengti mechaninių pažeidimų vertikaliose atkarpose, kuriose ryšių kabeliai išdėstyti žemiau kaip 2,5 m, ryšių kabeliai montuojami paslėptu būdu;
199.8. orinių ryšių linijų trasų atramos išdėstomos taip, kad netrukdytų priėjimams prie dūmtraukių, išėjimo angų ir langų;
199.9. orinės ryšių linijos po statinio stogu tvirtinamos ne arčiau kaip 0,5 m iki stogo.
200. Orinės ryšių linijos tarp statinių yra montuojamos panaudojant atramines konstrukcijas ant statinių stogų arba pritvirtinimus prie statinių ir pastatų kapitalinių sienų vadovaujantis Taisyklių III skyriaus XII skirsnyje nustatytais reikalavimais.
IV. RYŠIŲ KABELIŲ MONTAVIMAS PATALPOSE
201. Patalpų viduje ryšių kabeliai gali būti:
201.1. tvirtinami ant sienų;
201.2. tiesiami sienose esančiuose kabelių kanaluose;
201.3. tiesiami ant sienų pritvirtintais vamzdžiais ar loveliais.
202. Ryšių kabeliai prieinamose vietose montuojami paslėptu būdu:
202.1. pastatų sandėliukuose, pastogėse ir techninėse šachtose po grindimis kabeliai įvedami vamzdžiuose arba išdėstomi ant laikiklių, pritvirtintų prie pastato konstrukcijų;
202.2. pastatų laiptinių patalpose, koridoriuose ir kitose prieinamose vietose ryšių kabeliai montuojami pastato statybos metu sienose ir perdangose įrengtų magistralinių ir horizontalių trasų kabelių kanaluose, kurie sueina į specialiai paruoštus skirstomuosius punktus. Šiose skirstomuosiuose punktuose esant reikalui gali būti talpinami KRL įrenginiai.
203. Ryšių kabeliai ištempiami lygiagrečiai luboms (grindims) arba laiptų nuožulnumui arba statmenai luboms (grindims).
204. Prieinamose vietose ryšių kabeliai, kurie įmontuoti žemiau nei 2,2 m virš grindų, įrengiami apsauginiuose vamzdžiuose arba kitose paslėptose konstrukcijose.
205. Jei ryšių kabeliai montuojami atviru būdu prieinamose vietose, horizontaliuose tarpuose prie sienų kabeliai tvirtinami ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų ir ne arčiau kaip 0,1 m iki lubų.
206. Ryšių kabeliai su kitais kabeliais kryžiuojami statmenai, įvedant juos į papildomus apsauginius vamzdžius.
207. Ryšių kabeliai, kurie įvedami lygiagrečiai elektros kabeliams, pritvirtinami žemiau nei elektros kabeliai, atstumu, ne mažesniu kaip 25 mm.
208. Ryšių kabeliai statinių kabelių kanaluose turi būti montuojami nepažeidžiant juose esančių kitų ryšių kabelių.
209. Skirstomajame punkte ryšių kabelių paskirstymo įranga pritvirtinama prie jo nešančiųjų konstrukcijų arba pastato sienos konstrukcijų, išsaugant esančius, jau anksčiau pritvirtintus, pastato ryšių kabelius ir elementus.
210. Ryšių kabeliai tiesiami tiesiausiu atstumu stačiais 90 laipsnių kampais, išlaikant ryšių kabelio mažiausio leistino lenkimo spindulio reikalavimus pagal galimybes išvengiant elektros, vandentiekio, dujotiekio, apšildymo ir kitų statinio inžinerinių sistemų kirtimo.
211. Jei tiesiami keli ryšių kabeliai, naudojama viena trasa ir yra būtina, kad ryšių kabeliai prisispaustų prie sienos ir tarpusavyje nesikryžiuotų.
212. Pagal išorinį skersmenį ploniausias ryšių kabelis įdedamas kryžminimo vietose virš storiausio ryšių kabelio arba patalpinamas tinke iškaltame griovelyje po juo.
213. Kai ryšių kabeliai montuojami per sienas arba tarp statinio aukštų, jie turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. Ryšių kabelių negalima įmūryti į statybines konstrukcijas.
214. Statinio viduje ryšių kabeliai ir KRL įrenginiai turi būti pažymėti magistralinėse trasose kiekviename statinio aukšte, kiekviename skirstomajame punkte, kiekvienoje patalpoje ir prie kiekvieno išvedimo taip, kad būtų galima identifikuoti ryšių kabelio savininką.
215. Skirstomosios dėžutės, kurios atvirai montuojamos statinio laiptinėse, įrengiamos ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų arba ne arčiau kaip 0,1 m nuo lubų.
216. Skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės įrengiamos atstumu, ne mažesniu kaip 0,1 m nuo sienos kampų ir durų staktų taip, kad netrukdytų judėti ir varstyti durų. Daugiabučiuose namuose esančiuose butuose įrengiamų skirstomųjų dėžučių matmenys turi būti ne mažesni nei 200x150x100 mm.
217. Horizontaliose atkarpose ryšių kabeliai tvirtinami mažiausiai trijuose taškuose kiekviename metre, o vertikaliose atkarpose – mažiausiai dviejuose taškuose kiekviename metre.
218. Įvairių statinio inžinerinių sistemų vamzdžių kryžiavimo vietose ryšių kabeliai įdedami po jais tinke iškaltuose grioveliuose.
219. Ker …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.