Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO ĮSAKYMAS DĖL RISTŪNŲ VARŽYBŲ – BANDYMŲ (KONKURSŲ), LENKTYNIŲ ORGANIZAVIMO IR PRAVEDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 1A-8 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 4 straipsniu, 1990 m. birželio 26 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatančia dalyvavimo varžybose sąlygas bei siekdamas plėtoti ristūnų žirgų sportą ir tobulinti veislininkystės darbą:

VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1A-8 RISTŪNŲ VARŽYBŲ – BANDYMŲ (KONKURSŲ), LENKTYNIŲ ORGANIZAVIMO IR PRAVEDIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos visoms ristūnų varžyboms – bandymams (konkursams) ir lenktynėms, organizuojamoms Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių taisyklių nuostatomis Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat privalo vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Sąjungos prilygintos valstybės.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 9. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Arklininkas-jojikas – arklininko-jojiko leidimą turintis arklių prižiūrėtojas, augintojas ar žinovas, įrašytas į arklininkų-jojikų, kuriems leidžiama joti ristūnų lenktynėse, sąrašą.

Arklininkas-vadeliotojas – arklininko-vadeliotojo leidimą turintis arklių prižiūrėtojas, augintojas ar žinovas, įrašytas į arklininkų-vadeliotojų, kuriems leidžiama vadelioti ristūnų lenktynėse, sąrašą.

Arklio pasas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduodamas ir pildomas dokumentas, pagal kurį galima nustatyti bet kurio arklio tapatybę.

Bandomosios varžybos – dažnai vykstančios varžybos, kuriose nuolat tikrinamas žirgų pajėgumas. Bandomosios varžybos yra veislininkystės programos sudedamoji dalis. Jų organizavimą papildomai reglamentuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar (ir) jos paskirta institucija.

Diskvalifikuotas ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama dalyvauti lenktynėse, tęsti rungties arba lenktynių dėl Ristūnų lenktynių taisyklių nuostatų pažeidimo.

Dopingas – organizmo fizinę ir (ar) psichinę veiklą skatinantys arba slopinantys preparatai, dedami į pašarą arba naudojami kitu būdu siekiant laikinai padidinti ristūnų pajėgumą – taip sudaromos sąlygos nesąžiningai varžytis.

Dviejų savininkų ristūnų varžybos – neviešos lenktynės, kai ristūnų lenktynių paraiškas pateikia tik du žirgų savininkai.

Handikapas – lenktynės, kuriose dalyvauja įvairaus amžiaus ir nevienodo pajėgumo žirgai; siekiant sulyginti jų galimybes laimėti pridedama svorio, parenkamas atstumas.

Hitas – žirgo bėgimas tam tikrą trumpą nuotolį (1600 m).

Jojikas – jojiko licenciją turintis jojimo sportininkas, nuolat dalyvaujantis varžybose. Jojikas gali būti ir žirgo savininkas.

Jojikas mėgėjas – ne jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis jojiko mėgėjo licenciją, kuria suteikiama teisė joti žirgais ir gauti prizus.

Jojikas mokinys – besimokantis joti asmuo nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, įrašytas į jojikų mokinių, kuriems leidžiama joti ristūnų lenktynėse, sąrašą.

Jojikas profesionalas – asmuo, turintis jojiko licenciją, kuria suteikiama teisė joti žirgais ir gauti prizus.

Jojiko svėrimas – jojiko svorio nustatymas prieš varžybas arba po jų. Jojikas sveriamas apsirengęs varžybų apranga kartu su balnu, kamanomis ir vytiniu.

Kartu finišavę ristūnai – du arba keli tuo pačiu metu finišo liniją pasiekę ristūnai, kai teisėjas neturi galimybės suteikti pirmenybę kuriam nors iš jų.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia kiti teisės aktai.

Leidimo startuoti negavęs ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama startuoti dėl ristūnų lenktynių paraiškos pateikimo reikalavimų ar Ristūnų lenktynių taisyklių sąlygų neatitikties, išskyrus minėtose taisyklėse išvardytas išimtis.

Lenktyninis vežimėlis – ristūnų lenktynėse naudojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos paskirtos institucijos patvirtintos konstrukcijos lengvas dviratis vežimėlis.

Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knyga – dokumentas arba duomenų bazė, kurioje nurodyta veislinių ristūnų kilmė, produktyvumo savybės, veislinė vertė. Ristūnų kilmės knygą tvarko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pripažinta veislininkystės institucija.

Mišriosios ristūnų lenktynės – lenktynės, kuriose dalyvauja ir parduodami, ir neparduodami ristūnai.

Netesybų bauda – bauda, kurią privaloma sumokėti atsiimant žirgą iš lenktynių už pažeistą atsiėmimo tvarką ar (ir) terminus.

Parduodamų ristūnų lenktynės – lenktynės, kuriose visi lenktyniavę ristūnai gali būti nupirkti (parduodami).

Pareiškėjas – asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas laikomas ristūnų lenktynių paraiškoje nurodyto žirgo savininku arba turi savininko įgaliojimą dalyvauti lenktynėse.

Ristūnas – važiuojamųjų veislės žirgas, kurio pagrindinis judėjimo būdas lenktynėse yra bėgimas risčia.

Ristūnas nugalėtojas – ristūnas, laimėjęs sportinę kovą (lenktynes) arba varžybas.

Ristūnas prizininkas – ristūnas, laimėjęs ristūnų lenktynių prizą.

Ristūno greitis – ristūnų lenktynių protokole fiksuojamas laikas sekundėmis, per kurį ristūnas nubėga lenktynių sąlygose nustatytą nuotolį, apskaičiuotas vienam kilometrui.

Ristūno laimėta pinigų suma – visų ristūno laimėtų piniginių išmokų Lietuvos Respublikoje ir užsienyje suma.

Ristūno savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ristūnas. Savininkų susitarimu ristūną siunčia lenktyniauti ir atlieka kitus su lenktynėmis susijusius veiksmus vienas iš savininkų ar jų įgaliotas asmuo. Kai ristūno savininkas yra fizinis asmuo, lenktynėse jis gali būti vadeliotojas arba jojikas. Ristūno savininkai tarpusavio susitarimu gali rūpintis ristūno sportine karjera bendrai arba pavieniui.

Ristūnų augintojo premija – pinigų suma, kuri, ristūnui laimėjus lenktynes, gali būti skiriama kumelės savininkui.

Ristūnų lenktynių fondas – fondas, kuriame kaupiamos lėšos ristūnų lenktynių išmokoms, prizams, premijoms ir kitoms lenktynių reikmėms.

Ristūnų lenktynių paraiška (toliau – paraiška) – dokumentas, kuriuo pranešama, kad ristūnas dalyvaus lenktynėse.

Ristūnų lenktynių prizas – piniginė išmoka, skiriama ristūnui nugalėtojui ir ristūnams prizininkams.

Ristūnų lenktynių prizų fondas – bendra išmokų suma, kuria subsidijuojamos ristūnų lenktynės, neįskaičiuojant starto mokesčių, netesybų baudų ir augintojo premijų. Jeigu prie šios išmokos pridedami vienas ar keli meno kūriniai arba kiti daiktai, jie į apskaitą netraukiami. Skaičiuojama tik grynaisiais pinigais mokama suma.

Ristūnų lenktynių starto mokestis – mokestis, kurį ristūnų lenktynių dalyvis privalo sumokėti už ristūno dalyvavimą lenktynėse.

Ristūnų treneris mėgėjas – ristūnų trenerio mėgėjo licenciją turintis asmuo, kuriam bent dvejus metus leista būti vadeliotoju mėgėju ar jojiku mėgėju, dalyvavęs bent dvidešimtyje lenktynių ir laimėjęs bent dvejas iš jų. Ristūnų treneris mėgėjas gali treniruoti tik tris žirgus, iš kurių ne daugiau kaip du gali būti išsinuomojęs, kitas privalo visiškai priklausyti jam arba jo šeimos nariui.

Ristūnų treneris profesionalas – asmuo, turintis ristūnų trenerio licenciją ar leidimą treniruoti ristūnus.

Suspenduotas ristūnas – ristūnas, kuriam neleidžiama dalyvauti lenktynėse, kol nebus atliktas patikrinimas, išnagrinėti protestai ar skundai ir (ar) atliktos kitos privalomos procedūros.

Vadeliotojas – vadeliotojo licenciją turintis važiuotojas, dalyvaujantis ristūnų lenktynėse. Vadeliotojas gali būti ir ristūno savininkas.

Vadeliotojas mėgėjas – ne jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis vadeliotojo mėgėjo licenciją, kuria suteikiama teisė vadelioti ristūnus ir gauti prizus.

Vadeliotojas mokinys – besimokantis vadelioti asmuo nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, įrašytas į vadeliotojų mokinių, kuriems leidžiama vadelioti ristūnų lenktynėse, sąrašą.

Vadeliotojas profesionalas – asmuo, turintis vadeliotojo licenciją, kuria suteikiama teisė vadelioti ristūnus ir gauti prizus.

Viešosios ristūnų lenktynės – lenktynės, kurių nugalėtojas Lietuvos Respublikoje arba už jos ribų gauna prizą ir (ar) specialią dovaną, lenktynėms registruotų ristūnų savininkų sumokėtus ristūnų lenktynių starto mokesčius, rėmėjų arba kitas lėšas.

Žirgo amžius – žirgo gyvenimo metai, pradedami skaičiuoti nuo jo atvedimo metų sausio 1 dienos.

III. ŽIRGŲ KLASIFIKAVIMAS Ristūnų registravimas ir vardų suteikimas 10. Ristūnai įrašomi į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

13.1. susidedantys iš daugiau nei 18 raidžių, ženklų arba tarpų;

13.2. įžymių žmonių vardai, išskyrus vardus asmenų, kurie sutinka ir sutikimą patvirtina raštu;

13.3. iš tikrinių arba bendrinių daiktavardžių su rašybos klaida arba padaryti naudojant žodžių žaismą;

13.4. žodžiai, sudaryti iš inicialų arba skaitmenų;

13.5. vardai, darantys akivaizdžią komercinę reklamą;

13.6. žodžiai, kurių reikšmė, tarimas arba rašyba gali būti laikomi nepadoriais arba įžeidžiančiais;

13.7. žodžiai, kurių rašyba arba tarimas yra artimas jau suteiktam vardui ir gali klaidinti;

13.8. vardai su savininko inicialais;

13.9. įžymių ristūnų arba ankstesnės kartos žymių reproduktorių vardai.

Ristūnų kilmės ir tapatybės nustatymas 15. Šiomis taisyklėmis nustatoma privaloma ristūnų lenktynėse dalyvaujančių ristūnų kilmės ir tapatybės nustatymo tvarka:

15.1. ristūnai, kilę iš Europos Sąjungos valstybės narės, negali dalyvauti lenktynėse, rengiamose pagal šias taisykles, jeigu nustatyta tvarka nėra įrašyti į ristūnų kilmės knygas Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėse narėse;

15.2. ristūnai, kilę iš Lietuvos ir neįrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas, Lietuvos Respublikoje negali dalyvauti jokiose lenktynėse;

15.3. ristūnai, kilę iš Europos Sąjungos prilygintų valstybių ir įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas ar vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių ristūnų kilmės knygą, negali lenktyniauti pagal šias taisykles organizuojamose lenktynėse, išskyrus tarptautines lenktynes, jeigu:

15.3.1. ristūnas nebuvo pristatytas į Europos Sąjungos valstybę narę, išskyrus force majeure atvejus, jo gimimo metais iki gruodžio 31 dienos;

15.3.2. jam esant prie motinos, jo požymių nesurašė ir tapatybės dokumento neparengė kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės paskirta tarnyba;

15.4. ristūnai, kilę iš ne Europos Sąjungos valstybės, išskyrus ristūnus, kilusius iš ES prilygintų valstybių, neturi teisės dalyvauti lenktynėse, vykdomose pagal šias taisykles, jeigu jų tapatybės dokumentai ir eksporto ar importo dokumentai nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ar jos paskirtai institucijai;

15.5. ristūnas, kilęs iš ne Europos Sąjungos valstybės narės, turi būti su lydimaisiais dokumentais (eksporto ar importo dokumentu ir tapatybės dokumentu), išduotu ristūno kilmės šalies paskirtos institucijos ar šalies, kurioje ristūnas lenktyniavo paskutinį kartą, paskirtos institucijos. Dokumentuose turi būti įrašytas vardas, kilmė (tėvo ir motinos vardai), spalva, lytis, amžius ir ristūno išorės žymės;

15.6. visus įvežtus į Lietuvos Respublikos teritoriją ristūnus, jei jie lenktynėse, vyksiančiose Lietuvos Respublikoje, dalyvaus pirmą kartą, būtina per 30 kalendorinių dienų pristatyti importuotų ristūnų vertinimo komisijai;

15.7. ristūnai, neįvertinti ir nepripažinti importuotų ristūnų vertinimo komisijos, dalyvauti lenktynėse neregistruojami.

16.1. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas (atstovai);

16.2. varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes vykdančių organizacijų atstovai;

16.3. paskirtas veterinarijos gydytojas.

IV. RISTŪNŲ DALYVAVIMAS LENKTYNĖSE Bendrosios sąlygos 27. Lenktynių nugalėtoju pripažįstamas tik vienas žirgas, išskyrus atvejus, kai ristūnai finišuoja kartu.

Dviejų hitų prizai 34. Jeigu prizo laimėjimo eiga numatyta dviem hitais, tai dalyvavimas abiejuose hituose yra būtinas. Nugalėtojas ir prizininkai nustatomi pagal sekundžių sumą, surinktą abiejuose hituose. Surinkus vienodą sekundžių sumą, pirmenybę gauna ristūnas, turintis aukštesnę vietą. Diskvalifikavus ristūną viename iš hitų, jo rezultatas laikomas paskutiniu.

Handikapas 39. Pagal lenktynių sąlygas starto vieta atitraukiama atgal, kai ristūnas tais metais laimėjo ar lenktyniavo, arba perkeliama į priekį, kai ristūnas tais metais nelaimėjo ar lenktynėse nedalyvavo. Metai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos, einančios prieš lenktynių dieną.

Nuosavybės teisė į ristūną, kvalifikacijos ir treniravimo kontrolė 51. Lenktynių organizatoriai turi teisę iš asmens, kurio vardu ristūnas buvo užregistruotas lenktynėms, pareikalauti ristūno nuosavybės (nuosavybės dalies) dokumentų, kurių nepateikus leidžiama paskelbti ristūną kaip neregistruotą lenktynėms arba laikinai suspenduoti jo dalyvavimą.

Ristūnų dalyvavimo lenktynėse apribojimai ir draudimai 54. Bet kuris savininkas ristūnų paraiškas gali pateikti dėl keleto ristūnų. Tas pats ristūnas gali lenktyniauti dvi dienas iš eilės, bet tą pačią dieną tik viename hipodrome ir tik vienose lenktynėse.

Veterinarinės sanitarijos reikalavimai 61. Ristūno, atvykusio į treniruočių aikštyną arba į hipodromą, lydimasis dokumentas yra arklio pasas, kuriame turi būti nurodyta, kad ristūnas buvo paskiepytas nuo infekcinių ligų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius veterinarinės sanitarijos reikalavimus.

V. LEIDIMAI LENKTYNIAUTI, TRENIRUOTI, VADELIOTI IR JOTI Ristūno siuntimo lenktyniauti leidimai 66. Savininkų susitarimu lenktyniauti ristūną siunčia ir visus su lenktynėmis susijusius veiksmus atlieka vienas iš savininkų ar jų paskirtas asmuo. Apie tokius susitarimus ar jų pakeitimus savininkai privalo raštu informuoti lenktynių organizatorius.

68.1. ristūnų nuomą ir panaudą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai;

68.2. asmuo ar organizacija, nuomojanti ristūną ar sudariusi ristūno panaudos sutartį, turi pateikti varžybų organizatoriams tai patvirtinančius dokumentus. Nepateikus tokių dokumentų, ristūnų lenktynių paraiška nepriimama. Jei tokia paraiška be atitinkamų dokumentų dėl kokių nors priežasčių buvo priimta, ji laikoma nepateikta, o ristūnui dalyvauti varžybose neleidžiama.

70.1. kiekvienam savininkui, nenorinčiam atskleisti ristūno tikrojo vardo, lenktynių organizatoriai gali leisti vartoti slapyvardį. Slapyvardžio suteikimo laikas gali būti ribotas. Norint gauti šį leidimą, būtina varžybų organizatoriams ir (ar) varžybų vyriausiajam teisėjui pateikti prašymą raštu. Ristūno savininko mirties atveju sutikimą vartoti slapyvardį duoda jo artimieji;

70.2. savininko, gyvenančio už Lietuvos Respublikos ribų, vartojamas ristūno slapyvardis yra laikinai pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, jeigu su šiuo slapyvardžiu jo ristūnas lenktyniauja toje šalyje, kurioje jis gyvena.

74.1. kai keletas tam pačiam savininkui priklausančių ristūnų dalyvauja tose pačiose lenktynėse, jie turi bėgti to paties savininko vardu. Be to, įgaliotas pateikti paraišką asmuo iki žirgų lenktynių paraiškos registravimo turi raštu deklaruoti, kad jo ristūnai bėgs totalizatoriaus suporuotuose bėgimuose. Pažeidus šią nuostatą, ristūnai yra diskvalifikuojami, o savininkui gali būti skiriama bauda;

74.2. kai keletas ristūnų, priklausančių tam pačiam savininkui, dalyvauja tose pačiose lenktynėse, tik vienas vadeliotojas ar jojikas turi dėvėti užregistruotų spalvų aprangą, kiti privalo skirtis nuo jo, ryšėdami skirtingų spalvų šalikėlius.

Ristūnų trenerio licencija (leidimas) 77. Licencijų (leidimų), jų išdavimo bei anuliavimo tvarką nustato šios taisyklės.

79.1. kvalifikacinėms varžyboms, jeigu jis buvo trenerio treniruojamas bent 30 dienų prieš varžybas, kuriose dalyvaus;

79.2. lenktynėms, jeigu jis buvo trenerio treniruojamas iki nustatytos paraiškų padavimo datos.

81.1. ristūnų trenerio licencija;

81.2. leidimas treniruoti ristūnus;

81.3. ristūnų trenerio mėgėjo licencija.

82.1. licencija (leidimas) išduodama tik pilnamečiams asmenims;

82.2. prašyme gauti licenciją treniruoti ristūnus privaloma nurodyti asmenų vardus, pavardes ir adresus, pateikti ristūnų, nurodant jų savininkų pavardes ir adresus, sąrašą;

82.3. prašymas pakeisti trenerio kategoriją yra laikomas pirmuoju prašymu, todėl privaloma atlikti išsamią kategorijos gavimo procedūrą;

82.4. prieš pateikiant prašymą išduoti licenciją (leidimą) privaloma sumokėti varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos nustatytą mokestį, kuris yra grąžinamas, jeigu prašymas atmetamas;

82.5. licencijos (leidimai) galioja penkerius metus, skaičiuojant nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki penktųjų metų gruodžio 31 dienos.

83.1. laimėjęs bent 10 lenktynių ar 30 prizinių vietų, jei dalyvavo lenktynėse turėdamas vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją;

83.2. vienerius metus dirbęs samdos pagrindais su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus;

83.3. vienerius metus dirbęs ir įgijęs žemės ūkio profesinio pasirengimo liudijimą;

83.4. laimėjęs penkerias lenktynes ir turintis leidimą treniruoti savo deklaruotus treniruotėms ristūnus, jei treniravimas yra pagrindinis jo užsiėmimas;

83.5. kiekvienas pretendentas į trenerio licenciją privalo būti atlikęs vienerių metų trukmės stažuotę ir jo žinios turi būti įvertintos teigiamai.

85.1. savininkas, pageidaujantis treniruoti jam arba jo šeimos nariui priklausančius ristūnus, jeigu treniravimas yra jo pagrindinė veikla. Šiuo atveju asmuo privalo atitikti bent vieną iš šių reikalavimų, t. y.:

85.1.1. turi vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo leidimą ir yra laimėjęs penkerias lenktynes;

85.1.2. trejus metus dirbo su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus;

85.1.3. dvejus metus dirbo su treneriu, turinčiu leidimą treniruoti ristūnus ir turinčiu žemės ūkio profesinio parengimo liudijimą (arklininkystės kursas);

85.1.4. turi leidimą treniruoti savo deklaruotus treniruotėms ristūnus, jei treniravimas yra pagrindinė jo veikla, ir yra laimėjęs dešimt lenktynių;

85.2. privatus treneris ar asmuo, susijęs su savininku sutarties pagrindu ir galintis treniruoti tik šiam savininkui arba jo sutuoktinei priklausančius ristūnus. Šiuo atveju asmuo privalo atitikti bent vieną iš šių reikalavimų, t. y.:

85.2.1. turi vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją ir yra laimėjęs dvidešimt lenktynių arba penkerius metus dirbo su treneriu, turinčiu ristūnų trenerio licenciją;

85.2.2. ketverius metus dirbo su treneriu, turinčiu ristūnų trenerio licenciją ir turinčiu žemės ūkio profesinio parengimo liudijimą (arklininkystės kursas);

85.2.3. laimėjo dešimt lenktynių su asmens, turinčio ristūnų trenerio licenciją, treniruojamais ristūnais;

85.3. privatus treneris, būdamas artimas ristūnų savininko giminaitis, gali treniruoti jam arba jo šeimos nariui priklausančius ristūnus.

Vadeliotojų ir jojikų licencijos ir jų išdavimo tvarka 98. Vadeliotojo ar jojiko licencijos gali būti išduodamos asmenims, kurie:

98.1. pateikia patvirtintą medicininę pažymą apie savo fizinę būklę;

98.2. ne vyresni nei septyniasdešimt penkerių metų.

100.1. ne jaunesnis nei šešiolikos metų amžiaus asmuo, turintis vadeliotojo mėgėjo ar jojiko mėgėjo licenciją;

100.2. asmuo, turintis vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licenciją;

100.3. asmuo, kuriam leidžiama vadelioti ar joti kaip mokiniui arba kaip arklininkui-vadeliotojui ar arklininkui-jojikui, ir kuris yra įrašytas į specialų mokinių arba arklininkų-vadeliotojų ar arklininkų-jojikų sąrašą.

102.1. vadeliotojo ar jojiko licencija galioja penkerius metus nuo išdavimo datos;

102.2. prašymą išduoti vadeliotojo ar jojiko licenciją privaloma pateikti raštu varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančioms institucijoms;

102.3. vadeliotojo ar jojiko licencija gali būti atšaukta;

102.4. kai lenktynių sąlygos numato, kad leidžiama vadelioti ar joti naudojantis kai kuriomis lengvatomis asmenims, laimėjusiems arba lenktyniavusiems tam tikrą skaičių varžybų, ši kvalifikacinė lengvata taikoma visose tą pačią dieną organizuojamose lenktynėse ir tose varžybose, kurioms buvo užregistruoti vadelioti ar joti, jeigu dalyvių registracija pasibaigė iki to laiko, kai buvo viršytas limitas, suteikiantis teisę į šią kvalifikaciją.

105.1. varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu – atimta vadeliotojo ar jojiko licencija;

105.2. ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių apeliacinės komisijos sprendimu uždrausta:

105.2.1. vadelioti ar joti nustatytą laikotarpį viename hipodrome arba visuose hipodromuose;

105.2.2. vadelioti ar joti lenktynėse viename, keliuose arba visuose hipodromuose nustatytą laikotarpį su vienu ar keliais žirgais.

111.1. praėjus penkeriems metams po vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licencijos atsisakymo, jeigu būdamas profesionalas jis laimėjo mažiau nei penkerias lenktynes;

111.2. praėjus dešimčiai metų po vadeliotojo profesionalo ar jojiko profesionalo licencijos atsisakymo, jeigu būdamas profesionalas jis laimėjo bent šimtą lenktynių.

Dėl to skolininkas neturi teisės registruoti ristūno lenktynėms, siųsti jį lenktyniauti, treniruoti, vadelioti ar joti lenktynėse, kol nebus sumokėta visa skola.

114.1. oficialios mokymo įstaigos auklėtiniai, atliekantys stažuotę;

114.2. asmenys, pasirašę darbo sutartį su treneriu po vienerių parengiamojo profesinio mokymo metų arba tą patį laikotarpį buvę trenerio mokomi;

114.3. asmenys, susiję giminystės ryšiu su treneriu, turinčiu trenerio licenciją, ir pas jį besimokantys.

122.1. per metus nebeatitinkantieji šiose taisyklėse nurodytų sąlygų;

122.2. kurių profesinio mokymo sutartis dėl bet kurios priežasties, išskyrus priežastį, numatytą 118 punkte, yra nutraukta iki jos termino pabaigos;

122.3. laimėjusieji tiek lenktyniniu vežimėliu, tiek pabalnotais žirgais trejas lenktynes, kurias reglamentavo šios taisyklės;

122.4. neleistinai pasinaudojusieji mokiniams skirtomis lengvatomis.

Arklininkų-vadeliotojų ir arklininkų-jojikų leidimai, jų išdavimo tvarka 125. Į arklininkų-vadeliotojų ar arklininkų-jojikų, kuriems leista dalyvauti lenktynėse, reglamentuojamose šių taisyklių, sąrašą gali būti įrašyti asmenys, turintys 18 metų ir:

125.1. įrašyti į mokinių sąrašą ir nelaimėję trejų lenktynių;

125.2. asmenys, nelaimėję nė vienerių lenktynių ir vienerius metus samdos pagrindais dirbę treniruočių centro arklidėse;

125.3. asmenys, susiję giminystės ryšiais su treneriu, turinčiu trenerio licenciją, ir pas jį besimokantys. Tuo pagrindu jie gali vadelioti ar joti atvirosiose lenktynėse, arklininkams, turintiems leidimą, bet tik šio trenerio vardu.

128.1. per metus nebeatitinkantieji arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams keliamų reikalavimų;

128.2. laimėjusieji ristūnų lenktynes lenktyniniu vežimėliu ar pabalnotais ristūnais trejas šių taisyklių reglamentuojamas lenktynes;

128.3. neleistinai pasinaudojusieji specialiomis lengvatomis, skirtomis arklininkams-vadeliotojams ar arklininkams-jojikams.

Nuostatos, taikomos ristūnų savininkams vadeliotojams ir savininkams jojikams 130. Vadeliotojas ar jojikas, dalyvaujantis lenktynėse su vienu arba keletu ristūnų, kurie jam priklauso visiškai ar iš dalies, gali joti tik jam vienam priklausančiu ristūnu.

VI. LENKTYNĖS Hipodromų bei išbandymo takų įrengimas 133. Ristūnų veislių žirgų varžybos – bandymai (konkursai), lenktynės organizuojami hipodromuose su specialiai įrengtais takais, kurių vidinėje pusėje turi būti distancijos dalis (ketvirčius) žymintys stulpeliai su atitinkamais užrašais, taip pat startą ir finišą žymintys ženklai.

Lenktynių sąlygos 139. Bendrosios ristūnų lenktynių nuostatos:

139.1. nelenktyniavusiu ristūnu yra laikomas ristūnas, niekada nedalyvavęs viešosiose lenktynėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų;

139.2. nelaimėjusiu žirgu laikomas žirgas, kuris niekada netapo nugalėtoju viešosiose lenktynėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų;

139.3. ristūnai, lenktyniavę arba laimėję mišriose lenktynėse, nelaikomi lenktyniavusiais ir laimėjusiais parduodamų ristūnų lenktynes, jeigu jie nebuvo deklaruoti pardavimui;

139.4. nieko nelaimėjusiu ristūnu laikomas ristūnas, kuriam niekada nebuvo skirta lenktynių nugalėtojui arba prizininkui nustatyta premija;

139.5. kai bėgimo sąlygos leidžia ristūnui startuoti arba tokią galimybę atima atsižvelgiant į tai, kad jie buvo arba nebuvo lenktyniavę, arba laimėję prizą, arba nustatytą sumą per metus, šiuo apskaitomuoju laikotarpiu laikomi paskutiniai kalendoriniai metai. Lenktyniavimo (nelenktyniavimo) faktas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar ristūnas yra lenktyniavęs per paskutinius dvylika mėnesių skaičiuojant nuo pirmos varžybų, kurioms pateikta paraiška, dienos;

139.6. lenktyniavusiais laikomi ir tie ristūnai, kurie pagal šių taisyklių nuostatas buvo pavaldūs starto teisėjui ir nestartavo ar nebaigė distancijos dėl force majeure aplinkybių;

139.7. ristūnai, lenktyniavę arba laimėję kitokias nei ristūnų lenktynes ar dalyvavę anuliuotose lenktynėse, nėra laikomi lenktyniavusiais arba laimėjusiais;

139.8. kiti reikalavimai gali būti numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tarptautiniuose susitarimuose, reglamentuojančiuose ristūnų sportą.

140.1. varžybos – bandymai (konkursai) ir lenktynės, susijusios su selekcinės programos vykdymu, rengiamos laikantis šių reikalavimų:

140.1.1. programoje apie važiavime dalyvaujančius ristūnus nurodomi šie duomenys: važiavimo numeris ir data, kuriame ristūnas paskutinį kartą dalyvavo, tako numeris, ristūno vardas, veislė, lytis, spalva, gimimo metai, kilmė, gimimo vieta, savininkas, asmeninis ristūno rekordas, perskaičiuotas į 1000 m distanciją, nurodant hipodromą ir distanciją, paskutinių trijų pasirodymų pajėgumo rezultatai, vadeliotojo vardas, pavardė, šalmo ir striukės spalva. Pabaigoje parašomos išimtys – „leidžiama iš paskos”, „tiesiai į startą“ ir t. t.

Priskiriant ristūną lenktyniauti tam tikrai reitingo grupei, vadovaujamasi jo pasiektu aukščiausiu asmeniniu rezultatu – rekordu ir paskutinių trijų lenktynių laiko rezultatais.

140.1.2. į vežimėlius pakinkyti ristūnai išbandomi lenktynėse tam tikromis amžiaus grupėmis, o nuo trejų metų – ir greičio savybių išryškinimo lenktynėse;

140.1.3. lenktynių standartinės distancijos – 1600, 2100, 2600 ir ne ilgesnėje kaip 4000 metrų. Priklausomai nuo hipodromo gali būti lenktyniaujama ir kitose distancijose;

140.1.4. jaunesniems nei 2 metų ristūnams neleidžiama lenktyniauti lenktyniniu vežimėliu ir risčia pabalnotais žirgais;

140.1.5. dvejų metų ristūnams nuo gegužės 1 d. trumpiausia distancija yra 1600 metrų, ilgiausia – 2100 metrų, lenktyniaujama vieno hito distancijoje;

140.1.6. trejų metų ristūnams iki kovo 31 dienos trumpiausia distancija yra 1600 metrų, ilgiausia – 2600 metrų, lenktyniaujama vieno hito distancijoje; o nuo balandžio 1 dienos trumpiausia – 1600 metrai, leidžiama lenktyniauti dviejų hitų distancijoje;

140.1.7. ketverių metų ir vyresniems ristūnams trumpiausia distancija – 1600 metrų, lenktyniaujama vieno ar dviejų hitų distancijoje; 2100 m, 2600 m ir 3200 m distancijose lenktyniaujama vieno hito distancijoje;

140.1.8. penkerių metų ir vyresni ristūnai lenktyniauja 1600 m vieno ar dviejų hitų distancijoje, iki 4000 m – vieno hito distancijoje;

140.1.9. handikapo lenktynių sąlygose nurodyta distancija visada bus laikoma trumpiausia distancija;

140.1.10. jei nenumatyta, kad handikapas, atsižvelgiant į ristūnų amžiaus ir lyties skirtumus, reguliuojamas raitelio svoriu, reguliavimas atliekamas tik distanciją perkeliant atgal arba į priekį;

140.1.11. jei lenktynių metu vienas ar keletas bėgimų rezervuojami tik vadeliotojams mokiniams ar jojikams mokiniams, tai turi būti iš anksto numatyta lenktynių programoje;

140.1.12. ristūnų lenktynių starto mokestį nustato lenktynių organizatoriai, tačiau jis negali būti didesnis nei 2–5 proc. varžybų prizo fondo vertės;

140.1.13. jokiose lenktynėse tiems patiems ristūnams neleidžiama bėgti ir su vežimėliu, ir pabalnotiems;

140.2. jeigu pagal šias taisykles organizuojamose lenktynėse lenktyniauja tik kumeliukai, atvesti ir išauginti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ES prilygintoje valstybėje ir įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas arba toks įrašas padarytas tos šalies paskirtos institucijos, privaloma, atsižvelgiant į amžių ir lytį, lenktynių sąlygose vartoti vieną iš šių formuluočių:

140.2.1. jeigu leidžiama lenktyniauti tik nekastruotų ristūnų arba iškastruotų ristūnų prieaugliui:

140.2.2. nekastruotiems ir iškastruotiems ristūnams (iki 5 metų);

140.2.3. nekastruotiems ir iškastruotiems ristūnams (vyresniems nei 4 metų);

140.2.4. tik nekastruotiems ristūnams;

140.2.5. ristūnams, išskyrus iškastruotuosius (iki 5 metų);

140.2.6. ristūnams, išskyrus iškastruotuosius (vyresniems nei 4 metų);

140.2.7. jeigu leidžiama lenktyniauti tik kumelėms:

140.2.7.1. kumelaitėms (iki 5 metų);

140.2.7.2. kumelėms (vyresnėms nei 4 metų);

140.3. nekastruotų ristūnų, iškastruotų ristūnų arba kumelių nurodomas tik amžius arba gimimo metai;

140.4. nekastruotų ristūnų ir kumelių nurodomas tik amžius arba metai, pažymint „išskyrus iškastruotuosius“;

140.5. jeigu lenktyniaus tik kumeliukai, atvesti ir išauginti Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėse, tačiau pagal galiojančią tvarką įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas, varžybų programoje privaloma nurodyti, kad tai nacionalinės lenktynės;

140.6. jeigu lenktyniaus kumeliukai, įrašyti į Lietuvos Respublikos ristūnų kilmės knygas neatsižvelgiant į jų atvedimo šalį, varžybų programoje privaloma nurodyti, kad tai – tarptautinės lenktynės;

140.7. jei kvalifikacijos sąlygos ir sąlygos, numatančios distancijos nukėlimą arba suteikiančios distancijos pranašumą neatitinka, pirmenybė teikiama kvalifikacijos sąlygoms;

140.8. kiti reikalavimai gali būti numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautiniuose susitarimuose, reglamentuojančiuose ristūnų sportą.

Paraiškų administravimas 149. Paraiškų registravimo būdai:

149.1. paraišką privalo pateikti asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas yra laikomas paraiškoje nurodyto ristūno savininku arba turi savininko suteiktą įgaliojimą;

149.2. jeigu ristūnas priklauso keliems savininkams ar organizacijai, paraišką privalo pateikti tas asmuo, kuriam yra suteikti įgaliojimai leisti žirgui lenktyniauti jo vardu, organizacijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Už paraiškos dėl šio ristūno pateikimą atsako visi ristūno savininkai;

149.3. asmuo, laikinai perleidęs teisę disponuoti ristūnu, išlaiko teisę pateikti paraiškas, susijusias su šio ristūno dalyvavimu lenktynėse, bet tik toms, kurios vyks pasibaigus tokio perleidimo terminui.

Norint pateikti paraišką parduodamų ristūnų lenktynėms, būtinas rašytinis visų ristūno savininkų sutikimas.

151.1. išbraukimas iš asmenų, kuriems suteiktas leidimas treniruoti, sąrašo;

151.2. pašalinimas iki naujo sprendimo priėmimo iš patalpų, skirtų sverti;

151.3. pašalinimas iš varžybų organizatoriams priklausančių treniruočių aikštynų.

156.1. ristūnas neturi šioms lenktynėms reikiamos kvalifikacijos;

156.2. netinkamai įforminta;

156.3. paraiškoje nenurodyti šie duomenys:

156.3.1. trenerio pavardė (-ės);

156.3.2. lenktynių pavadinimas;

156.3.3. savininko pavardė (-ės);

156.3.4. ristūno vardas ir numeris;

156.3.5. važiavimo (bėgimo) numeris ir (ar) pavadinimas;

156.4. gauta pasibaigus nustatytam terminui, net jeigu tai įvyko dėl force majeure aplinkybių;

156.5. pasibaigęs jos galiojimo terminas;

156.6. ją pateikė asmuo, įtrauktas į varžybas – bandymus (konkursus), lenktynes organizuojančios institucijos tvarkomą draudimų sąrašą, arba ristūno vardas yra minėtuose sąrašuose, jeigu ši (šios) paraiška (-os) buvo pateikta (-os) įrašo galiojimo metu.

Vadeliotojo ir jojiko atsisakymas dalyvauti lenktynėse, žirgo registravimas dalyvauti lenktynėse 164. Paraiška, pagal kurią ristūnas yra atsiimamas iš lenktynių, tampa neatšaukiama pasibaigus atsisakymo lenktyniauti ir paraiškų priėmimo laikui.

Ristūnų lenktynių starto mokestis ir netesybos 176. Ristūnų lenktynių starto mokestis mokamas paraiškos pateikimo metu.

Lenktynių eiga 180. Prieš kiekvienas lenktynes garsinis signalas praneša svėrimo pradžią. Svėrimo procedūra negali būti paskelbta anksčiau negu nustatyta lenktynių programoje.

181.1. savininkai arba jų atstovai privalo patvirtinti varžybų organizatoriui apie jų žirgų dalyvavimą;

181.2. kiekvienose lenktynėse (išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis) patvirtinimo laikas baigiasi praėjus 5 min. po signalo, pranešančio svėrimo procedūrų pradžią;

181.3. galimi lenktynių programos pakeitimai, laikantis šių taisyklių 181.2 punkte nustatyto termino, turi būti paskelbti lenktynių dalyviams ir žiūrovams;

181.4. ristūnų, užregistruotų lenktynėms, vadeliotojai ar jojikai, prieš stodami į starto vietą, privalo išklausyti lenktynių teisėjo nurodymus;

181.5. jeigu ristūnas lenktyniauja neįvykdžius nustatytų dalyvavimo patvirtinimo reikalavimų, jis bus diskvalifikuotas, net jeigu jo užimta vieta finiše nesuteikia jam teisės į jokią išmoką.

Privalomos procedūros prieš lenktynes 183. Reikalavimas vadeliotojams ir jojikams prisistatyti:

183.1. prieš lenktynes baigiantis laikui, skirtam paraiškai pateikti, kiekvienas vadeliotojas ar jojikas su lenktynių apranga privalo prisistatyti lenktynių teisėjams paskirtoje vietoje, nesvarbu, kokios ristūnų lenktynės vyks – lenktyniniu vežimėliu ar su raiteliu (pabalnotais ristūnais);

183.2. lenktynėse lenktyniaujantis ristūnas yra diskvalifikuojamas, net jeigu pagal ristūnų klasifikaciją finiše nesuteikiama jam teisė į jokią išmoką, jei jo jojikas neprisistato prieš šias lenktynes už svėrimą atsakingam asmeniui. Dėl šio sprendimo (iki signalo, pranešančio svėrimo prieš lenktynes pabaigą) gali būti pateikta pretenzija, kuri turi būti išnagrinėta nedelsiant;

183.3. lenktynių teisėjai gali atleisti vadeliotojus ar jojikus nuo būtinybės prisistatyti jiems prieš kiekvieną bėgimą tik tuo atveju, jei programos reikalavimus atitinkantis patikrinimas atliekamas prieš vadeliotojų ar jojikų išėjimą ant tako. Tada vadeliotojas ar jojikas būtinai privalo prisistatyti lenktynių teisėjams iki pirmųjų lenktynių, kuriose jie dalyvauja.

184.1. lenktynių aprangą sudaro: apsauginis šalmas, striukė ilgomis rankovėmis, balta apykaklė, baltos kelnės, auliniai batai (pabalnotų ristūnų lenktynėms) arba juodi bateliai;

184.2. atsižvelgiant į oro sąlygas, leidžiama naudoti šalmą ir kelnes iš sintetinės medžiagos;

184.3. vadeliotojui ar jojikui, kuris nedėvi visos aprangos arba dėvi nešvarią ir netvarkingą aprangą, gali būti skiriama bauda.

185.1. ristūnų lenktynėse kiekvieno jojiko reikalaujama patvirtinti savo svorį (be batų, flanelės diržo, pavadžio ir vytinio). Lenktynių teisėjai privalo kontroliuoti, bet apgaulės atveju jie neatsako už šio svėrimo metu galimas klaidas;

185.2. ristūnų lenktynėse su raiteliu, nesant kitų nurodymų, raitelio svoris nustatomas pagal žirgų amžiaus grupes: 3 metų – 60 kg; 4 metų – 63 kg; 5 metų ir daugiau – 67 kg; 3 ir 4 metų kumelaitės neša 2 kg mažiau negu nekastruoti arba kastruoti kumeliukai;

185.3. ristūnų lenktynėse lenktyniniu vežimėliu, jeigu nėra kitų nurodymų, leidžiamas bet koks vadeliotojo svoris.

186.1. lenktynėse su jėgų išlyginimu distancijoje treneriai arba jų atstovai privalo asmeniui, atsakingam už svėrimą, patvirtinti, kokį nuotolį turi bėgti jų žirgai, atsižvelgiant į lenktynių sąlygas ir į lenktynių programos nurodymus;

186.2. pateikus ristūnų lenktynių paraišką, distancijos pakeisti negalima;

186.3. lenktynių teisėjai privalo neleisti startuoti ristūnui, jei jo treneris arba jo atstovas pareiškia norą, kad ristūnas lenktyniautų kitoje distancijoje negu buvo deklaruota svėrimo metu;

186.4. už jojiko svorį ir už distancijas, kuriose ristūnai registruojami bėgti, atsako patys savininkai arba jų atstovai;

186.5. pasikeitimai, įvykę užregistravus ristūną lenktynėms, turi būti tinkamai įforminti;

186.6. jeigu dėl force majeure aplinkybių ar kitos priežasties ristūnas negali dalyvauti lenktynėse, tai, remiantis trenerio arba jo atstovo prašymu, jam leidžiama nelenktyniauti. Jeigu ristūnas po leidimo nedalyvauti vis tiek lenktynėse dalyvauja, jis yra diskvalifikuojamas, o jo treneriui skiriama bauda.

VII. VADELIOTOJO IR JOJIKO PAREIGOS PO LENKTYNIŲ 188. Vadeliotojai, teisėjų patvirtinimu, užėmę tris pirmąsias vietas ristūnų lenktynėse lenktyniniu vežimėliu, ir jojikai, užėmę pirmąsias penkias vietas ristūnų lenktynėse su raiteliu (pabalnotais ristūnais), taip pat laimėję arba užėmę prizines vietas vieno žirgyno ristūnų lenktynėse jojikai ar vadeliotojai privalo likti ant žirgo arba lenktyniniame vežimėlyje ir iš naujo prisistatyti lenktynių teisėjams nurodytoje šiam tikslui vietoje, nesvarbu, ar jie privalo svertis, ar ne.

194.1. vadeliotojas ar jojikas, pasibaigus lenktynėms, neprisistato lenktynių teisėjams tam skirtoje vietoje arba prieš jiems prisistatant, išskyrus force majeure aplinkybes, nulipa nuo ristūno;

194.2. vadeliotojas ar jojikas, pasibaigus lenktynėms, neprisistato lenktynių teisėjams arba jų įgaliotam asmeniui tam skirtoje vietoje praėjus 5 min. po to, kai kiti jojikai sugrįžo svertis;

194.3. lenktyniavo varžybose kitu numeriu, nei buvo nurodyta programoje, jei ši klaida padarė žalos bent vienam iš jo varžovų;

194.4. dalyvavo kitos distancijos lenktynėse, nei buvo nurodyta lenktynių sąlygose;

194.5. jojiko svoris buvo mažesnis už nustatytąjį lenktynių sąlygose arba dalį distancijos ristūnas bėgo be jojiko ar vadeliotojo;

194.6. lenktyniavo asmuo, kuris pašalintas iš lenktynių ar jo dalyvavimas suspenduotas, arba lenktyniavo kitas asmuo, neturintis leidimo vadelioti ar joti, arba asmuo, kuriam neleista lenktyniauti pagal šių taisyklių nuostatas. Jeigu lenktyniavo asmuo, neatitinkantis šiose taisyklėse išdėstytų reikalavimų arba nesilaikantis privalomų prieš lenktynes ir po lenktynių procedūrų, tokiam asmeniui gali būti skiriama bauda. Savininkas arba treneris, prisidėjęs prie šių pažeidimų, taip pat gali būti nubaustas bauda.

Startas 200. Laiko prieš startą kontrolę atlieka starto teisėjas.

203.1. starto teisėjui įsitikinus, kad visi vadeliotojai ar jojikai yra starto vietoje, ristūnai tampa pavaldūs starto teisėjui;

203.2. esant force majeure aplinkybėms arba vadeliotojo ar jojiko prašymui, starto teisėjas pagal savo tarnybinius įgaliojimus gali nuspręsti, kad ristūnas jam nepavaldus. Jo sprendimas yra neatšaukiamas ir iki starto signalo turi būti pateiktas vyriausiajam lenktynių teisėjui;

203.3. jeigu šių taisyklių 203.2 punkte nurodytu būdu pašalinti ristūnai dalyvauja ristūnų lenktynėse, jie yra diskvalifikuojami, o vadeliotojui ar jojikui gali būti skiriama bauda;

203.4. kiekvienų ristūnų lenktynių starto vieta gali būti nustatyta burtų keliu, jeigu lenktynių organizatoriai ir (ar) teisėjai nuspręs, kad tai yra tikslinga;

203.5. iki starto signalo ristūnai turi judėti žingine, jiems gali būti duota komanda startuoti iš eigos;

203.6. handikapo lenktynėse starto teisėjas, prieš duodamas starto signalą, turi įsitikinti, kad kiekvienas lenktynių ristūnas yra distancijoje, kurią svėrimo metu patvirtino savininkas arba jo atstovas;

203.7. jeigu hipodrome neįrengti garsiniai ir vizualiniai starto signalai, skirti startui anuliuoti, starto teisėjas turi turėti asistentą vėliavininką. Vėliavėlė pastatoma ant bėgimo tako 200 m atstumu nuo starto linijos;

203.8. kai teisėjas nusprendžia, kad startas yra negaliojantis, jis privalo pakelti savo vėliavėlę, o jo asistentas vėliavininkas turi pakartoti šį gestą. Po šio signalo vadeliotojai ar jojikai privalo stabdyti žirgus ir vėl stoti prie starto linijos;

203.9. starto teisėjas yra vienintelis teisėjas, nustatantis starto teisėtumą;

203.10. treneriui, nepakankamai išdresavusiam ristūną startuoti, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu startuojama, gali būti skiriama bauda;

203.11. jeigu vadeliotojas ar jojikas nepaklūsta starto teisėjo reikalavimui arba stengiasi įgyti neteisėtą pranašumą, jam gali būti skiriama bauda arba Ristūnų varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu ne daugiau kaip du mėnesius neleidžiama lenktyniauti visose lenktynėse.

204.1. elastine juosta;

204.2. šviesos spinduliais;

204.3. starto mašinomis (autostartas).

205.1. jeigu startuojama nuo vienos linijos, elastine juosta arba šviesos spinduliu užtveriamas bėgimo takas starto stulpo aukščiu. Plotas, kuriame ristūnai gali atsitraukti nuo finišo linijos, yra ribojamas elastine juosta arba šviesos spinduliu – 50 m nuo starto linijos atstumu;

205.2. handikapo lenktynėse starto vietoje starto linijos stulpelis, nuo kurio ristūnas gali judėti atgal, turi būti apribotas įtemptomis elastinėmis juostomis arba šviesos spinduliu, įtaisytu vienodu atstumu tarp visų starto stulpelių, įskaitant ir paskutinį;

205.3. starto komandos atitinka originalų nustatytą garsinį įrašą. Jis užtrunka 7 sekundes ir susideda iš šių elementų: komandos „ Į startą“, sekundžių skaičiavimo atgaline tvarka nuo 5 iki 0 ir „Bip“ radijo signalo. Po komandos „1“ elastinės juostos paleidžiamos arba šviesos spindulys išjungiamas ir bėgimo takas tampa laisvas;

205.4. kai bėgimo takas su keliomis starto linijomis yra užtveriamas elastinėmis juostomis arba šviesos spinduliais, jie privalo būti įjungti arba išjungti paskelbus starto komandas per garsiakalbius;

205.5. vadeliotojas ar jojikas, užėmęs blogą padėtį, pats atsako už savo starto sąlygas;

205.6. starto teisėjas gali anuliuoti starto, skelbiamo per garsiakalbius, tvarką, jeigu:

205.6.1. sugenda starto paskelbimo aparatūra;

205.6.2. laikotarpyje tarp įvairių starto komandų įvyksta nelaimingas atsitikimas žmogui arba ristūnui;

205.6.3. ristūnas prieš nuskambant komandai „1“ išjungia elastinės juostos mechanizmą arba peržengia šviesos spindulį;

205.7. norėdamas anuliuoti starto tvarką, teisėjas privalo duoti garsinį ir vizualų signalą arba pakelti savo vėliavėlę. Pasirinkus pastarąjį veiksmą, jo asistentas vėliavininkas atsistoja ant bėgimo tako 200 m atstumu nuo starto linijos ir pakelia savo vėliavėlę, taip pranešdamas vadeliotojams ar jojikams, kad startas yra anuliuotas ir bus kartojamas;

205.8. jeigu dėl neteisėto pranašumo, kurį ristūnas įgijo išjungdamas elastinę juostą arba peržengdamas šviesos spindulį, starto teisėjas yra priverstas pakartoti startą, vadeliotojui ar jojikui gali būti skiriama bauda. Varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos sprendimu pažeidėjui gali būti atimta turima vadeliotojo ar jojiko licencija.

206.1. davus pirmąjį signalą, autostarto mašina viename bėgimo tako taške, kuris pažymėtas raudonu skrituliu ir yra ne arčiau kaip 175 m iki starto stulpo, laukia ristūnų. Nuo šio momento ristūnai tampa pavaldūs starto teisėjui ir pagal starto teisėjo komandą užima jiems paskirtas vietas;

206.2. starto mašina, kad palengvintų ristūnų lygiavimą, pradeda lėtai ir tolygiai judėti į priekį iki oranžinio skritulio, esančio 150 m atstumu nuo starto linijos;

206.3. pravažiuojant šį skritulį, starto mašinos greitis, kol pasiekiamas žalias skritulys, esantis 75 m atstumu iki starto linijos, didėja ir ji pasitraukia, leisdama ristūnams pasiekti jų didžiausią greitį;

206.4. starto teisėjo komanda „Pirmyn“, paskelbta pravažiavus geltoną skritulį, įskaito startą ir starto kartoti nebegalima;

206.5. starto įžanginės procedūros gali būti kartojamos tik šiais atvejais:

206.5.1. esant starto mašinos techniniams nesklandumams;

206.5.2. įvykus nelaimingam atsitikimui;

206.5.3. vienam iš lenktynių dalyvių įgijus neteisėtą pranašumą, kai jis užvažiavo už starto mašinos sparnų;

206.5.4. lenktynių dalyviui buvus ne jam paskirtoje vietoje;

206.6. klaidingo starto atveju varžovai apie tai įspėjami garsiniu signalu. Šiuo atveju starto mašina nedelsdama nuvažiuoja nuo bėgimo tako ir atsistoja pradiniame taške. Starto teisėjas prižiūri, kad varžybų dalyviai užimtų savo vietą ir joje būtų;

206.7. jeigu dėl kokios nors priežasties starto mašina negali būti naudojama, startas yra duodamas pagal tokią pat schemą kaip ir naudojant starto mašiną;

206.8. autostarto atveju varžovas, nesilaikantis jam paskirtos vietos arba įgijęs neteisėtą pranašumą, gali būti diskvalifikuotas tuoj pat po starto užskaitymo.

214.1. sulaikė starto paskelbimą;

214.2. nevykdė starto teisėjo nurodymų;

214.3. bandė įgyti neteisėtą pranašumą, išjodamas už starto mašinos sparnų;

214.4. trukdė varžovui arba užkliudė starto automobilį;

214.5. išprovokavo klaidingą startą;

214.6. nestovi jam paskirtoje vietoje.

Lenktynių eigos kontrolė, draudimai, incidentai, diskvalifikacijos 217. Vadeliotojai ir jojikai privalo žinoti, kokią distanciją jie turi įveikti.

223.1. vadeliotojo ar jojiko kritimo lenktynių pirmoje 500 m atkarpoje ir palaido ristūno buvimo tarp lenktyniaujančiųjų;

223.2. vieno varžybų dalyvio bėgimo priešpriešine lenktynių kryptimi;

223.3. parkritusio ristūno užtverto bėgimo tako;

223.4. kitų aplinkybių, trukdančių įprastinę varžybų eigą.

233.1. jeigu vadeliotojas ar jojikas atvyko prie starto stulpo prieš starto pradžią, bet dėl kokio nors nelaimingo atsitikimo nebegali lenktyniauti, jo ristūnu gali lenktyniauti kitas asmuo, atitinkantis visus lenktynių vadeliotojams ar jojikams taikomus reikalavimus, išskyrus svėrimo prieš lenktynes procedūros atlikimą ir reikalavimą dėvėti tam tikrų spalvų sportinę aprangą.

236.1. šuoliuodamas arba bėgdamas eidine, įgyja arba išsaugo lemiamą pranašumą prieš savo varžovus;

236.2. neskaičiuojant jo klaidų, nubėga 50 m bet kuriuo netinkamu judėjimo būdu su didėjančia progresija distancijos pabaigoje arba šuoliavo daugiau kaip 100 m distancijos atkarpoje, nors ir buvo valdomas;

236.3. padaro 5 žingsnius šuoliuodamas arba bėgdamas eidine paskutinėje distancijos atkarpoje, pažymėtoje signaliniu raudonu ir baltu skydu, arba taip pasiekia finišo stulpą.

238.1. įgyja arba išlaiko lemiamą pranašumą prieš savo varžovus bėgdamas kitu būdu negu tinkama risčia;

238.2. padaro daugiau kaip 5 žingsnius bėgdamas vienu iš netinkamų bėgimo būdų paskutinėje 100 m iki finišo distancijos atkarpoje.

248.1. vadeliotojų šūkavimai ir keiksmai;

248.2. šoniniai smūgiai į ienas;

248.3. staigus stabdymas, trukdantis užpakalyje važiuojantiems važiavimo dalyviams;

248.4. pasyvus važiavimas nesiekiant laimėti;

248.5. važiavimas zigzagais, trukdantis varžovams;

248.6. neteisingas steko panaudojimas;

248.7. pagalbos suteikimas kitiems važiuotojams, siekiant pagerinti jų padėtį take.

Šuoliavimas, bėgimas neteisinga risčia 249. Ristūnas diskvalifikuojamas ir jo prizinė vieta neužskaitoma šiais atvejais:

249.1. šuoliavo distancijoje daugiau kaip 3 kartus;

249.2. šuoliavo distancijoje ilgiau kaip 100 m;

249.3. bėgo neteisinga risčia;

249.4. finišo liniją kirto šuoliais.

Teisėjų kolegija apie šiuos pažeidimus turi informuoti žiūrovus. Ginčytinais atvejais peržiūrima fotonuotrauka arba videojuosta.

Lenktynių inventorius 256. Ristūnų lenktynėse naudojamus įvairių modelių lenktyninius vežimėlius privalo patvirtinti varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos, nurodydamos, kad atsakomybė už jų kokybę tenka gamintojui arba vartotojui. Lenktyninių vežimėlių modeliai yra tvirtinami ir jų sąrašas skelbiamas varžybas – bandymus (konkursus) ir lenktynes organizuojančios institucijos nustatyta tvarka.

Finišas 263. Klasifikavimas finiše atliekamas šių taisyklių nustatyta tvarka:

263.1. finišo teisėjas privalo žymėti, kokia tvarka finišo stulpą pasiekia devyni pirmieji žirgai. Klasifikavimas nustatomas pagal ristūno galvos padėtį bėgant pro finišo stulpą;

263.2. kai ristūnai pasiekia finišo stulpą, finišo teisėjas skelbia lenktynių rezultatą. Šis rezultatas gali būti tik pirminis tuose hipodromuose, kurie naudoja fotofinišą. Jis patikslinamas peržiūrėjus nuotrauką. Tokiu atveju užrašomas žodis „fotonuotrauka“;

263.3. finišo nuotrauka yra papildomas vertinimo elementas finišo teisėjui, kuris, remdamasis savo įgaliojimais ir kompetencija, vienintelis nusprendžia, kaip ją interpretuoti priimant sprendimą dėl ristūnų finišavimo eiliškumo;

263.4. force majeure atveju, kai nebuvo fotografuojama arba nuotrauka yra neįžiūrima, finišo teisėjas pateikia ristūnų klasifikaciją finiše, kuri buvo atlikta šių taisyklių nustatyta tvarka;

263.5. finišo teisėjas, gavęs nuotrauką, ją nagrinėja ir teikia komentarus dėl jos kokybės. Jis gali kreiptis į lenktynių komisarą (inspektorių) prašydamas skirti jam laiko nuotraukai komentuoti, bet ne ilgiau kaip 15 min., skaičiuojant nuo ristūno finišo fiksuoto laiko, nestabdant kitų lenktynių procedūrų;

263.6. pagal finišo teisėjo duomenis paskelbta klasifikacinė lentelė yra laikina. Galutinai ji patvirtinama tik atlikus svėrimo po lenktynių procedūrą.

Lenktynių rezultatai 267. Oficialių lenktynių rezultatų patvirtinimo sąlygos:

267.1. nugalėtoju skelbiamas žirgas turi atitikti visas lenktynių sąlygas;

267.2. jeigu vienas arba keli ristūnai neįvykdė visų nustatytų sąlygų, jie turi būti diskvalifikuojami, net jeigu jų klasifikacija finiše jiems nesuteikia teisės į jokią išmoką;

267.3. jeigu nė vienas ristūnas neįvykdė ristūnų lenktynių sąlygų, lenktynes reikia pakartoti tą pačią dieną. Lenktynių teisėjams konstatavus, kad tai padaryti neįmanoma, lenktynės laikomos neįvykusiomis, o prizas grąžinamas į lenktynių fondą arba rėmėjams.

274.1. Prizų vertę nustato lenktynių organizavimo komitetas. Pagrindinė prizo vertė gali būti pavienių asmenų bei organizacijų įnašais padidinta.

274.2. Kiekvieno prizo vertė turi būti skelbiama iki sudarant varžybų programą ir negali būti keičiama priklausomai nuo užrašytų arba dalyvaujančių žirgų skaičiaus.

274.3. Prizinių vietų skaičius ir prizui skirtos piniginės lėšos paskirstomos (išskyrus tarptautinius prizus) priklausomai nuo važiavime užrašytų žirgų skaičiaus.

274.3.1. Dalyvaujant 7 ir mažiau žirgų, užėmusiam 1 vietą skiriama 50 proc., 2 vietą – 30 proc., 3 vietą – 20 proc. prizo vertės.

274.3.2. Dalyvaujant 8–9 žirgams, užėmusiam 1 vietą skiriama 50 proc., 2 vietą – 25 proc., 3 vietą – 15 proc., 4 vietą – 10 proc. prizo vertės.

274.3.3. Dalyvaujant 10 ir daugiau žirgų, užėmusiam 1 vietą skiriama 50 proc., 2 vietą – 25 proc., 3 vietą – 15 proc., 4 vietą – 6 proc., 5 vietą – 4 proc. prizo vertės.

Nugalėtojų ir prizininkų nustatymas 275. Visuose važiavimuose laikas, per kurį įveikiama distancija, matuojamas chronometrais arba kita specialia aparatūra, fiksuojančia 0,1 sekundės tikslumu. Chronometrų arba kitos aparatūros tikslumas tikrinamas prieš lenktynių pradžią.

Rekordai ir jų registravimas 286. Registruojami Lietuvoje ir užsienio hipodromuose pasiekti rekordai. Registruojami tik ristūnų, turinčių nustatyta tvarka išduotus kilmės sertifikatus ir tapatybės nustatymo dokumentus (arklio pasus), rekordai.

VIII. DOPINGO KONTROLĖ 293. Ristūnų, vadeliotojų ir jojikų dopingo kontrolė atliekama šių taisyklių nustatyta tvarka:

293.1. ristūnui, užregistruotam lenktynėms, nuo paraiškos pateikimo momento, net jei jis nelenktyniauja, negali būti skiriama uždrausta medžiaga. Jo audiniuose, kūno skysčiuose, išskyrose ir bet kurioje kūno dalyje negali būti jokios uždraustos medžiagos arba jokios kitos medžiagos, kuri pagal kilmę nesusijusi su normaliu, įprastu pašaru;

293.2. jeigu po paraiškos pateikimo ristūnui gydyti prireikia skirti uždraustą preparatą, treneris privalo deklaruoti ristūno pasitraukimą iš lenktynių ir pateikti veterinarinę pažymą;

293.3. nė treniruotėms registruoto ristūno, net jei jis neįrašytas į asmens, turinčio leidimą treniruoti, treniruojamų ristūnų sąrašą, nei atvežto iš kitos šalies ir laikinai laikomo arba treniruojamo Lietuvos Respublikoje siekiant dalyvauti šių taisyklių reglamentuojamose lenktynėse ristūno audiniuose, kūno skysčiuose, išskyrose arba bet kurioje kitoje kūno dalyje neturi būti jokios draudžiamos medžiagos, kurios buvimo nepateisina paskirto gydymo vaistų receptas;

293.4. nei vienas treniruojamas ristūnas, siekiantis dalyvauti šių taisyklių reglamentuojamose lenktynėse, negali tapti manipuliavimo krauju objektu;

293.5. kai ristūnas išbraukiamas iš asmens, turinčio leidimą treniruoti, treniruojamų ristūnų sąrašo, visa atsakomybė už skiriamų vaistų kontrolę tenka savininkui;

293.6. treneris, kuriam patikėta ristūno priežiūra, privalo tinkamai apsaugoti jį nuo šių taisyklių draudžiamų medžiagų skyrimo;

293.7. treneris turi būti susipažinęs ir su galimų gydymo būdų, taikomų ristūnams, pasekmėmis. Jis visiškai atsako už jo žinioje esančių ristūnų pašarą, gyvenimo ir laikymo sąlygas, apsaugą ir saugumą. Jis privalo eilės tvarka numeruoti kiekvieną receptą, susijusį su jam patikėtų ristūnų gydymu, ir juos bent dvylika mėnesių saugoti tam tikslui skirtame aplanke. Kontroliuojančios institucijos įgaliotas asmuo turi teisę bet kada susipažinti su šiuo trenerio receptų aplanku;

293.8. varžybų teisėjai gali pradėti patys arba nurodyti vienam ar keliems kompetentingiems asmenims pradėti bet kurio ristūno, užregistruoto šioms lenktynėms, patikrinimą ir imtis būtinų priemonių, t. y. liepti ištirti audinių, kūno skysčių, išmatų ar kitų kūno dalių biologinius mėginius, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų;

293.9. varžybų teisėjai ar kontroliuojančios institucijos atstovai privalo paimti teisės aktų numatytus biologinius ėminius visų žirgų, kurių elgsena prieš, per arba iš karto po lenktynių atrodė įtartina. Teisės aktų numatyti biologiniai ėminiai paimami ir tuo atveju, jei to prašo ristūno savininkas ar treneris;

293.10. visais tokiais atvejais treneriui nurodoma ristūną nedelsiant pristatyti tarnybai (asmeniui), atsakingai už biologinių ėminių paėmimą;

293.11. jeigu trenerio ar jo atstovo nebus ėminio paėmimo procedūros metu, jie negalės pateikti jokios pretenzijos dėl ėminio paėmimo teisėtumo;

293.12. jeigu treneris arba jo atstovas nepasirašo ėminio paėmimo protokolo, vis tiek laikoma, kad ėminio paėmimo procedūros buvo įformintos tinkamai;

293.13. ėminių paėmimas, jų laikymas ir tyrimas yra atliekami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

293.14. kiekvienas asmuo, lenktyniaujantis lenktynėse, turi būti susipažinęs su ristūnui skirtų preparatų veikimo pasekmėmis ir įsipareigoja leisti paimti ėminius dėl draudžiamų medžiagų, jų metabolitų, izomerų, ištyrimo arba padėti išaiškinti draudžiamo gydymo metodo skyrimą;

293.15. uždraustųjų medžiagų sąrašas sudaromas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatyta tvarka;

293.16. asmuo, turintis leidimą vadelioti ar joti, negali į jam paskirtas patalpas hipodrome įnešti draudžiamų medžiagų, švirkštų arba kitų priemonių;

293.17. asmeniui, pažeidusiam 293.16 punkto nuostatas arba atsisakiusiam atlikti lenktynių teisėjų paskirtus testus dėl uždraustųjų medžiagų ar inventoriaus arba nesutikusiam leisti paimti paskirtų ėminių, gali būti skiriama viena iš šių taisyklių 322.1–322.2 punktuose numatytų nuobaudų. Asmuo, nepasirašęs dokumentų, patvirtinančių, kokiomis sąlygomis buvo paimtas ėminys, yra laikomas susipažinęs su ėminio procedūrų atlikimo tvarka.

IX. RISTŪNŲ TAPATYBĖS KONTROLĖ 294. Ristūno išorės požymiai ir jų aprašymas lydimuosiuose dokumentuose turi atitikti. Užfiksavus tokį neatitikimą visų su tuo susijusių aplinkybių patikrinimas yra būtinas.

298.1. jeigu dėl apgavikiškų tikslų ristūnas yra užregistruojamas lenktyniauti kitu vardu arba bėga vietoj kito ristūno, arba jo kilmės pažymėjimas ar lydimasis dokumentas yra suklastoti, jis – diskvalifikuojamas. Jeigu tuo pačiu tikslu ristūno kilmės pažymėjimas arba tapatybės dokumentas (arklio pasas) buvo panaudoti kitam ristūnui, pastarasis taip pat diskvalifikuojamas;

298.2. žirgo, dalyvavusio lenktynėse apgavystės būdu, savininkas ir augintojas privalo grąžinti visas tose lenktynėse laimėtas ar gautas pinigų sumas;

298.3. asmenims, dalyvavusiesiems sukeičiant ristūną, atimamos šios teisės:

298.3.1. teikti paraišką lenktyniauti;

298.3.2. treniruoti arba būti bet kurio ristūno vadeliotoju ar raiteliu;

298.3.3. gauti tiesiogiai arba netiesiogiai bet kokį prizą, išmoką ar premiją;

298.3.4. būti svėrimo patalpose ir treniruočių aikštynuose, priklausančiuose lenktynes organizuojančioms bendrovėms;

298.4. pretenzija dėl tyčinio ristūno pakeitimo gali būti pateikta iki lenktynių pradžios. Jeigu ši pretenzija nebus išnagrinėta iki lenktynių pradžios, ji nagrinėjama kitą dieną po lenktynių.

X. TEISĖJAI, ORGANIZATORIAI, KONTROLIUOJANTI INSTITUCIJA, KOMISIJOS, PRETENZIJOS, BAUDOS Teisėjų kolegija ir jos narių teisės bei pareigos 299. Siekiant užtikrinti žirgų lenktynių pravedimą laikantis šių taisyklių reikalavimų, teisėjų kolegija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų asmenų. Rekomenduojama tokia teisėjų kolegijos sudėtis: vyriausiasis teisėjas, vyriausiojo teisėjo pavaduotojas, teisėjas laikininkas, teisėjas sekretorius, starto teisėjas, aikštės teisėjas (stiuartas), hipodromo administracijos atstovas, teisėjas ir kiti. Lenktynių metu teisėjų kolegijai gali būti priskiriamas papildomas personalas: budintis medicinos darbuotojas, budintis veterinarijos gydytojas ir kiti.

300.1. užtikrina griežtą taisyklių laikymąsi varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių metu;

300.2. vadovauja ir duoda nurodymus teisėjų kolegijai ir jai priskirtam personalui;

300.3. pasirašo varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių pirminius dokumentus ir protokolą;

300.4. tvirtina duomenis apie prizinių vietų paskirstymą, ristūnų išbraukimą iš programos, vadeliotojų pasikeitimus, duomenis totalizatoriui;

300.5. priima iš varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių dalyvių, techninio personalo, teisėjų kolegijos narių pretenzijas ir paaiškinimus dėl taisyklių pažeidimų.

301.1. lenktynių dieną išbraukti ristūnus iš lenktynių dalyvių sąrašų budinčiojo veterinarijos gydytojo arba starto teisėjo teikimu esant kinkinio, pakinktų, kaustymo defektams, kurių iki važiavimo negalima pašalinti, taip pat išvažiavus į startą vadeliotojui, neįrašytam į programą arba važiuojančiam važiavime, kuriame jis neįrašytas, neišvažiavus iš tako po perspėjimo, išvažiavus į startą neblaiviam;

301.2. kviesti į teisėjų kolegiją pažeidusius taisykles vadeliotojus ir gauti iš jų paaiškinimus;

301.3. nesėkmingo starto atveju grąžinti ristūnus pakartotinam startui varpo dūžiais, per radiją arba kitais signalais;

301.4. nušalinti teisėjų kolegijos narius neatlikus jiems pavestų užduočių;

301.5. medicinos darbuotojų teikimu pašalinti iš tos dienos lenktynių techninius darbuotojus, vadeliotojus, teisėjus.

302.1. tvarko lenktynių protokolų knygą;

302.2. kontroliuoja taisyklių laikymąsi ristūnų apšilimo ir lenktynių metu, užtikrina ryšį su aptarnaujančiais ir techniniais darbuotojais, fiksuoja ristūnų finišavimo eiliškumą.

304.1. tvarko pirminę rezultatų apskaitą;

304.2. dalyvauja identifikuojant dalyvaujančius lenktynėse ristūnus, patikrina vadeliotojų licencijas.

305.1. kontroliuoja vadeliotojų su ristūnais prisistatymo į startą eigą, ar teisingai pritvirtini numeriai;

305.2. duoda nurodymus išrikiuojant ristūnus, šiurkščiai pažeidus taisykles, atsiradus grėsmei kitų vadeliotojų ir ristūnų saugumui, turi teisę neleisti prasikaltusiam vadeliotojui su ristūnu startuoti.

306.1. tikrina, ar tvarkingi pakinktai;

306.2. užtikrina dalyvių saugų įvažiavimą ir išvažiavimą iš hipodromo tako;

306.3. kontroliuoja ristūnų apšilimo eigą;

306.4. duoda komandą nedalyvaujantiems važiavime dalyviams išvažiuoti iš lenktynių tako;

306.5. aiškinasi nelaimingų atsitikimų priežastis, registruoja vadeliotojų ir trenerių pareikštas pretenzijas apie taisyklių pažeidimus ir nedelsdamas apie tai informuoja vyriausiąjį varžybų teisėją.

307.1. stebi žirgų apšilimo eigą, užtikrina ryšį tarp teisėjų kolegijos narių ir žiūrovų;

307.2. organizuoja tako paruošimą prieš lenktynes ir jo priežiūrą lenktynių metu;

307.3. tikrina ryšio techninių priemonių patikimumą;

307.4. kartu su teisėjų kolegija sprendžia visus ūkinius klausimus, prižiūri tvarką hipodromo teritorijoje.

308.1. lenktynių metu kontroliuoja ristūnų taisyklingos risčios aliūrą, praneša vyriausiajam teisėjui apie šuolius, šuoliavimą, neteisingą risčią;

308.2. kontroliuoja, kaip lenktynių dalyviai laikosi taisyklių reikalavimų, apie pastebėtus trūkumus praneša vyriausiajam teisėjui.

309.1. stebi ristūnų sveikatos būklę, suteikia būtiną pagalbą traumų ir netikėtų susirgimų atvejais, esant reikalui, pristato vyriausiajam teisėjui raštišką pranešimą, kurių ristūnų negalima leisti startuoti;

309.2. tikrina, ar ristūnai tinkamai pakaustyti, vadovauja budinčio kalvio darbui;

309.3. dalyvauja identifikuojant ristūnus, nustatant jų amžių;

309.4. fiksuoja žiauraus elgesio su ristūnais atvejus ir apie tai praneša varžybų vyriausiajam teisėjui;

309.5. dalyvauja paimant ristūnų kraują dopingo kontrolei bei surašant kraujo paėmimo aktą.

310.1. teikia pirmąją medicinos pagalbą vadeliotojams, personalui ar žiūrovams;

310.2. vyriausiojo teisėjo nurodymu arba savo iniciatyva atlieka lenktynių personalo ir vadeliotojų narkologinę kontrolę;

310.3. teikia vyriausiajam teisėjui pranešimą, kuriame nurodoma, kurie vadeliotojai dėl sveikatos būklės negali dalyvauti lenktynėse.

Lenktynių rezultatų apskaita ir atskaitomybė 311. Lenktynių rezultatai fiksuojami protokole, kuriame greta pasiekto rezultato surašomi visi taisyklių pažeidimai, dėl kurių dalyviai buvo diskvalifikuoti (pavyzdžiui: šuoliai finiše (š. f.), šuoliavimas (š.), neteisinga risčia (n. r.), viršytas šuolių skaičius (v. š. s.). Taip pat fiksuojamas distancijos nebaigimas arba kai ristūnas liko starte. Protokolo pradžioje nurodoma tako būklė, lauko temperatūra, vėjo kryptis, jėga ir krituliai. Protokolą ir oficialią lenktynių programą pasirašo vyriausiasis varžybų teisėjas, sekretorius, hipodromo atstovas.

320.1. prieš lenktynes ne vėliau kaip 30 min. iki lenktynių pradžios – pretenzijos dėl distancijos atstumo;

320.2. kol jojikas, kurio svoris yra ginčijamas, paliks svėrimo patalpą – pretenzijos dėl svorio tikslumo;

320.3. iki signalo, pranešančio svėrimo prieš lenktynes procedūros pabaigą, – pretenzijos dėl: