Lietuvos automobilių kelių direkcijos

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ ASFALTO DANGŲ PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ MEDŽIAGŲ IR MEDŽIAGŲ MIŠINIŲ PANAUDOJIMO IR JŲ SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT APM 10 PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 17 d. Nr. V-151 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais, tvirtinu Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles ĮT APM 10 (pridedama)**.

Direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Algimantas Janušauskas PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151 Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT APM 10

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS. NUORODOS

7.1. Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN 07 (Žin., 2007, Nr.16-619);

7.2. Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-300);

7.3. Automobilių kelių bituminių emulsijų techninių reikalavimų aprašą TRA BE 08 (Žin., 2009, Nr.8-306);

7.4. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (Žin., 2010, Nr. 72-3697);

7.5. Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-307);

7.6. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-308);

7.7. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 (Žin., 2008, Nr.16-569);

7.8. LST EN 1427 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Minkštėjimo temperatūros nustatymas. Žiedo ir rutulio metodas“;

7.9. LST EN 12274-1 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 1 dalis. Ėminių rišikliui ekstrahuoti ėmimas“;

7.10. LST EN 12274-2 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 2 dalis. Rišiklio liekamojo kiekio nustatymas“;

7.11. LST EN 12591 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Kelių bitumo techniniai reikalavimai“;

7.12. LST EN 12597 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Terminija“;

7.13. LST EN 12697-6 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 6 dalis. Bituminių bandinių tariamojo tankio nustatymas“;

7.14. LST EN 12697-28 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 28 dalis. Ėminių paruošimas rišiklio kiekiui, vandens kiekiui ir granuliometrinei sudėčiai nustatyti“;

7.15. LST EN 13036-1 „Kelio ir skridimo aikštės paviršiaus rodikliai. Bandymo metodai. 1 dalis. Dangos paviršiaus makrotekstūros gylio matavimas, taikant tūrinės dėmės metodą“;

7.16. LST EN 13036-7 „Kelio ir skridimo aikštelės paviršiaus rodikliai. Bandymo metodai. 7 dalis. Kelio dangos sluoksnių nelygumų matavimas liniuotės metodu“;

7.17. LST EN 13808 „Bitumai ir bituminiai rišikliai. Katijoninių bituminių emulsijų specifikavimo sistema“;

7.18. LST EN 14023 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų sistema“;

7.19. LST EN 14188-1 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 1 dalis. Karštųjų siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“;

7.20. LST EN 14188-2 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 2 dalis. Šaltųjų siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“;

7.21. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukciją DKSNI–95 (1997, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas).

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Kelio techninė priežiūra Nuolatinė priežiūra Stebėjimas ir apžiūros Nuolatinės priežiūros darbai Periodinė priežiūra Taisymas Remontas (paprastasis remontas) Atnaujinimas (kapitalinis remontas) 1 pav. Kelių techninės priežiūros skirstymas 9. Kelio techninė priežiūra – kelio naudotojo organizuojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų techninių organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti nustatytus kelio, kaip statinio, mechaninio atsparumo ir patvarumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo esminius reikalavimus per ekonomiškai pagrįstą kelio naudojimo trukmę. Kelio techninė priežiūra skirstoma į nuolatinę ir periodinę.

Kai kurie taisymo metodai gali būti panaudoti atliekant nuolatinės priežiūros darbus.

22.Posluoksnis – dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai įrengiamu sluoksniu.

Prijungtys asfalto viršutiniame sluoksnyje paprastai įrengiamos kaip sandarintos siūlės.

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

28.1. PA – paviršiaus apdaras;

28.2. ŠL – šlamo dangos;

28.3. PAS – ploni asfalto sluoksniai;

28.4. PAS-H – ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos;

28.5. KRK – karštasis regeneravimas kelyje;

28.6. VSP – viršutinio sluoksnio pakeitimas;

28.7. VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas.

V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NURODYMAI

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Asfalto dangų priežiūros planavimas ir atlikimas reikalauja ypatingų žinių ir patirties. Planavimą ir įrengimo darbus turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai ir kvalifikuoti rangovai ar kelių priežiūros įmonės.

Pagrindinė priežiūros priemonių parinkimo sąlyga – duomenų apie atitinkamą važiuojamosios dalies plotą surinkimas ir defektų priežasčių nustatymas.

30.1. šių dangos paviršiaus savybių pagerinimas:

30.2. šių dangos konstrukcijos savybių pagerinimas:

Betono ir trinkelių dangoms galioja kitokios būklės savybės. Betono ir trinkelių dangų priežiūrai taikant asfalto medžiagas tinkami metodai atskirai yra aprašyti šio skyriaus II skirsnyje ir VIII skyriaus III skirsnyje.

II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI POSLUOKSNIUI

Būtina paviršiaus apdaro ir naujų sluoksnių įrengimo sąlyga – tinkamas posluoksnis. Šis sluoksnis turi būti pakankamai stabilus, švarus, lygus, tinkamo profilio ir išlaikantis apkrovas. Laikoma, kad šie parametrai įvykdyti, kai posluoksnis atitinka techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus.

Jei posluoksnis yra netinkamas, reikia numatyti, kokių specialių priemonių būtina imtis, kaip pvz.: silpnų sluoksnių nuėmimo, išdaužų taisymo, kenksmingų teršalų, per „riebių“ vietų (dėmėjimosi), didesnių skersinio ar išilginio profilio nelygumų ir deformacijų pašalinimo, atvirų bei judančių siūlių ir plyšių sandarinimo.

Esant didesniems lygumo, projektinio aukščio ir skersinio nuolydžio nuokrypiams turi būti numatomas profilio išlyginimas nufrezuojant arba panaudojant tinkamos rūšies ir tipo mišinį.

Jeigu nufrezuojant asfalto viršutinį sluoksnį dėl nepastovaus storio ir/arba dėl defektuoto sluoksnių sukibimo nepasiekiamas pakankamas lygumas, gali prireikti papildomo frezavimo arba atsižvelgus į aplinkybes suderinti asfalto mišinio rūšį su didesniu klojimo storiu.

Dėl kritulių ar šalčio, ypač jeigu ant posluoksnio susidaro uždara vandens ar ledo plėvelė, numatytų dangos periodinės priežiūros priemonių taikyti negalima.

Ypatingais atvejais posluoksnis gali būti džiovinamas panaudojant karšto ar šilto oro srovės pūtimo įrenginius. Prietaisai su atvira ugnimi gali būti naudojami tik išskirtinai išimtiniais atvejais.

Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei užtikrinamas posluoksnio ir naujo asfalto viršutinio sluoksnio ar paviršiaus apdaro sukibimas ir jei toliau šiame dokumente dėl technologinių priežasčių nenurodyta kitaip. Jeigu ženklinimas turi būti išsaugotas, tai tuo atveju turi būti taikomos atitinkamos priemonės.

Dangos ženklinimas folija, plastiko mase ar iškiliaisiais elementais, prieš klojant naują asfalto viršutinį sluoksnį, turi būti pašalintas.

Jeigu išimtiniais atvejais ploni asfalto sluoksniai ir šlamo dangos naudojamos užkloti trinkelių dangas, tai trinkelių siūlės turi būti išvalytos. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira eilute.

Savybių grupė Būklės savybės Defektų požymiai /priežastys Konstrukcijos priežiūra:

Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos Laikomoji geba Skersinio profilio lygumas Deformacijos Laikomoji geba Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu Nupoliruotas dalelių paviršius Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu Taisytos išdaužos Dalelių ištrupėjimas Pavieniai plyšiai 2 pav. Asfalto dangų savybių grupės

III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ STORIS IR PADĖTIS

VI SKYRIUS. MEDŽIAGOS IR MEDŽIAGŲ MIŠINIAI

I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS

Paviršiaus apdaro, asfalto ir šlamo dangų mišinių mineralinės medžiagos turi atitikti techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10 pateiktus reikalavimus pagal rūšis ir tipus. Paviršiui šiurkštinti skirtos mineralinės medžiagos turi atitikti kategorijas, nurodytas aprašo TRA ASFALTAS 08 1 priede.

Taip pat galioja įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus I skirsnio nurodymai.

II SKIRSNIS. RIŠIKLIS

Numatomos naudoti rišiklio rūšys ir markės privalo būti nurodomos techninėse specifikacijose.

Sandėliuojant bitumines emulsijas, jos turi būti apsaugotos nuo šalčio poveikio.

1 lentelė. Bituminių emulsijų perpylimo, sandėliavimo ir darbo temperatūros Rišiklio rūšis Rišiklio markė Perpylimo temperatūra °C Sandėliavimo temperatūra °C Darbo temperatūra °C min. maks. min. maks. min. maks.

Bituminė emulsija C 40 BF 1-S C 60 BF 1-S C 60 B 5-PB 5 70 5 70 20 70 C 65 B 4-PB C 67 B 4-PA C 69 B 4-PA 5 70 5 70 50 80 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C 60 BP 1-S C 60 BP 5-PB C 67 BP 4-PB 5 80 5 80 50 80 C 69 BP 4-PA C 70 BP 4-PA C 67 BP 5-PAS-H 5 80 5 80 60 80 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C 65 BP 1-ŠL 5 30 5 30 5 30

III SKIRSNIS. ASFALTO MIŠINIAI

Bendrieji nurodymai 40. Asfalto mišiniams, skirtiems asfalto sluoksniams įrengti atliekant taisymo, remonto ar atnaujinimo darbus, galioja nurodymai, išdėstyti taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus V skirsnyje ir VII–XI skyriuose, techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, jeigu toliau šiame dokumente nenurodomi papildomi ypatingi reikalavimai.

Tinkamumo įrodymas 41. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių, skirtų paviršiaus apdarui, šlamų dangoms ir ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos įrengti bei karštojo regeneravimo kelyje B ir C metodams, tinkamumą apkrovoms ir numatomiems darbams atlikti. Užsakovas turi teisę pareikalauti pateikti kelių alternatyvių projektinių sudėčių duomenis.

Paviršiaus apdaro tinkamumo įrodymas 42. Paviršiaus apdaro įrengimo atveju turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo bandymas (TAIT) pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10.

43.1. projektinio pasiūlymo duomenis:

43.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10;

43.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);

43.4. reikalingus papildomus duomenis.

Šlamo dangoms ir ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos skirtų mišinių tinkamumo įrodymas 47. Šlamo dangų įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą mineralinių medžiagų mišinį, gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne mažiau kaip trimis skirtingais rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis kaip 0,5 masės %. Rišiklio kiekis skaičiuojamas vertinant tik sausąją masę. Maršalo bandymo rodikliai šlamo dangų mišiniams nenustatomi. Taip pat turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo bandymas (TAIT) pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10.

Plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą mineralinių medžiagų mišinį, gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne mažiau kaip trimis skirtingais rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis kaip 0,5 masės %.

48.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų apraše TRA APM 10 nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų duomenis:

48.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (tik šlamo dangoms);

48.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);

48.4. reikalingus papildomus duomenis.

Karštojo regeneravimo kelyje mišinių tinkamumo įrodymas 52.Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodus mišinių tinkamumo įrodymas nesiremia pradiniu tipo bandymu, išskyrus metodą C, kai yra klojamas naujas asfalto viršutinis sluoksnis.

Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodą A mišinių tinkamumo įrodymas gali būti neatliekamas.

Taikant karštojo regeneravimo kelyje B ir C metodus mišinių tinkamumas įrodomas tiktai įvertinus kelyje esančias medžiagas. Asfalto mišinys jau yra kelio konstrukcijoje, todėl tai nėra į rinką tiekiamas tiesybos (statybos) produktas ir jam negalioja CE ženklinimo reikalavimai. Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodus tipo bandymų apimtis papildoma bandymais nurodytais XI skyriaus V skirsnyje.

53.Pirmiausia turi būti atlikti regeneruoti numatyto asfalto mišinio savybių tyrimai. Šiuo tikslu ne rečiau kaip kas 250 m imami gręžtiniai kernai. Gręžtinių kernų kiekis vienoje vietoje priklauso nuo tinkamumui įrodyti reikalingų bandymų apimties. Tačiau vienoje vietoje imami ne mažiau kaip du 150 mm diametro gręžtiniai kernai. Vienas dalinis ėminys skiriamas numatyto regeneruoti asfalto mišinio savybėms nustatyti. Kiti daliniai ėminiai, kurie yra vienodų savybių, skiriami sudaryti reprezentatyvų ėminį tolesniems tinkamumo įrodymo bandymams. Jeigu dalinių ėminių savybės nėra vienodos, reikia imti papildomus gręžtinius kernus mažesniais atstumais, kad būtų galima nustatyti skirtingų dalinių plotų ribas.

Kelyje paimti ėminiai paruošiami pagal standartą LST EN 12697-28. Nustatoma kiekvieno ėminio rišiklio kiekis pagal standartą LST EN 12697-1 ir granuliometrinė sudėtis pagal standartą LST EN 12697-2. Bandant regeneruotą rišiklį mažiausiai turi būti nustatoma minkštėjimo temperatūra pagal standartą LST EN 1427.

Vėliau, atsižvelgiant į numatomas transporto eismo apkrovas, yra parenkama galutinio asfalto mišinio projektinė sudėtis.

Papildomo mišinio sudėtis nustatoma atsižvelgiant į regeneruoti numatyto sluoksnio asfalto mišinio sudėtį ir į papildomo mišinio pridedamą kiekį. Detaliai yra pateikiama:

Pirmiausia turi būti įvertinama laukiama galutinio asfalto mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūra ir palyginama su ribinėmis vertėmis. Jeigu ribinės vertės yra viršijamos, turi būti naudojamas minkštesnis rišiklis ar padidinamas papildomo mišinio kiekis (drauge keičiant galutinio mišinio sluoksnio storį), arba turi būti taikoma šių priemonių kombinacija.

Jeigu galutinio mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūra vis dar viršija ribines vertes, numatytas pagerinti asfalto sluoksnis nėra tinkamas karštai regeneruoti kelyje.

Vietoj papildomo mišinio išimties atveju gali būti pridedama pavienių komponentų. Šiuo atveju mineralinės medžiagos ar mineralinių medžiagų mišiniai turi būti padengti rišikliu.

55.Galutinio mišinio savybės nustatomos laikantis toliau nurodyto eiliškumo.

55.1. Papildomas mišinys.

Pradžioje gaminamas papildomas mišinys. Papildomo mišinio sudėtis parenkama atsižvelgiant į tai, kad jį būtų įmanoma pagaminti gamykloje ir transportuoti. Jeigu papildomo mišinio kiekis galutiniame asfalto mišinyje sudarys daugiau kaip 30%, turėtų būti numatyta atlikti bandymus su trimis skirtingais rišiklio kiekiais.

55.2. Galutinis asfalto mišinys.

Iš gręžtinių kernų atrinktas dalinis ėminys ir paruoštas papildomas mišinys vienu metu atsargiai kaitinami. Tada karštas papildomas mišinys atitinkama proporcija įmaišomas į karštą gręžtinių kernų dalinį ėminį taip, kad būtų gautas homogeniškas asfalto mišinys.

Pagal standartą LST EN 12697-30 iš bandomųjų mišinių yra gaminami Maršalo bandiniai. Pagal standartą LST EN 12697-8 turi būti nustatomas Maršalo bandinių tūrinis tankis ir oro tuštymių kiekis.

Galutinio asfalto mišinio projektinė sudėtis yra įvertinama mišinį ekstrahuojant.

Skaičiuojamajai rišiklio minkštėjimo temperatūrai nustatyti taikoma ši lygtis:

TR&Bmix = a x TR&B1 + b x TR&B2; čia:

TR&Bmix – galutinio asfalto mišinio rišiklio skaičiuojamoji minkštėjimo temperatūra;

TR&B1 – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio minkštėjimo temperatūra;

TR&B2 – papildomo mišinio rišiklio atitinkamos markės minkštėjimo temperatūros viršutinė ribinė vertė pagal techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08 arba taisykles ĮT ASFALTAS 08; a ir b – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio (a) ir papildomo mišinio rišiklio (b) masės dalys gaminamame mišinyje: a + b = 1.

56.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų aprašą TRA ASFALTAS 08 nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų duomenis:

56.2. regeneruoti numatyto asfalto mišinio ir papildomo mišinio sudėties duomenis;

56.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);

56.4. reikalingus papildomus duomenis.

VII SKYRIUS. LEISTINI NUOKRYPIAI IR RIBINĖS VERTĖS

60.Taisyklėse ĮT APM 10 nurodyti leistinieji nuokrypiai ir ribinės vertės apima bandymų rezultatų išsibarstymą dėl ėminių ėmimo, bandymų neapibrėžties, bandymų pakartojamumo, taip pat darbų atlikimo, jeigu tam tikrais atvejais netaikomos kitos taisyklės.

I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS

II SKIRSNIS. ASFALTO IR ŠLAMO DANGŲ MIŠINIAI

62.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus II skirsnio nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip.

Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą, iš mišinio ekstrahuoto ir regeneruoto rišiklio minkštėjimo temperatūra neturi viršyti tinkamumo bandymuose pateiktos skaičiuojamosios gaminamo mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūros (TR&Bmix) daugiau kaip 8 oC.

63.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio sausos masės rišiklio kiekis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės vertės daugiau, negu 2 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių bandymų rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama.

2 lentelė. Šlamo dangų mišinio sausos masės rišiklio kiekio atskirosios vertės ir jų aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai masės % Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20 ŠL mišinio rišiklio kiekis ± 0,50 ± 0,45 ± 0,40 ± 0,35 ± 0,30 ± 0,25 64.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio granuliometrinė sudėtis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės vertės daugiau, negu 3 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių bandymų rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama.

3 lentelė. Šlamo dangų mišinio stambiosios ir smulkiosios mineralinės medžiagos bei mikroužpildo kiekio atskirosios vertės ir jų aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai masės % Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20 Stambioji mineralinė medžiaga (dalelės, didesnės kaip 2 mm) ± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0 Smulkioji mineralinė medžiaga (dalelės, kurių dydis 0,063–2 mm) ± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0 Mikroužpildas (dalelės, mažesnės kaip 0,063 mm) + 4,0

III SKIRSNIS. ASFALTO SLUOKSNIAI

65.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus III skirsnio nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip.

Lygumas 66.Asfalto dangų lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus III skirsnyje nurodytų verčių, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip.

Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis nėra susietas su gretimybėmis, lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 lentelėje nurodytų verčių.

4 lentelė. Frezuoto posluoksnio lygumo reikalavimai Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm Reikalaujama asfalto sluoksnio lygumo vertė Reikalinga frezuoto posluoksnio lygumo vertė ≤3 ≤ 6 ≤ 4 ≤ 6 ≤ 6 ≤ 10 Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis tam tikrose vietose yra susietas su statinių elementais (pvz., kelių susijungimas, tramvajaus ar geležinkelio bėgiai, tiltų deformacinės siūlės arba kiti kelio statiniai ir įrenginiai, tokie kaip sklendžių gaubtai, šulinių dangčiai, briaunos apvadai ar bordiūrai), lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 10 mm vertės.

Šlamo dangų pagal XI skyriaus III skirsnį ir plonų asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus IV skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, neturi viršyti 5 lentelėje nurodytų verčių.

5 lentelė. Šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių lygumo ribinės vertės Sluoksnis Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm Posluoksnis > 10 > 6 iki ≤ 10 ≤ 6 Įrengtas sluoksnis nėra reikalavimų ≤ 6 ≤ 4 Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus V skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 mm vertės.

Papildomose techninėse specifikacijose gali būti numatytos didesnės dangų, kuriomis vyksta lėtaeigis transporto eismas, paviršiaus nelygumo vertės darbų priėmimo metu, tačiau jos neturi viršyti 10 mm. Šiuo atveju papildomų vertinamųjų verčių garantinio laikotarpio metu nėra nustatoma.

Projekte numatyto išilginio ir skersinio nuolydžio poveikis lygumo vertinimui turi būti eliminuotas.

Paviršiaus nelygumai, neviršijantys ribinių verčių, tačiau išsidėstę reguliariais trumpais atstumais, o ne laipsniškai pereinantys, taip pat laikomi defektais.

Panašių į skalbimo lentą nelygumų atveju sprendžiama, ar įmanoma pašalinti defektus, ar galima susitarti dėl piniginių išskaitų taikymo.

Tikslios vertės, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio, nurodomos papildomose techninėse specifikacijose.

Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui 69. Rato sukibimo su danga koeficientas (pagrindinis rodiklis) turi būti ne mažesnis kaip šios ribinės vertės:

Pakloto sluoksnio plotis 71. Pakloto sluoksnio nuokrypis nuo projektinio pločio neturi būti didesnis kaip –5 cm. Briaunos linija turi būti vizualiai sklandi ir tiesi, o kreivėse – taisyklinga.

Pakloto sluoksnio storis arba sluoksnio svoris 72. Pakloto sluoksnio mažesnio storio arba svorio nuokrypis negali viršyti 6 lentelėje nurodytų ribinių verčių. Čia numatyti reikalavimai asfalto viršutiniams sluoksniams galioja taip pat ploniems asfalto sluoksniams, šlamo dangoms, karštajam regeneravimui kelyje, tik kai įrengiamas naujas asfalto sluoksnis (metodas C).

6 lentelė. Sluoksnio storio ar sluoksnio svorio nuokrypių ribinės vertės Taikymas Pakloto mažesnio sluoksnio storio ar svorio nuokrypio ribinės vertės Asfalto viršutinis sluoksnis Šlamo dangos Plonas asfalto sluoksnis (PAS, PAS-H) 1. Sluoksnio storio ar svorio vidurkio vertei 1.1. didesnių kaip 6000 m2 plotų arba didesnių kaip 1000 m2 plotų, esančių gyvenvietėse ir su bordiūrais sustiprintomis briaunomis, bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama daugiau kaip 50 kg/m2 ≤ 10% – – 1.2. mažų plotų bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama iki 50 kg/m2 – ≤ 15% ≤ 15% 2. Sluoksnio storio atskirajai vertei ≤ 25% – – Sutankinimo laipsnis ir oro tuštymių kiekis 73. Taikant profilio pagerinimo priemones asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto apatinio sluoksnio bei asfalto viršutinio sluoksnio iš asfaltbetonio AC VS sutankinimo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 96,0%.

Taikant dangos priežiūros priemones pagal XI skyriaus V skirsnį (karštasis regeneravimas kelyje – KRK), VI skirsnį (asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas – VSP) ir XII skyrių (atnaujinimas), sluoksnių mažiausias leistinas sutankinimo laipsnis yra nurodytas taisyklėse ĮT ASFALTAS 08.

Plonų asfalto sluoksnių iš asfaltbetonio viršutiniams sluoksniams arba iš skaldos ir mastikos asfalto pagal šių taisyklių XI skyriaus IV skirsnį, kurių lygumas, matuojant prošvaisas 3 m ilgio liniuote, neviršija 10 mm vertės, sutankinimo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 96,0%.

Paklotų (įrengtų) asfalto viršutinių asfalto sluoksnių pagal šių taisyklių IX skyriaus IV skirsnį, XI skyriaus V–VI skirsnius ir XII skyrių oro tuštymių kiekis, priklausomai nuo asfalto mišinio rūšies ir tipo, neturi viršyti ribinių verčių, nurodytų taisyklėse ĮT ASFALTAS 08.

Profilio padėtis 74. Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ±0,5%. Jeigu papildomose techninėse specifikacijose yra nurodyta, kad frezavimas atliekamas panaudojant automatines aukščio reguliavimo sistemas (geodimetrus), tai kartu gali būti nurodyti ir po frezavimo suformuoto posluoksnio aukščių leistini nuokrypiai nuo projektinių aukščių.

Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris 76. Užsakovo (statytojo) nuožiūra gali būti nustatytas papildomas rodiklis – sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris.

Šiuo atveju šlamo dangų sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 N/mm2, o plono asfalto sluoksnio ant hidroizoliacijos sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 1,0 N/mm2.

VIII SKYRIUS. DARBŲ ATLIKIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

Atliekant darbus susiję technologiniai procesai turi būti identifikuojami ir suderinami bei greitai atliekami. Atsižvelgiant į darbų rūšis ir kiekius turi būti parenkamas ir suderinamas reikalingas kiekis įrenginių.

IX SKYRIUS. PARUOŠIAMIEJI DARBAI

I SKIRSNIS. POSLUOKSNIO FREZAVIMAS

Siekiant užtikrinti sluoksnių sukibimą, prieš naujų sluoksnių klojimą dalys, silpnai sukibusios su posluoksniu, turi būti pašalintos. Prireikus turi būti papildomai frezuojama.

Kai numatoma frezuoti skirtingos projektinės sudėties mišinių asfalto sluoksnius, rengiant darbų aprašą reikia atsižvelgti, ar nėra tikslinga juos nufrezuoti atskirai. Tai atitinkamai nurodoma darbų apraše.

Briaunų apvadai ir kelio įrenginiai (pvz., sklendžių dangčiai, šulinių dangčiai, vandens nuleidimo įrenginiai) turi būti apdirbami papildomai panaudojant mažąsias frezas.

Atsižvelgiant į vėlesnį naudoto asfalto granulių panaudojimą, dangos ženklinimo storą sluoksnį gali prireikti nuimti atskiru technologiniu ėjimu.

Frezavimo gylis ant tiltų, tuneliuose arba prie bėgių, atsižvelgiant į leistinuosius nuokrypius ir struktūros gylį, turi būti nustatytas taip, kad nebūtų pažeista hidroizoliacija arba patys statiniai.

II SKIRSNIS. POSLUOKSNIO VALYMAS

Gaisro paveikti ar/ir mineralinėmis alyvomis užteršti plotai turi būti pakeisti pakankamu storiu.

Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei yra sukibęs su posluoksniu ir nesusideda iš daug sluoksnių. Kitas dangos ženklinimas (pvz., folija, plastiko mase), kaip ir nelygumai, turi būti pašalintas.

III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ SUKIBIMAS, SIŪLĖS, PRIJUNGTYS IR SANDARINTOS SIŪLĖS, BRIAUNŲ FORMAVIMAS

Taikant remonto būdus, aukštesnioji briauna yra užsandarinima tiktai karštojo regeneravimo kelyje (KRK) ir asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimo (VSP) atveju.

Betono dangas užklojant asfalto sluoksniais turi būti numatomos sluoksnių sukibimą užtikrinančios priemonės. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira eilute.

Esant betono posluoksniui, virš jo siūlių galima numatyti siūlių išdėstymą užklojamame asfalto sluoksnyje, kurioms užtaisyti turi būti naudojama tinkama siūlių sandariklio masė.

Kaip alternatyva, ypač SV ir I dangos konstrukcijos klasės atveju, gali būti numatytas įtempius absorbuojančios membranos (SAM – stress absorbing membrane), kuri posluoksniui leidžia judėti horizontalia kryptimi, įrengimas. Tada numatyti siūlių išdėstymo užklojamame asfalto sluoksnyje nereikia.

Tai gali būti pasiekta įrengiant paviršiaus apdarą ir su įtempius mažinančia membrana.

Šiuo atveju, priklausomai nuo posluoksnio savybių, purškiama 2,0–3,0 kg/m2 polimerais modifikuoto bitumo PMB 40/100-65 E ir su volu įspaudžiama 5,0–10,0 kg/m2 8/11 frakcijos iš anksto nedideliu bitumo kiekiu dengtos skaldelės, kurios atsparumo trupinimui kategorija turi būti mažiausiai SZ18/LA20. Neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta.

Ant betono posluoksnio įrengiama įtempius absorbuojanti membrana (SAM) turi būti pritaikoma prie virš jo esančių asfalto sluoksnių storio. Ji turi būti užklota mažiausiai viršutiniu asfalto sluoksniu iš skaldos ir mastikos asfalto. Šiuo atveju skaldos mastikos asfalto mišinio rišiklis, skirtingai negu nurodyta techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, turi būti toks kaip ir panaudotas įtempius absorbuojančiai membranai įrengti.

IV SKIRSNIS. PROFILIO PAGERINIMO PRIEMONĖS

Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis, skaldos ir mastikos asfaltas bei mastikos asfaltas yra tinkami tik skersiniui profiliui pagerinti.

Jeigu dėl profilio pagerinimo sluoksniai klojami netolygiu storiu, galioja 7 lentelėje pateikti nurodymai.

7 lentelė. Mažiausi ir didžiausi klojimo sluoksnio storiai, pagerinant profilį, priklausomai nuo asfalto mišinio rūšies ir tipo Asfalto mišinio rūšis Asfalto mišinio tipas Klojamo sluoksnio storis, cm mažiausias didžiausias Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis AC 8 VS, AC 8 VN 2,0 4,5 AC 11 VS, AC 11 VN 3,0 6,0 Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 8 N 2,0 5,5 SMA 8 S 2,0 6,0 SMA 11 S 3,0 7,0 Mastikos asfaltas MA 8 S, MA 8 N 2,0 4,0 MA 11 S, MA 11 N 2,5 5,0 Asfalto pagrindo-dangos sluoksnio asfaltbetonis AC 16 PD 4,0 10,0 Asfalto apatinis sluoksnio asfaltbetonis AC 11 AN 3,0 7,0 AC 16 AN 4,0 7,0 AC 16 AS 4,0 8,5 AC 22 AS 5,0 12,0 Asfalto pagrindo sluoksnio asfaltbetonis AC 16 PS, AC 16 PN 4,5 10,0 AC 22 PS, AC 22 PN 5,0 14,0 AC 32 PS, AC 32 PN 6,0 18,0 7 lentelėje yra pateikti nurodymai, kai sluoksnis gali būti laikomas kaip suteikiantis atitinkamą laikomąją gebą. Kitais atvejais, kai dėl ekonominių motyvų profilis pagerinamas iš dalies (pavieniuose ploteliuose ar plotuose), arba klojant visame plote ištisą sluoksnį, tačiau technologiškai dar įmanomais minimaliais storiais, tai nelaikoma laikomosios gebos pagerinimu.

X SKYRIUS. TAISYMO DARBAI

I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS IR TAISYMO BŪDAI

Taisymo asfalto mišiniu metodas, atsižvelgiant į konstrukcijos defektus, gali būti naudojamas ir betono bei trinkelių dangoms.

Plotų ir sluoksnių taisymo darbų būdai ir kiekiai nurodomi darbų aprašuose.

8 lentelė. Tinkamų taisymo būdų priskyrimas savybių grupėms Savybių grupės Būklės savybės Defektų požymiai / priežastys Taisymo būdai Nelygumų frezavimas1) Purškimas ir barstymas Padengimas bituminiu taisymo šlamu ar porų užpildymo mase Taisymas asfalto mišiniu Užpildymas ir sandarinimas Šiurkštinimas Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos – – ± – – + Laikomoji geba – – – – – – Skersinio profilio lygumas Deformacijos – – ± – – + Laikomoji geba – – – – – – Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu – – + – + – Nupoliruotas dalelių paviršius – – – – + – Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai + ± – – – – Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + 2) + – – – Taisytos išdaužos – – + – – – Dalelių ištrupėjimas ± – + – – – Pavieniai plyšiai – – – + – – Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.

II SKIRSNIS. PURŠKIMAS IR BARSTYMAS

Kai yra plyšių tinklai bei paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu, ir jeigu šie defektai pasireiškia nedideliuose plotuose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms dalims galima naudoti mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (panaudojant vadinamąjį Reparaturzug įrenginį). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10% viso važiuojamosios dalies ploto. Esant didesniems pažeistų plotų kiekiams turi būti naudojami remonto būdai pagal XI skyrių ir tai turi būti taikoma mažiausiai vienos eismo juostos visam pločiui.

Esant defektams (pvz., įtrūkimams, atsilupimui, dalelių ištrupėjimui) ir jeigu šie defektai pasireiškia pavienėse vietose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms dalims galima naudoti specialų mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (vadinamąjį Patch metodą). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 2% viso važiuojamosios dalies ploto.

Transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto rišiklio rūšies. Dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki 40 km/h (gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr.121.

Prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr.121 neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta.

Mineralinės medžiagos 84. Kaip apdorojimo skaldelė naudojama 2/5 arba 5/8 frakcijų skaldyta stambioji mineralinė medžiaga. Naudojama norma priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyta 9 lentelėje.

Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje. Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu.

Rišiklis 85. Naudojamos bituminės emulsijos turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA BE 08 reikalavimus.

Gali būti naudojamos:

Naudojamos medžiagos ir jų normos priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyta 9 lentelėje.

Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje. Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu.

9 lentelė. Purškimui ir barstymui naudojamos medžiagos ir jų normos Rišiklio rūšis ir tipas Rišiklio norma kg/m2 Atitinkamos frakcijos skaldelės norma kg/m2 2/5 5/8 Bituminė emulsija C60B5-PB 1,4–1,8 9–14 – Bituminė emulsija C67B4-PB 1,2–1,7 9–14 – Polimerais modifikuota bituminė emulsija C60BP5-PB 1,6–2,2 – 11–17 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C67BP4-PB 1) 1,5–2,1 – 11–17

III SKIRSNIS. Padengimas bituminiu taisymo Šlamu ar porų uŽpildymo mase

Bituminis taisymo šlamas ar porų užpildymo masė gali būti naudojami tik esant sausam orui ir ne mažesnei negu 10°C oro temperatūrai.

Bituminis taisymo šlamas, kaip paruoštas produktas, tolygiai paskleidžiamas ant nuvalyto ir sauso posluoksnio. Jis gali būti skleidžiamas vienu ar dviem sluoksniais, tačiau technologiniai procesai yra atskiri ir eina vienas po kito. Antrasis sluoksnis gali būti skleidžiamas tik tada, kai pirmasis sluoksnis jau yra išdžiūvęs ir juo galima vaikščioti.

Susirišimo procesas šiltu ir sausu oru paprastai trunka nuo 1 iki 2 valandų. Apdorotais plotais galima važiuoti tik jiems išdžiūvus.

Porų užpildymo masė, kaip paruoštas produktas, vienu sluoksniu paskleidžiama ant nuvalyto ir sauso posluoksnio. Ant porų užpildymo mase apdorotų plotų turi būti paskleista apie 3 kg/m2 0/2 frakcijos smulkiosios mineralinės medžiagos, kurios mineralinių dulkių kiekis turi atitikti f3 kategoriją.

Naudojami medžiagų kiekiai priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyti 10 lentelėje.

10 lentelė. Bituminio taisymo šlamo ir porų užpildymo masės naudojami kiekiai Medžiaga Medžiagos kiekis kg/m2 Bituminis taisymo šlamas 1,0–3,0 Porų užpildymo masė 0,5–1,5 Bituminis taisymo šlamas 87. Bituminis taisymo šlamas yra skiediklių neturintis bituminės emulsijos, smulkiosios mineralinės medžiagos, mikroužpildo, priedų ir vandens mišinys bei susideda iš:

Jis turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų reikalavimus arba turi būti pateiktas techninis liudijimas.

Porų užpildymo masė 88. Porų užpildymo masė yra smulkiųjų mineralinių medžiagų, bitumo, skiediklio ir nedidelio vandens kiekio mišinys. Ji turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų reikalavimus arba turi būti pateiktas techninis liudijimas.

IV SKIRSNIS. TAISYMAS ASFALTO MIŠINIU

Tačiau taisomo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 5% viso važiuojamosios dalies ploto.

Prijungčių ar siūlių briaunos, panaudojant pjūklus, frezas ar kitus prietaisus (pvz., pneumatinius plaktukus), turi būti išlyginamos stačiu kampu ir galutinai kruopščiai išvalomos. Prieš paklojant asfalto mišinį, posluoksnis purškiamas bitumine emulsija.

Taip pat turi būti vadovaujamasi šio dokumento IX skyriaus II ir III skirsnių nuostatomis.

Prijungtys ar siūlės įrengiamos šiais metodais:

Pažeistų vietų paruošimo metodas ir posluoksnio apipurškimas nurodomas darbų kiekių apraše ir sąraše numatomas atskira eilute.

Medžiagoms ir medžiagų mišiniams galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 reikalavimai.

Parenkant asfalto mišinio rūšį ir tipą turi būti atsižvelgiama į taisyklių ĮT ASFALTAS 08 V skyriaus nurodymus.

Siekiant užtikrinti saugų eismą išimtiniais atvejais dėl nepalankių tankinimo sąlygų gali būti pasirinkti smulkesnės granuliometrinės sudėties mišiniai su minkštesniu rišikliu.

Taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 pateiktos sluoksnių storio ribos turi būti išlaikytos. Prireikus asfalto mišinys įklojamas dviem daliniais sluoksniais.

Darbai turi būti atliekami tik sausu oru. Oro temperatūra, naudojant karštuosius asfalto mišinius, neturi būti mažesnė negu 3 °C.

Leidžiant eismą, pakloto mišinio temperatūra pagal galimybes neturi būti aukštesnė negu 40 °C, o tose vietose, kurios skirtos transporto priemonėms stovėti, – ne aukštesnė negu besiribojančio asfalto sluoksnio mišinio temperatūra.

V SKIRSNIS. UŽPILDYMAS IR SANDARINIMAS

Prieš užpildymą kontaktiniai paviršiai turi būti išvalyti ir išdžiovinti (pvz., karštu oru). Kontaktinius paviršius džiovinti atvira liepsna yra draudžiama.

Pažeistų siūlių, prijungčių, sandarintų siūlių ir prasivėrusių plyšių taisymo metodai nurodomi darbų kiekių apraše ir sąraše numatomi atskira eilute.

Naudojamos medžiagos turi atitikti LST EN 14188 serijos standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus.

Siekiant užtikrinti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, dar karšta sandariklio medžiaga turi būti tolygiai ir visame plote pašiurkštinta iš anksto nedideliu rišiklio kiekiu dengta smulkiąja mineraline medžiaga, kurios frakcija 1/3. Neprikibusi mineralinė medžiaga prieš leidžiant eismą turi būti pašalinta.

VI SKIRSNIS. ŠIURKŠTINIMAS

Šį būdą geriausia taikyti esant žemesnei oro temperatūrai, kai apdirbama medžiaga yra trapesnė. Asfalto viršutiniams sluoksniams sušilus šis metodas nėra tinkamas.

Atliekant šiuos darbus vadovaujamasi vietine ir užsienio šalių patirtimi bei atitinkamais norminiais dokumentais.

XI SKYRIUS. REMONTO DARBAI

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Remonto priemonės taip pat gali būti taikomos ir išilginio bei skersinio nuolydžio pagerinimui (profilio pagerinimui).

Kartu papildomai gali būti numatyta:

Remonto būdai panaudojant ŠL, PAS ir PAS-H taip pat ypač tinka siekiant pašalinti paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui defektus ir sumažinti asfalto, betono ar trinkelių dangų triukšmo emisiją.

Asfalto viršutinio sluoksnio klojimas ant posluoksnio, kuriam netaikytos jokios priemonės (pvz., frezavimas), priskiriamas prie remonto priemonių. Šiuo atveju galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimai.

Tinkamos asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami pagal taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 lentelę.

11 lentelė. Tinkamų remonto būdų priskyrimas savybių grupėms Savybių grupės Būklės savybės Defektų požymiai / priežastys Remonto būdai PA ŠL PAS, PAS-H KRK VSP Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos – – – + + Laikomoji geba – – – – – Skersinio profilio lygumas Deformacijos – + + + + Laikomoji geba – – – – - Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu + 1) + + + + Nupoliruotas dalelių paviršius + + + + + Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai + + + + + Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + + + Taisytos išdaužos ± + + + 2) + Dalelių ištrupėjimas + + + + + Pavieniai plyšiai – – – – + 3) Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.

II SKIRSNIS. PAVIRŠIAUS APDARAS (PA)

Bendrosios nuostatos 93. Paviršiaus apdaras (PA) atliekamas ant posluoksnio ar ant posluoksnio iš anksto paskleistos skaldelės purškiant bituminį rišiklį ir skleidžiant nedengtą arba iš anksto rišikliu dengtą skaldelę. Skaldelė gali būti skleidžiama vienu arba dviem sluoksniais.

Atsižvelgiant į technologinių procesų kiekį, paviršiaus apdaras skirstomas į šias rūšis:

Paviršiaus apdaras atliekamas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus.

Taikymo sritis 94. Paviršiaus apdaras dažniausiai atliekamas IV–VI konstrukcijos klasės dangoms. Paviršiaus apdaro rūšis parenkama pagal 12 lentelę.

12 lentelė. Paviršiaus apdaro rūšys priklausomai nuo posluoksnio defektų požymių Defektų požymiai Vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA) Vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds) Dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA) Paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas) Nupoliruotas dalelių paviršius + + + – Plyšių tinklai + + + – Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + – Taisytos išdaužos ± ± ± – Dalelių ištrupėjimas + + + – Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu ± ± ± + Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.

Paviršiaus apdaras taip pat gali būti naudojamas, kai dėl briaunų apvadų ar dėl kelio įrenginių yra ribojamas klojamas storis.

Įrengiant paviršiaus apdarą, turi būti atsižvelgta į posluoksnio būklę ir rūšį, transporto eismo apkrovas, transporto eismo rūšį, greitį, klimato ir vietines sąlygas.

Posluoksnio nelygumai įrengiant tik paviršiaus apdarą negali būti pašalinti.

Daugkartinis šio remonto metodo naudojimas gali sąlygoti neigiamus reiškinius, tokius kaip dėmėjimasį, persotinimą rišikliu, bituminių vėžių susidarymą, nelygumų vystymąsi.

Medžiagos ir įrengimo rūšys 96. Naudotinos paviršiaus apdaro rūšys ir medžiagos turi būti nurodomos darbų apraše. Darbų apraše taip pat turi būti pateikti aiškios medžiagų normos, skirtos atlikti skaičiavimus ir atsiskaitymą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į 13 lentelės nurodymus.

13 lentelė. Paviršiaus apdarui naudojamos medžiagos ir jų normos Rišiklio rūšis ir tipas Dalinis sluoksnis Rišiklio norma kg/m2 Atitinkamos frakcijos skaldelės norma kg/m2 2/5 5/8 8/11 1. Vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA) Bituminė emulsija C67B4-PA, C69B4-PA Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA 1,8–2,3 – – 12–18 1,5–2,0 – 11–17 – 1,2–1,6 9–14 – – 2. Vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds) (PA-ds) Bituminė emulsija C67B4-PA, C69B4-PA Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA I dal. sluoksnis 1,6–2,2 – – 10–13 II dal. sluoksnis – 3–6 3–6 *) – I dal. sluoksnis 1,4–1,8 – 10–12 – II dal. sluoksnis – 3–6 – – 3. Dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA) Bituminė emulsija C67B4-PA, C69B4-PA Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA I dal. sluoksnis 1,0–1,7 – – 10–13 II dal. sluoksnis 1,4–1,9 10–15*) 11–15 – I dal. sluoksnis 1,0–1,7 – 9–12 – II dal. sluoksnis 1,3–1,8 10–15 – – 4. Paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas) Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA I dal. sluoksnis – – – 10–13 II dal. sluoksnis 1,5–2,3 – 10–15 – I dal. sluoksnis – – 9–12 – II dal. sluoksnis 1,2–1,6 1,5–2,0*) 10–13 – 10–15*) – *) galima alternatyva Paviršiaus apdaras, panaudojant C67B4-PA ir C69B4-PA bitumines emulsijas, gali būti atliekamas tik V ir VI dangos konstrukcijos klasės keliuose.

Skaldelė privalo turėti pakankamą atsparumą trupinimui. Atsparumo trupinimui kategorija turi būti mažiausiai SZ18/LA20, o išimtiniais atvejais V ir VI dangos konstrukcijos klasės keliams – SZ22/LA25.

Skaldelės, naudojamos paviršiaus apdarui, mineralinių dulkių kiekis turi atitikti kategoriją f0,5, arba ta skaldelė turi būti iš anksto dengta nedideliu bitumo kiekiu.

Naudojant bitumines emulsijas, iš anksto bitumu dengta skaldelė nėra numatoma, nes tai trukdo bituminės emulsijos skaidymuisi.

Darbų atlikimas 97. Paviršiaus apdarą galima įrengti tik nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Pagrįstais atvejais paviršiaus apdarą įrengti kitu laiku galima, jeigu remiantis vietine patirtimi yra laukiama, kad įrengus sluoksnį pakankamai ilgą laiką ir palankiomis oro sąlygomis šiuo paviršiumi bus važinėjama.

Transporto eismo ribojimas ir skaldelės šalinimas 98. Paviršiaus apdaro įrengimo atveju, apdoroti plotai iki įrengimo pabaigos yra saugomi nuo transporto eismo.

Vėliau transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto rišiklio rūšies. Dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki 40 km/h (gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr.121.

Prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr.121 neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta.

III SKIRSNIS. ŠLAMO DANGOS (ŠL)

Bendrosios nuostatos 99. Šlamo dangoms (ŠL) naudojami mišiniai, paprastai susidedantys iš tolydžios granuliometrinės sudėties stambiųjų ir smulkiųjų mineralinių medžiagų bei mikroužpildo mišinio, polimerais modifikuotos bituminės emulsijos, priedų ir vandens.

Šlamo dangų mišiniai dažniausiai klojami dviem sluoksniais, o apatinis sluoksnis kartu atlieka ir išlyginamojo sluoksnio funkciją. Apatinis sluoksnis, kol bus užklotas, turi būti tinkamas važiuoti.

Priklausomai nuo naudojimo paskirties ir posluoksnio savybių šlamo dangų klojamas bendrasis sluoksnio svoris turi būti 10–30 kg/m2 (sausoji masė).

Šlamo dangų mišinio sudėtis turi būti parenkama taip, kad šlamo danga būtų šiurkšti ir patvari.

Taikymo sritis 100. Šlamo dangos gali būti įrengiamos ant visų rūšių dangų. Kai, esant didesniems kaip 10 mm posluoksnio nelygumams, nustatomi naujai įrengto sluoksnio reikalavimai lygumui, turi būti taikomos papildomos priemonės (pvz., plonas frezavimas).

Šlamo dangų naudojimas yra ypač rekomenduojamas ten, kur dėl briaunų apvadų ar dėl kelio įrenginių yra ribojamas klojimo storis. Šlamo dangų mišinys ŠL 3 gali būti naudojamas tik IV–VI konstrukcijos klasės dangoms ir dviračių bei pėsčiųjų takų dangoms.

Parenkant medžiagas, šlamo dangos mišinio rūšį ir klojamą sluoksnio svorį turi būti atsižvelgta į posluoksnio defektų požymius, transporto eismo apkrovas ir vietines sąlygas.

Mineralinių medžiagų mišinių viršutinio sieto akučių dydis parenkamas priklausomai nuo sluoksnio storio.

Tikslingos šlamo dangų mišinių rūšys ir standartiniai klojami sluoksnių bendrieji svoriai, priklausomai nuo posluoksnių defektų požymių, yra nurodyti 14 lentelėje.

Mišinių rūšys ir klojami sluoksnių bendrieji svoriai nurodomi darbų apraše.

14 lentelė. Tikslingos šlamo dangų mišinių rūšys ir standartiniai klojamų sluoksnių bendrieji svoriai (sausoji masė kg/m2), priklausomai nuo posluoksnių defektų požymių Būklės savybės Defektų požymiai Šlamo dangų mišinių rūšys ŠL 3 ŠL 5 ŠL 8 Skersinio profilio lygumas Deformacijos – 20–25 25–30 Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu – 16–25 18–25 Nupoliruotas dalelių paviršius 10–15 16–25 18–25 Plyšių tinklai 10–15 16–25 – Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu 10–15 16–25 – Taisytos išdaužos 10–15 16–25 18–30 Dalelių ištrupėjimas – 16–25 18–30 Paaiškinimai: – – netinkamas.

Medžiagų mišiniai 101. Naudojami šlamo dangų mišiniai, atitinkantys aprašo TRA APM 10 reikalavimus.

Darbų atlikimas 102. Šlamo dangas galima įrengti tik nuo balandžio vidurio iki rugsėjo vidurio. Pagrįstais atvejais šlamo dangų įrengimas kitu laiku galimas, jeigu remiantis vietine patirtimi bus išvengta nakties šalčio poveikio.

Šlamo dangos, esant žemesnei kaip +5 oC posluoksnio temperatūrai, nėra įrengiamos.

Po frezavimo darbų arba kai yra užterštas, posluoksnis turi būti valomas iš pagrindų (pvz., panaudojant aukšto spaudimo vandens srovės prietaisą su vakuuminiu įrenginiu). Ypatingais atvejais gali būti numatytas posluoksnio apipurškimas bituminiu rišikliu. Šios priemonės darbų kiekių apraše turi būti numatytos atskira eilute.

Šlamo dangos gali būti įrengiamos ant drėgno posluoksnio, tačiau jeigu ant posluoksnio susidaro uždara vandens plėvelė, šlamo dangos įrengti negalima.

Šlamo dangos įrengiamos panaudojant savaeigius nepertraukiamo veikimo ir valdomus skleidimo įrenginius. Turi būti naudojami tokie skleidimo įrenginiai, kurie leidžia įrengti važiavimo juostą visu pločiu.

Šlamo dangų mišiniai turi būti homogeniški, klojimui reikalingos konsistencijos ir išleidus iš maišytuvo turi būti nedelsiant pakloti. Mišinio skleistuve visą laiką turi būti pakankamas mišinio kiekis, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas klojimas.

Taip įrengtas sluoksnis turi būti vienodos paviršiaus struktūros. Išilginės siūlės ir briaunos turi būti taisyklingų linijų per visą ilgį arba atkartoti gretimybių linijas. Siūlės turi būti lygios aukščio atžvilgiu.

Įrengiant šlamo dangas transporto eismas gali būti leidžiamas tiktai pasibaigus bituminės emulsijos skaidymosi procesui.

Jeigu po šlamo dangos įrengimo yra nesurištos mineralinės medžiagos pirmosiomis dienomis reikia riboti transporto eismą. Rekomenduojama įrengti kelio ženklą Nr.121, o dėl technologinių priežasčių – riboti greitį.

IV SKIRSNIS. PLONI ASFALTO SLUOKSNIAI (PAS)

Bendrosios nuostatos 106. Ploni asfalto sluoksniai gali būti įrengiami iš asfaltbetonio viršutiniams sluoksniams (AC V), skaldos ir mastikos asfalto (SMA), asfaltbetonio ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos (AC PAS-H) arba mastikos asfalto (MA).

Ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos susideda iš šiam naudojimo tikslui parinktos atitinkamos sudėties asfalto mišinio ir posluoksnio hidroizoliacijos iš polimerais modifikuotos emulsijos.

Priklausomai nuo naudojimo paskirties ir posluoksnio savybių plonų asfalto sluoksnių klojamas sluoksnio svoris turėtų būti 30–50 kg/m2, važiuojamąją juostą įrengiant visu pločiu. Tai atitinka maždaug iki 2 cm sluoksnio storį. Dėl profilio pagerinimo gali būti naudojami ir didesni sluoksnio svoriai ir storiai.

Taikymo sritis 107. Ploni asfalto sluoksniai iš skaldos ir mastikos asfalto, asfaltbetonio ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos ir mastikos asfalto gali būti įrengiami ant visų rūšių dangų.

Ploni asfalto sluoksniai iš asfaltbetonio AC 5 VL ir AC 8 VL gali būti įrengiami tik ant VI dangos konstrukcijos klasės ir pėsčiųjų bei dviračių takų dangų. Ploni asfalto sluoksniai iš asfaltbetonio AC 8 VN gali būti įrengiami ant IV ir V dangos konstrukcijos klasės dangų, o kai kuriais pagrįstais atvejais (pvz., didelis VMPEI) vietoj jo rekomenduojama naudoti AC 8 VS asfaltbetonį.

Kai, esant didesniems kaip 10 mm posluoksnio nelygumams, yra nustatomi iš AC V ir SMA mišinių naujai įrengto sluoksnio reikalavimai sutankinimo laipsniui ir oro tuštymių kiekiui, turi būti taikomos papildomos priemonės (pvz., frezavimas, profilio išlyginimas). Ilgų bangų nelygumai gali būti palikti neišlyginti. Pavieniai plyšiai turi būti sanuojami remiantis X skyriaus V skirsnio nurodymais.

Plonų asfalto sluoksnių naudojimas ypač yra rekomenduojamas ten, kur dėl briaunų apvadų ar dėl kelio įrenginių yra ribojamas klojimo storis.

Įrengiant netolygaus storio sluoksnius ypač tinkamas yra skaldos ir mastikos asfaltas.

Plonų asfalto sluoksnių asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami remiantis 15 lentelės nurodymais ir nurodomi darbų apraše.

Medžiagų mišiniai 108. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 VI skyriaus II skirsnio reikalavimai ir aprašo TRA APM 10 VII skyriaus III skirsnio reikalavimai.

Rišiklio rūšių ir markių naudojimo, priklausomai nuo dangos konstrukcijos klasės ir laukiamos apkrovos, nurodymai yra pateikti 16 lentelėje.

Mineralinių medžiagų mišinių viršutinio sieto akučių dydis parenkamas priklausomai nuo sluoksnio storio.

Standartiniai klojamų sluoksnių svoriai pateikti 17 lentelėje.

15 lentelė. Plonų asfalto sluoksnių asfalto mišinių rūšys ir tipai, priklausomai nuo posluoksnių defektų požymių Būklės savybės Defektų požymiai Ploni asfalto sluoksniai iš asfalto rūšių ir tipų AC 5 VL, AC 8 VL, AC 8 VN, AC 8 VS SMA 5 N, SMA 5 S, SMA 8 N, SMA 8 S AC 5 PAS-H, AC 8 PAS-H MA 5 S, MA 8 S Skersinio profilio lygumas Deformacijos - + + + Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu - + ± + Nupoliruotas dalelių paviršius ± + + + Plyšių tinklai ± + + + Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + + Taisytos išdaužos ± + + + Dalelių ištrupėjimas + + + + Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.

16 lentelė. Rišiklio rūšys ir markės, naudojamos atitinkamoms dangų konstrukcijų klasėms, priklausomai nuo laukiamų apkrovų Dangos konstrukcijos klasė Plonas asfalto sluoksnis iš AC V SMA AC PAS-H MA SV ir I – PMB 45/80-55 E (PMB 65/105-50 E) PMB 45/80-55 E (PMB 65/105-50 E) 20/30 (PMB 25/55-60) II PMB 45/80-55 E (PMB 65/105-50 E) 20/30 (35/50) (PMB 45/80-55) III PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E IV PMB 65/105-50 E (70/100) PMB 65/105-50 E (70/100) PMB 65/105-50 E (70/100) 35/50 V 100/150 (PMB 65/105-50 E) 70/100 (PMB 65/105-50 E) (100/150) 70/100 (PMB 65/105-50 E) (100/150) VI Dviračių, pėsčiųjų takai 100/150 – Paaiškinimai: – – naudojimas nenumatytas; ( ) – tik ypatingu atveju, kurį nustato užsakovas.

17 lentelė. Klojamų plonų asfalto sluoksnių svoriai Asfalto mišinio rūšis ir tipas Sluoksnio svoris kg/m2 Asfaltbetonis AC 5 VL 30–50 Asfaltbetonis AC 8 VL, AC 8 VN 40–50 Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 5 N, SMA 5 S 30–50 Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 8 N, SMA 8 S 40–50 Asfaltbetonis AC 5 PAS-H 30–50 Asfaltbetonis AC 8 PAS-H 40–50 Mastikos asfaltas MA 5 S (30–50)1) Mastikos asfaltas MA 8 S (40–50)1)

Plonus asfalto sluoksnius dėl jų greito temperatūros mažėjimo galima įrengti tik esant palankioms oro sąlygoms, t.y. nuo balandžio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Pagrįstais atvejais darbus galima atlikti ir kitu laiku.

Pučiant stipriam vėjui šie sluoksniai taip pat neturėtų būti įrengiami.

Ploni asfalto sluoksniai, esant žemesnei kaip +10 °C oro temperatūrai ir žemesnei kaip +8 °C posluoksnio temperatūrai, nėra įrengiami.

Priklausomai nuo pasirinkto remonto būdo, posluoksnio savybių ir tiesimo sąlygų gali būti tikslinga taikyti ypatingas priemones:

Įrengiant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos, bituminė emulsija purškiama ir asfalto mišinys klojamas vienu technologiniu ėjimu, panaudojant klotuvus su integruotu purškimo įrenginiu.

Plonus asfalto sluoksnius PAS-H klojant juostomis, išilginė siūlė gali būti specialiai neapdorojama, jeigu įrengiant hidroizoliaciją taip pat apipurškiama ir siūlės zona.

Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 IX skyriaus reikalavimai.

Prieš plonų asfalto sluoksnių klojimą posluoksnis turi būti kruopščiai nuvalytas. Įrengiant voluojamojo asfalto sluoksnius, posluoksnis yra apipurškiamas bitumine emulsija. Įrengiant mastikos asfalto sluoksnius, posluoksnio apipurkšti nereikia.

Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 X skyriaus I skirsnio reikalavimai. Šie reikalavimai netaikomi klojant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos (PAS-H).

Klojant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos (PAS-H), šiai hidroizoliacijai įrengti, priklausomai nuo posluoksnio savybių, vietinių ir oro sąlygų bei transporto eismo apkrovų, naudojamas C67BP-PAS-H emulsijos kiekis, tai nurodant darbų apraše, turi būti:

Posluoksnio džiovinimas ir pašildymas prieš emulsijos purškimą, ypač briaunų zonose, panaudojant netiesioginio kaitinimo įrenginius, priklausomai nuo oro sąlygų, posluoksnio savybių ir remonto metodo, yra naudingas. Jeigu sluoksnių įrengimas yra iš anksto numatomas ne nuo balandžio vidurio iki rugsėjo pabaigos, šios priemonės darbų kiekių apraše turi būti numatytos atskira eilute.

Džiovinimas ir pašildymas turi būti atliekamas taip, kad posluoksnio rišiklis nebūtų pažeistas termiškai.

Ploni asfalto sluoksniai gali būti įrengiami ant drėgno posluoksnio, tačiau jeigu ant posluoksnio susidaro uždara vandens plėvelė, šių sluoksnių įrengti negalima.

Ploni asfalto sluoksniai greitai vėsta, todėl volai turi būti išdėstyti kuo arčiau klotuvo.

Tankinimui turi būti naudojami statiškai arba osciliavimo metodu tankinantys lygieji valciniai volai.

Volai su įjungta vibracija gali tankinti tik tuo atveju, jeigu yra įsitikinta, kad vibracijos poveikis nepadarys žalos posluoksniui ir plonam asfalto sluoksniui.

Ploni asfalto sluoksniai iš asfaltbetonio, skaldos ir mastikos asfalto, asfaltbetonio ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos ir mastikos asfalto privalo turėti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, priklausomai nuo panaudojimo paskirties.

Papildomos paviršiaus šiurkštinimo priemonės, išskyrus plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos, yra taikomos siekiant padidinti pradinį paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui. Tai gali būti pasiekiama paskleidžiant ir įvoluojant nedengtą arba iš anksto rišikliu dengtą 1/3 arba 2/5 frakcijų mineralinę medžiagą.

Mineralinė medžiaga paskleidžiama dar ant karšto paviršiaus, kad voluojant būtų įspaudžiama ir tvirtai prikibtų. Neprikibusi mineralinė medžiaga turi būti pašalinama.

Darbų kiekių apraše paviršiaus šiurkštinimas aprašomas atskira eilute. Parenkant mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydį, reikia atsižvelgti, ar turi būti įvykdyti papildomi triukšmo lygio reikalavimai. Tokiu atveju 2/5 frakcijos mineralinė medžiaga nenaudojama.

Rekomenduojami orientaciniai skleidžiamos mineralinės medžiagos kiekiai yra:

Plonų asfalto sluoksnių iš mastikos asfalto paviršiaus šiurkštinimas atliekamas remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus VII skirsnio reikalavimais.

Plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos paviršiaus šiurkštinimas neatliekamas.

V SKIRSNIS. KARŠTASIS REGENERAVIMAS KELYJE (KRK)

Bendrosios nuostatos 113. Karštasis regeneravimas kelyje (KRK) yra asfalto sluoksnio perdirbimas atsargiai jį pakaitinus, išpurenus, (nuėmus), sumaišius ir pakartotinai paklojus.

Jei sluoksnio savybės turi būti pakeistos, tuo atveju yra įmaišoma papildomų medžiagų, tokių kaip rišiklis, mineralinės medžiagos arba asfalto mišinys.

Karštasis regeneravimas kelyje skirstomas į šiuos metodus:

Atliekant darbus turi būti vadovaujamasi norminiais dokumentais.

Taikymo sritis 114. Karštąjį regeneravimą kelyje numatoma naudoti tuo atveju, jeigu reikia pakeisti viršuje esančio sluoksnio savybes. Po frezavimo gali būti perdirbti (regeneruoti) ir žemiau esantys sluoksniai.

Išskyrus mastikos asfaltą ir paviršiaus apdarą, šiam remonto būdui yra tinkami visi tolydžios granuliometrinės sudėties kelių bitumu ar bituminiais rišikliais surišti mišiniai.

Karštojo regeneravimo kelyje būdas gali būti taikomas įvairių rūšių važiuojamosioms dalims, jei nėra papildomų kliūčių dėl išilginio ir skersinio profilio, paviršiaus aukščio ribojimo ir kelyje esančių įrenginių.

Naudotini karštojo regeneravimo kelyje metodai, priklausomai nuo posluoksnio būklės, defektų požymių ir priežasčių, yra parenkami pagal 18 lentelės nurodymus.

Jeigu numatomame remontuoti sluoksnyje yra dervų, geomedžiagų, geotinklų ar kitų trukdančių medžiagų, karštojo regeneravimo kelyje metodų taikyti negalima.

Papildomų medžiagų, skirtų pakeisti asfalto mišinio sudėtį, pridedamas kiekis priklauso nuo įrenginių galimybių.

18 lentelė. Tinkamų karštojo regeneravimo kelyje metodų priskyrimas savybių grupėms Savybių grupės Būklės savybės Defektų požymiai / priežastys Karštojo regeneravimo kelyje metodai A B C Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos + 1) + 1) + 1) Skersinio profilio lygumas Deformacijos + 2) + + Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu – + + Nupoliruotas dalelių paviršius + 2) + + Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai – + 3) + 3) Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu – + + Taisytos išdaužos + 4) + 4) + 4) Dalelių ištrupėjimas – + + Pavieniai plyšiai – – – Paaiškinimai: + – tinkamas/tinkamas iš dalies; – – netinkamas.

115.1. Regeneruojamas (perdirbamas) sluoksnis.

Darbų apraše apie šį sluoksnį pateikiama mažiausiai ši informacija:

Gali prireikti papildomų mineralinių medžiagų tyrimų siekiant įrodyti jų tinkamumą, jeigu nėra ankstesnių bandymų duomenų, kai buvo atliekama kokybės techninė priežiūra.

Perdirbamo sluoksnio rišiklio minkštėjimo temperatūra neturi viršyti 60 °C, kai įrengiamas asfalto viršutinis sluoksnis, ir 65 °C, kai įrengiamas asfalto sluoksnis, kuris bus užklotas.

115.2. Papildomos medžiagos.

Papildomos medžiagos ir iš jų gaminamas papildomas mišinys turi būti taip parinkti, kad galutinis asfalto mišinys atitiktų reikalavimus. Tai nustatoma tinkamumo bandymų metu. Mineralinėms medžiagoms ir rišikliui galioja CE ženklinimo reikalavimai. Papildomas asfalto mišinys CE ženklu neženklinamas.

Papildomo mišinio sudėtis turi būti taip parinkta, kad jį būtų įmanoma pagaminti, transportuoti ir panaudoti.

Naudojamas rišiklis neturėtų būti minkštesnis negu kelių bitumas 100/150.

115.3. Galutinis asfalto mišinys, sluoksnio savybės.

Galutinis asfalto mišinys ir sluoksnis turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 ir taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.

Darbų apraše pateikiama:

Darbų atlikimas 116. Sluoksnio įrengimas.

Asfalto sluoksniai turi būti įrengti taip, kad jų savybės būtų homogeniškos.

Šio remonto metodo darbams atlikti yra reikalingas savaeigis, iš daugelio reguliuojamo aukščio sekcijų susidedantis ir netiesiogiai veikiantis kaitinimo įrenginys, specialūs savaeigiai mechanizmai, klotuvai ir volai.

Asfalto sluoksnis rūpestingai kaitinamas tiek, kad būtų įmanoma šį sluoksnį apdirbti numatytu storiu. Perkaitinti rišiklio negalima. Kaitinimo našumas ir judėjimo greitis parenkami taip, kad būtų pasiekta pakankamai aukšta temperatūra, reikalinga užtikrinti asfalto mišinių sutankinimą.

Esant nepalankioms oro sąlygoms arba dideliam išpurenimo gyliui, gali prireikti panaudoti papildomus kaitinimo įrenginius.

Įrengiant sluoksnius juostomis, išilginė greta esančių juostų briauna turi būti atšildoma mažiausiai 5 cm pločiu.

Jei važiuojamojoje dalyje yra kelio įrenginių (pvz., sklendžių dangčių, šulinių), nekeičiamo aukščio briaunų apvadų, panaudojant atitinkamas priemones turi būti užtikrintos homogeniškos ir sandarios prijungtys.

Perdirbti numatyto sluoksnio paviršius turi būti švarus.

Nustatant perdirbimo storį, paprastai turi būti atsižvelgiama į esamų sluoksnių ribas.

Didžiausias išpurenamas storis paprastai neviršija 4 cm.

Galimybės karštai regeneruoti kelyje dangas, kur buvo atliktas paviršiaus apdaras, turi būti kruopščiai ištirtos.

Pavienės buvusios išdaužų vietos, taisytos šiltuoju ar šaltuoju asfalto mišiniu bei mastikos asfalto mišiniu, turi būti išfrezuotos ar išimtos kitu būdu.

Dangos ženklinimas folija ar plastiko mase turi būti pašalintas.

Siekiant atkurti skersinio profilio lygumą, sluoksnio perdirbimo storis turi būti toks, kad siektų bent 1 cm žemiausiame taške. Prireikus nelygumai nufrezuojami iš anksto. Jeigu tarp perdirbamo ir žemiau esančio sluoksnio nėra pakankamo sukibimo, perdirbimo storis turėtų būti parinktas taip, kad apimtų ir sluoksnių ribas. Prireikus sluoksnis gali būti iš dalies nufrezuojamas iš anksto.

Karštai regeneruoti kelyje asfalto viršutiniai sluoksniai privalo turėti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, priklausomai nuo panaudojimo paskirties.

Papildomos paviršiaus šiurkštinimo priemonės yra taikomos siekiant padidinti pradinį paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui. Tai gali būti pasiekiama paskleidžiant ir įvoluojant nedengtą arba iš anksto rišikliu dengtą 1/3 arba 2/5 frakcijų mineralinę medžiagą.

Mineralinė medžiaga paskleidžiama dar ant karšto paviršiaus, kad voluojant būtų įspaudžiama ir tvirtai prikibtų. Neprikibusi mineralinė medžiaga turi būti pašalinama.

Darbų kiekių apraše paviršiaus šiurkštinimas aprašomas atskira eilute. Parenkant mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydį, reikia atsižvelgti, ar turi būti įvykdyti papildomi triukšmo lygio reikalavimai. Tokiu atveju 2/5 frakcijos mineralinė medžiaga nenaudojama.

Rekomenduojami orientaciniai skleidžiamos mineralinės medžiagos kiekiai yra:

Reikalavimai 118. Asfalto mišinių sudėtis ir įrengti sluoksniai turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 ir taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.

Įrengtu sluoksniu mažiausiai 24 valandas neturi būti leidžiamas transporto eismas. Taip pat reikia vadovautis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 V skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto eismo ribojimą.

VI SKIRSNIS. VIRŠUTINIO SLUOKSNIO PAKEITIMAS (VSP)

Bendrosios nuostatos 119. Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas (VSP) atliekamas nufrezavus esamą asfalto viršutinį sluoksnį ir jį pakeičiant nauju sluoksniu iš asfaltbetonio, skaldos ir mastikos asfalto arba mastikos asfalto, atitinkančiu dokumentų TRA ASFALTAS 08 ir ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.

Taikymo sritis 120. Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas numatomas tais atvejais, kai defektų priežastys yra susijusios tik su viršutiniu sluoksniu ir kiti remonto būdai nėra ekonomiški. Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas atliekamas, kai:

Kiti šio remonto būdo naudojimo kriterijai gali būti aukščio apribojimai dėl kelio statinių ir įrenginių, briaunų apvadai, aukščio gabaritai po tiltais ir t.t.

Asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 ir 2 lentelėmis.

Medžiagų mišiniai 121. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 reikalavimai.

Posluoksnio paruošimas 122. Asfalto viršutinį sluoksnį iš mastikos asfalto mišinio klojant ant frezuoto posluoksnio turi būti numatytas jo valymas panaudojant aukšto spaudimo vandens srovės prietaisą su vakuuminiu įrenginiu. Siekiant užtikrinti sluoksnių sukibimą, turi būti purškiama 150–250 g/m2 polimerais modifikuotos bituminės emulsijos C 60 BP 1-S. Šios priemonės darbų kiekių apraše turi būti numatytos atskira eilute.

Įrengtas sluoksnis 123. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus IV–VII skirsnių reikalavimai.

Paviršiaus šiurkštinimas 124. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus IV–VII skirsnių reikalavimai.

XII SKYRIUS. ATNAUJINIMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Pagrindiniai dangos atnaujinimo (kapitalinis remontas) būdai yra šie:

II SKIRSNIS. PAGRINDINIAI NURODYMAI

Atnaujinimo būdas ir naujų sluoksnių storiai parenkami remiantis taisyklėmis KPT SDK 07. Taip pat turi būti atsižvelgiama į posluoksnio savybes, aukščių dėl gretimų konstrukcijų apribojimus, paliekamos dangos konstrukcijos būklę ir transporto eismo apkrovų pasikeitimą.

III SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ MIŠINIAI

IV SKIRSNIS. DARBŲ ATLIKIMAS

Kai yra keičiama dangos konstrukcija, jos sluoksniai turi būti pašalinti taip, kad naujus asfalto sluoksnius būtų galima įrengti pagal taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.

Jeigu posluoksnio profilis neleidžia naujų sluoksnių kloti tolygiu storiu, tuo atveju reikalinga profilio padėtis gaunama panaudojant frezavimą arba žemiausias sluoksnis klojamas netolygiu storiu.

Jeigu pavieniai sluoksniai yra nuimami nevisiškai, reikia įsitikinti, kad likusių sluoksnių sukibimas yra pakankamas. Jeigu nustatoma, kad sluoksnių sukibimas nėra pakankamas, likusio asfalto sluoksnio dalys turi būti pašalintos. Darbų kiekių apraše tai nurodoma atskira eilute.

XIII SKYRIUS. BANDYMAI

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Apie tokių ėminių pripažinimą sutarties partneriai turi surašyti protokolą. Šie ėminiai naudojami kontroliniuose bandymuose, įvertinant medžiagų atitiktį projekto (sutarties) reikalavimams.

Iš įrengtų šlamo dangų negalima atlikti reprezentatyvių ėminių ėmimo, todėl galimiems arbitražiniams tyrimams iš šlamo dangų mišinių turi būti papildomai imami atsarginiai ėminiai.

II SKIRSNIS. VIDINĖS KONTROLĖS BANDYMAI

Rangovas turi kruopščiai atlikti reikiamos apimties vidinės kontrolės bandymus. Rangovas tikslią atliekamos vidinės kontrolės apimtį nurodo savo statybos taisyklėse, tačiau ši apimtis neturėtų būti mažesnė negu nurodyta 134 punkte. Rezultatai yra protokoluojami. Jeigu nustatomi nuokrypiai nuo projekto (sutarties) reikalavimų, priežastys, lemiančios nuokrypius, turi būti tuoj pat pašalinamos. Šiuo atveju vidinės kontrolės apimtis turi būti padidinta, kol nusistovės gera gamybos kokybė.

Paviršiaus apdaro, šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos įrengimui galioja techninių reikalavimų aprašas TRA APM 10.

III SKIRSNIS. KONTROLINIAI BANDYMAI

Bendrosios nuostatos 135. Kontrolinius bandymus galima atlikti tuo pačiu metu su vidinės kontrolės bandymais. Vidinės kontrolės bandymų, atliktų kartu su užsakovu, rezultatai gali būti pripažįstami kaip kontrolinių bandymų rezultatai. Kartu su vidinės kontrolės bandymais atliktų kontrolinių bandymų rezultatus, jeigu įmanoma ir tikslinga, galima naudoti atsiskaityti už darbus (žr. XVI skyrių). Esant poreikiui, bandymų skaičių galima didinti arba mažinti.

Kontroliniai bandymai 136. Kontroliniai bandymai yra užsakovo bandymai, kuriais nustatoma, ar medžiagų, medžiagų mišinių savybės ir užbaigti darbai atitinka projekto (sutarties) reikalavimus. Šių bandymų rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas. Ėminių ėmimą ir tikrinimus, kuriuos galima atlikti sluoksnio įrengimo ruože, atlieka užsakovas dalyvaujant rangovui. Jeigu nurodytu laiku rangovas neatvyksta, ėminiai imami ir tikrinimai atliekami jam nedalyvaujant.

138.1. Mineralinės medžiagos.

Iš naudojamų mineralinių medžiagų imami reprezentatyvūs ėminiai ir ištiriami. Paprastai imama įvairių mineralinių medžiagų po vieną reprezentatyvų ėminį.

Mažiausias ėminio kiekis:

138.2. Rišiklis (bitumas ir bituminė emulsija).

Imami naudojamo rišiklio reprezentatyvūs ėminiai, kuriuos sudaro 3 daliniai ėminiai (po 2 kg). Iš jų tiriamas vienas dalinis ėminys.

Paprastai imama įvairių rišiklių po vieną reprezentatyvų ėminį.

Be to, imamas ir tiriamas vienas ėminys, kai rišiklio išorinės savybės (vienalytiškumas, spalva, blizgesys, kvapas, tarša) kelia abejonių.

138.3. Atliekant metodo purškimas ir barstymas ir paviršiaus apdaro įrengimo darbus kiekvienos darbo dienos pradžioje pagal atitinkamus techninių reikalavimų aprašus ištiriami patiekti rišiklis ir skaldelė. Per dieną įrengiant daugiau kaip 12000 m2, imami mažiausiai du ėminiai.

138.4. Siūlių sandariklio masė.

Imami naudojamos siūlių sandariklio masės reprezentatyvūs ėminiai, kuriuos sudaro 3 daliniai ėminiai (po 6 kg). Iš jų tiriamas vienas dalinis ėminys.

Be to, imamas ir tiriamas vienas ėminys, kai išorinės savybės (vienalytiškumas, spalva, blizgesys, kvapas, tarša) kelia abejonių dėl siūlių sandariklio masės kokybės.

138.5. Asfalto ir šlamo dangų mišiniai bei atlikti darbai.

Šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos bei karštojo regeneravimo kelyje metodu A įrengtų sluoksnių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys nurodytos 19 lentelėje.

Šlamo dangų mišinių ėminiai imami tik iš maišytuvo. Turi būti bandomi kiekvieno sluoksnio mišiniai. Papildomai gali būti imama atsarginiai ėminiai, kurie prireikus naudojami nustatyti defektuotų plotų ribas.

Plonų asfalto sluoksnių ir karštojo regeneravimo kelyje metodų B ir C atvejais mišinių ir sluoksnių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys, atsižvelgiant į asfalto mišinio rūšį, nustatomos remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 25 lentelės nurodymais.

Karštojo regeneravimo kelyje atveju sluoksniai iš skirtingų sudėčių mišinių tiriami juos atskyrus.

19 lentelė. Medžiagų, asfalto mišinių ir įrengtų ŠL, PAS-H bei KRK sluoksnių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys Konstrukcijos sluoksnis Bandymų rūšys Bandymų ar matavimų kiekis1) Asfalto viršutinis sluoksnis iš Karštojo regeneravimo kelyje metodas A Šlamo dangos mišinio Plono asfalto sluoksnio ant hidroizoliacijos mišinio 1. Asfalto mišinys2) 1.1. Granuliometrinė sudėtis 3 band./(7000–9000 m2) x x x 1.2. Rišiklio kiekis x x x 1.3. Regeneruoto rišiklio minkštėjimo temperatūra ir penetracija bei tamprioji santykinė deformacija (PMB E) 1–2 band./objektui x3) x x 1.4. Bandinio tūrinis tankis ir oro tuštymių kiekis 3 band./(7000–9000 m2) - x x 2. Įrengtas sluoksnis 2.1. Sluoksnių sukibimas Užsakovo (statytojo) nuožiūra x x 2.2. Sluoksnio profilio padėties atitiktis (skersiniai nuolydžiai), plotis Kiekvienam sluoksniui, rekomenduojama ne rečiau kaip kas 100 m x x x 2.3. Lygumas Kiekvienam sluoksniui, rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 m kiekvienoje eismo juostoje (viršutiniam sluoksniui pagrindinis metodas – IRI metodas) x x x 2.4. Sluoksnio storis arba sluoksnio svoris pagal XVI skyrių x x x 2.5. Oro tuštymių kiekis 3 band./(7000–9000 m2) - x x 2.6. Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui x x x

Užsakovui taip pat išlieka teisė savo nuožiūra atlikti papildomus kontrolinius bandymus.

Arbitražiniai tyrimai 144. Arbitražiniai (ginčo sprendimo tarp įmonių teisme) tyrimai – tai tam tikrų kontrolinių bandymų, kurių atlikimo kokybe (pvz., savų tyrimų pagrindu) abejoja užsakovas arba rangovas, pakartojimas.

IV SKIRSNIS. BANDYMŲ METODAI

Bendrosios nuostatos 149. Mineralinių medžiagų, rišiklio ir priedų ėminių ėmimui ir bandymui galioja bandymų metodai, nurodyti atitinkamuose techninių reikalavimų aprašuose ir standartuose (žiūrėti VI skyriaus I ir II skirsnius).

Asfalto mišinių ėminių ėmimui ir bandymui galioja atitinkami serijos LST EN 12697 ir kiti standartai, aprašo TRA ASFALTAS 08 nurodymai.

Šlamo dangų mišinio ėminiai imami pagal LST EN 12274-1 standartą.

Šlamo dangų mišinių rišiklio kiekis nustatomas pagal LST EN 12274-2 standartą.

Gręžtiniai kernai, skirti nustatyti šlamo dangų sluoksnių ar plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos sukibimą su posluoksniu, anksčiausiai gali būti paimti praėjus 6 savaitėms po transporto eismo paleidimo.

Įrengto sluoksnio bandymams iš kiekvienos ėminio ėmimo vietos imamas tik dalinis ėminys, skirtas užsakovui. Jeigu bandymo rezultatai yra neigiami, tada imamas kitas dalinis ėminys, skirtas rangovui.

Paprastai mineralinių medžiagų rūšis bei aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas nustatomi vizualiai.

Tūrinis tankis ir sutankinimo laipsnis 156. Tūrinį tankį ir sutankinimo laipsnį pagal standartą LST EN 12697-6 galima nustatyti tik gręžtinių kernų, kurių mažiausias storis yra 2 cm.

Sluoksnių sukibimo vertinimas 157. Šlamo dangų sluoksnių ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos sukibimas su posluoksniu nustatomas bandant sukibimo tempiamąjį stiprį. Sukibimo tempiamasis stipris yra trijų apie 150 mm diametro gręžtinių kernų, priskirtų vienai bandomajai vietai, bandymo rezultatų vidurkio vertė. Gręžtiniai kernai imami išilgine kryptimi apie 250 mm tarp kerno briaunų atstumu vienas nuo kito bei 800 mm atstumu nuo važiuojamosios dalies briaunos. Gręžtinio kerno storis turi būti ne mažesnis negu 60 mm. Gręžtinių kernų bet kurio paviršiaus defektai nėra leistini. Pažeisti kernai yra atmetami. Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris nustatomas remiantis dokumentu Technische Prüfvorschriften für Asphalt, TP Asphalt-StB Teil 81 (Asfalto bandymų techniniai nurodymai, 81 dalis) (FGSV 756).

Sluoksnio storis 158. Įrengto sluoksnio storis nustatomas remiantis Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukcija DKSNI–95.

Sluoksnio profilio padėtis 159. Sluoksnio profilio padėties atitiktis projektinei padėčiai tikrinama niveliuojant arba matuojant nuo valo nustatytais intervalais (atstumais). Skersinį nuolydį galima tikrinti, naudojant polinkio matuoklį.

Lygumas 160. Sluoksnio lygumą reikia tikrinti 3 m ilgio liniuote, laikantis LST EN 13036-7 reikalavimų, arba tam tikru lygumo matavimo metodu (pvz., IRI metodu), kuris yra pagrindinis metodas matuoti viršutinio sluoksnio lygumą.

Išilgine kryptimi lygumas matuojamas kiekvienos eismo juostos ir sustojimo juostos viduryje. Leistinojo nelygumo (prošvaisos) viršijimo matas, nepaisant prošvaisos ilgio, kaskart yra didžiausias nuokrypis nuo ribinės vertės.

Lygumo matavimai pagal IRI atliekami remiantis galiojančia matavimo metodika.

Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui 161. Įrengto sluoksnio rato sukibimo su danga koeficiento matavimai, skirti darbams priimti, atliekami praėjus 4–8 savaitėms po eismo paleidimo. Rato sukibimo su danga koeficientas nustatomas remiantis galiojančia matavimo metodika.

XIV SKYRIUS. DARBŲ PRIĖMIMAS

I SKIRSNIS. DARBŲ PRIĖMIMO TERMINAI

Darbų priėmimo terminas pratęsiamas, jeigu rangovas dar nepateikė darbams įvertinti reikalingų rezultatų pagal sutartyje numatytus medžiagų ir medžiagų mišinių bandymus arba paslėptų darbų aktų.

II SKIRSNIS. PRIEŠLAIKINIS NAUDOJIMAS

III SKIRSNIS. RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ VIRŠIJIMAS (NEPASIEKIMAS)

IV SKIRSNIS. DEFEKTŲ VALDYMAS IR IŠSKAITOS

Išskaitos skaičiuojamos ir daromos remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu ir rangovui sutikus. Išskaitas galima taikyti tik neviršijant tų verčių, kurios pateiktos taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedo metodikoje ir lentelėse.

Jei rangovas nepateikia sutikimo, jis turi pašalinti defektus.

Jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol defektai nebus pašalinti. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, perklojant sluoksnius arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu (pailgintas garantinis terminas, sumažinta kaina).

Tačiau rangovas gali reikalauti grąžinti dėl defektų padarytas išskaitas, jei jie rangovo lėšomis yra pašalinti. Tas pats taikoma ir priverstinių (teisminių) sankcijų atveju.

XV SKYRIUS. DEFEKTŲ PAŠALINIMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKIRSNIS. DARBŲ ĮVERTINIMAS

III SKIRSNIS. GARANTINIAI TERMINAI

Kiti atvejai 178. Kitais atvejais kelių tiesimo (taisymo ir remonto) produktams taikomos Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau rangovo (tiekėjo) išduodamuose dokumentuose nustatyti garantiniai terminai negali būti trumpesni nei nurodyti papunkčiuose:

178.1. 1 metų garantinis terminas nustatomas taisymo produktams (darbams) ir paviršiaus apdarui;

178.2. 2 metų garantinis terminas nustatomas šlamo dangoms, ploniems asfalto sluoksniams ir karštajam regeneravimui kelyje;

178.3. sutartyje nurodytas garantinis terminas nustatomas:

XVI SKYRIUS. ATSISKAITYMAS UŽ ATLIKTUS DARBUS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Už paviršiaus apdaro įrengimo darbus gali būti taikomas atsiskaitymo už įrengtą plotą būdas.

II SKIRSNIS. MATAVIMAI

Sluoksnio plotis 183. Kai įrengto sluoksnio šonai yra su nuolydžiu, sluoksnio plotis matuojamas nuo vieno šono iki kito šono šlaitelio su nuolydžiu 2:1 vidurio.

Sluoksnio storis 184. Įrengto ir sutankinto sluoksnio storio atskirosios matavimo vertės nustatomos, taisyklingai paskirstant matavimo vietas.

Tačiau rekomenduojama, kad matavimo skersprofilių skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 10. Esant mažiems plotams arba gatvėms, šis skaičius gali būti sumažintas.

III SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS UŽ FREZAVIMĄ

Nustatant dalinio ar ištisinio frezavimo plotus, imami tik sutartyje numatyti plotai, o pagrįstais atvejais – ir papildomi plotai.

IV SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL ĮRENGTO SLUOKSNIO STORĮ

Sluoksnio storio patvirtinimas 189. Faktinį sluoksnio storį (cm) reikia nustatyti kiekvieno įrengto sluoksnio atskirai ir įrodyti, kiek jis atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį.

Sluoksnio, pakloto ant frezuoto posluoksnio, storis nustatomas matuojant iki aukščiausio frezuotos struktūros taško.

Faktiniu sluoksnio storiu laikomas sluoksnio per visą kelio ruožą storio atskirųjų verčių aritmetinis vidurkis.

Didesnis ar mažesnis pakloto sluoksnio storis 191. Ant esamo ar frezuoto posluoksnio paklotų asfalto viršutinių sluoksnių didesnis storis, jeigu tai yra numatyta papildomose techninėse specifikacijose, kompensuojamas tik iki 10% sutartyje numatyto sluoksnio storio, kai klojama iki 2 cm storio sluoksnis, ar tik iki 5% sutartyje numatyto sluoksnio storio, kai klojama daugiau kaip 2 cm storio sluoksnis. Esant mažesniam nei numatyta sutartyje paklotų sluoksnių storiui taikomos išskaitos.

Vienetinės kainos pritaikymas 192. Jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama pagal storių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina).

V SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL ĮRENGTO SLUOKSNIO SVORĮ

Sluoksnio svorio patvirtinimas 193. Jeigu projekte (sutartyje) sluoksniui įrengti yra nurodytas sluoksnio svoris (kg/m2), tai faktinį sluoksnio svorį reikia nustatyti kiekvieno sluoksnio atskirai ir įrodyti, kiek jis atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio svorį. Šlamo dangų klojimo atveju atsiskaitymui du sluoksniai laikomi vienu sluoksniu.

Didesnis ar mažesnis pakloto sluoksnio svoris 197. Paviršiaus apdaro, šlamo dangų, plonų asfalto sluoksnių, jei jie įrengiami ant ne naujo posluoksnio, arba karštojo regeneravimo kelyje atveju didesnis sluoksnio svoris, jeigu tai yra numatyta papildomose techninėse specifikacijose, kompensuojamas tik iki 10% sutartyje numatyto papildomo ir/arba naujo mišinio svorio, kai klojama iki 50 kg/m2, ar tik iki 5% sutartyje numatyto papildomo ir/arba naujo mišinio svorio, kai klojama daugiau kaip 50 kg/m2. Esant mažesniam nei numatyta sutartyje paklotų sluoksnių storiui taikomos išskaitos.

20 lentelė. Galimas didesnis pakloto sluoksnio svoris, kai esamo posluoksnio nelygumai didesni negu 10 mm Projektinis sluoksnio svoris kg/m2 Galimas didesnis sluoksnio svoris kg/m2 iki 75 iki 25 daugiau kaip 75 iki 15 Vienetinės kainos pritaikymas 200. Jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio svorį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama pagal svorių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina).

VI SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL PERDUOTAS MEDŽIAGAS

Perskaičiuojant kainą, pagrindu imama rangovo pasiūlyta atsiskaitymo vienetinė kaina.

XVII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS