LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1995 m. gruodžio 18 d. Nr. 1576 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr. 4-74, Nr. 6-138, Nr. 17-504, Nr. 24-719, Nr. 27-786; 1993, Nr. 1-17, Nr. 17-440; 1994, Nr. 9-150, Nr. 49-921, Nr. 92-1805; 1995, Nr. 41-1003): 1.1. pripažinti netekusiu galios 2.1 punktą; 1.2. įrašyti 2.2 punkte vietoj žodžių „valstybinių institucijų ir rajonų valdybų“ žodžius „apskrities valdytojo, jo įgalioto apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovo bei Miškų ūkio ministerijos“; 1.3. pripažinti netekusia galios 6 punkto antrąją pastraipą; 1.4. nurodytuoju nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką išdėstyti nauja redakcija (pridedama). 2. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, Nr. 72-1362) patvirtintus Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų nuostatus šiuo 9.4 punktu: „9.4. panaikinamos piliečių, gavusių iš šio fondo lengvatinį kreditą gyvenamajam namui statyti arba pirkti, prievolės už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus)“. 3. Pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr. 32-572; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945) 1.7.3 punkto antrąją pastraipą. 4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 9-150, Nr. 92-1805): 4.1. pripažinti netekusiu galios 2.1 punktą; 4.2. išbraukti 2.2 punkte žodžius „ir miesto tipo gyvenvietėse“, o nuorodą „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr. 32-747)“ pakeisti nuoroda „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1995, Nr. 60-1513)“. 5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 336 „Dėl Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (arba jų dalis) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 23-535): 5.1. nurodytojo nutarimo antraštėje, tekste ir šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos antraštėje bei tekste nuorodą „(arba jų dalys)“ pakeisti nuoroda „(jų dalys, butai)“; 5.2. nurodytojo nutarimo ir šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos tekste nuorodas „miestų (rajonų) valdybos“ pakeisti nuorodomis „miestų (rajonų) savivaldybių valdybos“; 5.3. nurodytojo nutarimo 2.1 punkto: 5.3.1. pirmąją pastraipą papildyti šiuo sakiniu: „Miestų (rajonų) savivaldybių valdyboms bei kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms pageidaujant, valstybės išperkamų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų) įkainojimą (įvertinimą) šiame punkte nustatyta tvarka pagal sutartis gali atlikti valstybės įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ bei jos filialai“; 5.3.2. antrąją pastraipą išdėstyti taip: „Tuo atveju, jeigu valstybės išperkami gyvenamieji namai (jų dalys, butai) buvo pagerinti, atskaičiuojamos jų pagerinimo išlaidos: už bendrojo ploto ar statybinio tūrio padidinimą – skaičiuojant pagal padidėjimo procentą, už inžinerinių tinklų bei įrangos sumontavimą arba įrengimą, už namo konstrukcijų kapitališkumo padidinimą – skaičiuojant esamų ir buvusių konstrukcijų kainų skirtumą palyginamosiomis kainomis“. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS TEISINGUMO MINISTRAS                                                                            JONAS PRAPIESTIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1576 redakcija) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka Bendroji dalis 1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas) 2 straipsnį nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1.1. buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje; 1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje. Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti; 1.3. asmenims, kuriems buvusieji turto savininkai arba šios tvarkos 1.2 punkte nurodytieji asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleido notariškai patvirtinta sutartimi, – savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams (toliau vadinama – nuosavybės teisės perėmėjai). Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą šiems nuosavybės teisių perėmėjams atstatoma ta pačia tvarka, kaip ir šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims. Mirus šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai. 2. Pagal įstatymo 3 straipsnį šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą: 2.1. žemę; 2.2. miškus; 2.3. ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais; 2.4. gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) su priklausiniais. Išlikusiu laikomas ir turtas, kuris buvo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. rugpjūčio 1 d.), nors po to jo neliko (nugriauti ar sugriauti pastatai, iškirstas miškas ir nebelikęs kitas nekilnojamasis turtas). 3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymo 1 straipsnį atstatoma šiais būdais: 3.1. grąžinant nusavintą turtą natūra; 3.2. grąžinant nusavintą turtą jam lygiaverte (ekvivalentine) arba kita natūra; 3.3. šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3.4. išperkant gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais; 3.5. išperkant kaimo vietovėje esančią žemės ūkio paskirties žemę ir mišką pinigais. Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas 4. Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimo terminai nustatyti įstatymo 10 straipsnyje. Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747; 1992, Nr. 29(2)-905) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“ (Žin., 1991, Nr. 22-588, Nr. 27-747, Nr. 28-777; 1992, Nr. 29(2)-905, Nr. 31-969) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką – iki 1992 m. gegužės 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – iki 1993 m. rugsėjo 10 d., o prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus (arba jų dalis, butus) su priklausiniais, į ūkinės-komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka turto buvimo vietos apylinkės teismui – iki 1994 m. balandžio 30 dienos. Pagal įstatymą piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atstatymą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams). Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, šios tvarkos 59–65 punktuose nustatyta tvarka jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais. Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką nustato arba jį pratęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. I-1548 (Žin., 1991, Nr. 21-549) 5 punktą tais atvejais, kai įstatymo 2 straipsnyje numatyti asmenys nuosavybės teisę įrodinėja teisme, dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo laikas yra vienas mėnuo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginti ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų – nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė agrarinės reformos tarnybai vietoj originalų, prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio ar savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnų patvirtinti tų dokumentų nuorašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531, Nr. 53-1038; 1995, Nr.). Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytiesiems asmenims, pridedami giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai, išrašai iš bažnyčios dokumentų, jeigu santuoka, gimimas ar mirtis registruoti bažnyčioje iki 1940 m. rugpjūčio 15 d., ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ (Žin., 1992, Nr. 15-402; 1993, Nr. 7-140) 3 punktą tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teisme, jeigu suinteresuotieji asmenys yra laiku padavę prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymo. Tuo atveju, kai yra nustatomas juridinis faktas dėl žemės valdymo nuosavybės teise, pateiktini teismui dokumentai rengiami suinteresuoto asmens lėšomis. Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai. 5. Kai pretendentai į tą patį žemės ar miško sklypą pageidauja mažesnės arba didesnės, negu jiems priklauso pagal įstatymą, turto dalies, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma vadovaujantis pretendentų tarpusavio susitarimu pagal Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 28-777; 1992, Nr. 12-324) 5 priede pateiktą formą. 6. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę ar mišką nagrinėja ir sprendimus priima apskrities, kurioje yra turėtieji žemė ar miškas, arba kurioje žemė ar miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Tais atvejais, kai grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemė ar miškas (išskyrus buvusių žemės ūkio įmonių sistemos miškus) yra miškų urėdijų ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių parkų teritorijoje, sprendimas dėl žemės ir miško grąžinimo priimamas, suderinus jų grąžinimą su Miškų ūkio ministerija. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskrities valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio. Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypų ribomis. Piliečių prašymus grąžinti gyvenamuosius namus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai. Piliečių prašymus grąžinti ūkinės-komercinės paskirties pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai. Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų (jų dalių, butų), ūkinės-komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims, grąžinimo nagrinėja turto buvimo vietos apylinkės teismas pagal šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų ieškinį to turto perdavėjui, įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio punkto trečiojoje pastraipoje. Tais atvejais, kai teismas ieškinį grąžinti turtą natūra atmeta ir priima sprendimą, įpareigojantį šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytą instituciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 8 ir 16 straipsniuose nurodytais būdais, suinteresuoti piliečiai per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikia atitinkamai institucijai teismo sprendimo nuorašą. Šis sprendimas yra pagrindas reikalauti kompensacijos už turėtą turtą, kuris perduotas fizinių asmenų nuosavybėn. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio. Pagal įstatymo 18 straipsnį piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti, iki sueis apskrities valdytojo sprendimu nustatytas terminas užbaigti toje vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus. Tais atvejais, kai pilietis pakeitė prašyme pareikštą valią, o agrarinės reformos tarnyba jau yra pateikusi išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo priėmimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas, susijęs su piliečio valios pakeitimu, vykdomas piliečio lėšomis, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su įstatymo pataisomis dėl žemės (miško) grąžinimo sąlygų arba dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę (mišką) sąlygų. 7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos (toliau vadinama – institucijos) turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo šiais terminais: 7.1. į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką, taip pat į esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. natūra arba ekvivalentine natūra – per 3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų apsvarstymo žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir šios tarnybos išvados dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo priėmimo, o atstatant nuosavybės teisę kitais būdais – per 3 mėnesius nuo išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę; 7.2. į miestuose esančią žemę (išskyrus žemę, nurodytą šios tvarkos 7.1 punkte), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai – per 3 mėnesius nuo suteikiamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą mieste žemės sklypą – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos, o atstatant nuosavybės teisę kitais būdais – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę; 7.3. į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos; 7.4. į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Sprendimai dėl nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančius žemę ir mišką, pagal įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui), atstatymo priimami pirmiausia. Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos. Nuosavybės teisės atstatomos asmenims, kurie nepasibaigus šios tvarkos 4 punkte nurodytiems terminams paduoti prašymus pateikė dokumentus, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje. Prireikus institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje. Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas tik asmenims, nurodytiesiems šios tvarkos 1.2 punkto antrojoje pastraipoje. 8. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo priima šia tvarka: 8.1. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengia (pagal šios tvarkos 1 priede pateiktą pavyzdį) išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką bei į žemę, esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., remdamosi: 8.1.1. agrarinės reformos tarnybos pateiktomis išvadomis dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką patvirtinančiais dokumentais bei piliečių giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančiais dokumentais; 8.1.2. agrarinės reformos tarnybos išduota pažyma apie praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos išduota pažyma apie kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11, Nr. 12-308, Nr. 62-1178; 1995, Nr. 13-299), kai piliečiai susigrąžina žemę ūkininko ūkiui kurti arba plėsti arba su žemės ūkiu besiverčiančių fizinių ar juridinių asmenų notariškai patvirtintu išankstiniu sutikimu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę. Tais atvejais, kai atstatoma nuosavybės teisė į žemę, nurodytą įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose, – piliečio, pageidaujančio susigrąžinti žemę natūra ar ekvivalentine natūra, rašytiniu pareiškimu, kuriuo jis įsipareigoja susigrąžintą žemę nuomoti naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki bus nutraukta šių žemės ūkio įmonių ar kitų ūkių veikla; 8.1.3. žemės reformos žemėtvarkos projektu, apsvarstytu žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada parengiama dalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotam atstovui). Savo sutikimą su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada šis asmuo patvirtina parašu. Jeigu asmuo su šios tarnybos išvada nesutinka, joje nurodomos pareikštos pretenzijos. Apskrities valdytojui arba jo įgaliotam apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui priimant sprendimą, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), bet tik tuo atveju, jeigu jis nesutinka su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada. Posėdžio vietą ir laiką šiam asmeniui raštu praneša agrarinės reformos tarnyba. Apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas atstato nuosavybės teises į visą piliečiui priklausantį turėtosios žemės ar miško plotą, arba piliečio pageidavimu – į jo dalį. Sprendime nurodomi sugrąžintos ir nesugrąžintos žemės valdos plotai bei jų grąžinimo sąlygos; 8.2. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymus dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę ir mišką atstatymo parengia remdamosi: 8.2.1. šios tvarkos 4 punkte nurodytais dokumentais; 8.2.2. Valstybinio žemės kadastro informacija apie piliečiams, pageidaujantiems atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo suteikti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai; 8.2.3. miesto, rajono savivaldybės mero pateiktais detaliais planais apie individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotus bei galimus privatizuoti žemės sklypus miestuose; 8.2.4. miesto, rajono savivaldybės mero parengtais sąrašais asmenų, turinčių teisę įsigyti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai bei kitai paskirčiai miestuose. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pasiūlymus apskričių valdytojui arba jo įgaliotam apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose turėtąją žemę ir mišką atstatymo pateikia per mėnesį nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymuose turi būti nurodyta turėtosios žemės valdos plotas ir naudojimo paskirtis, siūlomas suteikti neatlygintinai žemės sklypo plotas ir jo naudojimo paskirtis, jo vieta ir ribos, taip pat likusio nesugrąžinto ir valstybės išperkamo žemės sklypo plotas ir jo kaina. Turi būti ir įrašas, jog pasiūlymai suderinti su asmeniu, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką. Apskrities valdytojui ar jo įgalioto apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisės į miestuose turėtąją žemę ar mišką atstatymo suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai arba turėtąją žemę ar mišką išperkant, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), jeigu jis nesutinka su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymu arba nori pareikšti savo pastabas; 8.3. institucijos, rengdamosi nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjant prašymą, kiekvienu atveju dalyvauja suinteresuotas asmuo (arba jo įgaliotas atstovas), taip pat dabartinis turto valdytojas (arba jo įgaliotas atstovas). Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas. 9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą pavyzdį). Prie sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypą ją sugrąžinant natūra ar ekvivalentine natūra arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pridedamas žemės sklypo planas. Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena. Jeigu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant arba suteikiant neatlygintinai nekilnojamąjį turtą bendrojon nuosavybėn, sprendimas priimamas visų bendrasavininkių vardu, nurodant jų dalį bendrojoje nuosavybėje. Jeigu nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatus) atstatoma išperkant visą ar dalį išlikusio nekilnojamojo turto, kartu su sprendimu atstatyti nuosavybės teisę išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės (miško) vertę arba pažyma apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę (pagal šios tvarkos 3 ir 4 prieduose pateiktus pavyzdžius). Jeigu išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikiamas natūra kitas turtas neatitinka išperkamo išlikusio nekilnojamojo turto vertės, institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo, piliečio prašymu papildo šį sprendimą, nurodydama kitus išpirkimo būdus. Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyti šiems sklypams nustatytieji žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo. Pagal piliečių prašymus šiuos ginčus nagrinėja teismas. Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – ir dabartiniam turto valdytojui. Priėmusi sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose nurodytą žemę natūra ar ekvivalentine natūra, institucija raštu informuoja apie tai žemės naudotoją. Kai priimami sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo juos grąžinant natūra, ekvivalentine natūra ar suteikiant neatlygintinai, taip pat sprendimai dėl žemės ar miško sklypų suteikimo neatlygintinai, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę ar mišką, žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi įregistruoti šiuos privačios žemės ar miško sklypus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pagal įstatymo 19 straipsnį sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus, papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė, plotas. Dokumentai, susiję su nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymu, saugomi žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų archyvuose. 10. Pagal įstatymo 20 straipsnį institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo gali apskųsti teismui ir šių namų nuomininkai. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas 11. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma įstatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant ją natūra arba ekvivalentine natūra pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus nuosavybės teisė atstatoma: asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; asmenims, kuriems žeme buvo leista naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas; kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą; kitiems asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra; vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra buvusioje žemės ūkio įmonėje ir buvusioje apylinkėje turėtąją žemę. Preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami ir svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr.; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945) nustatyta tvarka. Kitiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką bei į kitą kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, Nr. 6-126, Nr. 14-398, Nr. 27-786; 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka. Teritoriją, kurioje numatoma rengti kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir projekto rengimo pradžios datą nustato apskrities valdytojas. Formuojant racionalią žemėnaudą, grąžinamo natūra žemės sklypo vieta gali būti keičiama tik to kaimo, kur buvo turėtoji žemė, teritorijoje. Grąžinamas ekvivalentine natūra žemės sklypas suprojektuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje ir turi būti lygiavertis turėtajai žemei. Laisva valstybinio fondo žeme laikomi tie plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei, kurių nepretenduoja susigrąžinti natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys ir kuriuos galima parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą. Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėtosios žemės ūkio paskirties žemės plotą gali būti kompensuojama miško plotu. Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, buvusioje teritorijoje žemė grąžinama tik pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą. 12. Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama: 12.1. asmenims ūkininko ūkiui kurti; 12.2. asmenims, kurie susigrąžintą žemę arba jos dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išnuomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (ūkininkams, pasirengusiems ūkininkauti asmenims arba žemės ūkio bendrovėms ir kt.). Pirmumą išsinuomoti šią žemę turi dabartinis jos naudotojas; 12.3. asmenims, kurie susigrąžintą žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams; 12.4. asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra, kai žemė pagal šios tvarkos 52.13 ar 52.14 punktus priskirta valstybės išperkamai žemei (išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją), su sąlyga, kad jie susigrąžintą žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios žemės ūkio įmonės ar kiti ūkiai nutrauks savo veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 11 straipsnį žemės ūkio įmonės neturi teisės atsisakyti išsinuomoti susigrąžinamą privatinėn nuosavybėn žemę, jeigu būsimojo žemės nuomotojo pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos mokestį, įrašytą su buvusiuoju šios žemės nuomotoju sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus tą žemės mokestį, kurį jos savininkas turi mokėti valstybei. Likusi nesugrąžinta žemė šiems asmenims gali būti grąžinama ekvivalentine natūra, nustatytąja tvarka suformavus grąžinamos žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte; 12.5. žemės ūkio įmonių nariams, susigrąžinantiems žemę ekvivalentine natūra – įmonių, kurių nariais jie yra, naudojama žemė (išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją), pagal šios tvarkos 52.13 punktą priskirta valstybės išperkamai žemei ir nesugrąžinta natūra 12.4 punkte nurodytiems asmenims, su sąlyga, kad jie susigrąžintą žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą. Šios tvarkos 12.4 punkte ir šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems asmenims žemė grąžinama tik tuo atveju, jeigu jie raštu įsipareigoja susigrąžintą žemę išnuomoti naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios žemės ūkio įmonės ar kiti ūkiai nutrauks savo veiklą, o šios tvarkos 12.2 punkte nurodytiems asmenims – jeigu būsimieji tos žemės nuomininkai pasirašo išankstinį notariškai patvirtintą sutikimą išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio įmonėms, gali naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo, žemė, kurios reikia šiems pastatams naudoti, gali būti grąžinta jam natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti. Į grąžinamą žemės ūkio paskirties žemę įtraukiamas pretendentui nustatytąja tvarka skirtas asmeniniam ūkiui žemės plotas arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) kaimo vietovėje privačių namų valdos žemės sklypas. Pretendentui mirus, teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietoje gyvenantys asmenys, paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį). Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos sklypas ūkininko ūkiui kurti gali būti padalintas pretendentams, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį žemės ar miško sklypą, jų tarpusavio susitarimu, jeigu šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 3 hektarai žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė ūkininko ūkiui kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems notariškai patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise. Žemė grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. 13. Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų. Grąžinant natūra arba ekvivalentine natūra kaimo vietovėje esančią žemę, laikomasi šios tvarkos: grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų. Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės plotas neturi būti didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų. 14. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse bei apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant buvusios žemės valdos į dalis. Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) žemė grąžinama suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 15. Sugrąžinama asmenims ekvivalentine natūra žemė projektuojama žemės reformos žemėtvarkos projekte, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarkos. Jeigu projektuojamą sugrąžinti ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja įsigyti keli pretendentai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemė jiems parduodama aukcione. 16. Grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypai formuojami laikantis privačių žemėnaudų išdėstymo ir jų ribų nustatymo metodinių reikalavimų. Kartu su šiais žemės sklypais grąžinami į juos įsiterpę ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti ne didesni kaip 5 hektarų ploto paviršinio vandens telkiniai, neskaidant ežero ar tvenkinio į dalis. Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą. 17. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant natūra arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti šios žemės natūra arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais išpirkimo būdais. 18. Grąžinta kaimo vietovėje žemė turi būti naudojama pagal jai nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį. Žemės savininkai už dirvožemio gadinimą, privalomų priemonių dirvožemiui apsaugoti nevykdymą bei žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą atsako administracine tvarka. Grąžintos žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 776 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 66-1276; 1995, Nr. 73-1827) nustatyta tvarka. 19. Nuosavybės teisė į žemę, kuri pagal šios tvarkos 52 punktą yra valstybės išperkama, taip pat žemė, kurios šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti natūra, atstatoma suteikiant žemės sklypą ekvivalentine natūra šiame skyriuje nustatyta tvarka arba išperkant kitais įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Piliečio pageidavimu dalį žemės galima grąžinti natūra, o kitą grąžintinos žemės dalį išpirkti. Jeigu iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, nustatytos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą šių projektų rengimo grafiką, asmuo neapsisprendė dėl žemės, įeinančios į valstybės išperkamos žemės ribas, susigrąžinimo ekvivalentine natūra, jo prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl turėtosios žemės išpirkimo. Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka 20. Nuosavybės teisė į buvusius privačius miško plotus atstatoma įstatymo 6 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai grąžinama iki 25 hektarų buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų masyvus. Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie priskirti valstybės išperkamiems miškams arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims jų pageidavimu gali būti grąžinamas (ekvivalentine natūra) kitoje vietoje esantis miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas. Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėto miško plotą gali būti kompensuojama žemės ūkio paskirties žeme. Miško plotų ir žemės ūkio paskirties žemės plotų lygiavertiškumas nustatomas pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. 21. Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 hektarų, miškas gali būti grąžinamas tik asmenims, kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise, išskyrus toje vietovėje nuolat gyvenančius asmenis, susigrąžinančius žemę ir mišką. Kai kuriais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio ministerija, jie gali būti grąžinami natūra arba suteikiami privatinėn nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 hektarų miškų masyvuose. Toje vietovėje nuolat gyvenančiais laikomi asmenys, gyvenantys toje pačioje rajono savivaldybės seniūnijoje, kurioje grąžinamas miško sklypas, arba gyvenantys gretimoje rajono savivaldybės seniūnijoje ar mieste (išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą ir Birštoną), besiribojančiuose su rajono savivaldybės seniūnija, kurioje yra grąžinamas miško sklypas. 22. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten gyvenantiems piliečiams. Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei jų apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra, suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 23. Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims, jeigu jie sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis. Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško valdose, nesvarbu, koks jų dydis. 24. Nuosavybės teisė į miškus, kurie pagal šios tvarkos 53 punktą yra valstybės išperkami, taip pat į miškus, kurių šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti natūra, atstatoma išperkant juos įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka 25. Nuosavybės teisė į miestų žemę atstatoma įstatymo 5 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka: 25.1. asmenims, norintiems susigrąžinti turėtąją žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra, nuosavybės teisė atstatoma suteikiant lygiavertį žemės sklypą kaimo vietovėje iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 25.2. kitiems asmenims suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste (išskyrus Neringos miestą) žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorijų planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė (išskyrus Neringos miestą), arba šių asmenų pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės plotą ir jo poreikį. Minimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo dydis – 0,04 hektaro. Maksimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro kituose miestuose. Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų. Kai šiame mieste ar šiam miestui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje nėra pakankamai žemės, kurią būtų galima suteikti individualiai statybai bei kitai paskirčiai, turėtoji žemė (arba kai suteikiamos neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį plotą, negrąžinta žemės sklypo dalis) iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais. 26. Nuosavybės teisė į esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., atstatoma šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka ją grąžinant natūra arba išperkant įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė priskirta valstybės išperkamai žemei arba to pageidauja šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys), arba grąžinant ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus. 27. Suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti nustatytos, paženklintos vietoje, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, parengti sklypų ribų planai ir šie sklypai pažymėti Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų. 28. Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę, naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jam suteikiamas neatlygintinai, viršijanti normą žemės sklypo dalis (viršplotis) apskrities valdytojo sprendimu gali būti paimta į valstybinį žemės fondą ir panaudota miesto reikmėms arba išnuomota žemę naudojančiam asmeniui, iki ji bus panaudota pagal paskirtį, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose. Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba vertybinių popierių (akcijų) išdavimas 29. Nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatoma įstatymo 7 ir 15 straipsnių bei šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ūkinės-komercinės paskirties pastatai su priklausiniais ir juose išlikę įrengimai natūra grąžinami tuo atveju, jeigu: 29.1. per visą naudojimo laikotarpį pastatai nebuvo iš esmės perstatyti (rekonstruoti); 29.2. atstačius nuosavybės teisę į gamybinę veiklą vykdančią ūkinę-komercinę įmonę ir joje esančius įrengimus, savininkas su buvusiuoju šios įmonės steigėju sudarys sutartį, įsipareigodamas iki 3 metų nekeisti šios įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, nesuderinęs neuždaryti įmonės rekonstravimui arba remontui ir nemažinti darbo vietų skaičiaus daugiau kaip 30 procentų per pirmuosius kalendorinius metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiesiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone, įsipareigodamas naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį ir nekeisti pagrindinės veiklos pobūdžio iki 5 metų). Nuosavybės teisė į turėtąjį žemės sklypą, kuriame yra sugrąžintas ūkinės-komercinės paskirties pastatas, atstatoma apskrities valdytojo sprendimu (gavus institucijos sprendimą dėl ūkinės-komercinės paskirties pastato grąžinimo natūra), šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims suteikiant neatlygintinai nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato, o kitą negrąžintą turėto žemės sklypo dalį, priskirtą valstybės išperkamai žemei, išperkant įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais. 30. Esminiu ūkinės-komercinės paskirties pastatų perstatymu (rekonstravimu) nepriklausomai nuo šių pastatų perstatymo (rekonstravimo) į kitos paskirties negyvenamuosius pastatus ar gyvenamuosius namus laikomas toks perstatymas, kai: 30.1. pastatuose yra pakeista ne mažiau kaip 50 procentų laikančiųjų konstrukcijų. Nustatant, kiek procentų laikančiųjų konstrukcijų yra pakeista, imamas pastatų, statinių (ar jų dalių) nacionalizavimo metu buvusių konstrukcijų pakeistosios (neišlikusios) dalies vertės santykis su visa tuo metu buvusių laikančiųjų konstrukcijų verte palyginamosiomis kainomis (į konstrukcijų susidėvėjimą neatsižvelgiama). Sustiprintos konstrukcijos iš dalies įskaičiuojamos į pakeistųjų konstrukcijų vertę Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka; 30.2. bendras pastato plotas ar tūris padidintas daugiau kaip trečdaliu. 31. Tuo atveju, kai ūkinės-komercinės paskirties pastatai buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) bei apyvartinį turtą leidžiama išpirkti litais iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai. Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų ir apyvartinio turto įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus ir apyvartinį turtą duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinę su Privatizavimo komisija, tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos bei kitų vėliau priimtų sprendimų dėl pagrindinių priemonių ir įrengimų indeksavimo. Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas). Perimamuose pastatuose esantis apyvartinis turtas, kuris įsigytas iš banko kredito, turi būti perduodamas šalių susitarimu. Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. I-1544 „Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr.; 1992, Nr. 23-671; 1993, Nr. 54-1055, Nr. 63-1192; 1994, Nr. 33-590; 1995, Nr. 89-1990) patvirtintais Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatais. Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvęs įmonės steigėjas. Ginčus ir nesutarimus dėl išsimokėtinai įsigyjamo valstybės turto apmokėjimo būdų ir terminų sprendžia Finansų ministerija. Jeigu asmuo atsisako ūkinės-komercinės paskirties pastatų grąžinimo natūra per mėnesį po įrengimų įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkinės-komercinės paskirties pastatui taikomos šios tvarkos 30 punkte nurodytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis). 32. Akcijas privalo išduoti tas ūkio subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkinės-komercinės paskirties pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintinų objektų įkainojimą (įvertinimą), atskaičius jų pagerinimo ar perstatymo išlaidas. Kompensuojant buvusiesiems savininkams ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiesiems savininkams išduoda ūkio subjekto (įmonės) administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas. 33. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinės-komercinės paskirties pastatą (jo dalį) bei išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę. Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirtas ūkio subjektas (įmonė). Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinės-komercinės paskirties pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvęs įmonės steigėjas. 34. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybės kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso nenurašoma. 35. Akcijos (laikinieji akcininkų pažymėjimai) buvusiesiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvusieji savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos jiems išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo. 36. Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys. 37. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 38. Nuosavybės teisės į buvusius ūkinės-komercinės paskirties pastatus, nustatytąja tvarka pertvarkytus į gyvenamuosius namus (gyvenamąsias patalpas), atstatomos laikantis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatų. Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka 39. Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma įstatymo 8 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butu …