LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ ĮRENGIMO IR SAUGAUS EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. sausio 9 d. Nr. 4-6 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 89-3782) 2.2 punktu, tvirtinu Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles (pridedama). ŪKIO MINISTRAS                                                                                           VYTAS NAVICKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ ĮRENGIMO IR SAUGAUS EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kaip turi būti saugiai įrengti ir eksploatuojami garo ir vandens šildymo katilai, autonominiai garo perkaitintuvai ir ekonomaizeriai (toliau – katilai), kai garų slėgis didesnis kaip 0,5 bar ir vandens temperatūra didesnė kaip 110°C. 2. Taisyklės taikomos: 2.1. garo katilams su įvairių tipų kūryklomis, tarp jų katilams-boileriams, taip pat katilams, įrengtiems kilnojamuosiuose konteineriuose ar aikštelėse; 2.2. garo ir vandens šildymo utilizuojamiesiems katilams; 2.3. vandens šildymo katilams su įvairių tipų kūryklomis; 2.4. garo-vandens šildymo katilams su įvairių tipų kūryklomis; 2.5. autonominiams ekonomaizeriams; 2.6. autonominiams garo perkaitintuvams; 2.7. garo ir karšto vandens vamzdynams katile iki pirmos atjungimo armatūros. 3. Taisyklės netaikomos: 3.1. katilams, autonominiams garo perkaitintuvams ir ekonomaizeriams, įrengtiems laivuose ir kituose plaukiojimo įrenginiuose, taip pat povandeniniuose objektuose; 3.2. elektrinio šildymo ir elektrodiniams katilams; 3.3. 10 litrų ir mažesnio garo ir vandens tūrio katilams, kuriuose slėgio barais ir tūrio litrais sandauga neviršija 200 (bar x 1); 3.4. šilumos įrenginiams, pagamintiems pagal Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių branduolinės energetikos saugą Lietuvos Respublikoje, sąraše (VD-VP-01-2001) pateiktų dokumentų reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 33 punktas); 3.5. garvežių katilams ir garo perkaitintuvams, taip pat geležinkelio riedmenų vagonų šildymo katilams; 3.6. katilams su aukštų temperatūrų organiniais šilumos nešikliais; 3.7. katilams, jų elementams, suprojektuotiems, pagamintiems ir įrengtiems iki Taisyklių įsigaliojimo dienos, iki jie bus patobulinti, kad atitiktų Taisyklių reikalavimus. Apie būtinumą katilus bei jų elementus patobulinti taip, kad atitiktų Taisyklių reikalavimus, sprendžia katilo savininkas, suderinęs su įgaliotos įstaigos ekspertu. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai: Asmuo, atsakingas už katilo priežiūrą – savininko arba jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos darbuotojas, atsakingas už katilo techninę būklę, priežiūrą, efektyvią, patikimą ir saugią jo eksploataciją. Atestavimas – tikrinimas, ar darbuotojas, fizinis asmuo pagal einamas pareigas ar faktiškai atliekamą darbą atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ar turi reikiamą išsilavinimą ir pakankamą darbo stažą (patyrimą) savo veiklos srityje, ar išmano katilų įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių bei kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių katilų naudojimą, reikalavimus. Bandymo slėgis (pb) – slėgis, kuriuo katilas išbandomas. Eksploatacinis slėgis (pd) – didžiausias slėgis, kuriam esant, katilas eksploatuojamas. Eksploatacinis slėgis gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui arba už jį mažesnis. Didžiausia leidžiamoji temperatūra (ts) – temperatūra, kuriai, kaip nurodo gamintojas, katilas yra suprojektuotas. Didžiausias leidžiamasis slėgis (ps) – didžiausias slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, katilas yra suprojektuotas. CE žymėjimas – atitiktį reikalavimams patvirtinantis ženklas. Centrinė katilinė – katilinė, skirta daugiau kaip vieno statinio šilumos tiekimui ir su ja susietais išoriniais šilumos tinklais. Europos Bendrijos (toliau – EB) sertifikatas – pagal sertifikavimo taisykles išduotas dokumentas (EB tipo tyrimo, EB projekto tyrimo ar EB atitikties), kuriuo paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, atlikusi reikiamus tyrimus ir identifikavusi katilo patvirtinamąjį tipą arba po techninių dokumentų analizės nustačiusi projekto atitiktį esminiams katilų įrenginių techninio reglamento reikalavimams ar darniesiems standartams arba patvirtinusi techninius dokumentus, įvertinusi naudojamas gamyboje medžiagas, procedūras ir kvalifikacijas, atlikusi techniniuose dokumentuose nurodytą baigiamąjį patikrinimą, liudija visapusišką katilo ar agregato atitiktį. EB atitikties deklaracija – gamintojo raštiška deklaracija, atitinkanti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo reikalavimus ir įrodanti, kad gaminys atitinka techninio reglamento, kuriuo diegiama atitinkama direktyva, reikalavimus (tipą, apibūdinimą nurodytus EB tyrimo sertifikate) (Taisyklių 1 priedo 2 punktas). Ekspertas – įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atstovas, turintis įgaliojimus tikrinti įrenginių (katilų) techninę būklę pagal Taisyklių ir kitų įrenginių (katilų) techninių dokumentų reikalavimus. Ekspertinis katilo tyrimas – techninis katilo tyrimas, kurio metu nustatomas tolesnis katilo panaudojimas esant atitinkamiems jo veikimo parametrams ir sąlygoms. Ekspertinis katilo tyrimas atliekamas pasibaigus skaičiuojamajam katilo veikimo laikotarpiui, įvykus avarijai, susijusiai su slėginių elementų pakeitimais bei pažeidimais, arba remontinio laikotarpio metu aptikus neleistinų gamyklos gamintojos katilo slėginių elementų pažeidimų. Garo ir karšto vandens vamzdynas katilo ribose – vamzdynas, kurį tiesiogiai veikia katilo eksploatacinis slėgis arba katilo hidraulinio bandymo slėgis iki pirmosios atjungiamosios (uždaromosios) sklendės (armatūros) imtinai nuo katilo pusės nepriklausomai nuo terpės tekėjimo krypties. Garo katilas – įrenginys, skirtas vandens garams, naudojant kuro deginimo šilumą, gauti. Garo perkaitintuvas – garo katilo elementas, kuriame pakeliama sočiųjų garų temperatūra. Hidraulinis bandymas – katilo stiprumo ir sandarumo patikrinimas jame sudarius bandymo slėgį. Įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – įgaliota įstaiga) – pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) akredituota viešoji įstaiga, kuriai valstybės institucija suteikė įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę ir į kurios kolegialų valdymo organų (tarybą ar (ir) valdybą) įeina viešosios įstaigos dalininkai (savininkas), valstybinės institucijos, suteikusios įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, ir įrenginių savininkų atstovas (atstovai). Kaitrinių vamzdžių katilas – katilas, kuriame šildantysis agentas yra vamzdžių viduje (liepsna, karštos dujos, dūmai), o aušinantysis (vanduo) – vamzdžių išorėje. Katilinė – statinių ir įrenginių kompleksas su katilu (šilumos generavimo įrenginiu) ir pagalbiniais technologiniais įrenginiais, skirtais šilumai tiekti. Katilas-boileris – garo katilas, kurio garo šiluma panaudojama atskirai stovinčiame arba būgne įmontuotame boileryje vandeniui pašildyti. Utilizuojamasis katilas – katilas, naudojantis technologiniuose procesuose išsiskyrusią šilumą, karštus krosnių ir kitus degimo produktus garui gaminti ar vandeniui šildyti. Katilo elementas – vientisa ar iš atskirų komponentų sudaryta katilo sudedamoji dalis: būgnas, kūrykla, vamzdžių kolektorius, garo perkaitintuvas, šildymo paviršiaus dalis (sekcija), ekonomaizeris, skirtuvas, oro šildytuvas, dūmtakiai, ortakiai, aikštelės, laiptai, armatūra, garnitūras, vamzdis katilo ribose ir kita. Katilo resursas – katilo gamintojo arba norminiuose teisės aktuose nustatytas katilo eksploatavimo laikas (toliau naudoti katilą galima tik atlikus jo techninės būklės kontrolę ir tyrimus baigiantis skirtam eksploatavimo laikui). Katilo ribos pagal vandens-garo traktą – uždarantieji įtaisai, kurie atskiria katilo vidines ertmes nuo prijungtų prie katilo išorinių (terpės įtekėjimo ir ištekėjimo) vamzdynų. Kai uždarančiųjų įtaisų nėra, katilo ribomis laikomi pirmosios nuo katilo flanšinės arba virintinės jungtys su išoriniais vamzdynais. Katilo savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam katilas priklauso nuosavybės teise, arba katilo valdytojas, kuris jį valdo, eksploatuoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. Katilo technologinis valdymas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų katilo (-ų) paleidimą/įjungimą, nustatytojo veikimo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ar normalaus veikimo režimo atstatymą. Katilų eksploatavimas – veikla, susijusi su įrenginių technologiniu valdymu, paleidimu ar stabdymu, technine priežiūra, remontu, modifikavimu, matavimais, bandymais, paleidimo ir derinimo darbais bei valymu. Katilų techninės būklės tikrinimas – katilų eksploatavimo ir priežiūros norminiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir savininko atliekami eksploatuojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Kvalifikuoti darbuotojai – tai darbuotojai (operatyviniai, padalinių vadovai, jų pavaduotojai, specialistai, inžinieriai, meistrai ir kiti darbuotojai), kurie turi teisę valdyti katilinių įrenginius, atlikti juose perjungimus, priimti sprendimus, susijusius su katilų projektavimu, įrengimu, eksploatavimu, priežiūra, remontu, modifikavimu, statyba ir derinimu, turintys atitinkamą išsilavinimą, apmokyti ir atestuoti mokymo įstaigose ir turintys kvalifikacinius pažymėjimus. Metalo savybės – mechaninių ir fizinių charakteristikų kompleksas, naudojamas energetinių įrenginių stiprumo ir šiluminiuose skaičiavimuose. Normalios veikimo (naudojimo) sąlygos – veikimo režimų grupė, nustatyta planiniame darbo reglamente: stacionarinis režimas, leidimas (įjungimas), našumo keitimas, sustabdymas (išjungimas), karštas rezervas. Norminiai teisės aktai (dokumentai) – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktai (Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų ir valstybinių kontrolės institucijų vadovų įsakymai ir jų įsakymais patvirtintos įrenginių priežiūros taisyklės, techniniai reglamentai, nuostatai (tvarkos aprašai), reglamentuojantys įrenginių projektavimo, statybos, įrengimo, remonto, priežiūros, bandymų ir derinimo tvarką). Nuolatinė katilų priežiūra – katilų naudojimo ir priežiūros norminiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose katilo techniniuose dokumentuose nurodyti katilų savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų katilų techninės būklės patikrinimai, apžiūros, remontas ir kiti veiksmai. Operatyvinis personalas (darbuotojas) – tai darbuotojai (vadovai, inžinieriai, specialistai, meistrai, operatoriai, mašinistai ir kiti darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti katilinės įrenginius arba vykdyti juose perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius. Pripažinti standartai – katilų skaičiavimo, konstravimo ir naudojimo nacionaliniai ir tarptautiniai standartai (LST EN, ISO, BS, DIN, ANSI). Pavojinga dujų koncentracija – tai tokia degiųjų dujų koncentracija, kai dujų kiekis aplinkos ore (pagal tūrį) yra didesnis kaip 20 procentų mažiausios dujų užsiliepsnojimo koncentracijos (apatinės sprogimo ribos). Pavojinga gamtinių dujų koncentracija aplinkos ore – 1 procentas, suskystintųjų naftos dujų – 0,3 procento. Ribinė sienelės temperatūra – maksimali katilo arba vamzdyno detalės sienelės temperatūra iš ertmės, kurioje temperatūra didesnė, pusės, nustatoma šiluminiais ir hidrauliniais skaičiavimais arba bandymais neatsižvelgiant į laikino įšilimo padidėjimą (ne daugiau kaip 5% skaičiuojamojo resurso). Saugos įtaisai – įtaisai, apsaugantys katilus nuo didžiausių/mažiausių veikimo parametrų viršijimo. Stacionarus katilas – katilas, stovintis ant nejudamų pamatų. Techniniai dokumentai – katilo atitikties deklaracija, katilo sertifikatas, katilo pasas, brėžiniai, katilo priežiūros dokumentai (katilo montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, instrukcijos) ir kiti kartu su katilu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma katilo paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai ir eksploatacijos tvarka. Tūris (V) – katilo garo ir vandens ertmės vidinis tūris, atėmus pastovių sudedamųjų dalių tūrį. Vandens šildymo katilas – įrenginys vandeniui pašildyti, naudojant kuro deginimo šilumą. Vamzdyno elementas – garo ar karšto vandens vamzdyno dalis, skirta vienai iš pagrindinių vamzdyno funkcijų vykdyti (pavyzdžiui, tiesioji dalis, alkūnė, flanšas ir kita). Vardinis (nominalus) našumas – didžiausias našumas, kurį gamintojai garantuoja neribotą laiką. Veikiančio katilo patikrinimas – veikiančio katilo patikrinimas, siekiant nustatyti jo saugos ir reguliavimo įtaisų, kontrolės ir matavimo prietaisų veikimą, jo armatūros, dangos ir izoliacijos būklę, dokumentaciją, jo naudojimo instrukcijų laikymąsi ir kitus su jo naudojimu susijusius klausimus. Vidaus ir išorinė apžiūra – katilo vidaus ir išorinių paviršių apžiūra jų techninei būklei įvertinti atliekama sustabdžius ir išvalius katilą. III. KATILŲ KLASIFIKACIJA IR ŽYMĖJIMAS 5. Suprojektuoti, pagaminti nauji katilai, kurių atitiktis įvertinta pagal Slėginių įrenginių techninį reglamentą (Taisyklių 1 priedo 11 punktas), turi būti pažymėti CE ženklu. Kartu su CE ženklu pateikiamas paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atitinkančios Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 3 punktas), kontroliuojančios gamybą, skiriamasis numeris. 6. Be CE žymėjimo, prie katilo korpuso pritvirtintoje etiketėje (lentelėje) turi būti pateikiama ši informacija: 6.1. gamintojo pavadinimas, adresas; 6.2. pagaminimo metai; 6.3. katilo serijos numeris; 6.4. katilo našumas; 6.5. katilo esminės leidžiamosios ribos (slėgis, temperatūra); 6.6. katilo tūris; 6.7. taikytas bandymo slėgis; 6.8. tuščio katilo masė. 7. Garo ir vandens šildymo katilai pagal slėgį klasifikuojami: 7.1. žemo slėgio – iki 0,5 bar; 7.2. vidutinio slėgio – nuo 0,5 bar iki 40 bar; 7.3. didelio slėgio (energetiniai) – didesnio kaip 40 bar. IV. KATILŲ ĮRENGIMAS, REMONTAS IR KONTROLĖ 8. Katilai, jų elementai ir kiti priklausiniai įrengiami pagal norminių teisės aktų reikalavimus ir nustatyta tvarka parengtą projektą vietose, kuriose nenumatomas žmonių susitelkimas, kur katilai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų, užšalimo ir išorinės aukštos temperatūros poveikio. 9. Už katilo konstrukcijos tinkamumą, jo stiprio skaičiavimą ir medžiagų parinkimą, už pagaminimo kokybę ir atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą pagal Lietuvos standarto LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis. Katilo įrenginiams keliami reikalavimai“ (Taisyklių 1 priedo 21 punktas), Lietuvos standarto LST CR 12952-17:2004 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 17 dalis. Nepriklausomos nuo gamintojo prižiūrinčios įstaigos dalyvavimo gairės“ (Taisyklių 1 priedo 22 punktas), Lietuvos standarto LST CR 12953-14:2004 „Kaitravamzdžiai katilai. 14 dalis. Nepriklausomos nuo gamintojo prižiūrinčios įstaigos dalyvavimo gairės“ (Taisyklių 1 priedo 23 punktas), Lietuvos standarto LST EN 14222:2003 „Būgniniai nerūdijančiojo plieno katilai“ (Taisyklių 1 priedo 24 punktas), Lietuvos standarto LST EN 13384-1:2003/AC:2004 „Dūmtraukiai. Šiluminių ir aerohidrodinaminių charakteristikų skaičiavimo metodai. 1 dalis. Vieno prietaiso dūmtraukiai“ (Taisyklių 1 priedo 25 punktas), Lietuvos standarto LST EN 13384-2:2003 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 2 dalis. Daugiakanaliai dūmtraukiai“ (Taisyklių 1 priedo 26 punktas), Lietuvos standarto LST EN 304+Al:2000 „Šildymo katilai. Šildymo katilų su skysto kuro išpurškimo degikliais bandymo taisyklės“ (Taisyklių 1 priedo 27 punktas), Lietuvos standarto LST EN 45510-3-1:2001 „Elektros stočių įrangos parinkimo vadovas. 3-1 dalis. Katilai. Vandens vamzdžių katilai“ (Taisyklių 1 priedo 28 punktas), Lietuvos standarto LST EN 45510-3-2:2001 „Elektros stočių įrangos parinkimo vadovas. 3-2 dalis. Katilai. Būgniniai katilai“ (Taisyklių 1 priedo 29 punktas) reikalavimus yra atsakingas gamintojas ar jo įgaliotas atstovas. Kai katilo gamintojas ar jo įgaliotas atstovas neįvykdė atitinkamų katilų gamybos standartų reikalavimų, šios pareigos tenka asmeniui, kuris tiekia katilus į rinką. Tie patys įpareigojimai tenka kiekvienam asmeniui, kuris iš įvairios kilmės dalių surenka ar konstruoja katilus savo reikmėms. 10. Katilai ir su jais susiję įrenginiai turi būti įrengti taip, kad juos ir jų elementus būtų patogu prižiūrėti, valyti, remontuoti, tikrinti jų techninę būklę. 11. Iš katilų drenuojami ir iš jų saugos įtaisų ištekantys garai, karštas vanduo ir kita terpė turi būti nukreipiami saugiai, nesukeliant pavojaus katilą aptarnaujančiam personalui, žmonėms ir aplinkai. 12. Katilą įrengti, remontuoti, derinti ir naudoti gali nustatyta tvarka atestuoti juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys išduotą šilumos įrenginių eksploatavimo atestatą. 13. Katilo remontas, apžiūros, bandymai ir derinimas atliekami gamintojo techninių dokumentų, norminių teisės aktų ir katilo savininko nustatyta tvarka užtikrinant remontininkų ir šalia dirbančių asmenų saugą. 14. Remontuojant katilą ar kitas sudedamąsias dalis, kurios išlaiko slėgį, turi būti taikomi analogiški reikalavimai ir technologija kaip ir juos gaminant. Sudėtingesniais (nežinomais) atvejais remonto sąlygos derinamos su gamintoju ar paskelbtąja (notifikuota) įmone ir/ar įgaliota įstaiga. Sudaromi defektų žiniaraščiai, darbo brėžiniai, parengiamas darbų atlikimo planas, atliekami reikiami skaičiavimai, parengiamas remonto techninių reikalavimų aprašas, suvirinimo aprašai, numatomi darbų kokybės tikrinimo būdai ir darbų priėmimo tvarka. Įgaliota įstaiga, priimdama sprendimus, taiko atitikties įvertinimo procedūras. 15. Remontui turi būti naudojamos medžiagos ir elementai, kurių mechaninės ir cheminės savybės atitinka nurodytas katilo gamybai ir kurie turi kilmės bei kokybės dokumentus. Remonto dokumentuose turi būti nurodomas panaudotas suvirinimo būdas, elektrodų tipas ir markė, suvirintojo vardas, pavardė ir tapatybę liudijantysis ženklas, suvirinimo kontrolės būdai ir bandymų rezultatai. Remontui panaudotų medžiagų, dalių ir atliktų darbų kokybę liudijantys dokumentai turi būti saugojami visą katilo naudojimo laiką. 16. Katilą remontuojant leidžiama naudoti remonto technologijas, kurios parengiamos vadovaujantis gamintojo, akredituotų laboratorijų, specializuotų remonto įmonių. 17. Kad būtų išvengta sumontavimo kokybės ir eksploatavimo parametrų įtakos galimiems pagrindinio metalo ir suvirintųjų sujungimų savybių pokyčiams ir defektų atsiradimui, pagal katilų gamintojo techninių dokumentų ir kitų priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus turi būti atliekamas katilo ir jo elementų remontas, vykdoma pradinė ir prevencinė kontrolė ir tyrimai baigiantis skirtam katilo veikimo resurso laikui. 18. Pradinė kontrolė turi būti vykdoma, siekiant įsitikinti, ar montuojamų naujų katilo įrenginių arba keičiamų detalių plieno markės, gaminių geometriniai matmenys, gaminimo ir montavimo kokybė atitinka katilo priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus. 19. Prevencinė kontrolė turi būti vykdoma dėl laiku nepastebėtų gamybos montavimo defektų, eksploatavimo režimų pažeidimo (temperatūros, slėgio, terpės sukeliami koroziniai nuokrypiai) ir katilui veikiant nestandartiniu režimu galimų metalo savybių pakitimų ir defektų atsiradimų, kai katilo eksploatavimo metu aptinkama metalo ar virintinių jungčių pažeidimų arba gaunama informacijos apie aptiktus defektus tokio paties ar panašaus tipo kitų katilų savininkų įrenginiuose. 20. Baigiantis katilui skirtam veikimo resursui, siekiant įvertinti jo būklę ir nustatyti tinkamumą toliau eksploatuoti, turi būti nuodugniai tikrinamos jo detalės ir virintinės jungtys. 21. Nustatant katilo pagrindinio metalo ir virintinių jungčių kontrolės bei tyrimų apimtį, būdus ir periodiškumą, reikia vadovautis katilo gamintojo, projektuotojų, katilų priežiūros norminių teisės aktų reikalavimais, įgaliotos įstaigos rekomendacijomis, sukauptu gerosios inžinerinės praktikos patyrimu ir kita galima informacija. Kontrolės ir tyrimų programą tvirtina katilo savininkas. 22. Apie detalių ar virintinių jungčių, kuriose aptikta defektų arba įvykę pasikeitimų, remonto galimybes ir būdus sprendžia katilo savininkas kartu su įgaliotos įstaigos atstovais. Tam gali būti pasitelkiami ekspertai, katilo gamintojo ir specializuotųjų remonto įmonių specialistai. 23. Nustatytą norminį veikimo laiką eksploatuotų katilų tolesnio eksploatavimo galimybę, sąlygas ir trukmę nustato katilo savininko patvirtinta techninių ekspertų (specialistų) komisija, į kurios sudėtį turi būti pakviestas įgaliotos įstaigos ekspertas. Komisijai pateikiamos katilo gamintojo rekomendacijos dėl tolesnio katilo eksploatavimo, metalų ir virintinių jungčių kontrolės tyrimų duomenys, skaičiavimų rezultatai, duomenys apie katilo ar jo detalių veikimo sąlygas. 24. Techniniai dokumentai, kuriuose registruojami katilo pagrindinio metalo ir virintinių jungčių kontrolės ir tyrimų rezultatai, duomenys apie įvykusius pažeidimus, defektų šalinimo technologiją, ekspertų išvados ir rekomendacijos turi būti saugomi visą katilo eksploatavimo laiką. V. KURO TIEKIMO Į KATILĄ ĮRENGINIAI I. KIETOJO KURO ĮRENGINIAI 25. 2 t/h ir didesnio garo bei didesnio kaip 1,5 MW našumo vandens šildymo kietuoju kuru kūrenamiems katilams kuras į katilinę ir katilo kūryklą turi būti tiekiamas mechanizuotai, o katilinėse, kuriose bendra visų katilų šlako ir pelenų išeiga – 150 kg/h ir didesnė (nepriklausomai nuo katilų našumo), turi būti mechanizuotas ir šlako bei pelenų šalinimas. 26. Kietojo kuro tiekimo į katilų degiklius įrenginiai turi būti suprojektuoti ir įrengti pagal Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 16 punktas). 27. Kietojo kuro ruošimo ir transportavimo į katilus įrenginiuose kuras turi būti tinkamai sutrupintas, iš jo išvalytos nereikalingos priemaišos. 28. Draudžiama eksploatuoti kuro tiekimo įrenginius, kai nėra arba yra netvarkingi apsaugos, blokavimo įrenginiai, įspėjamoji signalizacija, aptvarai ir stabdymo mechanizmai. 29. Visų rūšių akmens anglys ir skalūnai sutrupinami į iki 25 mm gabalus. Kuro likutis rėtyje, kurio akutės yra 25 mm, turi padengti ne daugiau kaip 5% rėčio ploto. 30. Iš tiekiamo į trupintuvus ir malūnus kuro prieš tai turi būti mechaniškai pašalintas metalas ir kitos neleistinos naudoti medžiagos. Metalo gaudytuvai turi būti nuolat įjungti ir sublokuoti su veikiančiu konvejeriu. 31. Neleidžiamas kuro tiekimo trakto veikimas, jeigu katilinėse, turinčiose dulkių ruošimo sistemos malimo ventiliatorius, plaktukinius ir vidutinės eigos malūnus, neveikia metalo gaudymo įrenginiai. Nuolat turi veikti sugaudytųjų pašalinių daiktų mechaninio šalinimo sistema. 32. Kuro, paduodamo į konvejerius, purtytuvus, trupintuvus, pašalinių medžiagų gaudytuvus, srautas turi būti tolygus. Reikia naudoti priemones (šildymą, vibravimą, smulkmės sijojimą), kurios neleistų drėgnajam kurui užteršti purtytuvų ir trupintuvų. 33. Įtaisai, neleidžiantys kurui pakibti katilų bunkeriuose ir latakuose (sienelių šildytuvai, pneumatiniai verstuvai, vibratoriai ir kiti), turi veikti arba būti paruošti veikti. 34. Perpylimo mazgams sandarinti skirti trupintuvai ir kiti kuro tiekimo trakto mechanizmai, konvejerių juostų ir būgnų valymo įrenginiai, noraginių mestuvų veikimo elementai, taip pat dulkių surinkimo aspiraciniai įrenginiai ir priemonės (pneumatiniai, hidrauliniai ir putų dulkių rinktuvai) turi būti paruošti veikti ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinami. Prireikus reikia pakeisti arba reguliuoti sandariklius, pneumatinių, hidraulinių ir putų dulkių surinkimo įrenginių purkštukus. 35. Reikia siekti, kad ant katilo konstrukcijų, patalpų viduje ir ant kuro tiekimo įrenginių nesikauptų dulkės. Kuro tiekimo mechanizmai turi būti kruopščiai sandarinami ir įrengti įtaisai, užtikrinantys kuro tiekimo trakto patalpose oro švarumą, atitinkantį higienos normų reikalavimus. 36. Katilo kuro tiekimo trakto mechanizmai techniškai turi būti prižiūrimi ir remontuojami pagal katilo savininko patvirtintą grafiką. Techninės priežiūros tvarka ir apimtis nustatoma pagal eksploatacines instrukcijas. 37. Šalinant pelenus rankiniu būdu, šlako ir pelenų bunkeriuose bei vagonėliuose turi būti įrengti įtaisai šlakui ir pelenams vandeniu užpilti. Po bunkeriu turi būti įrengtos izoliuotos kameros, į kurias statomi vagonėliai prieš nuleidžiant į juos pelenus ir šlaką. Kamerose turi būti sandarios durys su įstiklintomis stebėjimo angomis, įrengta ventiliacija ir apšvietimas. Bunkerio skląstis ir šlako užpylimo procesas turi būti valdomi iš saugios vietos už kameros ribų. Visame vagonėlio kelyje laisvo perėjimo aukštis turi būti ne mažesnis negu 2 m, o šoniniai tarpai – ne mažesni kaip 0,7 m. 38. Jeigu šlakas ir pelenai iš kūryklos išsemiami tiesiai į darbo aikštelę, katilinėje virš šių atliekų išžėrimo ir užpylimo vietos turi būti įrengta ištraukiamoji ventiliacija. 39. Jei į šachtines kūryklas kietasis kuras arba durpės kraunamos rankiniu būdu, prie jų turi būti įrengti pakrovimo bunkeriai su dangčiais ir atvožiamais dugnais. II. SKYSTOJO IR DUJINIO KURO ĮRENGINIAI 40. Skystojo ir dujinio kuro įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nekeltų pavojaus per visą jų eksploatavimo laiką ir užtikrintų nenutrūkstamą, reikiamo slėgio, temperatūros ir kiekio kuro tiekimą į katilų degiklius. 41. Bendrų katilinės vidaus skystojo ar dujinio kuro tiekimo vamzdynų neleidžiama tiesti lubose, sienose arba grindyse (įgilintų po grindimis). 42. Katilinės lauko skystojo kuro vamzdynai (iki arba tarp katilinių) turi būti antžeminiai. Leidžiama įrengti ir požeminius vamzdynus nepereinamuose kanaluose, kuriuose įrengti nuimamieji dangčiai ir kurie įgilinti minimaliai, jų neužpilant. Tuo atveju kritulių ir kanalų drenažinis vanduo turi būti surenkamas ir pašalinamas į naftos produktų valymo įrenginius. Skystojo kuro vamzdynų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,003-0,005. 43. Katilo skystojo kuro vamzdynai (nuo katilinės bendrų kuro vamzdynų iki degiklių) turi būti įrengti iš plieninių besiūlių vamzdžių, tarpusavyje suvirinti. Dujinio kuro vamzdynams įrengti gali būti naudojami besiūliai arba suvirinti elektra plieniniai arba kiti nustatyta tvarka įteisinti vamzdžiai. Ardomosios jungtys (srieginės, flanšinės) turi būti įrengtos vadovaujantis techniniais dokumentais. 44. Skystojo bei dujinio kuro vamzdynuose leidžiama montuoti tik plieninę, nominalius veikimo parametrus atitinkančią armatūrą. 45. Katilui nuo sprogimo apsaugoti kuro tiekimo vamzdynuose turi būti įrengta: 45.1. skystojo kuro vamzdžio atšakoje nuo bendros katilinės magistralės į katilą – uždaromasis įtaisas su elektros pavara (galimos kitokios energijos rūšies pavaros), flanšinė jungtis aklei įmontuoti su jų išskėtimo įtaisu ir elektros srovei laidžia jungtimi, vamzdyno prapūtimo garu įrenginiai, apsauginis uždarymo vožtuvas ir slėgio reguliavimo įtaisas; 45.2. skystojo kuro vamzdžio atšakoje prieš kiekvieną katilo degiklį – du uždaromieji įtaisai, iš kurių bent vienas privalo turėti elektrinę ar kitos energijos rūšies pavarą, ir purkštuvų prapūtimo garu įrenginiai (tik greitai stingstančiam ir klampiam kurui); 45.3. katilo skystojo kuro vamzdžio atšakoje prieš degiklį (degiklius), kuris gamintojų pagamintas (sukomplektuotas) kartu viename įrenginyje (bloke) su reguliavimo, uždarymo ir apsaugos įtaisais, – uždaromasis įtaisas, flanšinė jungtis aklei įmontuoti su jų išskėtimo įtaisu ir elektrai laidžia jungtimi; 45.4. katilo skystojo kuro recirkuliacijos vamzdyje – uždaromasis įtaisas su elektrine ar kitos energijos rūšies pavara, atbulinis vožtuvas ir flanšinė jungtis aklei įmontuoti; 45.5. katilo skystojo kuro vamzdynų drenavimo vamzdyje – uždaromasis įtaisas ir flanšinė jungtis aklei įmontuoti; 45.6. dujotiekyje nuo bendro katilinės skirstomojo dujotiekio į katilą – uždaromasis įtaisas su elektros pavara (galimos kitokios energijos rūšies pavaros), flanšinė jungtis aklei įmontuoti su jų išskėtimo įtaisu ir su srovei laidžia jungtimi, atvamzdis jungčiai su prapūtimo agento vamzdynu, apsauginis uždarymo vožtuvas, atvamzdis dujoms tiekti į degiklių uždegtuvus ir apsauginius uždegimo įtaisus, debitmatis (didesnio kaip 35 t/h garo našumo ir 58 MW galios vandens šildymo katilams) ir slėgio reguliavimo įtaisas; 45.7. dujotiekyje prieš kiekvieną katilo degiklį – du uždaromieji įtaisai su elektros ar kitos energijos rūšies pavaromis; tarp jų ne mažesnio kaip 20 mm skersmens saugos dujotiekis su uždarymo įtaisais. Antrą degiklio uždaromąjį įtaisą dujų tekėjimo kryptimi (arčiausiai degiklio) leidžiama įrengti be elektros ar kitos energijos rūšies pavaros. Vietinis uždaromųjų įtaisų valdymas turi būti įrengtas jų aptarnavimo aikštelėje, o nuotolinis – bendroje įrenginių grupinio valdymo patalpoje; 45.8. katilo dujotiekyje prieš kiekvieną degiklį, kuris gamintojų pagamintas (sukomplektuotas) kartu viename įrenginyje (bloke) su reguliavimo, uždarymo ir apsaugos įtaisais, – uždaromasis įtaisas, flanšinė jungtis aklei įmontuoti su jų praskėtimo įtaisu ir elektrai laidžia jungtimi; 45.9. katiluose turi būti įkūrimo degiklių grupė, degikliai turi turėti apsauginius uždegimo įtaisus saugiam katilų įkūrimui užtikrinti. Kiti degikliai turi turėti uždegtuvus (jeigu gamintojas nenustatė kitaip). Apsauginių uždegimo įtaisų ir uždegtuvų valdymo prietaisai turi būti įrengti nustatytoje vietoje ir katilų grupinio valdymo skyde ar patalpoje (jeigu tokia yra). 46. Garai į degiklių purkštuvus turi būti tiekiami taip, kad veikiant katilui jie nepatektų į purkštuvų skystojo kuro vamzdynus, o kuras – į prapūtimo garotiekį ir jo kondensato vamzdynus. Purkštuvų prapūtimo garotiekiai turi būti įrengti taip, kad jie būtų užpildyti garu, o ne kondensatu. 47. Skystojo ir dujinio kuro vamzdynuose neleidžiama naudoti riebokšlinių kompensatorių. 48. Visi dujinio ir skystojo kuro vamzdynai privalo būti įžeminti, jeigu juose naudojama elektrifikuota aparatūra. 49. Skystojo kuro vamzdynai katilinėje turi būti padengti nedegia šilumos izoliacija. 50. Skysto kuro vamzdynus katilo ribose (nuo bendros tiekimo magistralės iki ištekėjimo kolektoriaus) neleidžiama šildyti lygiagrečiai paklotais garo arba karšto vandens vamzdynais. 51. Katilinės patalpoje dujotiekis turi būti atviras, kad pagal visą jo ilgį būtų galimybė reguliariai jį apžiūrėti bei kontroliuoti. Dujotiekį leidžiama paslėpti po dekoratyviniais elementais ar garso izoliacija, kurie privalo būti įrengti taip, kad būtų galima juos nuimti, prieiti apžiūrėti ir remontuoti dujotiekį. Paslėptas po dekoratyviniais elementais ar garso izoliacija dujotiekis turi būti be išardomų jungčių ir neturi būti paslėpti dujotiekio įtaisai (uždarymo ir reguliavimo įtaisai, matavimo prietaisai ir panašiai). 52. Neleidžiama dujinio ar skystojo kuro vamzdynų naudoti kaip kitų įrenginių atraminių konstrukcijų. 53. Katilinės dujotiekiai turi būti įrengti su nuolydžiu dujų tekėjimo kryptimi. Atskirais atvejais leidžiamas dujotiekių montavimas katilinėse su nuolydžiu prieš dujų tekėjimo kryptį. Dujotiekio nuolydis katilinėje turi būti ne mažesnis kaip 0,003. 54. Katilinės dujotiekiui prapūsti per prapūtimo dujotiekius turi būti įrengti prapūtimo agento (oro arba inertinių dujų) tiekimo įrenginiai. Ant prapūtimo atvamzdžių po uždaromųjų įtaisų (dujų tekėjimo kryptį) turi būti įrengtos aklės. Prapūtimo agentas prie dujotiekio prapūtimo atvamzdžio turi būti prijungiamas veikimo parametrus atitinkančiu išardomuoju plieniniu vamzdžiu arba lanksčia jungtimi. Lanksčiosios jungtys negali kirsti sienų, langų ir durų; jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų ir šilumos poveikio. Draudžiama lanksčiąsias jungtis pailginti, jungiant jas tarpusavyje. 55. Pirmasis katilo dujotiekio uždarymo įtaisas (pagal dujų tekėjimo kryptį) turi būti įrengtas katilinės patalpoje netoli (iki 15 m) nuo bendro katilinės dujotiekio. Uždarymo įtaisą su elektros ar kitokios energijos rūšies pavara leidžiama įrengti ir už katilinės patalpų, tuo atveju jo valdymas turi būti įrengtas vietoje ir iš katilinės operatyvinio personalo (operatoriaus) darbo vietos. 56. Katilinės dujotiekiai privalo turėti prapūtimo vamzdžių sistemą su uždaromaisiais įtaisais ir atvamzdžiais bandiniams imti. 57. Prapūtimo dujotiekis turi būti įrengtas kiekvienos aklinosios dujotiekio atkarpos gale; abipus skiriamosios sklendės, esant dviem įvadams; prieš paskutinio dujų tekėjimo kryptimi degiklio pirmą uždaromąjį įtaisą (jei dujotiekiuose nėra aklinųjų atkarpų). Jeigu dujotiekio ilgis iki pirmojo uždaromojo įtaiso yra didesnis kaip 2 m, prapūtimo dujotiekis turi būti įrengtas prieš pirmąjį dujų tekėjimo kryptimi kiekvieno degiklio uždaromąjį įtaisą. 58. Leidžiama sujungti dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujų, gamtinių dujų prapūtimo vamzdžius. Prapūtimo dujotiekio skersmuo turi būti toks, kad būtų galima per 20 minučių prapučiamame dujotiekyje orą pakeisti 5 kartus, bet ne mažesnis kaip 20 mm skersmens. 59. Saugos dujotiekiai (saugos „žvakės“) gali būti sujungti į bendrą saugos prapūtimo dujotiekį, nesusietą su tos pačios paskirties skirtingo slėgio dujotiekiu ir prapūtimo dujotiekiais. 60. Prapūtimo dujotiekiai turi turėti kuo mažiau posūkių, išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus), bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio dujų šalinimo angos iki lauko oro imamosios angos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Prapūtimo vamzdžių virš stogo galai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų atmosferos krituliai. 61. Dujotiekiai turi būti prapūsti pripildant dujotiekius dujomis arba ištuštinant juos, ruošiant remontuoti ar išjungti. 62. Dujomis pripildomi dujotiekiai, jų įtaisai turi būti prapučiami dujomis, kol iš jų bus pašalintas visas oras, stebint ir kontroliuojant prapūtimo procesą, dujų-oro mišinį išleidžiant į aplinką per prapūtimo žvakes. Dujotiekio prapūtimo pabaiga nustatoma atlikus dujų analizę arba deginant paimtus iš jo dujų mėginius. Deguonies kiekis dujose turi būti ne didesnis kaip 2 procentai (tūrio) trijuose bandymuose iš eilės arba paimtas dujų bandinys turi degti ramiai be sproginėjimų (atliekami trys bandymai). Nauji arba suremontuoti dujotiekiai, jų įtaisai turi būti prapučiami ne didesnio kaip 50 mbar slėgio dujomis, o dujų ir oro mišinys išleidžiamas į tokias vietas, iš kurių jis negalėtų pakliūti į pastatus, užsidegti nuo ugnies, kibirkščių šaltinių. 63. Rengiant dujotiekius remontuoti ar atjungti, dujos iš jų turi būti išleistos. Galutinai dujos iš dujotiekių pašalinamos prapučiant juos oru arba inertinėmis dujomis. Dujotiekių prapūtimo pabaiga nustatoma atlikus paimtos iš jų terpės analizę. Prapūtimas laikomas baigtu, kai vamzdyne dujų lieka ne daugiau kaip 20 procentų nuo pavojingos dujų koncentracijos. 64. Prapučiant dujotiekius negalima dujų-oro mišinį išleisti į kūryklas, patalpas, dūmtakius, ventiliacijos kanalus ir panašiai. 65. Žemiausiame katilinės dujotiekio taške turi būti sumontuotas drenažinis vamzdis su uždarymo įtaisu ir už jo (dujų tekėjimo kryptimi) įrengta aklė. 66. Neleidžiama tiesti skystojo ar dujinio kuro vamzdynus per katilinės dūmtakius, ortakius, vėdinimo šachtas, elektros įrenginių skirstyklas, buitines patalpas ir panašiai. 67. Kuro vamzdynai turi būti nudažyti: dujotiekiai – geltonai su raudonais perspėjamaisiais žiedais, o skystojo kuro vamzdynai – rudai. Izoliuotus ir apdengtus kieta apsaugine danga kuro vamzdynus leidžiama pažymėti perspėjamaisiais atitinkamos spalvos žiedais, nurodyti tekėjimo kryptis su kuro rūšies užrašais. 68. Dujotiekiai ir skystojo kuro vamzdynai turi būti projektuojami, statomi, bandomi ir pripažinti tinkamais naudoti, vadovaujantis Taisyklėmis, galiojančiomis statybos normomis, taisyklėmis ir reglamentais. 69. Pavojingi darbai su dujomis katilinėje atliekami pagal Pavojingų darbų su dujomis taisyklių reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 18 punktas). 70. Katilinės dujotiekyje dujų slėgis gali kisti, kaip nustatyta technologinėje instrukcijoje, bet ne daugiau kaip 10% eksploatacinio slėgio. 71. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinamas maksimalaus ir minimalaus dujų slėgio signalizacijos veikimas katilinės dujotiekyje po automatinių slėgio reguliatorių. VI. GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ PAGALBINIAI ĮRENGINIAI 72. Katilų veikimui valdyti, saugioms priežiūros, naudojimo sąlygoms ir skaičiuotiesiems režimams užtikrinti katilų gamintojas turi numatyti ir įrengti: 72.1. įtaisus, saugančius nuo slėgio padidėjimo garo vandens trakte (apsauginius vožtuvus); 72.2. vandens lygio prietaisus (būgniniams katilams); 72.3. slėgio matavimo prietaisus; 72.4. temperatūros matavimo prietaisus; 72.5. uždaromąją (atjungiamąją) ir reguliuojamąją armatūrą; 72.6. vandens tiekimo įtaisus; 72.7. katilo apsaugos įtaisus. 73. Katilo projekte, be Taisyklėse nurodytų reikalavimų, turi būti numatytas toks armatūros, matavimo, automatikos ir saugos priemonių kiekis, kurio reikia katilo režimams reguliuoti, parametrams kontroliuoti, jam išjungti, patikimai naudoti, saugiai prižiūrėti ir remontuoti. I. APSAUGINIAI VOŽTUVAI 74. Kiekvienas katilo elementas, kurio talpa hermetiškai apribota uždaromaisiais įtaisais, privalo turėti apsauginius įtaisus (apsauginius vožtuvus), automatiškai neleidžiančius slėgiui pakilti aukščiau leidžiamojo. 75. Katilo gamintojas sprendžia kiek, kokių ir kur apsauginių vožtuvų reikia įrengti konkrečiai kiekvienam katilui. 76. Jeigu nenurodyta kitaip, privaloma naudoti tokius apsauginius įtaisus: 76.1. svirtinius tiesioginio veikimo apsauginius vožtuvus; 76.2. spyruoklinius tiesioginio veikimo apsauginius vožtuvus; 76.3. impulsinius apsauginius įtaisus (toliau – IAĮ). 77. Naudoti kitokius apsauginius įtaisus leidžiama katilo savininkui suderinus su katilo gamintoju. 78. Katilo gamintojas sprendžia, ar būtina tiesiasroviuose garo katiluose, kuriuose, katilą įšildant arba sustabdžius, pirmoji vandens tėkmės kryptimi šildymo paviršiaus dalis atjungiama nuo kitos šildymo paviršiaus dalies uždaromaisiais įtaisais, įrengti apsauginius vožtuvus bei kokio dydžio ir kiek jų reikia montuoti. 79. Garo katilui įrengiamų apsauginių vožtuvų suminis pralaidumas turi būti ne mažesnis negu katilo garo vardinis našumas. 80. Apsauginių vožtuvų pralaidumą gamintojas turi patvirtinti atitinkamais tam tikros konstrukcijos vožtuvo pagrindinio pavyzdžio bandymais ir jį nurodyti vožtuvo techniniuose dokumentuose. 81. Jeigu katilo garo perkaitintuvas yra neatjungiamas, dalis apsauginių vožtuvų, kurių pralaidumas sudaro ne mažiau kaip 50% visų vožtuvų pralaidumo, turi būti įrengti paskutiniame garo perkaitintuvo kolektoriuje. 82. Visais atvejais pirmiau turi veikti apsauginiai vožtuvai, gaunantys impulsą iš vamzdyno už katilo iki pirmosios sklendės. Šie apsauginiai vožtuvai vadinami kontroliniais. 83. Veikimo apsaugos sistemos vožtuvas veikimo impulsą gauna iš būgno ir yra reguliuojamas pagal leidžiamąjį garo slėgį būgne. 84. Energetiniame bloke su tarpiniu garo perkaitintuvu už turbinos aukšto slėgio cilindro turi būti įrengti apsauginiai vožtuvai, kurių pralaidumas ne mažesnis už maksimalų kiekį garo, tiekiamo į tarpinį garo perkaitintuvą. 85. Kai už turbinos aukšto slėgio cilindro yra atjungiančioji armatūra, būtina įrengti papildomus apsauginius vožtuvus. Šie vožtuvai apskaičiuojami atsižvelgiant į vamzdynų, jungiančių tarpinio garo kaitinimo sistemą su aukštesnio slėgio šaltiniais ties įėjimu į tarpinio kaitinimo sistemą, suminį pralaidumą. Apskaičiuojant vožtuvų pralaidumą turi būti įvertintas ir įpurškiamo vandens kiekis garo temperatūrai reguliuoti. 86. Apsauginių vožtuvų įrengimo vietas atjungiamuose vandens ekonomaizeriuose nurodo gamintojas. 87. Katilų, garo perkaitintuvų, ekonomaizerių apsauginių vožtuvų reguliavimo metodiką ir jų atidarymo pradžios slėgį gamintojas turi nurodyti katilo montavimo ir naudojimo instrukcijoje. 88. Šalto tarpinio perkaitinimo garotiekiuose įrengtų apsauginių vožtuvų atidarymo pradžią reikia skaičiuoti pagal mažiausią skaičiuojamąjį šalto tarpinio perkaitinimo sistemos slėgį. 89. Apsauginiai vožtuvai turi užtikrinti, kad katiluose, garo perkaitintuvuose ir ekonomaizeriuose slėgis už leidžiamąjį būtų ne didesnis daugiau kaip 10%. 90. Neleidžiama imti terpės iš atvamzdžio arba vamzdyno, jungiančių apsauginį įtaisą su saugomuoju elementu. 91. Draudžiama įrengti uždaromuosius įtaisus ant garo tiekimo į vožtuvus vamzdyno ir ant vamzdynų tarp impulsinių apsauginių įtaisų ir pagrindinio vožtuvų. 92. Ant svirtinio svorinio arba spyruoklinio vožtuvo turi būti įrengtas įtaisas, leidžiantis katilo veikimo metu patikrinti, ar vožtuvas nesugedęs, – priverstinai jį atidaryti. IAĮ turi būti įrengtas įtaisas, leidžiantis atidaryti vožtuvą per atstumą, iš valdymo patalpos. 93. Spyruoklinių apsauginių vožtuvų konstrukcija turi būti tokia, kad nebūtų galima įveržti spyruoklės daugiau, negu nustatyta. Vožtuvo spyruoklės turi būti apsaugotos nuo tiesioginės ištekančiojo garo srovės įtakos. 94. Apsauginiai vožtuvai privalo turėti terpės išleidimo vamzdynus, saugančius personalą nuo nudeginimų vožtuvams atsidarius. Šie vamzdynai turi būti apsaugoti nuo užšalimo, juose būtina įrengti drenažus susikaupiančiam kondensatui išleisti. Drenažuose įrengti uždaromųjų įtaisų neleidžiama. 95. Nuo vandens šildymo katilo ar ekonomaizerio vožtuvų einantis vandens nuleidžiamasis vamzdynas turi būti prijungtas prie laisvo vandens nutekėjimo vamzdyno, be to, tiek jame, tiek tame vamzdyne turi nebūti jokių uždaromųjų įtaisų; vandens nuleidžiamųjų vamzdynų ir laisvo nutekėjimo vamzdynų sistema turi būti įrengta taip, kad žmonės būtų apsaugoti nuo nudegimų. 96. Katilų, kuriuose eksploatacinis slėgis didesnis kaip 40 bar, impulsiniai apsauginiai įtaisai naudojami pagal katilo savininko sudarytą naudojimo ir tikrinimo instrukciją. 97. Jeigu katilų gamintojas nenurodė kitaip, garo katilo apsauginiai vožtuvai turi veikti pasiekus šiuos dydžius: Katilo veikimo slėgis p, bar Kontrolinis apsauginis vožtuvas Veikimo apsauginis vožtuvas iki 22 barų p + 0,2 p + 0,3 iki 40 barų 1,03 p 1,05 p iki 140 barų 1,05 p 1,08 p iki 250 barų 1,08 p 1,10 p daugiau 250 barų 1,10 p 1,10 p 98. Garo katilo eksploatacinis slėgis yra garo slėgis ištekėjimo iš katilo kolektoriuje. 99. Apsauginiai vožtuvai gali būti sureguliuoti juos pagaminusioje įmonėje. Apsauginių vožtuvų techniniuose dokumentuose turi būti nuoroda, kaip ir kada juos reikia išbandyti. 100. Apsauginiai vožtuvai gali būti bandomi specialiuose stenduose arba darbo vietoje, realiai pakeliant slėgį katile. 101. Dingus įtampai impulsinių apsauginių įtaisų solenoiduose ir apsauginių vožtuvų valdymo sistemoje, valdymo patalpoje turi veikti garsinė ir šviesinė signalizacija. 102. Norėdamas atlikti bet kokius pakeitimus, susijusius su katilo apsauginiais vožtuvais, katilo savininkas privalo tai suderinti su katilo gamintoju. II. VANDENS LYGIO PRIETAISAI 103. Vandens lygio prietaisų kiekį ir įrengimo vietą katiluose, tarp jų ir su laipsniško garinimo būgnais arba su atskirtu skirtuvu, nustato katilo gamintojas. 104. Katilo gamintojas turi užtikrinti nepertraukiamą vandens lygio būgne kontrolę. Kai nenurodyta kitaip, kiekvieno būgninio garo katilo viršutiniame būgne turi būti įrengti ne mažiau kaip du tiesioginio veikimo vandenrodžiai. Jie turi būti saugūs ir patogūs naudoti. 105. Katilo gamintojas nurodo lygio rodiklių veikimo kokybės tikrinimo metodiką, numato pakankamą atjungiamosios armatūros kiekį lygio rodiklį atjungti remontui. 106. Prie tiesioginio veikimo vandens lygio matavimo prietaiso, prie jo prijungiamųjų vamzdžių arba atvamzdžių neleidžiama jungti kitų prietaisų, išskyrus vandens ribinių lygių signalinio prietaiso jutiklį, jeigu dėl to nesutrinka vandenrodžio veikimas. 107. Vamzdžių, jungiančių vandenrodžius prietaisus su katilu, konfigūracija turi būti tokia, kad juose nesusidarytų vandens kliuviniai, nuogulos ir kad juos būtų galima išvalyti. Jungiamieji vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo kuro degimo produktų šiluminio poveikio ir užšalimo. 108. Garo katilų tiesioginio veikimo vandens lygio matavimo įtaisuose naudojamas medžiagas pagal užsakovo technines sąlygas parenka katilo gamintojas. 109. Tiesioginio veikimo vandens lygio matavimo įtaisai turi būti įrengti ir apšviesti taip, kad vandens lygis būtų gerai matomas. 110. Didesnio kaip 40 bar slėgio būgne katiluose įrengti tiesioginio veikimo vandens lygio matavimo įtaisai privalo turėti gaubtus, apsaugančius personalą permatomų plokštelių trūkimo atveju. 111. Vandens lygio matavimo įtaisai privalo turėti uždarančiuosius įtaisus (čiaupus arba ventilius), kuriais būtų galima atjungti nuo katilo ir prapūtimo vamzdžio. 112. Ant uždaromosios armatūros turi būti aiškiai nurodyta (išlieta, iškalta arba pažymėta dažais) atidarymo ir uždarymo kryptys, ant čiaupo – kaiščio angos padėtis. 113. Vandeniui nuleisti vandenrodžių įtaisų prapūtimo metu turi būti užtikrintas laisvas vandens nuotėkis. 114. Esant didesniam kaip 40 bar slėgiui būgne, vandens lygio matavimo įtaisai privalo turėti du nuosekliai įrengtus uždarančiuosius įtaisus, kuriais būtų galima atjungti juos nuo būgno. Antrasis pagal terpės tekėjimo kryptį uždarantysis įtaisas turi būti greitai veikiantis. 115. Vandenrodžio prietaiso permatomo elemento aukštis į kiekvieną pusę turi būti ne mažiau kaip 25 mm didesnis, nei leidžiamoji kraštutinė vandens lygio riba. 116. Ant kiekvienos tiesioginio ir netiesioginio veikimo vandens lygio rodyklės turi būti nurodyti leidžiamieji aukščiausias ir žemiausias vandens lygiai. 117. Jeigu vandens lygio rodyklės sudarytos iš kelių vandenrodžių dalių, šios turi būti išdėstytos taip, kad be pertrūkių rodytų vandens lygį būgne. 118. Jeigu atstumas tarp aikštelės, nuo kurios stebimas vandens lygis viršutiniame būgne, ir tiesioginio veikimo vandenrodžių įtaisų yra didesnis nei 6 m ir tais atvejais, kai įtaisai blogai matomi, vandens lygio stebėjimo vietoje gali būti įrengti du pažeminti arba distancinio veikimo vandens lygio matavimo prietaisai. Šiuo atveju katilo būgne leidžiama įrengti vieną tiesioginio veikimo vandenrodį įtaisą. 119. Pažeminti ar nuotoliniai vandens lygio matavimo prietaisai turi būti prijungti prie katilo būgno atskirais atvamzdžiais ir privalo turėti raminamuosius įtaisus. 120. Katilo savininkas, suderinęs su katilo gamintoju, gali parinkti kitokius vandens lygio garo katilų viršutiniame būgne kontrolės įtaisus. III. SLĖGIO MATAVIMO PRIETAISAI (MANOMETRAI) 121. Kiekvienam katilui gamintojo arba Taisyklių nustatytose vietose turi būti įrengti garo, vandens slėgį parodantys manometrai. 122. Manometrai turi būti įrengti: 122.1. kiekvieno garo katilo būgne ir jeigu yra garo perkaitintuvas – už perkaitintuvo prieš pagrindinę katilo garotiekio sklendę; 122.2. tiesiasroviuose katiluose – už garo perkaitintuvo prieš uždarantįjį įtaisą; 122.3. kiekvieno garo katilo maitinimo linijoje prieš ir už katilo maitinimą reguliuojančio įtaiso; 122.4. pagal vandens traktą atjungiamame ekonomaizeryje – vandens įtekėjimo vamzdyne prieš uždarymo įtaisą ir apsauginį vožtuvą ir vandens ištekėjimo vamzdyne – prieš uždarymo įtaisą ir apsauginį vožtuvą; 122.5. vandens šildymo katiluose – vandens įtekėjimo į katilą vamzdyne ir vandens ištekėjimo iš katilo vamzdyne prieš uždarymo įtaisą, cirkuliacinių siurblių siurbimo ir spaudimo vamzdynuose, pastatant juos viename lygyje, taip pat katilo maitinimo vamzdynuose ir šilumos tinklų papildymo vamzdynuose. 123. Didesniuose kaip 10 t/h našumo garo katiluose ir didesnio kaip 6 MW galios vandens šildymo katiluose reikia įrengti registruojantįjį manometrą. 124. Manometrų tikslumo klasė turi būti ne žemesnė kaip: 124.1. 2,5 – kai eksploatacinis slėgis iki 25 bar (imtinai); 124.2. 1,5 – kai eksploatacinis slėgis nuo 25 bar iki 140 bar; 124.3. 1,0 – kai eksploatacinis slėgis didesnis kaip 140 bar. 125. Manometro skalė parenkama taip, kad esant eksploataciniam slėgiui jo rodyklė būtų viduriniame skalės trečdalyje. 126. Manometro skalėje turi būti nubrėžtas raudonas brūkšnys, žymintis slėgį, atitinkantį maksimalų leidžiamąjį katilo slėgį, atsižvelgiant į pridėtinį slėgį dėl skysčio stulpo svorio. Vietoj raudono brūkšnio prie manometro korpuso leidžiama pritvirtinti raudonai dažytą metalinę plokštelę, glaudžiai prigludusią prie manometro stiklo. 127. Manometras turi būti įtaisytas taip, kad prižiūrintysis personalas aiškiai matytų jo rodmenis. Prietaiso skalė turi būti vertikalioje plokštumoje arba pasvirusi į priekį kampu iki 30°. 2 m aukštyje nuo stebėjimo aikštelės įrengtų manometrų minimalus skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, įrengtų 2–3 m aukštyje – ne mažesnis kaip 150 mm ir įrengtų 3–5 m aukštyje – ne mažesnis nei 250 mm. Jeigu manometras įrengtas didesniame kaip 5 m aukštyje, žemiau turi būti įrengtas dar vienas dubliuojantis manometras. 128. Priešais kiekvieną manometrą turi būti įrengtas trieigis čiaupas arba kitas analogiškas įtaisas manometrui prapūsti, patikrinti ir atjungti. 129. Manometro negalima naudoti tais atvejais, kai: 129.1. neturi žymens apie atliktą patikrinimą; 129.2. pasibaigė patikros metu nustatytas galiojimo laikas; 129.3. atjungto manometro rodyklė negrįžta prie skalės nulinės padalos tiek, kad viršytų pusę manometrui leidžiamos paklaidos; 129.4. išmuštas stiklas arba yra kitokių manometro gedimų, galinčių paveikti jo rodmenų tikslumą. 130. Kada ir kaip tikrinti manometrus ir kitas slėgio matavimo sistemas, katilo savininkas privalo nurodyti katilo eksploatavimo instrukcijoje. 131. Slėgio matavimo katiluose sistemose, kai slėgio jutikliai yra įjungti nuolatos ir slėgio matavimo įtaisai specialiai netikrinami, turi būti užtikrinta šių slėgio matavimo sistemų nuolatinė veikimo kontrolė – šviesinė ir garsinė signalizacija, informuojanti apie slėgio jutiklių arba antrinių matavimo prietaisų gedimą. 132. Katilo savininkui prireikus pakeisti ar demontuoti projektinę slėgio matavimo sistemą, jis privalo tai suderinti su katilo gamintoju. IV. TEMPERATŪROS MATAVIMO PRIETAISAI 133. Katilo gamintojas turi numatyti ir pateikti pakankamą kiekį prietaisų garo, maitinimo vandens, skystojo kuro, degimo produktų ir kitų srautų bei katilo metalo temperatūrai matuoti. Kartu turi būti nurodyta, kaip ir kada temperatūros matavimo prietaisai ar sistemos turi būti tikrinamos, koks jų veikimo resursas. 134. Kiekviename katilų su garo perkaitintuvais garotiekyje iki pagrindinės sklendės turi būti įrengti prietaisai perkaitinto garo temperatūrai matuoti. Garo katiluose su tarpiniu garo perkaitinimu temperatūros matavimo prietaisai turi būti įrengti tarpinio perkaitintuvo įėjimo ir išėjimo vamzdynuose. 135. Kur ir kiek reikia registruojančiųjų temperatūros prietaisų, sprendžia katilo gamintojas. 136. Kai katilams naudojamas skystasis kuras, kuro tiekimo vamzdyne prie pat katilo turi būti įrengtas termometras kuro temperatūrai prieš purkštuvus matuoti. Šią temperatūrą leidžiama kontroliuoti distanciniais prietaisais, įrengus katilo valdymo skyde antrinį prietaisą. 137. Temperatūros matavimo įtaisai turi būti sistemingai tikrinami katilo savininko nustatyta tvarka pagal grafiką. 138. Temperatūros matavimo sistemose, kai temperatūriniai jutikliai įjungti nuolatos ir neišjungiami, turi būti įrengta nuolatinė temperatūrinių prietaisų veikimo kontrolės sistema su šviesine ir garsine signalizacija valdymo sistemoje, informuojanti apie temperatūrinio jutiklio arba antrinio prietaiso gedimą. 139. Katilo savininkas suderinęs su katilo gamintoju gali pakeisti projektinę temperatūros matavimo sistemą. V. UŽDARANČIOJI IR REGULIUOJANČIOJI ARMATŪRA 140. Katilui eksploatuoti turi būti įrengtas pakankamas kiekis reikiamos kokybės uždarančiosios, reguliuojančiosios ir kt. armatūros. 141. Ant katilo vamzdynų armatūros korpusų privalo būti aiškūs žymenys, kuriuose nurodomi: 141.1. įmonės gamintojos pavadinimas arba prekės ženklas; 141.2. sąlyginis skersmuo; 141.3. sąlyginis slėgis; 141.4. terpės judėjimo kryptis. 142. Kiekvienas armatūros vienetas privalo turėti techninį dokumentą, patvirtinantį pateiktos armatūros kokybę, veikimo resursą ir atitiktį veikimo parametrams. 143. Ant armatūros vairaračių turi būti pažymėta sukimo(si) kryptis – į kurią pusę juos atidaryti ir uždaryti. 144. Armatūra turi būti sumontuota taip, kad būtų patogu ją naudoti ir remontuoti. 145. Armatūros tipą, jos kiekį ir įrengimo vietas turi numatyti katilo gamintojas. VI. SAUGOS ĮTAISAI, APSAUGOS, BLOKAVIMO SISTEMOS IR TECHNOLOGINIAI MATAVIMAI 146. Kiekvienam katilui turi būti įrengti gamintojo ir Taisyklėse nurodyti saugos įtaisai ir apsaugos sistemos, automatiškai, laiku ir patikimai atjungiantys katilą arba jo elementus, technologiniams parametrams neleistinai nukrypus nuo nustatytų eksploatacinių režimų. 147. Garo katiluose su kamerinėmis kūryklomis, pritaikytomis dujiniam ar/ir skystajam kurui deginti, turi būti automatiniai įtaisai, nutraukiantys kuro tiekimą į degiklius, o katiluose su sluoksninėmis kūryklomis kietajam kurui deginti – automatiniai įtaisai, atjungiantieji kūryklos traukos-pūtimo įrenginius ir kuro tiekimo mechanizmus šiais atvejais: 147.1. vandens lygiui būgne sumažėjus žemiau leidžiamojo; 147.2. vandens lygiui būgne pakilus aukščiau leidžiamojo; 147.3. vandens srautui per tiesiasrovį katilą sumažėjus žemiau leidžiamojo; 147.4. kūrykloje užgesus fakelams (fakelui); 147.5. sustojus visiems dūmsiurbliams arba dingus traukai; 147.6. sustojus visiems pūtimo ventiliatoriams; 147.7. sustojus visiems regeneraciniams oro šildytuvams; 147.8. sumažėjus atskirai kūrenamo dujinio arba skystojo kuro slėgiui už reguliavimo vožtuvo žemiau nustatytos reikšmės; 147.9. sumažėjus kartu kūrenamo dujinio ir skystojo kuro slėgiui už reguliavimo vožtuvų žemiau nustatytos reikšmės; 147.10. dingus elektros įtampai apsaugos sistemos grandinėse ar eksploatacinės terpės (pneumatinės, hidraulinės) slėgiui apsaugos ir automatinio valdymo sistemose sumažėjus žemiau leidžiamosios reikšmės; 147.11. sumažėjus oro slėgiui prieš pakuros ardyną (su sluoksninėmis kūryklomis). 148. Vandens šildymo katiluose su kamerinėmis kūryklomis, pritaikytomis dujiniam ar/ir skystajam kurui deginti, turi būti automatiniai įtaisai, nutraukiantys kuro tiekimą į degiklius, o katiluose su sluoksninėmis kūryklomis kietajam kurui deginti – automatiniai įtaisai, atjungiantieji kūryklos traukos-pūtimo įrenginius ir kuro tiekimo mechanizmus šiais atvejais: 148.1. vandens slėgiui ištekėjimo kolektoriuje padidėjus daugiau kaip 5% už leidžiamąjį katilo arba šilumos tinklų vamzdyno slėgį; 148.2. vandens slėgiui kolektoriuje už katilo sumažėjus iki soties slėgio, esant maksimaliai ištekančio iš katilo vandens veikimo temperatūrai; 148.3. užgesus fakelui kūrykloje; 148.4. sustojus visiems dūmsiurbiams arba dingus traukai; 148.5. sustojus visiems pūtimo ventiliatoriams; 148.6. sumažėjus atskirai kūrenamo dujinio arba skystojo kuro slėgiui už reguliavimo vožtuvo žemiau nustatytos reikšmės; 148.7. sumažėjus kartu kūrenamo dujinio ir skystojo kuro slėgiui už reguliavimo vožtuvų žemiau nustatytos reikšmės; 148.8. vandens temperatūrai katilo ištekėjimo vamzdyje pakilus iki 20 laipsnių žemiau soties temperatūros, esant eksploataciniam vandens slėgiui ištekėjimo kolektoriuje. Tekančio per katilą vandens kiekiui sumažėjus, kai ištekėjimo kolektoriuje vanduo pasiekia 20 laipsnių žemesnę temperatūrą negu jo virimo temperatūra, esant eksploataciniam slėgiui ištekėjimo kolektoriuje ir maksimaliai apkrovai. Šis vandens kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: kur: Gmin – minimalus leidžiamas pro katilą pratekančio vandens kiekis, kg/s; Qmax – maksimalus katilo šilumos našumas, MW; ts – vandens virimo temperatūra, esant eksploataciniam slėgiui ištekėjimo kolektoriuje, °C; tį – į katilą įtekančio vandens temperatūra, °C; c – vandens specifinė šiluma, kJ/(kg °C); 148.9. sumažėjus oro slėgiui prieš pakuros ardyną (su sluoksninėmis kūryklomis). 149. Būgniniuose garo katiluose turi būti įrengta automatinė vandens aukšto ir žemo lygių ribinių reikšmių garso signalizacija. 150. Katile turi būti įrengti automatiniai įtaisai (autoreguliavimo sistemos), mažinantys katilo našumą: 150.1. sustojus vienam iš dviejų dūmsiurblių; 150.2. sustojus vienam iš kelių (bendrų) pūtimo ventiliatorių; 150.3. sustojus vienam iš dviejų regeneracinių oro šildytuvų. 151. Katilas turi turėti technologines blokavimo sistemas, kurios: 151.1. draudžia kurti nustatytą laiką neišvėdintos kūryklos degiklius; 151.2. draudžia tiekti kurą į degiklį, jeigu oro užkaiša (vožtuvas) prieš degiklį yra uždaryta arba kai yra išjungtas šio degiklio pūtimo ventiliatorius; 151.3. draudžia kurti degiklius, kol neveikia visi pakūrimo degikliai; 151.4. draudžia tiekti kurą į katilą, kol nesandariai uždarytas nors vienas kuro tiekimo degiklis su elektros ar kitos energijos rūšies pavara uždarymo įtaisas; 151.5. draudžia tiekti kurą į degiklį, jeigu jo uždegimo įtaise arba uždegtuve nėra liepsnos. 152. Turi būti įrengta katilo technologinė signalizacija, pranešanti apie: 152.1. gaisrą (ar jo kilimo grėsmę) oro šildytuvuose; 152.2. skysto kuro slėgio sumažėjimą katilo kolektoriuje mažiau nustatytos reikšmės; 152.3. dujų slėgio už reguliavimo vožtuvo sumažėjimą arba padidėjimą už nustatytas reikšmes; 152.4. oro slėgio sumažėjimą bendrame ortakyje arba šoniniuose ortakiuose mažiau nustatytų dydžių; 152.5. liepsną uždegtuve; 152.6. liepsną apsauginio uždegimo įtaisuose; 152.7. liepsnos užgesimą katilo kūrykloje; 152.8. bet kurios technologinės apsaugos suveikimą. 153. Katilinėje, kurioje dirba nuolatiniai operatyviniai darbuotojai, turi būti įrengta papildoma (valdymo pulte) technologinė signalizacija, įspėjanti apie saugos automatikos kontroliuojamų parametrų nukrypimus, kai: 153.1. sumažėjo skystojo kuro slėgis ir temperatūra bendrame katilinės kolektoriuje; 153.2. sumažėjo ar padidėjo dujinio kuro slėgis bendrame katilinės kolektoriuje; 153.3. sumažėjo vandens slėgis bendruose katilų maitinimo vamzdynuose (kai nuolat veikia maitinimo siurbliai); 153.4. padidėjo ar sumažėjo vandens slėgis grįžtamajame šilumos tinklų vamzdyne. 154. Greitaeigiai kuro uždarymo vožtuvai privalo suveikti nuo rezervinių maitinimo šaltinių arba pastovios srovės akumuliatorinių baterijų. 155. Parametrų reikšmes, kurioms esant turi suveikti technologinės apsaugos sistemos signalizacija, nustato katilo gamintojas, katilo savininkas arba specializuota derinimo įmonė. Saugos įtaisai neturi atlikti reguliavimo funkcijų. 156. Katiluose su degikliais, turinčiais individualius pūtimo ventiliatorius, turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, nutraukiantys kuro tiekimą į degiklį sustojus ventiliatoriui. 157. Būtinumą įrengti katiluose papildomus apsauginius įtaisus (apsaugos sistemas) nustato katilo gamintojas ir projektuotojas. 158. Skystuoju arba dujiniu kuru kūrenamuose katiluose-boileriuose turi būti įrengt …