| Europaius

Trumpai

Šis nutarimas patvirtina Kelių eismo taisykles, kurios nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 dienos.
Ką jis reguliuoja

Kelių eismo tvarką ir dalyvių elgesį.
Motorinių transporto priemonių vairavimo sąlygas ir reikalavimus vairuotojams.
Institucijų pareigas organizuojant gyventojų supažindinimą su taisyklėmis ir nustatant pažeidusių vairuotojų patikrinimo tvarką.
Svarbiausias sąvokas, susijusias su kelių eismu.
Kam jis skirtas

Visiems eismo dalyviams (vairuotojams, pėstiesiems, keleiviams, gyvulių varovams).
Vidaus reikalų ministerijai bei miestų ir rajonų savivaldybėms.
Pagrindiniai punktai

Kelių eismo taisyklės įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 dienos.
Eismo dalyviai privalo mokėti šias taisykles, jų laikytis ir vykdyti policijos bei reguliuotojų nurodymus.
Motorines transporto priemones leidžiama vairuoti tik turintiems teisę asmenims, ne jaunesniems kaip 16 metų.
Vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos darbuotojams pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo dokumentus, draudimo dokumentą ir kitus reikalingus dokumentus.
Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apsvaigusiam ar susirgus, taip pat duoti vairuoti tokiems asmenims.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
 N U T A R I M A S
 DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. lapkričio 29 d. Nr. 883
 Vilnius
 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Kelių eismo taisykles (pridedama).
Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 dienos.
Vidaus reikalų ministerija bei miestų ir rajonų savivaldybės turi organizuoti gyventojų supažindinimą per masinės informacijos priemones su Kelių eismo taisyklėmis.
Pavesti Vidaus reikalų ministerijai nustatyti tvarką, kurios laikantis Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai būtų siunčiami patikrinti, kaip jie moka šias taisykles.
 MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS
 VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                           ROMASIS VAITEKŪNAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883
 Kelių eismo taisyklės
Svarbiausios sąvokos
1. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme kaip transporto priemonės vairuotojas, pėsčiasis, keleivis, gyvulių varovas.
2. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, varantis keliu gyvulius arba jojantis jais.
3. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis bemotoriu invalidų vežimėliu, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas dirbantis kelyje asmuo, kuriam kelias yra darbo vieta.
4. Transporto priemonė – įtaisas, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti.
5. Motorinė transporto priemonė – turinti variklį transporto priemonė (išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus). Ši sąvoka apima taip pat traktorius ir savaeiges mašinas.
6. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Motociklams prilygsta triratės motorinės transporto priemonės, kurių masė be krovinio neviršija 400 kg.
7. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė su varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h.
8. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė (išskyrus invalidų vežimėlius), varoma ja važiuojančių asmenų raumenų jėga.
9. Priekaba – transporto priemonė, skirta vilkti motorine transporto priemone. Priekabomis taip pat laikomos puspriekabės.
10. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
11. Keleivinis transportas – autobusai, troleibusai ir taksi, važiuojantys nustatytu maršrutu.
12. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso ženklais nurodytoje zonoje esančioms įstaigoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža krovinius į esančius toje zonoje objektus, taip pat taksi, kai į tą zoną atveža keleivius.
13. Bendroji masė – visiškai sukomplektuotos, su kroviniu, keleiviais bei vairuotoju transporto priemonės masė, kurią gamykla arba kompetentingi valstybiniai organai nustatė kaip maksimaliai leistiną. Transporto priemonių sąstato bendrąja mase laikoma į sąstatą įeinančių transporto priemonių bendrųjų masių suma.
14. Kelias – eismui naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Į šią sąvoką taip pat įeina aikštės, viadukai, tiltai ir kiti kelio statiniai.
15. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamo ar prisijungiančio kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, atžvilgiu; kelias su danga (betonu, asfaltbetoniu, skalda, žvyru, grindiniu ir pan.) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
16. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis atskirtų arba skirtingame aukštyje esančių važiuojamųjų dalių.
17. Važiuojamųjų dalių susikirtimas – įsivaizduojamų linijų (pratęsus išorinius važiuojamųjų dalių kraštus) apribotas plotas, esantis sankryžoje.
18. Skiriamoji juosta – kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba stovėti.
19. Eismo juosta – ženklinimo linijomis, ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
20. Sankryža – kelių kirtimosi arba jungimosi vienodame aukštyje vieta. Sankryžomis nelaikomos vietos, kuriose išvažiuojama (įvažiuojama) į kelią iš šalia esančių teritorijų (kiemų, sodybų, stovėjimo aikštelių, degalinių, įmonių ir kitų objektų). Šalia kelio esanti teritorija – kiemas, sodyba, stovėjimo aikštelė, degalinė, įmonė ir kiti objektai, esantys vairuotojo matomumo zonoje. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
21. Šaligatvis – pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba nuo jos atskirta vejos.
22. Pėsčiųjų takas – pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis arba takas su danga. Gali būti pažymėta ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
23. Dviračių takas – dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas. Gali būti pažymėta kelio ženklais „Dviračių takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
24. Pėsčiųjų perėja – vieta pėstiesiems pereiti kelią važiuojamojoje dalyje, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (arba) atitinkamu ženklinimu. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu ženklinimo nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.
25. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkelio bėgiais vienodame aukštyje.
26. Autoavarija – eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant važiuojančiai motorinei transporto priemonei ar mopedui, žuvo ar buvo sužeisti žmonės arba buvo sugadintos transporto priemonės, krovinys, kelias, kelio statiniai, koks nors kitoks turtas. Su autoavarija susijusiu laikomas kiekvienas eismo dalyvis, kuris autoavarijoje dalyvavo arba kurio elgesys galėjo turėti jai įtakos.
27. Duoti kelią (nekliudyti) – reikalavimas, kad eismo dalyvis sustotų ar nepradėtų važiuoti, nedarytų kokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
28. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlipti ar išlipti arba transporto priemonei pakrauti ar iškrauti.
29. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne keleiviams įlipti (išlipti), kroviniui pakrauti (iškrauti) arba ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlipti ar išlipti, transporto priemonei pakrauti ar iškrauti.
30. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustojimas dėl techninio gedimo ar pavojaus, kurį kelia vežamas krovinys, vairuotojo būsena.
31. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą.
32. Blogas matomumas – kelio matomumas mažiau kaip 300 m esant rūkui, lyjant, sningant ir panašiai.
33. Tamsa – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
34. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“ ir „Gyvenvietės pabaiga“.
35. Gyvenamoji zona – gyvenamoji arba poilsio vieta, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti ženklais „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
36. Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu signalu arba vėliavėlę).
Bendrieji nuostatai
1. Šios taisyklės nustato kelių eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu.
3. Eismo dalyviai privalo mokėti šias taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos ir reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos, taip pat laikytis (išskyrus 23 skyriuje nurodytus atvejus) šviesoforų signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
4. Eismo dalyviai ir kiti asmenys turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui, nepadarytų žalos valstybės, privačiam ir visuomeniniam turtui bei aplinkai. Sukėlęs pavojų asmuo privalo stengtis išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti.
5. Kelių eismas gali būti apribotas tik ženklais, ženklinimu, šviesoforais ir reguliuotojo signalais, vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Lietuvoje galiojančiais normatyviniais eismo reguliavimo aktais.
6. Niekam nevalia gadinti, uždengti ar savavališkai perkelti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, įrengti prie kelių reklamos, skydų, plakatų, taip pat gadinti kelio elementų ir statinių, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Asmuo, sudaręs ar pastebėjęs kliūtį, privalo nedelsdamas ją pašalinti, o jeigu tai neįmanoma, taip paženklinti, kad kiti eismo dalyviai galėtų laiku ją pastebėti.
7. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, pilti ne specialiai skirtose vietose tepalus, kitaip teršti aplinką, važiuoti ir stovėti ne keliuose arčiau kaip 25 m nuo upių, ežerų ir tvenkinių arba arčiau kaip 2 m nuo melioracijos griovių.
8. Instrukcijos, taisyklės, kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys kelių eismą, specialių krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje ir kita, turi remtis šių taisyklių reikalavimais ir negali joms prieštarauti.
9. Šias taisykles pažeidę asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Bendrosios vairuotojų pareigos
1. Motorines transporto priemones leidžiama vairuoti (išskyrus mokymąsi vairuoti) tik turintiems šią teisę ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims.
2. Prieš važiuodamas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir sukomplektuota, ir kelionėje stebėti jos būklę.
3. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos darbuotojams patikrinti:
3.1. vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę;
3.2. transporto priemonės registravimo dokumentus;
3.3. įstatymų nustatytą draudimo dokumentą;
3.4. jeigu kartu nėra transporto priemonės savininko, – suteikiantį teisę naudotis transporto priemone nustatytąja tvarka patvirtintą dokumentą su kelių policijos žyma arba bendros nuosavybės liudijimą, arba juridinio asmens išduotą pažymėjimą;
3.5. priklausomai nuo aplinkybių – kitus šių taisyklių 24, 25 ir 27 skyriuose nurodytus dokumentus.
4. Policijos darbuotojo (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo sustoti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos darbuotojui privalo paduoti nesikeldamas iš savo vietos. Vairuotojui ir keleiviams leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam asmeniui paprašius arba leidus.
5. Policijos darbuotojui pareikalavus, vairuotojas privalo leisti patikrinti transporto priemonę ir vežamo krovinio dokumentus.
6. Važiuodamas transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais diržais. Leidžiama neužsisegti saugos diržų vaikams iki 12 metų, o gyvenvietėse – vairuotojams invalidams, ryšių, operatyvinių tarnybų, taksi vairuotojams bei keleiviams, taip pat vairavimo mokytojui, kai vairuoja mokinys.
7. Motociklą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus atvejus, kai ranka rodomas signalas), būti su užsegtu šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų šalmų.
8. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų, taip pat neleistina vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali susidaryti pavojus eismo saugumui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytųjų veiksnių arba neturi su savimi pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
9. Policijos pareigūnui pareikalavus, vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar yra blaivus, ar neapsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų.
10. Gavęs kelių policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į kelių policiją. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentus.
11. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo pavežti savo transporto priemone policijos darbuotojus, vykdančius neatidėliotinas tarnybines pareigas, ir medicinos darbuotojus, vykstančius pas ligonį, kurio gyvybei gresia pavojus, bei nuvežti į gydymo vietą asmenis, kuriems reikia skubios medicinos pagalbos.
 Vairuotojo reikalavimu, pasinaudoję transporto priemone asmenys privalo išduoti jam nustatytos formos pažymą apie transporto priemonės panaudojimą.
12. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą autoavarijoje nukentėjusiems asmenims.
13. Šių taisyklių 3.5, 3.10 ir 3.11 punktų reikalavimai netaikomi užsienio diplomatinių tarnybų, konsulatų ir atstovybių transporto priemonių vairuotojams.
Vairuotojų pareigos pėstiesiems
1. Įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų arba išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas taip pat privalo praleisti į važiuojamąją dalį įžengusius pėsčiuosius, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, ir visais atvejais – važiuodamas atbulas.
2. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, nesuspėjusius pereiti važiuojamosios dalies.
3. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, ženklą „Stop linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie, užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, negali staigiai nestabdydami sustoti nurodytose vietose, leidžiama važiuoti toliau.
4. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę (keliuose su skiriamąja juosta – važiuojamąją dalį) įžengusį pėsčiąjį.
5. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, gretima eile važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sukliudyti arba sukelti pavojų.
6. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti ir sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.
7. Artėdamas prie sustojusio autobuso su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų vaikus.
8. Visur (ir ne pėsčiųjų perėjose) vairuotojas privalo praleisti neregius pėsčiuosius, signalizuojančius balta lazdele, arba invalidus, važiuojančius per kelią invalidų vežimėliais.
Pėsčiųjų pareigos
1. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o kur jų nėra – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu, tik reikia būti atsargiam.
2. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
3. Asmenims, kurie važiuoja bemotoriais invalidų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, leidžiama judėti viena eile dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, transporto priemonių judėjimo kryptimi.
4. Keliuose su skiriamąja juosta pėstiesiems neleidžiama eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu.
5. Organizuota žmonių grupė turi eiti kolona dešine važiuojamosios dalies puse ne daugiau kaip 4 eilėmis. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti palydovai su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis, o tamsoje arba esant blogam matomumui – su uždegtais žibintais: priekyje baltos spalvos, gale – raudonos.
6. Vaikų iki 16 metų grupę leidžiama vesti tik šaligatviais ar pėsčiųjų takais, o kur jų nėra – ir kelkraščiu, bet tik šviesoje ir lydimą ne mažiau kaip 2 suaugusiųjų.
7. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu, tamsoje arba esant blogam matomumui, turi neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį daiktą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais, kairėje vežimėlio pusėje iš priekio turi degti baltos, o iš galo – raudonos šviesos žibintas.
8. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Eidami perėja, pėstieji neturi peržengti jos ribų. Jeigu matomoje zonoje nėra perėjos ar sankryžos, leidžiama eiti per kelią tiesiai, stačiu kampu, į abi puses gerai apžvelgiamose vietose.
9. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų atvaizdu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams. Kitais atvejais pėstiesiems leidžiama įžengti į važiuojamąją dalį tik įsitikinus, kad eiti yra saugu ir kad jie netrukdys transporto priemonėms.
10. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo užtrukti arba stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad bus saugu.
11. Užsidegus geltonam signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, kurie yra važiuojamojoje dalyje, privalo baigti eiti per ją ar sustoti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
12. Artėjant transporto priemonei su įjungtu žybčiojančiu švyturėliu ir (arba) specialiu garso signalu, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
13. Pėstiesiems draudžiama:
13.1. eiti per važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, kai yra skiriamoji juosta, taip pat ten, kur yra užtvarai;
13.2. eiti automagistrale (išskyrus pėsčiųjų takus) arba ją pereiti;
13.3. eiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos vietą apžvelgti trukdančios kliūties, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
13.4. pasišalinti iš autoavarijos vietos, kai pėsčiasis yra susijęs su autoavarija.
Keleivių pareigos
1. Autobuso, troleibuso, taksi leidžiama laukti tik įlipimo aikštelėse, o kur jų nėra – šaligatvyje ar kelkraštyje.
2. Keleiviams leidžiama įlipti ir išlipti tik transporto priemonei visiškai sustojus.
 Įlipti ir išlipti iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams.
3. Važiuojant keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
4. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.
Dviratininkų ir mopedų vairuotojų pareigos
1. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų, mopedu – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę šių taisyklių mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, atitinkamai ne jaunesniems kaip 10 ir 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviratininkų amžius neribojamas.
2. Dviratininkui ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviratis ar mopedas privalo turėti iš galo raudonus, iš abiejų šonų – oranžinius šviesos atšvaitus, pritvirtintus prie ratų stipinų, o važiuojant keliu tamsoje arba esant blogam matomumui, iš priekio turi degti baltos šviesos žibintas.
3. Važiuoti dviračiu ar mopedu važiuojamąja dalimi leidžiama tik tada, kai nėra dviračių tako, viena eile, ne toliau kaip 1 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nutolti nuo jo daugiau leidžiama tik apvažiuojant kliūtį ir leistinu atveju pervažiuojant į kitą kelio pusę, sukant į kairę arba apsisukant. Važiuodami kelkraščiu, dviratininkai ir mopedų vairuotojai neturi trukdyti ar sukelti pavojaus pėstiesiems.
4. Jeigu reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas (išskyrus atvejus, kai nėra artėjančių transporto priemonių) turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamasis dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
5. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviratininkai ir mopedų vairuotojai privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitų rūšių transporto priemonėms ir pėstiesiems.
6. Važiuojantis keliu dviratininkas arba mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles, o dviratis, mopedas turi būti su registracijos numeriu, jeigu taip yra nusprendusi miesto (rajono) savivaldybė.
7. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama:
7.1. važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais;
7.2. važiuoti nelaikant rankomis vairo ir nelaikant kojų ant pedalų (paminų);
7.3. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
7.4. vežti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
7.5. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7.6. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
7.7. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
Važnyčiotojų, gyvulių varovų, raitelių pareigos
1. Keliais važnyčioti, varyti gyvulius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
2. Važnyčioti, joti arba varyti gyvulius leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto.
3. Vežimas, rogės turi būti iš priekio su baltais, iš šono – su oranžiniais, o iš galo – su raudonais šviesos atšvaitais, pritvirtintais gerai matomose vietose ir pažyminčiais kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
4. Važnyčiojant, jojant arba varant gyvulius keliais tamsoje arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje iš priekio turi degti baltos, o iš galo – raudonos šviesos žibintas.
5. Varomų gyvulių bandą reikia suskirstyti grupelėmis, tarp kurių turi būti pakankamas atstumas, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą.
6. Važnyčiotojams, gyvulių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
6.1. palikti gyvulius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
6.2. varyti gyvulius grindiniu, keliu su asfaltbetonio arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
6.3. varyti gyvulius per geležinkelio bėgius ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;
6.4. pririšti gyvulius prie kelio taip, kad jie galėtų į kelią išeiti.
Eismo reguliavimo signalai
1. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:
 žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;
 žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);
 žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir greitai bus įjungtas draudžiamasis signalas;
 žalias šviesoforo signalas su pėsčiojo atvaizdu leidžia eiti pėstiesiems;
 geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
 geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
 kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;
 raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą;
 raudonas signalas su pėsčiojo atvaizdu draudžia pėsčiųjų eismą;
 mirksintis baltos spalvos šviesoforo signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą ir informuoja, kad šviesoforai įjungti;
 raudonas ir geltonas signalai su juodo kontūro rodyklėmis turi tą pačią reikšmę kaip ir be rodyklių; šios rodyklės informuoja, kuriomis kryptimis bus galima važiuoti įsijungus žaliam signalui;
 žalias šviesoforo signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas) ir leidžia važiuoti kitomis kryptimis nei papildomos sekcijos signalas.
2. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, žalias – dešinėje, geltonas – viduryje.
3. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu yra įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.
4. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu yra pritvirtinta lentelė su žalios spalvos rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
5. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
 rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
 iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
 iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
 dešinė ranka ištiesta į priekį:
 iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
 iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
 iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
 pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
 ranka pakelta aukštyn:
 visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
 vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
6. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis sustoti, jeigu reguliuotojas arba policijos darbuotojas ranka ar reguliuotojo lazdele (skrituliu) mojuoja akštyn ir žemyn jo pusėn arba per garsiakalbį liepia sustoti.
 Gavęs ženklą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
 Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, reguliuotojas ar policijos darbuotojas gali duoti signalą švilpuku.
Įspėjamieji signalai
1. Įspėjamieji signalai yra šie: signalai rodomi posūkių, stabdžių šviesos rodyklėmis arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.
2. Vairuotojas privalo duoti signalus atitinkamos krypties posūkių šviesos rodyklėmis, o jeigu jų nėra arba jos sugedusios – ranka:
 prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
 prieš persirikiuodamas, sukdamas į dešinę ar kairę, taip pat prieš apsisukdamas.
3. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
 Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
 Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
4. Kad kiti eismo dalyviai galėtų iš anksto suprasti signalą rodančiojo vairuotojo ketinimus, įspėjamasis signalas posūkio rodyklėmis arba ranka turi būti pradėtas rodyti iš anksto, prieš manevrą, ir baigtas tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalo nereikia rodyti, jeigu jis galėtų suklaidinti kitus eismo dalyvius.
5. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, jis vis tiek turi būti atsargus.
6. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad neįvyktų autoavarija.
7. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.
8. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus, net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį.
9. Avarinė šviesos signalizacija turi būti įjungta:
9.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;
9.2. įvykus autoavarijai;
9.3. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui, jeigu sugedusios gabaritinės arba stovėjimo šviesos;
9.4. velkamojoje transporto priemonėje;
9.5. kai vairuotojas yra akinamas;
9.6. perspėjant kitus vairuotojus apie pavojų ar kliūtį.
10. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat priverstinai sustojęs ten, kur kitiems eismo dalyviams sustojusi transporto priemonė matoma mažesniu kaip 100 m atstumu, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo gyvenvietėse ne arčiau kaip 25 m, o ne gyvenvietėse ne arčiau kaip 50 m už sustojusios transporto priemonės (jos gale) pastatyti avarinio sustojimo ženklą arba raudoną mirksintį žibintą.
Šviesos prietaisų naudojimas
1. Tamsoje arba esant blogam matomumui, lyjant motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
2. Tamsoje arba esant blogam matomumui, tolimosios šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
2.1. gyvenvietėse, apšviestuose keliuose;
2.2. likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m;
2.3. kitais atvejais, kai tolimosios šviesos gali akinti vairuotojus, taip pat ir važiuojančius ta pačia kryptimi arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.
3. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus ir sustoti.
4. Šviesoje motorinės transporto priemonės keliais privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis:
4.1. nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 7 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki kovo 1 d.;
4.2. vežant autobusais vaikų grupes;
4.3. vežant žmonių grupes krovininio automobilio kėbule;
4.4. vežant pavojingus ir didelius krovinius, kai transporto priemonės (krovinio) gabaritai viršija šių taisyklių 25 skyriuje nurodytus dydžius;
4.5. velkant kitą transporto priemonę;
4.6. važiuojant motociklais;
4.7. važiuojant organizuotoje kolonoje trims ir daugiau transporto priemonių;
4.8. važiuojant specialiai pažymėta juosta prieš bendrą transporto priemonių srautą;
4.9. tuneliuose nepriklausomai nuo jų apšvietimo.
5. Priekinius ir užpakalinius rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant rūkui, lyjant, sningant.
6. Sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų, o jeigu to negalima padaryti, ją būtina pažymėti, kaip reikalaujama šių taisyklių 10 skyriuje.
Važiavimo pradžia ir manevravimas
1. Eismas Lietuvoje vyksta dešine kelio puse.
2. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai bus saugu, ir duoti kelią (nesukliudyti) kitiems eismo dalyviams.
3. Įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią važiuojančioms keliu transporto priemonėms ir praleisti pėsčiuosius.
4. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, dviratininkams ir mopedams, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
5. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
6. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, dėl kliūties vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai eilėje stovinčiai transporto priemonei persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą.
7. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
8. Jeigu dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
9. Reikia sukti taip, kad prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių susikirtimą ir išvažiuodama iš jo transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.
10. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, taip pat jį lenkiančioms transporto priemonėms. Reikalavimas duoti kelią lenkiančiajam netaikomas, kai važiavimui ta kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
11. Jeigu eismas labai judrus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti arba sustoti.
12. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
13. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią transporto priemonėms, važiuojančioms šiuo keliu. Keliu važiuojančiam vairuotojui neleidžiama įsukti į greitėjimo juostą, jeigu tai kliudys ja važiuojančiai transporto priemonei.
14. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
15. Važiuodamas atbulas, vairuotojas neturi kliudyti kitiems eismo dalyviams.
16. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
17. Rekomenduojama, kad vairuotojas leistų įvažiuoti (įeiti) į pagrindinį kelią laidotuvių kolonoms (procesijoms).
18. Apsisukti draudžiama:
18.1. pėsčiųjų perėjose;
18.2. geležinkelio pervažose;
18.3. tuneliuose;
18.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
18.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 m;
18.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas, ženklais ir (arba) ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
Transporto priemonių išdėstymas kelyje
1. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais padalinta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą.
2. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
3. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi, draudžiama.
4. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
5. Krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai reikia įvažiuoti į kairę kraštinę juostą prireikus sustoti (stovėti) vienos krypties eismo kelyje, sukti į kairę arba apsisukti.
6. Transporto priemonės, kurių greitis neturi būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai reikia lenkti, apvažiuoti, persirikiuoti posūkiui į kairę ar apsisukimui arba vienpusio eismo kelyje sustoti pakrauti arba iškrauti krovinį.
7. Jeigu važiuojamojoje dalyje yra pažymėta speciali juosta, skirta keleiviniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 21 skyriuje numatytomis sąlygomis.
8. Važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai, draudžiama.
9. Važiuodamas kelkraščiu, vairuotojas neturi kliudyti ar kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.
10. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ją stabdytų (rekomenduojama, kad šis atstumas būtų ne mažesnis kaip pusė spidometro parodymo, pvz., kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai), taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Važiavimo greitis
1. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į eismo judrumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus bei būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
2. Atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
3. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 60 km/h greičiu.
4. Gyvenamojoje zonoje visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
5. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
5.1. lengvaisiais automobiliais, tarpmiestiniais, turistiniais ir mažos klasės autobusais, motociklais, krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
5.2. kitais autobusais, krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kitais keliais – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
5.3. lengvaisiais automobiliais su priekabomis – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
5.4. velkant kitas transporto priemones, vežant krovininiais automobiliais žmones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
6. Vežant krovinius, kuriems vežti dėl didelių gabaritų reikia kelių policijos leidimo, – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu policija nenurodo kitaip).
7. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelių policijos sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
8. Neturintiems 2 metų stažo vairuotojams, taip pat besimokantiems vairuoti leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
9. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 50 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 7 m, tarp savosios ir priekyje važiuojančios transporto priemonės turi laikytis tokio atstumo, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
10. Vairuotojui draudžiama:
10.1. viršyti transporto priemonės techninėje charakteristikoje nurodytą didžiausią greitį;
10.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės skiriamajame ženkle;
10.3. važiuoti pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
10.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Lenkimas
1. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
1.1. nė vienas iš paskui važiuojančių vairuotojų, kuriam gali būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
1.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas neparodė kairiojo posūkio signalo;
1.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
1.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
2. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), paskui jį važiuojančiajam rekomenduojama apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės. Jeigu iš paskos važiuojantysis lenkia kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena juosta, sukantysis (apsisukantysis) privalo duoti kelią lenkiančiajam.
3. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
4. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, tai kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, duoti kelią privalo žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
5. Lenkti draudžiama:
5.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;
5.2. geležinkelio pervažose ir 100 m prieš jas;
5.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
5.4. pėsčiųjų perėjose.
Sustojimas ir stovėjimas
1. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.
 Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose bei keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
2. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
3. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
 Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis.
 Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
4. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.
5. Ten, kur yra stovėjimo automatai arba atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, vairuotojai privalo už stovėjimą mokėti priklausomai nuo stovėjimo trukmės ir laikytis nustatytos tvarkos.
6. Palikdamas transporto priemonę stovėjimo vietoje, kurioje kelio ženklais yra ribojama stovėjimo trukmė, vairuotojas privalo pritvirtinti jos viduje, už priekinio stiklo, gerai matomą iš lauko stovėjimo kortelę (ciferblatą), raštelį arba kitaip nurodyti transporto priemonės pastatymo laiką.
7. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
8. Sustoti ir stovėti draudžiama:
8.1. geležinkelio pervažose ir 50 m nuo jų;
8.2. tuneliuose;
8.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais;
8.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m prieš jas;
8.5. šaligatvyje, išskyrus tuos atvejus, kai stovėti ant jo krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai;
8.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako;
8.7. kur atstumas tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m;
8.8. arčiau kaip 5 m nuo kertamos važiuojamosios dalies krašto, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;
8.9. arčiau kaip 15 m nuo keleivinio transporto sustojimo aikštelės, o kai jos nėra – nuo sustojimo vietos ženklo, jeigu tai kliudytų keleivinio transporto eismui;
8.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
8.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m arba staigiame posūkyje ar įkalnės viršuje.
9. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą) pagal šių taisyklių 10 skyriaus reikalavimus ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
10. Jeigu transporto priemonė yra palikta be priežiūros (pradėta ardyti, galima patekti į jos vidų, stovi ilgą laiką) arba palikta stovėti be valstybinio numerio ženklų (išskyrus uždaras teritorijas, saugomas stovėjimo aikšteles, gyvenamųjų namų kiemus), arba palikta stovėti draudžiamoje vietoje, trukdo eismui, kelia pavojų eismo saugumui, ji nustatytąja tvarka gali būti nugabenta į saugojimo vietą.
Važiavimas per sankryžas
1. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
2. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
3. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
4. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta (neskaitant greitėjimo ir lėtėjimo juostų), – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
5. Sukdamas į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, einančius kelio, į kurį sukama, važiuojamąja dalimi, taip pat dviratininkus, kertančius ją dviračių taku ar kelkraščiu.
6. Jeigu vairuotojas nežino, kokia yra kelio danga (tamsu, purvas, sniegas ir panašiai), o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis kaip važiuodamas antraeiliu keliu.
7. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių susikirtimą, jeigu už jo yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.
8. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, baigiančioms sukti arba apsisukti (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
9. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių susikirtimą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir kokius signalus rodytų šviesoforas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra stop linija (ženklas „Stop linija“), vairuotojas turi vadovautis kiekvieno šviesoforo signalu.
10. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu šviesoforo signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių važiuojančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems.
11. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios sukama, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta iš paskos važiuojančių transporto priemonių eismui.
12. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
13. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, negali staigiai nestabdydamas sustoti šių taisyklių 17.12 punkte nurodytose vietose, leidžiama važiuoti toliau.
14. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.
15. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais nepriklausomai nuo to, kokie yra važiavimo pirmenybę nurodantys ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas jo geltonas mirksintis signalas, vairuotojas turi vadovautis ženklais.
Važiavimas per geležinkelio pervažas
1. Prieš geležinkelio pervažą vairuotojas privalo įsitikinti, ar neartėja traukinys, ir vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, šviesoforo ir pervažos budėtojų signalais.
2. Važiuodamas per geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiam traukiniui (lokomotyvui, drezinai).
3. Jeigu šviesoforas išjungtas, o užtvaras pakeltas arba jo nėra, vairuotojui leidžiama važiuoti per pervažą tik įsitikinus, kad neartėja traukinys.
4. Praleisdamas artėjantį traukinį ir tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti po sustojimo, vairuotojas privalo įsitikinti, ar prie pervažos neartėja traukinys.
5. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones ir imtis visų priemonių pervažai patuštinti bei duoti signalus artėjančio traukinio mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).
6. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.
7. Vairuotojui draudžiama:
7.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
7.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio;
7.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;
7.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;
7.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
Automagistralės
1. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, draudžiama:
1.1. eiti pėstiesiems (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus pėsčiųjų takus), važnyčioti, varyti gyvulius, joti;
1.2. važiuoti dviračiais ir mopedais (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus), traktoriais, kitomis transporto priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką arba dėl jų būklės mažesnis kaip 40 km/h;
1.3. sustoti ar stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
1.4. apsisukti (išskyrus ženklais pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam;
1.5. įvažiuoti į magistralę arba išvažiuoti iš jos tam neskirtose vietose;
1.6. mokyti vairuoti;
1.7. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
Gyvenamosios zonos ir kiemai
1. Gyvenamojoje zonoje vairuotojai privalo:
1.1. važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu;
1.2. netrukdyti, nekelti pavojaus pėstiesiems, prireikus – sustoti;
1.3. stovėti tik leidžiamaisiais ženklais pažymėtose vietose ir tik su išjungtu varikliu;
1.4. įvažiuodami į kelią iš gyvenamosios zonos, duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.
2. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Vaikai gali žaisti visoje zonoje.
3. Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, aikštelėse bei privažiavimo prie jų keliuose draudžiama:
3.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
3.2. važiuoti mopedais, motociklais be priekabos ir kitomis triukšmingomis transporto priemonėmis nuo 22 iki 7 valandos;
3.3. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;
3.4. trankyti automobilių durelėmis, leisti varikliui dirbti didelėmis apsukomis ar kitaip triukšmauti;
3.5. palikti stovėti nakčiai ir ilgesniam laikui didesnės kaip 3,5 t bendrosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų turinčius autobusus, traktorius ir jų priekabas.
Keleivinio transporto pirmenybė
1. Gyvenvietėse vairuotojai privalo duoti kelią troleibusams ir autobusams, pradedantiems važiuoti iš pažymėtos stotelės.
2. Prieš pradėdami važiuoti iš stotelės, troleibusų ir autobusų vairuotojai turi įsitikinti, jog jiems duoda kelią.
3. Kelyje, pažymėtame ženklais „Kelias su juosta keleivinio transporto priemonėms“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti keleiviniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą. Taip pat leidžiama įvažiuoti į ją, kai įvažiuojant į kelią sukama į dešinę arba kai reikia sustoti išlaipinti arba įlaipinti keleivius.
Invalidų transporto priemonių eismas
1. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Invalidas“, leidžiama:
1.1. įvažiuoti į ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pažymėtą zoną;
1.2. stovėti gyvenamojoje zonoje ne stovėjimo vietoje, jeigu tai nekliudo pėstiesiems ir kitoms transporto priemonėms;
1.3. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas yra apribotas;
1.4. sustoti ir stovėti ženklų „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“ zonoje.
2. Invalidams, važiuojantiems bemotoriais vežimėliais, leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu nepriklausomai nuo to, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas.
Specialiųjų transporto priemonių pirmenybė
1. Šių taisyklių, išskyrus 2, 3, 11, 29 ir 30 skyrių reikalavimus bei reguliuotojo signalus, gali nepaisyti:
1.1. specialiomis spalvomis (pagal galiojantį standartą) dažytų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais; šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės;
1.2. transporto priemonių, kad ir kaip jos nudažytos, vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir (arba) specialiais garso signalais, su sąlyga, kad nepakenks eismo saugumui.
2. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms, o važiuojantys ta pačia kryptimi keliuose, kur važiuoti ta kryptimi yra ne daugiau kaip dvi eismo juostos, – sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie važiuojamosios dalies krašto. Vėl pradėti važiuoti leidžiama tik pravažiavus paskutinei transporto priemonei su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais.
3. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynos spalvos švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti.
4. Transporto priemonių su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo), ženklinimo bei transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų su sąlyga, kad nesukels pavojaus eismo saugumui. Kiti vairuotojai neturi trukdyti jiems dirbti.
5. Žybčiojantis oranžinės spalvos švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus vairuotojus apie galimą pavojų.
Žmonių vežimas
1. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.
2. Žmones vežančiame krovininiame automobilyje turi būti sėdynės, įtaisytos kėbule ne aukščiau kaip 15 cm nuo bortų viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
3. Krovininiais automobiliais leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti organizuotas vaikų iki 16 metų grupes.
4. Žmones vežančio krovininio automobilio kėbule turi būti įtaisytas lengvai pasiekiamas ne mažesnės kaip 2 litrų talpos gesintuvas.
5. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai jie yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
6. Važiuoti krovininio automobilio kėbule, kuris nepritaikytas žmonėms vežti, leidžiama tik asmenims, lydintiems krovinį arba vykstantiems jo gauti, su sąlyga, kad jiems įrengta žemiau už bortų aukštį patogi ir saugi sėdima vieta.
7. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir nustatytąja tvarka išduotą pažymėjimą.
8. Ant vaikų grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 29 skyriuje.
9. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo su savimi turėti nustatytąja tvarka išduotą šio verslo leidimą ir leisti patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų parodymus bei dokumentus.
10. Draudžiama:
10.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (neskaitant jaunesnių kaip 12 metų vaikų);
10.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui, taip pat vežti juos prikabinamame vasarnamyje;
10.3. vežti ant priekinės lengvojo automobilio sėdynės (jeigu nėra specialios sėdynės vaikams) ir užpakalinės motociklo sėdynės vaikus iki 12 metų.
Krovinių vežimas
1. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienai ašiai tenkanti apkrova neturi būti didesnė už nustatytą šiai transporto …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.