Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo
Apie ką šis teisės aktas?
Šis įsakymas patvirtina Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles, kurios nustato reikalavimus, siekiant užtikrinti saugų elektros įrenginių eksploatavimą ir apsaugą nuo elektros poveikio.
Kam taikoma: Elektros energijos gamintojams, tiekėjams, perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams ir elektros energijos vartotojams; Asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius arba vykdantiems su jais susijusius darbus.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Energetika ir tinklų sektoriai
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius.
- Atsakomybę už Taisyklių vykdymą.
- Elektros įrenginių atitikimą nustatytiems standartams ir instrukcijoms.
- Darbų kategorijas pagal elektros pavojų.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Elektros energijos gamintojams, tiekėjams, perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams ir elektros energijos vartotojams.
- Asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius arba vykdantiems su jais susijusius darbus.
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Taisyklės taikomos veikiantiems aukštesnės kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V nuolatinės srovės elektros įrenginiams.
- Draudžiama eksploatuoti elektros įrenginį, jei jis nėra pažymėtas kaip veikiantis operatyvinėje ir techninėje dokumentacijoje.
- Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir gamintojo Techninio eksploatavimo instrukcijų reikalavimus.
- Už Taisyklių reikalavimų vykdymą atsakingas elektros įrenginio eksploatuotojas, o už darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis – darbdavys.
Energetika ir tinklų sektoriai
Energetika ir tinklų sektoriai
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS TAISYKLIŲ patvirtinimo 2010 m. kovo 30 d. Nr. 1-100 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) 48 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1462 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 170-6250; 2009, Nr. 135-5890) 1.1.7 punktu, tvirtinu Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles (pridedama).
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) 48 straipsnio 1 punktu. Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams.
Taisyklės netaikomos eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, transporto priemonių vidaus elektros įrangą ir kitose srityse, kuriose naudojama specialių parametrų elektros srovė.
Eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, reikia vadovautis gamintojo eksploatacijos ir saugos instrukcijomis.
Elektros įrenginį, jeigu jis operatyvinėje ir techninėje dokumentacijoje nėra pažymėtas kaip veikiantis, draudžiama eksploatuoti.
Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.
Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.
Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje.
Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.
Aptvaras – elementas, apsaugantis dirbančiuosius nuo tiesioginio kontakto su įtampą turinčiomis dalimis bet kuria kryptimi ir nuo elektros lanko, galinčio kilti jungiant komutavimo aparatus arba kitus panašius įrenginius.
Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.
Aukštoji įtampa – aukštesnė nei 1000 V kintamosios srovės ir aukštesnė nei 1500 V nuolatinės srovės įtampa.
Automatizuotas valdymas – perdavimo ir skirstomųjų tinklų elektros įrenginių (linijų, transformatorių, šynų, RAA grandinių ir t. t.) aparatų komutavimas nuotoliniu būdu iš atitinkamo perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos (SCADA), kurioje pagal perjungimų lapelius suprogramuota atskirų tinklo elementų komutacinių aparatų (jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių) ir antrinių grandinių perjungimo veiksmų seka.
Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai).
Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.
Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:
I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;
II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;
III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.
Dviguba izoliacija – izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema.
Elektros įrenginių eksploatavimas – veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.
Elektrifikuotas mechanizmas – darbo priemonė, turinti elektros pavarą.
Elektros įrenginys – elektros tinklo (grandinės) elementas, keičiantis, reguliuojantis, matuojantis, kontroliuojantis elektrinius ir neelektrinius įvairių procesų, mašinų ir mechanizmų parametrus, taip pat gaminantis, perduodantis, skirstantis, keičiantis arba naudojantis elektros energiją.
Elektros įrenginio eksploatuotojas – elektros įrenginio savininkas arba juridinis asmuo, turintis Valstybinės eneregtikos inspekcijos atestatą eksploatuoti tos rūšies elektros įrenginius, bei juridinis ar fizinis asmuo, kurio nuosavybėje arba žinioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros įrenginys.
Elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.
Kitiems asmenims į šią patalpą leidžiama įeiti tik pirmiau minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint.
Elektros įrenginių savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso elektros įrenginiai.
Elektros įrenginių teritorija – stacionariai atitverta teritorija, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Vartai į teritoriją turi būti pažymėti ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.
Kitiems asmenims į šią teritoriją leidžiama įeiti tik minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint.
Elektrotechninis darbas – darbas, kuriam atlikti reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija.
Elektrotechnikos gaminių klasės pagal apsaugojimą nuo elektros poveikio:
0 klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija.
Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti;
0I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo be įžeminimo kontakto;
I klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Į elektros tinklo kištukų lizdą jungiami su įžeminimo kontaktu;
II klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija;
III klasė – elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos.
Indukuotos įtampos zona – zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro linijos (toliau vadinama – OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip:
Įrenginio atjungimas – visų elektros srovės grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir įrenginio nutraukimas elektros grandines komutuojančiais elektros aparatais, turinčiais matomą komutuojančių kontaktų padėtį.
Įtampos indikatorius – įtaisas arba prietaisas, skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui elektros grandinėse nustatyti.
Įtampos išjungimas – elektros srovės grandinės tarp elektros įrenginio ir įtampos šaltinio nutraukimas komutaciniais ir valdymo aparatais, kai nėra matomo elektros kontakto nutraukimo.
Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.
Kabelių linijos (toliau vadinama – KL) apsaugos zona:
Leidžiama elektrinio lauko stiprio skaitinė vertė – elektrinio lauko, kuris, veikdamas darbuotoją visą jo darbo laikotarpį, nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui, stiprio skaitinė vertė.
Magnetinio lauko stipris – pagrindinė magnetinio lauko charakteristika, apibrėžiama didžiausio sukimo momento dydžio, veikiančio lauke esantį rėmelį, kuriuo teka srovė, santykiu su rėmelio srovės magnetiniu momentu. Magnetinio lauko stiprio Tarptautinės sistemos (SI) vienetas yra amperas metrui (A/m) (arba kA/m =1000 A/m).
Operatyvinis (budintysis) darbuotojas – elektrotechnikos darbuotojas, kuris budėdamas turi teisę vykdyti elektros įrenginių operatyvinę priežiūrą ir/ar operatyvinius perjungimus.
Operatyviniai priežiūros darbai – nuolatiniai veikiančių elektros tinklų ir elektros įrenginių techninę būklę užtikrinantys priežiūros ir valdymo operatyviniai darbai.
Operatyvinis remonto darbuotojas – specialiai apmokytas ir parengtas darbuotojas, kuris eksploatuoja veikiančius elektros įrenginius ir gali juose vykdyti operatyvinius perjungimus.
Oro linija indukuotos įtampos zonoje – oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruožai, sudarantys bendrą ne mažesnį kaip 2 km ilgį, yra kitos veikiančios 110 kV ar aukštesnės įtampos OL indukuotos įtampos zonoje. Įmonėse turi būti sudarytas OL, esančių indukuotos įtampos zonoje, sąrašas (sąrašai).
Oro linijos (OL) apsaugos zona – zona išilgai kintamosios arba nuolatinės srovės oro linijos, kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų linijos pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių laidų, kai jie nenukrypę į šonus, šiais atstumais:
Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros poveikio.
Papildoma izoliacija – izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo pavojingo elektros poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija.
Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko įtakos zona – erdvė, kurioje pramoninio dažnio (50 Hz) elektrinio lauko stipris yra ne mažesnis kaip 5 kV/m ir (arba) magnetinio lauko stipris yra ne mažesnis kaip 0,9 kA/m.
Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai – elektrinio lauko stipris ir magnetinio lauko stipris.
Remonto darbuotojas – elektrotechnikos darbuotojas, kuris remontuoja veikiančius elektros įrenginius.
Saugi žemiausioji įtampa – įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės.
Sustiprinta izoliacija – bendra srovinių dalių izoliacija, kuri užtikrina tokį pat apsaugos laipsnį kaip ir dviguba izoliacija.
Tvarkomieji dokumentai – įmonių, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti (sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir kiti).
Techninė priežiūra – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad elektros įrenginiai ekonomišku ar kitaip pagrįstu naudojimo laikotarpiu patikimai funkcionuotų ir būtų užtikrintas saugus elektros tinklų darbas (gedimų šalinimas, avarinių, pažeistų elektros tinklų elementų keitimas, įvairių įrenginių techninė priežiūra, profilaktika ir kita).
Vartotojo elektros įrenginiai – įrenginiai, už kurių elektros energijos suvartojimą atsiskaitoma komercine tvarka.
Veikiantis elektros įrenginys – toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo metu komutaciniais aparatais arba tam skirtais įtaisais gali būti įjungta įtampa.
Žemoji įtampa – nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovės ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatinės srovės įtampa.
Žingsnio įtampa – žmogui tenkanti įtampos dalis, kai srovė žmogaus kūnu teka iš kojos į koją.
II. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI 11. Elektrotechnikos darbuotojais vadinami fiziniai asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą arba atlikę stažuotę ir nustatyta tvarka atestuoti bei turintys nustatytos formos atestavimo pažymėjimus (atestatus). Jeigu pažymėjime nurodyta tik žemoji įtampa, pažymėjimas galioja darbams iki 1000 V kintamosios srovės ir 1500 V nuolatinės srovės įrenginiuose, o jeigu įtampa nenurodyta, pažymėjimas galioja darbui įvairios įtampos elektros įrenginiuose (be apribojimų).
13.1. aukšta kategorija (toliau vadinama – AK);
13.2. vidurinė kategorija (toliau vadinama – VK);
13.3. pradinė kategorija (toliau vadinama – PK).
15.1. ne jaunesni kaip 18 metų;
15.2. kurių sveikata patikrinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2010, Nr. 27-1235) nustatyta tvarka bei periodiškumu ir leista dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose;
15.3. išklausę įvadinį ir pirminį instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817);
15.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugiai dirbti, pirmosios medicinos pagalbos teikimo nuo elektros srovės pavojingo poveikio ir kitų traumuojančių veiksnių;
15.5. išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą;
15.6. atestuoti ir jų Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestate yra atitinkami įrašai;
15.7. turintys darbdavio ar jo įgalioto asmens suteiktas jiems elektrotechnikos darbuotojo teises.
III. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS 19. Elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą. Elektrotechnikos darbuotojai, organizuodami ir vykdydami darbus elektros įrenginiuose, pagal atliekamas funkcijas yra skirstomi taip:
19.1. darbdavio įgaliotas asmuo (ne elektros energetinėms įmonėms nebūtinai elektrotechnikos darbuotojas);
19.2. asmuo, atsakingas už vartotojo elektros ūkį;
19.3. asmuo, turintis teisę asmeniškai apžiūrėti elektros įrenginius;
19.4. operatyvinis, operatyvinis remonto darbuotojas;
19.5. remonto darbuotojas;
19.6. darbų vadovas;
19.7. darbų vykdytojas;
19.8. prižiūrintysis;
19.9. brigados narys;
19.10. stažuotojas.
Nesant reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojų, gali būti sudaromos sutartys su įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą.
Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Taisyklių, EĮĮT ir TET reikalavimus, darbuotojų saugą ir sveikatą.
Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją. Šį instruktavimą jis įformina Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (10 priedas).
30.1. organizuoja darbų pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus vykdymą;
30.2. ruošia darbo vietą ir leidžia dirbti;
30.3. priima darbo vietą ir gauna leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti;
30.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus;
30.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus.
32.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ar pavedime, įvykdymą;
32.2. tinkamą ir pakankamą darbo vietos paruošimą ir jos sutvarkymą baigus darbus;
32.3. leidimo brigadai dirbti tinkamumą, jo įforminimą, tikslinio instruktažo kokybę;
32.4. brigados narių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, darbo įrankių ir priemonių tvarkingumą, darbo vietose uždėtų įžemiklių, aptvarų, iškabintų ženklų išsaugojimą iki darbo pabaigos.
35.1. prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą;
35.2. draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros;
35.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau negu taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais;
35.4. prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu.
IV. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR BŪDAI 39. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės.
41.1. apsauginių priemonių naudojimas;
41.2. pažemintos įtampos naudojimas. Pažeminti įtampą leidžiama tik tam tikslui skirtais transformatoriais ar kitais įtaisais, bet draudžiama tam tikslui naudoti autotransformatorius;
41.3. skiriamųjų transformatorių, kurių antrinė apvija elektriškai atskirta nuo pirminės apvijos, naudojimas;
41.4. įrenginių su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas;
41.5. įrenginiams nustatytų vardinių parametrų neviršijimas;
41.6. garsinės ir regimosios signalizacijos naudojimas;
41.7. skirtuminės srovės apsaugos greitai veikiančių komutacinių aparatų naudojimas;
41.8. signalinių spalvų, apsaugos nuo elektros ženklų naudojimas;
41.9. potencialų suvienodinimas;
41.10. įtampos išjungimas, įrenginio atjungimas ir įtampos nebuvimo patikrinimas;
41.11. ekranuojančių komplektų naudojimas;
41.12. elektros įrenginių srovei laidžių korpusų įžeminimas arba įnulinimas.
V. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS 44. Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:
44.1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais;
44.2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas;
44.3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka;
44.4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;
44.5. leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;
44.6. leidimas dirbti;
44.7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra;
44.8. perkėlimas į kitą darbo vietą;
44.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas.
45.1. pagal darbų vadovo nurodymą;
45.2. pagal darbų vadovo pavedimą;
45.3. techninės priežiūros tvarka.
I. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL NURODYMUS 48. Nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais (9 priedas). Ši forma įmonės technikos vadovo sprendimu gali būti išplėsta, papildyta lentelėmis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nemažinančiais darbuotojų saugumo. Perduodant nurodymą ryšių priemonėmis, vieną nurodymo blanką užpildo išduodantis asmuo, kitą – jį priimantis, arba išduotas nurodymas siunčiamas faksu ar elektroniniu paštu.
49.1. I kategorijos darbai, išskyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ryšių įrenginiuose bei antrinėse relinės apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandinėse, elektros instaliacijoje, kai aukštosios įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose;
49.2. II kategorijos darbai aukštosios įtampos įrenginiuose ir darbai sužieduotame žemosios įtampos tinkle;
49.3. darbai sprogioje aplinkoje;
49.4. darbai, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, ir jų saugai užtikrinti reikalinga elektrotechnikos darbuotojo priežiūra;
49.5. bandymai paaukštinta įtampa ne stacionariose laboratorijose;
49.6. darbai žemosios įtampos dvigrandėse oro linijose arba jei jose yra sankirtų su veikiančiomis oro linijomis, arba jos yra indukuotos įtampos zonoje.
54.1. kai pasibaigia galiojimo laikas;
54.2. kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus, kai į valdymo grandines reikia įjungti įtampą, jungtuvą pripildyti oro;
54.3. kai pakeičiamas darbų vykdytojas;
54.4. kai, nebaigus visų nurodyme išvardytų darbų, į įrenginį būtina įjungti įtampą;
54.5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojantys asmenys.
Darbų vykdytojui galima išrašyti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo pačiu metu gali būti vykdomi tik pagal vieną nurodymą.
II. NURODYMO PILDYMO NUOSTATOS 57. Visi nurodyme atlikti įrašai privalo būti aiškūs, be pataisymų, neužpildytos eilutės perbrauktos.
60.1. atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi stebėti darbų vadovas;
60.2. leidimas darbo metu laikinai atjungti stacionarius ar nuimti kilnojamus įžemiklius;
60.3. darbo kėlimo kranais vadovo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris;
60.4. pavojingų darbų ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai;
60.5. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti aukštesnės kaip 50 V kintamosios arba 75 V nuolatinės įtampos įvairios paskirties laidai, trosai ir t. t.;
60.6. jei remontui atjungtas OL ruožas lieka indukuotos įtampos zonoje, nustatomos ir nurodomos priemonės saugai užtikrinti;
60.7. bandymo paaukštinta įtampa atlikimas bei vadovo skyrimas bandymams, jei įrenginiuose remonto ir bandymo darbai atliekami pagal tą patį nurodymą;
60.8. leidimas įjungti įrenginį baigus darbus;
60.9. leidimas, derinant ar reguliuojant komutacinį aparatą, į operatyvinės srovės ir pavaros galios grandines įjungti įtampą ar jungtuvą pripildyti oro;
60.10. darbų organizavimas ir personalo apsauga, viršijus leistinus elektromagnetinio lauko dydžius.
III. DARBŲ VYKDYMAS PAGAL PAVEDIMUS 64. Pavedimas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis darbui ir būtinoms darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms užtikrinti, atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vieną dieną.
65.1. trumpalaikiai ir nedidelės apimties II kategorijos darbai, neišvardyti darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąraše;
65.2. I kategorijos darbai, atliekami relinės apsaugos ir automatikos (toliau vadinama – RAA), valdymo, ryšių ir apskaitos įrenginių grandinėse, kai aukštosios įtampos srovinės dalys yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose;
65.3. planiniai darbai transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse su sąlyga, kad teritorijoje, transformatorių pastotės patalpoje nėra įtampos, išskyrus savų reikmių, apšvietimo, valdymo automatikos, signalizacijos ir RAA grandines, ir viengrandėse žemosios įtampos oro linijose, jei darbo ruože nėra sankirtų su veikiančiomis oro linijomis ir nėra indukuotos įtampos;
65.4. aukštosios įtampos įrenginių izoliacijos varžos matavimas megometru.
IV. NURODYMŲ IR PAVEDIMŲ APSKAITOS TVARKA 67. Nurodymai ir pavedimai registruojami Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (toliau vadinama – Įforminimo žurnalas) (Taisyklių 10 priedas).
V. DARBŲ VYKDYMAS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TVARKA 70. Darbai, vykdomi techninės priežiūros tvarka, – tai darbai, kurie nenurodyti darbų, vykdomų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašuose.
VI. TECHNINĖS PRIEMONĖS 72. Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, techninės priemonės, susijusios su įrenginių atjungimu ir įžeminimu, būtinos darbuotojų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos duodant nurodymą arba pavedimą. Vykdant darbus techninės priežiūros tvarka, techninės priemonės, būtinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose. Kitos techninės priemonės gali būti nustatytos darbų vykdymo technologinėje dokumentacijoje arba darbuotojo nuožiūra.
I. PIRMA KATEGORIJA.
DARBAI, VYKDOMI ANT ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ ARBA ARTI JŲ 74. Prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kūno dalimis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose.
75.1. jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais;
75.2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantįjį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono;
75.3. naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už atstumą tarp skirtingų fazių srovinių dalių;
75.4. dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų ar įnulintų konstrukcijų;
75.5. dirbant naudojami tik gamintojo nurodytu būdu patikrinti darbams skirti izoliuoti įrankiai;
75.6. atliekant matavimus, naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir tam skirti prietaisai;
75.7. remontuojamų srovinių dalių šuntavimas atliekamas specialia įranga.
Sujungti remontuojamos fazės elementus, turinčius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant akių ir veido apsaugos priemones ir mūvint dielektrines pirštines.
Draudžiama dirbti linijoje, turinčioje įtampą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (esant rūkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pučiant stipriam vėjui). Sprendimą, ar galima dirbti šiame punkte nurodytomis sąlygomis, priima darbų vykdytojas.
II. ANTRA KATEGORIJA.
DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS ĮRENGINĮ 79. Prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbantysis kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais.
80.1. išjungti įtampą;
80.2. atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos išjungimu;
80.3. imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo;
80.4. iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą;
80.5. patikrinti, ar nėra įtampos;
80.6. nustatyta tvarka įžeminti;
80.7. paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 93 punkte nurodytas priemones).
93.1. darbo vietos aptvėrimas;
93.2. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“;
93.3. atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti 3 ir 4 prieduose, užtikrinimas;
93.4. dirbant žemosios įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali atsirasti įtampa, uždėti izoliuojančius antdėklus, skydus, širmas (intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparatų gaubtus ir pan. užrakinti specialiais užraktais arba atjungti elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas);
93.5. darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais;
93.6. be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia Taisyklėse nustatytų ženklų. Kitos vizualinės informacijos priemonės taikomos tik kaip papildančios pagrindines.
94.1. atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti arba aparatą išjungti ir, nesant galimybės techninėmis priemonėmis užkirsti kelią klaidingam įjungimui, pastatyti instruktuotą asmenį, kuris neleistų įrenginio įjungti;
94.2. būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias atsitiktinai įjungti įtampos į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;
94.3. darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių.
III. TREČIA KATEGORIJA.
DARBAI, VYKDOMI NEIŠJUNGUS ĮTAMPOS, TOLI NUO ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ 95. Prie trečios kategorijos darbų priskiriami darbai šalia neišjungtų elektros įrenginių, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais.
96.1. izoliuojamieji skydai;
96.2. izoliuojamosios širmos;
96.3. aptvarai.
IV. DARBO VIETOS, KUR BUVO TAIKYTOS TECHNINĖS PRIEMONĖS, SUTVARKYMAS 102. Užbaigus darbą, darbo vieta sutvarkoma tokia tvarka:
102.1. išvedami darbuotojai (brigada);
102.2. darbų užbaigimas įforminamas nurodymo (9 priedas) 4 lentelėje (jei buvo dirbta pagal nurodymą);
102.3. nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai;
102.4. nuimami darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvarai;
102.5. nuo elektros įrenginio srovinių dalių atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai;
102.6. nuo „žemės“ atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas.
V. ĮRENGINIO priJUNGIMAS 104. Atjungtą elektros įrenginį leidžiama įjungti, kai darbo vieta sutvarkyta pagal 102 punkto reikalavimus.
VII. ATSKIRŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA I. PASTOTĖS, TRANSFORMATORINĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMUTACINIAI APARATAI 106. Dirbant transformatorių pastočių, skirstyklų ir transformatorinių elektros įrenginiuose, darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti būtina prijungti įžemiklius ant atjungto (išjungto) darbams elektros įrenginio visų fazių iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa, išskyrus atjungtas skirstomąsias šynas, kurias pakanka įžeminti vienoje vietoje.
Jeigu prijungti įžemikliai nuo srovinių dalių, ant kurių dirbama, yra atskirti atjungtais jungtuvais, skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais, išimtais saugikliais, demontuotomis šynomis arba laidais, tai papildomą kilnojamąjį įžemiklį darbo vietoje prie srovinių dalių būtina prijungti tik tuomet, kai šiose dalyse gali atsirasti indukuota įtampa. Šiuo atveju uždėtas kilnojamasis ir papildomas įžemiklis turi būti matomas iš darbo vietos.
107.1. atjungti visas turinčias įtampą grandines (valdymo, signalizacijos, elektros apšildymo, pavaros maitinimo ir kt.);
107.2. svoriu valdomose pavarose svorį nuleisti, o spyruoklinėse – spyruoklę atpalaiduoti;
107.3. uždaryti ir užrakinti jungtuvų bakų arba pneumatinių pavarų vamzdynų ventilius ir išleisti esantį orą. Išleidimo kamščiai, ventiliai paliekami atidaryti;
107.4. ant distancinio valdymo raktų pakabinti ženklus „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ ir ant uždarytų ventilių – „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“.
108.1. uždaryti visų oro vamzdynų, kuriais paduodamas oras, ventilius, juos užrakinti, ant ventilių pakabinti ženklus „NEATIDARYTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;
108.2. iš rinktuvų, kuriuose yra suspaustas oras, išleisti orą, palikti atidarytą kamštį ar išleidimo ventilį;
108.3. atjungti nuo oro rinktuvo oro padavimo vamzdyną ir įrengti akles.
Išleidimo kamščius arba ventilius uždaryti leidžiama tik tada, kai bus užsukti visi varžtai ir veržlės, tvirtinančios landos dangtį.
Pasikelti ant atjungto orinio jungtuvo su oru užpildytu atskyrikliu, jei jame yra darbo slėgis, draudžiama.
110.1. atjungti valdymo grandines;
110.2. užblokuoti vietinio valdymo mygtuką ir paleidimo vožtuvus (pvz., atjungti oro vamzdelius, užrakinti spintas ir pan.) arba paskirti instruktuotą brigados narį, kuris leistų operuoti jungtuvu tik darbų vykdytojo nurodytam darbuotojui;
110.3. nutraukti visus darbus valdymo ir paskirstymo spintose.
113.1. išjungti jungtuvą;
113.2. ištraukti jungtuvą į remonto ar bandymo padėtį;
113.3. užuolaidas arba dureles, jei yra galimybė, užrakinti ir pakabinti ant jų ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;
113.4. kai įžeminimo peiliai sublokuoti su jungtuvo vežimėliu, įjungus įžeminimo peilius, leidžiama vežimėlį pastatyti į kontrolinę padėtį.
Įtampos matavimo transformatorių saugiklius ir žemosios įtampos kamštinius saugiklius išimti bei įstatyti leidžiama, esant įtampai bei apkrovai. Leidžiama žemosios įtampos įrenginiuose keisti saugiklius esant įtampai ir apkrovai, kai keičiamiems saugikliams naudojamas šuntavimas ir specialūs izoliaciniai gaubtai.
115.1. aukštosios įtampos įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis (lazda), galvos, akių, veido, rankų apsaugos priemonėmis (šalmu, veido skydeliu, dielektrinėmis pirštinėmis);
115.2. žemosios įtampos elektros įrenginiuose – izoliuojančiomis replėmis ar kitais prietaisais saugikliams keisti. Reikia papildomai naudoti galvos, akių, veido, rankų apsaugos priemones (šalmą, veido skydelį, dielektrines pirštines).
II. ORO LINIJOS 119. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti dirbant oro linijose, būtina OL atjungti (išjungti) ir įžeminti atjungimo vietose, iš kurių gali būti įjungta įtampa (įskaitant galimybę įjungti įtampą dėl atbulinės transformacijos), arba įžeminama tarp atjungimo (išjungimo) vietos ir darbo vietos. Kilnojamieji įžemikliai atjungimo (išjungimo) vietose turi būti prijungti prie įžeminimo įrenginio.
120.1. dirbant oro linijoje, kuri turi vieną maitinimą ir nėra sankirtų su kitomis turinčiomis įtampą oro linijomis, ir joje nėra indukuotos įtampos, pakanka nuo maitinimo pusės liniją įžeminti ne toliau kaip už 3 km;
120.2. dirbant oro linijoje, kuri turi du ir daugiau maitinimų, darbo vietą reikia įžeminti iš visų pusių nustačius, kad atstumas darbo vietoje tarp įžemiklių būtų ne didesnis kaip 3 km. Kai darbo vietoje matomas įžemiklis, esantis atjungimo vietoje, tai iš tos pusės papildomai įžeminti darbo vietos nebūtina;
120.3. dirbant oro linijų sankirtoje, turi būti įžeminta prie sankirtos;
120.4. dirbant oro linijų ir atvirų skirstyklų šynų sankirtoje, turi būti įžeminta toje vietoje (atramoje), kur vykdomi darbai. Jei sankirtoje atrišami ar keičiami laidai, trosai, jų izoliatoriai ir armatūra, išdėstyti žemiau laidų, turinčių įtampą, tai reikia įžeminti iš abiejų sankirtos pusių. Per keičiamus laidus ar trosus iš abiejų sankirtos pusių turi būti permestos virvės iš izoliacinės medžiagos, kurių galai pritvirtinami prie inkarų ar konstrukcijų. Jei šie darbai atliekami viršutinėje susikirtimo linijoje, apačioje esanti linija turi būti atjungta ir įžeminta iš abiejų susikirtimo pusių arba darbai turi būti vykdomi pagal specialų darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintą darbų organizavimo projektą;
120.5. kai darbo metu laidą reikia nukirpti arba jis buvo nutrūkęs, tai OL reikia įžeminti iš abiejų nutraukimo pusių, o jeigu linijoje dar yra indukuota įtampa, būtina abu įžemiklius sujungti tarp savęs potencialui išlyginti;
120.6. dirbant tik vienoje atramoje, jeigu nenutraukiamas laidų vientisumas, pakanka įžeminti tik toje atramoje, kur dirbama, arba gretimoje atramoje nepriklausomai nuo to, kiek maitinimo šaltinių turi linija;
120.7. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL darbo vietoje nebūtina įžeminti visus laidus, o pakanka įžeminti vieną laidą, su kuriuo dirbama, jeigu iki kitų laidų išlaikomi 3 priede nurodyti atstumai, o atjungimo vietose įžemintos visos fazės;
120.8. kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai;
120.9. kai OL indukuota įtampa yra didesnė kaip 50 V, tai dirbti galima tik įžeminus darbo vietoje. Šiuo atveju atjungimų vietose įžeminti draudžiama.
Kai į atramą lipti monterio nagėmis ar liptuvais yra pavojinga (atrama nepakankamai tvirta, trukdo ant atramos sumontuotos konstrukcijos ir pan.), reikia sutvirtinti atramą arba naudoti žmonių kėlimo mechanizmą.
124.1. lipti į atramą ar portalą iš tos pusės, iš kurios pučia vėjas;
124.2. naudoti apraišus su dviem stropais, kad lipant būtų galima nuolat prisitvirtinti vienu iš stropų;
124.3. naudoti metalo konstrukcijomis neslystančią avalynę ir pirštines;
124.4. lipant nesinešti įrangos ir įrankių (vėliau juos pasikelti į darbo vietą virve);
124.5. nepradėti darbų, kol į atramą ar portalą neįlipo visi darbuotojai, kurie atramoje ar portale vykdys darbus;
124.6. nelipti į apledėjusias atramas ar portalus.
Pasikelti į metalines atramas ar portalus, kuriuose atstumai tarp skersinių didesni kaip 0,6 m ar kampas didesnis kaip 30 laipsnių ir jei jose neįrengti laipteliai, būtina naudoti savaeigį keltuvą žmonėms kelti.
Apžiūrint liniją, reikia vengti eiti po laidais.
III. KABELIŲ LINIJOS 143. Darbuotojų, dirbančių kabelių linijose, saugai ir sveikatai užtikrinti būtina kabelį atjungti (išjungti), elektriškai iškrauti ir įžeminti atjungimo (išjungimo) vietose iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Kabelius, išeinančius (pereinančius) į oro linijas, reikia papildomai įžeminti iš oro linijos pusės, nes jose dėl įvairių priežasčių gali atsirasti įtampa.
Prieš leidžiant dirbti orinėje kabelių linijoje, atjungtas darbams kabelis nustatomas, patikrinus įtampos indikatoriumi įtampos nebuvimą kabelinių atšakų prijungimo vietose arba darbo vietoje – specialiu įtampos indikatoriumi. Esant linijoje įrengtiems specialiems įžeminimo prijungimo kontaktams, reikia uždėti kilnojamąjį įžemiklį arba trumpiklį.
148.1. perklojamame kabelyje esančios movos turi būti patikimai įtvirtintos;
148.2. dirbti reikia mūvint dielektrines pirštines. Apsaugai nuo mechaninių pažeidimų ant dielektrinių pirštinių reikia užsimauti brezentines pirštines.
IV. ELEKTROSTATINIAI FILTRAI 149. Liesti elektros filtro srovines dalis leidžiama jas atjungus (išjungus) nuo įtampos ir pašalinus elektrostatinį krūvį įžeminant.
Temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 50°C.
V. SUVIRINIMAS ELEKTRA 154. Atlikti elektrinio suvirinimo darbus leidžiama atestuotiems PK specialiai apmokytiems ir atestuotiems, turintiems pažymėjimus, asmenims.
Naudoti elektros tiekimo kabelio apsauginį laidininką suvirinimo transformatoriui įžeminti draudžiama.
Trifazis suvirinimo transformatorius turi būti maitinamas kabeliu, kurio viena gysla (PE) panaudojama jo korpusui įžeminti.
Maitinimo punkto įžeminimo šyna turi būti sujungta su linijos PE laidu, o nesant jo – su specialiai įrengtu įžemintuvu.
VI. AUTONOMINĖS ELEKTROS STOTYS IR ELEKTRIFIKUOTI ĮRANKIAI BEI MECHANIZMAI 161. Eksploatuojant autonomines elektros stotis (mobiliąsias arba stacionariai įrengtas rezervinio maitinimo elektros stotis), būtina užtikrinti, kad nebūtų įjungta jų įtampa į elektros tinklą.
Autonominių elektros stočių prijungimo prie vartotojo elektros tinklo grandinėse turi būti įrengti specialūs komutaciniai ir apsaugos elektriniai aparatai, neleidžiantys jų įjungti į vartotojo tinklą, neatjungus nuo tinklo operatoriaus elektros tinklo.
Prijungiant autonomines elektros stotis prie vartotojo elektros tinklo, prieš tai komutaciniais aparatais vartotojo tinklą reikia atjungti nuo tinklo operatoriaus elektros tinklo. Kad būtų išvengta klaidingų mobiliųjų elektros stočių prijungimų prie tinklo operatoriaus elektros tinklo, rekomenduojama įrengti įjungimo nuo operatoriaus elektros tinklo kontrolės automatiką.
Autonominių elektros stočių prijungimas prie elektros tinklo, atjungimas nuo jo bei priežiūra turi būti vykdoma laikantis gamintojų instrukcijų.
Eksploatuojamas autonomines elektros stotis prijungti ir atjungti bei prižiūrėti turi ne žemesnės kaip VK darbuotojai.
VIII. JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ DARBŲ VYKDYMO TVARKA ELEKTROS ĮRENGINIUOSE, KURIE JIEMS NEPRIKLAUSO NUOSAVYBĖS AR PATIKĖJIMO TEISE 166. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos ir/ar Aplinkos ministerijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus, ir elektrotechnikos darbuotojų sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų kvalifikacinė kategorija ir jų teisės.
Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama.
IX. OPERATYVINĖ PRIEŽIŪRA 170. Elektros įrenginius operatyviai prižiūrėti gali operatyviniai (budintys) darbuotojai (toliau vadinama – operatyviniai darbuotojai) arba operatyviniai remonto darbuotojai, kuriems darbdavio ar jo įgalioto asmens yra priskirti tie įrenginiai.
Paprastieji perjungimai – perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai žemosios įtampos tinkle, pavienės operacijos pirminiais komutaciniais aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir pan.
Sudėtingieji perjungimai – tai renkamų šynų sistemų ar sekcijų, transformatorių išjungimas ir įjungimas, (išskyrus 10/0,4 kV transformatorius) jungtuvų pakeitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui yra daugiau kaip vienas jungtuvas.
Įvertinęs vietos sąlygas įmonės techninis vadovas šią tvarką gali pakeisti vadovaudamasis įmonėje nustatyta tvarka.
Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą.
182.1. rangovo operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai privalo būti parengti ir atestuoti pagal tuos elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių darbuotojų atestavimo ir rengimo tvarką;
182.2. rangovo pateiktame dirbsiančių objekte darbuotojų sąraše nurodyti asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, kurie parengti darbams atitinkamuose elektros įrenginiuose teisės aktų nustatyta tvarka;
182.3. sudarytoje sutartyje turi būti tiksliai nurodyta, kokius operatyvinius perjungimus galės atlikti rangovo personalas;
182.4. asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, privalo būti instruktuoti apie leidžiamus vykdyti operatyvinius perjungimus. Instruktuoja elektros įrenginių savininko darbuotojas, organizuojantis operatyvinį darbą;
182.5. rangovo darbuotojai, vykdantys operatyvinius perjungimus, privalo turėti elektros įrenginių, kuriuose vykdo perjungimus, operatyvines schemas;
182.6. saugiems operatyviniams perjungimams vykdyti rangovas pats turi turėti visas asmenines ir kolektyvines apsaugines ir darbo priemones.
X. BANDYMAI IR MATAVIMAI I. BANDYMAI ĮJUNGIANT PAAUKŠTINTĄ ĮTAMPĄ IŠ PAŠALINIO ĮTAMPOS ŠALTINIO 186. Bandymus atlikti leidžiama ne žemesnės kaip VK specialiai apmokytiems, nustatyta tvarka atestuotiems darbuotojams. Praktiniams įgūdžiams įgyti, darbų vykdytojas turi 1 mėnesį stažuotis, kontroliuojamas patyrusio darbuotojo.
Į brigadą, remontuojančią arba montuojančią įrenginius, bandymams atlikti galima įtraukti ir bandymus atliekančius darbuotojus. Šiuo atveju bandymams vadovauja darbų vykdytojas arba, jam įpareigojus, laboratorijos ar derinimo organizacijos VK darbuotojas, turintis teisę būti darbų vykdytoju.
Apie reikalingumą atlikti bandymus montavimo arba remonto metu įrašoma nurodymo eilutėje „Pavedama...“, o kas vadovauja bandymams – eilutėje „Kiti reikalavimai“.
Jei reikia, skiriama apsauga iš PK brigados narių, kurie turi neleisti pašaliniams asmenims prisiartinti prie bandymo įrenginio, sujungimo laidų ir bandomų įrenginių. Brigados nariai, saugodami bandomuosius įrenginius, turi būti už aptvarų.
Bandymų metu draudžiama žmonėms būti ant bandomųjų įrenginių.
Prieš įjungiant bandomąją įtampą darbų vykdytojas turi įsitikinti, kad saugoti paskirti asmenys yra savo vietose ir žino apie bandymų pradžią. Palikti postą šie asmenys gali tik leidus darbų vykdytojui.
Prieš prijungiant bandymo įrenginį prie žemosios įtampos tinklo, įrenginio aukštosios įtampos išvadas turi būti įžemintas.
Bandymo schemose įžeminti naudojamo varinio laido skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm2.
Prijungti sujungimo laidą prie bandomojo įrenginio fazės, poliaus arba kabelio gyslos ir jį atjungti galima tik pagal vadovaujančio jo bandymams užduotį ir tik įžeminus bandomus įrenginius stacionariais arba kilnojamaisiais įžemikliais.
Jei būtina, darbų vadovo sprendimu leidžiama sumažinti atstumą, palyginti su nurodytu priede, bet ne daugiau kaip 20%.
200.1. patikrinti, ar visi brigados nariai yra nurodytose vietose, ar nėra pašalinių asmenų ir ar galima įjungti bandymo įtampą;
200.2. įspėti brigadą apie įtampos įjungimą ir įsitikinus, kad įspėjimą išgirdo visi brigados nariai, nuimti nuo bandymo įrenginio išvado įžeminimą ir prijungti įtampą.
204.1. įžeminti kėbulą atskiru ne mažesnio kaip 10 mm2 skerspjūvio laidu;
204.2. imtis priemonių, kad bandymų metu prie bandomojo įrenginio negalėtų priartėti žmonės;
204.3. uždrausti įeiti ir išeiti iš automobilinės laboratorijos pradėjus kelti įtampą, taip pat liesti kėbulą žmonėms, stovintiems ant žemės;
204.4. pradeginti kabelius tik iš punktų, kuriuose yra įžemintuvai.
II. DARBAI SU ELEKTROS MATAVIMO REPLĖMIS IR IZOLIUOJANČIOMIS MATAVIMO LAZDOMIS 209. Aukštosios įtampos elektros įrenginiuose su matavimo replėmis turi dirbti du asmenys, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o kitas PK.
Oro linijose dirbti su elektros matavimo replėmis, būnant atramoje, draudžiama.
XI. DARBAS RELINĖS APSAUGOS, AUTOMATIKOS, VALDYMO, RYŠIŲ IR ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS ĮRENGINIUOSE 212. Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, dirbant elektros matavimo prietaisų ir relinės apsaugos grandinėse, srovės ir įtampos matavimo transformatorių antrinės apvijos turi būti nuolatos įžemintos. Sudėtingose relinės apsaugos schemose, kur sujungtos antrinių apvijų grupės, pakanka jas įžeminti viename taške.
Esant būtinumui nutraukti matavimo prietaisų ar relių srovės grandinę, būtina prieš tai užtrumpinti srovės transformatorių antrinę grandinę; tai turi būti atliekama įrankiais su izoliuotomis rankenomis.
217.1. kabelių linijose, išeinančiose iš 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių, būtina naudoti izoliuojančias apsaugines priemones darbuotojų apsaugai nuo elektros potencialo, kuris gali atsirasti ryšių kabeliuose, įvykus įžemėjimui pastotės aukštosios įtampos elektros įrenginiuose;
217.2. bandant ryšių kabelių linijas (toliau vadinama – RKL) paaukštinta įtampa, jie turi būti atjungti nuo įrenginių ir kitų kabelių;
217.3. dirbant ant magistralinių RKL, kuriomis eina ir stiprinimo punktų maitinimas, signalizacija ar valdymas, taip pat stiprinimo punktuose būtina juos atjungti (atjungimo vietoje turi būti matomas nutraukimas ir iškabintas ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“). Prieš leidžiant dirbti, ryšių kabelių liniją būtina iškrauti ir patikrinti, ar nėra įtampos;
217.4. ryšių kabelių linijose matavimus kilnojamaisiais prietaisais turi atlikti du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Matavimo metu, esant reikalui, naudoti apsaugines priemones;
217.5. dirbti aukšto dažnio grandinėse galima tik atjungus įtampą, o dirbant prijungimo filtre ar jo kabelyje, pakanka tik įjungti kondensatoriaus įžeminimo peilį.
XII. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINIO LAUKO 223. Darbuotojų apsauga nuo elektromagnetinio lauko reglamentuojama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ (toliau vadinama – Higienos norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 660/174 (Žin., 2002, Nr. 5-195). Higienos norma reglamentuoja leidžiamas elektromagnetinio lauko parametrų skaitines vertes darbo vietose, esančias pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetiniame lauke, nustato elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimo reikalavimus, įvertinimo tvarką bei nurodo poveikio mažinimo darbo aplinkoje organizacines priemones.
XIII. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS (APSAUGINĖS PRIEMONĖS) 232. Apsauginės priemonės skirtos elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo iš aukščio ir pan. Aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, reikia vadovautis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055).
233.1. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos nebuvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui;
233.2. izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės;
233.3. izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis;
233.4. guminės dielektrinės pirštinės, batai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai;
233.5. kilnojamieji įžemikliai;
233.6. ekranuojantys komplektai;
233.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai;
233.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai.
234.1. pagrindines apsaugos priemones;
234.2. papildomas apsaugos priemones.
Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio veikimo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.
Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. Draudžiama papildomomis apsaugos priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis.
235.1. izoliuojančios lazdos;
235.2. izoliuojančios ir matavimo replės;
235.3. įtampos indikatoriai, multimetrai;
235.4. dielektrinės pirštinės;
235.5. įrankiai su izoliuotomis rankenomis;
235.6. laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui žemosios įtampos įrenginiuose.
236.1. dielektriniai kaliošai;
236.2. dielektriniai kilimėliai;
236.3. izoliuojantys pastovai;
236.4. kilnojamieji įžemikliai;
236.5. laikini aptvarai, skydai ir širmos;
236.6. apsauginiai akiniai ir skydeliai.
237.1. izoliuojančios, operatyvinės ir matavimo lazdos;
237.2. izoliuojančios ir matavimo replės;
237.3. įtampos indikatoriai;
237.4. izoliuojančios priemonės ir įtaisai, naudojami remonto darbams, kaip izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai girliandoms pernešti, izoliuojančios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopinių bokštų izoliuojančios dalys ir kt.
238.1. dielektrinės pirštinės;
238.2. dielektriniai batai;
238.3. dielektriniai kilimėliai;
238.4. izoliuojantys pastovai;
238.5. ekranuojantys komplektai;
238.6. kilnojamieji įžemikliai;
238.7. izoliuojantys gaubtai ir antdėklai;
238.8. laikini aptvarai, skydai ir širmos.
Vidurinė Elektrotechninis profesinis išsilavinimas (*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) Nenormuojamas VK (žemojoje įtampoje) Kursai 3 mėn.
Pradinė Kursai Nenormuojamas PK (žemojoje įtampoje) Be elektrotechninio išsilavinimo ar kursų Ne mažiau kaip 6 mėn. stažuotoju Pastabos (taikomos 1 ir 2 lentelėms): * Įsigaliojus Taisyklėms, priimant į darbą naujus darbuotojus, jų išsilavinimui taikomi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) bei Bendrajame studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos auštosiose mokyklose, klasifikatoriuje ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 (Žin., 2001, Nr. 31-1027; 2007, Nr. 15-550), nustatyti reikalavimai.
Elektrotechninis aukštasis išsilavinimas – aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis elektros profilio išsilavinimas.
Elektrotechninis aukštesnysis išsilavinimas – specialusis vidurinis, aukštesniųjų technikos mokyklų. Elektrotechniniam aukštesniajam išsilavinimui prilyginamas ir kitų specialybių techninio profilio aukštųjų ir aukštesniųjų mokymo įstaigų išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas.
Elektrotechninis profesinis išsilavinimas – baigusieji elektrotechninio profilio technikos mokyklas.
Elektrotechninio profilio kursai – Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka organizuotas kursinis mokymas. _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 2 priedas IŠSILAVINIMO reikalavimai DARBUOTOJAMS, KURIEMS suteikiaMOS apsaugos nuo elektros kategorijOs darbams elektros įrenginiuose be įtampos apribojimo Kategorija Išsilavinimas Žemesnės kategorijos stažas Sutartinis žymėjimas Aukšta Elektrotechninis aukštasis (*– aukštasis universitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas) Nenormuojamas AK Elektrotechninis aukštesnysis (*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas) Ne mažiau kaip 1 metai Vidurinė Elektrotechninis aukštesnysis (*– aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities elektros inžinerijos krypties išsilavinimas arba aukštasis neuniversitetinis ar jam prilygintas technologijos mokslų studijų srities inžinerijos krypties išsilavinimas, jei diplome (pažymėjime) yra elektrotechnikos žinių įvertinimas) Nenormuojamas VK Elektrotechninis profesinis išsilavinimas (*– baigę elektros ar energetikos srities profesinio mokymo programas) Ne mažiau kaip 6 mėn.
Kursai Ne mažiau kaip 1 metai Pradinė Kursai Nenormuojamas PK Be elektrotechninio išsilavinimo Ne mažiau kaip 6 mėn. stažuotoju _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 priedas Saugūs atstumai nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų IKI ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ Elektros įrenginio vardinė įtampa Atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų, metrais Aukštesnė kaip 50 V (iki 1000 V) NEPRISILIESTI Aukštesnė kaip 1000 V (iki 6 kV) 0,4 Aukštesnė kaip 6 kV (iki 35 kV) 0,6 Aukštesnė kaip 35 kV (iki 110 kV) 1,0 Aukštesnė kaip 110 kV (iki 330 kV) 2,5 Aukštesnė kaip 330 kV (iki 400 kV) 4,0 _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 4 priedas Saugūs atstumai nuo mechanizmų bei kėlimo mašinų, esančių VEIKIMO ir transportavimo padėtyje, iki įtampą turinčių dalių Elektros įrenginio vardinė įtampa Atstumas iki įtampą turinčių dalių nuo mechanizmų bei kėlimo mašinų, esančių darbo ir transportavimo padėtyje, nuo stropų, krovinių griebtuvų ir krovinių, metrais Iki 1000 V 1,0 Aukštesnė kaip 1000 V (iki 35 kV) 1,0 Aukštesnė kaip 35 kV (iki 110 kV) 1,5 Aukštesnė kaip 110 kV (iki 330 kV) 3,5 Aukštesnė kaip 330 kV (iki 400 kV) 6,0 _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 5 priedas Bandymo laido minimalus atstumas iki įtampą turinčių dalių Elektros įrenginio vardinė įtampa, kV iki 1 6–35 110 330 Atstumas iki srovinių dalių, m 0,1 1,0 1,5 3,5 _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 6 priedas Minimalus atstumas tarp bandomojo elektros įrenginio ir srovinių dalių, turinčių darbo įtampą Įrenginio vardinė įtampa, kV 6 10 15 20 35 Minimalus atstumas, cm 12,5 15 20 25 50 _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 7 priedas Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų skaitinės vertės Poveikio trukmė, min.
Elektrinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė, kV/m Magnetinio lauko stiprio leidžiama skaitinė vertė, kA/m Iki 10 25,0 5,1 11–30 23,0 4,7 31–60 20,0 4,3 61–90 16,7 3,9 91–120 14,3 3,5 121–150 12,5 3,2 151–180 11,1 2,8 181–210 10,0 2,5 211–240 9,1 2,3 241–270 8,3 2,0 271–300 7,7 1,8 301–330 7,1 1,6 331–360 6,7 1,4 361–390 6,3 1,3 391–420 5,9 1,2 421–450 5,6 1,1 451–480 5,3 1,0 481 ir ilgiau 5,0 0,9 _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 8 priedas Apsaugos nuo elektros ženklai Eil. Nr.
Ženklo piešinys Pobūdis ir paskirtis Matmenys ir konstrukcija Naudojimo vieta ir sąlygos I. ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI 1. (pav.) Nuolatinis ženklas, įspėjantis apie elektros smūgio pavojų: „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“ Matmenys: trikampio kraštinės ilgis (mm) – 80, 160, 280.
Kraštas juodas, 10 mm pločio.
Strėlė juoda geltoname fone Tvirtinami ant visų turinčių įtampą elektros spintų, skydinių (išskyrus skirstyklų viduje) ir skirstyklų išorinių patalpų durų, teritorijų vartų, nuimamų aptvarų, aparatų gaubtų ir pan., už kurių yra elektros smūgio pavojus Tvirtinamas gyvenvietėse ant aukštosios įtampos elektros tiekimo oro linijų atramų 2,5–3 m aukštyje nuo žemės: esant tarpstiebiams, mažesniems kaip 100 m, kas antra atrama, o kitais atvejais ir perėjose per kelius – ant kiekvienos atramos. Perėjose per kelius ženklai turi būti atkreipti į kelio pusę, o kitais atvejais – iš atramos šono paeiliui iš dešinės ir kairės pusės. Ženklas tvirtinamas ant metalinių ir medinių dalių 2. (pav.) Nuolatinis ženklas, įspėjantis apie elektros smūgio pavojų: „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“ Matmenys: trikampio kraštinės ilgis (mm) – 80, 160.
Kraštas juodas, 10 mm pločio, strėlė juoda baltame fone arba foną sudaro betono paviršius (piešiant) Tos pačios. Piešiamas tiktai ant gelžbetoninių atramų 3. (pav.) Kilnojamasis ženklas, įspėjantis apie elektros smūgio pavojų: „STOK!
ĮTAMPA“ Matmenys – ne mažiau kaip 280x210 mm.
Juodos raidės baltame fone.
Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona Elektros įrenginiuose. Uždarose skirstyklose: kabinami ant laikinų kilnojamųjų aptvarų, ant kilnojamųjų, perėjose statomų skydų, vietose, kur draudžiama vaikščioti; ant gretimų darbo vietai ir prieš darbo vietą esančių narvelių nuolatinių aptvarų. Atvirose skirstyklose: ant darbo vietos aptvarų ir ant konstrukcijų aplink darbo vietą taip, kad kelias aptvarais į gretimas dalis būtų užtvertas 4. (pav.) Kilnojamasis ženklas, įspėjantis apie elektros smūgio pavojų, vykdant bandymus paaukštinta įtampa: „BANDYMAI!
PAVOJINGA GYVYBEI“ Matmenys – ne mažiau kaip 280x210 mm.
Juodos raidės baltame fone.
Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona Kabinamas užrašu į išorę ant pačių įrenginių ir srovinių dalių aptvarų, ruošiant darbo vietą bandymams paaukštinta įtampa atlikti 5. (pav.) Kilnojamasis ženklas, įspėjantis apie pavojų pasikeliant konstrukcijomis į viršų, nes yra galimybė prisiartinti prie įtampą turinčių dalių: „NELIPK!
UŽMUŠ“ Matmenys – ne mažiau kaip 280x210 mm.
Juodos raidės baltame fone.
Kraštas ryškiai raudonas, 10 mm pločio, strėlė ryškiai raudona Kabinamas ant konstrukcijų, kuriomis užlipus galima priartėti prie srovinių dalių II. DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI 6. (pav.) Kilnojamasis ženklas, draudžiantis įjungti komutacinį aparatą: „NEJUNGTI!
ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ Matmenys – 180x290 mm, baltame fone raudonas žiedas: skersmuo – 150 mm, plotis – 15 mm.
Žiedas perkirstas įstriža raudona 12 mm pločio juosta 45 laipsnių kampu iš viršaus į apačią.
Žiedo viduje vertikaliai pavaizduotas juodos spalvos scheminis kirtiklio ženklas.
Užrašai juodos spalvos Kabinamas ant skyriklių ir jungtuvų pavarų rankenų, ant žemosios įtampos komutacinių aparatų rankenų ir schemose, neturinčiose komutacinių aparatų, vietoj išimtų saugiklių, kuriuos per klaidą įjungus, gali būti įjungta įtampa darbo vietoje, kur dirba žmonės.
Užrašus, t. y. pakabinimo datą ir pavardę asmens, pakabinusio ženklą, ištrinti, kol nebaigti darbai ir nenuimtas ženklas, griežtai draudžiama (pav.) Kilnojamasis ženklas, draudžiantis įjungti komutacinį aparatą: „NEJUNGTI!
ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ Ženklo konstrukcija ta pati.
Matmenys – 50x80 mm.
Žiedo skersmuo – 40 mm.
Žiedo plotis – 5 mm.
Juostos plotis – 4 mm Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir mygtukų valdymo, kituose skyduose ir pultuose 7. (pav.) Kilnojamasis ženklas, draudžiantis įjungti suspaustą orą, dujas, skystį ir pan.: „NEATIDARYTI!
ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ Matmenys – 180x290 mm.
Baltame fone raudonas žiedas: skersmuo – 150 mm, žiedo plotis – 15 mm.
Žiedas perkirstas įstriža raudona juosta, 12 mm pločio, 45 laipsnių kampu iš viršaus į apačią.
Žiedo viduje pavaizduotas vandens čiaupo piešinys.
Užrašai juodos spalvos Kabinamas ant oro magistralių vožtuvų ir sklendžių, kurias per klaidą atidarius, gali būti paduotas aukšto slėgimo oras į įrenginius, kur dirba žmonės, arba išjungti suspaustu oru valdoma pavara, ir įsijungti jungtuvas arba skyriklis, ant kurio dirba žmonės; ant dujų ir kitų magistralių sklendžių, kurias per klaidą atidarius, gali atsirasti pavojus dirbantiesiems.
Užrašus, t. y. pakabinimo datą ir pavardę asmens, pakabinusio ženklą, ištrinti, kol nebaigti darbai ir nenuimtas ženklas, griežtai draudžiama III. LEIDŽIAMIEJI ŽENKLAI 8. (pav.) Kilnojamasis ženklas, nurodantis darbo vietą: „DIRBTI ČIA“ Matmenys – 250x250 mm.
Baltas 200 mm skersmens skritulys.
Žaliame fone juodos raidės skritulio ribose Kabinamas elektros įrenginiuose, paruoštoje darbo vietoje. Atvirose skirstyklose kabinamas ir toje vietoje, kur darbuotojai turi įeiti į aptvertą plotą (pav.) Kilnojamasis ženklas, nurodantis darbo vietą: „DIRBTI ČIA“ Matmenys – 100x100 mm.
Konstrukcija tokia pati Kabinama valdymo ir kituose skyduose, dirbant paneliuose 9. (pav.) Kilnojamasis ženklas, nurodantis saugaus pasikėlimo vietą: „LIPTI ČIA“ Matmenys – 250x250 mm.
Baltas 200 mm skersmens skritulys žaliame fone.
Juodos raidės skritulio ribose Kabinamas ant konstrukcijų arba stacionarių laiptų, kuriais darbuotojai gali užlipti į aukštai esančią darbo vietą IV. PRIMINIMO ŽENKLAS 10. (pav.) Kilnojamasis ženklas, primenantis, kad yra įjungtas įžeminimo įrenginys Matmenys – 240x130 mm.
Juodos raidės šviesiai mėlyname fone Kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų stacionarių įžeminimo peilių pavarų rankenų (pav.) Kilnojamasis ženklas, primenantis, kad draudžiama įjungti įtampą į įžemintą elektros įrenginį Matmenys – 80x50 mm.
Konstrukcija ta pati Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir mygtukų skyduose ir pultuose, kuriuos įjungus gali būti įjungta įtampa į įžemintą elektros įrenginį ar tinklo ruožą _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 9 priedas (Nurodymo formos pavyzdys) Įmonė Padalinys _____________________________ Darbų vadovo_________________ (vardas, pavardė) NURODYMAS DĖL DARBŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE ______________________ Nr. ______________________ (data) Darbų vykdytojui, prižiūrinčiajam (nereikalinga išbraukti) ____________________________ su _______ brigados nariais ____________________________________________________ (vardas, pavardė) ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ Pavedama __________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ (kur ir ką atlikti) Darbų vykdymo sąlygos (nereikalinga išbraukti): ant arba arti įtampą turinčių dalių, atjungus įtampą, neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.
Darbą pradėti: data _________________________ laikas ______________________ Darbą baigti: data __________________________ laikas ______________________ Atjungimai ir įžeminimai, reikalingi saugumui darbo vietoje užtikrinti 1 lentelė Eil. Nr.
Operacijų atlikimas (kokiuose įrenginiuose, kas turi būti atjungta ir kur įžeminta arba atlikti perjungimus pagal perjungimų lapelį Nr. ..........................) Įrašas apie priemonių įvykdymą Įrašas apie įvykdytų priemonių atstatymą Kiti reikalavimai _____________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ Nurodymą išdaviau: data ______ laikas _________ parašas ________ Darbų vadovo vardas, pavardė _______________________ Nurodymą pratęsiau iki: data _______________________ laikas _______________________ parašas _________ Darbų vadovo vardas, pavardė ______________ data ____________ laikas ___________________________ (antra pusė) Leidimas ruošti darbo vietas ir leisti dirbti 2 lentelė Leidimą ruošti darbo vietas ir leisti dirbti daviau Darbuotojo, gavusio leidimą ruošti darbo vietas ir dirbti, parašas Kam (vardas, pavardė) Davusio vardas, pavardė, parašas Data, laikas Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa _______________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ Darbų vykdytojas, prižiūrintysis _________________________________________________ Brigados nariai, instruktuoti apie darbų vykdymo sąlygas ir saugumo reikalavimus 3 lentelė Vardas, pavardė Kategorija Data, laikas Instruktuojamojo parašas Įrašas apie brigados sudėties pakeitimą (įtrauktas, išbrauktas, data, laikas, darbų vadovo arba darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas) Instruktavo: darbų vykdytojas, prižiūrintysis _______________________________________ Kasdieninis leidimas dirbti ir darbo pabaiga 4 lentelė Leista dirbti paruoštoje darbo vietoje Darbas baigtas, brigada išvesta Darbo vietos pavadinimas Data, laikas Darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas Data, laikas Darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas Darbas visiškai baigtas, brigada išvesta, brigados uždėti įžemikliai nuimti, pranešta (kam) ____ ___________________________________________________________________________ Data ______________________ laikas ____________ Darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo parašas _____________________________ Schema atstatyta:
Data ______________________ laikas ____________ Darbų vykdytojo ar prižiūrinčiojo parašas ___________________________ Pranešta (kam) _______________________________________________________________ _________________ Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10 priedas (Žurnalo formos pavyzdys) NURODYMŲ REGISTRAVIMO IR PAVEDIMŲ ĮFORMINIMO ŽURNALAS Pavedimo Nr.
Nurodymo Nr.
Darbo vieta ir darbo užduotis Asmuo, davęs pavedimą arba nurodymą (vardas ir pavardė) Darbų vykdytojas arba prižiūrintysis (vardas ir pavardė) Brigados nariai, dirbantys pagal pavedimą (vardas ir pavardė) Darbų vykdytojas instruktuotas Darbas pradėtas (data, laikas) Darbas baigtas (data, laikas) Instruktuojamojo parašas Instruktuojančiojo parašas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Pastabos: