📄 Įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL KAUNO APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 3 d. Nr. 672
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kauno apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Kauno apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Kauno apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Kauno apskrities viršininką, per pusę metų nuo Kauno apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
______________
Patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d.
nutarimu Nr. 672
KAUNO APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. Bendrosios nuostatos
1. Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) sprendiniais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis, nacionalinėmis strategijomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose.
2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Proceso metu nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.
3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimoms apskritims ir savivaldybėms. Jis aprobuotas Kauno regiono plėtros tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijos aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktas Nr. 42).
4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės plėtros kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
I. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema
6. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką.
7. Pagrindinis Bendrojo (generalinio) plano tikslas – parengti apskrities teritorijos darnaus vystymosi pagrindą, kuris užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę.
8. Bendrojo (generalinio) plano tikslai ir uždaviniai:
8.1. Laikantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų šalies raidos tikslų, principų ir jų įgyvendinimo prioritetų, spręsti jame iškeltus uždavinius, įgyvendinti ir detalizuoti jo sprendinius apskrities teritorijoje.
8.2. Derinant valstybės, apskrities ir jos savivaldybių reikmes, interesus ir atsižvelgiant į apskrities lygmens administracines valdymo funkcijas, parengti apskrities teritorijos tvarkymo, darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas.
8.3. Plėtoti ir tobulinti susiklosčiusią apskrities erdvinę struktūrą, formuoti ir vystyti jos urbanistinę sistemą.
8.4. Numatyti priemones gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti.
8.5. Plėtoti techninę ir kitą infrastruktūrą, kurios reikia visuomenės poreikiams tenkinti.
8.6. Suformuoti principines nuostatas teritorijų apsaugai nuo pavojingų gamtinių ir technogeninių procesų.
8.7. Numatyti priemones, užtikrinančias racionalų gamtos išteklių naudojimą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.
8.8. Numatyti bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės ir kitos paskirties teritorijų vystymo kryptis, formuoti palankias ūkio ir verslo ugdymo sąlygas.
8.9. Numatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti specialiuosius planus.
8.10. Rezervuoti teritorijas techninei infrastruktūrai plėtoti ir kitiems objektams, skirtiems visuomenės poreikiams tenkinti.
8.11. Suformuoti planavimo sąlygas apskrities lygmens specialiesiems, jos savivaldybių bendriesiems ir specialiesiems planams, atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius teritorijų vystymo tikslus.
II. Kauno regiono plėtros vizija
9. Kauno apskritis yra modernus Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regionas, europinis mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros ir turizmo centras su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo ir logistikos infrastruktūra, kuriame gyvena nuolat besimokanti, versli, sveika ir saugi bendruomenė.
10. Kauno regionas yra modernus: jis pasižymi naujosios ekonomikos plėtra, užtikrinančia aukštą gyvenimo kokybę ir sparčią kaimo pažangą, ypač dideliu dėmesiu žmogaus ir aplinkos santarai, garantuojančiai darnų regiono vystymąsi.
11. Kauno regiono plėtros prioritetai:
11.1. Naujoji ekonomika – apimanti žiniomis grįsto verslo, pramonės, turizmo ir transporto infrastruktūros plėtrą.
11.2. Modernus kaimas – apimantis konkurencingo ekologiško žemės ūkio ir kaimo diversifikuotą plėtrą.
11.3. Gyvenimo kokybė – apimanti žinių ir sveikos visuomenės kūrimą ir plėtrą, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų paslaugų plėtrą.
11.4. Žmogaus ir aplinkos santara – apimanti žmogaus ir aplinkos saugą, aplinkos kokybės gerinimą ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą.
III. Kauno apskrities teritorijos erdvinės struktūros koncepcija
12. Nustatant Kauno apskrities plėtros prioritetus, galima remtis atitinkamais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008– 2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 124-4718), Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Kauno regiono plėtros strategijos planu, patvirtintu 2007 m. liepos 10 d. Kauno regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 2, ir kitais planais.
13. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą proceso metu keičiasi šalies demografiniai, socialiniai ekonominiai procesai ir jų intensyvumas. Jų kaitos analizė išryškina aspektus, dėl kurių visų pirma reikia greitų, raiškių ir ryžtingų sprendimų Bendrajame (generaliniame) plane. Daugiau dėmesio reikėtų skirti šių aspektų vertybinei hierarchijai nustatyti.
14. Šio Bendrojo (generalinio) plano galiojimo laikotarpiu Kauno apskrities modernėjimui svarbiausiais prioritetais taps:
14.1. Kuo geresnis galimybių panaudojimas (Europos transportinės kryžkelės infrastruktūros plėtra ir kokybės gerinimas, neužterštos gamtos išteklių naudojimas racionaliam ekoūkiui ir iš anksto apibrėžtam turistų srautui, savitos kultūros ekspozicijai).
14.2. Netolygumų tarp regionų mažinimas, kaimo modernizavimas, būsto komforto, gyvenimo sąlygų, transporto ryšių gerinimas.
14.3. Patrauklumo gyventi apskrityje didinimas (gera gyvenimo kokybė, greiti tarpusavio ir europiniai transporto ryšiai, galimybė gyventi arti gražios, švarios gamtos, dirbti gerai apmokamą darbą moderniomis sąlygomis).
IV. Erdvinės struktūros koncepcijos kūrimo principai
15. Vienas iš būdų, kaip išryškinti esamuosius teritorinės kraštotvarkinės struktūros bruožus ir paskatinti tolesnę fizinę plėtrą, sąlygojamą socialinių ekonominių procesų ir gamtinės aplinkos ypatumų, yra teritorijos erdvinio (fizinio ir funkcinio) karkaso nustatymas.
16. Erdvinės struktūros koncepcijos komponentai:
16.1. Aktyviosios zonos: komercinės paskirties teritorijos, pramonės ir sandėliavimo teritorijos, paslaugų ir smulkiojo verslo teritorijos.
16.2. Stabiliosios zonos: gyvenamosios teritorijos (mažaaukštės, daugiaaukštės ir aukštybinės gyvenamosios statybos teritorijos), visuomeninės paskirties teritorijos (mokyklų, darželių, sveikatos ir socialinės rūpybos objektai), bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos.
16.3. Atsvaros zonos: gamtinės teritorijos (žalieji plotai, reljefas, vandenys), saugomos gamtinės teritorijos.
16.4. Žemės ūkio zonos: gyvulininkystė, augalininkystė, žuvininkystė, sodų bendrijos, kaimo turizmas.
16.5. Jungtys:
16.5.1. susisiekimo infrastruktūra (kelių, geležinkelių, vandens kelių, bevariklio transporto trasos);
16.5.2. inžinerinė infrastruktūra, informacinis tinklas (šilumos, vandens, nuotekų sistemų, elektros ir dujų tiekimo tinklai).
17. Aktyviosiose zonose dominuoja ekonominė aplinka, plėtojama pramonės, verslo veikla. Šiose teritorijose sukuriama didžiausia pridėtinės vertės dalis.
18. Stabiliosios zonos skirtos žmonių pagrindinėms socialinėms funkcijoms realizuoti – sveikatos apsaugos, švietimo, kultūrinio aptarnavimo, globos ir rūpybos tinklui, gyvenamajai ir poilsio aplinkai suformuoti.
19. Atsvaros zonos – mažai urbanizuotos teritorijos, kurių funkcijos padeda subalansuoti, atsverti stabiliųjų (o dažniausiai – aktyviųjų) zonų daromą poveikį aplinkai.
V. Planuojami pasikeitimai
I. Kauno apskrities padėtis Lietuvoje
20. Kauno apskritis yra geografiniame Lietuvos centre. Ji – pramonės ir žemės ūkio kraštas. Kauno apskrityje, užimančioje 12,5 procento visos šalies teritorijos, 2008 metų pradžioje gyveno maždaug 20 procentų šalies gyventojų (antroji vieta tarp šalies apskričių). Pagal gyventojų tankį (83,3 žm./kv. km) apskritis 1,61 karto viršija Lietuvos vidurkį (51,6 žm./kv. km).
21. Problemos:
21.1. Maži greičiai transporto koridoriuose, didėja jų apkrova.
21.2. Menkai panaudojami Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
21.3. Gali kilti grėsmė ekologijai (tuo atveju, jeigu vystantis ekonomikai lygiagrečiai nebūtų sprendžiamos ekologinės problemos).
22. Strateginės plėtros kryptys:
22.1. Plėtoti geležinkelių transportą – ieškoti vietų naujoms trasoms ir tobulinti esamąsias.
22.2. Plėtoti Karmėlavoje esantį Kauno tarptautinį oro uostą.
22.3. Plėtoti keleivinį ir krovininį vandens transportą.
22.4. Sudaryti galimybes tolygiau paskirstyti įvairaus rango centrus ir naudoti teritorijas visoje apskrityje.
II. Gyventojai ir socialinė infrastruktūra
23. Kauno apskrities teritorija (8 089 kv. kilometrų) sudaro 12 procentų Lietuvos teritorijos, joje gyvena 673 706 gyventojai (2008 metų pradžioje). Gyventojų vidutinis tankumas apskrityje – 83,3 gyv./kv. km.
24. Kauno apskritis turi aiškią gyventojų koncentracijos židinių struktūrą su aukščiausiojo lygio centru – Kauno miestu ir 5 žemesnio lygio centrais, kurie sutampa su administraciniais savivaldybių centrais ir pagal dydį išsidėsto taip: Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Kaišiadorys– Žiežmariai, Prienai– Birštonas.
25. Vienas svarbiausiųjų socialinės situacijos rodiklių yra vidutinės vienam namų ūkio nariui tenkančios pajamos per mėnesį. Kauno apskrityje 2007 metais jos sudarė 607,4 lito (Lietuvoje vidutiniškai – 859,3 lito).
26. Vidutinės išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2007 metais – 748,8 lito (didesniuose miestuose – 837,5 lito), iš jų maisto produktams išleidžiama 248,1 lito, t. y. 33,1 procento (kaime – iki 44 procentų). Šis rodiklis geriausiai nusako gyvenimo lygį. Europos Sąjungos valstybėse jis siekia apie 20 procentų, Estijoje – apie 28 procentus. Skurdo riba išsivysčiusiose šalyse laikomas 30 procentų lygis.
27. Sveikatos priežiūrai apskrityje skirtos 29 ligoninės, 76 ambulatorijos ir 116 medicinos punktų (2006 metų duomenys). Apskrityje veikia 7 universitetai.
28. Problemos:
28.1. Spartus priemiestinių sodybinio užstatymo zonų vystymasis gali sudaryti kritines situacijas susisiekimo ir šių zonų aptarnavimo srityse.
28.2. Didėja regiono gyventojų socialinė diferenciacija.
28.3. Mažėja bendrojo lavinimo mokyklų (nuo 338 mokyklų 2003 metais iki 249 mokyklų – 2007 metais).
28.4. Daugiabučių stambiaplokščių namų rajonai virsta nepatraukliais gyvenamaisiais rajonais.
29. Strateginės plėtros kryptys:
29.1. Strateginėmis priemonėmis subalansuoti gyventojų tankį miesto ir kaimo teritorijose.
29.2. Stabilizuoti neigiamus demografinius procesus (vėliau – pakeisti jų kryptį): gyventojų skaičiaus mažėjimą, ypač jaunų, išsilavinusių, verslių specialistų išvykimą iš šalies, gimstamumo mažėjimą, savižudybių gausėjimą, galimą nekontroliuojamą trečiųjų šalių piliečių migraciją, visuomenės senėjimą, demografinę naštą ir kita.
29.3. Gerinti gyvenimo sąlygas, patogumus (ypač kaime), remti įvairų verslą, jaunas šeimas, kultūrą, tradicijas, skatinti modernų požiūrį į gyvenimą, drąsią kaitą į europinį lygį.
29.4. Renovuoti daugiabučius namus, jų rajonus paversti patrauklesniais gyventi.
III. Gamtinė aplinka
Geografinė aplinka ir gamtiniai ištekliai
30. Derlingi Kauno apskrities dirvožemiai leidžia sėkmingai plėtoti žemės ūkį, tačiau yra ir tam tikras dirvožemio erozijos pavojus. Dirvožemio erozija ypač ryški kalvotesnėse vietose Kaišiadorių ir Prienų rajonuose, tačiau išryškėja ir bemiškėse lygumose.
31. Kauno apskrityje gausu statybų pramonėje naudojamų žemės gelmių išteklių, kurių atsargų pakaks ilgam. Nemažai ir durpynų, iš kurių gaunama produkcija tinka kurui. Pakanka ir vandens išteklių, nors geros kokybės geriamuoju vandeniu aprūpinama tik dalis apskrities gyventojų.
32. Problemos:
32.1. Kauno apskrities kraštovaizdis nuolat kinta dėl žmogaus veiklos ir natūralių gamtinių procesų, tačiau dabartiniu metu šių pokyčių kryptis ir mastas nėra tiksliai žinomi. Todėl vis sudėtingiau įgyvendinti darnios plėtros principus.
32.2. Kauno apskrities teritorijoje išlikusios natūralios augalų ir gyvūnų buveinės, svarbios biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, nėra iki galo inventorizuotos, jos gali būti smarkiai pakeistos ar sunaikintos vykdant ūkinę veiklą.
33. Strateginė plėtros kryptis – Kauno apskrities kraštovaizdžio tvarkymo gairėms nustatyti, apsaugai užtikrinti ir bioįvairovei išsaugoti reikia rengti apskrities specialiuosius kraštovaizdžio tvarkymo planus.
Saugomos gamtinės teritorijos
34. Saugomų teritorijų sistemą Kauno apskrityje sudaro visos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytos saugomų teritorijų kategorijos. Saugomos teritorijos užima apie 13 procentų apskrities teritorijos ir maždaug atitinka Lietuvos vidurkį.
35. Didėja ir apskrities gyventojų poreikis saugomomis teritorijomis naudotis rekreacijai. Tai kelia tam tikrą pavojų saugomiems kompleksams, dažnėja konfliktų tarp poilsiautojų ir žemės savininkų.
36. Problemos:
36.1. Saugomų teritorijų tinklas Kauno apskrityje nėra optimalus. Visi vertingesni gamtiniai kompleksai yra valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose.
36.2. Saugomos teritorijos statusas pats savaime dar neužtikrina efektyvios apsaugos, jeigu atitinkamos institucijos nepakankamai gerai prižiūri ūkinę veiklą šiose teritorijose.
36.3. Saugomų teritorijų tvarkymo ir priežiūros srityje trūksta bendradarbiavimo tarp vietos savivaldos ir valstybės institucijų, atliekančių saugomų teritorijų tvarkymo ir priežiūros funkcijas.
37. Strateginės plėtros kryptys:
37.1. Siekti, kad efektyviau tarpusavyje bendradarbiautų saugomų teritorijų tvarkymą ir priežiūrą vykdančios institucijos.
37.2. Inicijuoti savivaldybių draustinių steigimą, kad būtų išsaugoti itin vertingi gamtiniai kompleksai.
37.3. Šviesti visuomenę apie saugomose teritorijose esančias vertybes, lankymosi jose ir rekreacijos galimybes.
Aplinkos kokybė
38. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Kauno apskrityje yra transportas, taip pat energetikos ir pramonės objektai, kurie išsidėstę didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose (Kaune, Kėdainiuose, Jonavoje).
39. Problema – monitoringo duomenys nepakankamai efektyviai naudojami aplinkos kokybei reguliuoti.
40. Strateginės plėtros kryptys:
40.1. Rengti transporto magistralių ir kitų kelių plėtros planus, kuriuose būtų numatytos priemonės orui gryninti.
40.2. Aktyviai dalyvauti upių baseinų valdymo programose – tuo siekti, kad būtų gerinama paviršinių vandens telkinių kokybė.
40.3. Padėti savivaldybėms vykdyti savivaldybių aplinkos monitoringą.
IV. Ūkis
Žemės ūkis
41. Iki 2008 metų Kauno apskrityje buvo įregistruoti 134 536 žemės sklypai, kurių vidutinis plotas – po 2,9 hektaro.
42. Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5 procento), 28,1 procento užima miškai, 9,1 procento – vandenys ir kita žemė. Daugiausia yra privačios žemės.
43. Apskrityje puikiai veikia ir plėtojami mokslinio tyrimo institutai, žemės ūkio specialistų rengimo centrai: Žemės ūkio universitetas Kaune, mokslinio tyrimo institutai Babtuose, Raudondvaryje, Dotnuvoje (Kėdainių rajonas), be to, yra Žemės ūkio technikos gamykla Raseinių rajone.
44. Problemos:
44.1. Kauno apskrityje vyrauja maži ūkiai (vidutinis ūkis – 9,97 hektaro).
44.2. Ūkiai neproduktyvūs, žemas mechanizacijos lygis ir žemės ūkio veikla užsiimančių žmonių išsilavinimas, mažos apskrities dirbančiųjų pajamos.
44.3. Mažai specializuotų ūkių, vyrauja daugiašakiai ūkiai.
44.4. Dėl gamtinių, ekonominių sąlygų ir investicijų stokos mažėja specializuotų gyvulininkystės ūkių.
44.5. Žemės ūkio sektoriaus darbuotojų senėjimas skatina technologinį tradicinio ūkininkavimo atsilikimą.
44.6. Jaunimas menkai domisi ūkininkavimu.
44.7. Nėra stambių ekologiškų ūkių, kurie verstųsi gyvulininkyste.
45. Strateginės plėtros kryptys:
45.1. Skatinti ekologinį ūkininkavimą.
45.2. Pasinaudoti valstybės ir Europos Sąjungos teikiama parama žemės ūkiui.
45.3. Kooperuoti, modernizuoti ir specializuoti ūkius.
45.4. Rengti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus.
45.5. Didinti ūkių produktyvumą – diegti produktyvesnes veisles tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje. Tuo būdu galima mažinti dirbamos žemės plotus, dalį jų užsodinti mišku (Jonavos, Kaišiadorių, Prienų rajonuose).
45.6. Remti agrarinių teritorijų konversiją į bioprodukcinį ūkį (Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose).
45.7. Riboti žemės ūkio veiklą regioniniuose parkuose, kur plėtotini alternatyvūs verslai (Raseinių, Prienų rajonuose, Birštono savivaldybėje).
45.8. Gerinti aplinkos kokybę – išsaugoti ir gerinti visus žemės ūkio naudmenis, kuo geriau panaudoti žemę tose teritorijose, kur dirvožemis nelabai jautrus intensyviam žemės dirbimui (Kėdainių ir Kauno rajonuose), ir reguliuoti intensyvią žemės ūkio veiklą.
Miškų ūkis
46. Kauno apskrityje miškai plečiami daugiausia mažinant pelkių ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės plotus. Kasmet didėja privačių miškų dalis. Apskrityje yra tik 3 lentpjūvės, gaminančios 10– 20 tūkst. kub. metrų padarinės medienos gaminių.
47. Problemos:
47.1. Palyginti mažas Kauno apskrities miškingumas.
47.2. Silpnai išvystyta medienos apdirbimo pramonė.
48. Strateginės plėtros kryptys:
48.1. Skatinti medienos apdirbimo pramonės vystymą Kauno apskrityje.
48.2. Skatinti ir plėsti miškų naudojimą rekreaciniams tikslams.
48.3. Plėsti konservacines, apsaugines, rekreacines, įvairias socialines ir kultūrines miško funkcijas.
48.4. Gerinti miškų sanitarinę būklę.
48.5. Intensyvinti miškininkų ūkininkavimą, siekiant sukaupti medynuose didesnę medienos prieauglio dalį pagrindiniam naudojimui.
48.6. Didinti Kauno apskrities miškingumą iki 33,3 procento, kad būtų pasiektas optimalus ekologinis miškingumas.
Vandens ūkis
49. Sėkmingai vykdo veiklą Išlaužo (Prienų rajonas) ir Paupio (Raseinių rajonas) žuvininkystės ūkiai – didžiausi šio profilio ūkiai Kauno apskrityje.
50. Didžiausią infrastruktūros potencialą turi Kauno marios.
51. Problemos:
51.1. Kauno apskrityje nepakankamai panaudojami hidroenergijos ištekliai.
51.2. Nesutvarkyta Nemuno upės vaga, nėra uosto infrastruktūros, todėl Nemunu beveik nevežami kroviniai ir keleiviai.
51.3. Mažėja sausinamų teritorijų plotas.
52. Strateginės plėtros kryptys:
52.1. Kadangi naujos hidromelioracijos sistemos kol kas nebus kuriamos, pagrindinį dėmesį reikia skirti esamųjų sausinimo sistemų eksploatavimui.
52.2. Sudaryti palankias sąlygas privatiems investuotojams investuoti į hidroenergetiką.
52.3. Gerinti vandens kelių infrastruktūrą, skatinti laivybą vidaus vandenų keliais, išnagrinėti laivybos maršrutu Jonava– Kaunas ir uosto Jonavoje įkūrimo galimybes.
52.4. Ieškoti galimybių prisidėti prie bendrų projektų (kuriuose bendradarbiauja viešasis ir privatus sektoriai) įgyvendinimo.
52.5. Numatyti galimybes išvalyti 23 ežerus (iš kurių 5 – valstybinės reikšmės), valyti užpelkėjusius, rekreaciniu požiūriu svarbius, netoli miestų, miestelių ir kaimo gyvenviečių esančius ežerus, kuriuose nustatyta žuvų dusimo atvejų, ir užpelkėjusius ežerus, esančius gyvenamosiose vietovėse.
52.6. Skatinti esamųjų žuvininkystės ūkių plėtrą ir naujų žuvininkystės ūkių kūrimą.
Pramonė
53. Kauno apskrityje dominuoja apdirbamoji pramonė. Čia pagaminama maždaug penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos.
54. Kauno apskrityje sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2006 metais buvo 15,95 mlrd. litų ir sudarė 19,5 procento visos šalies BVP, o 2005 metais čia sukurtas BVP siekė 13,87 mlrd. litų, arba 19,4 procento visos šalies BVP.
55. Problemos:
55.1. Nenašus, neproduktyvus pramonės įmonių darbas.
55.2. Brangstant darbo jėgai, mažėja lengvosios pramonės (tekstilės) įmonių.
55.3. Sunkumai įsigyjant žemės sklypus trukdo kurtis naujoms didesnėms pramonės įmonėms.
56. Strateginės plėtros kryptys:
56.1. Skatinti veiksnius, kurie labiausiai veikia pramonės įmonių plėtrą: pramonės šakų galimybę konkuruoti vietinėje ir užsienio rinkoje, darbo jėgos išteklius, naujų technologijų diegimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą ir investicijas.
56.2. Didinti pramonės šakų produktyvumą diegiant naujas technologijas, efektyviau panaudoti sparčiai kuriamus technologijų parkus.
56.3. Mažinti gamybos ir logistikos sąnaudas.
56.4. Plėtoti aukštųjų technologijų pramonę.
Turizmas
57. Lietuva, kaip naujas tarptautinio turizmo regionas, formuojasi Vidurio Europos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėje erdvėje, išsidėsčiusioje geografiniu požiūriu strateginėje vietoje. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto koridoriai ir didelės artimos turizmo rinkos yra svarbūs tarptautinio turizmo plėtros veiksniai. Tačiau Lietuvos turizmo potencialas, gausūs gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai kol kas nėra deramai panaudojami.
58. Kauno apskritis – tai lygumų kraštas, kurį puošia išlikusios nuo XIII– XIV amžių pilys, bažnyčios, dvarai, gyvenamieji pastatai, juo savo vandenis plukdo daug upių, iš kurių ir didžiausia Lietuvos upė – Nemunas. Kauno apskrityje yra didžiausias šalyje dirbtinis vandens telkinys – Kauno marios.
59. Kauno apskritis turi gana didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro vidaus vandens telkiniai – ežerai, upės ir miškai. Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, Kauno apskrityje minėtini Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Dubysos regioninis parkas, Aukštadvario, Panemunių, Tytuvėnų, Krekenavos regioninių parkų dalys, viena rezervatinė apyrubė, 36 – valstybiniai, 50 – savivaldybių, 35 – valstybinių parkų draustiniai, Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubyso, Verknės upių slėniai. Gamtos ištekliai yra vertingi ir gali būti naudojami laisvalaikiui, vandens, kaimo ir ekologiniam turizmui (parkai, kaimo turizmo sodybos, Birštono mineralinio vandens šaltiniai, jachtklubai ir kita). Tačiau daugelio objektų panaudojimo galimybės vertinamos tik patenkinamai, nes jie prastai parengti turizmui – nepakankama infrastruktūra, trūksta paplūdimių higienos įrangos.
60. Geografiškai Kauno regionas labai patogus turizmui, nes yra pačiame Lietuvos centre, netoli sostinės ir Via Baltica magistralės. Gana gerą susisiekimą užtikrina geležinkelis ir visai šalia Kauno esantis tarptautinius reikalavimus atitinkantis oro uostas.
61. Kauno apskrityje taip pat gausu etnokultūros paveldo objektų. Kultūrinės traukos prasme yra daug meninę vertę turinčių pastatų, architektūros paminklų, muziejų, fortų. Kauno apskrityje vyksta daug tarptautinių kultūros, sporto ir pramogų renginių (džiazo ir Pažaislio klasikinės muzikos festivaliai, tarptautinės krepšinio, futbolo, teniso varžybos ir kita). Aukšto lygio apgyvendinimo institucijų galimybės, gausėjantys konferencijų centrai – svarbus Kauno rajono patrauklumą didinantis veiksnys. Kita vertus, stokojama pigių viešbučių, nakvynių namų, kempingų ir pigesnių apgyvendinimo paslaugų įmonių, įrengtas tik vienas golfo laukas.
62. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, susidomėjimas Lietuva, patrauklus kainų ir paslaugų kokybės santykis daro įtaką atvykstamojo turizmo srautų intensyvumui ir didina pajamas iš atvykstamojo turizmo Kauno apskrityje.
63. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, žemės ūkiui persiorientuojant į paslaugų sferą, ieškant alternatyvių veiklos sričių, kasmet intensyvėja kaimo turizmas. Agroturizmą nuo masinio turizmo skiria kaimo gyvenimas, erdvė: kaimo turizmo klientai tikisi aktyvios veiklos ir sveikos aplinkos.
64. Turizmo įmonės daugiausia teikia išvykstamojo turizmo paslaugas. Atvykstantys turistai Kauno apskrityje sudaro tik 10 procentų (2006 metų duomenys) visų aptarnautų turistų.
65. Problemos:
65.1. Kauno apskrityje trūksta didelių viešbučių, kuriuose galėtų gyventi didelių renginių (konferencijų, sporto varžybų) dalyviai ir stebėtojai.
65.2. Trūksta pigių nakvynės namų ir viešbučių jaunimui, dėl šių priežasčių stabdomas labai potencialus ir didelis atvykstančiųjų turistų srautas.
65.3. Kauno apskrityje nepakankamai išplėtoti dviračių, vandens transporto keliai, palyginti su gerai išplėtotais automobilių kelių, geležinkelio, oro susisiekimo tinklais.
66. Strateginės plėtros kryptys:
66.1. Sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą.
66.2. Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą.
66.3. Tvarkyti turizmo objektus.
66.4. Tobulinti turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse turizmo rinkose.
Techninė infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūra
67. Kauno apskritis yra svarbių susisiekimo komunikacijų sandūroje. Apskritį kerta du visos Europos transporto koridoriai: I ir IX B automobilių kelių koridoriai; I ir IX D geležinkelio koridoriai. Apskrityje yra Kauno tarptautinis oro uostas (Karmėlavoje), Kauno upių uostas; Nemuno upė nuo Kauno hidroelektrinės iki žiočių priskirta tarptautiniam maršrutui E41.
68. Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis Kauno apskrityje – 344,6 kilometro, krašto kelių – 602,6 kilometro, rajoninių kelių – 1 929,1 kilometro. Valstybinės reikšmės kelių tankumas, išreikštas km/tūkst. kv. km, svyruoja nuo 16,9 Birštono savivaldybėje iki 28,6 – Kauno rajono savivaldybėje, o išreikštas km/tūkst. gyventojų, – nuo 3,7 Jonavos rajono savivaldybėje iki 7,6 – Raseinių rajono savivaldybėje.
69. Kauno apskrities galimybės Europos mastu yra geros: nutiesus europinės vėžės geležinkelį nuo Varšuvos iki Talino ir įrengus intermodalinį terminalą, Kauno apskritis galėtų tapti svarbiausiu transporto ir logistikos paslaugų regionu Baltijos šalyse. Apskrities konkurencingumas gali mažėti, jeigu bus vėluojama įgyvendinti transporto ir logistikos projektus.
70. Kauno apskrities galimybės Lietuvos mastu yra didelės: dėl savo geografinės padėties, kelių tinklo išdėstymo, vidaus vandenų transporto plėtros galimybių, oro uosto ir geležinkelio infrastruktūros Kauno apskritis gali būti pagrindiniu logistikos paslaugų regionu šalyje.
71. Problema – nepakankamai išvystyta susisiekimo infrastruktūra.
72. Strateginės plėtros kryptys:
72.1. Automobilių transporto ir infrastruktūros srityje numatyti trūkstamas jungtis automobilių kelių susisiekimo sistemai tobulinti ir galimus susisiekimo sistemą papildančius tolimos perspektyvos elementus (Bendrojo (generalinio) plano 9 brėžinys „Techninė ir kita infrastruktūra“).
72.2. Geležinkelio transporto ir infrastruktūros srityje įrengti greitąjį geležinkelį lygiagrečiai su magistrale Vilnius– Kaunas ir europinės vėžės geležinkelį (Rail Baltica) su intermodaliniu terminalu.
Komunalinė ir inžinerinė infrastruktūra
Dujotiekis
73. Gamtinių dujų tiekimas: 1 paveiksle pateikta šalyje esamų magistralinių dujotiekių sistema, o 2 paveiksle – gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje.
1 pav. Esamų magistralinių dujotiekių schema.
2 pav. Gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje.
74. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, gamtinių dujų importas į Lietuvą nuo 2003 metų vis didėja (duomenys pateikti 1 lentelėje).
75. Kaip rodo gamtinių dujų eksploatavimo duomenys, Lietuvoje gamtinių dujų parduota 2003 metais 2 942,9 mln. kub. metrų, 2004 metais – 2 935,4 mln. kub. metrų, 2005 metais – 3 096,2 mln. kub. metrų, 2006 metais – 3 068 mln. kub. metrų, 2007 metais – 3 615,1 mln. kub. metrų.
76. Kauno apskritį kerta regiono lygmens magistraliniai dujotiekiai į Kaliningradą ir į Kauną, dvi magistralinio dujotiekio linijos į Jonavos dujų skirstymo stotį, magistraliniai dujotiekiai į Alytaus, Kėdainių ir Girininkų dujų skirstymo stotis.
1 lentelė. Pagrindiniai gamtinių dujų eksploatavimo Lietuvoje duomenys
Pagrindiniai rodikliai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
Gamtinių dujų pardavimas Lietuvoje, mln. kub. metrų
2942,9
2935,4
3096,2
3068
3615,1
Gamtinėmis dujomis dujofikuotų įmonių ir komunalinių buitinių vartotojų skaičius, tūkst.
3,6
4,1
4,6
5
5,3
Vartotojų skaičius, tūkst. gyventojų
5,18
5,24
5,31
5,36
5,37
__________________
*Statistikos departamento ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ duomenys.
77. Kauno apskrityje (jos administracinėse ribose) yra šie valstybinės svarbos energetikos objektai, gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklai:
77.1. magistralinis dujotiekis į Kaliningradą;
77.2. magistralinis dujotiekis į Kauno dujų skirstymo stotį ir Kauno DSS-1;
77.3. magistralinis dujotiekis nuo Kauno DSS-2 iki Šakių dujų apskaitos stoties;
77.4. dvi magistralinio dujotiekio linijos į Jonavos DSS;
77.5. magistralinis dujotiekis į Alytaus dujų skirstymo stotį;
77.6. magistralinis dujotiekis į Kėdainių dujų skirstymo stotį ir Kėdainių DSS;
77.7. magistralinis dujotiekis į Girininkų dujų skirstymo stotį ir Girininkų DSS;
77.8. magistralinis dujotiekis į Birštono dujų skirstymo stotį ir Birštono DSS;
77.9. magistralinis dujotiekis į Kaišiadorių dujų skirstymo stotį ir Kaišiadorių DSS;
77.10. magistralinis dujotiekis į Žiežmarių dujų skirstymo stotį ir Žiežmarių DSS;
77.11. magistralinis dujotiekis į Pravienos dujų skirstymo stotį ir Pravienos DSS;
77.12. magistralinis dujotiekis į Vandžiogalos dujų skirstymo stotį ir Vandžiogalos DSS;
77.13. magistralinis dujotiekis į Kauno dujų skirstymo stotį Nr. 2 ir Kauno DSS-2;
77.14. magistralinis dujotiekis į Batniavos dujų skirstymo stotį ir Batniavos DSS;
77.15. magistralinis dujotiekis į Zapyškio dujų skirstymo stotį ir Zapyškio DSS;
77.16. magistralinis dujotiekis į Lekėčių dujų skirstymo stotį;
77.17. magistralinis dujotiekis į Prienų dujų skirstymo stotį ir Prienų DSS.
78. Problema – Kauno apskrityje nepakankamai išvystyti gamtinių dujų skirstomieji tinklai.
79. Strateginės plėtros kryptys:
79.1. Plėsti gamtinių dujų skirstomuosius tinklus Kauno apskrityje.
79.2. Skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą – gamtines dujas.
Elektros tiekimas
80. Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ yra vienintelė elektros perdavimo sistemos operatorė Lietuvoje. Bendrovei priklauso 222 transformatorių pastotės ir skirstyklos, per 6 tūkst. kilometrų 330 ir 110 kV įtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė (toliau vadinama – Kauno HE) ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau vadinama – Kruonio HAE). Kauno HE ir Kruonio HAE užtikrina galios balansus ir reguliuoja režimus.
Kaip matyti iš 3 paveikslo, Kauno apskrities elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra Lietuvos energetinės sistemos dalis, susidedanti iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo.
3 pav. Kauno apskrities elektros perdavimo ir skirstymo sistema.
81. Transformatorių pastočių galia – 900 MW. Kauno, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Raseinių rajonai priklauso akcinei bendrovei Vakarų skirstomiesiems tinklams, o Kėdainių rajonas – akcinei bendrovei Rytų skirstomiesiems tinklams (RST).
2 lentelėje pateiktos pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Kauno regione.
2 lentelė. Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Kauno regione
110 kV
330 kV
Iš viso
Orinių linijų ilgis trasomis (kilometrais)
1056
520
1576
Transformatorių pastotės (vienetais)
3
3
Skirstyklos (vienetais)
54
54
82. Kauno apskrityje pagrindiniai elektros energijos tiekimo šaltiniai (nurodyta ir jų galia):
Kauno termofikacinė elektrinė
– 100 MW;
Petrašiūnų termofikacinė elektrinė
– 12 MW;
Kauno HE
– 100,8 MW;
Kruonio HAE
– 900 MW (4 agregatai po 225 MW).
83. Kauno HE kasmet pagamina beveik 3,5 procento Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Čia pagaminta elektra tiekiama į 110 kV įtampos tinklą.
84. Kauno apskrityje veikia kelios mažos hidroelektrinės (Raseinių rajone – dvi, Kaišiadorių rajone – viena). Kruonio HAE skirta elektros gamybai ir suvartojimui subalansuoti, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai ir jų likvidavimui. Kruonio HAE naudoja dirbtinių vandens telkinių, esančių skirtinguose geografiniuose aukščiuose, vandens išteklius. Elektros energija iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą.
85. Kauno apskrities elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra Lietuvos energetinės sistemos dalis, susidedanti iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV ir žemesnės įtampos skirstomojo tinklo.
86. Problema – Kauno apskrityje daugelis elektros pastočių yra susidėvėjusios, jas būtina modernizuoti.
87. Strateginės plėtros kryptys:
87.1. Atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą.
87.2. Siekti, kad vietiniai atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai 2010 metais sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų bendro pirminės energijos balanso.
87.3. Plėtoti elektros energijos tiekimo ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą; per Kauno apskritį siūloma nauja 330 kV oro linija Kruonio HAE– Prienai – 330/110/10 kV Alytaus TP.
Šilumos tiekimas
88. Šilumos šaltiniai Kauno apskrityje yra 5 tipų:
88.1. Šilumos šaltiniai, sujungti į integruotą tinklą Kauno mieste.
88.2. Šilumos šaltiniai, aptarnaujantys savivaldybių centrus, didesnius rajonų miestelius ir Kauno rajoną (daugiausia išdėstyti šalia Kauno esančiuose miesteliuose bei kaimuose ir aptarnaujantys jų vartotojus).
88.3. Izoliuoti tinklai ir šaltiniai (tai 13 vidutinio ir mažo galingumo katilinių, esančių Kauno miesto Šančių, Aleksoto ir Panemunės mikrorajonuose, kuriuose neišvystyti centralizuoti šilumos tinklai).
88.4. Vietinės katilinės (tai nuo 20 iki 100 kW galingumo šilumos šaltiniai, tiekiantys šilumą ir aptarnaujantys atskirus pastatus. Kaune ypač daug kur pereinama prie tokių šilumos tiekimo schemų).
88.5. Individualūs namai ir įvairios įmonės, šildomi autonomiškai (kuras: malkos, akmens anglys, medienos atliekos, pjuvenos).
89. Problemos:
89.1. Palyginti mažas gamtinių dujų suvartojimas.
89.2. Daugelis katilinių morališkai ir fiziškai susidėvėjusios, jas reikėtų renovuoti.
90. Strateginės plėtros kryptys:
90.1. Skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą.
90.2. Mažinti šilumos perdavimo nuostolius.
90.3. Modernizuoti ir plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas.
Vandentieka ir nuotekos
91. Kauno apskrityje geriamasis vanduo tiekiamas tik iš požeminio vandens horizontų. Pagrindinė centralizuotai tiekiamo vandens problema yra didelė geležies ir mangano koncentracija. Ji dažnokai viršija sanitarinius normatyvus. Pastaraisiais metais Kauno apskrityje daug dėmesio skiriama šiai problemai spręsti. Dalyje miestų ir miestelių įrengti centralizuotai tiekiamo vandens nugeležinimo (geležies pertekliaus šalinimo) įrenginiai. Tačiau kur kas blogiau yra kaime: čia vanduo geriamas iš negilių kastinių šulinių, kurie dažnai maitinami iš gruntinio vandens horizonto. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei pusės kastinių šulinių vanduo užterštas nitratais, užterštumas gerokai viršija leistinas normas, o tai labai kenkia žmonių, ypač mažamečių vaikų, sveikatai.
92. Prie miesto nuotekų tinklų prijungti visi daugiaaukštės statybos gyvenamieji namai, kultūriniai visuomeniniai objektai, dalis mažaaukščių namų, beveik visos pramonės įmonės. Kauno apskrityje eksploatuojama daugiau nei 100 užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių.
93. Lietaus vanduo nuvedamas į lietaus nuotekų tinklų sistemą tik rajonų centruose ir didesniuose miesteliuose.
94. Problemos:
94.1. Ne visose gatvėse yra lietaus nuotekų tinklai, todėl dalis lietaus nuotekų patenka į buitinius nuotekų tinklus.
94.2. Kaimo gyventojai nėra tinkamai aprūpinami geros kokybės geriamuoju vandeniu.
95. Strateginės plėtros kryptys:
95.1. Išplėsti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus gyvenamosiose zonose.
95.2. Visoje apskrityje spręsti kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemą.
Atliekų tvarkymas
96. Atliekų tvarkymas tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje yra viena iš opiausių problemų, kuriai artimiausiu metu teks padėti itin daug pastangų ir skirti daug lėšų. Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose yra pagrindinis atliekų tvarkymo būdas. Komunalinių atliekų sąvartynų išdėstymas Kauno regione pateiktas 4 paveiksle.
4 pav. Kauno regiono sąvartynų schema.
97. Viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras rūpinasi 98 sąvartynų, esančių Kauno apskrityje, likvidavimu. Pagal juridinį statusą šiuos sąvartynus galima suskirstyti į kelias grupes: legalius ir nelegalius. Apie pastaruosius sąvartynus negaunama informacijos iš savivaldybių, tačiau jie yra ir juos taip pat reikia sutvarkyti.
98. Kauno rajono teritorijoje eksploatuojamas Lapių buitinių atliekų sąvartynas ir 12 kitų buitinių atliekų sąvartynų: Gaižėnėlių – 1,7 hektaro, Miškinių (veikiantis) – 5,5 hektaro, Butkūnų – 2,5 hektaro, Dirvinių – 3,2 hektaro, Piliuonos – 3 hektarų, Ilgakiemio – 0,5 hektaro, Besmerčių – 2 hektarų, Pagirių – 2 hektarų, Muniškių – 2 hektarų, Berlainių – 1,5 hektaro, Ežerėlio – 1,8 hektaro, Digrių – 3 hektarų.
99. Kėdainių rajone yra 18 sąvartynų – iš viso 53,86 hektaro: Babėnų – 17,23 hektaro, Čiukiškių (veikiantis) – 8,12 hektaro, Šalčmirių – 1,74 hektaro, Čystapolio – 1 hektaro, Rekšių – 0,42 hektaro, Milžemių – 2,44 hektaro, Gudžiūnų – 0,46 hektaro, Vikaičių – 2,24 hektaro, Pajieslio – 3,97 hektaro, Špitolpievio – 0,54 hektaro, Labūnavos – 3,41 hektaro, Jovaišų – 2,91 hektaro, Graužių – 3,4 hektaro, Šetenių – 1,32 hektaro, Aristavėlės – 0,6 hektaro, Žiogaičių – 0,66 hektaro, Pavermenio – 0,7 hektaro, Dotnuvos – 2,7 hektaro.
100. Kaišiadorių rajone šiuo metu dar yra veikiantis vienas sąvartynas – Būdiškių. Šiame rajone rekultivuota 11 sąvartynų – Graužų, Morkūnų, Klėriškių, Kalvių, Kruonio, Rumšiškių, Antakalnio, Tarpumiškio, Pakalniškių, Mikalaučiškių ir Živintos.
101. Jonavos rajone eksploatuojama 10 buitinių atliekų sąvartynų: Jonavos miesto – 11,55 hektaro, Biržuliškių – 0,69 hektaro, Varpių– 1,2 hektaro, Narauninkiškių – 2,31 hektaro, Paskutiškių – 0,47 hektaro, Kuliškių – 2,2 hektaro, Palokės – 0,5 hektaro, Kuigalių – 1,33 hektaro, Čičinų – 2,25 hektaro, Aklių– 5,65 hektaro.
102. Raseinių rajone eksploatuojama 19 sąvartynų: Andriušaičių – 3,6 hektaro, Numgalių (Viduklės) – 6,12 hektaro, Gėluvos – 4,7 hektaro, Žvirgždės – 4 hektarų, Papelkių – 0,4 hektaro, Jukainių – 1,2 hektaro, Steponkaimio – 0,6 hektaro, Girkalnio – 0,4 hektaro, Zbaro – 0,6 hektaro, Meiliškių – 1,16 hektaro, Tarosų – 1 hektaro, Paliepių – 1 hektaro, Paskystūnio – 0,5 hektaro, Dautartų – 1,5 hektaro, Poškaičių – 0,6 hektaro, Rinkšelių – 0,6 hektaro, Ugionių – 1 hektaro, Diržonių – 0,4 hektaro, Ančakių (rekultivuotas).
103. Prienų rajone buvo įregistruotas vienas legalus sąvartynas (Prienlaukio k., Šilavoto sen.), kuris, įdiegus konteinerinę atliekų tvarkymo sistemą, neeksploatuojamas nuo 2001 metų II pusmečio. Šį sąvartyną rekultivuoti planuojama iš PHARE finansuojamo regioninės atliekų tvarkymo sistemos projekto (I etape). Kiti sąvartynai laikomi savavališkais šiukšlynais. Pagrindiniai yra šalia Jiezno, Beržynų k. (1,5 hektaro) ir Pagirmuonio k., Pakuonio sen. (0,2 hektaro).
104. Prienų miesto ir Birštono savivaldybės atliekas veža į Alytaus rajono sąvartyną. Esamas sąvartynas neatitinka nei atliekų sąvartynų įrengimo taisyklių, nei Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Dėl minėtų priežasčių Alytaus mieste parengta atliekų tvarkymo galimybių studija, sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema ir įkurtas regioninis atliekų tvarkymo centras, kuris rūpinsis senojo sąvartyno uždarymu, naujojo įrengimu, tolesniu atliekų tvarkymu.
105. Problemos:
105.1. Nepakankamai išvystyta atliekų tvarkymo sistema.
105.2. Daugelis komunalinių atliekų sąvartynų, esančių Kauno apskrityje, neatitinka minimalių aplinkosaugos ir higienos reikalavimų, jų naudojimo kontrolė per silpna.
105.3. Atliekos nerūšiuojamos privačių gyvenamųjų namų kvartaluose.
106. Strateginės plėtros kryptys:
106.1. Sukurti regioninių atliekų sąvartynų tinklą, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą ir uždaryti (rekultivuoti) sąvartynus, neatitinkančius aplinkosaugos reikalavimų.
106.2. Užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.
106.3. Organizuoti komunalinių atliekų deginimo pajėgumų sukūrimą.
III. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI
I. Teritorijos raida ir naudojimas
107. Nustatyti teritorijų funkcinio vystymo prioritetai, detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į prioritetų svarbą, vystymo poreikius ir galimybes, Vilniaus ir Kauno dipolio idėją bei Kauno apskrities poreikius.
108. Bendrojo (generalinio) plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės. Jos turi būti tikslinamos pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į gretimybes, plėtros galimybes ir konkretų, pagrįstą plėtros poreikį. Visais atvejais prioritetas teikiamas nuosaikiam, darniam teritorijų vystymui (Bendrojo (generalinio) plano 2 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“).
109. Teritorijose, patenkančiose į gamtinio karkaso teritorijas, plėtra leistina tik detaliai įvertinus galimą poveikį aplinkai ir suderinus gamtosaugos ir vystymo poreikius. Urbanizuojamose gamtinio karkaso teritorijose turi būti numatomos kompleksinės priemonės želdynų sistemai formuoti ir plėtoti.
110. Ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus šios veiklos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, numačius ir įgyvendinus priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.
111. Teritorijai nustatyti funkciniai prioritetai ir polifunkcinio zonavimo indeksai, nurodantys pagrindinę teritorijos raidos kryptį, tendencijas ir galimas papildomas nedominuojančias naudojimo kryptis:
111.1. Aglomeruotos urbanizacijos teritorijos – čia numatoma prioritetinė intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė Kauno apskrities rajonų centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų aptarnavimo zonoje. Čia prioritetas teikiamas intensyviai urbanizuojamoms teritorijoms, tačiau realus plėtros poreikis turi būti nustatomas detalesniuose, žemesnio lygmens planavimo dokumentuose, detaliai išanalizavus esamą situaciją, konkrečias plėtros galimybes ir jos poreikį.
111.2. Dispersiškos urbanizacijos teritorijos – čia prioritetas teikiamas tausojančiam žemės ūkiui, tačiau teritorijos yra greta miestų, kur geras susisiekimas su rajonų centrais ir didžiausias poreikis individualių namų statybai, todėl numatyta urbanistinės plėtros galimybė. Rengiant atskirų savivaldybių teritorijų bendruosius planus, šios teritorijos patikslinamos atsižvelgiant į gretimybes, plėtros galimybes ir konkretų, pagrįstą plėtros poreikį. Šiose teritorijose planavimu turi būti išspręsti viešųjų erdvių, įstaigų aptarnavimo, inžinerinių tinklų, privažiuojamųjų kelių klausimai.
111.3. Intensyvaus žemės ūkio teritorijos – tai teritorijos, nepatenkančios į svarbias gamtinio karkaso elementų zonas. Kur nenumatyta, intensyvus teritorijos urbanizavimas draudžiamas.
111.4. Tausojančio žemės ūkio teritorijos – tai teritorijos, turinčios didelę reikšmę gamtiniam karkasui, jautrios taršai ir kitam galimam poveikiui. Kur nenumatyta, intensyvus teritorijos urbanizavimas draudžiamas, intensyvus žemės ūkis ribojamas.
111.5. Intensyvaus miškų ūkio teritorijos – kur nenumatyta, intensyvus teritorijos urbanizavimas draudžiamas.
111.6. Tausojančio miškų ūkio teritorijos – kur nenumatyta, intensyvus teritorijos urbanizavimas draudžiamas.
111.7. Esamos urbanizuotos teritorijos – tai teritorijos, kurios dabar yra urbanizuotos (miestai, miesteliai, kaimai). Nesant numatytos urbanizacijos šalia šių teritorijų, nauja statyba galima nepažeidžiant šių teritorijų ribų arba šių teritorijų kaimynystėje, kur leidžia esama inžinerinė ir socialinė infrastruktūra. Numatoma teritorijos plėtra turi būti nustatoma detalesniuose, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliai išanalizavus esamą situaciją, konkrečias plėtros galimybes ir jos poreikį, tačiau urbanizuotos teritorijos plečiamos ne daugiau kaip 30 procentų esamos teritorijos.
112. Išskirtos saugomos teritorijos:
112.1. Natura 2000 teritorijos – pažymėtos teritorijų ribos, teritorijose galima ta veikla, kuri numatyta šių teritorijų bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentuose.
112.2. Kitos saugomos gamtinės teritorijos – pažymėtos teritorijų ribos, teritorijose galima ta veikla, kuri numatyta bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentuose.
112.3. Rekreacinės infrastruktūros interesų teritorijos – sąlyginės vietos potencialios rekreacinės infrastruktūros objektų plėtrai.
112.4. Kasybos interesų teritorijos – sąlyginės vietos potencialios kasybos infrastruktūros objektų plėtrai.
112.5. Gynybinių interesų teritorijos – esamų gynybinių objektų vietos.
113. Nustatyta aglomeracinės plėtros interesų zona – tai zona, kurioje dominuoja vieno ar kelių miestų interesai, o intensyvi veikla šioje zonoje susijusi su miesto poreikių tenkinimu, intensyvesne urbanizacija.
114. Esama zona – aglomeracinės plėtros interesų zona aplink Kauną.
115. Perspektyvinė zona – aglomeracinės plėtros interesų zona su Kauno apylinkėmis, apimanti Vilniaus ir Kauno dipolio plėtros kryptį, esamų ir statomų individualių gyvenamųjų namų kvartalų teritorijas. Kitos bendrų interesų zonos apima Prienus, Birštoną ir Jiezną, Raseinių miestą su apylinkėmis, Kėdainių miestą, Dotnuvą ir Aristavą.
116. Numatytos planuojamos susisiekimo trasos, jų vietos yra sąlyginės. Jos tikslinamos atskirais projektais. Naujos planuojamo susisiekimo trasų vietos yra simbolinės, nurodančios vieno ar kito objekto reikalingumą, žymėjimas nepretenduoja būti tikslus, tiksli trasos vieta nustatoma atskirame projekte, galutinai apsisprendus dėl objekto reikalingumo.
117. Polifunkcinio zonavimo indeksai yra:
117.1. Ž – intensyvus žemės ūkis – prioritetas stambiems ūkiams, žemės ūkio kompleksams.
117.2. ž – tausojantis žemės ūkis – prioritetas smulkiems ūkiams, ekologinei žemdirbystei.
117.3. M – intensyvus miškų ūkis – prioritetas intensyviai miškininkystei.
117.4. m – tausojantis miškų ūkis – prioritetas teritorijos miškininkystei, neleidžiant plynųjų kirtimų.
117.5. R – intensyvi rekreacija – prioritetas rekreacijos objektams, kompleksams, teritorijos pritaikymui poilsiui ir rekreacijai.
117.6. r – ekstensyvi rekreacija – prioritetas gamtiniam turizmui.
117.7. U – aglomeruota urbanizacija – prioritetas intensyviai urbanizuojamoms teritorijoms.
117.8. u – dispersiška urbanizacija – prioritetas teritorijos urbanizacijai.
117.9. K – instituciškai organizuota konservacija – saugomos teritorijos.
117.10. k – įstatymiškai numatyta konservacija – saugomos teritorijos.
II. Šalies urbanistinis karkasas ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymas
118. Bendrasis (generalinis) planas teikia gyvenamųjų vietovių urbanistinio karkaso – erdvinės struktūros plėtros modelį, kuris integruoja teritorijoje tolygų šios struktūros plėtojimą, sudarantį sąlygas švelninti galimų raidos tendencijų neigiamas pasekmes. Dėl neigiamų demografinių rodiklių ir demografinių procesų dinamikos gyvenamųjų vietovių sistema vystoma kokybiškai, o ne kiekybiškai.
119. Šalies didžiuosiuose (metropoliniuose) miestuose galima stebėti dvejopus gyvenamosios aplinkos pokyčių procesus:
119.1. Veržimąsi gyventi kuo arčiau miesto centro, modernioje architektūrinėje aplinkoje su gražiu miesto vaizdu iš būsto.
119.2. Veržimąsi gyventi kuo arčiau miesto, pasiekiamo autotransportu per pusvalandį, individualiame name, kvartale su visa infrastruktūra, gražia ir saugia aplinka, netoli vandens telkinio.
120. Gyvenamosios aplinkos pokyčių procesai vyksta vis aktyviau, nors miestų (išskyrus Vilnių) gyventojų pastaruoju metu mažėja. Abu šie procesai turi daug teigiamų urbanistinių bruožų. Pirmasis procesas sąlygoja senųjų mikrorajonų, pramoninių teritorijų konversiją ir modernizavimą. Antrasis procesas apskrities plane atskleidžia svarbiausiuosius urbanistinės politikos bruožus:
120.1. Bemaž visa apskrities teritorija (išskyrus šiaurės vakarines Raseinių ir Kėdainių rajono dalis) yra 30– 40 minučių metropolinio miesto pasiekiamumo autotransportu zonoje. Tinkamas sąlygas tenkinančių teritorijų aktyvieji arealai dėstomi koncentruotai, prie geros būklės automobilių kelių.
120.2. Naujieji individualių gyvenamųjų namų kvartalai dėstomi gražiausio kraštovaizdžio arealuose, nepažeidžiant gamtinio karkaso elementų, saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorijų.
120.3. Naujieji individualių gyvenamųjų namų kvartalai dėstomi visiškai inžineriškai įrengtose teritorijose – su visais inžineriniais tinklais, gatvėmis ir būtiniausia aptarnavimo infrastruktūra (netolima mokykla, parduotuve, bažnyčia, per pusvalandį autotransportu pasiekiama ligonine, administracinėmis įstaigomis, darbovietėmis).
121. Besikuriantiesiems neprioritetinėse zonose Bendrojo (generalinio) plano galiojimo laikotarpiu nebus kuriama inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra.
122. Miestai ir miesteliai suskirstyti kategorijomis, kurios nustatytos Bendrojo (generalinio) plano 3 brėžinyje „Urbanistinis karkasas“.
123. Apskrities centras: Kaunas T (tarptautinė) kategorija – integruojamojo tipo metropolinis centras, įeinantis į sudaromą jungtinį tarpvalstybinio rango europinį centrą kartu su Lietuvos sostine Vilniumi.
124. Rajonų centrai:
124.1. a kategorija – esamų savivaldybių centrai, turintys pakankamą potencialą, palaikomi: Kėdainiai, Jonava, Kaišiadorys, Prienai, Birštonas.
124.2. b kategorija – siūlomas naujas aptarnavimo centras mažo miesto pagrindu, nepakankamo potencialo, stiprintinas – Vilkija.
124.3. c kategorija – neatliekantis regioninės administracinės funkcijos centras, stiprintinas – Raseiniai.
125. Plėtojami centrai: b kategorija – siūlomi nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu, nepakankamo potencialo, stiprintini: Ariogala, Vilkija, Žiežmariai, Jieznas ir Dotnuva.
126. Seniūnijų centrai – seniūnijų teritorijose prioritetas teikiamas šių centrų vystymui. Intensyviausia urbanizacija turėtų vykti prie šių centrų, jeigu nėra numatyta plėtros prioriteto kitose teritorijose.
127. Urbanistinės integracijos ašių hierarchija (siūlomi regioninės svarbos elementai, papildantys ir tobulinantys urbanistinės integracijos ašių sistemą):
127.1. Numatoma plėtoti pagrindinę metropolinę Rytų– Vakarų krypties, IA kategorijos, šalies urbanistinės integracijos ašį. Ši ašis tapatinama su gyventojų ir veiklos koncentracijos zona. Jos vaidmuo ypač svarbus švelninant raidos teritorinės diferenciacijos neigiamas pasekmes, leidžia sušvelninti regioninius skirtumus, neatsisakant ir tam tikros ekonominį efektyvumą užtikrinančios koncentracijos.
127.2. Numatomos IB kategorijos tarptautinės urbanistinės integracijos ašys formuojamos esamų tarptautinių transporto koridorių pagrindu. Šios ašys, formuojamos magistralinių ir krašto kelių pagrindu, užtikrins metropolinių ir regioninių centrų sąveiką, skatins jų poveikio zonoje esančių lokalinių centrų plėtrą.
127.3. Į teritoriją patenka IC kategorijos šalies vidinės urbanistinės integracijos ašis, papildanti IB kategorijos tarptautinių urbanistinės integracijos ašių tinklą, integruojanti regioninius centrus šalies viduje ir prijungianti juos prie tarptautinių išorinių ryšių.
128. Bendras strateginis prioritetas teikiamas silpnosioms urbanistinio karkaso dalims aktyvinti ir stiprinti. Regioninės plėtros sanglaudos principai Kauno apskrityje skelbtini ypač prioritetiniais, nes čia būdingi gyvenimo sąlygų netolygumai. Dar daug kaimo sodybų (iki 60 procentų) verčiasi be centralizuotų vandentiekio, kanalizacijos tinklų. Daugelio savivaldybių teritorijų keliai (daugiau kaip 50 procentų) – žvyrkeliai. Trūksta tiltų, dėl to atsirado atokių, merdėjančių teritorijų – Uždubysio arealas Raseinių rajone, Užnemunės arealas aplink Darsūniškį– Jiezną.
129. Svarbiausi planuojami susisiekimo objektai:
129.1. Europinės vėžės geležinkelis – numatoma jį tiesti pro pietrytinę Kauno pusę. Būtina europinės vėžės atšaka keleiviniams traukiniams į Kauno miesto centrą, dabartinės geležinkelio stoties vietą, kur numatoma ir traukinio sustojimo vieta. Galimos ir kitos europinės vėžės atšakos į Vilnių ir Kauno tarptautinį oro uostą Karmėlavoje.
129.2. Perspektyviniai I rango magistraliniai automobilių keliai – svarbiausiomis laikomos kelio atkarpos Palemonas– Ramučiai, Karmėlavos ir Jonavos apvažiavimai, Europos prospekto tąsa ir Ringaudų apvažiavimas.
129.3. Tolimoje ateityje galimas Kauno aplinkkelis Babtai– Karmėlava ir perspektyvinis Vilniaus– Kauno kelio dublis. Taip pat numatyta galimybė rekreacinio pobūdžio keliui, leidžiančiam apvažiuoti Kauno marias iš pietinės pusės Žiežmariai– Kruonis– Taurakiemis– Kaunas.
129.4. Papildomi I rango magistraliniai automobilių keliai (rekonstruojami iš esamųjų) – pietrytinis Kauno miesto aplinkkelis, Via Baltica nuo Garliavos į Marijampolės pusę ir nuo Sitkūnų į Panevėžio pusę.
129.5. Nauji automobilių krašto keliai – Raudondvario aplinkkelis.
129.6. Perspektyviniai automobilių krašto keliai – Sitkūnai– Vilkija.
129.7. Papildomi automobilių krašto keliai (rekonstruojami iš esamųjų) – Kėdainių apvažiavimas, kelias Ringaudai– Šakiai.
129.8. Statomi tiltai – siūlomi 5 nauji tiltai, kurių konkrečios vietos tikslinamos atskirais projektais, taip pat atsižvelgiant į jų poveikį gamtinei aplinkai. Pagal svarbą prioritetinė eilė tokia:
129.8.1. Vilkijos tiltas per Nemuną, išsprendžiantis persikėlimo per upę problemą atkarpoje Kaunas– Jurbarkas ir sudarantis sąlygas Vilkijos miestelio plėtrai.
129.8.2. Tiltas per Nerį važiuojant nuo Kaišiadorių link Ukmergės, padėsiantis suaktyvinti zoną aplink trasą Jieznas– Kruonis– Kaišiadorys-Ukmergė.
129.8.3. Tiltas per Dubysą, jungiantis Raseinius ir Betygalą ir sudarantis galimybę patogiam susisiekimui tarp Raseinių ir Kėdainių.
129.8.4. Raudondvario aplinkkelio tiltas.
129.8.5. Pėsčiųjų tiltas per Nemuną Birštone.
III. Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas
130. Gamtinis karkasas yra itin svarbi teritorinė daugiafunkcė sistema, užtikrinanti bendrą teritorijos kraštovaizdžio stabilumą, gyvybingumą ir nenutrūkstamai jame vykstančius migracinius ryšius. Gamtinės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant ar gerinant gamtinio karkaso elementų kokybę teritorijoje savo ruožtu garantuoja didesnį teritorijos ūkinį potencialą, geresnę žmonių gyvenamąją aplinką.
131. Kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas. Jo paskirtis – sukurti gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę, sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas, saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius, didinti teritorijos miškingumą, optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
132. Kauno apskrities gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis, formuojanti tiek Kauno regiono, tiek Lietuvos Respublikos bendrąją erdvinę koncepciją. Bendrai Kauno apskrityje lokalizuotos gamtinio karkaso dalys užima apie 55 procentus teritorijos ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos režimo konservacinėmis, intensyvaus ūkinio naudojimo, kartais ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis. Kauno apskrities gamtinio karkaso sistema skaidoma į šias dalis (Bendrojo (generalinio) plano 4 brėžinys „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“):
132.1. Geoekologinės takoskyros (A).
132.2. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai (B).
132.3. Migraciniai koridoriai (C).
133. Geoekologinės takoskyros (geosistemų įeigų sritys „langai“) (A) – teritorijos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus ir požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus. Jos palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą.
134. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai (B) – teritorijos, užimančios tarpinę padėtį tarp geoekologinių takoskyrų ir migracijos koridorių, galinčios pakeisti šoninius migracijos srautus (šoninį nuotėkį), taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms sistemoms.
135. Migraciniai koridoriai (C) – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.
136. Kauno apskrities teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo ir ūkinio naudojimo pobūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai:
136.1. Išlaikomas ir saugomas esamasis natūralus kraštovaizdžio pobūdis.
136.2. Palaikomas ir stiprinamas esamasis kraštovaizdžio natūralumas.
136.3. Gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
137. Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipa …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.