📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS
VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO
ĮSAKYMAS
DĖL RISTŪNŲ VARŽYBŲ – BANDYMŲ (KONKURSŲ), LENKTYNIŲ ORGANIZAVIMO IR PRAVEDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 30 d. Nr. 1A-8
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 4 straipsniu, 1990 m. birželio 26 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatančia dalyvavimo varžybose sąlygas bei siekdamas plėtoti ristūnų žirgų sportą ir tobulinti veislininkystės darbą:
1. Tvirtinu Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisykles (pridedama).
2. Nurodau varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančioms institucijoms vadovautis 1 punktu patvirtintomis Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisyklėmis.
3. Pavedu Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Arklininkystės skyriui kontroliuoti įsakymo vykdymą.
VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS
PATVIRTINTA
Valstybinės gyvulių veislininkystės
priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko
2009 m. balandžio 30 d.
įsakymu Nr. 1A-8
RISTŪNŲ VARŽYBŲ – BANDYMŲ (KONKURSŲ), LENKTYNIŲ ORGANIZAVIMO IR PRAVEDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos visoms ristūnų varžyboms – bandymams (konkursams) ir lenktynėms, organizuojamoms Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių taisyklių nuostatomis Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat privalo vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Sąjungos prilygintos valstybės.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys šių taisyklių nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie planuojamą ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių (toliau – lenktynės) organizavimą ir pravedimą.
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę lenktynių organizatoriams ristūnų lenktynių paraišką arba turintys bet kokią lenktynėms užregistruoto arba viešosiose lenktynėse lenktyniaujančio žirgo nuosavybės dalį, turi būti susipažinę su šiomis taisyklėmis ir laikytis jų nuostatų.
4. Asmuo, treniruojantis ristūnus lenktynėms Lietuvos Respublikoje, turi būti susipažinęs su šių taisyklių reikalavimais ir laikytis jų nuostatų.
5. Ristūnų lenktynių personalas ir žirgynų personalas privalo laikytis šių taisyklių nuostatų tiek, kiek tai susiję su jų veikla ar darbu.
6. Taisyklės taikomas laikantis viešumo principo, išskyrus atvejus, kai tam tikros informacijos skelbimą riboja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
7. Apie kiekvieną draudimą ar ribojimą, taikomą vadovaujantis šiomis taisyklėmis, privaloma nedelsiant pranešti suinteresuotiems asmenims.
8. Sprendimai, priimti remiantis šiomis taisyklėmis, yra vieši.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Arklininkas-jojikas – arklininko-jojiko leidimą turintis arklių prižiūrėtojas, augintojas ar žinovas, įrašytas į arklininkų-jojikų, kuriems leidžiama joti ristūnų lenktynėse, sąrašą.
Arklininkas-vadeliotojas – arklininko-vadeliotojo leidimą turintis arklių prižiūrėtojas, augintojas ar žinovas, įrašytas į arklininkų-vadeliotojų, kuriems leidžiama vadelioti ristūnų lenktynėse, sąrašą.
Arklio pasas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduodamas ir pildomas dokumentas, pagal kurį galima nustatyti bet kurio arklio tapatybę.
Bandomosios varžybos – dažnai vykstančios varžybos, kuriose nuolat tikrinamas žirgų pajėgumas. Bandomosios varžybos yra veislininkystės programos sudedamoji dalis. Jų organizavimą papildomai reglamentuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar (ir) jos paskirta institucija.
Diskvalifikuotas ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama dalyvauti lenktynėse, tęsti rungties arba lenktynių dėl Ristūnų lenktynių taisyklių nuostatų pažeidimo.
Dopingas – organizmo fizinę ir (ar) psichinę veiklą skatinantys arba slopinantys preparatai, dedami į pašarą arba naudojami kitu būdu siekiant laikinai padidinti ristūnų pajėgumą – taip sudaromos sąlygos nesąžiningai varžytis.
Dviejų savininkų ristūnų varžybos – neviešos lenktynės, kai ristūnų lenktynių paraiškas pateikia tik du žirgų savininkai.
Handikapas – lenktynės, kuriose dalyvauja įvairaus amžiaus ir nevienodo pajėgumo žirgai; siekiant sulyginti jų galimybes laimėti pridedama svorio, parenkamas atstumas.
Hitas – žirgo bėgimas tam tikrą trumpą nuotolį (1600 m).
Jojikas – jojiko licenciją turintis jojimo sportininkas, nuolat dalyvaujantis varžybose. Jojikas gali būti ir žirgo savininkas.
Jojikas mėgėjas – ne jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis jojiko mėgėjo licenciją, kuria suteikiama teisė joti žirgais ir gauti prizus.
Jojikas mokinys – besimokantis joti asmuo nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, įrašytas į jojikų mokinių, kuriems leidžiama joti ristūnų lenktynėse, sąrašą.
Jojikas profesionalas – asmuo, turintis jojiko licenciją, kuria suteikiama teisė joti žirgais ir gauti prizus.
Jojiko svėrimas – jojiko svorio nustatymas prieš varžybas arba po jų. Jojikas sveriamas apsirengęs varžybų apranga kartu su balnu, kamanomis ir vytiniu.
Kartu finišavę ristūnai – du arba keli tuo pačiu metu finišo liniją pasiekę ristūnai, kai teisėjas neturi galimybės suteikti pirmenybę kuriam nors iš jų.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia kiti teisės aktai.
Leidimo startuoti negavęs ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama startuoti dėl ristūnų lenktynių paraiškos pateikimo reikalavimų ar Ristūnų lenktynių taisyklių sąlygų neatitikties, išskyrus minėtose taisyklėse išvardytas išimtis.
Lenktyninis vežimėlis – ristūnų lenktynėse naudojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos paskirtos institucijos patvirtintos konstrukcijos lengvas dviratis vežimėlis.
Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knyga – dokumentas arba duomenų bazė, kurioje nurodyta veislinių ristūnų kilmė, produktyvumo savybės, veislinė vertė. Ristūnų kilmės knygą tvarko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pripažinta veislininkystės institucija.
Mišriosios ristūnų lenktynės – lenktynės, kuriose dalyvauja ir parduodami, ir neparduodami ristūnai.
Netesybų bauda – bauda, kurią privaloma sumokėti atsiimant žirgą iš lenktynių už pažeistą atsiėmimo tvarką ar (ir) terminus.
Parduodamų ristūnų lenktynės – lenktynės, kuriose visi lenktyniavę ristūnai gali būti nupirkti (parduodami).
Pareiškėjas – asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas laikomas ristūnų lenktynių paraiškoje nurodyto žirgo savininku arba turi savininko įgaliojimą dalyvauti lenktynėse.
Ristūnas – važiuojamųjų veislės žirgas, kurio pagrindinis judėjimo būdas lenktynėse yra bėgimas risčia.
Ristūnas nugalėtojas – ristūnas, laimėjęs sportinę kovą (lenktynes) arba varžybas.
Ristūnas prizininkas – ristūnas, laimėjęs ristūnų lenktynių prizą.
Ristūno greitis – ristūnų lenktynių protokole fiksuojamas laikas sekundėmis, per kurį ristūnas nubėga lenktynių sąlygose nustatytą nuotolį, apskaičiuotas vienam kilometrui.
Ristūno laimėta pinigų suma – visų ristūno laimėtų piniginių išmokų Lietuvos Respublikoje ir užsienyje suma.
Ristūno savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ristūnas. Savininkų susitarimu ristūną siunčia lenktyniauti ir atlieka kitus su lenktynėmis susijusius veiksmus vienas iš savininkų ar jų įgaliotas asmuo. Kai ristūno savininkas yra fizinis asmuo, lenktynėse jis gali būti vadeliotojas arba jojikas. Ristūno savininkai tarpusavio susitarimu gali rūpintis ristūno sportine karjera bendrai arba pavieniui.
Ristūnų augintojo premija – pinigų suma, kuri, ristūnui laimėjus lenktynes, gali būti skiriama kumelės savininkui.
Ristūnų lenktynių fondas – fondas, kuriame kaupiamos lėšos ristūnų lenktynių išmokoms, prizams, premijoms ir kitoms lenktynių reikmėms.
Ristūnų lenktynių paraiška (toliau – paraiška) – dokumentas, kuriuo pranešama, kad ristūnas dalyvaus lenktynėse.
Ristūnų lenktynių prizas – piniginė išmoka, skiriama ristūnui nugalėtojui ir ristūnams prizininkams.
Ristūnų lenktynių prizų fondas – bendra išmokų suma, kuria subsidijuojamos ristūnų lenktynės, neįskaičiuojant starto mokesčių, netesybų baudų ir augintojo premijų. Jeigu prie šios išmokos pridedami vienas ar keli meno kūriniai arba kiti daiktai, jie į apskaitą netraukiami. Skaičiuojama tik grynaisiais pinigais mokama suma.
Ristūnų lenktynių starto mokestis – mokestis, kurį ristūnų lenktynių dalyvis privalo sumokėti už ristūno dalyvavimą lenktynėse.
Ristūnų treneris mėgėjas – ristūnų trenerio mėgėjo licenciją turintis asmuo, kuriam bent dvejus metus leista būti vadeliotoju mėgėju ar jojiku mėgėju, dalyvavęs bent dvidešimtyje lenktynių ir laimėjęs bent dvejas iš jų. Ristūnų treneris mėgėjas gali treniruoti tik tris žirgus, iš kurių ne daugiau kaip du gali būti išsinuomojęs, kitas privalo visiškai priklausyti jam arba jo šeimos nariui.
Ristūnų treneris profesionalas – asmuo, turintis ristūnų trenerio licenciją ar leidimą treniruoti ristūnus.
Suspenduotas ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama dalyvauti lenktynėse, kol nebus atliktas patikrinimas, išnagrinėti protestai ar skundai ir (ar) atliktos kitos privalomos procedūros.
Vadeliotojas – vadeliotojo licenciją turintis važiuotojas, dalyvaujantis ristūnų lenktynėse. Vadeliotojas gali būti ir ristūno savininkas.
Vadeliotojas mėgėjas – ne jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis vadeliotojo mėgėjo licenciją, kuria suteikiama teisė vadelioti ristūnus ir gauti prizus.
Vadeliotojas mokinys – besimokantis vadelioti asmuo nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, įrašytas į vadeliotojų mokinių, kuriems leidžiama vadelioti ristūnų lenktynėse, sąrašą.
Vadeliotojas profesionalas – asmuo, turintis vadeliotojo licenciją, kuria suteikiama teisė vadelioti ristūnus ir gauti prizus.
Viešosios ristūnų lenktynės – lenktynės, kurių nugalėtojas Lietuvos Respublikoje arba už jos ribų gauna prizą ir (ar) specialią dovaną, lenktynėms registruotų ristūnų savininkų sumokėtus ristūnų lenktynių starto mokesčius, rėmėjų arba kitas lėšas.
Žirgo amžius – žirgo gyvenimo metai, pradedami skaičiuoti nuo jo atvedimo metų sausio 1 dienos.
III. ŽIRGŲ KLASIFIKAVIMAS
Ristūnų registravimas ir vardų suteikimas
10. Ristūnai įrašomi į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
11. Vardų suteikimo ristūnams tvarką nustato Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl arklių apskaitos dokumentų“ (Žin., 2002, Nr. 29-1065).
12. Laikoma, kad vardas ristūnui suteiktas, jeigu užregistruotas veislininkystės institucijoje, kuriai suteikta teisė vesti Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygą, ir yra viešai paskelbtas. Ristūno vardas tampa viešas nuo įrašymo Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygą momento.
13. Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygoje negali būti registruojami vardai:
13.1. susidedantys iš daugiau nei 18 raidžių, ženklų arba tarpų;
13.2. įžymių žmonių vardai, išskyrus vardus asmenų, kurie sutinka ir sutikimą patvirtina raštu;
13.3. iš tikrinių arba bendrinių daiktavardžių su rašybos klaida arba padaryti naudojant žodžių žaismą;
13.4. žodžiai, sudaryti iš inicialų arba skaitmenų;
13.5. vardai, darantys akivaizdžią komercinę reklamą;
13.6. žodžiai, kurių reikšmė, tarimas arba rašyba gali būti laikomi nepadoriais arba įžeidžiančiais;
13.7. žodžiai, kurių rašyba arba tarimas yra artimas jau suteiktam vardui ir gali klaidinti;
13.8. vardai su savininko inicialais;
13.9. įžymių ristūnų arba ankstesnės kartos žymių reproduktorių vardai.
14. Vardas, įrašytas į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas, negali būti pakeistas. Užsienio valstybėje suteiktas ristūno vardas gali būti adaptuotas pagal lietuvių kalbos vartojimą.
Ristūnų kilmės ir tapatybės nustatymas
15. Šiomis taisyklėmis nustatoma privaloma ristūnų lenktynėse dalyvaujančių ristūnų kilmės ir tapatybės nustatymo tvarka:
15.1. ristūnai, kilę iš Europos Sąjungos valstybės narės, negali dalyvauti lenktynėse, rengiamose pagal šias taisykles, jeigu nustatyta tvarka nėra įrašyti į ristūnų kilmės knygas Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėse narėse;
15.2. ristūnai, kilę iš Lietuvos ir neįrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas, Lietuvos Respublikoje negali dalyvauti jokiose lenktynėse;
15.3. ristūnai, kilę iš Europos Sąjungos prilygintų valstybių ir įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas ar vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių ristūnų kilmės knygą, negali lenktyniauti pagal šias taisykles organizuojamose lenktynėse, išskyrus tarptautines lenktynes, jeigu:
15.3.1. ristūnas nebuvo pristatytas į Europos Sąjungos valstybę narę, išskyrus force majeure atvejus, jo gimimo metais iki gruodžio 31 dienos;
15.3.2. jam esant prie motinos, jo požymių nesurašė ir tapatybės dokumento neparengė kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės paskirta tarnyba;
15.4. ristūnai, kilę iš ne Europos Sąjungos valstybės, išskyrus ristūnus, kilusius iš ES prilygintų valstybių, neturi teisės dalyvauti lenktynėse, vykdomose pagal šias taisykles, jeigu jų tapatybės dokumentai ir eksporto ar importo dokumentai nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ar jos paskirtai institucijai;
15.5. ristūnas, kilęs iš ne Europos Sąjungos valstybės narės, turi būti su lydimaisiais dokumentais (eksporto ar importo dokumentu ir tapatybės dokumentu), išduotu ristūno kilmės šalies paskirtos institucijos ar šalies, kurioje ristūnas lenktyniavo paskutinį kartą, paskirtos institucijos. Dokumentuose turi būti įrašytas vardas, kilmė (tėvo ir motinos vardai), spalva, lytis, amžius ir ristūno išorės žymės;
15.6. visus įvežtus į Lietuvos Respublikos teritoriją ristūnus, jei jie lenktynėse, vyksiančiose Lietuvos Respublikoje, dalyvaus pirmą kartą, būtina per 30 kalendorinių dienų pristatyti importuotų ristūnų vertinimo komisijai;
15.7. ristūnai, neįvertinti ir nepripažinti importuotų ristūnų vertinimo komisijos, dalyvauti lenktynėse neregistruojami.
16. Importuotų ristūnų vertinimo komisiją (toliau – Komisija) sudaro:
16.1. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas (atstovai);
16.2. varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes vykdančių organizacijų atstovai;
16.3. paskirtas veterinarijos gydytojas.
17. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Komisijos posėdis ir priimtas sprendimas yra teisėtas bei turi teisinę galią, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos veiklai vadovauja vienas iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų.
18. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys deklaruotinų ristūnų, privalo juos deklaruoti pripažintai veislininkystės institucijai, kuri turi teisę pildyti Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygą. Ristūnų pristatymo vietą ir laiką nurodo minėta institucija. Nedeklaruotas ristūnas diskvalifikuojamas.
19. Pretenzijos dėl 17–18 punktuose numatytų sprendimų gali būti pareikštos prieš lenktynes arba per dešimt kalendorinių dienų po lenktynių.
20. Ristūnui, gimusiam klonavimo būdu, draudžiama dalyvauti šių taisyklių nustatyta tvarka organizuojamose lenktynėse.
21. Šalyje išaugintu laikomas ristūnas, kuris buvo atvestas ir neišvežtas iš šalies iki tų metų, kuriais jis gimė, gruodžio 31 dienos.
22. Kiekvieno ristūno, atvesto Lietuvos Respublikoje, kilmės ir tapatybės dokumentą privalo išduoti ir įteisinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pripažinta veislininkystės institucija, o prieauglio, atvesto Europos Sąjungos valstybėje narėje ar jai prilygintoje valstybėje, tos valstybės paskirta institucija.
23. Ne Europos Sąjungos valstybėje narėje atvesti ristūnai laikomi kilusiais ir užaugintais Europos sąjungos valstybėje narėje, jeigu jų gimimo metais iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus force majeure aplinkybes, buvo įvežti į Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją, o jų kilmės dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos pripažintai veislininkystės institucijai.
24. Laikoma, kad ristūnas atvestas ir išaugintas konkrečioje valstybėje, jeigu jis ilgiau nei 25 dienas iki tų metų, kai jam suėjo dveji metai, sausio 1 dienos iš ten neišvyko. Išimtis taikoma kumeliukams, išvežamiems iš jų valstybės ne ilgiau negu 25 dienoms, jeigu jie keliauja kartu su savo motina, vežama kergti į kitą valstybę. Ši išimtis taikoma tik kumeliukams, kurių savininkai apie jų išvežimą raštu deklaruoja kontroliuojančioms institucijoms ir nurodo vietą, į kurią kergti vežama kumelė, ir tikslią jos išvykimo datą. Kita deklaracija pranešama apie kumelės ir kumeliuko sugrįžimo į nuolatinio buvimo vietą data.
25. Laikoma, kad ristūnas, išaugintas toje valstybėje, į kurią jis buvo atvežtas iki tų metų, kurie eina po jo gimimo, kovo 1 dienos ir kuris iki tų metų, kai jam suėjo 2 metai, sausio 1 dienos nebuvo iš jos išvežtas ilgiau nei 25 dienas.
26. Laikinai eksportuotu ristūnu laikomas Lietuvos Respublikoje kilęs žirgas, kuris buvo išvežtas iš savo kilmės šalies į lenktynes už Europos Sąjungos ribų ilgiau nei 25 dienas. Tokiam ristūnui bus leidžiama dalyvauti lenktynėse pagal šių taisyklių nuostatas, jei jis per 30 dienų nuo atvežimo į Lietuvos Respubliką bus pristatytas importuotų ristūnų vertinimo komisijai.
IV. RISTŪNŲ DALYVAVIMAS LENKTYNĖSE
Bendrosios sąlygos
27. Lenktynių nugalėtoju pripažįstamas tik vienas žirgas, išskyrus atvejus, kai ristūnai finišuoja kartu.
28. Pagal specialų dovanojimo aktą pinigų sumos, gautos iš dalyvių mokesčių ir už netesybas bei skirtos prizines vietas užėmusiems ristūnams, nėra laikomos prizu, net jei lenktynių programoje tai būtų nurodyta.
29. Jeigu lenktynių sąlygos leidžia ristūnams dalyvauti tik atsižvelgiant į tai, ar jie laimėjo nustatytos vertės prizą arba jo nelaimėjo, šio prizo vertė suprantama kaip ristūnų lenktynių prizų fondas.
30. Jeigu pagal lenktynių sąlygas ristūnas iš lenktynių pašalinamas, jo laimėtos ar nelaimėtos sumos įvertinimas atliekamas pagal šių taisyklių 9 punktą.
31. Lenktynėse kartu finišavę ristūnai traktuojami kaip tokių lenktynių (prizo) nugalėtojai, jei tai susiję su jų atleidimu nuo dalyvavimo tose lenktynėse, kurios laimėtojams nėra privalomos.
32. Ristūnui leidžiama dalyvauti lenktynėse, jei jis iki paraiškų pateikimo termino pabaigos ir iki lenktynių pradžios atitinka visas ristūnų lenktynėms keliamas sąlygas, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis.
33. Jeigu ristūnas dalyvauja lenktynėse, kuriose jam dalyvauti nėra leista, jis yra diskvalifikuojamas, o treneriui gali būti skiriama bauda.
Dviejų hitų prizai
34. Jeigu prizo laimėjimo eiga numatyta dviem hitais, tai dalyvavimas abiejuose hituose yra būtinas. Nugalėtojas ir prizininkai nustatomi pagal sekundžių sumą, surinktą abiejuose hituose. Surinkus vienodą sekundžių sumą, pirmenybę gauna ristūnas, turintis aukštesnę vietą. Diskvalifikavus ristūną viename iš hitų, jo rezultatas laikomas paskutiniu.
35. Jeigu prizo laimėjimas numatytas su dviem ar keliais pusfinaliais, į finalinį važiavimą patenka iš anksto aptartas skaičius ristūnų, užėmusių aukščiausias vietas pusfinaliuose. Ristūnams, nepatekusiems į finalą, gali būti numatytas paguodos prizas. Hipodromo lenktynių takai paskirstomi pagal užimtas vietas.
36. Prizinės sumos gali būti numatomos tiek finale, tiek ir pusfinaliuose bei paguodos važiavime. Prizo vertė pusfinaliuose turėtų būti ne mažiau kaip 1/4 finalinio prizo, o paguodos važiavime – daugiau negu 1/4 finalinio prizo vertės.
37. Pusfinaliuose, priklausomai nuo dalyvaujančių ristūnų skaičiaus, gali būti 2 arba 3 važiavimai.
38. Pusfinalių, finalo ir paguodos prizo distancijos gali būti skirtingos.
Handikapas
39. Pagal lenktynių sąlygas starto vieta atitraukiama atgal, kai ristūnas tais metais laimėjo ar lenktyniavo, arba perkeliama į priekį, kai ristūnas tais metais nelaimėjo ar lenktynėse nedalyvavo. Metai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos, einančios prieš lenktynių dieną.
40. Jeigu lenktynių sąlygos reikalauja prizo arba nustatytos sumos laimėtojui taikyti starto linijos atitraukimą atgal, šis atitraukimas yra taikomas ristūnams, laimėjusiems šiuos prizus arba šias sumas prieš arba po jų paraiškų pateikimo.
41. Jeigu ristūnai nelaimėjo prizų arba piniginių sumų ir tuo pagrindu jiems yra nustatomas starto linijos perkėlimas į priekį, jie praranda teisę tuo pasinaudoti, jeigu laimi šiuos prizus arba šias pinigų sumas po paraiškų dalyvauti lenktynėse pateikimo.
42. Jeigu yra numatytas starto linijos atitraukimas atgal, tai taikoma tik ristūnams, kurie finišavo pirmi.
43. Jeigu lenktynių sąlygos nurodo starto liniją atitraukti atsižvelgiant į laimėtų sumų dydį, pinigų suma apskaičiuojama pagal šių taisyklių 9 punktą. Lenktynių distancijos, išskyrus priešingas sąlygas, nustatomos pagal lenktynėse laimėtų sumų visumą.
44. Kartu finišavusiems prizo laimėtojams yra taikomas starto linijos atitraukimas, kuris yra privalomas šio prizo nugalėtojui.
45. Lenktynėse, kuriose starto linijos atitraukimas nustatomas atsižvelgiant į laimėto prizo vertę arba į laimėtų pinigų sumą, ristūnai laikomi laimėjusiais tik savos dalies sumą.
46. Išskyrus išimtis, starto linijos perkėlimas į priekį arba atitraukimas atgal nesumuojamas; taikomi tik patys didžiausi perkėlimo ar atsitraukimo atstumai.
47. Handikapai pagal atstumus rengiami ristūnams žirgams, ne jaunesniems kaip trejų metų, po gegužės 1 d. 1600 m ir ilgesnėse distancijose, priklausomai nuo hipodromo tako ilgio ir jo būklės.
48. Išbandant ristūnus handikapuose, pagrindinės distancijos starto linijoje rikiuojami jauni arba su žemiausiais pasiektais rezultatais ristūnai. Starto linijos tarp ristūnų išdėstomos 20 m intervalu.
49. Handikapai pagal išlošiamas sumas rengiami tik vienos amžiaus grupės ristūnams. Vienintelis kriterijus paskirstant distancijas gali būti tik kiekvieno ristūno išlošta pinigų suma.
50. Distancijų skirtumai visuose handikapuose neturi viršyti: trejų metų ristūnams – 60 m, ketverių metų ir vyresniems ristūnams – 80 metrų.
Nuosavybės teisė į ristūną, kvalifikacijos ir treniravimo kontrolė
51. Lenktynių organizatoriai turi teisę iš asmens, kurio vardu ristūnas buvo užregistruotas lenktynėms, pareikalauti ristūno nuosavybės (nuosavybės dalies) dokumentų, kurių nepateikus leidžiama paskelbti ristūną kaip neregistruotą lenktynėms arba laikinai suspenduoti jo dalyvavimą.
52. Pasibaigus paraiškų registravimo terminui, varžybų organizatorių atstovas ir (ar) varžybų vyriausiasis teisėjas gali pareikalauti visų būtinų paaiškinimų ristūnų kvalifikacijos faktui įrodyti. Varžybų vyriausiasis teisėjas neatsako už tai, jeigu dieną prieš lenktynes ristūnas pripažįstamas neregistruotinu lenktynėms kaip nekvalifikuotas ir neatitinkantis šių lenktynių reikalavimų dėl faktų, apie kuriuos jis nebuvo informuotas, arba už tai, kad lenktynių dieną ristūnui, kurio kvalifikacija nustojo galioti, leista lenktyniauti. Atsakomybė už tai tenka jo savininkui.
53. Varžybų organizatorių atstovas ir (ar) varžybų vyriausiasis teisėjas gali neleisti ristūnams dalyvauti lenktynėse, jei paaiškėja, kad juos treniruoja treneris, kurio licencijos galiojimo laikas yra pasibaigęs ar jis yra išbrauktas iš leidimo treniruoti ristūnus Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, ar kitoje valstybėje, kurioje leidimas buvo išduotas, sąrašo.
Ristūnų dalyvavimo lenktynėse apribojimai ir draudimai
54. Bet kuris savininkas ristūnų paraiškas gali pateikti dėl keleto ristūnų. Tas pats ristūnas gali lenktyniauti dvi dienas iš eilės, bet tą pačią dieną tik viename hipodrome ir tik vienose lenktynėse.
55. Lenktyniauti neleidžiama ristūnui, jei naudojamos priemonės, skirtos palengvinti jam kvėpavimą, arba jei po 2005 metų liepos 1 dienos jam be ligos klinikinių įrodymų padaryta dėl oro patekimo į nosies takus pakeitimo operacija;
56. Jeigu ristūnas, nors ir draudžiama jam lenktyniauti, vis dėlto dalyvauja lenktynėse, jis yra diskvalifikuojamas.
57. Kumelaitė negali dalyvauti jokiose varžybose, kurias reglamentuoja šios taisyklės, jeigu ji buvo sukergta būdama 2 arba 3 metų amžiaus.
58. Kumelinga kumelė negali dalyvauti varžybose, kurias reglamentuoja šios taisyklės, jei po jos kergimo praėjo daugiau kaip 150 dienų. Tais pačiais metais ji galės dalyvauti tos rūšies lenktynėse tik tuo atveju, jeigu jos savininkas pateiks veterinarijos įstaigos išduotą pažymėjimą, paneigiantį jos nėštumą.
59. Kumelė 150 dienų po kumeliuko atvedimo negali dalyvauti šių taisyklių nustatyta tvarka organizuojamose lenktynėse.
60. Nesilaikant minėtų reikalavimų, kumelė yra diskvalifikuojama iš visų lenktynių, kuriose ji dalyvavo draudžiamuoju laikotarpiu, o savininkui gali būti skiriama bauda.
Veterinarinės sanitarijos reikalavimai
61. Ristūno, atvykusio į treniruočių aikštyną arba į hipodromą, lydimasis dokumentas yra arklio pasas, kuriame turi būti nurodyta, kad ristūnas buvo paskiepytas nuo infekcinių ligų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius veterinarinės sanitarijos reikalavimus.
62. Treneriai, gavę lenktynių organizatorių ar kontroliuojančių institucijų atstovų prašymą, privalo įrodyti, kad yra laikomasi veterinarinės sanitarijos reikalavimų.
63. Iš užsienio atvykęs ristūnas neįleidžiamas į treniruočių aikštyną arba hipodromą, kol nebus pateiktas arklio pasas su skiepų žymomis.
64. Ristūnui neleidžiama lenktyniauti, jeigu jis buvo paskiepytas likus iki varžybų pradžios mažiau laiko, nei nurodyta skiepų instrukcijoje.
65. Paraiškos dalyvauti lenktynėse anuliuojamos, jeigu ristūnas neatitiko veterinarinių sanitarijos reikalavimų.
V. LEIDIMAI LENKTYNIAUTI, TRENIRUOTI, VADELIOTI IR JOTI
Ristūno siuntimo lenktyniauti leidimai
66. Savininkų susitarimu lenktyniauti ristūną siunčia ir visus su lenktynėmis susijusius veiksmus atlieka vienas iš savininkų ar jų paskirtas asmuo. Apie tokius susitarimus ar jų pakeitimus savininkai privalo raštu informuoti lenktynių organizatorius.
67. Ristūno sportine karjera visiškai arba iš dalies gali rūpintis vienas iš savininkų tarpusavio susitarimu.
68. Ristūnų nuoma ir panauda:
68.1. ristūnų nuomą ir panaudą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai;
68.2. asmuo ar organizacija, nuomojanti ristūną ar sudariusi ristūno panaudos sutartį, turi pateikti varžybų organizatoriams tai patvirtinančius dokumentus. Nepateikus tokių dokumentų, ristūnų lenktynių paraiška nepriimama. Jei tokia paraiška be atitinkamų dokumentų dėl kokių nors priežasčių buvo priimta, ji laikoma nepateikta, o ristūnui dalyvauti varžybose neleidžiama.
69. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su sportinių ristūnų panaudojimu ar arklių auginimu, gali tapti ristūnų savininkais arba gali ristūnus išsinuomoti, siekdami siųsti juos lenktyniauti jų įmonės vardu arba su jiems priklausančiu prekiniu ženklu, laikantis šių taisyklių nuostatų.
70. Slapyvardžius naudoti leidžiama:
70.1. kiekvienam savininkui, nenorinčiam atskleisti ristūno tikrojo vardo, lenktynių organizatoriai gali leisti vartoti slapyvardį. Slapyvardžio suteikimo laikas gali būti ribotas. Norint gauti šį leidimą, būtina varžybų organizatoriams ir (ar) varžybų vyriausiajam teisėjui pateikti prašymą raštu. Ristūno savininko mirties atveju sutikimą vartoti slapyvardį duoda jo artimieji;
70.2. savininko, gyvenančio už Lietuvos Respublikos ribų, vartojamas ristūno slapyvardis yra laikinai pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, jeigu su šiuo slapyvardžiu jo ristūnas lenktyniauja toje šalyje, kurioje jis gyvena.
71. Teisė lenktyniauti suteikiama (apribojama) atsižvelgiant į sportinės aprangos spalvų registravimą. Ristūnas gali dalyvauti lenktynėse, kurios vyksta pagal šių taisyklių reikalavimus, tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis priklauso savininkui, kurio sportinės aprangos spalvos buvo užregistruotos šių taisyklių nustatyta tvarka, o už Lietuvos Respublikos ribų – jeigu jis priklauso savininkui, kurio spalvos yra užregistruotos pagal tos valstybės teisės aktų nustatytus reikalavimus.
72. Jeigu per klaidą ar sąmoningai ristūnas dalyvauja lenktynėse pažeidžiant 71 punkto reikalavimus, savininkui gali būti skiriama viena iš šių taisyklių 322.1–322.2 punktuose numatytų nuobaudų, o ristūnas gali būti diskvalifikuotas.
73. Aprangos spalvų registravimas atliekamas varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos nustatyta tvarka.
74. Vieno žirgyno ristūnams taikomos sąlygos:
74.1. kai keletas tam pačiam savininkui priklausančių ristūnų dalyvauja tose pačiose lenktynėse, jie turi bėgti to paties savininko vardu. Be to, įgaliotas pateikti paraišką asmuo iki žirgų lenktynių paraiškos registravimo turi raštu deklaruoti, kad jo ristūnai bėgs totalizatoriaus suporuotuose bėgimuose. Pažeidus šią nuostatą, ristūnai yra diskvalifikuojami, o savininkui gali būti skiriama bauda;
74.2. kai keletas ristūnų, priklausančių tam pačiam savininkui, dalyvauja tose pačiose lenktynėse, tik vienas vadeliotojas ar jojikas turi dėvėti užregistruotų spalvų aprangą, kiti privalo skirtis nuo jo, ryšėdami skirtingų spalvų šalikėlius.
75. Savininkui, pažeidusiam šių taisyklių reikalavimus, gali būti taikomos ir kitos 322 punkte numatytos nuobaudos.
76. Kol savininkas nesumokės paskirtos baudos, jam priklausantys ristūnai negalės lenktyniauti arba bus diskvalifikuoti.
Ristūnų trenerio licencija (leidimas)
77. Licencijų (leidimų), jų išdavimo bei anuliavimo tvarką nustato šios taisyklės.
78. Ristūnas gali būti užregistruotas kvalifikacinėms varžyboms arba lenktynėms tik tada, jeigu Lietuvos Respublikoje jį treniruoja asmuo, turintis nustatytos formos trenerio licenciją, arba už Lietuvos Respublikos ribų asmuo, turintis panašią licenciją, išduotą tos šalies kompetentingos institucijos.
79. Ristūną galima užregistruoti:
79.1. kvalifikacinėms varžyboms, jeigu jis buvo trenerio treniruojamas bent 30 dienų prieš varžybas, kuriose dalyvaus;
79.2. lenktynėms, jeigu jis buvo trenerio treniruojamas iki nustatytos paraiškų padavimo datos.
80. Licencijas (leidimus) išduoda varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos šių taisyklių nustatyta tvarka.
81. Licencijų ir leidimų rūšys:
81.1. ristūnų trenerio licencija;
81.2. leidimas treniruoti ristūnus;
81.3. ristūnų trenerio mėgėjo licencija.
82. Bendrosios ristūnų trenerio licencijų ir leidimų treniruoti suteikimo sąlygos:
82.1. licencija (leidimas) išduodama tik pilnamečiams asmenims;
82.2. prašyme gauti licenciją treniruoti ristūnus privaloma nurodyti asmenų vardus, pavardes ir adresus, pateikti ristūnų, nurodant jų savininkų pavardes ir adresus, sąrašą;
82.3. prašymas pakeisti trenerio kategoriją yra laikomas pirmuoju prašymu, todėl privaloma atlikti išsamią kategorijos gavimo procedūrą;
82.4. prieš pateikiant prašymą išduoti licenciją (leidimą) privaloma sumokėti varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos nustatytą mokestį, kuris yra grąžinamas, jeigu prašymas atmetamas;
82.5. licencijos (leidimai) galioja penkerius metus, skaičiuojant nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki penktųjų metų gruodžio 31 dienos.
83. Norėdamas gauti trenerio licenciją, asmuo privalo atitikti vieną iš šių reikalavimų, t. y. turi būti:
83.1. laimėjęs bent 10 lenktynių ar 30 prizinių vietų, jei dalyvavo lenktynėse turėdamas vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją;
83.2. vienerius metus dirbęs samdos pagrindais su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus;
83.3. vienerius metus dirbęs ir įgijęs žemės ūkio profesinio pasirengimo liudijimą;
83.4. laimėjęs penkerias lenktynes ir turintis leidimą treniruoti savo deklaruotus treniruotėms ristūnus, jei treniravimas yra pagrindinis jo užsiėmimas;
83.5. kiekvienas pretendentas į trenerio licenciją privalo būti atlikęs vienerių metų trukmės stažuotę ir jo žinios turi būti įvertintos teigiamai.
84. Ristūnų trenerio licenciją turintis treneris privalo treniruoti bent vieną ristūną.
85. Leidimo treniruoti ristūnus gali prašyti:
85.1. savininkas, pageidaujantis treniruoti jam arba jo šeimos nariui priklausančius ristūnus, jeigu treniravimas yra jo pagrindinė veikla. Šiuo atveju asmuo privalo atitikti bent vieną iš šių reikalavimų, t. y.:
85.1.1. turi vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo leidimą ir yra laimėjęs penkerias lenktynes;
85.1.2. trejus metus dirbo su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus;
85.1.3. dvejus metus dirbo su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus ir turinčiu žemės ūkio profesinio parengimo liudijimą (arklininkystės kursas);
85.1.4. turi leidimą treniruoti savo deklaruotus treniruotėms ristūnus, jei treniravimas yra pagrindinė jo veikla, ir yra laimėjęs dešimt lenktynių;
85.2. privatus treneris ar asmuo, susijęs su savininku sutarties pagrindu ir galintis treniruoti tik šiam savininkui arba jo sutuoktinei priklausančius ristūnus. Šiuo atveju asmuo privalo atitikti bent vieną iš šių reikalavimų, t. y.:
85.2.1. turi vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją ir yra laimėjęs dvidešimt lenktynių arba penkerius metus dirbo su treneriu, turinčiu ristūnų trenerio licenciją;
85.2.2. ketverius metus dirbo su treneriu, turinčiu ristūnų trenerio licenciją ir turinčiu žemės ūkio profesinio parengimo liudijimą (arklininkystės kursas);
85.2.3. laimėjo dešimt lenktynių su asmens, turinčio ristūnų trenerio licenciją, treniruojamais ristūnais;
85.3. privatus treneris, būdamas artimas ristūnų savininko giminaitis, gali treniruoti jam arba jo šeimos nariui priklausančius ristūnus.
86. Ristūnų trenerio mėgėjo licencijos gali prašyti asmuo, kuriam bent dvejus metus leista būti vadeliotoju mėgėju ar jojiku mėgėju ir kuris dalyvavo bent dvidešimtyje lenktynių ir laimėjo bent dvejas iš jų. Ristūnų trenerio mėgėjo licencijos turėtojas licencijos galiojimo laikotarpiu gali treniruoti tik tris ristūnus, iš kurių ne daugiau kaip du gali būti išsinuomoti. Kiti privalo priklausyti jam arba jo šeimos nariui. Išsinuomotiems ristūnams leidžiama dalyvauti tik mėgėjams skirtose lenktynėse.
87. Kiekvienas kandidatas, siekiantis gauti ristūnų trenerio licenciją, privalo išlaikyti egzaminą varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos nustatyta tvarka.
88. Varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu išduotos licencijos (leidimai) gali būti atšaukti.
89. Savininkui, kurio ristūnas (ristūnai) liko be trenerio, varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos gali atsižvelgti į šią aplinkybę ir laikinai leisti jo ristūnui (ristūnams) lenktyniauti, nors jo (jų) savininkui ir nesuteiktas leidimas treniruoti.
90. Licencijų ar leidimų išdavimas ir jų atšaukimas skelbiami varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos nustatyta tvarka.
91. Už šių taisyklių 77–86 punktuose numatytų nuostatų nesilaikymą asmeniui gali būti skiriama bauda, o ristūnai diskvalifikuojami.
92. Treneris negali lenktyniauti su ne savo treniruojamu ristūnu tose lenktynėse, kuriose dalyvauja vienas arba keletas jo žirgyno ristūnų. Treneris, pažeidęs šią nuostatą, gali būti baudžiamas bauda, o jo treniruojamas ir dalyvavęs lenktynėse ristūnas diskvalifikuojamas. Varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu jam gali būti atimta licencija treniruoti, teisė siųsti ristūnus lenktyniauti arba leidimas vadelioti ar joti.
93. Ristūnų deklaravimo treniruotėms tvarką nustato varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos.
94. Treneriui už šių taisyklių nesilaikymą gali būti paskirta viena iš 322 punkte numatytų nuobaudų arba varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu atimtas leidimas treniruoti ristūnus.
95. Visais pažeidimų atvejais suinteresuoti asmenys pateikia paaiškinimus.
96. Kol treneris nesumoka jam paskirtos baudos, jis negali siųsti lenktyniauti savo paties treniruojamo ristūno lenktynėse, kurias reglamentuoja šios taisyklės.
97. Ristūnas, treniruojamas trenerio, kuriam atimtas leidimas treniruoti, yra diskvalifikuojamas.
Vadeliotojų ir jojikų licencijos ir jų išdavimo tvarka
98. Vadeliotojo ar jojiko licencijos gali būti išduodamos asmenims, kurie:
98.1. pateikia patvirtintą medicininę pažymą apie savo fizinę būklę;
98.2. ne vyresni nei septyniasdešimt penkerių metų.
99. Asmuo negali vadelioti ar joti viešosiose ristūnų lenktynėse nedėvėdamas šiose taisyklėse numatytos sportinės aprangos.
100. Ristūnas gali dalyvauti ristūnų lenktynėse, jeigu jį vadelioja ar juo joja:
100.1. ne jaunesnis nei šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis vadeliotojo mėgėjo ar jojiko mėgėjo licenciją;
100.2. asmuo, turintis vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją;
100.3. asmuo, kuriam leidžiama vadelioti ar joti kaip mokiniui arba kaip arklininkui-vadeliotojui ar arklininkui-jojikui, ir kuris yra įrašytas į specialų mokinių arba arklininkų-vadeliotojų ar arklininkų-jojikų sąrašą.
101. Užsienio valstybių piliečiams leidžiama vadelioti ar joti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie turi jų šalies paskirtų institucijų išduotą licenciją. Kartu su licencija privalu deklaruoti, kad jos teikėjas neturi nuobaudų, draudžiančių vadelioti ar joti lenktynėse.
102. Vadeliotojo ar jojiko licencijos išdavimo sąlygos:
102.1. vadeliotojo ar jojiko licencija galioja penkerius metus nuo išdavimo datos;
102.2. prašymą išduoti vadeliotojo ar jojiko licenciją privaloma pateikti raštu varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančioms institucijoms;
102.3. vadeliotojo ar jojiko licencija gali būti atšaukta;
102.4. kai lenktynių sąlygos numato, kad leidžiama vadelioti ar joti naudojantis kai kuriomis lengvatomis asmenims, laimėjusiems arba lenktyniavusiems tam tikrą skaičių varžybų, ši kvalifikacinė lengvata taikoma visose tą pačią dieną organizuojamose lenktynėse ir tose varžybose, kurioms buvo užregistruoti vadelioti ar joti, jeigu dalyvių registracija pasibaigė iki to laiko, kai buvo viršytas limitas, suteikiantis teisę į šią kvalifikaciją.
103. Kai vadeliotojas ar jojikas neturi licencijos arba nesilaiko reikalavimų asmenims, kuriems leidžiama vadelioti ar joti, taikoma viena iš 322 punkte numatytų nuobaudų. Ristūno savininkui arba treneriui, prisidėjusiam prie pažeidimo, gali būti skiriama bauda, o ristūnai diskvalifikuoti.
104. Draudžiama vadeliotojui ar jojikui vadelioti ar joti varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančių institucijų nustatytą laikotarpį, įrodžius, kad jis dalyvavo varžybose arba priėmė piniginę dovaną iš kito, nei jo darbdavys, asmens.
105. Vadeliotojui ar jojikui taip pat gali būti:
105.1. varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu – atimta vadeliotojo ar jojiko licencija;
105.2. ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių apeliacinės komisijos sprendimu uždrausta:
105.2.1. vadelioti ar joti nustatytą laikotarpį viename hipodrome arba visuose hipodromuose;
105.2.2. vadelioti ar joti lenktynėse viename, keliuose arba visuose hipodromuose nustatytą laikotarpį su vienu ar keliais žirgais.
106. Visais atvejais nuobaudas gavę asmenys pateikia paaiškinimus.
107. Atėmus vadeliotojo ar jojiko licenciją, lenktynių organizatoriai ar kontroliuojančioji institucija nustato vadeliotojui ar jojikui draudimo vadelioti ar joti visuose jiems priklausančiuose hipodromuose laikotarpį, kuris skaičiuojamas praėjus nustatytoms dienoms po šio sprendimo priėmimo dienos.
108. Vadeliotojas ar jojikas, nesumokėjęs baudos, kuri jam buvo paskirta, negali vadelioti ar joti lenktynėse, kurias reglamentuoja šios taisyklės.
109. Jeigu įrodoma, kad asmuo, turintis vadeliotojo mėgėjo licenciją ar jojiko mėgėjo licenciją, už vadeliojimą ar jojimą yra gavęs honorarą arba piniginę pašalpą, nesusijusią su jo kelionės išlaidų apmokėjimu, netenka teisės lenktyniauti kaip mėgėjas.
110. Visos šių taisyklių nuostatos, susijusios su treneriais ir vadeliotojais ar jojikais, taikomos ir mėgėjams, jei neprieštarauja nuostatoms, skirtoms tik mėgėjams.
111. Asmuo, turėjęs vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją ir pakeitęs veiklos sritį, gali prašyti išduoti vadeliotojo mėgėjo ar jojiko mėgėjo licenciją:
111.1. praėjus penkeriems metams po vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licencijos atsisakymo, jeigu būdamas profesionalas jis laimėjo mažiau nei penkerias lenktynes;
111.2. praėjus dešimčiai metų po vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licencijos atsisakymo, jeigu būdamas profesionalas jis laimėjo bent šimtą lenktynių.
112. Jeigu vadeliotojas ar jojikas vadelioja arba joja vietoj kito asmens, neturėdamas jį pasamdžiusio asmens leidimo, gali būti baudžiamas bauda arba varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu išbraukiamas iš asmenų, turinčių vadeliotojo ar jojiko licenciją, sąrašo.
113. Suma, kuri priklauso vadeliotojui ar jojikui už vadeliojimą, jojimą ir keliones, neatsižvelgiant į dydį, privalo būti sumokėta kitą dieną po lenktynių. Vadeliotojas ar jojikas, negavęs per mėnesį jam priklausančios sumos, turi teisę skolininką apskųsti apeliacinei komisijai.
Dėl to skolininkas neturi teisės registruoti ristūno lenktynėms, siųsti jį lenktyniauti, treniruoti, vadelioti ar joti lenktynėse, kol nebus sumokėta visa skola.
114. Mokiniai pagal profesinio mokymo sutartį yra:
114.1. oficialios mokymo įstaigos auklėtiniai, atliekantys stažuotę;
114.2. asmenys, pasirašę darbo sutartį su treneriu po vienerių parengiamojo profesinio mokymo metų arba tą patį laikotarpį buvę trenerio mokomi;
114.3. asmenys, susiję giminystės ryšiu su treneriu, turinčiu trenerio licenciją, ir pas jį besimokantys.
115. Mokinio leidimas galioja tik vienerius metus – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.
116. Prašymą išduoti vadeliotojo mokinio ar jojiko mokinio leidimą varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančioms institucijoms privalo pateikti treneris, su kuriuo pareiškėjas yra sudaręs sutartį. Prašymas privalo būti pateiktas raštu, pridedant asmens dokumento išrašą (kopiją), ne anksčiau kaip prieš mėnesį išduotą medicininę pažymą apie fizinį tinkamumą vykdyti šią veiklą, fotonuotrauką (tapatybės kortelės formato), o pareikalavus – ir sutartį su treneriu.
117. Varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu vadeliotojo mokinio ar jojiko mokinio leidimas gali būti atšauktas.
118. Treneriui mirus, mokinys iš sąrašo neišbraukiamas, jeigu jis pasirašo sutartį su kitu treneriu vadelioti ar joti pagal ankstesnį įsipareigojimą likusiam laikui.
119. Išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis, mokiniams, sveriantiems nuo 55 kg, yra leista joti visose lenktynėse, kurių prizo vertė pinigais yra lygi arba mažesnė kaip 10 000 Lt, ir kuriose dalyvaujama risčia pabalnotais žirgais.
120. Taisyklėse numatytos lengvatos taikomos mokiniams, jeigu jie vadelioja ar joja trenerio vardu, su kuriuo yra sudarę sutartį, arba lenktyniauja, treneriui sutikus, kito žirgyno vardu.
121. Mokiniai, išskyrus tuos, kurie buvo laimėję bent dešimt ristūnų lenktynių lenktyniniu vežimėliu, ristūnų lenktynėse gali vadelioti tik su trejų metų arba senesniais ristūnais.
122. Iš mokinių sąrašo išbraukiami:
122.1. per metus nebeatitinkantieji šiose taisyklėse nurodytų sąlygų;
122.2. kurių profesinio mokymo sutartis dėl bet kurios priežasties, išskyrus priežastį, numatytą 118 punkte, yra nutraukta iki jos termino pabaigos;
122.3. laimėjusieji tiek lenktyniniu vežimėliu, tiek pabalnotais žirgais trejas lenktynes, kurias reglamentavo šios taisyklės;
122.4. neleistinai pasinaudojusieji mokiniams skirtomis lengvatomis.
123. Treneriui, su kuriuo sudaręs sutartį mokinys neleistinai pasinaudojo šiose taisyklėse mokiniams numatytomis lengvatomis, gali būti skiriama bauda.
124. Visos šių taisyklių nuostatos, susijusios su asmenimis, turinčiais vadeliotojo ar jojiko licencijas, yra taikomos mokiniams, jeigu jos neprieštarauja tik mokiniams taikomoms nuostatoms.
Arklininkų-vadeliotojų ir arklininkų-jojikų leidimai, jų išdavimo tvarka
125. Į arklininkų-vadeliotojų ar arklininkų-jojikų, kuriems leista dalyvauti lenktynėse, reglamentuojamose šių taisyklių, sąrašą gali būti įrašyti asmenys, turintys 18 metų ir:
125.1. įrašyti į mokinių sąrašą ir nelaimėję trejų lenktynių;
125.2. asmenys, nelaimėję nė vienerių lenktynių ir vienerius metus samdos pagrindais dirbę treniruočių centro arklidėse;
125.3. asmenys, susiję giminystės ryšiais su treneriu, turinčiu trenerio licenciją, ir pas jį besimokantys. Tuo pagrindu jie gali vadelioti ar joti atvirosiose lenktynėse, arklininkams, turintiems leidimą, bet tik šio trenerio vardu.
126. Prašymas išduoti arklininko-vadeliotojo ar arklininko-jojiko leidimą privalo būti pateiktas varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančioms institucijoms. Su šiuo prašymu privaloma pateikti ne anksčiau kaip prieš mėnesį, išduotą medicininę pažymą, patvirtinančią suinteresuoto asmens fizinį tinkamumą šiai veiklai, dokumentą apie mokesčio sumokėjimą (jei prašymo padavimo momentu toks mokestis buvo nustatytas), o prašant pirmą kartą – patvirtinimą, kad asmuo vienerius metus dirbo treniruočių centro arklidėse, dvi nuotraukas (tapatybės kortelės formato), asmens tapatybės kortelę. Prašymą privaloma pateikti raštu pridedant su treneriu pasirašytos sutarties egzempliorių.
127. Arklininko-vadeliotojo ar arklininko-jojiko leidimas, jeigu jis dirba nepertraukiamai, galioja penkerius metus nuo išdavimo datos. Varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančių institucijų sprendimu leidimas gali būti atšauktas.
128. Iš arklininkų-vadeliotojų ar arklininkų-jojikų leidimą turinčių asmenų sąrašo išbraukiami:
128.1. per metus nebeatitinkantieji arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams keliamų reikalavimų;
128.2. laimėjusieji ristūnų lenktynes lenktyniniu vežimėliu ar pabalnotais ristūnais trejas šių taisyklių reglamentuojamas lenktynes;
128.3. neleistinai pasinaudojusieji specialiomis lengvatomis, skirtomis arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams.
129. Visos šių taisyklių nuostatos dėl asmenų, kuriems leista lenktyniauti, yra taikomos ir arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams, jei neprieštarauja nuostatoms, taikomoms tik arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams.
Nuostatos, taikomos ristūnų savininkams vadeliotojams ir savininkams jojikams
130. Vadeliotojas ar jojikas, dalyvaujantis lenktynėse su vienu arba keletu ristūnų, kurie jam priklauso visiškai ar iš dalies, gali joti tik jam vienam priklausančiu ristūnu.
131. Vadeliotojas ar jojikas, lenktynėse turintis vieną ar keletą jam arba jo šeimos nariui (nariams) visiškai arba iš dalies priklausančių ristūnų, negali vadelioti ar joti kitam savininkui priklausančiu ristūnu.
132. Asmeniui, pažeidusiam šių taisyklių 130 ir 131 punktus, gali būti skiriama viena iš 322 punkte numatytų nuobaudų arba varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu jam atimama teisė teikti paraišką, treniruoti, siųsti ristūną lenktyniauti arba būti vadeliotoju ar jojiku. Be to, ristūnas, kuriuo vadeliojo ar jojo asmuo, padaręs šį pažeidimą, taip pat ir bet kuris kitas ristūnas, visiškai arba iš dalies priklausantis šiam asmeniui ir dalyvavęs lenktynėse, yra diskvalifikuojamas.
VI. LENKTYNĖS
Hipodromų bei išbandymo takų įrengimas
133. Ristūnų veislių žirgų varžybos – bandymai (konkursai), lenktynės organizuojami hipodromuose su specialiai įrengtais takais, kurių vidinėje pusėje turi būti distancijos dalis (ketvirčius) žymintys stulpeliai su atitinkamais užrašais, taip pat startą ir finišą žymintys ženklai.
134. Hipodromo lenktynių tako ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 800 metrų, plotis – 12 metrų.
135. Lenktynių tako ilgis prieš lenktynes arba po eilinio remonto išmatuojamas surašant matavimo aktą. Takas matuojamas plienine juosta 75 centimetrų atstumu nuo vidinės tako briaunos. Kiekvienam matavimo atvejui surašomas aktas ir pateikiamas varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančiai institucijai.
136. Lenktynių takai posūkiuose turi būti su įrengtais viražais, kurių nuolydžio kampas, priklausomai nuo tako ilgio, turi būti ne mažiau kaip 3 laipsniai ir ne daugiau kaip 11 laipsnių.
137. Hipodromai turi turėti I arba II grupės licencijas, leidžiančias organizuoti varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes. Licencijas išduoda varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojanti institucija, apžiūrėjusi ir įvertinusi hipodromo įrangą bei techninę būklę.
138. Hipodromai, turintys I grupės licenciją, gali organizuoti bet kokio lygio varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes. Antros grupės licencija suteikia teisę organizuoti respublikinio lygio varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes, kuriose fiksuojami ir registruojami išbandymų rezultatai.
Lenktynių sąlygos
139. Bendrosios ristūnų lenktynių nuostatos:
139.1. nelenktyniavusiu ristūnu yra laikomas ristūnas, niekada nedalyvavęs viešosiose lenktynėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų;
139.2. nelaimėjusiu žirgu laikomas žirgas, kuris niekada netapo nugalėtoju viešosiose lenktynėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų;
139.3. ristūnai, lenktyniavę arba laimėję mišriose lenktynėse, nelaikomi lenktyniavusiais ir laimėjusiais parduodamų ristūnų lenktynes, jeigu jie nebuvo deklaruoti pardavimui;
139.4. nieko nelaimėjusiu ristūnu laikomas ristūnas, kuriam niekada nebuvo skirta lenktynių nugalėtojui arba prizininkui nustatyta premija;
139.5. kai bėgimo sąlygos leidžia ristūnui startuoti arba tokią galimybę atima atsižvelgiant į tai, kad jie buvo arba nebuvo lenktyniavę, arba laimėję prizą, arba nustatytą sumą per metus, šiuo apskaitomuoju laikotarpiu laikomi paskutiniai kalendoriniai metai. Lenktyniavimo (nelenktyniavimo) faktas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar ristūnas yra lenktyniavęs per paskutinius dvylika mėnesių skaičiuojant nuo pirmos varžybų, kurioms pateikta paraiška, dienos;
139.6. lenktyniavusiais laikomi ir tie ristūnai, kurie pagal šių taisyklių nuostatas buvo pavaldūs starto teisėjui ir nestartavo ar nebaigė distancijos dėl force majeure aplinkybių;
139.7. ristūnai, lenktyniavę arba laimėję kitokias nei ristūnų lenktynes ar dalyvavę anuliuotose lenktynėse, nėra laikomi lenktyniavusiais arba laimėjusiais;
139.8. kiti reikalavimai gali būti numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tarptautiniuose susitarimuose, reglamentuojančiuose ristūnų sportą.
140. Specialiosios ristūnų lenktynių sąlygos:
140.1. varžybos – bandymai (konkursai) ir lenktynės, susijusios su selekcinės programos vykdymu, rengiamos laikantis šių reikalavimų:
140.1.1. programoje apie važiavime dalyvaujančius ristūnus nurodomi šie duomenys: važiavimo numeris ir data, kuriame ristūnas paskutinį kartą dalyvavo, tako numeris, ristūno vardas, veislė, lytis, spalva, gimimo metai, kilmė, gimimo vieta, savininkas, asmeninis ristūno rekordas, perskaičiuotas į 1000 m distanciją, nurodant hipodromą ir distanciją, paskutinių trijų pasirodymų pajėgumo rezultatai, vadeliotojo vardas, pavardė, šalmo ir striukės spalva. Pabaigoje parašomos išimtys – „leidžiama iš paskos”, „tiesiai į startą“ ir t. t.
Priskiriant ristūną lenktyniauti tam tikrai reitingo grupei, vadovaujamasi jo pasiektu aukščiausiu asmeniniu rezultatu – rekordu ir paskutinių trijų lenktynių laiko rezultatais.
140.1.2. į vežimėlius pakinkyti ristūnai išbandomi lenktynėse tam tikromis amžiaus grupėmis, o nuo trejų metų – ir greičio savybių išryškinimo lenktynėse;
140.1.3. lenktynių standartinės distancijos – 1600, 2100, 2600 ir ne ilgesnėje kaip 4000 metrų. Priklausomai nuo hipodromo gali būti lenktyniaujama ir kitose distancijose;
140.1.4. jaunesniems nei 2 metų ristūnams neleidžiama lenktyniauti lenktyniniu vežimėliu ir risčia pabalnotais žirgais;
140.1.5. dvejų metų ristūnams nuo gegužės 1 d. trumpiausia distancija yra 1600 metrų, ilgiausia – 2100 metrų, lenktyniaujama vieno hito distancijoje;
140.1.6. trejų metų ristūnams iki kovo 31 dienos trumpiausia distancija yra 1600 metrų, ilgiausia – 2600 metrų, lenktyniaujama vieno hito distancijoje; o nuo balandžio 1 dienos trumpiausia – 1600 metrai, leidžiama lenktyniauti dviejų hitų distancijoje;
140.1.7. ketverių metų ir vyresniems ristūnams trumpiausia distancija – 1600 metrų, lenktyniaujama vieno ar dviejų hitų distancijoje; 2100 m, 2600 m ir 3200 m distancijose lenktyniaujama vieno hito distancijoje;
140.1.8. penkerių metų ir vyresni ristūnai lenktyniauja 1600 m vieno ar dviejų hitų distancijoje, iki 4000 m – vieno hito distancijoje;
140.1.9. handikapo lenktynių sąlygose nurodyta distancija visada bus laikoma trumpiausia distancija;
140.1.10. jei nenumatyta, kad handikapas, atsižvelgiant į ristūnų amžiaus ir lyties skirtumus, reguliuojamas raitelio svoriu, reguliavimas atliekamas tik distanciją perkeliant atgal arba į priekį;
140.1.11. jei lenktynių metu vienas ar keletas bėgimų rezervuojami tik vadeliotojams mokiniams ar jojikams mokiniams, tai turi būti iš anksto numatyta lenktynių programoje;
140.1.12. ristūnų lenktynių starto mokestį nustato lenktynių organizatoriai, tačiau jis negali būti didesnis nei 2–5 proc. varžybų prizo fondo vertės;
140.1.13. jokiose lenktynėse tiems patiems ristūnams neleidžiama bėgti ir su vežimėliu, ir pabalnotiems;
140.2. jeigu pagal šias taisykles organizuojamose lenktynėse lenktyniauja tik kumeliukai, atvesti ir išauginti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ES prilygintoje valstybėje ir įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas arba toks įrašas padarytas tos šalies paskirtos institucijos, privaloma, atsižvelgiant į amžių ir lytį, lenktynių sąlygose vartoti vieną iš šių formuluočių:
140.2.1. jeigu leidžiama lenktyniauti tik nekastruotų ristūnų arba iškastruotų ristūnų prieaugliui:
140.2.2. nekastruotiems ir iškastruotiems ristūnams (iki 5 metų);
140.2.3. nekastruotiems ir iškastruotiems ristūnams (vyresniems nei 4 metų);
140.2.4. tik nekastruotiems ristūnams;
140.2.5. ristūnams, išskyrus iškastruotuosius (iki 5 metų);
140.2.6. ristūnams, išskyrus iškastruotuosius (vyresniems nei 4 metų);
140.2.7. jeigu leidžiama lenktyniauti tik kumelėms:
140.2.7.1. kumelaitėms (iki 5 metų);
140.2.7.2. kumelėms (vyresnėms nei 4 metų);
140.3. nekastruotų ristūnų, iškastruotų ristūnų arba kumelių nurodomas tik amžius arba gimimo metai;
140.4. nekastruotų ristūnų ir kumelių nurodomas tik amžius arba metai, pažymint „išskyrus iškastruotuosius“;
140.5. jeigu lenktyniaus tik kumeliukai, atvesti ir išauginti Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėse, tačiau pagal galiojančią tvarką įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas, varžybų programoje privaloma nurodyti, kad tai nacionalinės lenktynės;
140.6. jeigu lenktyniaus kumeliukai, įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas neatsižvelgiant į jų atvedimo šalį, varžybų programoje privaloma nurodyti, kad tai – tarptautinės lenktynės;
140.7. jei kvalifikacijos sąlygos ir sąlygos, numatančios distancijos nukėlimą arba suteikiančios distancijos pranašumą neatitinka, pirmenybė teikiama kvalifikacijos sąlygoms;
140.8. kiti reikalavimai gali būti numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautiniuose susitarimuose, reglamentuojančiuose ristūnų sportą.
141. Į roges ar rogutes pakinkyti ristūnai išbandomi ne jaunesni kaip trejų metų, vieno hito distancijose nuo 1600 m iki 4000 m.
142. Varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse leidžiama dalyvauti: dvimečiais ristūnais – ne daugiau kaip tris kartus, trimečiais ristūnais – ne daugiau kaip keturis kartus, keturmečiais ir vyresniais ristūnais – ne daugiau kaip penkis kartus per mėnesį. Neleidžiama ristūnams varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse dalyvauti tris dienas iš eilės.
143. Visų amžiaus grupių ristūnams leidžiama varžytis tik dėl vieno prizo per dieną ir ne daugiau kaip dėl dviejų prizų per savaitę, neskaitant vadeliotojų varžybų.
144. Dvejų metų ristūnai išbandomi su to paties amžiaus ristūnais. Trejų ir ketverių metų ristūnus leidžiama išbandyti kartu su vieneriais metais vyresniais ristūnais, atsižvelgiant į jų asmeninius rekordus ir paskutinių trejų lenktynių laiko rezultatus.
145. Varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse dėl prizo turi dalyvauti ne mažiau kaip keturi ristūnai, o respublikinėse lenktynėse – ne mažiau kaip penki ristūnai. Dėl pateisinamų priežasčių išbraukus didesnį ristūnų skaičių ir važiavime jų nelikus privalomo minimumo, leidžiama kelis važiavimus sujungti į vieną.
146. Ristūno savininko pageidavimu trejų metų ir vyresni ristūnai gali būti išbandomi standartinėje distancijoje rekordiniuose bėgimuose. Šios rūšies varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse leidžiama kartu startuoti pagalbiniam ristūnui, tačiau finišuoti priekyje privalo išbandomas ristūnas. Pasiekus hipodromo arba Lietuvos Respublikos rekordą šioje išbandymo rūšyje būtina atlikti patikros testą, ar nebuvo vartojamas dopingas.
147. Rekordiniai rezultatai fiksuojami teisėjų kolegijos protokoluose, prie pasiekto rezultato įrašant raidę „R“. Nurodant ristūno absoliutų rekordą, pateikiami abu rekordai: pasiektas bendrame take ir pasiektas rekordinio bėgimo metu naudojant pagalbinį ristūną (su raide „R“).
148. Greičio standartus nustato hipodromai atsižvelgdami į amžiaus grupes ir metų laiką.
Paraiškų administravimas
149. Paraiškų registravimo būdai:
149.1. paraišką privalo pateikti asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas yra laikomas paraiškoje nurodyto ristūno savininku arba turi savininko suteiktą įgaliojimą;
149.2. jeigu ristūnas priklauso keliems savininkams ar organizacijai, paraišką privalo pateikti tas asmuo, kuriam yra suteikti įgaliojimai leisti žirgui lenktyniauti jo vardu, organizacijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Už paraiškos dėl šio ristūno pateikimą atsako visi ristūno savininkai;
149.3. asmuo, laikinai perleidęs teisę disponuoti ristūnu, išlaiko teisę pateikti paraiškas, susijusias su šio ristūno dalyvavimu lenktynėse, bet tik toms, kurios vyks pasibaigus tokio perleidimo terminui.
Norint pateikti paraišką parduodamų ristūnų lenktynėms, būtinas rašytinis visų ristūno savininkų sutikimas.
150. Varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos, gavusios ristūno registracijai būtinus dokumentus, pagal šių taisyklių nuostatas turi teisę paraiškas pripažinti galiojančiomis. Kai paraiška buvo pripažinta negaliojančia dėl nuslėptų neteisėtų faktų, atsakomybė tenka ristūno savininkui.
151. Lenktynių rengėjai privalo nepriimti paraiškų, pasirašytų asmens, kuriam taikytas:
151.1. išbraukimas iš asmenų, kuriems suteiktas leidimas treniruoti, sąrašo;
151.2. pašalinimas iki naujo sprendimo priėmimo iš patalpų, skirtų sverti;
151.3. pašalinimas iš varžybų organizatoriams priklausančių treniruočių aikštynų.
152. Lenktynių rengėjai privalo nepriimti jokių paraiškų iš asmenų, susijusių su suspenduotu ristūnu.
153. Už pateiktų paraiškų duomenų teisingumą visada atsako ristūnų savininkai, net jeigu jie patys jų nepildė.
154. Joks paraiškos pakeitimas, net jeigu jį būtų galima pateisinti force majeure, negali būti padarytas pasibaigus nustatytam jų priėmimo terminui.
155. Kai paraiška yra negaliojanti, ristūnas negali dalyvauti lenktynėse arba jis diskvalifikuojamas.
156. Paraiška yra negaliojanti, kai:
156.1. ristūnas neturi šioms lenktynėms reikiamos kvalifikacijos;
156.2. netinkamai įforminta;
156.3. paraiškoje nenurodyti šie duomenys:
156.3.1. trenerio pavardė (-ės);
156.3.2. lenktynių pavadinimas;
156.3.3. savininko pavardė (-ės);
156.3.4. ristūno …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.