LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL Gamtinių dujų PERDAVIMO SISTEMOS eksploatavimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. liepos 5 d. Nr. 1-128 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 118-5549) 1.2 punktu, t v i r t i n u Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles (pridedama). Energetikos ministras                                                         Arvydas Sekmokas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 Gamtinių dujų Perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius organizacinius ir techninius magistralinių dujotiekių vamzdynų (toliau – vamzdynų), dujų skirstymo stočių, apskaitos stočių, kompresorių stočių, apsaugos nuo korozijos įrenginių, gamtinių dujų perdavimo sistemai (toliau – perdavimo sistema) priklausančių statinių, įrenginių, telekomunikacijų, telemetrijos, telemechanikos, signalizacijos sistemų, skirtų perdavimo sistemos ir jos sudėtinių dalių saugiam, patikimam funkcionavimui užtikrinti, eksploatavimo reikalavimus. 2. Taisyklės privalomos asmenims, kuriems perdavimo sistema ar atskiros jos dalys priklauso nuosavybės teise; asmenims, kurie perdavimo sistemą ar atskiras jos dalis valdo ar naudoja turto patikėjimo, nuomos ar panaudos teise; asmenims, kurie teikia perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių eksploatavimo paslaugas ar atlieka darbus, susijusius su perdavimo sistema; asmenims, eksploatuojantiems dujų sistemas, kurių parametrai atitinka perdavimo sistemos vamzdynų ir (ar) įrenginių parametrus. 3. Taisyklės taikomos daugiau nei 16 barų darbinio slėgio vamzdynams bei su jais susijusiems įrenginiams, kompresorinėms stotims, katodinės saugos įrenginiams, prie vamzdynų prijungtoms dujų skirstymo stotims, dujų apskaitos stotims. 4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės technologinius vamzdynus bei jų įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius. 5. Eksploatuojant perdavimo sistemą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), kitų teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priede, nuostatomis ir Taisyklėmis. 6. Perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių eksploatavimo pradžia yra šios sistemos ar atskirų jos dalių statybos užbaigimas ir perdavimas naudoti. Perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių, įrenginių eksploatavimo pabaiga yra pasibaigęs jų tarnavimo laikas arba nustojus juos naudoti ir demontavus. 7. Perdavimo sistemos eksploatavimo atsakomybės riba nustatoma vieno metro atstumu už dujų skirstymo stočių aptvertos teritorijos išvadinio dujotiekio kryptimi, jeigu sutartyse ar kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip. II. SANTRUMPOS, SĄVOKOS 8. Taisyklėse vartojamos santrumpos: DAS – dujų apskaitos stotis; DKS – dujų kompresorių stotis; DSS – dujų skirstymo stotis; MDV – magistralinio dujotiekio vamzdynas; PPĮ – potencialiai pavojingi įrenginiai; KAĮ – katodinės apsaugos įrenginys; NVS – nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Gamtinių dujų įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. III. Eksploatavimo organizavimas I. Eksploatuojančios įmonės 9. Perdavimo sistemos eksploatavimą užtikrina dujų perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ar atskiros jos dalys arba kuris valdo perdavimo sistemą kitais teisėtais pagrindais nei nuosavybės teisė ir kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi dujų perdavimo veikla (toliau – eksploatuojanti įmonė). 10. Eksploatuojanti įmonė perdavimo sistemą eksploatuoja saugiai, ekonomiškai, tausodama aplinką. 11. Eksploatuojanti įmonė suformuoja tarnybą (toliau – kvalifikuota tarnyba), turinčią kvalifikuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais bei technologiniais dokumentais, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti perdavimo sistemą. Kvalifikuota tarnyba užtikrina patikimą, efektyvų ir saugų perdavimo sistemos ir (ar) sudėtinių jos dalių eksploatavimą, avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą ir pasekmių šalinimą. Eksploatuojanti įmonė turi teisę samdyti kitus asmenis eksploatavimo darbams atlikti, jeigu jie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotus atestatus eksploatavimo darbams. 12. Kvalifikuotos tarnybos struktūrą, jos uždavinius, funkcijas, atsakomybės ribas nustato eksploatuojančios įmonės valdymo organai arba įmonės vadovas. 13. Eksploatuojančios įmonės vadovo sprendimu iš kvalifikuotos tarnybos personalo turi būti paskirti atestuoti asmenys, atsakingi už savoms reikmėms skirtų dujų, elektros, šilumos, tai pat perdavimo sistemos ryšio, statinių, vandentiekio sistemų, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų eksploatavimą ir techninę būklę. 14. Perdavimo sistemą eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti kvalifikuotų tarnybų nuostatai, darbuotojų pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, priešgaisrinės saugos instrukcijos, darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos. Kvalifikuotoje tarnyboje turi būti patvirtintas privalomų turėti instrukcijų ir techninės dokumentacijos sąrašas (sąrašai). Kvalifikuotos tarnybos privalo turėti instrukcijų kopijas. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengti ir tvirtinti neprivaloma, jeigu yra gamintojų parengtos instrukcijos ar kiti dokumentai, reglamentuojantys įrenginių, įtaisų, prietaisų eksploatavimą (naudojimą). 15. Tarnybų nuostatus, tvarkos aprašus ir kitus dokumentus tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgalioti vadovaujantys ir kompetentingi darbuotojai.   16. Kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos dokumentacija, medžiagomis, reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto, ryšių, asmeninėmis apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam perdavimo sistemos eksploatavimui užtikrinti. 17. Eksploatuojanti įmonė turi nustatyti kvalifikuotų tarnybų ir jos darbuotojų parengties ir iškvietimo sistemą, kad ji, susidarius ekstremalioms ar avarinėms perdavimo sistemos eksploatavimo sąlygoms, veiktų. II. Personalas 18. Eksploatuoti perdavimo sistemą ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų kvalifikuoti darbuotojai. 19. Darbuotojų kvalifikacija turi atitikti reikalavimus, nustatytus darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. 20. Kvalifikuoti, perdavimo sistemą eksploatuojantys darbuotojai turi būti atestuoti Taisyklių 1 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių perdavimo sistemos įrengimą ir (ar) eksploatavimą, nustatyta tvarka bei pagal pareigybės aprašymą ir faktiškai atliekamą darbą. Eksploatuojančios įmonės darbuotojams, kurie tiesiogiai neužsiima perdavimo sistemos eksploatavimu, šiame punkte paminėtas atestavimas neprivalomas. 21. Kvalifikuoti darbuotojai, eksploatuojantys perdavimo sistemą, turi gerai žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jiems priskirtoje darbo srityje, aiškiai suprasti perdavimo sistemos įrenginių eksploatavimo ypatumus, laikytis darbų saugos, darbo ir technologinės drausmės, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje, tausoti aplinką. 22. Eksploatuojančios įmonės darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 19 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 23. Perdavimo sistemos darbuotojai turi būti instruktuojami pagal Taisyklių 1 priedo 17, 23, 30, 41 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus bei pagal patvirtintas instrukcijas. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnale. 24. Naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams, prieš leidžiant savarankiškai dirbti įrenginių eksploatavimo darbus, skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie darbuotojai dirba prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas. 25. Eksploatuojanti įmonė privalo organizuoti darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, tobulinti darbuotojų įgūdžius. III. Darbų organizavimas 26. Perdavimo sistemos eksploatavimas atliekamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais. 27. Perdavimo sistemos techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintus grafikus. Grafikai sudaromi vadovaujantis Taisyklių 2 priede nurodytu bei eksploatuojančios įmonės nustatytu darbų periodiškumu. Darbų apimtys nustatomos įvertinant įrenginių techninę būklę, vadovaujantis gamintojų rekomendacijomis, techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais, Taisyklėmis. 28. Perdavimo sistemos remonto darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintus planus (programas). Planai sudaromi ir darbų apimtys nustatomos vadovaujantis defektų aktais, įrenginių gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės patvirtintais dokumentais, teisės aktų reikalavimais. 29. Eksploatavimo ir remonto metu keičiami įrenginiai, prietaisai, vamzdynai, naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos, ne žemesnių charakteristikų už eksploatuojamų įrenginių, prietaisų, vamzdynų charakteristikas ir nepabloginti perdavimo sistemos bei jos įrenginių parametrų. Savoms reikmėms naudojamos dujos turi būti apskaitomos. 30. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, prietaisai, kurie naudojami eksploatuojant perdavimo sistemą, turi turėti dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir (ar) atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams, nustatytiems techniniuose reglamentuose, norminiuose dokumentuose bei teisės aktuose. 31. Eksploatavimo darbai turi būti vykdomi laikantis Taisyklių 1 priedo 11, 21, 22, 24–26, 28, 29, 39 ir 40 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų. 32. Sauga darbe organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais. 33. Žemės darbai vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 52 ir 64 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. Žemės ir kiti darbai, atliekami kitų asmenų magistralinio dujotiekio vamzdyno ir perdavimo sistemos įrenginių apsaugos zonoje, turi būti raštu suderinti su juos eksploatuojančia įmone. 34. Darbai, priskiriami pavojingiems darbams su dujomis, atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. 35. Kėlimo kranai turi būti eksploatuojami laikantis Taisyklių 1 priedo 33 punkte nustatytų teisės akto reikalavimų. 36. Eksploatavimo darbus atliekant rangovui, rangovas privalo paskirti kvalifikuotą darbų vadovą ir gauti perdavimo sistemą eksploatuojančios įmonės leidimą darbams atlikti. 37. Pavojingos medžiagos naudojamos ir prižiūrimos laikantis Taisyklių 1 priedo 27 ir 36 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų. 38. Vykdant suvirinimo darbus vadovaujamasi Taisyklių 1 priedo 67–75 punktuose nurodytais standartais, darbų technologijų ir (ar) suvirinimo darbų instrukcijų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais suvirinimo procedūrų aprašais. 39. Remonto metu atliekant suvirinimo ir (ar) pjovimo darbus, šie darbai atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. 40. Suvirinimo darbus gali atlikti tik suvirintojai, Taisyklių 1 priedo 66 punkte nurodyto standarto nustatyta tvarka atestuoti ir turintys kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus, kurių suvirinimo būdas ir suvirinimo padėtis, taip pat suvirinamo metalo tipas yra analogiški būsimoms suvirinimo sąlygoms. 41. Suvirinimo darbams turi vadovauti kvalifikuotas ir atestuotas darbų vadovas. Atliekant suvirinimo darbus veikiančiuose perdavimo sistemos įrenginiuose, suvirintojai privalo turėti kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus. 42. Suvirintos sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais pagal Taisyklių 1 priedo 76 punkte nurodytus standartus ir 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Jeigu rekonstruojant ar remontuojant daugiau nei 16 barų darbinio slėgio vamzdynus reikia suvirinti vamzdžių sandūras ir šių sandūrų negalima išbandyti mechaninio atsparumo hidrauliniu bandymu, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Garantinių siūlių suvirinimo darbams priimti eksploatuojanti įmonė sudaro komisiją. Atlikus garantinių siūlių suvirinimo darbus, surašomas atitinkamas garantinių siūlių priėmimo aktas, kurį pasirašo komisijos nariai ir kuris turi būti saugomas kartu su kitais techniniais dokumentais. 43. Garantinės sandūros sandarumas turi būti patikrintas transportuojamos terpės (dujų) darbiniu slėgiu. Suvirinant garantines sandūras turi dalyvauti ir atliktų suvirinimo darbų kokybę turi patikrinti valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas. 44. Slėginiai indai, įrenginiai, vamzdynai eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4, 31, 32, 37 ir 38 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. 45. Potencialiai pavojingi perdavimo sistemos įrenginiai, kurių parametrai atitinka Taisyklių 1 priedo 14, 34 ir 35 punktuose nurodytus reikalavimus, prieš pradedant juos eksploatuoti turi būti Taisyklių 1 priedo 10 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti PPĮ valstybės registre. 46. Įrenginiams, įregistruotiems PPĮ valstybės registre, privaloma atlikti techninės būklės tikrinimą. Privalomą techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (Taisyklių 1 priedo 4, 14 punktai). Techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar PPĮ gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jų naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jų korozinio bei mechaninio dėvėjimosi laipsnį, nustatyti defektus, darbo valandų (ciklų) skaičių ir kito patikrinimo terminus. 47. Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos PPĮ privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). PPĮ techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su eksploatuojančia įmone suderintą vertinimo metodiką. 48. Nustačius PPĮ gamybos ir montavimo defektus, naudojimo instrukcijose nurodytų darbo režimų pažeidimus, gavus informaciją apie kitų savininkų panašaus tipo įrenginių defektus, eksploatuojanti įmonė kartu su tikrinimą atlikusia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio PPĮ naudojimo galimybės ir sąlygų. 49. Perdavimo sistemos objektai turi turėti Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodyto teisės akto nustatytas pirmines gaisro gesinimo priemones. 50. Gaisro gesinimo priemonių išdėstymas ir kiekis turi atitikti nustatytus Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus. 51. Pastatų gaisrinė signalizacija tikrinama pagal Taisyklių 1 priedo 40 punkte nurodyto teisės akto nustatytą tvarką. Duomenys apie atliktus gaisro signalizacijos sistemų patikrinimo ir (ar) remonto darbus įrašomi techninės priežiūros žurnale. 52. Vykdant planinius MDV, DSS, DAS remonto, rekonstrukcijos darbus, kai nutraukiamas ar ribojamas dujų tiekimas, teisės aktų nustatyta tvarka apie tai turi būti pranešama dujų vartotojui. 53. Perdavimo sistemos įrenginiai, atskiros jų dalys, valdymo įtaisai, prietaisai turi būti pažymimi ar sunumeruojami pagal technologinėse schemose, planuose ir įrenginių pasuose nustatytą žymėjimą bei numeraciją. 54. Eksploatuojanti įmonė privalo užtikrinti eksploatuojamų įrenginių apsaugą. Įėjimas į aptvertas teritorijas, patalpas, kuriose yra perdavimo sistemos įrenginiai, galimas tik su eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu. Perdavimo sistemos priežiūra ir apsauga vykdoma vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 15, 52 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. IV. Techninė dokumentacija 55. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti ir saugoti visą perdavimo sistemai saugiai eksploatuoti būtiną dokumentaciją. Projektinė dokumentacija, statybą leidžiantys dokumentai, įrenginių techniniai pasai turi būti saugomi per visą įrenginių eksploatavimo laiką arba teisės aktais nustatytą saugojimo laiką. Operatyvinė ir kita dokumentacija, kuriai teisės aktais saugojimo laikas nenustatytas, turi būti saugoma eksploatuojančios įmonės vadovo nustatytą laiką. Dokumentacija tvarkoma teisės aktų ar eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta tvarka. 56. Užbaigus perdavimo sistemos ar jos įrenginių statybą, prieš juos pradedant eksploatuoti turi būti sudaryti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo nustatytos formos MDV, DSS, DAS, DKS įrenginių, KAĮ techniniai pasai, MDV, DSS, DKS, DAS technologinės schemos, patvirtinti MDV, DSS, DAS, DKS, KAĮ eksploatavimo darbo režimai. 57. Technologinės schemos, darbo režimai turi būti patvirtinti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo. 58. Atlikus remonto ar rekonstravimo darbus, PPĮ suvirinimo darbus, įrenginių keitimą, vamzdynų izoliacijos remontą, vamzdynų povandeninės dalies remontą, uždaromųjų įtaisų keitimą ir pan., turi būti daromi atitinkami įrašai įrenginio techniniame pase. 59. Bet kokie perdavimo sistemos ir jos įrenginių pertvarkymo, technologinių schemų, technologijų ir darbo režimų pakeitimai turi būti įforminti techninėje dokumentacijoje. Apie šiuos pakeitimus turi būti informuotas eksploatuojančios įmonės personalas. 60. MDV techniniame pase turi būti nurodyti bendrieji duomenys, vamzdyno schema, vamzdyno charakteristikos, metalas, susikirtimai su keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais, apsaugos nuo korozijos įrenginiai, uždarymo įtaisai, kontrolės ir valdymo įrenginiai, remonto ir rekonstrukcijos darbai. Prie techninio paso turi būti pridėta dujotiekio išpildomoji schema. 61. Techniniams pasams ir jų įrašams tvarkyti eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas skiria atsakingą kvalifikuotą darbuotoją (darbuotojus). 62. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti eksploatuojamų požeminių tinklų ir komunikacijų planus su tiksliais nužymėjimais ir patikimais reperiais, sudarytus pagal Taisyklių 1 priedo 60 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 63. Eksploatavimo darbams atlikti eksploatuojanti įmonė privalo turėti įrenginių eksploatavimo ir (ar) darbų technologijos instrukcijas (aprašus, reglamentus, standartus). 64. Darbų technologijose ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo, paleidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninio tikrinimo, remonto, taisymo ir bandymo tvarka. Eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų dokumentais, nurodymais, rekomendacijomis. Jeigu įrenginių eksploatavimo instrukcijų nepateikė gamintojas, jos rengiamos pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus. 65. Įsigaliojus naujiems teisės aktams ar pakeitus technologinį procesą, technologines schemas, darbo sąlygas arba pradedant naudoti naujus įrenginius, medžiagas, prietaisus, naujas darbo ar darbų saugos priemones, turi būti peržiūrimos ir koreguojamos darbų technologijos, įrenginių eksploatavimo, darbuotojų saugos, sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos, technologinės schemos. 66. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. 67. Priešgaisrinės saugos instrukcijos rengiamos ir darbai vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 41 ir 42 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. 68. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas nustato ir patvirtina kiekvienai eksploatuojančiai tarnybai konkrečius naudojamų instrukcijų ir dokumentacijos sąrašus bei instrukcijų ir dokumentacijų sąrašus, kurie turi būti eksploatuojamame objekte. V. AVARIJŲ LOKALIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS 69. Avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) dujų perdavimo sistemose lokalizuoja ir likviduoja dujų perdavimo sistemas eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos. 70. Avarijos, sutrikimai turi būti lokalizuojami nedelsiant, nepriklausomai nuo paros laiko, darbo ir nedarbo dienomis. Lokalizavimo darbai atliekami be pertrūkių. 71. Eksploatuojanti įmonė avarijoms lokalizuoti ir likviduoti privalo turėti: 71.1. visą parą darbo ir ne darbo dienomis dirbančią dispečerinę tarnybą, kuri priima informaciją apie įvykusias ar gresiančias avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) ir imasi reikiamų veiksmų juos lokalizuoti bei likviduoti; 71.2. nuolat veikiančius, viešai ir periodiškai skelbiamus pranešimus priimančios dispečerinės tarnybos laidinio ir mobilaus ryšio telefonus; 71.3. avarijoms, sutrikimams lokalizuoti ir likviduoti parengtą personalą; 71.4. būtinas technines priemones, medžiagas operatyviai lokalizuoti ir likviduoti avarijas, sutrikimus; 71.5. parengtus personalo veiksmų planus avarijoms, sutrikimams lokalizuoti ir likviduoti; 71.6. bendradarbiavimo su kitomis institucijomis bei asmenimis susitarimus lokalizuojant ar likviduojant avarijas ir (ar) sutrikimus; 71.7. parengtus personalo veiksmų planus gamtinių dujų perdavimui riboti, kai dėl avarijų sutrinka dujų tiekimas vartotojams. 72. Eksploatuojanti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti valstybės įgaliotoms institucijoms apie dujų vamzdynų, įrenginių veikimo sutrikimus, avarijas ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus, žalą aplinkai, organizuoti avarijų, sutrikimų tyrimą. 73. Eksploatuojančios įmonės kvalifikuotų tarnybų darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo žinoti avarijų ir sutrikimų lokalizavimo ir likvidavimo planus bei būti pasirengę lokalizuoti ir likviduoti avarijas ir sutrikimus. Darbuotojams, atliekantiems avarinius remonto darbus, eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos ne rečiau kaip kartą per metus privalo organizuoti galimų avarijų lokalizavimo ir likvidavimo praktinius mokymus. Įvykę praktiniai mokymai registruojami avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnale. 74. Avarijos lokalizuojamos ir likviduojamos pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintą planą (planus). Jame turi būti numatyta avarijos ar sutrikimo paskelbimo, avarinės brigados sutelkimo į avarijos vietą tvarka, veiksmų eiliškumas, avarijai likviduoti būtinos transporto, ryšių, gaisro gesinimo, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, įranga, įrankiai, medžiagos. Avarijų ir sutrikimų perdavimo sistemos lokalizavimo veiksmai (planai) turi būti peržiūrimi ir koreguojami įsigaliojus naujiems ar pasikeitus taisyklių, norminių teisės aktų reikalavimams, pasikeitus darbo sąlygoms, pareikalavus valstybinėms kontroliuojančioms institucijoms. 75. Eksploatavimo ar remonto metu nustačius gedimą, dujų nuotėkį ar kitus pažeidimus, kurie gali sukelti avariją ar avarinę situaciją, darbai turi būti nutraukiami, informuojama perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinė tarnyba ir nedelsiant imamasi veiksmų ir priemonių, numatytų avarijų likvidavimo plane. 76. Nustačius dujų nuotėkį ar dujų sistemos pažeidimą, būtina: 76.1. pranešti avarijas, sutrikimus eksploatuojančios įmonės lokalizuojančiai tarnybai; 76.2. tais atvejais, kai keliamas pavojus kelių transportui, pranešti policijai, organizuoti transporto priemonių apvažiavimą tų kelio dalių, kurios yra netoli dujų nuotėkio vietos, o prireikus uždrausti eismo dalyvių judėjimą; 76.3. netoli pavojingiausių vietų, ypač nakties metu, organizuoti apsaugos postus, kad žmonės būtų perspėti apie pavojų ir į pavojingą zoną neįleisti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, gyvuliai; 76.4. kilus pavojui geležinkelio transporto priemonėms, pranešti policijai ir geležinkelį eksploatuojančiai įmonei, kad traukinių eismas būtų laikinai sustabdytas. 77. Kilus avarijai, atsiradus sutrikimui ar susidarius avarinei situacijai, kada reikia atlikti neatidėliotinus lokalizavimo ir atkūrimo darbus požeminių komunikacijų, kelių, geležinkelių infrastruktūros apsaugos zonoje, šioje zonoje leidžiama dirbti be išankstinio suderinimo su šias komunikacijas eksploatuojančiomis įmonėmis su sąlyga, kad: 77.1. kartu su avarinės brigados pasiuntimu į avarijos vietą avarijų ir sutrikimų lokalizavimo veiksmų plane numatyta tvarka, neatsižvelgiant į paros laiką, pranešama požeminių komunikacijų, kelių, geležinkelių infrastruktūros savininkams (naudotojams, valdytojams) ar jų atstovams apie darbų pradžią ir apie būtinumą jiems atvykti į darbų vietą; 77.2. kol į avarijos vietą atvyks požemines komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovai, žemės darbai požeminių komunikacijų apsaugos zonoje turi būti atliekami rankiniu būdu. 78. Avarijų lokalizavimo metu dujų nutekėjimą per MDV vamzdžio plyšį, įtrūkį, korozijos pažeisto vamzdžio sienelę leidžiama lokalizuoti sumontuojant tam tikslui skirtą apkabą. 79. Vykdant avarijų likvidavimo darbus dujų skirstymo sistemų operatoriams bei dujų vartotojams teisės aktų ar sutartyse nustatyta tvarka turi būti pranešama apie galimą dujų tiekimo sutrikimą. 80. Eksploatuojanti įmonė turi nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį (vamzdžių, uždaromųjų įtaisų, įrenginių, atsarginių dalių, medžiagų, įrankių, apsaugos ir saugos priemonių), būtiną avarijoms lokalizuoti ir likviduoti. Konkretų atsargų kiekį nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas. IV. Perdavimo sistemos technologinis valdymas 81. Perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti nuolatinį (operatyvinį) perdavimo sistemos technologinį valdymą (toliau – valdymas). Perdavimo sistemos technologiniam valdymui eksploatuojančios įmonės valdymo organų ar įmonės vadovo sprendimu sudaroma kvalifikuota dispečerinė tarnyba. 82. Valdant perdavimo sistemą turi būti vadovaujamasi Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2009 nuostatomis, Taisyklėmis, kitais teisės aktais bei eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintais dokumentais ir nustatytu darbo režimu. Operatyvinis perdavimo sistemos darbas organizuojamas pagal patvirtintus dujų transportavimo grafikus, kurie parengiami vadovaujantis sudarytomis transportavimo sutartimis. 83. Perdavimo sistema turi užtikrinti: 83.1. stabilų ir patikimą vartotojų transportavimo poreikių tenkinimą pagal sudarytas sutartis; 83.2. operatyvų perdavimo sistemos valdymą, reguliavimą ir kontrolę; 83.3. saugų ir patikimą perdavimo sistemos eksploatavimą bei optimalų jos darbo režimą; 83.4. dujų transportavimo optimalių parametrų (dujų slėgis, temperatūra, srautas, kiekiai, dujų sudėtis ir kt.) palaikymą bei reguliavimą; 83.5. sukauptos informacijos apie perduotas dujas bei sistemos darbą apdorojimą; 83.6. perdavimo sistemos sutrikimų prevenciją, registravimą ir likvidavimą; 83.7. transportuojamų dujų kiekio apskaitą ir perdavimo sistemos balansavimą; 83.8. koordinuotą valdymą su kitomis perdavimo sistemomis; 83.9. perdavimo sistemos darbą bendru suderintu darbo režimu. 84. Perdavimo sistemos darbo režimai nustatomi vadovaujantis: 84.1. vamzdynų ir įrenginių projektiniais ir (ar) bandymų metu nustatytais parametrais; 84.2. dujotiekių technine būkle ir eksploatavimo sąlygomis; 84.3. konkrečių parametrų (slėgis, temperatūra) apribojimais, nustatytais konkrečiuose dujotiekio ruožuose; 84.4. dujų perdavimo ir paskirstymo vartotojams planais; 84.5. tiekimo sutartyse numatytais parametrais (slėgis, kiekiai); 84.6. esant avarinei ar ekstremaliai situacijai, pagal gamtinių dujų transportavimo apribojimo grafikus. 85. Dispečerinė tarnyba vykdo avarijų lokalizavimo ir likvidavimo eigos operatyvinę kontrolę, techninės priežiūros ir remonto darbų koordinavimą. 86. Dispečerinės tarnybos nurodymai yra privalomi visiems perdavimo ir skirstymo sistemų naudotojams, skirstymo sistemų operatoriams, nebuitiniams vartotojams, perdavimo sistemos įrenginius eksploatuojančioms tarnyboms. 87. Perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti ir derinti veiksmus su kitų sistemų operatoriais, su kurių sistemomis yra sujungta operatoriaus valdoma perdavimo sistema. 88. Dispečerinėje tarnyboje turi būti vedama ir saugoma ši dokumentacija: 88.1. tarnybos nuostatai; 88.2. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai; 88.3. MDV su uždaromaisiais įtaisais technologinė schema; 88.4. perdavimo sistemos darbo režimo kortelė; 88.5. DAS, DSS technologinės schemos; 88.6. DSS darbo režimų kortelės; 88.7. operatyvinio darbo žurnalai; 88.8. gaunamos ir išsiunčiamos korespondencijos žurnalai; 88.9. NVS gedimų registracijos žurnalas; 88.10. avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planai; 88.11. instrukcijų ir dokumentacijos sąrašai; 88.12. kita eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta dokumentacija. V. Magistralinio dujotiekio vamzdynas I. Bendrieji reikalavimai 89. MDV turi būti eksploatuojami nustatytais režimais pagal patvirtintas darbų technologijos ir (ar) eksploatavimo instrukcijas, dispečerinės tarnybos nurodytu dujų slėgio ir temperatūrų režimu, kuris nustatomas atsižvelgiant į faktinę MDV techninę būklę ir eksploatavimo sąlygas. MDV eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, įrenginių gamintojų dokumentais, kitais eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, teisės aktų nuostatomis. 90. Atliekant ir prižiūrint žemės darbus apsaugos zonoje, turi būti tikrinama, ar dirbama Taisyklių 1 priedo 9, 52 ir 56 punktuose nurodytų teisės aktų leidžiamais atstumais nuo MDV ir įrenginių, ar atliekant žemės darbus nepažeidžiami MDV, jo izoliacija, uždarymo įtaisai, kiti įrenginiai, ar MDV neužkraunamas statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais. 91. MDV eksploatuojanti įmonė privalo periodiškai per žiniasklaidos priemones informuoti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą MDV trasoje, apie būtinumą vykdyti teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 9 ir 52 punktuose, reikalavimus. Atsižvelgdamas į sezoninių darbų laiką, pranešimų periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas. 92. Požeminiuose MDV neturi būti atidengtų (neužpiltų gruntu) ruožų, išskyrus atvejus, kai atliekami remonto darbai. Visiškai užbaigus remonto darbus, atidengti MDV ruožai turi būti užkasti ne vėliau kaip per 15 dienų. 93. Pripažinti tinkamais naudoti MDV ar jų atšakas, kurie per 6 mėnesius nepradėti naudoti, prieš paduodant į juos dujas turi būti pakartotinai išbandyti dėl mechaninio atsparumo ir sandarumo (Taisyklių 1 priedo 56 punktas). 94. Uždaromiesiems įtaisams tepti ir sandarumui užtikrinti turi būti naudojami įtaisų gamintojų rekomenduojami tepalai ir (ar) specialios pastos. 95. MDV uždaromųjų įtaisų normali padėtis – (atidaryta), o dujų išleidimo vamzdžių ir apylankos linijų uždaromųjų įtaisų – (uždaryta). Esant kelių linijų sistemai, uždaromųjų įtaisų padėtį sandūrose tarp atskirų linijų pagal dujotiekių darbo režimą nustato dispečerinė tarnyba. MDV uždaromieji įtaisai gali būti perjungiami (uždaromi, atidaromi), išskyrus avarinius atvejus, leidus dispečerinei tarnybai ir turi būti registruojami uždaromojo įtaiso padėčių keitimo žurnale. DKS prijungimo prie MDV uždaromojo įtaiso padėtis reguliuojama pagal DKS darbo režimą. 96. Uždarymo įtaisai turi būti atidaromi tik po išankstinio dujų slėgio išlyginimo prieš MDV uždaromąjį įtaisą ir už jo. Uždarymo įtaisai turi būti atidaromi ir (ar) uždaromi vadovaujantis gamintojų instrukcijomis. 97. MDV uždarymo įtaisai turi būti numeruojami pagal technologinę MDV schemą. 98. Dujotiekiuose susidarę hidratų kristalų, ledo ir kiti kamščiai, vadovaujantis darbų technologijos ir (ar) techninės priežiūros instrukcija, šalinami metanoliu ar kitu tinkamų techninių charakteristikų tirpikliu. Draudžiama kamščius šalinti šildant atvira liepsna. 99. MDV vidinės ertmės, kur leidžia techninės galimybės ir numatyta MVD projekte, turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kas 8 metai valomos bei atliekamas vamzdynų techninės būklės tikrinimas (diagnostika). MDV valymo ir diagnostikos periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas. 100. Baigus taisymo, remonto, rekonstrukcijos darbus turi būti atstatomi žymėjimai, ženklai, aptvarai, užbaigiami žemės darbai, atstatoma įrenginių numeracija, užrakinami aptvarai, neturi likti atidengtų požeminio dujotiekio ruožų. Jeigu eksploatavimo darbų metu pakeičiama technologinė schema, pastatomi nauji įrenginiai, pakeičiami žymėjimai, ženklinimas ar numeracija, atitinkami pakeitimai padaromi technologinėse schemose ir kitoje dokumentacijoje. 101. Mechaniškai pažeidus magistralinį vamzdyną, nustačius dujų nuotėkį per korozijos pažeistą vamzdžio sienelę, nekokybiškai suvirintą siūlę ar panašiai, iš pažeisto vamzdyno atkarpos, apribotos uždaromąja armatūra, turi būti išleistos dujos arba maksimaliai sumažintas dujų slėgis. II. Techninė dokumentacija 102. MDV eksploatuojančioje kvalifikuotoje tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija: 102.1. projektinė techninė bei išpildomoji dokumentacija; 102.2. MDV techninis pasas; 102.3. MDV technologinė schema; 102.4. MDV topografiniai planai, kelių schemos iki MDV įrenginių; 102.5. MDV slėginių indų pasai; 102.6. MDV įrenginių techninės priežiūros žurnalas; 102.7. avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnalas; 102.8. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas; 102.9. povandeninių perėjimų techninių tikrinimų ir remonto darbų ataskaitos; 102.10. požeminių dujotiekių apsauginės dangos ir antžeminių dujotiekių alkūnių sienelių storio, vamzdžio metalo būklės patikrinimo aktai; 102.11. metanolio panaudojimo dokumentacija; 102.12. techninės priežiūros grafikai; 102.13. remonto ir modernizavimo planai; 102.14. defektų aktai; 102.15. dujų nuotėkio nustatymo aktai; 102.16. PPĮ registravimo valstybės registre pažymėjimai; 102.17. avarijų likvidavimo planas; 102.18. avarijų likvidavimo praktinių mokymų grafikas; 102.19. eksploatuojančios įmonės struktūrinio padalinio, eksploatuojančio MDV, nuostatai; 102.20. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai; 102.21. darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos; 102.22. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos; 102.23. naudojamų instrukcijų sąrašas; 102.24. techninės dokumentacijos sąrašas; 102.25. kita eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta dokumentacija. III. Techninė priežiūra 103. Techninės priežiūros darbai ir periodiškumas vykdomi vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu bei apimtimi, taip pat įrenginių gamintojų rekomendacijomis, kitais MDV techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais. 104. Apžiūrų metu įvertinama MDV techninė būklė, išoriniai defektai, nustatomos galimos dujų nuotėkio vietos, apsaugos zonos pažeidimai. 105. Požeminio MDV techninės priežiūros metu turi būti tikrinama: 105.1. uždaromųjų įtaisų ir kitų dujotiekio įrenginių tvarkingumas; 105.2. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvarų, įspėjamųjų ženklų būklė; 105.3. kontrolės matavimo prietaisų būklė; 105.4. išoriniai dujų nuotėkio požymiai; 105.5. MDV trasos būklė; 105.6. MDV trasos žymėjimo ženklų būklė ir jų tvarkingumas; 105.7. grunto struktūros virš MDV trasos ir perėjose per kelius, geležinkelius, vandens telkinius pokyčiai (grunto paviršiaus įtrūkiai, nuošliaužos, erozija ir pan.); 105.8. uždaromųjų įtaisų aikštelių būklė; 105.9. NVS būklė ir veikimas. 106. Antžeminio MDV techninės priežiūros metu papildomai turi būti tikrinama: 106.1. vamzdyno antikorozinės dangos, atramų ir tvirtinimų būklė; 106.2. vamzdžių metalo ir apsauginės dangos dujotiekio susikirtimo su žemės paviršiumi vietose būklė; 106.3. ar dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti. 107. Povandeninės MDV perėjos techninės priežiūros metu turi būti tikrinama: 107.1. perėjos dujotiekio vamzdžių (vizualiai apžiūrint ir naudojant tam skirtus diagnostinius prietaisus) sandarumas; 107.2. perėjos nukrypimas nuo projektinės ašies; 107.3. apsauginės dangos ir balastinių svorių būklė; 107.4. vamzdžių įgilinimo atitiktis projektinėms altitudėms; 107.5. vamzdžių apsaugos nuo mechaninių pažeidimų būklė; 107.6. reperių būklė. 108. Techninės priežiūros metu požeminio dujotiekio būklė nustatytu periodiškumu turi būti tikrinama specialiais prietaisais, kuriais galima nustatyti dujotiekio sandarumą, defektus, atskirų vamzdyno ruožų įgilinimo atitiktis projektui, dujų nuotėkius ir kt. 109. Techninės priežiūros metu nustatyti defektai, gedimai šalinami nedelsiant, jeigu tai kelia grėsmę saugiam MDV darbui arba taisymo darbai nereikalauja specialios įrangos ar pasirengimo. Kitais atvejais būtini taisymo darbai įtraukiami į remonto darbų planus. Defektai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu ir kuriems pašalinti reikalingas remontas, turi būti surašomi defektų aktuose. 110. MDV trasa prižiūrima atsižvelgiant į Taisyklių 1 priedo 9 ir 52 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Nuo MDV trasos dalies po 6 m į abi puses nuo vamzdynų ašies turi būti periodiškai valoma, kad neaugtų medžiai ir krūmai. 111. Apžiūrų, techninio tikrinimo rezultatai, reguliavimo ir taisymo darbai turi būti fiksuojami techninės priežiūros žurnale. Nustačius įrenginių gedimus ar defektus surašomi defektų aktai. IV. Remontas ir rekonstravimas 112. MDV rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jų eksploatavimo sąlygas, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei MDV būklę. 113. Rekonstravus ir suremontavus potencialiai pavojingus MDV įrenginius, slėginius indus, kurie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, kai suvirinimo būdu yra pakeistos jų sudedamosios dalys ar elementai, potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti įgaliota įstaiga. 114. MDV rekonstravimo darbams priskiriami: 114.1. MDV perklojimas keičiant jų pralaidumą ar trasą; 114.2. technologinių įrenginių, vamzdynų pertvarkymas keičiant principinę veikimo schemą, taip pat izoliuojančių jungčių įrengimas; 114.3. papildomų MDV įvadų, atšakų paklojimas ten, kur vamzdynų pralaidumas per mažas; 114.4. atskirų MDV ruožų panaikinimas; 114.5. MDV diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas; 114.6. papildomų uždaromųjų įtaisų, aktyvios saugos nuo korozijos įrenginių įrengimas. 115. MDV kapitalinio remonto darbams priskiriama: 115.1. dujotiekio perklojimas, atskirų dujotiekio ruožų, nekeičiant jų pralaidumo ar trasos, keitimas, dujotiekio įgilinimas, išskyrus altitudžių koregavimą užpilant ar nukasant gruntą; 115.2. naujų elektros linijų ir kabelinių ryšio linijų įrengimas; 115.3. privažiavimo prie uždaromųjų įtaisų aikštelių kelių remontas, keičiant kelio dangos tipą; 115.4. dujotiekio perėjų per geležinkelius, automobilių kelius ir jų dėklų remontas; 115.5. naujų metanolio įpylimo taškų įrengimas. 116. MDV paprastojo remonto darbams priskiriama: 116.1. apsauginės dangos remontas veikiančiuose MDV požeminiuose vamzdynuose; 116.2. požeminio dujotiekio altitudžių koregavimas užpilant (nukasant) gruntą; 116.3. apsaugos nuo korozijos įrenginių, įžemiklių remontas ar pakeitimas; 116.4. nekokybiškų elektros kabelių keitimas; 116.5. dujotiekio įrenginių, prietaisų remontas, pakeitimas, atkūrimas, jeigu jie susidėvėjo ar pasibaigė jų naudojimo laikas, taip pat jų apsauginės dangos remontas; 116.6. uždaromųjų įtaisų pakeitimas, jeigu jie susidėvėjo ar pasibaigė jų naudojimo laikas; 116.7. perėjų per vandens kliūtis remontas, kai jos išvalomos, užpilamas gruntas ir sutaisoma išplauta dujotiekio vamzdžio dalis; 116.8. perėjų per vandens kliūtis vamzdžių apsauginės dangos bei apsaugos nuo mechaninių pažeidimų, balastinių svorių remontas ar pakeitimas naujais; 116.9. metanolio įpylimo, diagnozavimo įtaisų įleidimo ir priėmimo įrenginių remontas; 116.10. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvaro remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas; 116.11. privažiavimo kelių prie uždaromųjų įtaisų aikštelių bei apsaugos įrenginių remontas nekeičiant kelio dangos tipo; 116.12. kabelinių ryšio linijų atskirų atkarpų pakeitimas; 116.13. MDV trasos žymėjimo, įspėjamųjų, informacinių bei kelio ženklų susikirtimuose su automobilių keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais remontas bei atkūrimas; 116.14. antžeminių perėjų remontas, jų perdažymas; 116.15. NVS remontas; 116.16. kiti būtini paprastojo remonto darbai. VI. Dujų skirstymo ir apskaitos stotys I. Bendrieji reikalavimai 117. DSS, DAS turi užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas. 118. DSS, DAS įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, LST EN 12186 standarto (Taisyklių 1 priedo 77 punktas) reikalavimais. Standarto LST EN 12186 reikalavimai DSS, kurios buvo įrengtos iki standarto priėmimo, taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja DSS įrengimo projektui ir DSS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms. 119. DSS, DAS eksploatuojanti tarnyba dėl stoties technologinio režimo palaikymo ar pakeitimo privalo vykdyti dispečerinės tarnybos nurodymus ir nedelsiant informuoti DT dispečerinę tarnybą apie įrenginių bei sistemų gedimus. 120. Visas operacijas, susijusias su technologinės įrangos ar sistemų išjungimu, perjungimu, DSS, DAS eksploatuojanti tarnyba privalo suderinti su dispečerine tarnyba, išskyrus tuos avarijų, sutrikimų ar avarinių situacijų atvejus, kai dėl tokių suderinimų būtų uždelsti avarijų lokalizavimo darbai. 121. Eksploatuojanti tarnyba privalo užtikrinti DSS, DAS įrenginių, įtaisų, prietaisų darbą pagal patvirtintą DSS, DAS darbo režimą. DSS, DAS darbo režimus nustato tuos įrenginius eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos. Darbo režimai turi būti suderinti su dispečerine tarnyba ir patvirtinti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo. 122. Technologinio režimo darbo parametrai, nuokrypiai, sutrikimai, avarijos turi būti įrašyti DSS, DAS operatyvinio darbo žurnale. Registruojamų parametrų sąrašą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas. 123. DSS eksploatuojanti tarnyba turi turėti patikimą ryšį su dispečerine tarnyba, skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia tarnyba bei su vartotojais, tiesiogiai prijungtais prie DSS. 124. DSS patalpose turi būti periodiškai tikrinama dujų koncentracija: 124.1. stočių, kurios prižiūrimos nuolat, – kartą per pamainą; 124.2. stočių, kurios apžiūrimos vieną kartą per parą, – kartą per parą; 124.3. stočių, kurios prižiūrimos periodiškai, – ne rečiau kaip kartą per savaitę. 125. Visi DSS ir DAS uždarymo įtaisai, įrenginiai, technologinė įranga privalo turėti užrašus su numeriais, kurie turi atitikti užrašus ir numeraciją, nurodytus stoties technologinėje schemoje. Pakeitus technologinius įrenginius, vamzdynų schemą, nedelsiant turi būti padaryti pakeitimai stoties technologinėje schemoje. 126. DSS, DAS patalpos turi būti vėdinamos pagal projektuose bei norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. II. Techninė dokumentacija 127. DSS, DAS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija: 127.1. projektinė techninė bei išpildomoji dokumentacija; 127.2. DSS, DAS technologinės schemos; 127.3. DAS, DSS technologinio valdymo instrukcija; 127.4. DSS, DAS techniniai pasai; 127.5. DSS ir DAS darbo režimų kortelės; 127.6. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos; 127.7. veiksmų planai avarijoms lokalizuoti ir likviduoti; 127.8. darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos; 127.9. pavojingų darbų su dujomis paskyrų-leidimų ir užduočių registravimo žurnalas; 127.10. avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnalas; 127.11. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas; 127.12. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų darbo vietoje registravimo žurnalas; 127.13. matavimo priemonių patikros grafikas; 127.14. defektų aktai; 127.15. avarijų likvidavimo praktinių mokymų grafikas; 127.16. metanolio ir odoranto panaudojimo dokumentai; 127.17. eksploatuojančios tarnybos nuostatai; 127.18. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai; 127.19. DSS, DAS techninės priežiūros darbų grafikai; 127.20. remonto ir rekonstravimo darbų planai; 127.21. potencialiai pavojingų įrenginių ir slėginių indų apžiūrų bei bandymų grafikas; 127.22. vamzdynų sienelių storio matavimo aktai; 127.23. slėginių indų pasai; 127.24. potencialiai pavojingų įrenginių registravimo valstybės registre pažymėjimai; 127.25. naudojamų instrukcijų sąrašas; 127.26. dokumentacijos sąrašas; 127.27. kiti eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyti dokumentai. 128. DSS, DAS turi būti šie dokumentai: 128.1. DSS ir DAS darbo režimų kortelės; 128.2. DSS, DAS technologinės schemos; 128.3. technologinio valdymo instrukcija; 128.4. įrenginių eksploatavimo instrukcijos; 128.5. apsaugos ir signalizacijos sistemų eksploatavimo instrukcija; 128.6. kėlimo mechanizmų eksploatavimo instrukcija; 128.7. priešgaisrinės saugos instrukcija; 128.8. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos; 128.9. operatyvinis darbo žurnalas; 128.10. techninės priežiūros darbų žurnalas; 128.11. dujų, suvartojamų technologinėms ir savoms reikmėms, apskaitos žurnalas; 128.12. informacija apie dispečerinę tarnybą, pagrindinių sistemos naudotojų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, greitosios medicinos pagalbos, skirstomųjų dujotiekių avarinės tarnybos, DSS, DAS tarnybų vadovų telefonų numerius. III. Techninė priežiūra 129. DSS ir DAS techninės priežiūros darbai atliekami pagal patvirtintą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi, taip pat įrenginių gamintojų rekomendacijomis, kitais DSS, DAS techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais. 130. DSS, DAS apžiūra gali būti nuolatinė (ją atlieka nuolat budintys kvalifikuoti darbuotojai), kasdienė (atliekama vieną kartą per parą) ir periodinė (atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). DSS, DAS apžiūros būdą pasirenka eksploatuojanti įmonė. 131. DSS ir DAS apžiūros metu tikrinama: 131.1. privažiavimo kelių, aptvarų, teritorijos, įspėjamųjų ženklų būklė; 131.2. technologinių įrenginių sandarumas ir dujų koncentracija patalpos ore; 131.3. technologinių įrenginių (reguliatorių, saugos vožtuvų, dujų valymo, pašildymo ir odoravimo įrenginių, uždaromųjų įtaisų ir kt.) būklė; 131.4. matavimo priemonių ir automatikos būklė; 131.5. ryšio su dispečerine tarnyba būklė; 131.6. apšvietimo, šildymo ir vėdinimo sistemų būklė; 131.7. avarinės bei saugos signalizacijos sistemų būklė ir veikimas; 131.8. DSS ir DAS darbo parametrų atitiktis nustatytiems režimams; 131.9. gaisro gesinimo priemonių ir įrenginių būklė bei komplektavimas; 131.10. sienų, skiriančių technologines patalpas nuo katilinės patalpų, sandarumas; 131.11. dujų slėgis DSS dujotiekių įvaduose ir išvaduose; 131.12. dujų temperatūra DSS dujotiekio įvaduose ir išvaduose; 131.13. dujų apskaitos prietaisų rodmenys; 131.14. DSS dujų odoravimo parametrai, suvartoto odoranto kiekis ir jo likutis. 132. Apžiūros metu nuskaityti DSS, DAS veikimo parametrai turi būti perduodami dispečerinei tarnybai. Perduodamos informacijos apimtį ir tvarką nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas. 133. Dujos tiekiamos į dujų skirstymo sistemas turi būti odoruotos. dujų odoravimo įrenginiai turi būti DSS teritorijoje. 134. Odoravimo įrenginių patalpa ir sandėliai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus kaip sprogimui ir gaisrui atsparios patalpos. Patalpų grindys turi būti iš skysčio nesugeriančios medžiagos. 135. Odorantai turi būti laikomi sandariuose induose, apsaugotuose nuo tiesioginių saulės spindulių ir šildymo prietaisų įkaitinimo. 136. Dujų, tiekiamų į dujų skirstymo sistemą, odoravimo norma yra 16 g, odoranto – 1000 nm3 dujų. Odoravimo norma laikinai gali būti keičiama dujų paleidimo į naujas dujų skirstymo sistemas metu ar po dujų skirstymo sistemos remonto, modernizavimo darbų. Tokiu atveju odoravimo norma turi būti suderinta su skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia tarnyba. Vartotojų dujų sistemose įrengus papildomas apsaugos priemones, nebuitiniams vartotojams atskirai susitarus su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi šiems vartotojams gali būti tiekiamos neodoruotos dujos. 137. DSS, DAS esantys mažesnio nei 16 barų darbinio slėgio dujotiekiai bei įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 138. DSS, DAS darbo metu turi nuolat veikti automatinė apsaugos ir signalizacijos sistema. Ji gali būti atjungiama tik remonto laikotarpiui eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu, suderinus su dispečerine tarnyba. 139. Remontuojant DSS technologinius įrenginius ar joje esant avarinei situacijai, dujos gali būti tiekiamos per DSS apvadinę liniją. Apie tai dujų vartotojai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki remonto darbų pradžios (išskyrus avarijas, avarines situacijas). Tiekiant dujas per apvadinę liniją, turi būti jos nuolatinė priežiūra, o dujų tiekimo parametrai periodiškai fiksuojami DSS operatyviniame darbo žurnale. 140. Trūkumai ir gedimai, nustatyti techninės priežiūros ar įrenginių darbo metu, taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, surašomi defektų akte. Defektų aktai turi būti analizuojami, o defektams pašalinti reikalingi darbai įrašomi į remonto darbų planą. 141. Saugos vožtuvų ir reguliatorių derinimas įforminamas derinimo aktu. 142. Atlikti remonto, rekonstrukcijos darbai įrašomi DSS, DAS techniniuose pasuose. 143. Apžiūros metu atlikti darbai fiksuojami DSS, DAS operatyviniame darbo žurnale. Techninės priežiūros metu atlikti darbai fiksuojami DSS, DAS techninės priežiūros žurnale. IV. Remontas ir rekonstrukcija 144. DSS ir DAS rekonstravimo darbams priskiriami: 144.1. papildomų slėgio redukavimo linijų įrengimas esamose DSS; 144.2. visų DSS vamzdynų, įrenginių pakeitimas. 145. DSS ir DAS kapitalinio remonto darbams priskiriama: 145.1. naujų (papildomų) elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, NVS, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų įrengimas; 145.2. esamų elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, NVS, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų pertvarkymas; 145.3. aikštelės aptvaro remontas iš esmės keičiant aptvaro konstrukciją; 145.4. dalies DSS vamzdynų, įrenginių pakeitimas naujais; 145.5. aikštelių, kelių remontas keičiant kelio dangos tipą. 146. DSS ir DAS paprastojo remonto darbams priskiriama: 146.1. dujų vamzdynų ir technologinių įrenginių bei uždaromųjų įtaisų paprastas remontas bei keitimas; 146.2. NVS, elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų remontas; 146.3. matavimo priemonių remontas ar keitimas; 146.4. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo sistemų įrenginių remontas ir keitimas; 146.5. aikštelių aptvaro remontas nekeičiant aptvaro konstrukcijos; 146.6. aikštelių, kelių dangos remontas, nekeičiant dangos tipo; 146.7. kiti būtini DSS ir DAS įrenginių, vamzdynų ir įtaisų paprastojo remonto darbai. VII. Kompresorinės stotys I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 147. DKS turi būti eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, standarto LST EN 12583 reikalavimais. Standarto LST EN 12583 reikalavimai DKS, kurios buvo įrengtos iki standarto priėmimo, taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja DKS įrengimo projektui ir DKS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms. 148. Kompresorinį agregatą sudaro pagrindinis variklis, dujų kompresorius, valdymo sistema ir pagalbinė įranga, apimanti agregato sklendes ir su jomis susijusių vamzdžių sistemą, skirtą dujoms suslėgti. Kompresorinio agregato veikimas, valdymas ir reguliavimas atliekamas vadovaujantis gamintojų instrukcijomis ir eksploatuojančios įmonės nustatytais bei dispečerinės tarnybos nurodytais darbo režimais. 149. DKS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti įrenginių, slėginių indų, kėlimo priemonių, vėdinimo, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, drenažo, automatikos sistemų, inžinerinių tinklų ir kita techninė dokumentacija, įskaitant šių įrenginių, sistemų ir kt. technines charakteristikas. 150. DKS potencialiai pavojingi įrenginiai turi turėti techninius pasus, kuriuose nurodomi pagrindiniai įrenginių techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, matmenys, tūris, darbinis dujų slėgis, tipas, ir kt.). Turi būti sudarytos technologinių vamzdynų schemos, kuriose pažymėti visi uždarymo įtaisai, saugos įtaisai, matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys ir kt. 151. Kompresoriai, mechanizmai, prietaisai ir kiti įrenginiai turi būti tinkamai pažymėti patvariomis etiketėmis, jų žymėjimas turi atitikti žymėjimą brėžiniuose, schemose. Ant uždaromųjų įtaisų turi būti aiškiai nurodytos uždarymo ir atidarymo kryptys. Ant vamzdynų turi būti rodyklėmis pažymėtos dujų, oro ir kitų terpių tekėjimo kryptys. 152. Uždarymo įtaisai, atjungiantys DKS nuo MDV, turi būti nuotolinio ir vietinio valdymo. 153. Kompresorinio agregato išmetamųjų dujų vamzdynai ir vamzdynai, kurių temperatūra aukštesnė kaip 45 OC, turi būti izoliuoti vadovaujantis projekto bei teisės aktų reikalavimais ir nesiliesti su degiosiomis konstrukcijomis ir (ar) medžiagomis. 154. Kompresorinio agregato patalpose turi būti įrengta vėdinimo sistema. Avarinė vėdinimo sistema turi būti sujungta su dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema. 155. Draudžiama eksploatuoti kompresorinį agregatą esant išjungtai arba sugedusiai dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemai. DKS eksploatuojanti tarnyba kiekvieną pamainą turi tikrinti dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemos veikimą, o jos priežiūrą atlikti pagal gamyklos gamintojos parengtus eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. Taisyklių ir DKS įrenginių techninės priežiūros grafikuose nustatytu periodiškumu turi būti tikrinami DKS įrenginiai, vamzdynai ir galimi dujų nuotėkiai. 156. DKS dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema, esanti kompresorinio agregato patalpoje, turi generuoti pavojaus signalą ir, patalpų ore pasiekus 20 % žemutinės sprogimo ribos dujų koncentraciją, įjungti vėdinimo sistemą. Patalpų ore dujų koncentracijai pasiekus 40 % žemutinės sprogimo ribos lygį, turi būti automatiškai stabdomi veikiantys kompresoriniai agregatai, išjungiama vėdinimo sistema. 157. Kompresorinio agregato parengimas paleisti, paleidimas, agregato darbas ir stabdymas atliekamas vadovaujantis DKS eksploatuojančios įmonės parengta instrukcija, atitinkančia kompresorinio agregato gamintojų reikalavimus. Perkūnijos metu kompresorius paleisti, stabdyti, atlikti technologinius perjungimus draudžiama. Visi planiniai kompresorinio agregato paleidimai po remonto turi būti atliekami šviesiu paros metu. 158. DKS turi būti įrengtas avarinis kompresorinio agregato stabdymo jungiklis, kuriuo vienu rakto pasukimu (mygtuko paspaudimu) sustabdomi visi veikiantys kompresoriniai agregatai ir dujos išleidžiamos iš technologinių linijų. Kompresoriniuose agregatuose turi būti įdiegti avarinės apsaugos įrenginiai, kurie, susidarius avarinei situacijai, agregatus sustabdytų automatiškai. 159. Kompresoriniams agregatams turi būti įrengiama valdymo sistema su garsine ir vaizdine būsenų indikacija. 160. Avarinis kompresorinio agregato sustabdymas ir atjungimas nuo MDV, išleidžiant iš technologinių vamzdynų dujas, turi būti atliekamas: 160.1. kilus gaisrui kompresorinio agregato patalpoje; 160.2. sprogus dujų technologiniam vamzdynui, MDV arba esant nenumatytiems dujų nutekėjimams; 160.3. susidarius stichiniams gamtos reiškiniams, kurie sukelia pavojų įrenginiams ir žmonių gyvybei (potvyniai, žemės drebėjimai, audra, įgriuva ir pan.). 161. Apie avarinį kompresorių sustabdymą turi būti nedelsiant pranešama dispečerinei tarnybai bei DKS eksploatuojančios tarnybos vadovui. 162. Veikiant kompresoriniam agregatui, neleidžiama išjungti automatinių apsaugų arba keisti jų parametrų vertes. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu apsaugų išjungimu (pavyzdžiui, dėl prietaisų patikros), turi būti užtikrinta parametro, kurio apsauga išjungta, bei viso kompresorinio agregato veikimo nuolatinė kontrolė. 163. Nuotolinio valdymo sistemų perjungimai, išjungimai, dujotiekių uždaromojo įtaiso padėčių pakeitimai turi būti suderinti su dispečerine tarnyba ir registruojami žurnale. 164. Tarnyba, eksploatuojanti kompresorinius agregatus, turi būti aprūpinta eksploatacijai reikalingu medžiagų kiekiu. II. TECHNINĖ DOKUMENTACIJA 165. DKS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti šie dokumentai: 165.1. DKS projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantys dokumentai; 165.2. eksploatuojančios tarnybos nuostatai; 165.3. darbuotojų pareiginiai nuostatai; 165.4. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos; 165.5. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos; 165.6. priešgaisrinės saugos instrukcijos; 165.7. DKS technologinės schemos; 165.8. DKS potencialiai pavojingų įrenginių techniniai pasai; 165.9. DKS įrenginių techninės priežiūros grafikas; 165.10. matavimo priemonių patikros grafikas; 165.11. slėginių indų pasai ir jų apžiūrų ir bandymų grafikas; 165.12. kėlimo mechanizmų pasai ir jų apžiūrų ir bandymų grafikas; 165.13. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalas; 165.14. gedimų registravimo žurnalas; 165.15. galimų avarijų lokalizavimo praktinių mokymų grafikas ir jų registravimo žurnalas; 165.16. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas; 165.17. kėlimo priemonių, mechanizmų ir įrenginių apskaitos ir apžiūros žurnalas; 165.18. pavojingų darbų su dujomis paskyrų-leidimų ir užduočių registravimo žurnalas; 165.19. įrenginių techninės priežiūros darbų žurnalai; 165.20. kompresorinio agregato paros darbo žiniaraštis; 165.21. NVS veikimo patikrinimo žurnalas; 165.22. defektų aktai; 165.23. v …