LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.03:2003 „STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 15 d. Nr. 231 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.; 2.2. šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami nuo 2003 m. liepos 1 d. 3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „reglamentas“, „statyba“. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.03:2003 STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame statybos techniniame reglamente (toliau – Reglamentas) pateikiami konstrukcijų saugos ir patikimumo bei ilgaamžiškumo privalomieji reikalavimai, įskaitant geotechninius reikalavimus, atsparumą ugniai bei statybos darbų atlikimą, ir duodamos rekomendacijos, kaip juos įvykdyti. 2. Šis Reglamentas yra suderintas ir pagrįstas atitinkamais LST L EN [6.3-6.11] privalomaisiais reikalavimais, Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 Mechaninis atsparumas ir stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr. 2 Gaisro sauga. 3. Projektuojant naujus statinius, Reglamento nuostatos taikomos, atsižvelgiant į įvairių konstrukcijų projektavimo ypatumus, išdėstytus atitinkamuose (gelžbetoninių, plieninių, plieno ir betono kompozitinių, medinių, mūrinių, aliumininių, žemės drebėjimui atsparių konstrukcijų, geotechninio) projektavimo reglamentuose. 3.1. Kol neįteisinti visi europinę (EN) ir pasaulinę (ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba) neparengti visi 3 punkte išvardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali būti naudojami atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai, pasiekiant ne mažesnį patikimumą, negu nustatytas šio reglamento IV skyriaus II skirsnyje ir 3 punkte išvardytuose reglamentuose. 3.2. Derinant skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, atliekama 3.1 p. aptartoji patikimumo analizė atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius: 3.2.1. charakteristines reikšmes ir jų fraktilio lygį; 3.2.2. dalinius patikimumo koeficientus, įskaitant ir konversijos, darbo sąlygų ir kitus, jeigu jie yra, koeficientus; 3.2.3. įrąžų ir atsparumo skaičiavimo deterministinių modelių ir patikimumo laidavimo modelių paklaidas (atsitiktines ir sistemingas); 3.2.4. konstrukcijų ir medžiagų kontrolei, bandymams ir tyrinėjimams naudojamų metodikų ir įrangos paklaidas. 3.3. Kai kuriems statiniams, pvz., atominiams įrenginiams, užtvankoms ir kt., projektuoti gali prireikti kitokių techninių sąlygų, negu nustatytos šiame Reglamente. 4. Reglamente nurodomos siekiamo racionalaus patikimumo reikšmės. Kartu su kontrolės ir priežiūros priemonėmis jos lemia, kad bus pasiektas reglamentuojamas konstrukcijų patikimumas su sąlyga, kad yra palaikomas tinkamas darbo ir kontrolės lygis. 5. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statinio projektavimo ir 3 p. nurodytų konstrukcijų ir geotechnikos projektavimui ir kontrolei skirtų normatyvinių dokumentų rengimo veikla. II SKYRIUS. NUORODOS 6. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 6.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai; 6.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys; 6.3. (LST L ENV 1991-1:2000) – (LST L ENV 19915:2002) Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms (1–5 dalys); 6.4. (LST L ENV 1992-1-1:2000) – (LST L ENV 1992-4:2002) Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas (1–4 dalys); 6.5. (LST L ENV 1993-1-1+A1+A2:2000) – (LST L ENV 1993-6:2002) Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas (1-6 dalys); 6.6. (LST L ENV 1994-1-1:2000) – (LST L ENV 1994-2:2002) Eurokodas 4. Plieno ir betono kompozitinių konstrukcijų projektavimas (1–2 dalys); 6.7. (LST L ENV 1995-1-1:2000) – (LST L ENV 1995-2:2002) Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas (1–2 dalys); 6.8. (LST L ENV 1996-1-1:2000) – (LST L ENV 1996-3:2000) Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas (1–3 dalys); 6.9. (LST L ENV 1997-1:2001) – (LST L ENV 1997-3:2001) Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas (1–3 dalys); 6.10. (LST L ENV 1998-1-1:2002) – (LST L ENV 1998-5:2002) Eurokodas 8. Žemės drebėjimui atsparių konstrukcijų projektavimas (1–5 dalys); 6.11. (LST L ENV 1999-1-1:2000) – (LST L ENV 1999-2:2000) Eurokodas 9. Aliumininių konstrukcijų projektavimas (1–2 dalys); 6.12. RSN 145-92 Gelžbetoninių konstrukcijų statistinis skaičiavimas; 6.13. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos. III SKYRIUS. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 7. Reglamente pateikiamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2003 [6.1] pateiktas sąvokas ir apibrėžimus. IV SKYRIUS. ŽYMENYS 8. Dauguma Reglamente pateikiamų žymenų atitinka LST ISO 3898:2002 [6.2] žymenis. V SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAVIMUI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 9. Konstrukcijų atsparumo projektavimas grindžiamas racionalaus patikimumo P = 1 – α (α – racionali ribinių būvių tikimybė per visą konstrukcijų gamybos, statybos ir statinio eksploatacijos laikotarpį) siekimu. 10. Racionaliomis laikomos tokios α arba P reikšmės, kai konstrukcijos statybos ir eksploatacijos išlaidų suma, atsižvelgiant į pasirinktos α tikimybės ribinio būvio ekonominius nuostolius ir žmonių saugą bei į skirtingą išlaidų laiką, būtų minimali. 11. Patikimumo sąvoka aprėpia ir ilgaamžiškumą, išliekamumą gaminant, pervežant, sandėliuojant, statant bei konstrukcijos apžiūros ir remonto galimybę. 12. Konstrukcija turi būti taip suprojektuota ir sumontuota, kad dėl tokių poveikių kaip gaisras, sprogimas, smūgis arba žmonių klaidos nebūtų didesnių nuostolių nei nuo įprastų poveikių. 13. Konstrukcija turi būti suprojektuota ir sumontuota taip, kad per numatytą eksploatacijos laikotarpį ji atitiktų racionalaus patikimumo reikalavimus: 13.1. būtų atspari visiems poveikiams ir įtakoms, kurių gali pasitaikyti vykdant statybos darbus ir konstrukciją eksploatuojant; 13.2. tenkintų jai keliamus panaudojimo reikalavimus. 14. Potencialius nuostolius galima maksimaliai sumažinti tinkamu vienos arba kelių priemonių taikymu: 14.1. maksimaliai sumažinti gresiančius konstrukcijai pavojus; 14.2. parinkti tokią konstrukcijos formą, kuriai numatomi pavojai turi nedidelę įtaką; 14.3. parinkti tokią konstrukcijos formą ir tokį konstravimą, kurie maksimaliai lokalizuotų irimą, t. y. kad atskiro elemento ar jo pavojingos zonos irimas nesukeltų didelio masto avarijos, pvz., statinio ar jo dalies didelio tūrio irimo arba griūties; 14.4. maksimaliai vengti tokių konstrukcinių sistemų, dėl kurių galima griūtis be įspėjamų požymių; 14.5. tarpusavyje jungti konstrukcijas ar jų sudedamąsias dalis. 15. Pateikti reikalavimai turi būti įgyvendinami parenkant kiekvienam projektui tinkamas medžiagas, skaičiuojant ir konstruojant bei detalizuojant projektavimo, gamybos, vykdymo ir panaudojimo (eksploatavimo) kontrolės veiksmus. II SKIRSNIS. PATIKIMUMO DIFERENCIACIJA 16. Projektuojant konstrukcijas, gali būti taikomi trys alternatyvūs patikimumo metodai: 16.1. dalinių koeficientų (toliau – DK) metodas; 16.2. DK metodas su bandymais; 16.3. tiesioginis informacinis-statistinis (toliau – TIS) metodas. Pastabos: ü iki šiol dažniausiai buvo taikomas pirmasis metodas, tačiau antrojo ir trečiojo               metodų taikymas išplečia projektavimu sprendžiamų uždavinių sritį bei             leidžia, nemažinant patikimumo, gauti ekonomiškesnius sprendimus (žr. taip                       pat Reglamento 1 priedą); ü pirmieji du metodai grindžiami deterministiniu poveikių ir atsparumo     skaičiavimu ir netiesioginiu patikimumo laidavimu, taikant dalinius        patikimumo koeficientus. 17. Skirtingas racionalaus patikimumo lygmuo pasirenkamas atsižvelgiant į: 17.1. ribinio būvio priežastį ir pobūdį; 17.2. tikėtinų ribinio būvio padarinių mastą – grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai, galimą ekonominę žalą, socialinius padarinius ir visuomenės reakciją įvykus ribiniam būviui; 17.3. išlaidas ir priemones, reikalingas ribinio būvio rizikai sumažinti; 17.4. valstybinės, regioninės ir vietinės reikšmės statiniams taikytino skirtingo patikimumo lygmenį. 18. Reikiamas konstrukcijų patikimumo lygmuo diferencijuojamas, išskiriant (rūšiuojant) konstrukcijas arba jų elementus, laikantis projektavimo, statybos ir eksploatacijos procesų reglamentų ir išvardytų procesų tinkamos kontrolės ir priežiūros priemonių, kurių paskirtis prognozuoti ir riboti tikimybę tokių ribinių būvių, kurie įvyksta: 18.1. dėl žmonių klaidų projektuojant, gaminant dirbinius, statant ir eksploatuojant statinius; 18.2. dėl atsitiktinių veiksnių nepalankaus sutapimo. 19. Taikant deterministinį skaičiavimą, pasirenkami: 19.1. skaičiuotinės situacijos, apkrovų variantai ir apkrovų deriniai; 19.2. deterministinio apskaičiavimo mechaniniai modeliai. 20. Laiduojant patikimumą nustatoma: 20.1. racionalaus patikimumo ir ilgaamžiškumo siekiamas lygmuo; 20.2. apkrovų, medžiagų bei gruntų stiprio reprezentacinių reikšmių, mechaninių modelių paklaidų ir kitų pagrindinių kintamųjų tikimybinių skirstinių rodikliai, pvz., vidurkiai, dispersijos, charakteristinės reikšmės; 20.3. DK, DK su bandymais ir TIS metodams (žr. Reglamento 16 p.) – atitinkamai charakteristinės reikšmės, daliniai patikimumo koeficientai ir tiesioginės informacinės-statistinės patikimumo analizės modeliai bei atitinkami tikimybiniai rodikliai. 21. Projektavimo ir kontrolės procedūromis racionalus patikimumas pasiekiamas nustatant: 21.1. patikimumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus; 21.2. reikiamus patikimumo ir kitus dalinius koeficientus bei atliekant deterministinį poveikių efekto ir atsparumo skaičiuotinių reikšmių palyginimą (DK ir DK su bandymais metoduose); 21.3. apkrovų, medžiagų arba gruntų stiprio, geometrijos matmenų rodiklių, atsparumo ir poveikių efekto (pvz., įrąžos) apskaičiavimo modelių paklaidų ir kitų pagrindinių kintamųjų tikimybinius rodiklius ir atliekant tikimybinį patikimumo skaičiavimą (TIS metode); 21.4. gruntų savybes ir aplinkos įtaką bei pasirenkant preliminarių tyrinėjimų tinkamą apimtį bei kokybę; 21.5. konstrukcijų, sudarytų iš jungiamų elementų, vientisumą (konstrukcijų integralumą); 21.6. konstravimo taisykles; 21.7. kontrolės ir priežiūros taisykles projektuojant, gaminant dirbinius, statant ir eksploatuojant statinius. 22. Dėl įvairių priežasčių atitinkamose sąlygose galima ribinių būvių rizika, todėl reikalingos priemonės mažinti šią riziką siekiamu patikimumo lygmeniu. Vienos priemonės sugriežtinimas kompensuojamas kita švelnesne priemone. 23. Jeigu nenumatyta kitaip, taikant DK ir DK su bandymais metodus, patikimumas diferencijuojamas poveikių dalinius koeficientus gF dauginant iš svarbos koeficiento KFI, kuris nustatomas iš Reglamento 3 priedo 3 lentelės, bei numatant atitinkamą projektavimo ir atlikimo priežiūrą pagal Reglamento 3 priedo 4 ir 5 lenteles. Taikant TIS metodą patikimumas diferencijuojamas pagal Reglamento 1 priedo 3 punktą. Išsamiau apie patikimumo diferenciaciją ir valdymą žr. Reglamento 1, 3 ir 4 prieduose. III SKIRSNIS. SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS 24. Atitinkamos skaičiuotinės situacijos modeliuojamos analizuojant konstrukcijos reakcijos poveikiams, kai konstrukcija atlieka savo funkciją, aplinkybes. Numatytos skaičiuotinės situacijos turi būti pakankamai apibrėžtos ir parinktos taip, kad aprėptų visas galimas konstrukcijos montavimo (gamybos) ir panaudojimo sąlygas. Išskiriamos šios skaičiuotinių situacijų klasės: 24.1. nuolatinės situacijos, atitinkančios normalias eksploatacijos sąlygas; 24.2. trumpalaikės situacijos, atitinkančios konstrukcijos laikinas darbo sąlygas, pvz., statybos ar remonto metu; 24.3. ypatingos situacijos, atitinkančios išskirtines konstrukcijos sąlygas, tokias kaip gaisras, sprogimas, smūgis; 24.4. seisminės situacijos, atitinkančios veikiamos seisminių poveikių konstrukcijos sąlygas. Pastaba: ü informacija apie kiekvienos tokios klasės būdingąsias situacijas yra         pateikiama statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 3 p.). IV SKIRSNIS. SKAIČIUOTINIS EKSPLOATACIJOS LAIKOTARPIS 25. Skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis tai planuojamas laikotarpis, kuriuo konstrukcija bus naudojama numatytiems tikslams, esant atitinkamai priežiūrai, tačiau neatliekant esminių pertvarkymų. 26. Skaičiuotinį eksploatacijos laikotarpį būtina nurodyti. Siūlomos kategorijos pateikiamos 1 lentelėje. Lentelėje pateikiamos reikšmės taip pat taikytinos nuo laiko priklausančiai konstrukcijų reakcijai nustatyti, pvz., su nuovargiu susijusiems skaičiavimams (žr. taip pat STR 2.05.04:2003 [6.13] 10 priedą). 1 lentelė Skaičiuotiniai eksploatacijos laikotarpiai Skaičiuotinio eksploatacijos laikotarpio kategorija Siūlomas skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis (metais) Pavyzdžiai 1 2 3 4 5 Iki 10 10-25 15-30 50 100 Laikinos konstrukcijos* Pakeičiamos konstrukcijų dalys, pvz., darbinių platformų sijos, atraminiai guoliai Žemės ūkio ir panašios konstrukcijos Pastatų konstrukcijos ir kitos įprastosios konstrukcijos Monumentalūs pastatai, tiltai ir kitos statybinės konstrukcijos * Konstrukcijos arba jų dalys, kurias galima išmontuoti tam, kad vėl būtų galima panaudoti, nepriskiriamos laikinosioms konstrukcijoms. V SKIRSNIS. ILGAAMŽIŠKUMAS 27. Konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad esant numatytai priežiūrai ir remontui bei nepaisant nusidėvėjimo ji išliktų tinkama visą skaičiuotinį eksploatacijos periodą. 28. Norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos ilgaamžiškumą, turi būti atsižvelgta į šiuos tarpusavio veiksnius: 28.1. planuojamą konstrukcijos paskirtį bei galimus jos pokyčius ateityje; 28.2. konstrukcijos reakcijos poveikiams būtinus kriterijus; 28.3. prognozuojamąją aplinkos įtaką; 28.4. medžiagų sudėtį, savybes ir jų reakciją konstrukcijos poveikiams; 28.5. konstrukcinės sistemos parinkimą; 28.6. konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių formą; 28.7. darbuotojų kvalifikaciją ir kontrolės lygį; 28.8. ypatingas apsaugos priemones; 28.9. eksploatacijos laikotarpio numatytą konstrukcijų priežiūrą. 29. Nusidėvėjimo lygmuo prognozuojamas skaičiavimais, eksperimentais, ankstesne konstrukcijų eksploatavimo patirtimi arba visų šių priemonių deriniu. Priemonės, lemiančios nusidėvėjimo sumažinimą ir ilgaamžiškumą, detalizuojamos atitinkamuose įvairių konstrukcijų (žr. Reglamento 3 p.) skaičiavimo statybos techniniuose reglamentuose. 30. Projektuojant turi būti atsižvelgta į aplinkos sąlygas, numatyta šių sąlygų reikšmė konstrukcijos ilgaamžiškumui ir pasirinktos reikiamos priemonės medžiagoms bei gaminiams apsaugoti. VI SKIRSNIS. KOKYBĖS PRIEMONĖS 31. Konstrukcijos kokybės laidavimo priemonės turi atitikti projektavimo prielaidų reikalavimus. Šios priemonės aprėpia patikimumo reikalavimų nustatymą, įgyvendinimo organizavimą ir projektavimo, vykdymo bei eksploatavimo kontrolę. VI SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PRIELAIDOS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 32. Projektuojant konstrukcijas, priimamos šios prielaidos: 32.1. konstrukcinių sistemų principinius sprendimus parenka ir projektuoja kvalifikuoti ir patyrę projektuotojai; 32.2. projekto vykdytojai turi būti pakankamai įgudę ir patyrę; 32.3. turi būti garantuojama visų darbų (projektavimo įstaigose, gamyklose bei kitose įmonėse, taip pat statybvietėse) tinkama priežiūra bei kokybės kontrolė; 32.4. statybos medžiagos ir gaminiai yra naudojami taip, kaip numatyta Reglamento 3 p. išvardytuose statybos techniniuose reglamentuose bei galiojančiuose pagalbiniuose medžiagų bei gaminių normatyviniuose dokumentuose; 32.5. eksploatuojama konstrukcija yra atitinkamai prižiūrima; 32.6. konstrukcijos naudojimas atitinka projekto numatytas prielaidas. 33. Esant projekte numatytoms kontrolės ir priežiūros sąlygoms, pagrindiniais kintamaisiais, t. y. atsitiktiniais dydžiais, paprastai yra laikomi veiksniai: 33.1. nuolatiniai poveikiai, kintamųjų poveikių ir jų derinių ekstremaliosios reikšmės; 33.2. medžiagų mechaninių savybių ir geometrijos matmenų rodikliai; 33.3. poveikių efekto ir atsparumo deterministinio apskaičiavimo modelių paklaidos. Pastaba: ü konstrukcijų patikimumas dažniausiai projektuojamas ne tiesiogiai, t. y. tikimybiniu skaičiavimu (žr. Reglamento 16 p.), o netiesiogiai taikant dalinių          koeficientų (DK) metodą, t. y. taikant dalinius patikimumo koeficientus (pvz.,                medžiagoms, apkrovoms), kurie periodiškai koreguojami atsižvelgiant į     ilgamečius ribinių būvių statistinius duomenis ir projektavimo patirtį. II SKIRSNIS. RIBINIAI BŪVIAI 32. Ribiniais vadinami tokie būviai, kuriuos peržengus, konstrukcija neatitinka projekto numatytų reikalavimų. Ribiniai būviai sietini su nuolatine, laikinąja ir ypatingąja skaičiuotinėmis situacijomis (žr. Reglamento 24 p.). Išskiriami saugos ir tinkamumo ribiniai būviai, tačiau kai kuriais atvejais tikrinama ir eismo sauga. 35. Ribiniai būviai sietini su nuolatine, trumpalaike, ypatingąja ir seismine skaičiuotinėmis situacijomis (žr. Reglamento 26 p.). 36. Vieno iš dviejų ribinių būvių galima netikrinti, jeigu yra nustatyta, kad šis neįvyks, jeigu bus patikrintas ir neįvyks, kitas ribinis būvis. 37. Tikrinant ribinius būvius, susijusius su nuo laiko priklausančiais poveikiais, pvz., tikrinant nuovargiui, reikia atsižvelgti į konstrukcijos eksploatavimo laiką. Dauguma nuo laiko priklausančių poveikių yra komuliatyvūs. 38. Saugos ribiniai būviai: 38.1. atitinka griūtį arba kitą panašų konstrukcijos ribinį būvį; 38.2. taip pat laikomi būviai prieš pat konstrukcijos griūtį (tariamai nagrinėjami vietoj pačios griūties); 38.3. lemia žmonių saugą ir (arba) konstrukcijos ir jos sudedamųjų dalių saugą; Pastaba: ü tam tikromis aplinkybėmis, kai ribinis būvis lemia statinio ar patalpoje    esančių daiktų turinio apsaugą, jį reikia priskirti prie saugos ribinio būvio;          aplinkybės nustatomos tam tikram projektui, derinant jį su užsakovu ir        įgaliotomis institucijomis. 38.4. Reikia tikrinti šiuos saugos ribinius būvius: 38.4.1. konstrukcijos ar jos dalies, laikomos standžia, stabilumą; 38.4.2. deformacijas dėl konstrukcijos ar jos dalies virtimo mechanizmu, dėl suirimo, dėl visos konstrukcijos arba jos dalies stabilumo netekimo, įskaitant atramas ir pamatus; 38.4.3. dėl nuovargio ir kitų laikui bėgant susidariusių veiksnių ribinį būvį. Pastaba: ü ribinis būvis dėl per daug didelių deformacijų yra laikomas kaip konstrukcijos                    atsparumo netekimas dėl mechaninio nestabilumo. 39. Tinkamumo ribiniai būviai. 39.1. Jie apibrėžiami tokiomis sąlygomis, kurių netenkinant konstrukcija ar jos elementai nebeatitinka tinkamos ir patogios eksploatacijos reikalavimų. 39.2. tinkamumo reikalavimai yra susiję su: 39.2.1. statinių arba jų dalių funkcionavimo kokybe; 39.2.2. žmonių komfortu; 39.2.3. statinių ar jų dalių išvaizda. 39.3. Yra grįžtamieji ir negrįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai. 39.4. Jeigu kitaip nenustatyta, tinkamumo reikalavimai turi būti numatyti sutartyse ir (arba) projekte. 39.5. Tikrinant tinkamumo ribinius būvius, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius: 39.5.1. deformacijas ir poslinkius, bloginančius išvaizdą arba efektyvų konstrukcijos (pa)naudojimą (įskaitant įrangos funkcionavimą) ar sukeliančius apdailos arba nekonstrukcinių elementų irimą; 39.5.2. vibravimus, sukeliančius žmonėms diskomfortą, konstrukcijų arba jų atramų medžiagų irimą ir (arba) mažinančius ilgaamžiškumą arba funkcionavimo efektyvumą; 39.5.3. pažeidimus (įskaitant ir supleišėjimą), veikiančius konstrukcijų išvaizdą, ilgaamžiškumą arba jų funkcionalumą. Pastaba: ü papildomi tinkamumo kriterijai pateikiami atitinkamų konstrukcijų          projektavimo reglamentuose (žr. Reglamento 3 p.). 40. Saugos ir tinkamumo projektavimas. 40.1. Projektuojant tikrinama, ar saugos ir tinkamumo patikimumas nėra mažesnis, nei reikalaujama pagal Reglamento V skyriaus II skirsnį. 40.2. Projektuojant dalinių koeficientų (DK) metodu, taikomos pagrindinių kintamųjų, t. y. apkrovų, medžiagų savybių ir geometrijos matmenų rodiklių skaičiuotinės reikšmės. Reikšmės gaunamos, charakteristines arba reprezentacines reikšmes derinant su daliniais ir kitais koeficientais, kaip nurodoma Reglamento VII skyriaus III skirsnyje ir atitinkamų konstrukcijų projektavimo reglamentuose. 40.3. Projektuojant ribinius būvius DK metodu: 40.3.1. parenkami konstrukcijų sąrangos ir apkrovų modeliai atitinkamiems saugos ir tinkamumo ribiniams būviams, galimiems įvairiais apkrovimo atvejais įvairiose skaičiuotinėse situacijose. 40.3.2. tikrinama, ar modeliuose panaudojus skaičiuotines apkrovų, medžiagų savybių ir geometrijos matmenų reikšmes neperžengtos būvių ribos. Pastabos: ü projektavimas DK metodu nuodugniai aptariamas Reglamento 4 priede ir                    STR 2.05.04:2003 [6.13] 10 priede; ü tikrinimo principai ir taikymo taisyklės pateikiami Reglamento VII skyriaus                 III skirsnyje. 40.4. Kai kuriais atvejais skaičiuotines reikšmes galima nustatyti bandymu (žr. Reglamento VII skyriaus IV skirsnį). Reikšmės įvairiems ribiniams būviams parenkamos su ne mažesniu patikimumo lygmeniu, negu taikant DK metodą pagal Reglamento 40.1 papunkčio nuostatas. Pastaba: ü DK su bandymais projektavimo metodas nuodugniai aptariamas Reglamento              5 priede. 40.5. Skaičiuojant tiesioginiu informaciniu-statistiniu (TIS) projektavimo metodu (žr. Reglamento VII skyriaus V skirsnį), taikomi pagrindinių kintamųjų ir kitų atsitiktinių veiksnių reprezentacinių reikšmių tikimybiniai skirstiniai ir (arba) šių skirstinių rodikliai, pvz., vidurkiai, dispersijos, pagal kuriuos, taikant atsparumo ir poveikių efekto tikimybinius modelius, apskaičiuojamas arba tikrinamas saugos ir tinkamumo patikimumas. Pastaba: ü daugiau informacijos apie projektavimą TIS metodu pateikiama Reglamento               1 priede. III SKIRSNIS. PAGRINDINIAI KINTAMIEJI 41. Poveikiai ir aplinkos įtaka. 41.1. Poveikis yra aprašomas modeliu. Dažniausiai poveikio intensyvumas yra reprezentuojamas vienu atsitiktiniu dydžiu, kuris gali būti apibūdinamas keletu charakteristinių reikšmių, pvz., minimalia ir maksimalia reikšmėmis. Kai kurių poveikių (daugiakomponenčių poveikių) ir kai kurių tikrinimų (pvz., statinės pusiausvyros) daugiamatiškumas reprezentuojamas keliais dydžiais. Nuovargiui tikrinti ir dinaminei analizei dar gali būti reikalinga išsamiau pateikti kai kurių poveikių intensyvumą. 41.2. Reprezentacinės poveikių reikšmės apibrėžiamos atitinkamose statybos techninių reglamentų (žr. Reglamento 3 p.) dalyse ir apibūdinamos tikimybiniu skirstiniu ir (arba) šio skirstinio tikimybiniais rodikliais, pvz., vidurkiu, variacijos koeficientu ir charakteristinėmis reikšmėmis. 41.3. Įvairių konstrukcijų (žr. Reglamento 3 p.) skaičiavimuose pateikiama poveikių tikimybinių skirstinių ir (arba) šių skirstinių tikimybinių rodiklių, charakteristinių ar reprezentacinių reikšmių: 41.3.1. nustatymo (pagal statistinio tyrimo duomenis) metodika; 41.3.2. skaitmeninės reikšmės ir jų taikymas projektuojant DK, DK su bandymais ir tiesioginiu informaciniu-statistiniu metodais. Pastaba: ü kai kurių poveikių tikimybinių skirstinių parametrai, t. y. vidurkiai ir       variacijos koeficientai, charakteristinės ar reprezentacinės reikšmės,                     pateikiami STR 2.05.04. 41.4. Projektuojant ir konstruojant konstrukcijas, parenkant konstrukcijai medžiagas ir elementus, turi būti atsižvelgta į aplinkos įtakas, galinčias veikti konstrukcijos ilgaamžiškumą. 41.5. Jei tai įmanoma, aplinkos įtaka apibūdinama kiekybiškai. 42. Medžiagų ir gaminių mechaninių savybių rodikliai. 42.1. Pateikiamos medžiagų (įskaitant gruntus ir uolienas) arba gaminių savybių rodiklių (pvz., stiprio) tikimybinių skirstinių parametrai, pvz., vidurkiai ir variacijos koeficientai, charakteristinės reikšmės, už kurias mažesnių negali pasitaikyti su nurodytąja tikimybe hipotetiškai neribotoje bandymų serijoje. Jos dažniausiai atitinka konstrukcijos medžiagos tam tikros savybės statistinio skirstinio numatytąjį fraktilį. 42.2. Jeigu nenumatyta kitaip, stiprio rodikliui charakteristinė reikšmė turi būti 0,05 fraktilis, kai maža reikšmė yra nepalanki, ir 0,95 fraktilis, kai didelė reikšmė yra nepalanki; standumo rodikliui, pvz., tamprumo moduliui, valkšnumo rodikliui, charakteristinė yra vidurkio (0,5 lygio fraktilio) reikšmė. 42.3. Medžiagos savybės rodiklių reikšmės paprastai nustatomos standartiniais bandymais, atliekamais standartinėmis sąlygomis. Jeigu būtina perskaičiuoti bandymo duomenis į tuos dydžius, kurie, kaip yra priimta, parodo medžiagos reakciją, sukeltą konstrukcijų veikiančių poveikių ar grunto reakciją statybvietėje veikiančių poveikių, gali būti naudojamas konversijos daugiklis. Prireikus pateikiami duomenys apie medžiagos stiprio ar gaminio atsparumo sumažėjimą dėl pasikartojančios apkrovos. Pastaba: ü taikymo taisykles žr. Reglamento 4 priede ir statybos techniniuose          reglamentuose, išvardytuose Reglamento 3 p. 42.4. Medžiagos stipris gali turėti dvi charakteristines reikšmes: didžiausiąją ir mažiausiąją. Daugeliu atvejų taikoma tik mažiausioji reikšmė. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos skirtingos reikšmės atsižvelgiant į sprendžiamą problemą. Kur reikalingas didžiausio stiprio įvertinimas (pvz., betono tempimo stipris nustatant netiesioginių poveikių efektą), skaičiavimams turi būti taikoma nominalioji stiprio reikšmė. 42.5. Kai trūksta informacijos apie savybės rodiklių reikšmių statistinį skirstinį, gali būti taikoma nominalioji reikšmė; ten, kur savybės rodiklių nuokrypa neturi didelės įtakos ribinio būvio lygtims, charakteringąja reikšme gali būti vidutinioji reikšmė. 42.6. Medžiagų ar gaminių savybių rodiklių tikimybinių skirstinių parametrų reikšmės yra pateikiamos statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 3 p.) bei atitinkamose suderintose techninėse sąlygose ir kituose dokumentuose. Jeigu reikšmės yra nurodytos gaminių standartuose, kuriuose aptarta, kaip vadovautis interpretacijomis, reikia taikyti nepalankiausias reikšmes. 43. Geometrijos matmenų rodikliai. 43.1. Pateikiami geometrijos matmenų rodiklių tikimybinių skirstinių parametrai, pvz., vidurkiai ir variacijos koeficientai, charakteristinės reikšmės ir (arba), esant atsitiktiniams ekscentricitetams, tiesiog jų skaičiuotinės reikšmės. 43.2. Charakteristinės reikšmės dažniausiai atitinka projektinius geometrinius matmenis. 43.3. Geometrijos matmenų rodiklių reikšmės, kai reikia, gali atitikti tam tikrą nurodytą statistinio skirstinio fraktilį. 43.4. Konstrukcijų elementų netikslumai, numatomi projekte, ir sandūrų, pagamintų iš skirtingų medžiagų, nuokrypos turi būti tarpusavyje suderinti. 43.5. Geometrijos matmenų rodiklių tikimybiniai skirstiniai ir (arba) šių skirstinių tikimybiniai parametrai, charakteristinės reikšmės ir 43.4 p. nurodytieji netikslumai pateikiami statybos techniniuose reglamentuose, išvardytuose Reglamento 3 p. 44. Poveikių efekto ir atsparumo modeliai. 44.1. Skaičiavimai turi būti atliekami taikant tinkamus mechaninius modelius, įskaitant ir reikiamus pagrindinius kintamuosius. Modeliai turi tinkamai nustatyti konstrukcijų reakciją poveikiams ir atitinkamiems ribiniams būviams. 44.2. Paprastai projektavimui skirti modeliai turi būti grindžiami pripažintąja inžinerine teorija ir prireikus tikrinami eksperimentais. Pastaba: ü išsamesnė informacija pateikiama Reglamento 4 ir 5 prieduose. 44.3. Statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 3 p.) pateikiama deterministinio skaičiavimo mechaninių modelių paklaidos, o tiesioginio informacinio-statistinio skaičiavimo modeliams papildomai pateikiama patikimumo laidavimo, taikant šiuos tikimybinio skaičiavimo modelius, paklaidos (žr. Reglamento 1 priedą). Pastaba: ü duomenys apie kai kurių elementų atsparumo deterministinio skaičiavimo modelių              paklaidas pateikiami Reglamento 2 priede. 44.4. Modeliavimas, veikiant statiniams, dinaminiams ir ugnies poveikiams, reglamentuojamas STR 2.05.04:2003 [6.13]. VII SKYRIUS. PROJEKTAVIMAS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 45. Patikimumas projektuojamas taikant vieną iš alternatyvių projektavimo metodų: 45.1. dalinių koeficientų; 45.2. dalinių koeficientų su bandymais; 45.3. tiesioginį informacinį-statistinį. 46. Projektuojant turi būti pasiektas ne mažesnis kaip Reglamento V skyriaus II skirsnyje nurodytas patikimumo lygmuo. 47. Ypač svarbu suprojektuoti reikiamą patikimumą saugos ir tinkamumo ribiniams būviams. Pastaba: ü kai kurioms konstrukcijoms gali būti reikalingi ir kitokie tikrinimai, pvz.,                   nuovargiui; tai aptarta atitinkamose statybos techninių reglamentų, išvardytų                   Reglamento 3 p., dalyse. 48. Projektuojant turi būti pasirenkamos atitinkamos skaičiuotinės situacijos ir nustatyti nepalankiausi apkrovos atvejai. Tokiam nepalankiausiam apkrovos atvejui turi būti nustatyti poveikių derinių efektai. II SKIRSNIS. APRIBOJIMAI IR SUPAPRASTINIMAI 49. Šiame Reglamente ir STR 2.05.04:2003 [6.13] pateiktos statinės apkrovos veikiamų konstrukcijų saugos ir tinkamumo ribinių būvių tikrinimo taisyklės. Taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai dinaminiai efektai reprezentuojami tariamai statinėmis apkrovomis ir dinaminiais koeficientais. 50. Gali būti panaudotas supaprastintas ribinio būvio koncepcijos tikrinimas, kai: 50.1. atsižvelgiama tiktai į nepalankiausius projektavimo ribinius būvius ir apkrovų derinius, žinomus iš patirties ar nustatytus pagal specialius kriterijus; 50.2. tikrinimas atliekamas pagal supaprastintus būdus; 50.3. nustatytos tam tikros konstravimo taisyklės ir (arba) priemonės, be skaičiavimų garantuojančios saugos ir tinkamumo reikalavimus. Pastaba: ü tiems atvejams, kuriems kitų konstrukcijų skaičiavimo reglamentai nepateikia                    atitinkamų tikrinimo taisyklių, pvz., naujoms medžiagoms, specialioms   konstrukcijoms, neįprastiems ribiniams būviams taikyti, nurodymai           pateikiami STR 2.05.04:2003 [6.13] 10 priede. Kai atitinkamos taisyklės        pateikiamos, šis priedas gali būti laikomas kaip papildoma informacija. III SKIRSNIS. PROJEKTAVIMAS DALINIŲ KOEFICIENTŲ METODU 51. Dalinių koeficientų metodas grindžiamas ribinių būvių koncepcija, o reikiamas atsparumo patikimumas koreguojamas taikant skaičiuotines pagrindinių kintamųjų reikšmes. Taip tikrinama, kad visoms būtinoms skaičiuotinėms situacijoms ir nepalankiausiems apkrovų atvejams ribiniai būviai nebūtų viršijami, kai skaičiavimo modeliams naudojamos pagrindinių kintamųjų, t. y. poveikių, medžiagų savybių ir geometrijos duomenų skaičiuotinės reikšmės. 52. Svarbu patikrinti, kad: 52.1. saugos ribinio būvio skaičiuotinės įrąžų reikšmės nebūtų didesnės už konstrukcijos atsparumo skaičiuotines reikšmes; 52.2. tinkamumo ribinio būvio skaičiuotinių poveikių efektai nebūtų didesni už konstrukcijos reakcijos atitinkamą kriterijų. Pastaba: ü kitokie tikrinimai, pvz., nuovargiui, aptariami atitinkamuose statybos      techniniuose reglamentuose. 53. Esant skirtingiems (saugos ar tinkamumo) ribiniams būviams, turi būti naudojamos skirtingos skaičiuotinės reikšmės. 54. Skaičiuotinės reikšmės nustatomos derinant charakteristines arba kitas reprezentacines reikšmes su daliniais ir kitais patikimumo koeficientais, pateikiamais šiame skirsnyje arba atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose. 55. Skaičiuotines reikšmes galima nustatyti tiesiogiai, bet šiuo atveju pasirenkamos konservatyvios reikšmės. 56. Skaičiuotinės reikšmės, nustatomos pagal statistinius duomenis, turi atitikti tą patį patikimumo lygmenį, kaip ir toliau pateikiamos dalinių koeficientų metodu taikomos skaičiuotinės reikšmės. 57. Poveikių ir poveikių efekto skaičiuotinės reikšmės. Poveikio bei poveikių efekto, pvz., vidinės ašinės, skersinės jėgos, momento, įtempimų, deformacijos, poslinkio, skaičiuotinės reikšmės nustatomos pagal STR 2.05.04:2003 [6.13] reikalavimus. 58. Medžiagų arba gaminių savybių rodiklių skaičiuotinės reikšmės. Medžiagos arba gaminio savybės rodiklio skaičiuotinė reikšmė Xd yra nustatoma taikant išraišką:                                                        ;                                                            (7.1) čia: Xk – medžiagos arba gaminio savybės charakteristinė reikšmė (žr. Reglamento 42.2 p.); gm – medžiagos arba gaminio savybės rodiklio dalinis koeficientas, kurio reikšmės yra pateiktos statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 3p.) ir kuris kompensuoja: – nepalankias nuokrypas nuo charakteristinės Xk reikšmės; – konversijos paklaidą; – geometrijos rodiklių ir atsparumo modelio neapibrėžtumą; h – konversijos daugiklis, įvertinantis tūrio, mastelio, drėgmės, temperatūros kintamumo ir kitus veiksnius. Kai kuriais atvejais konversija įvertinama pačia charakteristine reikšme arba vietoj gm taikant koeficientą gM. 59. Geometrijos rodiklių skaičiuotinės reikšmės. 59.1. Elementų matmenų skaičiuotinė reikšmė αd paprastai prilyginama nominaliajai reikšmei αnom:                                                         .                                                            (7.2) 59.2. Tais atvejais, kai matmenų nuokrypos turi reikšmingos įtakos konstrukcijos patikimumui, geometrijos rodiklio skaičiuotinė reikšmė nustatoma taikant išraišką:                                                     ;                                                         (7.3) čia: Da nuokrypa vertina nepalankių vienos ar keletos nuokrypų nuo charakteristinių reikšmių galimybę; Da reikšmės yra pateiktos statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 3p.). 59.3. Kitokių nuokrypų efektai yra vertinami gF ir gM daliniais koeficientais: gF – poveikių nuokrypos efektus ir (arba) gM – atsparumo nuokrypos efektus. Pastaba: ü nuokrypos apibūdinamos statybos techninius reglamentus (žr. Reglamento                  3p.) papildančiuose normatyviniuose dokumentuose. 60. Konstrukcijų ir pagrindų skaičiuotinis atsparumas. 60.1. Galima tokia skaičiuotinio atsparumo išraiška:                                                               (7.4) čia: ad – skaičiuotinė elemento matmenų reikšmė (žr. Reglamento 59.1 ir 59.2. punktus); gRd – dalinis koeficientas, kuriuo įvertinamas atsparumo modelio neapibrėžtumas ir geometriniai nuokrypiai, jeigu pastarieji tiesiogiai nemodeliuojami (žr. Reglamento 59.1 ir 59.2 punktus); Xd, i – medžiagos savybės i skaičiuotinė reikšmė. 60.2. Vietoj (4.4) galima naudoti kitokią išraiškos formą:                                                                                       (7.4a) čia:                                                   g M, i = gRd x gm, i.                                                     (7.4b) Pastaba: ü vietoj hi galima naudoti gM, i (žr. Reglamento 58 punktą). 60.3. Skaičiuotinį atsparumą galima gauti tiesiogiai, naudojant medžiagos arba gaminio charakteristinę reikšmę be tiesioginio kai kurių pagrindinių kintamųjų skaičiuotinių reikšmių nustatymo. Tada vietoj (7.4a) taikoma išraiška:                                                                                                                     (7.4c) Pastaba: ü šis būdas taikomas gaminiams arba elementams iš vienos medžiagos, pvz.,                   plieno, taip pat jis taikomas pagal Reglamento 5 priedą, kuriame numatytas     projektavimas kartu atliekant bandymus. 60.4. Vietoj (7.4a) ir (7.4c) išraiškų konstrukcijoms arba laikantiesiems elementams, kurie skaičiuojami taikant netiesinius metodus ir yra sudaryti daugiau negu iš vienos medžiagos ir laiko kartu su gruntu arba kai grunto savybės turi įtakos skaičiuotiniam atsparumui, skaičiuotinio atsparumo reikšmei nustatyti galima taikyti išraišką:                                                                       (7.4d) Pastaba: ü kai kuriais atvejais skaičiuotinį atsparumą galima išreikšti tiesiogiai taikant                   tam tikriems medžiagos savybių stipriams gM dalinius koeficientus. 61. Saugos ribiniai būviai. 61.1. Paprastai reikia patikrinti tokius saugos ribinius būvius: 61.1.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, laikomų standžiomis, statinės pusiausvyros netekimą, kai: 61.1.1.1. vieno šaltinio poveikių sklaidos erdvėje maži pakitimai yra reikšmingi; 61.1.1.2. konstrukcijos medžiagų ar grunto stiprumas nereikšmingas; 61.1.2. STR: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų, įskaitant pamatų, polių, rūsio sienų ir kt. irimą arba labai dideles deformacijas, kai lemia statybinių medžiagų arba konstrukcijos stiprumas; 61.1.3. GEO: grunto irimą arba labai dideles deformacijas, kai grunto arba uolienos stiprumas yra reikšmingi atsparumui garantuoti; 61.1.4. FAT: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų irimą dėl nuovargio. Pastaba: ü poveikių skaičiuotinės reikšmės nustatomos pagal STR 2.05.04:2003 [6.13]                 10 priedą. 61.2. Statinės pusiausvyros ir atsparumo tikrinimas. 61.2.1. Kai konstrukcija laikoma standžia, atsižvelgiant į statinės pusiausvyros (EQU) ribinį būvį, tikrinama sąlyga:                                                      ;                                                         (7.5) čia: Ed, dst – destabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė; Ed, stb – stabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė. 61.2.2. Kartais statinės pusiausvyros ribinio būvio išraiška papildoma pridėtinėmis sąvokomis, įskaitant, pvz., dviejų standžių kūnų trinties koeficientą. 61.2.3. Kai tikrinamas pjūvio, elemento ar sandūros trūkimas arba per daug didelių deformacijų ribinis būvis (STR ir (arba) GEO), turi būti tenkinama sąlyga:                                                         ;                                                             (7.6) čia: Ed – tokio poveikių efekto, kaip vidinė jėga, momentas arba atitinkamų kelių vidinių jėgų arba momentų vektorius, skaičiuotinė reikšmė; Rd – atitinkama skaičiuotinio atsparumo reikšmė. Pastabos: ü išsami informacija apie STR ir GEO ribinius būvius pateikiama STR       2.05.04:2003 [6.13] 10 priede; ü (4.6) išraiška neaprėpia visų, susijusių su klupdymu, tikrinimų, t. y. irimo,                    kuris įvyksta, kai antrinių veiksnių neriboja konstrukcijos reakcija arba          priimtinoji konstrukcijos reakcija. 61.3. Poveikių efektas. Poveikių derinimas, apkrovų daliniai ir derinių koeficientai nustatant poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę statinės pusiausvyros ir saugos ribiniams būviams pateikiami STR 2.05.04:2003 [6.13]. 61.4. Medžiagų mechaninių savybių rodiklių daliniai koeficientai yra pateikiami atitinkamų konstrukcijų ir geotechnikos (žr. Reglamento 3 p.) projektavimo reglamentuose. 62. Tinkamumo ribiniai būviai. 62.1. Tinkamumo ribinių būvių tikrinimas. Turi būti tikrinama sąlyga:                                                 ;                                                                     (7.7) čia: Cd – tinkamumo kriterijų ribojanti skaičiuotinė reikšmė; Ed – poveikių efekto (pvz., deformacijos, poslinkio, pagreičio), nustatyto pagal derinius, numatytus STR 2.05.04:2003 [6.13], skaičiuotinė reikšmė. 62.2. STR 2.05.04 [6.13] pateikiamos deformacijos, į kurias reikia atsižvelgti tikrinant tinkamumo reikalavimus, atsižvelgiant į statinio tipą arba suderinus su užsakovu ar įgaliota institucija. Pastaba: ü apie kitus būdinguosius tinkamumo kriterijus, pvz., plyšio plotį, įtempimų                    arba deformacijų ribines reikšmes, atsparumą slydimui, žr. Reglamento 3 p.                      nurodytų atitinkamų konstrukcijų ir geotechnikos projektavimo reglamentuose. 62.3. Poveikių derinimas, apkrovų daliniai ir derinių koeficientai, nustatant poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę Ed pagal 62.1 p. tinkamumo ribiniams būviams, reglamentuojami STR 2.05.04:2003 [6.13]. 62.4. Medžiagų ir gaminių savybių rodiklių daliniai koeficientai pasirenkami 1,0, jeigu atitinkamų konstrukcijų projektavimo reglamentuose nenurodyta kitaip. IV SKIRSNIS. PROJEKTAVIMAS DALINIŲ KOEFICIENTŲ METODU, KARTU ATLIEKANT BANDYMUS 63. Projektavimą galima pagrįsti skaičiavimų ir bandymų deriniu. Pastabos: ü bandymą galima atlikti esant tokioms aplinkybėms: a) jeigu nėra tinkamų skaičiavimo modelių; b) jeigu numatoma naudoti daug panašių komponentų; c) kontrolinių tikrinimų prielaidoms, kurios reikalingos projektuojant, patvirtinti; ü kita informacija pateikiama Reglamento 5 priede. 64. Kai projektuojama naudojant bandymo duomenis, turi būti pasiektas atitinkamos skaičiuotinės situacijos reikalaujamas patikimumo lygmuo. Reikia atsižvelgti į statistinį neapibrėžtumą dėl riboto bandymo duomenų kiekio. 65. Reikia taikyti dalinius koeficientus (įskaitant ir dėl modelio neapibrėžtumo), lygintinus su tais, kurie yra pateikti atitinkamų konstrukcijų projektavimo reglamentuose. 66. Bandinių atranka ir bandymų sąlygos statistiniu požiūriu turėtų būti reprezentacinės. 67. Bandymų tipai, medžiagų savybės, modelio parametro, dalinių patikimumo koeficientų ar atsparumo skaičiuotinių reikšmių nustatymas nuodugniai aptariamas Reglamento 5 priede. V SKIRSNIS. TIESIOGINIS INFORMACINIS-STATISTINIS PROJEKTAVIMAS 68. Tiesioginiame informaciniame-statistiniame TIS metode naudojami atsparumo atsargos Z = R – E (R – atsparumas, E – poveikių efektas) tikimybiniai modeliai. Jie sudaromi iš dalinių koeficientų metode naudojamų R=r (X1, X2) ir E=e (X5, X6,..., Xn-2) deterministinio skaičiavimo modelių, juos elementariai papildant X3, X4, Xn-1, Xn argumentais, atitinkančiais atsitiktinius dydžius (žr. (7.8) išraišką): X3 – atsparumo R deterministinio apskaičiavimo modelio paklaidą; X4 – poveikių efekto E deterministinio apskaičiavimo modelio paklaidą; Xn-1 – neišaiškintas žmogaus klaidas, daromas projektuojant, gaminant dirbinius, statant ir eksploatuojant statinius, kurios priklauso nuo taikomų kontrolės ir ribinių būvių nuostolių prevencijos priemonių; Xn – TIS metodo racionalaus (žr. Reglamento 9 p.) patikimumo laidavimo paklaidą. 69. Atsparumo atsargos Z tikimybinis modelis išreiškiamas z (.) deterministine funkcija: Z = R – E = r (X1, X2, X3) – e (X4, X5, X6,..., Xn-2, Xn-1, Xn) = z (X1, X2,..., Xn),            (7.8) kurios argumentai X1, X2,..., Xn yra atsitiktiniai dydžiai: X1 – medžiagos ar grunto mechaninės savybės rodiklis, X2 – geometrijos matmenų rodiklis, X5, X6, … Xn-2 – poveikiai, pvz., savasis konstrukcijų svoris, naudojimo, sniego, vėjo ir kitos apkrovos, X3, X4, Xn-1, Xn – 68 punkte aptartieji atsitiktiniai dydžiai. Pastabos: ü dažniausiai X1 reiškia mechaninės savybės rodiklio minimumą, o X5, X6, …,                  Xn-2 – apkrovų maksimumą per nustatytą eksploatacijos laiką; ü esant kelių kintamųjų apkrovų X5, X6, …, Xn-2 deriniui, derinami jų          tikimybiniai skirstiniai: prie vyraujančios iš jų maksimumų skirstinio                     derinami kitų poveikių skirstiniai, pvz., taikant derinio koeficientą y0; ü kai kurie iš (7.8) lygties X1, X2,..., Xn argumentai gali būti pasiskirstę ne pagal               Gauso skirstinį ir (arba) jie tarpusavyje gali būti koreliuoti, tada jie žinomu      būdu paverčiami normaliai arba lognormaliai pasiskirsčiusiais ir (arba)          dekoreliuojami; ü daugiau informacijos apie pagrindinius kintamuosius Xi ir jų neapibrėžtumą                 σXi, i = 1,2,…, n, pateikiama Reglamento 1 ir 2 prieduose. 70. Nuolatinių, kintamųjų poveikių ir jų derinių bei poveikių efektų modelių paklaidų tikimybiniai rodikliai, naudojami projektuojant tiesioginiu informaciniu-statistiniu metodu, pateikiami STR 2.05.04:2003 [6.13] VII skyriuje. 71. Medžiagų ar gruntų mechaninės savybės rodiklio f vidurkis mf nustatomas taikant išraišką:                                                                                                               (7.9) čia: fk – medžiagos ar grunto mechaninės savybės rodiklio charakteristinė reikšmė, e – koeficientas, priklausantis nuo charakteristinės reikšmės fraktilio P(f £ fk) ir tikimybinio skirstinio; esant normaliajam skirstiniui, jeigu P(f £ fk) = 0,05, pvz., stipriui, pasirenkama e =1,64 reikšmė; jeigu P(f £ fk) = 0,5, pvz., tamprumo moduliui, pasirenkama e = 0 reikšmė; sf – medžiagos ar grunto stiprio vidutinė kvadratinė nuokrypa sf = df m; čia df – medžiagos ar grunto stiprio variacijos koeficientas. Pastabos: ü kai kurie medžiagos ir grunto mechaninių savybių tikimybinio skirstinio                       rodikliai pateikiami Reglamento 2 priedo 1 lentelėje; ü kita informacija apie medžiagos ar grunto mechaninių savybių tikimybinio                   skirstinio rodiklius pateikiama atitinkamų konstrukcijų ir pagrindų projektavimo reglamentuose (žr. Reglamento 3 p.). 72. Skerspjūvio geometrijos matmenų a tikimybiniai rodikliai nustatomi pagal statistinio tyrimo duomenis. Pastabos: ü kai kurie geometrijos matmenų a statistinio tyrimo duomenys pateikiami                    Reglamento 2 priedo 1 lentelėje; ü išsamesni duomenys pateikiami atitinkamų konstrukcijų (žr. Reglamento 3 p.)                    projektavimo reglamentuose. 73. Jeigu simboliais fm ir A žymimi medžiagų ar gruntų stipris ir skerspjūvio plotas arba skerspjūvio matmuo, tada atsparumo, pvz., stiprumo, stabilumo, apskaičiavimo modelio                                                                                                                 (7.10) sistemingoji mDR ir atsitiktinė sDR paklaidos DR nustatomos pagal statistinio tyrimo duomenis, sulyginant pagal atitinkamą schemą apkrautų elementų, apskaičiuotų pagal (7.10) modelį Rcal, j ir eksperimentiškai nustatytų Robs, j reikšmių porų j =1, 2, …, u pakankamą kiekį (u ³ 30):                                                                                                       (7.11)                                                                                       (7.12) Pastabos: ü kai kurie paklaidos DR statistinio tyrimo duomenys pateikiami Reglamento 2              priedo 2 lentelėje. ü kita informacija apie modelių paklaidas pateikiama atitinkamų konstrukcijų ir                    geotechnikos (žr. Reglamento 3 p.) projektavimo reglamentuose. 74. Analogiškai kaip ir projektuojant dalinių koeficientų (DK) ar DK su bandymais metodais (žr. šio skyriaus III ir IV skirsnius), tiesioginiu informaciniu-statistiniu (TIS) projektavimo metodu tikrinama, kad visoms būtinoms skaičiuotinėms situacijoms ir nepalankiems apkrovų išdėstymams ir deriniams saugos ir tinkamumo patikimumas būtų ne mažesnis nei reikalaujama, įskaitant ir tokio tikrinimo apribojimus ir supaprastinimus, reglamentuojamus Reglamento VII skyriaus II skirsnyje. 75. TIS metodu laiduojamas atsparumo patikimumo vidutinis lygmuo turi būti ne mažesnis kaip laiduojamas DK metodu. Išsamesnė informacija apie TIS metodu laiduojamą patikimumą ir jo diferencijaciją pateikiama Reglamento 1 priede. 76. TIS projektavimas atliekamas taikant šiuos metodus, pvz.: 76.1. analitinį, pvz., kirstinės antrųjų momentų (žr. Reglamento 1 priedą); 76.2. skaitmeninio integravimo; 76.3. statistinio modeliavimo (Monte Karlo). ______________ STR 2.05.03:2003 1 priedas TIESIOGINIS INFORMACINIS-STATISTINIS PROJEKTAVIMAS KIRSTINĖS ANTRŲJŲ MOMENTŲ METODU 1. Tiesioginis informacinis-statistinis (TIS) projektavimas taikant analitinį kirstinės antrųjų momentų (CSM) metodą pagrįstas nelinijinio (bendruoju atveju) n-mačio paviršiaus pagal (7.8)                                                  Z=z(X1, X2, …, Xn)                                                        (1) pakeitimu jam artimiausia kirstine n-mate plokštuma, praeinančia per argumentų (atsitiktinių dydžių) X1, X2, …, Xn pasiskirstymo centrą mZ ir ribinio būvio Z = 0 tašką. 2. TIS projektavimas CSM metodu atliekamas pagal (2) lygčių sistemą iteracijų būdu nustatant patikimumo indeksą β:                                                          (2) čia: (3) (4) μXi, σXi, i = 1, 2,…, n – (1) lygties argumentų X1, X2,..., Xn vidurkiai ir vidutinės kvadratinės nuokrypos                                                                                                                (5)                                                                                        (6) nustatytos pagal j = 1,2,…, ui, ui ³ 30 bandymų ar statistinių stebėjimų duomenis, atsižvelgiant į Reglamento 69 punkto pastabas. Pastabos: ü taikant TIS projektavimą, yra kontroliuojami, koreguojami ir todėl yra    mažesni (1) išraiškos argumentų Xi neapibrėžtumai sXi, TIS, i = 1, 2, …, n, taip pat ir nuo jų priklausantis sZ, TIS neapibrėžtumas, nei taikant DK projektavimą   atitinkantys neapibrėžtumai sXi, DK, i = 1, 2, …, n ir sZ, DK; ü projektavimo patogumui gali būti išskiriami griežtai indentifikuoti keli TISj,                j=1,2, … projektavimo atvejai ir jiems pateikiami atitinkami ,           j=1,2, … santykiai, kurie apibrėžiami šiais pagrindiniais ypatumais: – TISj, j=1,2, … ir DK projektavimo atvejų tikimybinių generalinių aibių skirtumais, nuo kurių priklauso Xi“ i=1,2, …, n argumentų , i=1,2, …, n, j=1,2, … santykiai; – pačių Xi, i=1,2, …, n argumentų, taip pat ir ribinių būvių kontrolei bei prevencijai taikomomis priemonėmis; – matavimų (stebėjimų) kiekiu, pagal kuriuos nustatomos , i=1,2, …, n, j=1,2, … dispersijos; ü nustatant  neapibrėžtumą, atsižvelgiama į būdingus DK metodui šiuos                dėmenis: – paklaidą dėl suvidutinintų, tariamai nekoreliuotų, dalinių koeficientų riboto kiekio; – paklaidą dėl nepaisymo kai kurių svarbių neapibrėžtumo šaltinių, pvz., skerspjūvio matmenų nuokrypų nuo nominalo, atsparumo ir poveikių efekto modelio netikslumo; – netikslios patikimumo diferenciacijos, priklausančios nuo patikimumo padidinimui reikiamų sąnaudų ir nuostolių, įvykus ribiniam būviui; – daugiametę patirtį turinčių šalių DK metodu grindžiamų projektavimo normų reglamentuojamos ribinių būvių tikimybės teorinio skaičiavimo (normų kalibravimo) ir tikrojo ribinių būvių dažnio (per daugelį metų sukauptųjų statistinių duomenų) skirtumą; ü papildant ankstesnėje pastaboje išvardytuosius paklaidų dėmenis, nustatant                 , j=1,2, … taip pat atsižvelgiama į šių (TIS ir DK) metodų paklaidų        dėmenų skirtumą: – paklaidas dėl X1, X2, …, Xn argumentų neapibrėžtumų netikslaus nustatymo, argumentų dekoreliacijos, jų tikimybinių skirstinių pavertimo normaliaisiais ar lognormaliaisiais skirstiniais (žr. Reglamento 69 p. pastabą) ir (1) priklausomybės linearizacijos; – patikimumo sumažėjimo dėl netobulos elementų atsparumo kontrolės sistemos ir dėl neišaiškintų žmogaus klaidų projektuojant, gaminant dirbinius, statant ir eksploatuojant statinius; – patikimumo padidėjimo dėl ribinių būvių žalos prevencijos priemonių taikymo; ü (2) lygčių sistema yra grindžiama normalaus skirstinio Z modeliu; pasirinkus                (1) lygtį Z=R/E ir atsparumo R bei poveikių E lognormalų skirstinį, galima        taikyti praktiniam skaičiavimui patogesnę lygčių sistemą, kurioje vietoj       vidutinių kvadratinių nuokrypų  ir  naudojami variacijos koeficientai  ir ; ü nustatyta, kad priklausomai nuo papildomai panaudotos statistinės         informacijos kiekio gelžbetoniniams ir plieniniams lenkiamiems elementams   plieno sąnaudų A projektuojant TISj ir DK metodais santykis yra               (šis santykis proporcingas santykiui); ü detalesnė informacija apie TISj, j=1,2, … projektavimo atvejus ir jų        ekonominį efektyvumą pateikiama RSN 145-92 ir reglamentuose, skirtuose           konstrukcijų ir geotechnikos (žr. Reglamento 3 p.) projektavimui. 3. Patikimumas tikrinamas pagal sąlygą:                                                          β ≥ βTTS,                                                                                      (7) čia: β – patikimumo indekso ribinė reikšmė, nustatyta sprendžiant (2) sistemą; βTIS – reikiama patikimumo indekso reikšmė, nustatoma (t. y. patikimumas diferencijuojamas – žr. Reglamento 17 ir 18 punktus) dauginant vidutinę patikimumo indekso b 1 reikšmę ir 1 lentelės pastabose nurodytuosius g i, i = 1, 2,..., 6 daugiklius -                                                    .                                                            (8) Pastaba. ü 1 lentelėje pateiktieji g i, i = 1, 2,..., 6 daugikliai atitinka b 1 reikšmę, nustatytą                     kalibruojant LR galiojusias projektavimo normas, atsižvelgiant į Šiaurės                     Amerikos šalių, Švedijos ir kitų šalių normų kalibravimo, taip pat į Lietuvoje               per 40 metų sukauptos ribinių būvių statistikos duomenis. 4. Statistinis projektavimas taikomas tais atvejais, kai (1) išraiškos visų arba kai kurių Xi, i = 1, 2,…, n argumentų tikimybiniai rodikliai nustatomi pagal nedidelį ui < 30 matavimų ar statistinių stebėjimų ui kiekį. Šiems argumentams (2) sistemoje vietoj μXi ir σXi taikomos atitinkamos statistikos mXi ir sXi, i = 1, 2,…, n, kurios apskaičiuojamos taikant išraiškas: (9)                                                                                                               (10) o vietoj (2) sistemos bsZ sandaugos taikoma tsZ sandauga, kuri nustatoma pagal išraišką: , čia Xi, i=1, 2, …, m – (1) lygties argumentai, kurių statistikos yra nustatytos pagal ui ³ 30 matavimų ar statistinių stebėjimų kiekį arba vadovaujantis 2 priedo ir STR 2.05.04:2003 [6.13] duomenimis; Xj, j=1,2,…, n – (1) lygties argumentai, kurių statistikos yra nustatytos pagal uj < 30 matavimų ar stebėjimų kiekį; tb, f – Stjudento indeksas, nustatomas priklausomai nuo šių veiksnių: 1) patikimumo indekso b (arba jam atitinkančio patikimumo P); 2) bendrojo laisvės laipsnio f, priklausančio nuo uj, j=1,2,…, n matavimų kiekio ir Xj, j = 1, 2, …, n argumentų svarbos koeficiento kuris (2) ir (3) išraiškose taikomas vietoje aXi koeficiento. Pastabos ü esant visiems ui ≥ 30, i=1,2,..., n, imama tβ, f = β ir taikoma (2) lygčių sistema,             t. y. vietoj statistinio yra taikomas tikimybinis projektavimas; ü išsamesni duomenys apie statistinį projektavimą pateikiami RSN 145-92; ü vietoj šio priedo 1-4 punktuose aptartojo CSM modelio gali būti taikomi kiti                     analitiniai modeliai, pvz., FOSM (pirmos eilės dviejų momentų metodas), tuo             atveju, jeigu juos taikant patikimumo indeksas β nustatomas su paklaida Δβ,   neviršijančia vidutinės kvadratinės paklaidos σΔβ = ± 0,1. 5. (2) išraiškos μXi, σXi, i = 1, 2, …, n tikimybinių rodiklių nustatymo pagal statistinio tyrimo duomenis nurodymai ir patys rodikliai pateikiami RSN 145-92 ir atitinkamuose konstrukcijų ir geotechnikos (žr. Reglamento 3 p.) projektavimo reglamentuose. Pastaba: ü svarbiausi tikimybiniai rodikliai pateikiami Reglamento 2 priede ir STR 2.05.04:2003 [6.13]. 1 lentelė Patikimumo indekso bTTS daugiklių g i, i = 1, 2,..., 6 pagal (8) formulę reikšmės1,2,3,4,5,6,7,8,9 Patikimumo klasė Patalpos ar statinio paskirtis (nustatoma atsižvelgiant į žmonių susitelkimą ir patalpos ar statinio svarbą) Daugiklis g1 (50 metų laikui) ribiniam būviui saugos tinkamumo negrįžtamam grįžtamam RC1 RC2 RC3 Šiltadaržiai, sandėliai, saugyklos, kuriuose, pvz., žemės ūkio ir kita nebrangi produkcija nerūšiuojama ir nepakuojama, vienaaukščiai gyvenamieji pastatai. Gyvenamieji, visuomeniniai, verslo, pramoniniai statiniai ir patalpos, sandėliai, saugyklos, išskyrus priklausančius RC1 ir RC3 klasėms. Didelio kiekio ir dažno žmonių susitelkimo patalpos (pvz., teatrų, kino teatrų, konferencijų, parodų, skaityklų, sporto renginių žiūrovų salės ir vestibiuliai, transporto priemonių laukimo, prekybos, gyventojų aptarnavimo salės, ikimokyklinio amžiaus vaikų susitelkimo kambariai, klasės, auditorijos, ligoninių ir gimdymo namų palatos, cechai, kuriuose yra daugiau kaip 5 žmonės, patalpos 10 m2 plote); 2 ir 3 p. p. pastatų balkonai, laiptotakiai ir praėjos takai; ypač vertingų meno, kultūros, mokslo, technikos, materialinių vertybių saugyklos, archyvai; valstybinės ir regioninės reikšmės valdymo, energetikos, ryšių, žiniasklaidos, labai pelningi, svarbūs verslo pagrindiniai pastatai ir statiniai; patalpos ir talpos, kuriose yra ypač žalingų žmonėms ir aplinkai medžiagų. 0,8 0,95 1,05 0,5 0,6 0,7 0,3 0,4 0,5 1 lentelės pastabos: ü 1 Lentelėje neišvardytiems statiniams (patalpoms) g1 reikšmė nustatoma pagal analogiškus statinius (patalpas); nesant analogų g1 reikšmes nustato kompetentingos institucijos. ü 2 Atsižvelgiant į ribinio būvio grėsmės mastą taikomi (8) išraiškos g2 daugikliai: g2 = 0,95 – plokštėms, g2 = 1,00 – įprastosioms sijoms; g2 = 1,05 – didelio skerspjūvio (³ 0,2 m2) sijoms, taip pat santvaroms ir kolonoms. ü 3 Atsižvelgiant į ribinio būvio prognozės galimybę, taikomi (8) išraiškos g3 daugikliai: g3 = 0,95 – kai deformacija plastiška, gerai pastebima, jos požymiai tolygiai ryškėja (irimo metu plyšio plotis acrc³3 mm ir (arba) įlinkio f ir tarpatramio l santykis f/l³0,01), o konstrukcijų remontas nebrangus ir trumpalaikis; g3 = 1,00 – kai deformacija plastiška, bet prognozė sudėtinga (irimo metu acrc £ 1 mm ir (arba) f/l£0,005) arba yrančiojo elemento apžiūros ir remonto sąlygos yra sunkesnės, pvz., elementas yra daugiau kaip 10 m aukštyje, jį užstoja kitos konstrukcijos ar uždangalai; g3 = 1,10 – kai deformacija neprognozuojama (netikėta), pvz., suirimas yra trapus (ne plastiškas); jeigu ribinis būvis nesukelia griūties ir (arba) grėsmės žmonėms bei netrikdo eksploatacijos, pvz., nekarpytai daugiaangei plastiškai yrančiai ir inkaruotais galais sijai, taikomas g3 =0,90 daugiklis. ü 4 Įprastomis projektavimo, statybos (gamybos) ir eksploatacijos kontrolės sąlygomis vadovaujamasi normatyvinių dokumentų reikalavimais, o kontroliuoja nuo projektuotojų ir statybininkų nepriklausomos institucijos; jei projektavimo, statybos (gamybos) darbų kokybės, statinio eksploatacijos kontrolę vykdo nepriklausomos institucijos, tada taikomas g5 = 0,95 daugiklis, o jeigu nepriklausomos institucijos kontrolę ir ribinių būvių prevenciją vykdo pagal specialiai sudarytą projektą (žr. t. p. 7 pastabą), tada taikomas g4 = 0,85 daugiklis. ü 5 Statiškai neišsprendžiamų konstrukcijų ir tarpusavyje patikimai sujungtiems, pvz., surenkamų arba monolitinių perdangų elementams taikomi daugikliai g5 = 0,90 ir 0,85, kai konstrukcija suyra susidarant ne mažiau kaip 2 ir 5 surenkamų arba monolitinių elementų arba visos integralios konstrukcijos irimo zonoms (plastiniams lankstams), o toks suirimas nesukelia griūties; tarpiniams atvejams integralumo daugikliai nustatomi taikant tiesinę interpoliaciją. ü 6 Nesvarbiems aptvarams, jų stulpams, žmonėms ir aplinkai nežalingų medžiagų saugyklų atitvaroms, laidų ir apšvietimo atramoms, į kurias žmonių kopimas nenumatomas, lentelės 1 p. statinių pamatų sijoms ir kitoms konstrukcijoms, kurių saugos ribinio būvio viršijimo žala (atsižvelgiant į remonto, nuomos nutraukimo ar jos kainos sumažėjimo, projektavimo, statybos ir savininko firmos prestižo dėl ribinio būvio viršijimo sumažėjimo nuostolius) sudaro mažiau penkiariopos šių konstrukcijų pradinės statybos (gamybos) kainos, be to, trumpalaikiams (iki 5 metų) statiniams taikomas (8) išraiškos g6 = 0,95 daugiklis. ü 7 Sandauga pagal (8) imama ; jeigu ši sandauga , tada būtina vykdyti darbus pagal specialų darbų kokybės užtikrinimo projektą, kuriame būtų numatyta objekto visapusiško patikimumo laidavimo būdai (žr. t. p. 4 pastabą), be to, rekomenduojama taikyti ribinio būvio tikimybės ar nuostolių, įvykus ribiniam būviui, mažinimo priemones, pvz., užtikrinti konstrukcijų plastinį irimą be griūties, jų statinį nesprendžiamumą ir ( …