KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS N U T A R I M A S DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. RUGPJŪČIO 1 D. 1998 m. liepos 24 d. Nr. 3 Vilnius Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462). Komisija nutaria: 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. rugpjūčio 1 d. 2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1998 m. birželio mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,509, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. rugpjūčio 1 d. 45 300 litų. KOMISIJOS PIRMININKĖ J. KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 3 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1998 m. rugpjūčio 1 d. I. STATINIAI 1 lentelė Statinio pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo statinio 1 m3 (1 m2) vidutinė statybos vertė (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais) Kasmetinis eksploatuojamo statinio vertės sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų 1589 0,8 1.2. stambiaplokščiai 1382 0,8 1.3. monolitiniai 1642 0,7 1.4. rąstų 687 1,5 1.5. karkasiniai, žiogriniai 476 2,5 1.6. žiogriniai apmūryti 721 2,5 2. Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose) 2.1. gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1. skydiniai – rąstų 2.1.1.1. iki 200 m3 262 1,5 2.1.1.2. daugiau kaip 200 m3 198 1,5 2.1.2. mūriniai vieno aukšto 2.1.2.1. iki 150 m3 262 0,8 2.1.2.2. daugiau kaip 150 m3 178 0,8 2.1.3. mūriniai dviejų aukštų 160 0,8 2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai 280 0,8 2.1.5. stambiaplokščiai 228 0,8 2.1.6. karkasiniai, žiogriniai 183 2,5 2.1.7. plūkto molio, keramzitbetonio, skydiniai (senos statybos) 143 2,0 2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos) 333 1,5 2.1.9. šlakbetonio 128 0,8 2.2. gyvenamųjų namų priestatai 1 m3 2.2.1. mūriniai 234 1,2 2.2.2. blokiniai 178 1,2 2.2.3. mediniai karkasiniai 174 2,5 2.3. sodo nameliai 1 m3 2.3.1. mediniai 246 1,5 2.3.2. mūriniai 198 1,2 2.3.3. karkasiniai, žiogriniai 183 2,5 2.4. garažai, garažų boksai 1 m2 2.4.1. mūriniai 480 1,2 2.4.2. blokiniai 586 1,2 2.4.3. metaliniai neapšiltinti 200 2,0 2.4.4. metaliniai apšiltinti 280 2,0 2.5. ūkiniai pastatai 1 m3 2.5.1. mūriniai 156 1,2 2.5.2. blokiniai 78 1,2 2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti 138 3,0 2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti 82 3,0 2.5.5. rąstų 146 2,0 2.6. ūkinių pastatų priestatai 1 m3 2.6.1. plytų ir blokų 118 1,2 2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti 138 3,0 2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti 82 3,0 2.7. verandos 1 m3 2.7.1. mūrinės vieno aukšto 173 1,2 2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus) 149 1,2 2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto 198 2,5 2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų 101 1,2 2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų 118 2,5 2.8. rūsiai 1 m3 149 kaip pagr. past. 2.8.1. pusrūsiai 124 kaip pagr. past. 2.8.2. kiemo mūriniai 228 1,2 2.9. mansardos 1 m3 2.9.1. mūrinės 143 kaip pagr. past. 2.9.2. medinės 138 kaip pagr. past. 2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) 2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 1 m2 192 2,0 2.10.2. mediniai rąstų, iš molio 1 m2 189 3,0 2.10.3. mediniai karkasiniai 1 m2 68 5,0 2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 269 1,2 2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 33 5,0 2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 53 5,0 2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 54 3,0 2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta 1 m2 38 3,0 2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta 1 m2 27 5,0 2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 107 3,0 2.10.11. tvora iš g/b elementų 1 m2 100 2,0 2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. 216 3,0 2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti vnt. 216 5,0 2.10.14. vartai iš lentų, dažyti vnt. 308 5,0 2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 27 3,0 2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 38 3,0 2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 8 3,0 2.10.18. bordiūrai 1 m 27 3,0 2.11. šiltnamiai 1 m2 2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti 94 3,0 2.11.2. medinio rėmo įstiklinti 77 5,0 2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele 37 5,0 3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 3.1. arkiniai metaliniai sandėliai 1 m3 3.1.1. neapšiltinti 69 2,0 3.1.2. apšiltinti 129 2,0 3.2. kultūros paveldo objektai 1 m3 383 1,2 3.3. administraciniai visuomeniniai 1 m3 3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai 234 0,8 3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai 246 0,8 3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties 303 0,8 3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties 3.3.4.1. iki 2000 m3 293 0,8 3.3.4.2. 2001–3000 m3 262 0,8 3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties 296 0,8 3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties 322 0,8 3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.4.1. plytų 322 0,8 3.4.2. blokų 335 0,8 3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.5.1. plytų 289 0,8 3.5.2. blokų 306 0,8 3.6. gamybiniai mūriniai 1 m3 143 1,2 3.7. sandėliai mūriniai 1 m3 138 1,2 3.8. kuro rezervuarai 1 m3 3.8.1. vienasieniai 1-10 m3 talpos 116* 3,0 3.8.2. dvisieniai 15–50 m3 talpos 234* 3,0 3.9. daržinės lentų 1 m3 45 3,0 3.10. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.9 punktuose) 1 m3 216 1,9 VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI 2 lentelė Vietovės pavadinimas Butai daugiabučiuose pastatuose Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pasta-tuose ir negyvenamuosius pastatus) Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos vieno ir dviejų kambarių trijų ir daugiau kambarių gyv. namai ir kt. statiniai, išvardyti 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai bankų pastatai ir jų centriniai filialai Administracinės (biurų) patalpos kitos paskirties objektai patalpos, priklausančios įmonės (įstaigos) pastatų kompleksui atskirai įrengtos patalpos (butuose, namuose ir pan.) A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1. Vilnius 1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos, Čiurlionio gatvės 1,65 1,50 2,10 1,20 2,50 1,60 2,00 1,70 1,80 1,50 1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę) 1,35 1,45 1,90 0,85 1,10 2,00 1,30 1,80 1,40 1,55 1,30 1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos 1,20 1,15 1,80 0,80 1,00 1,50 1,10 1,40 1,30 1,35 1,00 1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė 1,15 1,10 1,60 0,65 1,00 1,40 1,00 1,30 1,20 1,25 0,90 1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos 1,00 1,00 1,50 0,60 0,80 1,30 1,00 1,30 1,20 1,25 0,90 2. Kaunas 2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis 1,05 1,00 1,60 1,25 1,50 0,70 1,75 0,75 1,10 0,65 2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas) 1,20 1,15 1,75 1,30 1,70 1,00 1,95 1,05 1,25 0,95 2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas) 1,45 0,90 1,70 0,95 1,15 0,85 2.4. Žaliakalnis, 1–3 mikrorajonai 0,90 0,80 1,20-1,40 1,05 1,35 0,65 1,65 0,70 0,95 0,60 2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai 0,75 0,65 1,20 0,75 0,90 1,10 0,55 1,55 0,60 0,80 0,50 2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai 0,70 0,60 1,10 0,70 0,85 1,00 0,50 1,45 0,55 0,75 0,45 2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai 0,65 0,60 0,95 0,70 0,80 0,95 0,50 1,35 0,55 0,70 0,45 2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda 0,60 0,55 0,85 0,65 0,75 0,90 0,50 1,25 0,55 0,65 0,45 2.9. Vytėnai (tik kvartalas apribotas Vytėnų gatve ir magistrale Vilnius-Kaunas) 0,60 0,50 0,95 0,60 0,70 0,85 0,45 1,15 0,50 0,65 0,40 2.10. Kiti gyvenamieji rajonai 0,50 0,40 0,70 0,50 0,65 0,80 0,40 1,05 0,45 0,55 0,35 3. Klaipėda 3.1. Senamiestis 1,20 1,10 1,00 0,90 1,20 0,90 1,30 0,90 1,10 0,80 3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas 1,05 1,00 0,95 0,80 1,00 0,80 1,30 0,90 1,05 0,70 3.3. Senasis mikrorajonas 0,85 0,80 0,90 0,50 0,60 1,00 0,75 1,30 0,80 0,90 0,70 3.4. Naujasis mikrorajonas 0,80 0,75 0,90 0,60 0,80 0,45 1,10 0,60 0,80 0,40 4. Palanga 4.1. Senoji dalis 1,20 1,10 1,35 0,80 1,30 ** 0,90 1,35 0,90 1,10 0,80 4.2. Naujasis mikrorajonas 1,00 0,90 1,00 0,80 0,80 1,10 ** 0,75 1,35 0,80 1,00 0,70 4.3. Šventoji, Vilmiškės, Kontininkai, Nemerseta, Užkanavės, Būtingė, Monciškės, Kunigiškiai 0,80 0,75 1,00 0,60 0,60 1,00 ** 0,60 1,20 0,70 0,75 0,50 5. Neringa 5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės 1,80 1,50 1,60 0,80 1,40 ** 1,10 1,45 1,05 1,30 1,00 5.2. Kitos gyvenvietės 1,20 1,10 1,20 0,60 1,10 ** 1,05 1,35 1,00 1,05 1,00 6. Šiauliai 6.1. Centras 0,60 0,50 1,20 0,55 1,00 0,75 1,35 0,80 0,90 0,70 6.2. Zoknių rajonas 0,40 0,40 0,70 0,30 0,45 0,70-0,80 0,50 1,00 0,60 0,70 0,30-0,40 6.3. Pietinis rajonas 0,55 0,50 1,00 0,50 0,80-1,00 0,60 1,25 0,70 0,65 0,50-0,60 6.4. Pėsčiųjų takas 1,00 0,90 0,50 1,20-1,50 1,10 1,75 1,25 1,50 1,10 6.5. Draugystės, Žemaitės gatvių ir Aušros al. kvartalas 0,75 0,70 1,20 0,50 1,00-1,20 0,90 1,45 1,05 1,20 0,50-0,60 6.6. Pabalių, Vairo, Spindulio, Dubijos ir Medelyno rajonai 1,00 0,90 0,60 1,15 0,75 0,65 0,45 7. Panevėžys 7.1. Centras 0,65 0,60 0,70 0,60 0,70 0,55 1,10 0,70 0,70 0,50 7.2. Geležinkelio, S. Kerbedžio gatvės 0,50 0,45 0,50 0,40 0,65 0,55 1,00 0,65 0,65 0,50 7.3. Kiti rajonai 0,60 0,55 0,50 0,20 0,40 0,65 0,55 1,00 0,65 0,65 0,50 8. Alytus 8.1. Senamiestis 0,70 0,60 0,90 0,60 0,90 0,50 1,10 0,45 0,60 0,45 8.2. Vidzgirio mikrorajonas, I Alytaus teritorija 0,65 0,50 0,80 0,60 0,80 0,50 1,00 0,45 0,50 0,45 8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai 0,55 0,45 0,80 0,50 0,70 0,45 0,90 0,40 0,45 0,40 8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai 0,50 0,40 0,70 0,40 0,50 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 8.5. Ulonų gatvės ir Daugų gatvės rajonai 0,45 0,35 0,60 0,30 0,40 0,50 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 9. Marijampolė 9.1. Centras 0,70 0,60 0,70 0,60 0,80 0,55 1,00 0,50 0,80 0,50 9.2. Karinis miestelis 0,65 0,55 0,55 0,45 0,55 0,40 0,75 0,40 0,55 0,40 9.3. Kiti rajonai 0,65 0,60 0,55 0,35 0,45 0,60 0,40 0,80 0,40 0,60 0,40 10. Druskininkai 10.1. Centras 0,60 0,50 0,80 0,70 0,80 0,45 1,00 0,40 0,50 0,40 10.2. Kalviškių rajonas 0,55 0,40 0,70 0,60 0,70 0,45 0,90 0,40 0,40 0,40 10.3. Gardino gatvė, Ratnyčia 0,50 0,40 0,70 0,30 0,50 0,60 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 11. Birštonas 0,60 0,60 0,80 0,40 0,50 0,80 0,40 1,05 0,40 0,65 0,40 12. Visaginas 0,30 0,30 0,30 0,20 0,30 0,40 0,30 0,70 0,35 0,40 0,30 13. Utena 13.1. Centras 0,60 0,55 0,60 0,50 0,50 0,40 0,80 0,60 0,75 0,40 13.2. Kiti rajonai 0,55 0,50 0,50 0,40 0,35 0,45 0,35 0,80 0,45 0,65 0,35 14. Tauragė 14.1. Centras (išskyrus I aukštą) 0,50 0,45 0,80 0,90 0,45 0,80 0,35 0,60 0,30 14.2. Centras (I aukštas) 0,65 0,65 0,80 0,65 1,00 0,40 0,80 0,40 0,70 0,40 14.3. Tarailių rajonas 0.35 0,25 0,50 0,35 0,60 0,30 0,70 0,30 0,45 0,30 14.4. Jovarų rajonas 0,50 0,35 0,60 0,30 0,30 0,45 0,30 14.5. Kiti rajonai 0,40 0,30 0,65 0,50 0,80 0,30 0,80 0,30 0,60 0,30 15. Telšiai 15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio (išskyrus namus Nr. 15,17), Lygumų, Tulpių (išskyrus namą Nr. 4), Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės 0,35 0,30 0,40 0,35 0,40 0,25 0,70 0,40 0,40 0,30 15.2. Respublikos, Turgaus gatvės 0,30 0,25 0,55 0,25 0,40 0,25 0,70 0,45 0,50 0,40 15.3. Saulėtekio gatvės Nr. 15,17, Tulpių gatvės Nr. 4 ir kitos gatvės 0,30 0,25 0,40 0,20 0,25 0,40 0,25 0,70 0,40 0,40 0,30 16. Lazdijai 0,50 0,45 0,70 0,20 0,40 0,70 0,40 0,75 0,35 0,45 0,35 17. Varėna 17.1. I Varėna 0,35 0,30 0,50 0,25 0,20 0,40 0,30 0,60 0,30 0,30 0,30 17.2. II Varėna 0.50 0,40 0,60 0,25 0,40 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 18. Raseiniai 0,40 0,30 0,50 0,40 0,30 0,70 0,30 0,75 0,30 0,60 0,30 19. Kėdainiai 0,30 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,45 0,80 0,50 0,50 0,40 20. Jonava 0,35 0,35 0,40 0,20 0,45 0,40 0,30 0,70 0,35 0,40 0,30 21. Kaišiadorys 0,50 0,45 0,50 0,40 0,65 0,50 0,30 0,75 0,35 0,55 0,30 22. Prienai 0,40 0,40 0,60 0,30 0,30 0,60 0,40 0,80 0,45 0,45 0,40 23. Šakiai 0,50 0,40 0,55 0,25 0,30 0,50 0,40 0,75 0,35 0,60 0,35 24. Kupiškis 0,25 0,25 0,40 0,20 0,25 0,50 0,45 0,70 0,45 0,45 0,40 25. Biržai, Pasvalys 0,40 0,40 0,50 0,20 0,35 0,50 0,45 0,70 0,50 0,50 0,40 26. Pakruojis 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 27. Kelmė 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 28. Radviliškis 28.1. Laisvės alėja, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,30 28.2. Daukanto, Basanavičiaus, Daujočių gatvės 0,30 0,30 0,40 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,30 28.3. Kitos gatvės 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,30 0,30 0,30 29. Joniškis 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,35 0,75 0,40 0,50 0,30 30. Šilalė 0,45 0,35 0,65 0,30 0,20 0,80 0,25 0,75 0,30 0,60 0,25 31. Jurbarkas 0,40 0,30 0,60 0,20 0,30 0,60 0,30 0,75 0,30 0,50 0,25 32. Plungė 32.1. Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvės ir Parko alėja 0,30 0,25 0,40 0,30 0,40 0,25 0,65 0,40 0,40 0,30 32.2. Kitos gatvės 0,35 0,30 0,45 0,20 0,30 0,40 0,25 0,65 0,40 0,40 0,30 33. Anykščiai 0,40 0,35 0,50 0,25 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 34. Ukmergė 34.1. Centras, Pivonijos kvartalas 0,40 0,35 0,50 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 34.2. Kiti rajonai 0,35 0,30 0,50 0,25 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 35. Širvintos 0,40 0,35 0,50 0,30 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 36. Mažeikiai 0,40 0,35 0,55 0,30 0,40 0,55 0,35 0,75 0,40 0,40 0,35 37. Akmenė, Naujoji Akmenė 0,15 0,15 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 0,55 0,20 0,25 0,20 38. Venta 0,20 0,15 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 0,55 0,20 0,25 0,20 39. Skuodas 0,35 0,30 0,40 0,25 0,25 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,25 40. Trakai 1,20 1,10 1,10 0,50 0,70 1,50 1,00 1,10 1,00 1,20 0,80 41. Šalčininkai 0,35 0,35 0,50 0,35 0,20 0,55 0,40 0,70 0,50 0,50 0,30 42. Švenčionys 0,40 0,40 0,55 0,30 0,40 0,40 0,35 0,70 0,60 0,60 0,35 43. Vilkaviškis 0,50 0,50 0,55 0,30 0,30 0,60 0,50 0,75 0,45 0,60 0,45 44. Rokiškis 44.1. Centras 0,45 0,40 0,60 0,20 0,50 0,50 0,35 0,70 0,40 0,45 0,30 44.2. Kiti rajonai 0,45 0,40 0,60 0,20 0,30 0,50 0,35 0,70 0,40 0,45 0,30 45. Kretinga 45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas 0.50 0,45 0,50 0,30 0,50 0,40 0,70 0,40 0,50 0,30 45.2. Kiti rajonai 0.35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,35 0,70 0,40 0,50 0,30 46. Gargždai 0,45 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,35 0,70 0,40 0,45 0,30 47. Šilutė 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,25 0,70 0,30 0,45 0,30 48. Ignalina 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,25 0,70 0,30 0,45 0,30 49. Molėtai 0,35 0,35 0,50 0,30 0,20 0,50 0,35 0,70 0,35 0,45 0,30 50. Zarasai 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 51. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,35 0,70 0,35 0,40 0.25 52. Vilniaus r. 52.1. Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai 0,70 0,70 0,90 0,50 0,45 0,80 0,50 0,70 0,60 0,45 52.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai 0,35 0,35 0,50 0,35 0,25 0,60 0,40 0,35 0,35 0,30 52.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai 0,25 0,25 0,35 0,20 0,20 0,40 0,30 0,30 0,25 0,20 52.4. Kitos kaimo vietovės 0,25 0,25 0,25 0,15 0,15 0,20 0,15 0,15 0,15 0,15 53. Kauno r. 53.1. Kačerginė, Kulautuva 0,40 0,40 0,60 0,40 0,30 0,70 0,40 0,45 0,45 0,40 53.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai, Žiegždriai 0,55 0,45 0,55 0,30 0,30 0,60 0,40 0,45 0,60 0,40 53.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai 0,40 0,40 0,55 0,40 0,30 0,60 0,40 0,45 0,45 0,40 53.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas, Vytėnai (išskyrus kvartalą apribotą Vytėnų gatve ir magistrale Vilnius-Kaunas) 0,30 0,30 0,40 0,40 0,30 0,40 0,30 0,35 0,35 0,30 54. Klaipėdos r. 54.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės 0,40 0,35 0,50 0,20 0,40 0,35 0,35 0,40 0,30 55. Kretingos r. 55.1. Vydmantai 0,40 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,35 0,35 0,40 0,30 56. Šiaulių r. 56.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas 0,30 0,30 0,60 0,20 0,30 0,40-0,50 0,30 0,40 0,40 0,20-0,30 56.2. Naisiai, Ringuvėnai, Voveriškiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkė 0,20 0,20 0,45 0,20 0,30 0,30-0,40 0,30 0,30 0,30 0,20-0,25 56.3. Meškuičiai, Kužiai 0,25 0,25 0,40 0,20 0,30 0,35 0,40 0,40 0,40 0,25 56.4. Kuršėnų centras 0,35 0,30 0,45 0,20 0,25 0,50 0,40 0,40 0,40 0,25 56.5. Kuršėnų likusi dalis, Micaičiai 0,25 0,20 0,35 0,20 0,20 0,35 0,35 0,30 0,30 0,25 56.6. Sveikatingumo kompleksas Kurtuvėnų landšaftiniame draustinyje 0,40 0,40 57. Kelmės r. 57.1. Tytuvėnai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30-0,40 0,30 0,25 0,25 0,20-0,30 57.2. Užventis 0,15 0,15 0,20 0,20 0,20 0,30 0,25 0,20 0,20 0,20 58. Radviliškio r. 58.1. Baisogala, Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,20 0,75 0,25 0,25 0,25 58.2. Tyruliai 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,20 59. Joniškio r. 59.1. Žagarė 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,25 0,20 60. Pakruojo r. 60.1. Linkuva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,25 0,20 60.2. Jovarų, Pakruojo kaimai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,25 0,20 61. Panevėžio r. 61.1. Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės 0,35 0,35 0,35 0,20 0,30 0,40 0,35 0,40 0,40 0,30 62. Biržų r. 62.1. Pabiržė, Biržų priemiestis 0,35 0,30 0,35 0,20 0,30 0,40 0,25 0,30 0,30 0,30 63. Lazdijų r. 63.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai 0,35 0,30 0,40 0,20 0,20 0,40 0,25 0,20 0,30 0,20 64. Varėnos r. 64.1. Merkinė, Neravai, Grūtas 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,25 0,20 0,30 0,20 65. Alytaus r. 65.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,20 0,30 0,20 66. Marijampolės r. 66.1. Kumelionių gyvenvietė 0,45 0,45 0,50 0,25 0,25 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 66.2. Mokolų gyvenvietė 0,45 0,45 0,50 0,25 0,25 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 66.3. Kazlų Rūda 0,45 0,45 0,50 0,25 0,30 0,40 0,30 0,70 0,30 0,40 0,30 66.4. Kalvarija 0,45 0,45 0,50 0,25 0,30 0,40 0,30 0,70 0,30 0,40 0,30 67. Šakių r. 67.1. Kudirkos Naumiestis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,25 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 67.2. Gelgaudiškis 0,35 0,30 0,35 0,20 0,25 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 68. Jurbarko r. 68.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai 0,20 0,20 0,40 0,30 0,15 0,15 0,15 69. Tauragės r. 69.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras, Butkeliai 0,25 0,20 0,60 0,15 0,30 0,25 0,20 69.2. Skaudvilė 0,30 0,30 0,50 0,20 0,35 0,20 0,15 70. Telšių r. 70.1. Degaičių, Ryškėnų, Rainių gyvenvietės 0,25 0,20 0,30 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 70.2. Varnių m. 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,15 0,20 0,20 0,20 70.3. Miesteliai Telšių rajone 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,15 0,15 0,20 0,20 71. Plungės r. 71.1. Plateliai, Rietavas 0,25 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,15 0,20 0,20 0,20 71.2. Miesteliai Plungės rajone 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,15 0,15 0,20 0,20 72. Trakų r. 72.1. Grigiškės 0,80 0,70 0,80 0,60 0,60 0,90 0,60 0,60 0,60 0,50 72.2. Elektrėnai 0,40 0,40 0,50 0,25 0,35 0,45 0,40 0,40 0,40 0,40 72.3. Vievis 0,40 0,40 0,50 0,35 0,30 0,45 0,40 0,50 0,50 0,50 72.4. Lentvaris 0,70 0,70 0,80 0,50 0,50 0,70 0,60 0,50 0,50 0,50 72.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis 0,35 0,35 0,45 0,25 0,15 0,30 0,15 0,25 0,25 0,15 72.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos 0,30 0,30 0,40 0,15 0,15 0,30 0,15 0,20 0,20 0,15 73. Švenčionių r. 73.1. Pabradė 0,40 0,40 0,45 0,30 0,40 0,50 0,40 0,40 0,40 0,40 0,35 73.2. Švenčionėliai 0,40 0,40 0,40 0,30 0,40 0,45 0,40 0,40 0,40 0,40 0,35 73.3. Cirkliškių, Kaltanėnų, Adutiškių, Nagūnų, Svirkų, Strunaičių, Sarių gyvenvietės ir kaimai 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,30 0,30 0,25 73.4. Kitos gyvenvietės 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,20 0,20 74. Vilkaviškio r. 74.1. Kybartai 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,40 0,35 0,70 0,35 0,40 0,35 74.2. Virbalis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,40 0,35 0,70 0,30 0,40 0,30 75. Šalčininkų r. 75.1. Eišiškės, Baltoji Vokė 0,30 0,30 0,40 0,20 0,20 0,40 0,30 0,30 0,20 0,20 0,20 75.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmeninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,20 75.3. Jašiūnai, Šalčininkėliai, Šalčininkų kaimas 0,30 0,30 0,40 0,30 0,20 0,40 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25 75.4. Kitos gyvenvietės 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 76. Rokiškio r. 76.1. Juodupė, Pandėlys 0,20 0,20 0,25 0,20 0,30 0,25 0,30 0,25 0,20 76.2. Obeliai 0,25 0,25 0,30 0,20 0,30 0,25 0,30 0,25 0,20 76.3. Kavoliškis 0,20 0,20 0,40 0,30 0,30 0,25 0,30 0,25 0,20 77. Šilalės r. 77.1. Kvėdarna 0,15 0,15 0,35 0,15 0,15 0,30 0,20 0,15 78. Ignalinos r. 78.1. Strigailiškių, Palūšės, Ginučių kaimai 0,25 0,20 0,40 0,35 0,20 0,20 79. Molėtų r. 79.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ąžubailių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnieriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai 0,20 0,20 0,35 0,20 0,25 0,20 0,20 80. Utenos r. 80.1. Klovinių, Nemeikščių, Naujasodžio, Šilinės, Mockėnų, Padbuožės, Grybelių, Atkotiškio kaimai 0,30 0,25 0,40 0,35 0,40 0,25 0,25 80.2. Kitos Utenos rajono gyvenvietės 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 81. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės 0,15 0,15 0,20 0,25 0,20 0,15 0,15 0,15 82. Raseinių r. 82.1. Ariogala 0,35 0,30 0,40 0,20 0,35 0,45 0,25 0,50 0,25 0,40 0,20 83. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,50 0,25 0,35 0,20 84. Miesteliai (tradiciniai) 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,30 0,20 85. Kitos kaimo tipo gyvenvietės 85.1. Visi veikiantys objektai 0,20 0,20 0,20-0,30 0,20 0,20 0,20-0,30 0,20 0,20 0,25 0,15-0,25 85.2. Visi neveikiantys objektai 0,05 0,05 0,05 85.3. Kultūros paveldo objektai 0,30 0,30 Pastabos: 1. Visų rūšių statinių vidutinė statybos vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš 1 m2 (1 m3) vidutinės statybos vertės. 2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusio bendro ploto (tūrio) vidutinė statybos vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) vidutinės statybos vertės, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 3. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė, nesant juose visų patogumų, mažinama atitinkamai: 3.1. nesant vandentiekio – 8%; 3.2. nesant kanalizacijos – 5%; 3.3. nesant karšto vandens – 4%; 3.4. nesant centrinio šildymo įrangos – 6%; 3.5. butų vidutinė statybos vertė pagal 3 pastabos 3.1 – 3.4 punktus nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai; 3.6. nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%; 3.7. butas įrengtas mansardoje – 8%; 3.8. butas įrengtas pusrūsyje – 15%; 3.9. butas įrengtas rūsyje – 25%; 3.10. butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%; 3.11. butas lovų tipo bendrabučiuose – 50%, netaikant kitų 3 pastabos punktų; 3.12. butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%; 3.13. už kiekvieną išvardytą nepatogumą – bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę (įėjimas į virtuvę per kambarį), kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko – 2%; 3.14. butas be apdailos – 20%; 3.15. butas monolitiniame name – 4%. 4. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė didinama: 4.1. langai su stiklo paketais (plastikiniai, mediniai) – 10%; 4.2. kietmedžio parketas, durys – 15%; 4.3. modernaus dizaino plytelės (virtuvėje, vonioje, tualete) – 4%; 4.4. šiuolaikinė įranga (apšildomos grindys, masažinės vonios, dušų kabinos, apsauginės signalizacijos) – 15%; 4.5. sienų, lubų pagerinta apdaila (išskyrus darbus paminėtus šios pastabos 4.3 punkte) – 6%. 5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4 – 2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8. 8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms. 9. Statinių (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama: 9.1. statinio vidutinę statybos vertę pakoreguojant kasmetiniu eksploatuojamo statinio vertės sumažinimo procentu (1 lentelės 3 skiltis), tačiau neviršijant 70 procentų bendro nusidėvėjimo, 3 ir 4 pastabų punktuose numatytų pataisų procentų suma ir, priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė); 9.2. nustatant vidutinę rinkos vertę butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų statinių vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis); 9.3. išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu statinių nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta vidutinė statybos vertė; 9.4. statinių nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo jų priėmimo eksploatacijai metų, įskaitant pridavimo eksploatacijai metus. 10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytiems 6 skiltyje objektams, taikomi ir poilsio namams. 11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose: gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1 – 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20-1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70-1,50 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,30-0,60 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.5 punktų 11 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1 – 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 85.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 85.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15-0,25 (žr. 2 lentelės 85.1 punkto 11 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30-0,50 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 57.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 57.1 punktų 11 skiltį). 12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vidutinę rinkos vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais). 13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos vertę, vietovės pataisos koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus). 14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus. 15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento. 16. Nustatant vidutinę rinkos vertę veikiantiems inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą – 1,00, neveikiantiems – 0,50. 17. Bankinės paskirties patalpoms taikomi administracinių (biurų) patalpų vietovės pataisos koeficientai (žr. 2 lentelės 9,10 skiltis). 18. Apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę neeksploatuojamiems objektams (išskyrus kaimo tipo gyvenvietes, kurioms taikomas 2 lentelės 85.2 punkto koeficientas), apskaičiuota statinio vidutinė rinkos vertė mažinama 50 procentų. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS) 3 lentelė Žemės sklypo paskirtis Bazinė kaina ir pataisos koeficientai A 1 1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai Bazinė kaina – Lt/m2 1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 40 1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose 20 1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001–100 000 gyventojų 10 1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001–20 000 gyventojų 5 1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose 2 1.6. Kitose vietovėse 1 Pataisos koeficientai: K1-žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) – 0,4 K2-žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro – 1,6 K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2 – 5

1. km)nuo miesto – 1,2 K4-žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei – komercinei veiklai – 1,5 K5-žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 3,0 K6-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa – 0,6 K7-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa – 1,5 2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 – 1,5 10 000 – 100 000 – 1,2 K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius) Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11-žemės sklypas yra arti (iki 2
2. km)nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba – 2,0 parduodant be sodybos – 1,4 K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 – 1,1 K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. – 1,0 51 – 80 proc. – 1,1 daugiau kaip 80 proc. – 1,2 K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių – 0,6 K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas – 1,2 galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį) – 2,0 numatoma ūkinės-komercinės paskirties objekto statyba – 3,0 K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 5,0 K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 K18-žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje – 5,0 4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą) Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K19-brandaus amžiaus miškas pagal vyraujančias medynų rūšis ir (arba) jame leidžiami pagrindiniai kirtimai: ąžuolynai, uosynai – 5,0 pušynai – 4,0 eglynai – 3,5 beržynai, juodalksnynai – 2,0 drebulynai – 1,5 K20–kiti miškai: esant žemės paklausai – 1,0 nesant žemės paklausos – 0,5 Pastabos: 1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės skypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. 2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia: 2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis; 2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos; 2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus. 3. Nesant patikimos informacijos koeficientų K1, K2, K3, K5, K6, K7, K8, K10, K14, K15, K16, K17 K18, K19, K20 reikšmės prilyginamos 1,00. 4. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoje 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų, naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS 4 lentelė Automobilio markė ir modelis Variklio Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina (litais) galingumas darbinis AJ kW tūris, tūkst. cm3 A 1 2 3 4 1. Opel 1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 1.1.1. Corsa 54–60 40–44 1,0–1,4 37 821 1.1.2. Combo 60 44 1,4–1,7 40 212 1.1.3. Vectra 100 73 1,6 59 473 115 85 1,8 79 604 1.1.4. Tigra 90 66 1,4 66 037 1.1.5. Frontera 115–136 85–100 2,0-2,5 89 486 1.1.6. Omega 136 100 2,0 69 473 210 154 3,0 129 204 1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 1.2.1. Opel 54–60 40–44 1,2–1,7 39 350 1.2.2. Opel 61–100 45–73 1,4–1,6 61 489 1.2.3. Opel 101–136 74–100 2,0–2,5 82 445 1.2.4. Opel 137–210 101–154 3,0 129 850 2. BMW 2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 2.1.1. 3 serija 90–115 66–84 1,6–2,5 109 291 116–150 85–110 1,8–2,5 127 132 151–195 111–143 2,3–2,8 139 890 321 236 3,0 177 415 2.1.2. 5 serija 140–150 103–110 2,0–2,5 147 094 151–195 111–143 2,3–2,8 169 587 196–235 144–173 3,5 204 641 236–286 174–210 4,0 314 400 2.1.3. 7 serija 140–195 103–143 2,5–2,8 230 521 196–235 144–173 3,5 264 212 236–290 174–213 4,0 307 478 291–330 214–243 5,0 401 584 2.1.4. 8 serija 286–290 210–213 4,0 351 322 291–380 214–279 5,0 483 254 2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 2.2.1. BMW 90–115 66–84 1,6–2,5 109 422 2.2.2. BMW 116–150 85–110 1,8–2,5 147 398 2.2.3. BMW 151–195 111–143 2,3–2,8 163 421 2.2.4. BMW 196–235 144–173 3,5 241 799 2.2.5. BMW 236–290 174–213 4,0 294 901 2.2.6. BMW 291–326 214–240 5,0 325 899 2.2.7. BMW 380 279 5,0 505 603 3. Peugeot 3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 3.1.1. Peugeot 106 50–60 37–44 1,0–1,5 37 481 3.1.2. Peugeot 306 70–75 51–55 1,4–1,9 47 173 90 65 1,6 48 524 135 99 2,0 66 483 3.1.3. Peugeot 406 Berlin 75–90 55–65 1,6–1,9 60 809 91–112 66–82 1,8–2,1 66 275 135 99 2,0 66 294 194 143 3,0 105 841 3.1.4. Peugeot 406 Break 75–112 55–82 1,8–1,9 65 503 135 99 2,0 71 842 3.1.5. Peugeot 406 Familiale 110–135 81–99 2,0–2,1 74 422 3.1.6. Peugeot 605 110–135 81–99 2,0–2,1 90 698 170 125 3,0 121 503 3.1.7. Peugeot 806 92 68 1,9 86 392 123 90 2,0 84 487 3.1.8. Peugeot Partner 60–75 44–55 1,1–1,9 43 603 3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 3.2.1. Peugeot 50–75 37–55 1,0–1,9 43 600 3.2.2. Peugeot 76–105 56–77 1,6–1,9 56 798 3.2.3. Peugeot 106–135 78–99 1,8–2,5 76 313 3.2.4. Peugeot 136–170 100–125 3,0 124 302 4. Hyundai 4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 4.1.1. H 100 80 59 2,5 64 500 4.1.2. Accent 92 68 1,5 38 500 4.1.3. Sonata 105 77 2,0 63 500 4.1.4. Lantra 128 94 1,8 55 500 4.1.5. Coupe 140 103 2,0 67 000 4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 4.2.1. Hyundai 80–105 59–77 1,5–2,5 55 500 4.2.2. Hyundai 106–140 78–103 1,8–2,0 61 250 5. Audi 5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 5.1.1. A3 90–105 66–77 1,6–1,9 76 874 110–125 81–92 1,8–1,9 82 231 150 110 1,8 85 900 5.1.2. A4 90–110 66–81 1,6–1,9 97 423 111–125 82–92 1,8 98 642 150–165 110–121 1,8–2,6 118 576 193 142 2,8 125 368 5.1.3. A6 110 81 1,9 116 489 150 110 1,8–2,5 125 795 165 121 2,4 136 194 193 142 2,8 146 197 5.1.4. A8 193 142 2,8 235 422 230 169 3,7 252 794 300–340 220–250 4,2 339 422 5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 5.2.1. Audi 90–110 66–81 1,6–1,9 89 424 5.2.2. Audi 111–125 82–92 1,8 90 833 5.2.3. Audi 126–150 93–110 1,8–2,6 112 641 5.2.4. Audi 151–193 111–142 2,4–2,8 165 722 5.2.5. Audi 194–230 143–169 3,7 252 025 5.2.6. Audi 231–300 170–220 4,2 302 773 5.2.7. Audi 301–340 221–250 4,2 357 599 6. Honda 6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 6.1.1. Civic 3D 75–90 55–66 1,4 52 450 114 84 1,5 59 160 160 118 1,6 73 600 6.1.2. Civic 4D 90 66 1,4 56 500 114 84 1,5 62 150 160 118 1,6 80 100 6.1.3. Civic 5D 75–90 55–66 1,4 60 533 113–114 83–84 1,5–1,6 68 100 169 124 1,8 86 900 6.1.4. Accord 4D 115 85 1,8 75 833 131 96 2,0 85 200 150 110 2,2 96 900 6.1.5. CR-V (Jeep) 128 94 2,0 94 528 6.1.6. Shuttle 150 110 2,2 105 150 6.1.7. Preliude 133 98 2,0 92 950 185 136 2,2 106 600 6.1.8. Legend 205 151 3,5 192 800 6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 6.2.1. Honda 75–90 55–66 1,4 55 265 6.2.2. Honda 91–115 67–85 1,5–1,8 64 735 6.2.3. Honda 116–150 86–110 2,0–2,2 94 657 6.2.4. Honda 151–205 111–151 1,6–3,5 107 767 7. Nissan 7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 7.1.1. Micra 55 40 1,0 34 384 7.1.2. Almera 87 64 1,4 49 785 100 73 1,6 54 324 7.1.3. Primera 90–100 66–73 1,6–2,0 67 241 130 96 2,0 72 340 7.1.4. Maxima 140 103 2,0 90 232 193 142 3,0 115 584 7.1.5. Patrol 115 84 4,2 123 698 7.1.6. Terano II 116 85 2,4 100 541 118 87 2,4 114 692 125 92 2,7 115 685 7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 7.2.1. Nissan 55–90 40–66 1,0–2,0 43 254 7.2.2. Nissan 91–100 67–73 1,6 58 798 7.2.3. Nissan 101–140 74–103 2,0–4,2 64 286 7.2.4. Nissan 141–193 104–142 3,0 115 632 8. Volvo 8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 8.1.1. S40 90–140 66–103 1,8–2,0 88 250 160–200 118–147 1,9–2,0 94 240 8.1.2. S70 140 103 2,5 120 552 170–193 125–142 2,5 125 283 240–250 176–184 2,3 174 352 8.1.3. V70 193 142 2,5 149 391 240–250 176–184 2,3 214 494 8.1.4. C70 240 176 2,3 250 286 8.1.5. 940S 134 98 2,3 121 798 8.1.6. S90 180–204 132–150 3,0 173 254 8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 8.2.1. Volvo 90–115 66–84 1,8–1,9 67 308 8.2.2. Volvo 116–140 85–103 2,0–2,5 111 238 8.2.3. Volvo 141–195 104–143 2,0–3,0 135 798 8.2.4. Volvo 196–250 144–184 1,9–3,0 169 685 9. Škoda 9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 9.1.1. Felicia 58–68 43–50 1,3 31 200 75 55 1,6–1,9 37 092 9.1.2. Felicia Combi 58–75 43–55 1,3–1,9 38 494 9.1.3. Octavia 75 55 1,6 49 400 90–125 66–92 1,6–1,9 61 240 9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 9.2.1. Škoda 55–65 40–48 1,3 31 475 9.2.2. Škoda 66–75 49–55 1,3–1,9 37 400 9.2.3. Škoda 76–125 56–92 1,6–1,9 61 240 10. Subaru 10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 10.1.1. Impreza 90 66 1,6 67 892 115 84 2,0 81 816 211 155 2,0 117 490 10.1.2. Legacy 115 85 2,0 87 238 150 110 2,5 114 950 10.1.3. Outback 150 110 2,5 124 308 10.1.4. Forester 122 90 2,0 103 734 10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 10.2.1. Subaru 90–110 66–81 1,6 67 892 10.2.2. Subaru 111–130 82–96 2,0 90 929 10.2.3. Subaru 131–150 97–110 2,5 119 629 11. Renault 11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 11.1.1. Twingo 60 44 1,2 36 989 11.1.2. Clio 60 44 1,2 37 189 75 55 1,4 43 069 11.1.3. Kangoo 55–75 40–55 1,2–1,9 45 065 11.1.4. Megane 65–90 48–65 1,4–1,9 47 543 11.1.5. Coupe 90–115 65–85 1,6–2,0 54 496 150 110 2,0 70 094 11.1.6. Classic 65–75 48–55 1,4–1,9 48 889 90 65 1,6 52 415 115 85 2,0 57 099 11.1.7. Scenic 75–90 55–65 1,4–1,6 57 905 100 73 1,9 65 828 115 85 2,0 67 134 11.1.8. Laguna 85–95 62–70 1,8–2,2 63 694 115 84 2,0 74 923 140 103 2,0 81 239 11.1.9. Nevada 95 70 1,8 33 621 115 84 2,0–2,2 74 156 11.1.10. Safrane 115–138 84–101 2,0–2,2 104 790 170 125 2,5 117 558 11.1.11. Espace 115 84 2,0–2,2 110 685 170 125 3,0 151 329 11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 11.2.1. Renault 55–70 40–53 1,2–1,9 42 289 11.2.2. Renault 71–80 54–58 1,4 45 631 11.2.3. Renault 81–90 59–65 1,6–2,2 54 664 11.2.4. Renault 91–100 66–73 1,8 64 127 11.2.5. Renault 101–120 74–88 2,0–2,2 79 438 11.2.6. Renault 121–150 89–110 2,0 89 099 11.2.7. Renault 151–170 111–125 2,5–3,0 124 332 12. Mazda 12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 12.1.1. 323 Mio 72–90 53–66 1,5–2,0 43 818 12.1.2. 323 Neo 90 66 1,5 46 046 12.1.3. Famillia 72–116 53–85 1,5–2,0 50 950 12.1.4. Forte 90–116 66–85 1,5–1,8 58 693 144–147 106–108 1,9–2,0 75 395 12.1.5. 626 SDN 90–91 66–67 1,8 60 181 116–118 85–118 2,0 71 164 12.1.6. 626 HB 91 67 1,8 62 178 116–118 85–88 2,0 73 183 12.1.7. Xedos 9 167–170 123–125 2,5 129 043 12.1.8. 626 STW NEW 91 67 1,8 69 833 118 88 2,0 84 440 12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 12.2.1. Mazda 72–90 53–66 1,5–2,0 49 928 12.2.2. Mazda 91–115 67–85 1,8 65 468 12.2.3. Mazda 116–120 86–88 2,0–2,5 75 497 12.2.4. Mazda 121–140 89–103 2,0 82 349 12.2.5. Mazda 141–170 104–125 2,0–2,5 129 043 13. Chrysler ir Jeep 13.1. Chrysler ir Jeep markių automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 13.1.1. Jeep Cherokee 115–118 85–87 2,5 95 521 178 131 4,0 111 522 13.1.2. Jeep Grand Cherokee 115–177 85–130 2,5–4,0 154 847 212–241 156–177 5,2–5,9 194 304 13.1.3. Jeep Wrangler 118 87 2,5 74 521 177 130 4,0 83 245 13.1.4. Chrysler Neon 115–133 85–98 1,8–2,0 68 416 13.1.5. Chrysler Stratus 133 98 2,0 94 369 163 120 2,5 114 628 13.1.6. Chrysler Voyager 115–151 85–111 2,4–2,5 124 807 178 131 3,3–3,8 141 435 13.1.7. Chrysler Grand Voyager 115–151 85–111 2,4–2,5 129 128 158–178 116–131 3,3–3,8 146 349 13.1.8. Chrysler Viper 383 282 8,0 363 766 13.2. Chrysler ir Jeep markės automobiliai pagal šių markių variklio pagrindines charakteristikas 13.2.1. Chrysler ir Jeep 116–150 85–110 1,8–2,5 112 354 13.2.2. Chrysler ir Jeep 151–185 111–136 2,4–4,0 119 621 13.2.3. Chrysler ir Jeep 186–212 137–156 5,2 181 497 13.2.4. Chrysler ir Jeep 213–383 157–282 5,9–8,0 285 928 14. Wolkswagen 14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 14.1.1. VW Passat 90–100 66–73 1,6–1,9 78 233 110–125 81–92 1,8–1,9 84 060 150 110 1,8–2,3 83 084 193 142 2,8 105 311 14.1.2. VW Sharan 90–115 66–84 1,9–2,0 88 630 174 128 2,8 114 455 14.1.3. Polo 50–65 37–48 1,0–1,9 43 766 66–75 49–55 1,6 45 548 76–100 56–73 1,4–1,9 52 354 14.1.4. Golf 90 99 1,8–1,9 66 565 100 73 1,6–1,9 61 464 110 81 1,9 71 451 14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 14.2.1. Wolkswagen 50–89 37–65 1,0–1,9 44 252 14.2.2. Wolkswagen 90–115 66–84 1,6–2,0 74 190 14.2.3. Wolkswagen 116–125 85–92 1,8 74 819 14.2.4. Wolkswagen 126–150 93–110 1,8–2,3 83 084 14.2.5. Wolkswagen 151–193 111–142 2,8 109 883 15. Fiat 15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 15.1.1. Punto 55–75 40–55 1,1–1,2 34 660 15.1.2. Bravo 80–103 59–76 1,4–1,6 43 000 147 108 2,0 64 000 15.1.3. Brava 80–118 59–87 1,4–1,8 46 466 15.1.4. Marea 103 76 1,6 51 950 118 87 1,8 55 500 15.1.5. Coupe 113 83 1,8 91 000 147 108 2,0 106 000 15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 15.2.1. Fiat 55–75 40–55 1,1–1,2 34 660 15.2.2. Fiat 76–100 56–73 1,4–2,5 42 450 15.2.3. Fiat 101–120 74–88 1,6–2,5 55 800 15.2.4. Fiat 121–150 89–110 2,0 85 000 16. Ford 16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 16.1.1. Ka 60 44 1,3 33 450 16.1.2. Fiesta 60 44 1,3–1,8 38 500 75 55 1,2 40 466 16.1.3. Escort 60–70 44–65 1,8 54 207 90 66 1,6–1,8 56 354 115 84 1,8 67 464 16.1.4. Mondeo 90 66 1,6–1,8 57 883 115 84 1,8 63 650 130 96 2,0 66 817 170 125 2,5 78 720 16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 16.2.1. Ford 60–90 44–66 1,3–1,8 49 503 16.2.2. Ford 91–115 67–84 1,8 66 819 16.2.3. Ford 116–130 85–96 2,0 71 084 16.2.4. Ford 131–170 97–125 2,5 88 984 16.2.5. Ford 171–210 126–154 2,9 132 060 17. Toyota 17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 17.1.1. Starlet 75 55 1,4 40 550 17.1.2. Corolla 72–86 53–63 1,3–2,0 53 364 110 81 1,6 57 431 17.1.3. Avensis 90–110 66–81 1,6–2,0 78 393 128 94 2,0 85 842 17.1.4. Celica 115 84 1,8 88 782 175 128 2,0 122 817 17.1.5. Camry 130 95 2,2 104 063 190 140 3,0 129 534 17.1.6. Lexus 227 167 3,0 200 503 284 209 4,0 306 207 17.1.7. Previa 135 99 2,4 110 803 17.1.8. Land Cruiser 125–178 92–131 3,0–3,4 125 884 17.1.9. Rav 4 129 95 2,0 89 633 17.1.10. Hilux 79–90 58–66 2,4 81 677 17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 17.2.1. Toyota 70–90 37–65 1,3–2,4 62 131 17.2.2. Toyota 91–120 66–88 1,6–1,8 69 249 17.2.3. Toyota 121–130 89–96 2,0–2,2 92 720 17.2.4. Toyota 131–170 97–123 2,4 110 803 17.2.5. Toyota 171–215 124–158 2,0–3,4 127 064 17.2.6. Toyota 216–265 159–195 3,0–4,0 253 355 18. Citroen 18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 18.1.1. Saxo 60 44 1,1 38 575 75 55 1,4 41 350 90 66 1,6 49 150 18.1.2. Xsara 75 55 1,4 50 300 90 66 1,6–1,9 59 000 103–112 76–82 1,8 63 600 167 123 2,0 75 900 18.1.3. Xantia 90–110 66–81 1,6–2,1 92 171 112 82 1,8 72 350 123–150 90–110 2,0 89 420 194 143 3,0 125 400 18.1.4. XM 135 99 2,0 92 700 18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 18.2.1. Citroen 60–75 44–55 1,1–1,4 42 030 18.2.2. Citroen 76–90 56–66 1,6–1,9 71 414 18.2.3. Citroen 91–125 67–92 1,8–2,1 80 167 18.2.4. Citroen 126–150 93–110 2,0 89 780 18.2.5. Citroen 151–195 111–143 2,0–3,0 120 250 19. Mersedes-Benz 19.1. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 19.1.1. A 168 90–102 66–75 1,4–1,7 75 716 19.1.2. C 202 (Sedan) 95–136 70–100 1,8–2,2 113 018 137–170 101–125 2,4–2,5 131 166 193 142 2,3–2,8 139 318 19.1.3. C 202 (T – modelis) 95–122 70–90 1,8–2,2 117 918 136–170 100–125 2,0–2,5 134 756 193 142 2,3–2,8 147 470 19.1.4. E 210 (Sedan) 95–136 70–100 2,0–2,9 137 279 150–177 110–130 2,4–3,0 150 640 193–220 142–162 2,8–3,2 188 739 279 205 4,3 245 002 19.1.5. E 210 (T – modelis) 129–150 95–110 2,4–2,9 154 603 170–204 125–150 2,4–3,0 179 301 220 162 3,2 215 597 279 205 4,3 258 104 19.1.6. S 140 177–231 130–170 2,8–3,2 249 660 279–320 205–235 4,2–5,0 339 841 394 290 6,0 520 713 19.1.7. SLK 136–193 100–142 2,0–2,3 140 482 19.1.8. SL 193–231 142–170 2,8–3,2 322 591 320–394 235–290 5,6–6,0 490 871 19.1.9. CLK 136–193 100–142 2,0–2,3 143 393 220 162 3,2 189 976 19.1.10. CL 279 205 4,2 389 408 320 235 5,0 433 953 394 290 6,0 567 005 19.2. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 19.2.1. Mersedes-Benz 90–129 66–95 1,4–2,9 111 765 19.2.2. Mersedes-Benz 130–136 96–110 2,0–2,5 132 864 19.2.3. Mersedes-Benz 137–197 111–145 2,3–3,0 247 444 19.2.4. Mersedes-Benz 198–231 146–170 2,8–3,2 228 930 19.2.5. Mersedes-Benz 232–279 171–205 4,2–4,3 307 947 19.2.6. Mersedes-Benz 280–320 206–235 5,0 392 174 19.2.7. Mersedes-Benz 321–394 236–290 6,0 541 894 20. Rover 20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 20.1.1. Rover 200 75 90 1,4 51 500 103 76 1,4 54 500 111 82 1,6 58 800 20.1.2. Rover 400 103 76 1,4 59 750 111 82 1,6 63 000 20.1.3. Rover 600 115 84 1,8 109 200 131 96 2,0 119 700 158–200 116–147 2,0–2,3 196 300 20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 20.2.1. Rover 75–105 90–77 1,4 71 375 20.2.2. Rover 106–115 78–84 1,6–1,8 73 500 20.2.3. Rover 116–135 85–99 2,0 119 700 20.2.4. Rover 136–200 100–147 2,0–2,3 129 450 21. Daewoo 21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 21.1.1. Lanos 78–86 57–63 1,5–1,6 38 611 106 78 1,6 40 655 21.1.2. Nubira 106–133 78–98 1,6–2,0 46 789 21.1.3. Leganza 106–133 78–98 2,0 63 344 21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 21.2.1. Daewoo 78–100 57–73 1,5–1,6 38 611 21.2.2. Daewoo 101–110 74–81 1,6–2,0 48 200 21.2.3. Daewoo 111–135 82–99 2,0 57 454 22. Kia 22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 22.1.1. Avella 70–91 51–66 1,3–1,5 34 482 22.1.2. Sephia 80–109 58–80 1,5–1,8 44 683 22.1.3. Clarus 116–133 85 1,8–2,0 54 604 22.1.4. Sportage 133 98 2,0 63 012 22.1.5. Pregio 113 83 2,7 59 065 22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 22.2.1. Kia 70–95 51–70 1,3–1,5 36 993 22.2.2. Kia 96–133 71–100 1,8–2,7 57 228 23. Jaguar 23.1. Jaguar markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 23.1.1. Jaguar XJ8 240 176 3,2 289 000 260 191 4,0 330 000 23.1.2. Jaguar XJR8 370 272 4,0 348 000 23.1.3. Daimler Eight 290 213 4,0 384 000 23.1.4. Daimler Super 8 370 272 448 000 24. Suzuki 24.1. Suzuki markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 24.1.1. Swift 53–68 39–50 1,0–1,3 38 005 24.1.2. Baleno 86–96 63–71 1,3–1,6 46 675 24.1.3. Baleno Wagon 96 71 1,6 55 505 121 89 1,8 60 920 24.1.4. Vitara 87 64 2,0 95 610 24.1.5. Grand Vitara 150 106 2,5 91 800 24.1.6. Samurai 69 51 1,3 52 840 24.2. Suzuki markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 24.2.1. Suzuki 53–70 39–51 1,0–1,3 42 950 24.2.2. Suzuki 71–90 52–66 1,3–2,0 70 265 24.2.3. Suzuki 91–100 67–73 1,6 53 147 24.2.4. Suzuki 101–121 74–89 1,8 60 920 24.2.5. Suzuki 122–150 90–110 2,5 91 800 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardytas 4 lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS 5 lentelė Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lengvieji automobiliai 1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW) 38 000 1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW) 46 000 1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW) 57 000 1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW) 66 000 1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW) 68 000 1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW) 79 000 1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW) 86 000 1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW) 104 000 1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW) 123 000 1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW) 139 000 1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW) 230 000 1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW) 277 000 1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW) 357 000 1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW) 485 000 1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW) 690 000 1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW) 38 000 1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 43 000 1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 58 000 2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1. 61–80 AJ (45–59 kW) 47 000 2.2. 81–100 AJ (60–73 kW) 69 000 2.3. 101–150 AJ (74–110 kW) 90 000 3. Autobusai 3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1. iki 30 sėdimų vietų 220 000 3.1.2. 31–50 sėdimų vietų 847 000 3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų 1 616 000 3.2. NVS gamybos autobusai 3.2.1. iki 30 sėdimų vietų 49 000 3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų 124 000 3.3. Mikroautobusai 3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai 3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 107 000 3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 117 000 4. Krovininiai automobiliai 4.1. Vilkikai 4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 106 000 4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 211 000 4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 367 000 4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 388 000 4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 423 000 4.1.2. NVS gamybos vilkikai 4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 66 000 4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 94 000 4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 123 000 4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 173 000 4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 213 000 4.2. Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės 86 000 4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės 122 000 4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės 166 000 4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės 200 000 4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės 288 000 4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės 337 000 4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės 64 000 4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 84 000 4.3. Automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1.1. iki 4 t bendros masės 100 000 4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės 127 000 4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės 178 000 4.3.2. NVS gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės 73 000 4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės 87 000 5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1. iki 10 t bendros masės 70 000 5.2. 10,1–20 t bendros masės 117 000 5.3. 20,1–30 t bendros masės 133 000 5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 175 000 6. Priekabos 6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1. 4,1–10 t bendros masės 87 000 6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 142 000 7. Puspriekabės–refrižeratoriai 7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai 7.1.1. iki 10 t bendros masės 97 000 7.1.2. 10,1–20 t bendros masės 145 000 7.1.3. 20,1–30 t bendros masės 176 000 7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 232 000 7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendros masės 72 000 Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 30%, po dvejų metų – 38%, po trejų metų – 46%, po ketverių metų – 54%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms. 5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS 6 lentelė Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Transportiniai laivai 1.1. Jūrų laivai 1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos 24 000 000 6,25 1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos 47 400 000 6,25 1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 80 000 000 6,25 1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos 13 100 000 6,25 1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 23 000 000 6,25 1.1.3. Ro–Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.4. Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 10 000 000 6,25 1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos 35 000 000 6,25 1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.7. Kiti jūrų laivai 1.1.7.1. Vilkikai 1.1.7.1.1. 1 200 AJ 6 000 000 6,25 1.1.7.1.2. 3 000 AJ 20 000 000 6,25 1.1.7.1.3. 7 800 AJ 39 000 000 6,25 1.1.7.2. Locmanų kateriai 2 000 000 6,25 1.1.7.3. Naftos – šiukšlių surinktuvai 500 000 6,25 1.1.7.4. Reido kateriai 375 000 6,25 2. Žvejybiniai laivai 2.1. Didieji traleriai – šaldytuvai 2.1.1. iki 85 m ilgio 40 000 000 6,25 2.1.2. 86–105 m ilgio 60 000 000 6,25 2.1.3. 106–125 m ilgio 89 000 000 6,25 2.2. Vidutiniai traleriai – seineriai 2.2.1. iki 55 m ilgio 14 100 000 6,25 2.2.2. 56–65 m ilgio 35 000 000 6,25 2.3. Mažieji traleriai 2.3.1. iki 26 m ilgio 1 200 000 6,25 2.3.2. 27–35 m ilgio 6 000 000 6,25 2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 000 6,25 3. Pramoginiai laivai 3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys 900 6,25 3.2. Medinės valtys 600 6,25 3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys 3.3.1. QS 230 5 000 6,25 3.3.2. QS 260 ST 5 600 6,25 3.3.3. QS 270 5 800 6,25 3.3.4. QS 270 RLRIB 8 900 6,25 3.3.5. QS 300 6 100 6,25 3.3.6. QS 330 6 400 6,25 3.3.7. QS 330 E 7 000 6,25 3.3.8. QS 380 8 500 6,25 3.3.9. QS 380 E 8 900 6,25 3.3.10. QS 430 9 500 6,25 3.4. Vandens motociklas „Bombardier“ 30 000 6,25 Pastabos: 1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Jeigu laivas po 10 – 15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais. 3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI 7 lentelė 1 dalis Orlaivio tipas Pagaminimo metai Priskraidyta valandų Variklio tipas Variklio pagaminimo metai Variklio priskraidytos valandos Papildoma įranga Vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 2 3 4 5 6 7 AN – 2 1979 6215 1983 1920 - 9 956 AN – 2 1979 6302 1976 3673 - 9 956 AN – 2 1980 5488 1982 3591 - 11 196 AN – 2 1980 4930 1981 1907 - 11 196 AN – 2 1981 5315 1984 1997 - 11 196 AN – 2 1982 5345 1970 4637 - 11 944 AN – 2 1983 3857 1971 4991 - 12 444 AN – 2 1984 3023 1984 3023 - 13 688 AN – 2 1984 3754 1973 4956 - 13 688 AN – 2 1984 3453 1988 6 - 20 000 AN – 2 1985 2212 1976 3406 - 15 832 AN – 2 1985 3210 1984 2060 - 15 432 AN – 2 1986 2467 1979 3405 - 14 932 AN – 2 1986 1830 1973 3309 - 20 688 AN – 2 1986 1703 1979 2759 - 20 688 AN – 2 1986 2295 1986 2295 - 20 688 CESSNA 172 K 1970 1985 Lyncoming 0-320 1970 1986 Atsakiklis 41 000 CESSNA 421 B 1972 6223 Continental GTSIO -520H (dviejų variklių) 1994 po 194 113 000 2 dalis Laisvieji balionai (klasė A) Poklasis Vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1200 m3–1600 m3 AX- 6 72 000 8,3 1601 m3–2200 m3 AX- 7 92 000 8,3 2201 m3–3000 m3 AX- 8 100 000 8,3 4000 m3–6000 m3 AX-10 160 000 8,3 9000 m3–12000 m3 AX-12 220 000 8,3 Pastabos: 1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA 8 lentelė Žemės ūkio technikos pavadinimas, markė Variklio galingumas, AJ Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Traktoriai 1.1. NVS gamybos traktoriai 1.1.1. „Kirovec“ K-700A ir kt. 200–270 220 000 11 1.1.2. K-701M 350 350 000 11 1.1.3. T-150, T-150K ir kt. 150–165 150 000 11 1.1.4. MTZ – 1221 130 132 000 11 1.1.5. MTZ – 1025 105 61 000 11 1.1.6. MTZ – 952 90 55 000 11 1.1.7. MTZ – 892 90 53 000 11 1.1.8. DT-75, DT-75ML ir kt. 80–90 100 000 11 1.1.9. MTZ-82UK 80 42 000 11 1.1.10. MTZ-552 57 42 000 11 1.1.11. MTZ-80UK 80 39 000 11 1.1.12. MTZ-820 81 54 000 11 1.1.13. MTZ-520 62 49 000 11 1.1.14. JuMZ-6AKL 60 40 000 11 1.1.15. LTZ-60AB 60 34 000 11 1.1.16. LTZ-55A 53 29 000 11 1.1.17. MTZ-220 20 33 000 11 1.1.18. T-30A-80 36 34 000 11 1.1.19. T-25A 31 18 000 11 1.1.20. ChTZ-25-11 25 17 000 11 1.1.21. MTZ-082 12,5 16 000 11 1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai 1.2.1. Ursus – 2812 38 47 000 6,7 1.2.2. Ursus – 2802 38 46 000 6,7 1.2.3. Ursus – 3514 47 71 000 6,7 1.2.4. Ursus – 4512 60 64 000 6,7 1.2.5. Ursus – 4514 60 78 000 6,7 1.2.6. Ursus – 5314 66 88 000 6,7 1.2.7. Ursus – 934 80 109 000 6,7 1.2.8. Ursus – 1134 96 130 000 6,7 1.2.9. Ursus – 1224 119 122 000 6,7 1.2.10. Ursus – 1234 119 137 000 6,7 1.2.11. Ursus – 1614 155 127 000 6,7 1.2.12. Ursus – 1634 155 144 000 6,7 1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai 1.3.1. Zetor – 3320 45 50 000 6,7 1.3.2. Zetor – 4320 52 55 000 6,7 1.3.3. Zetor – 4340 57 69 000 6,7 1.3.4. Zetor – 5320 63 58 000 6,7 1.3.5. Zetor – 5340 63 70 000 6,7 1.3.6. Zetor – 6320 68 63 000 6,7 1.3.7. Zetor – 6340 68 74 000 6,7 1.3.8. Zetor – 7320 78 70 000 6,7 1.3.9. Zetor – 7340 78 80 000 6,7 1.3.10. Zetor – 8540 82 100 000 6,7 1.3.11. Zetor – 9540 92 104 000 6,7 1.3.12. Zetor – 10540 103 116 000 6,7 1.3.13. ZTS – 16245 162 159 000 6,7 1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai 1.4.1. Valmet 255 GHC 53 100 000 6,7 1.4.2. Valmet 365 GHC 61 100 000 6,7 1.4.3. Valmet 465 GHC 70 110 000 6,7 1.4.4. Valmet 565 GHC 75 112 000 6,7 1.4.5. Valmet 665 GHC 80 117 000 6,7 1.4.6. Valmet 865 GHC 86 124 000 6,7 1.4.7. Valmet 6300D 85 147 000 6,7 1.4.8. Valmet 6400D 85 155 000 6,7 1.4.9. Valmet 6600D 105 166 000 6,7 1.4.10. Valmet 6800D 115 177 000 6,7 1.4.11. Valmet 8050D 110 178 000 6,7 1.4.12. Valmet 8150D 125 187 000 6,7 1.4.13. Valmet 8450D 140 200 000 6,7 1.4.14. Valmet 8550D 160 215 000 6,7 1.4.15. Valmet 8750D 190 224 000 6,7 1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai 1.5.1. New Holland Ford 8340 125 180 000 6,7 1.5.2. New Holland Ford 8360 135 235 000 6,7 1.5.3. New Holland Ford 8560 160 265 000 6,7 1.5.4. New Holland Ford 8770 190 390 000 6,7 1.5.5. John Deere 6400 100 210 000 6,7 1.5.6. John Deere 6900 130 280 000 6,7 1.5.7. John Deere 7710 155 300 000 6,7 1.5.8. John Deere 7810 175 320 000 6,7 1.5.9. John Deere 8200 211 416 000 6,7 1.5.10. John Deere 8300 230 447 000 6,7 1.5.11. Massey Ferguson 6180 120 237 000 6,7 1.5.12. Massey Ferguson 8130 155 295 000 6,7 1.5.13. Massey Ferguson 6180 160 306 000 6,7 1.5.14. Massey Ferguson 399 104 178 000 6,7 1.5.15. Steyer 145 288 000 6,7 2. Ekskavatoriai 2.1. Boreks – 1203 30 36 000 11 2.2. Boreks – 2101 62 88 000 11 2.3. Boreks – 2102 62 80 000 11 2.4. Boreks – 2103 62 85 000 11 2.5. Boreks – 2201 77 102 000 11 2.6. Boreks – 2203 77 102 000 11 2.7. PE-F-1B, EO-2621 62 74 000 11 3. Buldozeriai 3.1. D-606, DZ-42 80 70 000 11 3.2. DT-75, DZ-162 95 118 000 11 Pastabos: 1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų. 2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės žemės ūkio technikos kainas. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS 9 lentelė Šaunamojo ginklo modelis Šalis gamintoja Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Merkel 201 Vokietija 9 000 5 1.2. Merkel 202E Vokietija 16 000 5 1.3. Browning B 425 12 kal. Belgija 7 000 5 1.4. Beretta 12 kal. Italija 6 000 5 1.5. Benelli 12 kal. Italija 6 000 5 1.6. E. Kettner 12 kal. Vokietija 4 000 5 1.7. Benelli Rafaelo 12 kal. Italija 6 000 5 1.8. Falkonet 12 kal. Italija 6 000 5 1.9. Browning auto 12 kal. Belgija 5 500 5 1.10. Franchi SPASS 12 kal. Prancūzija 5 000 5 1.11. Browning Gold 12 kal. Belgija 5 000 5 1.12. Antoniozoli Falcon 12 kal. Italija 5 000 5 1.13. Merkel 40 12 kal. Vokietija 5 000 5 1.14. Franchi Saus Bois Italija 4 000 5 1.15. Franchi ASSO 12 kal. Italija 3 000 5 1.16. Hunter SLF 12 kal. Vokietija 3 000 5 1.17. Mossberg autom 12 kal. JAV 2 500 5 1.18. Tikka 412 12 kal. Suomija 5 000 5 1.19. TOZ-95-12 Rusija 2 000 5 1.20. Marlin 12 kal. JAV 2 000 5 1.21. Brunner 12 kal. Čekija 2 000 5 1.22. Winchester def. 12 kal. JAV 2 000 5 1.23. IŽ-27 EM Rusija 1 700 5 1.24. Mossberg 12 kal. JAV 1 600 5 1.25. TOZ 34 EM Rusija 1 500 5 1.26. IŽ-43 EM Rusija 1 500 5 1.27. TOZ-34 Rusija 1 500 5 1.28. Maverick 12 kal. JAV 1 500 5 1.29. IŽ-18EM Rusija 500 5 1.30. TOZ-87 Rusija 2 500 5 1.31. TOZ-91-12 Rusija 2 500 5 1.32. TOZ-20-01 Rusija 700 5 1.33. TOZ-21-12 Rusija 1 500 5 1.34. IŽ-18 Rusija 500 5 1.35. IŽ-27M Rusija 1 600 5 1.36. IŽ-43 Rusija 1 000 5 1.37. Saiga 410 Rusija 1 500 5 1.38. Saiga 410C Rusija 2 000 5 1.39. SPASS-15 Prancūzija 6 500 5 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR JAV 2 000 5 2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR Čekija 1 500 5 2.3. Marlin 70 kal. 22 JAV 1 000 5 2.4. Brunner BBP 500 kal. 12/30.06 Čekija 3 500 5 2.5. Frankonia kal. 12/7x65R Vokietija 8 000 5 2.6. Simson kal. 20/30.06 Vokietija 17 000 5 2.7. Antoniozoli DRL kal. 12/30.06 Italija 16 000 5 2.8. Blaser kal. 30.06 Vokietija 16 500 5 2.9. Mauser M98 kal. 30.06 Vokietija 4 000 5 2.10. Mauser M96 kal. 30.06 Vokietija 3 000 5 2.11. Sauer 90 kal. 300 Win Vokietija 10 000 5 2.12. Sauer 90 kal. 30.06 Vokietija 9 000 5 2.13. Sauer 202 kal. 30.06 Vokietija 8 000 5 2.14. Sauer 202 kal. 300 Win Vokietija 8 000 5 2.15. Voere kal. 30.06 Austrija 8 500 5 2.16. Steyr-Mannlicher kal. 30.06 Austrija 7 000 5 2.17. Tikka M690 kal. 30.06 Suomija 4 000 5 2.18. ČZ-537 kal. 30.06 Čekija 2 000 5 2.19. ČZ-550 kal. 30.06 Čekija 2 500 5 2.20. Browning kal. 30.06 Belgija 6 500 5 2.21. Browning kal. 300 Win Belgija 7 000 5 2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53 Rusija 2 000 5 2.23. Sako kal. 300 Win Suomija 5 000 5 2.24. Remington kal. 7x64 JAV 3 000 5 2.25. Remington kal. 300 Win JAV 5 000 5 2.26. Winchester kal. 300 Win JAV 3 000 5 2.27. Antoniozoli duxe kal. 300 Win Italija 8 500 5 2.28. Antoniozoli kal. 12/9.3x74 Italija 5 500 5 2.29. Antoniozoli kal. 12/9.3x74R Italija 12 000 5 2.30. Marlin 880S kal. 22 JAV 1 000 5 2.31. IW-15 kal. 22 Rusija 800 5 2.32. E. Kettner kal. 8 Vokietija 5 000 5 2.33. Antoniozoli kal. 7x64 Italija 3 000 5 2.34. Antoniozoli kal. 300 Win Italija 3 000 5 2.35. Tikka M558/M658 kal. 308 Win Suomija 2 000 5 2.36. Marlin kal. 30/30 JAV 2 500 5 2.37. Marlin kal. 22 JAV 1 500 5 3. Pistoletai 3.1. ČZ-92 kal. 6.35 Čekija 600 5 3.2. ČZ-83 kal. 7.65 Čekija 1 900 5 3.3. ČZ-83 kal. 9 Čekija 1 800 5 3.4. IJ70-17A kal. 9 Rusija 1 000 5 3.5. Daewoo kal. 9 P. Korėja 2 000 5 3.6. Feg R78 kal. 7.65 Vengrija 700 5 3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65 Italija 1 900 5 3.8. Bernardelli P6 kal. 9 Italija 1 900 5 3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65 Italija 2 300 5 3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35 Italija 2 300 5 3.11. Bernardelli P8 kal. 9 Italija 2 300 5 3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65 Italija 2 500 5 3.13. Beretta 84F kal. 9 Italija 3 000 5 3.14. Beretta 83F kal. 9 Italija 3 400 5 3.15. Beretta 81BB kal. 7.65 Italija 3 400 5 3.16. Feg Luger SMC 380 kal. 9 mm Vengrija 1 100 5 3.17. Glock-25 kal. 9 Vokietija 2 100 5 3.18. Glock-28 kal. 9 Vokietija 2 100 5 3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9 Vokietija 3 000 5 3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9 Vokietija 3 000 5 3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9 Vokietija 2 600 5 3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65 Vokietija 4 100 5 3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9 Vokietija 4 100 5 3.24. Walther PP kal. 7.65 Vokietija 4 000 5 3.25. Walther PPK kal. 7.65 Vokietija 4 000 5 3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65 Brazilija 2 600 5 3.27. Taurus PT58 kal. 9 Brazilija 2 600 5 3.28. Taurus PT51 kal. 6.35 Brazilija 1 200 5 3.29. Erma EP882 kal. 22 Vokietija 1 300 5 3.30. Erma EP882S kal. 22 Vokietija 1 900 5 3.31. Erma EP652 kal. 22 Vokietija 1 000 5 3.32. Erma EP752 kal. 22 Vokietija 1 400 5 3.33. Erma EP452 kal. 22 Vokietija 1 600 5 3.34. Erma EP422 kal. 22 Vokietija 3 400 5 3.35. Margo kal.22 Rusija 900 5 3.36. Astra CUB kal. 6.35 Ispanija 700 5 4. Revolveriai 4.1. Arminius HW3 kal. 22 Vokietija 700 5 4.2. Arminius HW5 kal. 22 Vokietija 800 5 4.3. Arminius HW3 kal. 32 Vokietija 1 000 5 4.4. Arminius HW5 kal. 32 Vokietija 1 000 5 4.5. Rossi M20 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.6. Rossi M28 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.7. Rossi M89 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.8. Eusta 332 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.9. Eusta 432 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.10. Eusta 532 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.11. Taurus M73 kal. 22 Brazilija 1 400 5 4.12. Taurus M94 kal. 22 Brazilija 1 500 5 4.13. Taurus 85IS kal. 38 Brazilija 1 700 5 4.14. Taurus 82 kal. 38 Brazilija 1 500 5 4.15. Taurus 85S kal. 38 Brazilija 1 500 5 B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS (išskyrus išvardytus 9 lentelėje) 10 lentelė Šaunamojo ginklo pavadinimas Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Rusijos respublikos gamybos 800–2 500 1.2. Čekijos respublikos gamybos 1 200–4 000 1.3. Vakarų valstybių gamybos 2 000–10 000 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Rusijos respublikos gamybos 1 000–4 000 2.2. Čekijos respublikos gamybos 2 500–5 000 2.3. Vakarų valstybių gamybos 3 000–15 000 3. Pistoletai 3.1. Rusijos respublikos gamybos 800–2 000 3.2. Čekijos respublikos gamybos 1 000–2 500 3.3. Vakarų valstybių gamybos 1 500–4 500 4. Revolveriai 4.1. Rusijos respublikos gamybos 500–2 500 4.2. Čekijos respublikos gamybos 800–2 000 4.3. Vakarų valstybių gamybos 1 000–2 500 Pastabos: 1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal autentišką, šalies, pagaminusios šaunamąjį ginklą, kainą, nurodytą 10 lentelėje. 3. Jeigu ginklo savininkas arba ginklo (ginklų) paveldėtojas nesutinka su 9, 10 lentelėse nurodytomis vidutinėmis ginklų kainomis (kai ginklas yra neįprastos konstrukcijos arba papuoštas vertingomis inkrustacijomis), asmuo (savininkas arba paveldėtojas) arba institucija, įvertinanti asmens turtą, dėl ginklo vertės nustatymo gali kreiptis į Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo (sudaryta 1998 04 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 436). 4. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo kiekvienu konkrečiu atveju nustato 10 lentelėje išvardytų ginklų kainas. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI 11 lentelė Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Kėlimo kranai 1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 1.1.1. 20 m ilgio angos 160 000 6,7 1.1.2. 32 m ilgio angos 175 000 6,7 1.2. Automobiliniai kranai 1.2.1. 6,3 t kėlimo galios 65 000 8,3 1.2.2. 10 t kėlimo galios 75 000 8,3 1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1. 10,5 m ilgio angos 109 000 6,7 1.3.2. 16,5 m ilgio angos 156 000 6,7 1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 000 8,3 2. Liftai 2.1. Elektriniai (NVS gamybos) 2.1.1. keleiviniai 2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios 97 000 4,0 2.1.2. krovininiai 2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios 84 000 4,0 2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios 110 000 4,0 2.1.3. ligoninių 2.1.3.1. šešių sustojimų 84 000 4,0 2.1.3.2. devynių sustojimų 96 000 4,0 2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios 2.2.1. dviejų sustojimų 75 000 4,0 2.2.2. trijų sustojimų 90 000 4,0 2.2.3. penkių sustojimų 120 000 4,0 3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai 3.1. 23 kW galingumo 5 000 5,0 3.2. 28 kW galingumo 7 000 5,0 3.3. 50 kW galingumo 13 000 5,0 3.4. 80 kW galingumo 21 000 5,0 3.5. 105 kW galingumo 30 000 5,0 3.6. 170 kW galingumo 41 000 5,0 3.7. 225 kW galingumo 52 000 5,0 3.8. 600 kW galingumo 140 000 5,0 3.9. 1000 kW galingumo 260 000 5,0 4. NVS gamybos 12 m3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti 140 000 5,0 5. Atrakcionai 5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 000 6,7 5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 000 5,0 Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų. ______________