📄 Įstatymo tekstas
Vyriausybės teikiamo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (P-1264-2) ir
Ekonomikos komiteto pirmininko siūlomų alternatyvų komentaras
Vyriausybės teikiamo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (P-1264-2) ir Ekonomikos komiteto narių atskirąja nuomone siūlomų alternatyvų komentaras
Nr.
Vyriausybės teikiamo projekto redakcija
Alternatyvi redakcija
Komentaras
1.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja:
1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant įmones, nurodytas ios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, vykdomus prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, už šių įmonių lėšas.
2. Prekių ar paslaugų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas lėšas vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos.
4. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio. Ši viešųjų pirkimų vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja:
1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant įmones, nurodytas ios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto, ir telekomunikacijų ir gatvių remonto bei priežiūros srityse bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, vykdomus prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, kaip 300 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 500 tūkst. litų, už šių įmonių lėšas.
2. Prekių ar paslaugų pirkimai, kurių vertė per finansinius metus yra mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje dalies 1 punkte nurodytas lėšas vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti prekių, darbų, paslaugų sąrašą, kuriems pirkti visais atvejais, nepriklausomai nuo jų vertės, vykdomas viešasis pirkimas.
3. Prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 12 straipsnio 3 4 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame s¹rae nurodytos perkančiosios organizacijos.
4. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio. Ši viešųjų pirkimų vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
1. Patikslinamas viešojo pirkimo apibrėžimas papildant jį laiko dimensija: “per finansinius metus”.
Pirkimų nedalomumą reglamentuojantis 14 straipsnis iš esmės jį tik deklaruoja. Pagal Vyriausybės redakciją 14 straipsnio antroji dalis skelbia: “Perkančioji organizacija pirkimo būdą privalo pasirinkti priklausomai nuo visos pirkimo vertės (prekių ir paslaugų vertės - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertės).” Tačiau detalizuojant privalomus reikalavimus atskirų pirkimo būdų taikymui (16, 27, 28 32 ir 33 straipsniai), išskyrus pirkimą kainų apklausos būdu, apie pirkimų vertę iš viso nekalbama.
Be viešojo pirkimo laiko trukmės fiksavimo atsiveria galimybės viešąjį pirkimą, kuriam turėtų būti skelbiamas konkursas, skaidyti į atskiras dalis taip, kad kiekvieno jų dydis vertinėje išraiškoje būtų mažesnis už įstatyme nustatytą minimalią ribą ir tokiu būdu pirkimą vykdyti išvengiant šio įstatymo taikymo.
2. Siūloma palaikyti savivaldybių asociacijos iniciatyvą ir papildyti įmonių sąrašą, kurioms taikomas šis įstatymas gatvių remonto bei priežiūros įmonėmis. Vyriausybė tokiam papildymui nepritaria.
3. Siekiant riboti piktnaudžiavimus valstybės ar savivaldybių kontroliuojamose įmonėse siūloma sugriežtinti reikalavimus pirkimams, kuriuos vykdo valstybės kontroliuojamos įmonės. Siūloma sumažinti minimalią viešojo pirkimo dydžio ribą prekėms ir paslaugoms nuo Vyriausybės siūlomos ribos vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse 1,8 mln. litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų iki 300 tūkst. litų , o darbams nuo Vyriausybės siūlomų 22 mln. litų ribos iki 500 tūkst. litų. Tokiu būdu ženkliai padidinamas valstybės kontroliuojamo ūkio sektorius, o tuo pačiu ir valstybės lėšų dalis, kurios panaudojimas būtų vykdomas taikant šį įstatymą.
4. Tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti tikslinga vykdyti viešus konkursus ir tais atvejais, kai tokių pirkimų suma yra mažesnė, negu 75 tūkst. litų (butai, automobiliai, radijo įranga ir t.t.). Vyriausybei suteikiama teisė tvirtinti tokių prekių, paslaugų, darbų sąrašus, kuriems taikytinos šio įstatymo nuostatos.
5. Subjektų sąrašą, kurie turi teisę vykdyti viešuosius pirkimus skelbiamus tarptautiniu mastu turi tvirtinti Vyriausybė.
2.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1. Vieasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį vykdo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir už jį atsiskaito iš karto, dalimis arba išsimokėtinai.
3. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse - tai valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri užsiima kuria nors iš šių veiklos rūšių:
…
5) bendrųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimu bei telekomunikacijų paslaugų teikimu.
4. Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse - tai įmonė, kuriai valstybė ar savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti kurias nors iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytųjų veiklos rūšių.
11. Konkurencinės derybos - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio ir sutarties sąlygų.
13. Kainų apklausa - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų kainas.
19. Bealikumo deklaracija - Viešųjų pirkimų komisijos nario ir eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis bešališkas tiekėjų (rangovų) atžvilgiu.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1. Vieasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir už jį atsiskaito iš karto, dalimis arba išsimokėtinai
3. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto, ir telekomunikacijų ir gatvių remonto bei priežiūros srityse - tai valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri užsiima kuria nors iš šių veiklos rūšių:
…
5) bendrųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimu bei telekomunikacijų paslaugų teikimu;
6) gatvių remontu bei priežiūra.
4. Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą vandentvarkos, energetikos, transporto, ir telekomunikacijų ir gatvių remonto bei priežiūros srityse - tai įmonė, kuriai valstybė ar savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti kurias nors iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytųjų veiklos rūšių.
11. Konkurencinės derybos - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pirminių pasiūlymų turinio ir sutarties sąlygų.
13. Kainų apklausa (Supaprastintas konkursas) - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių, darbų ar paslaugų kainas.
18. Galutinis pasiūlymas - tiekėjo (rangovo) rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
19 20. Bealikumo deklaracija - Viešųjų pirkimų komisijos nario, ir eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis bešališkas tiekėjų (rangovų) atžvilgiu.
27. Diskontuota kaina - kaina apskaičiuota atsižvelgiant į mokėjimų, darbų bei paslaugų atlikimo terminus;
3.
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimo institucijos
Viešųjų pirkimų reguliavimą Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.
1. Įvardijamos viešuosius pirkimus reguliuojančios institucijos. Vyriausybė neprieštarauja, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ir Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija yra institucijos (5 ir 40 straipsniai), bet nesutinka su jų įvardijimu atskiru straipsniu.
4.
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
3. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) rengti ir leisti pirkimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
3) kaupti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
8) rengti informaciją Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;
4. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:
3) pateikti konkurso dokumentus ir tiekėjų (rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) įpareigoti perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
4 5 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
3. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
3. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) rengti ir leisti teikti Vyriausybei tvirtinti pirkimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė;
3) rengti ir priimti savo kompetencijos ribose pirkimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
4) nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo sąlygas ir tvarką;
3) 5) kaupti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, galutinius pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
10) nustatyti informaciniams skelbimams (išankstiniams informaciniams pranešimams, kvietimams ir informacijai apie sudarytas pirkimų sutartis, galutinius šių sutarčių įvykdymo rezultatus) privalomus reikalavimus;
11) tvirtinti viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką, nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto normą;
12) nagrinėti Viešojo pirkimo komisijų prašymus rengti viešojo pirkimo konkursą nereikalaujant iš visų tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir priimti sprendimus dėl tokio leidimo išdavimo;
13) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;
14) nustatyti reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos nariams;
15) sudaryti ir teikti Seimui tvirtinti Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos narių sąrašą;
8) 16) rengti ir teikti informaciją Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai gautiems skundams svarstyti;
4. 5. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:
3) pateikti konkurso ir pirkimo dokumentus ir tiekėjų (rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) nustačius įstatymų pažeidimus įpareigoti perkanči¹j¹ organizacij¹ ar Vieojo pirkimo komisij¹ panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
1. Viešųjų pirkimų tarnybos pagrindinė funkcija - užtikrinti , kad būtų laikomasi šio įstatymo nuostatų, kai viešuosius pirkimus vykdo valdžios bei savivaldos institucijos, valstybės kontroliuojamos įmonės. Tuo atveju, kai viešųjų pirkimų tarnybos vadovas bus skiriamas Vyriausybės arba netgi jos igaliotos institucijos, jis bus tiesiogiai ar netiesiogiai jos įtakojamas ir todėl negalės tinkamai vykdyti savo pareigų. Institucijos, kontroliuojančios valstybės lėšų panaudojimą, statusas turi būti toks, kad ji be papildomų suvaržymų galėtų vykdyti savo funkcijas. Todėl siūloma, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą skirtų ir atleistų Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vyriausybė tokiai nuostatai kategoriškai nepritaria
2. Susisteminamos įstatymo tekste minimos viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės.
3. Šiuo metu vykdant viešuosius pirkimus populiarūs piktnaudžiavimai, kurie siejasi su viešųjų pirkimų sutarčių koregavimu jų vykdymo metu. Tokiems piktnaudžiavimams riboti siūloma įteisinti, kad būtų viešai skelbiama ne tik apie konkursus ir jų laimėtojus, bet ir apie galutinius pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus. Vyriausybė tokiai įstatymo nuostatai nepritaria
4. Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos nariai, nagrinėjantys ginčus tarp perkančiosios organizacijos ir konkurse dalyvaujančių tiekėjų (rangovų) ar užsakymo vykdytojų, turi būti iš tiesų nepriklausomi ir todėl jų sąrašas turi būti tvirtinamas Seime.
(Žiūrėti 40 straipsnio pataisos komentarą). Vyriausybė tokiai įstatymo nuostatai kategorikai nepritaria.
5.
5 straipsnis. Vieojo pirkimo komisija
1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir juos vykdyti turi sudaryti Vieojo pirkimo komisij¹ (toliau - Komisija). U˛ Komisijos veikas atsako perkančioji organizacija.
2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų ir veikia nuo sprendimo apie jos sudarymą ir pirkimo organizavimą priėmimo iki pirkimo sutarties sudarymo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai - lemiamas Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų ekonomines, technines, arba teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų žinojimą. Perkančioji organizacija turi teisę kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
3. Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
5 6 straipsnis. Vieojo pirkimo komisija
1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir juos vykdyti turi privalo sudaryti Vieojo pirkimo komisij¹ (toliau - Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus nustatytoms užduotims, bei io straipsnio 5 dalyje nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos įvykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. U˛ Komisijos veikas atsako perkančioji organizacija.
2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir veikia perkančiosios organizacijos vardu jai suteiktų įgaliojimų ribose. Komisija veikia nuo sprendimo apie jos sudarym¹ ir pirkimo organizavim¹ priėmimo iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirayti perkančiajai organizacijai arba sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą priėmimo sudarymo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu,. Balsams pasiskirsčius po lygiai - lemiamas Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje sprendimą priėmę dalyvavź nariai. Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų žinojimą. Komisija Perkančioji organizacija turi teisę kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
3. Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos jos pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
5. Komisijos funkcijos:
1) ruoti ir teikti perkančiajai organizacijai tvirtinti skelbiamo vieojo pirkimo konkurso s¹lygas;
2) skelbti šio įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus informacinius skelbimus;
3) šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka parinkti ir teikti tvirtinti perkančiajai organizacijai pirkimo būdą;
4) perkančiosios organizacijos įpareigojimu kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo vykdyti viešojo pirkimo konkursą nereikalaujant iš tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo;
5) priimti vieojo pirkimo sprendimus iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirayti perkančiajai organizacijai;
6) vykdyti kitą šiame įstatyme nustatytą veiklą.
6. Komisija yra atsakinga u˛ vieojo pirkimo organizavim¹, pirkimo sutarties projekto paruoim¹ ir pateikim¹ pasirayti perkančiajai organizacijai.
7. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką asmeniškai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
1. Daugelis valstybinių institucijų neturi specialistų sudėtingiems viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti. Todėl siūloma įstatymo nuostata dėl samdomų komisijos narių ar visos komisijos įteisinimo. Tokios nuostatos įteisinimas reikalauja ypač2. aiškaus komisijos funkcijų, teisių, pareigų, atsakomybės apibrėžimo.
2. Komisijos narių asmeninei atsakomybei priimant sprendimus padidinti siūloma taikyti tik atvirą vardinį balsavimą.
3. Viešojo pirkimo procedūros turi būti aiškios ir suprantamos. Todėl reikia tiksliai apibrėžti visų viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujančių subjektų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę. Šiuo atveju siūloma tiksliai įvardinti Viešojo pirkimo komisijos funkcijas.
6.
6 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tam atitinkamuose pirkimo etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų dokumentus ir informaciją, patvirtinanči¹ jo teisinį statusą, ekonominę, finansinę būklę, technines ir gamybos galimybes, panašių pirkimo sutarčių vykdymo patirtį, apsirūpinimą medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius duomenis.
2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokią ekonominę ir techninę informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius ekonominius ir techninius reikalavimus. Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti šią informaciją:
4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos, perkančioji organizacija gali priimti kitoki¹, jos nuomone, tinkam¹ informacij¹;
9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtingas ar specialiosios paskirties, perkančioji organizacija gali paprayti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų nepriklausomi ekspertai;
11) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą ekonominę ir techninę informaciją.
3. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
3. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
5. Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjų (rangovų) kvalifikacijai tokių reikalavimų, kurie dirbtinai sumažintų galimą konkurenciją.
6. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tiekėjų (rangovų) pasiūlymus dėl to, kad šiuos pasiūlymus pateikė fiziniai asmenys ar bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su tiekėjų (rangovų) grupe, turi teisę pareikalauti, kad tiekėjų (rangovų) grupė įregistruotų bendrą veiklą.
7. Perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustato, kad jis pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis ir, perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).
8. Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.
6 7straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
1. Komisija Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tam atitinkamuose pirkimo etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų dokumentus ir informaciją, nustatytus io straipsnio 2 dalyje patvirtinanči¹ jo teisinį statusą, ekonominę, finansinę būklę, technines ir gamybos galimybes, panašių pirkimo sutarčių vykdymo patirtį, apsirūpinimą medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius duomenis .
2. Komisija Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, koki¹ teisinio statuso, finansinės būklės, ekonominę ir techninę informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad Komisija perkančioji organizacija nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius ekonominius ir techninius reikalavimus. Komisija Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti šią informaciją:
4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos, Komisija perkančioji organizacija gali priimti kitoki¹, jos nuomone, tinkam¹ informacij¹;
9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtingas ar specialiosios paskirties, Komisija perkančioji organizacija gali paprayti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų nepriklausomi ekspertai;
11) apie tiekėjo (rangovo) finansinę būklę;
11 12) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą ekonominę ir techninę informaciją.
3. Komisijos Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 12 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
3. 4. Komisijos Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 12 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
5. 6. Komisija Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjų (rangovų) kvalifikacijai tokių reikalavimų, kurie dirbtinai sumažintų galimą konkurenciją.
6. 7. Komisija Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tiekėjų (rangovų) pasiūlymus dėl to, kad šiuos pasiūlymus pateikė fiziniai asmenys ar bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Komisija Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su tiekėjų (rangovų) grupe, turi teisę pareikalauti, kad tiekėjų (rangovų) grupė įregistruotų bendrą veiklą.
7. 8. Komisija Perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustato, kad jis pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis ir, perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Komisija Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).
8. 9. Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka Komisijos perkančiosios organizacijos reikalavimus.
1. Įstatymo projekto 5 straipsnyje (siūlomame alternatyviniame variante - 6 str.) yra nustatyta, kad “…pirkimams organizuoti ir juos vykdyti sudaroma Viešojo pirkimo komisija”. Todėl tikslinga šiame ir kituose įstatymo straipsniuose reglamentuoti komisijos veiklos sąlygas taip, kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai nustatytas funkcijas.
2. Esminis įmonės patikimumo rodiklis - jos finansinė būklė. Bloga įmonės finansinė būklė tiesiogiai siejasi su didele jos įsipareigojimų įvykdymo rizika. Todėl į tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų sąrašą būtina įtraukti duomenis ir apie jo finansinę būklę. Tuo tarpu Vyriausybė mano, kad šis rodiklis neturėtų dominti perkančiosios organizacijos ir rekomenduoja tiekėjo (rangovo) patikimumo įvertinimui apsiriboti įmonės techninėmis charakteristikomis, jos darbuotojų kvalifikacija.
7.
7 straipsnis. Pranešimo būdas
1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami raštu.
2. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai, sprendimai arba kiti pranešimai būtų perduodami visiems tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.
7 8 straipsnis. Pranešimo būdas
1. Komisijos Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami raštu, o derybos protokoluojamos. Derybų protokolus pasirašo Komisijos pirmininkas ir derybose dalyvavę Komisijos nariai.
2. Komisija Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai, sprendimai arba kiti pranešimai būtų perduodami visiems tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.
1. Derybų viešumui užtikrinti siūloma įteisinti privalomą jų protokolavimą.
8.
8 straipsnis. Užsienio tiekėjų (rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas
Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikacinius duomenis.
8 9 straipsnis. Užsienio tiekėjų (rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas
Komisija Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų pateiktus kvalifikacinius duomenis. Reikalavimai užsienio gamintojams (rangovams) pateikti dokumentus negali skirtis nuo reikalavimų keliamų vietos gamintojams (rangovams).
1. Siekiant vykdyti ES direktyvų reikalavimus siūloma suvienodinti reikalavimus konkurso dokumentams, kuriuos privalo pateikti užsienio ir vietos tiekėjai (rangovai).
9.
9 straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas
1. Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų arba paslaugų techniniai, kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, sertifikavimo, išbandymo reikalavimai ir terminologija, neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors tiekėjams (rangovams), jeigu šie reikalavimai nepagrįsti pirkimo objekto ypatumais. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto, naudodama pakankamai tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po šių nuorodų turi būti įrašyti žodžiai “arba ekvivalentiškas”.
9 10 straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas
1. Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų arba paslaugų techniniai, kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, sertifikavimo, išbandymo reikalavimai ir terminologija, neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors tiekėjams (rangovams), jeigu šie reikalavimai nepagrįsti pirkimo objekto ypatumais. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai Komisija perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto, naudodama pakankamai tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po šių nuorodų turi būti įrašyti žodžiai “arba ekvivalentiškas”.
10.
10 straipsnis. Dokumentų kalba
Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai pateikiami bent viena iš šių kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų), kai apie vykdomus pirkimus pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje.
10 11 straipsnis. Dokumentų kalba
Komisija Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai pateikiami anglų, o jiems pageidaujant ir bent viena iš šių kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų), kai apie vykdomus pirkimus pagal šio įstatymo 12 11 straipsnio 4 3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje.
1. Siekiant, kad viešame konkurse būtų didesnė užsienio tiekėjų konkurencija siūloma sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir pateikti jiems konkurso dokumentus į jiems pageidaujamą kalbą. (Dokumentų vertimo kaštai įtraukiami į konkurso dokumentų kainą, kurią privalo sumokėti juos pageidaujantis įsįgyti tiekėjas (rangovas). Vyriausybė mano, kad pageidaujantys dalyvauti viešojo pirkimo konkurse užsienio šalių tiekėjai privalo patys pasirūpinti konkurso dokumentų vertimu į jiems pageidaujamą kalbą.
11.
11 straipsnis. Informaciniai skelbimai
1. Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų, ir informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
2. Perkančioji organizacija:
1) ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų kovo 1 d. skelbia išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais finansiniais metais “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų, konkurencinių derybų ir kainų apklausos pirkimo atveju, be jau nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo procedūrose skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Ši informacija išsiunčiama “Valstybės žinių” leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo. Joje nurodoma su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas ir kaina;
4) per 15 dienų nuo sutarties įvykdymo “Valstybės žinių”specialiajame leidinyje ‘Informaciniai pranešimai” skelbia sutarties įvykdymo rezultatus.
3. Perkančioji organizacija privalo skelbti apie vieuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje, kai: … .
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų vertės yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes.
11 12 straipsnis. Informaciniai skelbimai
1. Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų, ir informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir galutinius sudarytų sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
2. Perkančioji organizacija:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų kovo 1 d. skelbia išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais finansiniais metais “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai praneimai”, o io straipsnio 3 4 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
2) per 5 dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie sudarytą pirkimo sutartį, sutartyje nurodytą kainą ir diskontuotą kainą;
3) per 15 dienų nuo pirkimo sutarties įvykdymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie galutinius sutarties įvykdymo rezultatus ir galutinę faktinę kainą bei faktinę diskontuotą kainą.
2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų, konkurencinių derybų ir kainų apklausos pirkimo atveju, be jau nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo procedūrose skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Ši informacija išsiunčiama “Valstybės žinių” leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo. Joje nurodoma su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas ir kaina;
4) per 15 dienų nuo sutarties įvykdymo “Valstybės žinių”specialiajame leidinyje ‘Informaciniai pranešimai” skelbia sutarties įvykdymo rezultatus.
3. Komisija:
1) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų, konkurencinių derybų, kainų apklausos (supaprastinto konkurso) atvejais kvietimus dalyvauti pirkimo procedūrose skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
2) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo konkurso pabaigos skelbia informaciją apie konkurso rezultatus, “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Joje nurodoma skelbto konkurso rezultatai apie konkurso nugalėtoją, sutartyje nurodytą ir diskontuot¹ kainas.
3. 4. Perkančioji organizacija ar Komisija šio įstatymo nustatyta tvarka privalo skelbti apie vieuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje, kai:… .
4. 5. io straipsnio 3 4 dalyje nurodytos pirkimų vertės yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes.
1. Pirkimų viešumui užtikrinti ir savalaikiai informuoti suinteresuotus asmenis apie konkursą, jo eigą ir galutinius įvykusio pirkimo rezultatus siūloma tiksliai ir aiškiai reglamentuoti viešiesiems pirkimams privalomus skelbimus. Siūloma visose viešojo pirkimo stadijose viešai skelbti pirkimo faktinę bei diskontuotas kainas. Vyriausybė pasisako už tai, kad skelbiant galutinius pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus jo diskontuotos kainos skelbti nereikia. Tai akivaizdžiai prieštarauja viešumo nuostatai, nes konkurso nugalėtojas nustatomas būtent pagal tiekėjo (rangovo) pasiūlytą pirkimo mažiausią diskontuotą kainą, kuri po to tampa esminiu sutarties vykdymo kriterijumi.
12.
12 straipsnis. Pirkimo būdai
Viešasis pirkimas vykdomas šiais būdais:
1) atvirojo konkurso;
2) riboto konkurso;
3) konkurencinių derybų;
4) pirkimo i vienintelio altinio;
5) kainų apklausos.
12 13 straipsnis. Pirkimo būdai
Viešasis pirkimas vykdomas šiais būdais:
1) atvirojo konkurso;
2) riboto konkurso;
3) konkurencinių derybų;
4) pirkimo i vienintelio altinio;
5) kainų apklausos (supaprastinto konkurso).
13.
13 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka
Perkančioji organizacija pirkimą riboto konkurso, konkurencinių derybų, iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos būdais gali vykdyti tik esant šio įstatymo II skyriaus trečiajame, ketvirtajame, penktajame ir šeštajame skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais pirkimas vykdomas atvirojo konkurso būdu.
13 14 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka
Komisija Perkančioji organizacija pirkimą riboto konkurso, konkurencinių derybų, iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos (supaprastinto konkurso) būdais gali vykdyti parenka tik esant šio įstatymo II skyriaus trečiajame, ketvirtajame, penktajame ir šeštajame skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais pirkimas vykdomas atvirojo konkurso būdu.
14.
14 straipsnis. Pirkimų nedalomumas
1. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.
2. Perkančioji organizacija pirkimo būdą privalo pasirinkti priklausomai nuo visos pirkimo vertės (prekių ir paslaugų vertės - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertės), vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis.
3. Pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
14 15 straipsnis. Pirkimų nedalomumas
1. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Komisija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims skelbiami viešieji pirkimai šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Perkančioji organizacija pirkimo būdą privalo pasirinkti Komisija pirkimą šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo priklausomai nuo visos pirkimo vertės (prekių ir paslaugų vertės - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertės), vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis.
3. Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekių, darbų bei paslaugų identifikacija (individualizacija, atskyrimas nuo tapačių) atliekama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
1. Atskirais atvejais perkančiajai organizacijai gali būti patogus ir netgi ekonomiškai naudingas viešojo pirkimo skaidymas. Todėl siūloma atitinkama įstatymo projekto pataisa, reglamentuojanti viešojo pirkimo skaidymą taip, kad nebūtų pažeisti valstybės interesai.
Vyriausybės teikiamoje redakcijoje kalbama apie pirkimo būdo pasirinkimą pagal jo vertę. 2.
2.Pagal šį įstatymą pirkimo būdai pasirenkami neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Pirkimo vertės dydis yra aktualus nustatant šio įstatymo taikymo privalomumą. Todėl siūloma atitinkama straipsnio pataisa.
2. Siekiant riboti piktnaudžiavimus skaidant viešuosius pirkimus siūloma padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos atsakomybę tikslinant viešojo pirkimo apibrėžimą.
15.
15 straipsnis. Atvirasis konkursas
Perkančioji organizacija, rengdama atvirąjį konkursą, šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus (rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus.
15 16 straipsnis. Atvirasis konkursas
Perkančioji organizacija Komisija, rengdama atvirąjį konkursą, šio įstatymo 11 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus (rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus.
16.
16 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse turinys
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:
2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur jos turi būti atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis ir vieta;
16 17 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse turinys
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:
2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur jos turi būti atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis ir vieta;
17.
17 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
1. Perkančioji organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.
2. Perkančioji organizacija privalo pateikti arba išsiųsti konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos gavimo dienos.
17 18 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
1. Komisija Perkančioji organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio užmokestis, kurį sudaro dokumentų vertimo į užsienio kalbą, kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.
2. Komisija Perkančioji organizacija privalo pateikti arba išsiųsti konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 3 dienas nuo jų paraiškos gavimo dienos.
18.
18 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso dokumentuose pateikiama:
6) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
8) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų - šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyti privalomieji reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, o tais atvejais, kai tokie reikalavimai nenustatyti, perkančiosios organizacijos keliami reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui;
12) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);
16) informacija, kad pasiūlymai bus įvertinami bei palyginami litais. Užsienio valiuta pateikti pasiūlymai bus perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko nustatytus ir paskelbtus lito ir kitų užsienio valiutų santykius pasiūlymų vertinimo dienai;
17) perkančiosios organizacijos pareigūnų, tarnautojų arba Komisijos narių (vieno arba kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
18) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;
18 19 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso dokumentuose pateikiama:
6) kainos indeksavimo dėl infliacijos tvarka ir sąlygos;
6 7) perkančiosios organizacijos Komisijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
8 9) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant šio įstatymo 14 15 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų - šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;
10 11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyti privalomieji reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui o tais atvejais, kai tokie reikalavimai nenustatyti perkančiosios organizacijos keliami reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui
konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
12 13) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti Komisijos konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija Komisija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);
16 17) informacija, kad pasiūlymai vieojo pirkimo objektai bus įvertinami bei palyginami litais. Užsienio valiuta pateikti pasiūlymai bus perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko nustatytus ir paskelbtus lito ir kitų užsienio valiutų santykius pasiūlymų vertinimo dienai;
17 18) perkančiosios organizacijos Komisijos narių pareigūnų, tarnautojų arba Komisijos narių (vieno arba kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
18 19) kiti perkančiosios organizacijos Komisijos pagal šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;
1. Papildomas ir patikslinamas konkurso dokumentų turinys.
19.
19 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai
1. Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo praymo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas duoti paaiškinimą.
2. Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra pateikusi konkurso dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip 9 dienos iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
19 20 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai
1. Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija Komisija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija Komisija atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija Komisija į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo praymo gavimo dienos. Perkančioji organizacija Komisija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas duoti paaikinim¹.
2. Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija Komisija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija Komisija yra pateikusi konkurso dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip 9 dienos iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
20.
20 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas
1. Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo dienos “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 36 dienų.
3. Perkančioji organizacija privalo pateikti kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas yra gautas, nurodydama jo gavimo dieną ir valandą.
20 21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas
1. Perkančioji organizacija Komisija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo dienos “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 11 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 36 dienų.
3. Perkančioji organizacija Komisija privalo pateikti kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas yra gautas, nurodydama jo gavimo dien¹ ir valand¹.
21.
21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
1. Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo galutinio pasiūlymų pateikimo termino dienos.
2. Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino, nevirijant io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.
3. Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas (rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo konkurso pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą.
4. Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo terminui.
21 22 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
1. Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos.
2. Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija Komisija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino, nevirijant io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.
3. Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai Komisijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas (rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos Komisijos prašymą pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo konkurso pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą.
4. Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija Komisija jį gavo prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo terminui.
22.
22 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
3. Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas (rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė, ar netinkamai vykdė įsipareigojimus perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti papildomus privalomuosius reikalavimus konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui.
22 23 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta sąlygomis ir tvarka, būtų užtikrinamas visiems tiekėjams (rangovams) vienodu piniginiu u˛statu: ne ma˛esniu kaip 1% ir ne didesniu kaip 5% numatomo pirkimo kainos.
2. Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pirkimo sutarties įvykdymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka būtų užtikrinamas banko ar draudimo bendrovės garantu.
3. Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas (rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė, ar netinkamai vykdė įsipareigojimus perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams.
Komisija gali vykdyti konkursą nereikalaujant iš visų tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, o konkursą vykdyti be sutarties įvykdymo užtikrinimo leidžiama tik turint Vyriausybės leidimą.
4. Konkurso pasiūlymų galiojimo, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimų taikymo sąlygos ir tvarka nustatomi vadovaujantis LR civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
1. Siūloma nustatyti vieninga visiems tiekėjams (rangovams) pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo tvarka.
2. Siekiant sumažinti viešųjų pirkimų riziką siūloma įteisinti privalomą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo banko ar draudimo bendrovės garantu reikalavimą.
Konkretizuojama sutarties įsipareigojimų įvykdymo garanto forma, eliminuojant galimybę užstatyti pirkėjui kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
3. Siūloma nustatyti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo gali būti nereikalaujama tik tokiais atvejais, kai yra gautas …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.