LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ ASFALTO DANGŲ PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ MEDŽIAGŲ IR MEDŽIAGŲ MIŠINIŲ PANAUDOJIMO IR JŲ SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT APM 10 PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 17 d. Nr. V-151 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais, tvirtinu Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles ĮT APM 10 (pridedama)**. Direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas      Algimantas Janušauskas PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151 Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT APM 10 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT APM 10 (toliau – taisyklės) išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems prižiūrint asfalto dangas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. 2. Nuolatinės priežiūros priemonės šiose taisyklėse nėra aprašytos. 3. Taisyklės taikomos kartu su Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA APM 10, Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA ASFALTAS 08 ir Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėmis ĮT ASFALTAS 08. 4. Šios taisyklės yra kelių ir gatvių bei kitų eismo zonų priežiūros (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose. 5. Šiose taisyklėse yra pateikti reikalavimai rangovui, nurodymai statytojui (užsakovui) (toliau – užsakovas) ir techniniam prižiūrėtojui, nurodymai, kaip parengti ir papildyti technines specifikacijas, darbų sąrašą ir kaip atlikti darbų kontrolę ir priėmimą. Be to, į šias taisykles įtrauktos rekomendacijos, kaip patikslinti sutarties sąlygas, darbų sąrašus ir aprašus. 6. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Vokietijos kelių tiesimo techninių specifikacijų „Zusätzliche Technische Vertragsbedingungen und Richtlinien für die Bauliche Erhaltung von Verkehrsflächen – Asphaltbauweisen ZTV BEA-StB 09“ (FGSV, Entwurf) nuostatas. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN 07 (Žin., 2007, Nr.16-619); 7.2. Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-300); 7.3. Automobilių kelių bituminių emulsijų techninių reikalavimų aprašą TRA BE 08 (Žin., 2009, Nr.8-306); 7.4. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (Žin., 2010, Nr. 72-3697); 7.5. Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-307); 7.6. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-308); 7.7. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 (Žin., 2008, Nr.16-569); 7.8. LST EN 1427 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Minkštėjimo temperatūros nustatymas. Žiedo ir rutulio metodas“; 7.9. LST EN 12274-1 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 1 dalis. Ėminių rišikliui ekstrahuoti ėmimas“; 7.10. LST EN 12274-2 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 2 dalis. Rišiklio liekamojo kiekio nustatymas“; 7.11. LST EN 12591 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Kelių bitumo techniniai reikalavimai“; 7.12. LST EN 12597 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Terminija“; 7.13. LST EN 12697-6 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 6 dalis. Bituminių bandinių tariamojo tankio nustatymas“; 7.14. LST EN 12697-28 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 28 dalis. Ėminių paruošimas rišiklio kiekiui, vandens kiekiui ir granuliometrinei sudėčiai nustatyti“; 7.15. LST EN 13036-1 „Kelio ir skridimo aikštės paviršiaus rodikliai. Bandymo metodai. 1 dalis. Dangos paviršiaus makrotekstūros gylio matavimas, taikant tūrinės dėmės metodą“; 7.16. LST EN 13036-7 „Kelio ir skridimo aikštelės paviršiaus rodikliai. Bandymo metodai. 7 dalis. Kelio dangos sluoksnių nelygumų matavimas liniuotės metodu“; 7.17. LST EN 13808 „Bitumai ir bituminiai rišikliai. Katijoninių bituminių emulsijų specifikavimo sistema“; 7.18. LST EN 14023 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų sistema“; 7.19. LST EN 14188-1 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 1 dalis. Karštųjų siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“; 7.20. LST EN 14188-2 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 2 dalis. Šaltųjų siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“; 7.21. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukciją DKSNI–95 (1997, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 8. Kelio dangos ir dangos konstrukcijos techninė priežiūra yra skirstoma remiantis 1 paveiksle pateikta schema. Kelio techninė priežiūra Nuolatinė priežiūra Stebėjimas ir apžiūros Nuolatinės priežiūros darbai Periodinė priežiūra Taisymas Remontas (paprastasis remontas) Atnaujinimas (kapitalinis remontas) 1 pav. Kelių techninės priežiūros skirstymas 9. Kelio techninė priežiūra – kelio naudotojo organizuojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų techninių organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti nustatytus kelio, kaip statinio, mechaninio atsparumo ir patvarumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo esminius reikalavimus per ekonomiškai pagrįstą kelio naudojimo trukmę. Kelio techninė priežiūra skirstoma į nuolatinę ir periodinę. 10. Nuolatinė priežiūra – tai eksploatacinėms charakteristikoms neturintys įtakos darbai. Jie skirstomi į stebėjimą ir apžiūras bei nuolatinės priežiūros darbus. 11. Periodinė priežiūra – tai eksploatacines charakteristikas gerinantys darbai. Jie skirstomi į taisymą, remontą ir atnaujinimą. Šiose taisyklėse periodinė priežiūra apima tik dangos ar dangos konstrukcijos priežiūrą panaudojant kelių tiesybos produktus, priemones ir metodus. 12. Taisymas – nedidelės apimties ir žemų kaštų darbai ir priemonės, paprastai skirti taisyti konstrukcijos pavienius defektus rankiniu ar mechanizuotu būdu. Tai yra plyšių taisymas (sandarinimas), išdaužų taisymas, pavienių defektų paviršiaus apdorojimas, nedidelių plotų deformacijų nufrezavimas. Kai kurie taisymo metodai gali būti panaudoti atliekant nuolatinės priežiūros darbus. 13. Remontas (paprastasis remontas) – remonto darbai ir priemonės, skirti remontuoti konstrukciją ar pagerinti jos paviršiaus savybes. Remonto darbai paprastai neviršija 4 cm konstrukcijos storio. Tai yra paviršiaus apdaras, plonų asfalto sluoksnių ar šlamo dangų įrengimas, karštasis regeneravimas kelyje, viršutinio sluoksnio pakeitimas. 14. Atnaujinimas (kapitalinis remontas) – visiškas dangos konstrukcijos arba konstrukcijos dalies atkūrimas ir pagerinimas, tačiau daugiau negu tik viršutinio sluoksnio. Tai gali būti atlikta klojant naujus sluoksnius ant esamos dangos, pakeičiant senus sluoksnius naujais arba naudojant šių metodų kombinaciją. 15. Būklės nustatymas – matavimai ir/arba vizualus (apžiūrimasis) įvertinimas, siekiant nustatyti dangų būklės savybes. 16. Defektai (pažaidos) – vienas ar daugiau dangos paviršiaus ar dangos konstrukcijos pažeidimų, apibūdintų apraše TRA APM 10 ir kituose norminiuose dokumentuose. 17. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su asfalto dangų priežiūrai skirtomis medžiagomis ir medžiagų mišiniais, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA APM 10. 18. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su mineralinėmis medžiagomis, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA MIN 07. 19. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su bitumu ir bitumo gaminiais, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus standarte LST EN 12597 ir techninių reikalavimų apraše TRA BITUMAS 08. 20. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su bituminėmis emulsijomis, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA BE 08. 21. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su asfalto mišiniais, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08. Papildomas skirstymas yra: – voluojamasis asfaltas – asfalto mišinys, kuris tankinamas volais; – mastikos asfaltas – asfalto mišinys, kuris karštoje būklėje yra takus ir glaistus ir kuriam nereikia tankinimo. 22.Posluoksnis – dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai įrengiamu sluoksniu. 23. Sluoksnių sukibimas – asfalto dangų atskirų sluoksnių ar dalinių sluoksnių tarpusavio surišimas (suklijavimas). 24. Siūlės – panašių savybių asfalto mišinių plokštumų kontaktas klojant gretimomis juostomis (išilginė siūlė) arba plokštumų kontaktas po ilgesnio klojimo darbų nutraukimo (skersinė siūlė). 25. Prijungtys – plokštumų kontaktas: – tarp skirtingų savybių asfalto mišinių rūšių (pvz., voluojamasis asfaltas ir mastikos asfaltas); – tarp asfalto sluoksnių ir kitų elementų (pvz., bordiūrų, trinkelių). Prijungtys asfalto viršutiniame sluoksnyje paprastai įrengiamos kaip sandarintos siūlės. 26. Sandarintos siūlės – iš anksto numatytas ar darbų sąlygotas tarpas tarp asfalto sluoksnių ar tarp asfalto sluoksnių ir kitų elementų, kuris užsandarinamas sandarikliais. 27. Briaunų formavimas – asfalto sluoksnių neatremtų briaunų įrengimas ir formos suteikimas, taip pat briaunų užsandarinimas. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 28. Taisyklėse pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai: 28.1. PA – paviršiaus apdaras; 28.2. ŠL – šlamo dangos; 28.3. PAS – ploni asfalto sluoksniai; 28.4. PAS-H – ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos; 28.5. KRK – karštasis regeneravimas kelyje; 28.6. VSP – viršutinio sluoksnio pakeitimas; 28.7. VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NURODYMAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 29. Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi rengiant ir papildant technines specifikacijas, darbų sąrašą bei atliekant su numatytomis priemonėmis susijusius darbus. Daugiausia jos yra skirtos asfalto dangų priežiūrai. Tačiau ypatingais atvejais jas galima taikyti ir betono bei trinkelių dangų priežiūrai naudojant asfalto medžiagas. Asfalto dangų priežiūros planavimas ir atlikimas reikalauja ypatingų žinių ir patirties. Planavimą ir įrengimo darbus turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai ir kvalifikuoti rangovai ar kelių priežiūros įmonės. Pagrindinė priežiūros priemonių parinkimo sąlyga – duomenų apie atitinkamą važiuojamosios dalies plotą surinkimas ir defektų priežasčių nustatymas. 30. Konstrukcijos priežiūros tikslai yra: 30.1. šių dangos paviršiaus savybių pagerinimas: – šiurkštumo: • paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui; • drenavimo gebos; – lygumo: • lygumo išilgine kryptimi (įtaka važiavimo dinamikai); • lygumo skersine kryptimi (įtaka važiavimo dinamikai, vandens nutekėjimui); – šviesumo (šviesos atspindžio); 30.2. šių dangos konstrukcijos savybių pagerinimas: – atsparumo liekamosioms deformacijoms; – laikomosios gebos; – atsparumo šalčiui; – vandens nuleidimo. 31. Savybių grupių ir būklės savybių schematinė apžvalga, lemianti tinkamą konstrukcijos priežiūros priemonių parinkimą, pateikta 2 paveiksle. Betono ir trinkelių dangoms galioja kitokios būklės savybės. Betono ir trinkelių dangų priežiūrai taikant asfalto medžiagas tinkami metodai atskirai yra aprašyti šio skyriaus II skirsnyje ir VIII skyriaus III skirsnyje. II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI POSLUOKSNIUI 32. Posluoksnis yra dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai įrengiamu sluoksniu. Būtina paviršiaus apdaro ir naujų sluoksnių įrengimo sąlyga – tinkamas posluoksnis. Šis sluoksnis turi būti pakankamai stabilus, švarus, lygus, tinkamo profilio ir išlaikantis apkrovas. Laikoma, kad šie parametrai įvykdyti, kai posluoksnis atitinka techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. Jei posluoksnis yra netinkamas, reikia numatyti, kokių specialių priemonių būtina imtis, kaip pvz.: silpnų sluoksnių nuėmimo, išdaužų taisymo, kenksmingų teršalų, per „riebių“ vietų (dėmėjimosi), didesnių skersinio ar išilginio profilio nelygumų ir deformacijų pašalinimo, atvirų bei judančių siūlių ir plyšių sandarinimo. Esant didesniems lygumo, projektinio aukščio ir skersinio nuolydžio nuokrypiams turi būti numatomas profilio išlyginimas nufrezuojant arba panaudojant tinkamos rūšies ir tipo mišinį. Jeigu nufrezuojant asfalto viršutinį sluoksnį dėl nepastovaus storio ir/arba dėl defektuoto sluoksnių sukibimo nepasiekiamas pakankamas lygumas, gali prireikti papildomo frezavimo arba atsižvelgus į aplinkybes suderinti asfalto mišinio rūšį su didesniu klojimo storiu. Dėl kritulių ar šalčio, ypač jeigu ant posluoksnio susidaro uždara vandens ar ledo plėvelė, numatytų dangos periodinės priežiūros priemonių taikyti negalima. Ypatingais atvejais posluoksnis gali būti džiovinamas panaudojant karšto ar šilto oro srovės pūtimo įrenginius. Prietaisai su atvira ugnimi gali būti naudojami tik išskirtinai išimtiniais atvejais. Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei užtikrinamas posluoksnio ir naujo asfalto viršutinio sluoksnio ar paviršiaus apdaro sukibimas ir jei toliau šiame dokumente dėl technologinių priežasčių nenurodyta kitaip. Jeigu ženklinimas turi būti išsaugotas, tai tuo atveju turi būti taikomos atitinkamos priemonės. Dangos ženklinimas folija, plastiko mase ar iškiliaisiais elementais, prieš klojant naują asfalto viršutinį sluoksnį, turi būti pašalintas. Jeigu išimtiniais atvejais ploni asfalto sluoksniai ir šlamo dangos naudojamos užkloti trinkelių dangas, tai trinkelių siūlės turi būti išvalytos. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira eilute. Savybių grupė Būklės savybės Defektų požymiai /priežastys Konstrukcijos priežiūra: – taisymas; – remontas; – atnaujinimas. Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos Laikomoji geba Skersinio profilio lygumas Deformacijos Laikomoji geba Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu Nupoliruotas dalelių paviršius Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu Taisytos išdaužos Dalelių ištrupėjimas Pavieniai plyšiai 2 pav. Asfalto dangų savybių grupės III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ STORIS IR PADĖTIS 33. Sluoksnių storis ir padėtys yra nurodyti taisyklėse KPT SDK 07 ir/arba taisyklių ĮT ASFALTAS 08 V skyriuje, jeigu toliau šiose taisyklėse ĮT APM 10 dėl technologinių priežasčių nenurodyta kitaip. VI SKYRIUS. MEDŽIAGOS IR MEDŽIAGŲ MIŠINIAI 34. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių tinkamumą numatomiems darbams atlikti. Užsakovas turi teisę pareikalauti pateikti kelių alternatyvių projektinių sudėčių ar projektinių pasiūlymų duomenis. I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS 35. Mineralinėms medžiagoms taikomas techninių reikalavimų aprašas TRA MIN 07 ir jame nurodyti bandymo metodai. Paviršiaus apdaro, asfalto ir šlamo dangų mišinių mineralinės medžiagos turi atitikti techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10 pateiktus reikalavimus pagal rūšis ir tipus. Paviršiui šiurkštinti skirtos mineralinės medžiagos turi atitikti kategorijas, nurodytas aprašo TRA ASFALTAS 08 1 priede. Taip pat galioja įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus I skirsnio nurodymai. II SKIRSNIS. RIŠIKLIS 36. Rišikliams taikomi šie dokumentai: – standartai LST EN 12591 ir LST EN 14023 bei techninių reikalavimų aprašas TRA BITUMAS 08; – standartas LST EN 13808 ir techninių reikalavimų aprašas TRA BE 08; – standartai LST EN 14188-1 ir LST EN 14188-2. Numatomos naudoti rišiklio rūšys ir markės privalo būti nurodomos techninėse specifikacijose. 37. Maksimali leistina kelių bitumo ir polimerais modifikuoto bitumo temperatūra laikymo talpoje nurodyta techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 1 lentelėje ir techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 3 lentelėje. 38. Bituminėms emulsijoms galioja 1 lentelėje nurodytos perpylimo, sandėliavimo ir darbo temperatūros. Sandėliuojant bitumines emulsijas, jos turi būti apsaugotos nuo šalčio poveikio. 39. Kito tipo rišikliai gali būti naudojami tik suderinus su užsakovu. 1 lentelė. Bituminių emulsijų perpylimo, sandėliavimo ir darbo temperatūros Rišiklio rūšis Rišiklio markė Perpylimo temperatūra °C Sandėliavimo temperatūra °C Darbo temperatūra °C min. maks. min. maks. min. maks. Bituminė emulsija C 40 BF 1-S C 60 BF 1-S C 60 B 5-PB 5 70 5 70 20 70 C 65 B 4-PB C 67 B 4-PA C 69 B 4-PA 5 70 5 70 50 80 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C 60 BP 1-S C 60 BP 5-PB C 67 BP 4-PB 5 80 5 80 50 80 C 69 BP 4-PA C 70 BP 4-PA C 67 BP 5-PAS-H 5 80 5 80 60 80 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C 65 BP 1-ŠL 5 30 5 30 5 30 III SKIRSNIS. ASFALTO MIŠINIAI Bendrieji nurodymai 40. Asfalto mišiniams, skirtiems asfalto sluoksniams įrengti atliekant taisymo, remonto ar atnaujinimo darbus, galioja nurodymai, išdėstyti taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus V skirsnyje ir VII–XI skyriuose, techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, jeigu toliau šiame dokumente nenurodomi papildomi ypatingi reikalavimai. Tinkamumo įrodymas 41. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių, skirtų paviršiaus apdarui, šlamų dangoms ir ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos įrengti bei karštojo regeneravimo kelyje B ir C metodams, tinkamumą apkrovoms ir numatomiems darbams atlikti. Užsakovas turi teisę pareikalauti pateikti kelių alternatyvių projektinių sudėčių duomenis. Paviršiaus apdaro tinkamumo įrodymas 42. Paviršiaus apdaro įrengimo atveju turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo bandymas (TAIT) pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10. 43. Tinkamumas įrodomas pateikiant: 43.1. projektinio pasiūlymo duomenis: 43.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10; 43.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą); 43.4. reikalingus papildomus duomenis. 44. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus. 45. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti įrodomas iš naujo. 46. Užsakovas gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus techninių reikalavimų apraše TRA APM 10. Šiuo atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtys nurodomi papildomose techninėse specifikacijose. Šlamo dangoms ir ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos skirtų mišinių tinkamumo įrodymas 47. Šlamo dangų įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą mineralinių medžiagų mišinį, gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne mažiau kaip trimis skirtingais rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis kaip 0,5 masės %. Rišiklio kiekis skaičiuojamas vertinant tik sausąją masę. Maršalo bandymo rodikliai šlamo dangų mišiniams nenustatomi. Taip pat turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo bandymas (TAIT) pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10. Plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą mineralinių medžiagų mišinį, gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne mažiau kaip trimis skirtingais rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis kaip 0,5 masės %. 48. Tinkamumas įrodomas pateikiant: 48.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų apraše TRA APM 10 nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų duomenis: – asfalto (šlamo) mišinio rūšis ir kilmė; – mineralinių medžiagų rūšis, kilmė ir gamintojas; – stambiosios mineralinės medžiagos kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – stambiausios frakcijos kiekis (stambiausios frakcijos kiekis, priskirtas stambiajai mineralinei medžiagai, įskaitant didesnes negu D daleles); – smulkiosios mineralinės medžiagos siaurosios frakcijos 0,063/2 kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – mineralinės medžiagos, mažesnės negu 0,125 mm, kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės % (tik rūšiai – asfaltbetoniui AC); – mikroužpildo dalelių, mažesnių negu 0,063 mm, kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – rišiklio rūšis ir markė; – rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto (šlamo) mišinio masės); – priedų rūšis, jei jų yra; – priedų kiekis masės %; – didžiausias tankis ir tūrinis tankis Mg/m3; – oro tuštymių kiekis %; – kai reikia, visų kitų bandymų duomenys; 48.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (tik šlamo dangoms); 48.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą); 48.4. reikalingus papildomus duomenis. 49. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus. 50. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti įrodomas iš naujo. 51. Užsakovas gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10. Šiuo atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtys nurodomi papildomose techninėse specifikacijose. Karštojo regeneravimo kelyje mišinių tinkamumo įrodymas 52.Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodus mišinių tinkamumo įrodymas nesiremia pradiniu tipo bandymu, išskyrus metodą C, kai yra klojamas naujas asfalto viršutinis sluoksnis. Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodą A mišinių tinkamumo įrodymas gali būti neatliekamas. Taikant karštojo regeneravimo kelyje B ir C metodus mišinių tinkamumas įrodomas tiktai įvertinus kelyje esančias medžiagas. Asfalto mišinys jau yra kelio konstrukcijoje, todėl tai nėra į rinką tiekiamas tiesybos (statybos) produktas ir jam negalioja CE ženklinimo reikalavimai. Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodus tipo bandymų apimtis papildoma bandymais nurodytais XI skyriaus V skirsnyje. 53.Pirmiausia turi būti atlikti regeneruoti numatyto asfalto mišinio savybių tyrimai. Šiuo tikslu ne rečiau kaip kas 250 m imami gręžtiniai kernai. Gręžtinių kernų kiekis vienoje vietoje priklauso nuo tinkamumui įrodyti reikalingų bandymų apimties. Tačiau vienoje vietoje imami ne mažiau kaip du 150 mm diametro gręžtiniai kernai. Vienas dalinis ėminys skiriamas numatyto regeneruoti asfalto mišinio savybėms nustatyti. Kiti daliniai ėminiai, kurie yra vienodų savybių, skiriami sudaryti reprezentatyvų ėminį tolesniems tinkamumo įrodymo bandymams. Jeigu dalinių ėminių savybės nėra vienodos, reikia imti papildomus gręžtinius kernus mažesniais atstumais, kad būtų galima nustatyti skirtingų dalinių plotų ribas. Kelyje paimti ėminiai paruošiami pagal standartą LST EN 12697-28. Nustatoma kiekvieno ėminio rišiklio kiekis pagal standartą LST EN 12697-1 ir granuliometrinė sudėtis pagal standartą LST EN 12697-2. Bandant regeneruotą rišiklį mažiausiai turi būti nustatoma minkštėjimo temperatūra pagal standartą LST EN 1427. Vėliau, atsižvelgiant į numatomas transporto eismo apkrovas, yra parenkama galutinio asfalto mišinio projektinė sudėtis. 54. Papildomo mišinio kiekis nustatomas atsižvelgiant į planuojamą galutinio mišinio sluoksnio storį ir prireikus – į tūrinį tankį. Turi būti remiamasi iš gręžtinių kernų atrinktų asfalto dalinių ėminių sudėties nustatymo vidurkio vertėmis. Papildomo mišinio sudėtis nustatoma atsižvelgiant į regeneruoti numatyto sluoksnio asfalto mišinio sudėtį ir į papildomo mišinio pridedamą kiekį. Detaliai yra pateikiama: – mineralinių medžiagų rūšis ir kiekis; – rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto mišinio masės); – rišiklio rūšis ir markė (ne minkštesnis negu kelių bitumas 100/150). Pirmiausia turi būti įvertinama laukiama galutinio asfalto mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūra ir palyginama su ribinėmis vertėmis. Jeigu ribinės vertės yra viršijamos, turi būti naudojamas minkštesnis rišiklis ar padidinamas papildomo mišinio kiekis (drauge keičiant galutinio mišinio sluoksnio storį), arba turi būti taikoma šių priemonių kombinacija. Jeigu galutinio mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūra vis dar viršija ribines vertes, numatytas pagerinti asfalto sluoksnis nėra tinkamas karštai regeneruoti kelyje. Vietoj papildomo mišinio išimties atveju gali būti pridedama pavienių komponentų. Šiuo atveju mineralinės medžiagos ar mineralinių medžiagų mišiniai turi būti padengti rišikliu. 55.Galutinio mišinio savybės nustatomos laikantis toliau nurodyto eiliškumo. 55.1. Papildomas mišinys. Pradžioje gaminamas papildomas mišinys. Papildomo mišinio sudėtis parenkama atsižvelgiant į tai, kad jį būtų įmanoma pagaminti gamykloje ir transportuoti. Jeigu papildomo mišinio kiekis galutiniame asfalto mišinyje sudarys daugiau kaip 30%, turėtų būti numatyta atlikti bandymus su trimis skirtingais rišiklio kiekiais. 55.2. Galutinis asfalto mišinys. Iš gręžtinių kernų atrinktas dalinis ėminys ir paruoštas papildomas mišinys vienu metu atsargiai kaitinami. Tada karštas papildomas mišinys atitinkama proporcija įmaišomas į karštą gręžtinių kernų dalinį ėminį taip, kad būtų gautas homogeniškas asfalto mišinys. Pagal standartą LST EN 12697-30 iš bandomųjų mišinių yra gaminami Maršalo bandiniai. Pagal standartą LST EN 12697-8 turi būti nustatomas Maršalo bandinių tūrinis tankis ir oro tuštymių kiekis. Galutinio asfalto mišinio projektinė sudėtis yra įvertinama mišinį ekstrahuojant. Skaičiuojamajai rišiklio minkštėjimo temperatūrai nustatyti taikoma ši lygtis: TR&Bmix = a x TR&B1 + b x TR&B2; čia: TR&Bmix – galutinio asfalto mišinio rišiklio skaičiuojamoji minkštėjimo temperatūra; TR&B1 – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio minkštėjimo temperatūra; TR&B2 – papildomo mišinio rišiklio atitinkamos markės minkštėjimo temperatūros viršutinė ribinė vertė pagal techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08 arba taisykles ĮT ASFALTAS 08; a ir b – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio (a) ir papildomo mišinio rišiklio (b) masės dalys gaminamame mišinyje: a + b = 1. 56. Tinkamumas įrodomas pateikiant: 56.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų aprašą TRA ASFALTAS 08 nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų duomenis: – asfalto mišinio rūšis ir kilmė; – papildomų mineralinių medžiagų rūšis, kilmė ir gamintojas; – stambiosios mineralinės medžiagos kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – stambiausios frakcijos kiekis (stambiausios frakcijos kiekis, priskirtas stambiajai mineralinei medžiagai, įskaitant didesnes negu D daleles); – smulkiosios mineralinės medžiagos siaurosios frakcijos 0,063/2 kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – mineralinės medžiagos, mažesnės negu 0,125 mm, kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – mikroužpildo dalelių, mažesnių negu 0,063 mm, kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %; – rišiklio rūšis ir markė; – rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto mišinio masės); – galutinio rišiklio minkštėjimo temperatūra; – priedų rūšis, jei jų yra; – priedų kiekis masės %; – asfalto mišinio(-ių) didžiausias tankis ir tūrinis tankis Mg/m3; – oro tuštymių kiekis %; – kai reikia, visų kitų bandymų duomenys; 56.2. regeneruoti numatyto asfalto mišinio ir papildomo mišinio sudėties duomenis; 56.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą); 56.4. reikalingus papildomus duomenis. 57. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus. 58. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti įrodomas iš naujo. 59. Užsakovas (statytojas) gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10. Šiuo atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtys nurodomi papildomose techninėse specifikacijose. VII SKYRIUS. LEISTINI NUOKRYPIAI IR RIBINĖS VERTĖS 60.Taisyklėse ĮT APM 10 nurodyti leistinieji nuokrypiai ir ribinės vertės apima bandymų rezultatų išsibarstymą dėl ėminių ėmimo, bandymų neapibrėžties, bandymų pakartojamumo, taip pat darbų atlikimo, jeigu tam tikrais atvejais netaikomos kitos taisyklės. I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS 61. Jeigu statybos sutartyje nėra jokių kitų reikalavimų, tuomet, suderinus su užsakovu, bandymų rezultatai dėl tiekimo nuokrypių, ėminių ėmimo bei bandymų atlikimo gali ne daugiau kaip 5% (santykinai) viršyti ribinę SZ8/12 vertę, nurodytą techninių reikalavimų aprašuose TRA MIN 07, TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10. II SKIRSNIS. ASFALTO IR ŠLAMO DANGŲ MIŠINIAI 62.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus II skirsnio nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip. Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą, iš mišinio ekstrahuoto ir regeneruoto rišiklio minkštėjimo temperatūra neturi viršyti tinkamumo bandymuose pateiktos skaičiuojamosios gaminamo mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūros (TR&Bmix) daugiau kaip 8 oC. 63.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio sausos masės rišiklio kiekis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės vertės daugiau, negu 2 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių bandymų rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama. 2 lentelė. Šlamo dangų mišinio sausos masės rišiklio kiekio atskirosios vertės ir jų aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai masės % Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20 ŠL mišinio rišiklio kiekis ± 0,50 ± 0,45 ± 0,40 ± 0,35 ± 0,30 ± 0,25 64.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio granuliometrinė sudėtis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės vertės daugiau, negu 3 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių bandymų rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama. 3 lentelė. Šlamo dangų mišinio stambiosios ir smulkiosios mineralinės medžiagos bei mikroužpildo kiekio atskirosios vertės ir jų aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai masės % Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20 Stambioji mineralinė medžiaga (dalelės, didesnės kaip 2 mm) ± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0 Smulkioji mineralinė medžiaga (dalelės, kurių dydis 0,063–2 mm) ± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0 Mikroužpildas (dalelės, mažesnės kaip 0,063 mm) + 4,0 – 2,0 + 3,6 – 1,8 + 3,2 – 1,6 + 2,8 – 1,4 + 2,4 – 1,3 + 2,0 – 1,2 III SKIRSNIS. ASFALTO SLUOKSNIAI 65.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus III skirsnio nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip. Lygumas 66.Asfalto dangų lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus III skirsnyje nurodytų verčių, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip. Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis nėra susietas su gretimybėmis, lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 lentelėje nurodytų verčių. 4 lentelė. Frezuoto posluoksnio lygumo reikalavimai Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm Reikalaujama asfalto sluoksnio lygumo vertė Reikalinga frezuoto posluoksnio lygumo vertė ≤3 ≤ 6 ≤ 4 ≤ 6 ≤ 6 ≤ 10 Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis tam tikrose vietose yra susietas su statinių elementais (pvz., kelių susijungimas, tramvajaus ar geležinkelio bėgiai, tiltų deformacinės siūlės arba kiti kelio statiniai ir įrenginiai, tokie kaip sklendžių gaubtai, šulinių dangčiai, briaunos apvadai ar bordiūrai), lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 10 mm vertės. Šlamo dangų pagal XI skyriaus III skirsnį ir plonų asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus IV skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, neturi viršyti 5 lentelėje nurodytų verčių. 5 lentelė. Šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių lygumo ribinės vertės Sluoksnis Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm Posluoksnis > 10 > 6 iki ≤ 10 ≤ 6 Įrengtas sluoksnis nėra reikalavimų ≤ 6 ≤ 4 Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus V skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 mm vertės. 67. Tuo atveju, kai taikomas ne didesnės kaip 4 mm vertės reikalavimas, garantinio laikotarpio metu asfalto viršutinio sluoksnio paviršiaus lygumas, matuojant prošvaisas skersine kryptimi 3 m ilgio liniuote, neturi viršyti 7,0 mm vertinamosios vertės. Šios vertinamosios vertės viršijimas dar nėra defekto įrodymas. Kiekvienu tokiu atveju užsakovas turi įrodyti rangovo atsakomybę ir pareigą pašalinti defektą. Papildomose techninėse specifikacijose gali būti numatytos didesnės dangų, kuriomis vyksta lėtaeigis transporto eismas, paviršiaus nelygumo vertės darbų priėmimo metu, tačiau jos neturi viršyti 10 mm. Šiuo atveju papildomų vertinamųjų verčių garantinio laikotarpio metu nėra nustatoma. Projekte numatyto išilginio ir skersinio nuolydžio poveikis lygumo vertinimui turi būti eliminuotas. Paviršiaus nelygumai, neviršijantys ribinių verčių, tačiau išsidėstę reguliariais trumpais atstumais, o ne laipsniškai pereinantys, taip pat laikomi defektais. Panašių į skalbimo lentą nelygumų atveju sprendžiama, ar įmanoma pašalinti defektus, ar galima susitarti dėl piniginių išskaitų taikymo. 68. Dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti šių ribinių verčių: – magistralinių kelių – 1,5 m/km arba 2,0 m/km; – krašto kelių – 2,0 m/km, 2,5 m/km arba 3,0 m/km; – rajoninių kelių – 3,0 m/km, 3,5 m/km arba 4,0 m/km; – išimtiniais atvejais – kitokių verčių. Tikslios vertės, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio, nurodomos papildomose techninėse specifikacijose. Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui 69. Rato sukibimo su danga koeficientas (pagrindinis rodiklis) turi būti ne mažesnis kaip šios ribinės vertės: – magistralinių kelių – 0,40; – krašto, rajoninių kelių – 0,35. 70. Dangos asfalto sluoksnių paviršiaus makrotekstūros gylis (papildomas rodiklis), taikant tūrinės dėmės metodą pagal LST EN 13036-1, turi būti ne mažesnis kaip šios ribinės vertės: – magistralinių kelių – 0,35; – krašto, rajoninių kelių – 0,30. Pakloto sluoksnio plotis 71. Pakloto sluoksnio nuokrypis nuo projektinio pločio neturi būti didesnis kaip –5 cm. Briaunos linija turi būti vizualiai sklandi ir tiesi, o kreivėse – taisyklinga. Pakloto sluoksnio storis arba sluoksnio svoris 72. Pakloto sluoksnio mažesnio storio arba svorio nuokrypis negali viršyti 6 lentelėje nurodytų ribinių verčių. Čia numatyti reikalavimai asfalto viršutiniams sluoksniams galioja taip pat ploniems asfalto sluoksniams, šlamo dangoms, karštajam regeneravimui kelyje, tik kai įrengiamas naujas asfalto sluoksnis (metodas C). 6 lentelė. Sluoksnio storio ar sluoksnio svorio nuokrypių ribinės vertės Taikymas Pakloto mažesnio sluoksnio storio ar svorio nuokrypio ribinės vertės Asfalto viršutinis sluoksnis Šlamo dangos Plonas asfalto sluoksnis (PAS, PAS-H) 1. Sluoksnio storio ar svorio vidurkio vertei 1.1. didesnių kaip 6000 m2 plotų arba didesnių kaip 1000 m2 plotų, esančių gyvenvietėse ir su bordiūrais sustiprintomis briaunomis, bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama daugiau kaip 50 kg/m2 ≤ 10% – – 1.2. mažų plotų bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama iki 50 kg/m2 – ≤ 15% ≤ 15% 2. Sluoksnio storio atskirajai vertei ≤ 25% – – Sutankinimo laipsnis ir oro tuštymių kiekis 73. Taikant profilio pagerinimo priemones asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto apatinio sluoksnio bei asfalto viršutinio sluoksnio iš asfaltbetonio AC VS sutankinimo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 96,0%. Taikant dangos priežiūros priemones pagal XI skyriaus V skirsnį (karštasis regeneravimas kelyje – KRK), VI skirsnį (asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas – VSP) ir XII skyrių (atnaujinimas), sluoksnių mažiausias leistinas sutankinimo laipsnis yra nurodytas taisyklėse ĮT ASFALTAS 08. Plonų asfalto sluoksnių iš asfaltbetonio viršutiniams sluoksniams arba iš skaldos ir mastikos asfalto pagal šių taisyklių XI skyriaus IV skirsnį, kurių lygumas, matuojant prošvaisas 3 m ilgio liniuote, neviršija 10 mm vertės, sutankinimo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 96,0%. Paklotų (įrengtų) asfalto viršutinių asfalto sluoksnių pagal šių taisyklių IX skyriaus IV skirsnį, XI skyriaus V–VI skirsnius ir XII skyrių oro tuštymių kiekis, priklausomai nuo asfalto mišinio rūšies ir tipo, neturi viršyti ribinių verčių, nurodytų taisyklėse ĮT ASFALTAS 08. Profilio padėtis 74. Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ±0,5%. Jeigu papildomose techninėse specifikacijose yra nurodyta, kad frezavimas atliekamas panaudojant automatines aukščio reguliavimo sistemas (geodimetrus), tai kartu gali būti nurodyti ir po frezavimo suformuoto posluoksnio aukščių leistini nuokrypiai nuo projektinių aukščių. 75. Asfalto dangos skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ±0,5%. Greitam eismui skirtų važiuojamųjų dalių pereinamuosiuose ruožuose, kurių išilginis nuolydis yra mažesnis negu 0,5%, o skersinis nuolydis mažesnis negu 1,5%, asfalto dangos skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) mažėjimo linkme neturi būti didesnis negu 0,3%. Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris 76. Užsakovo (statytojo) nuožiūra gali būti nustatytas papildomas rodiklis – sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris. Šiuo atveju šlamo dangų sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 N/mm2, o plono asfalto sluoksnio ant hidroizoliacijos sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 1,0 N/mm2. VIII SKYRIUS. DARBŲ ATLIKIMO BENDROSIOS NUOSTATOS 77. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 atitinkami nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip. Atliekant darbus susiję technologiniai procesai turi būti identifikuojami ir suderinami bei greitai atliekami. Atsižvelgiant į darbų rūšis ir kiekius turi būti parenkamas ir suderinamas reikalingas kiekis įrenginių. IX SKYRIUS. PARUOŠIAMIEJI DARBAI I SKIRSNIS. POSLUOKSNIO FREZAVIMAS 78. Frezuojant asfalto sluoksnis nuimamas numatytu gyliu ir pločiu. Nuėmimo gylis gali būti lygiagretus važiuojamosios dalies paviršiui arba gali būti nustatytas remiantis atitinkamu važiuojamosios dalies nuolydžiu. Tai priklauso nuo pasirinktų konstrukcijos priežiūros tikslų. Siekiant užtikrinti sluoksnių sukibimą, prieš naujų sluoksnių klojimą dalys, silpnai sukibusios su posluoksniu, turi būti pašalintos. Prireikus turi būti papildomai frezuojama. Kai numatoma frezuoti skirtingos projektinės sudėties mišinių asfalto sluoksnius, rengiant darbų aprašą reikia atsižvelgti, ar nėra tikslinga juos nufrezuoti atskirai. Tai atitinkamai nurodoma darbų apraše. Briaunų apvadai ir kelio įrenginiai (pvz., sklendžių dangčiai, šulinių dangčiai, vandens nuleidimo įrenginiai) turi būti apdirbami papildomai panaudojant mažąsias frezas. Atsižvelgiant į vėlesnį naudoto asfalto granulių panaudojimą, dangos ženklinimo storą sluoksnį gali prireikti nuimti atskiru technologiniu ėjimu. Frezavimo gylis ant tiltų, tuneliuose arba prie bėgių, atsižvelgiant į leistinuosius nuokrypius ir struktūros gylį, turi būti nustatytas taip, kad nebūtų pažeista hidroizoliacija arba patys statiniai. II SKIRSNIS. POSLUOKSNIO VALYMAS 79. Esant reikalui, posluoksnis siekiant pašalinti teršalus, purvą ir palaidas sudėtines dalis, turi būti valomas. Kai užterštas stipriai, posluoksnis turi būti valomas iš pagrindų (pvz., aukšto spaudimo vandens srovės prietaisais su siurbimo įrenginiu). Ypač tai aktualu įrengiant šlamo dangas ir plonus asfalto sluoksnius. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira eilute. Gaisro paveikti ar/ir mineralinėmis alyvomis užteršti plotai turi būti pakeisti pakankamu storiu. Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei yra sukibęs su posluoksniu ir nesusideda iš daug sluoksnių. Kitas dangos ženklinimas (pvz., folija, plastiko mase), kaip ir nelygumai, turi būti pašalintas. III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ SUKIBIMAS, SIŪLĖS, PRIJUNGTYS IR SANDARINTOS SIŪLĖS, BRIAUNŲ FORMAVIMAS 80. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 X skyriaus nurodymai, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip. Taikant remonto būdus, aukštesnioji briauna yra užsandarinima tiktai karštojo regeneravimo kelyje (KRK) ir asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimo (VSP) atveju. Betono dangas užklojant asfalto sluoksniais turi būti numatomos sluoksnių sukibimą užtikrinančios priemonės. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira eilute. Esant betono posluoksniui, virš jo siūlių galima numatyti siūlių išdėstymą užklojamame asfalto sluoksnyje, kurioms užtaisyti turi būti naudojama tinkama siūlių sandariklio masė. Kaip alternatyva, ypač SV ir I dangos konstrukcijos klasės atveju, gali būti numatytas įtempius absorbuojančios membranos (SAM – stress absorbing membrane), kuri posluoksniui leidžia judėti horizontalia kryptimi, įrengimas. Tada numatyti siūlių išdėstymo užklojamame asfalto sluoksnyje nereikia. Tai gali būti pasiekta įrengiant paviršiaus apdarą ir su įtempius mažinančia membrana. Šiuo atveju, priklausomai nuo posluoksnio savybių, purškiama 2,0–3,0 kg/m2 polimerais modifikuoto bitumo PMB 40/100-65 E ir su volu įspaudžiama 5,0–10,0 kg/m2 8/11 frakcijos iš anksto nedideliu bitumo kiekiu dengtos skaldelės, kurios atsparumo trupinimui kategorija turi būti mažiausiai SZ18/LA20. Neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta. Ant betono posluoksnio įrengiama įtempius absorbuojanti membrana (SAM) turi būti pritaikoma prie virš jo esančių asfalto sluoksnių storio. Ji turi būti užklota mažiausiai viršutiniu asfalto sluoksniu iš skaldos ir mastikos asfalto. Šiuo atveju skaldos mastikos asfalto mišinio rišiklis, skirtingai negu nurodyta techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, turi būti toks kaip ir panaudotas įtempius absorbuojančiai membranai įrengti. IV SKIRSNIS. PROFILIO PAGERINIMO PRIEMONĖS 81. Atliekant remontą pagal šių taisyklių XI skyrių ar atnaujinimą pagal šių taisyklių XII skyrių ir esant didesniems lygumo, aukščio arba skersinio nuolydžio nuokrypiams, profiliui pagerinti turi būti numatoma frezuoti posluoksnį arba kloti tinkamos sudėties asfalto mišinį. Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis, skaldos ir mastikos asfaltas bei mastikos asfaltas yra tinkami tik skersiniui profiliui pagerinti. Jeigu dėl profilio pagerinimo sluoksniai klojami netolygiu storiu, galioja 7 lentelėje pateikti nurodymai. 7 lentelė. Mažiausi ir didžiausi klojimo sluoksnio storiai, pagerinant profilį, priklausomai nuo asfalto mišinio rūšies ir tipo Asfalto mišinio rūšis Asfalto mišinio tipas Klojamo sluoksnio storis, cm mažiausias didžiausias Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis AC 8 VS, AC 8 VN 2,0 4,5 AC 11 VS, AC 11 VN 3,0 6,0 Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 8 N 2,0 5,5 SMA 8 S 2,0 6,0 SMA 11 S 3,0 7,0 Mastikos asfaltas MA 8 S, MA 8 N 2,0 4,0 MA 11 S, MA 11 N 2,5 5,0 Asfalto pagrindo-dangos sluoksnio asfaltbetonis AC 16 PD 4,0 10,0 Asfalto apatinis sluoksnio asfaltbetonis AC 11 AN 3,0 7,0 AC 16 AN 4,0 7,0 AC 16 AS 4,0 8,5 AC 22 AS 5,0 12,0 Asfalto pagrindo sluoksnio asfaltbetonis AC 16 PS, AC 16 PN 4,5 10,0 AC 22 PS, AC 22 PN 5,0 14,0 AC 32 PS, AC 32 PN 6,0 18,0 7 lentelėje yra pateikti nurodymai, kai sluoksnis gali būti laikomas kaip suteikiantis atitinkamą laikomąją gebą. Kitais atvejais, kai dėl ekonominių motyvų profilis pagerinamas iš dalies (pavieniuose ploteliuose ar plotuose), arba klojant visame plote ištisą sluoksnį, tačiau technologiškai dar įmanomais minimaliais storiais, tai nelaikoma laikomosios gebos pagerinimu. X SKYRIUS. TAISYMO DARBAI I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS IR TAISYMO BŪDAI 82. Taisymo būdų tinkamumas ir priskyrimas, priklausomai nuo dangos savybių grupių, nurodytas 8 lentelėje. Taisymo asfalto mišiniu metodas, atsižvelgiant į konstrukcijos defektus, gali būti naudojamas ir betono bei trinkelių dangoms. Plotų ir sluoksnių taisymo darbų būdai ir kiekiai nurodomi darbų aprašuose. 8 lentelė. Tinkamų taisymo būdų priskyrimas savybių grupėms Savybių grupės Būklės savybės Defektų požymiai / priežastys Taisymo būdai Nelygumų frezavimas1) Purškimas ir barstymas Padengimas bituminiu taisymo šlamu ar porų užpildymo mase Taisymas asfalto mišiniu Užpildymas ir sandarinimas Šiurkštinimas Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos – – ± – – + Laikomoji geba – – – – – – Skersinio profilio lygumas Deformacijos – – ± – – + Laikomoji geba – – – – – – Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu – – + – + – Nupoliruotas dalelių paviršius – – – – + – Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai + ± – – – – Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + 2) + – – – Taisytos išdaužos – – + – – – Dalelių ištrupėjimas ± – + – – – Pavieniai plyšiai – – – + – – Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 1) Šiuo atveju frezavimas nėra taisymo būdas, tačiau yra tinkamas trumpam laikui pašalinti dėl transporto eismo atsiradusius asfalto ar betono dangų nelygumus 2) Esant dangos defektų požymiui „paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu“ dėl nudilimo, taisymo porų užpildymo mase būdas nėra tinkamas II SKIRSNIS. PURŠKIMAS IR BARSTYMAS 83. Taisomas dangos paviršius turi būti nuvalytas. Ant nuvalyto paviršiaus yra purškiamas rišiklis, tolygiai jį paskirstant. Taip pat mažiausiai 10 cm pločiu padengiama ir gretima nepažeista zona. Vėliau yra skleidžiama skaldelė ir privoluojama. Skaldelė turi būti maždaug iki pusės įskandinta rišiklyje. Nedidelis skaldelė perviršis neleidžia rišikliui prilipti prie automobilių padangų. Kai yra plyšių tinklai bei paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu, ir jeigu šie defektai pasireiškia nedideliuose plotuose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms dalims galima naudoti mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (panaudojant vadinamąjį Reparaturzug įrenginį). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10% viso važiuojamosios dalies ploto. Esant didesniems pažeistų plotų kiekiams turi būti naudojami remonto būdai pagal XI skyrių ir tai turi būti taikoma mažiausiai vienos eismo juostos visam pločiui. Esant defektams (pvz., įtrūkimams, atsilupimui, dalelių ištrupėjimui) ir jeigu šie defektai pasireiškia pavienėse vietose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms dalims galima naudoti specialų mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (vadinamąjį Patch metodą). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 2% viso važiuojamosios dalies ploto. Transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto rišiklio rūšies. Dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki 40 km/h (gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr.121. Prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr.121 neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta. Mineralinės medžiagos 84. Kaip apdorojimo skaldelė naudojama 2/5 arba 5/8 frakcijų skaldyta stambioji mineralinė medžiaga. Naudojama norma priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyta 9 lentelėje. Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje. Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu. Rišiklis 85. Naudojamos bituminės emulsijos turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA BE 08 reikalavimus. Gali būti naudojamos: – bituminė emulsija C60B5-PB; – bituminė emulsija C67B4-PB; – polimerais modifikuota bituminė emulsija C60BP5-PB; – polimerais modifikuota bituminė emulsija C67BP4-PB. Naudojamos medžiagos ir jų normos priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyta 9 lentelėje. Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje. Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu. 9 lentelė. Purškimui ir barstymui naudojamos medžiagos ir jų normos Rišiklio rūšis ir tipas Rišiklio norma kg/m2 Atitinkamos frakcijos skaldelės norma kg/m2 2/5 5/8 Bituminė emulsija C60B5-PB 1,4–1,8 9–14 – Bituminė emulsija C67B4-PB 1,2–1,7 9–14 – Polimerais modifikuota bituminė emulsija C60BP5-PB 1,6–2,2 – 11–17 Polimerais modifikuota bituminė emulsija C67BP4-PB 1) 1,5–2,1 – 11–17 1) Tik esant mechanizuotam purškimui ir barstymui III SKIRSNIS. Padengimas bituminiu taisymo Šlamu ar porų uŽpildymo mase 86. Bituminis taisymo šlamas ir porų užpildymo masė, kaip paruošti produktai, tiekiami sandariose talpose ir turi būti laikomi saugant nuo šalčio. Bituminis taisymo šlamas ar porų užpildymo masė gali būti naudojami tik esant sausam orui ir ne mažesnei negu 10°C oro temperatūrai. Bituminis taisymo šlamas, kaip paruoštas produktas, tolygiai paskleidžiamas ant nuvalyto ir sauso posluoksnio. Jis gali būti skleidžiamas vienu ar dviem sluoksniais, tačiau technologiniai procesai yra atskiri ir eina vienas po kito. Antrasis sluoksnis gali būti skleidžiamas tik tada, kai pirmasis sluoksnis jau yra išdžiūvęs ir juo galima vaikščioti. Susirišimo procesas šiltu ir sausu oru paprastai trunka nuo 1 iki 2 valandų. Apdorotais plotais galima važiuoti tik jiems išdžiūvus. Porų užpildymo masė, kaip paruoštas produktas, vienu sluoksniu paskleidžiama ant nuvalyto ir sauso posluoksnio. Ant porų užpildymo mase apdorotų plotų turi būti paskleista apie 3 kg/m2 0/2 frakcijos smulkiosios mineralinės medžiagos, kurios mineralinių dulkių kiekis turi atitikti f3 kategoriją. Naudojami medžiagų kiekiai priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra nurodyti 10 lentelėje. 10 lentelė. Bituminio taisymo šlamo ir porų užpildymo masės naudojami kiekiai Medžiaga Medžiagos kiekis kg/m2 Bituminis taisymo šlamas 1,0–3,0 Porų užpildymo masė 0,5–1,5 Bituminis taisymo šlamas 87. Bituminis taisymo šlamas yra skiediklių neturintis bituminės emulsijos, smulkiosios mineralinės medžiagos, mikroužpildo, priedų ir vandens mišinys bei susideda iš: – bitumo – mažiausiai 14 masės %; – vandens – mažiausiai 20 masės %; – smulkiosios mineralinės medžiagos – mažiausiai 55 masės %; – priedų. Jis turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų reikalavimus arba turi būti pateiktas techninis liudijimas. Porų užpildymo masė 88. Porų užpildymo masė yra smulkiųjų mineralinių medžiagų, bitumo, skiediklio ir nedidelio vandens kiekio mišinys. Ji turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų reikalavimus arba turi būti pateiktas techninis liudijimas. IV SKIRSNIS. TAISYMAS ASFALTO MIŠINIU 89. Pažeistos asfalto dangos vietos (išdaužos) turi būti išfrezuojamos reikiamu gyliu ir taip paruošti plotai išvalomi. Išimtiniais atvejais gali būti taikomi kiti pažeistų vietų išėmimo būdai. Tačiau taisomo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 5% viso važiuojamosios dalies ploto. Prijungčių ar siūlių briaunos, panaudojant pjūklus, frezas ar kitus prietaisus (pvz., pneumatinius plaktukus), turi būti išlyginamos stačiu kampu ir galutinai kruopščiai išvalomos. Prieš paklojant asfalto mišinį, posluoksnis purškiamas bitumine emulsija. Taip pat turi būti vadovaujamasi šio dokumento IX skyriaus II ir III skirsnių nuostatomis. Prijungtys ar siūlės įrengiamos šiais metodais: – prijungties ar siūlės šonai visu plotu ir pakankamu kiekiu padengiami karštu bitumu, karštu polimerais modifikuotu bitumu arba kitu bituminiu rišikliu (mase); – įklojama sandariklio juosta; – įrengiama sandarinta siūlė. Pažeistų vietų paruošimo metodas ir posluoksnio apipurškimas nurodomas darbų kiekių apraše ir sąraše numatomas atskira eilute. Medžiagoms ir medžiagų mišiniams galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 reikalavimai. Parenkant asfalto mišinio rūšį ir tipą turi būti atsižvelgiama į taisyklių ĮT ASFALTAS 08 V skyriaus nurodymus. Siekiant užtikrinti saugų eismą išimtiniais atvejais dėl nepalankių tankinimo sąlygų gali būti pasirinkti smulkesnės granuliometrinės sudėties mišiniai su minkštesniu rišikliu. Taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 pateiktos sluoksnių storio ribos turi būti išlaikytos. Prireikus asfalto mišinys įklojamas dviem daliniais sluoksniais. Darbai turi būti atliekami tik sausu oru. Oro temperatūra, naudojant karštuosius asfalto mišinius, neturi būti mažesnė negu 3 °C. Leidžiant eismą, pakloto mišinio temperatūra pagal galimybes neturi būti aukštesnė negu 40 °C, o tose vietose, kurios skirtos transporto priemonėms stovėti, – ne aukštesnė negu besiribojančio asfalto sluoksnio mišinio temperatūra. V SKIRSNIS. UŽPILDYMAS IR SANDARINIMAS 90. Pažeistos siūlės, prijungtys, sandarintos siūlės ir prasivėrę plyšiai turi būti išpjaunami arba išfrezuojami. Griovelio, kuris bus sandarinamas, gylis turi būti 1,5–2,0 kartus didesnis negu jo plotis, tačiau bet kokiu atveju ne mažesnis kaip 1,5 cm. Sandarinimo plotis, įskaitant ir briaunų zonas, neturi viršyti 5 cm. Prieš užpildymą kontaktiniai paviršiai turi būti išvalyti ir išdžiovinti (pvz., karštu oru). Kontaktinius paviršius džiovinti atvira liepsna yra draudžiama. Pažeistų siūlių, prijungčių, sandarintų siūlių ir prasivėrusių plyšių taisymo metodai nurodomi darbų kiekių apraše ir sąraše numatomi atskira eilute. Naudojamos medžiagos turi atitikti LST EN 14188 serijos standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. Siekiant užtikrinti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, dar karšta sandariklio medžiaga turi būti tolygiai ir visame plote pašiurkštinta iš anksto nedideliu rišiklio kiekiu dengta smulkiąja mineraline medžiaga, kurios frakcija 1/3. Neprikibusi mineralinė medžiaga prieš leidžiant eismą turi būti pašalinta. VI SKIRSNIS. ŠIURKŠTINIMAS 91. Taikant paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui pagerinančias priemones yra pašalinamas rišiklio ir mikroužpildo skiedinio perteklius bei pašiurkštinamos nupoliruotos mineralinių medžiagų dalelės. Taip pasiekiama didesnė mikro- ir makrotekstūra. Šį būdą geriausia taikyti esant žemesnei oro temperatūrai, kai apdirbama medžiaga yra trapesnė. Asfalto viršutiniams sluoksniams sušilus šis metodas nėra tinkamas. Atliekant šiuos darbus vadovaujamasi vietine ir užsienio šalių patirtimi bei atitinkamais norminiais dokumentais. XI SKYRIUS. REMONTO DARBAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 92. Remontui gali būti naudojami 11 lentelėje nurodyti remonto būdai (paviršiaus apdaras – PA, šlamo dangos – ŠL, ploni asfalto sluoksniai – PAS, ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos – PAS-H, karštasis regeneravimas kelyje – KRK, viršutinio sluoksnio pakeitimas – VSP). Remonto priemonės taip pat gali būti taikomos ir išilginio bei skersinio nuolydžio pagerinimui (profilio pagerinimui). Kartu papildomai gali būti numatyta: – dalies plotų nufrezavimas, taikant kaip vienintelę priemonę arba kombinaciją su remonto būdais pagal 11 lentelę; – 11 lentelėje nurodytų remonto būdų kombinacija. Remonto būdai panaudojant ŠL, PAS ir PAS-H taip pat ypač tinka siekiant pašalinti paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui defektus ir sumažinti asfalto, betono ar trinkelių dangų triukšmo emisiją. Asfalto viršutinio sluoksnio klojimas ant posluoksnio, kuriam netaikytos jokios priemonės (pvz., frezavimas), priskiriamas prie remonto priemonių. Šiuo atveju galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimai. Tinkamos asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami pagal taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 lentelę. 11 lentelė. Tinkamų remonto būdų priskyrimas savybių grupėms Savybių grupės Būklės savybės Defektų požymiai / priežastys Remonto būdai PA ŠL PAS, PAS-H KRK VSP Lygumas Išilginio profilio lygumas Deformacijos – – – + + Laikomoji geba – – – – – Skersinio profilio lygumas Deformacijos – + + + + Laikomoji geba – – – – - Šiurkštumas Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu + 1) + + + + Nupoliruotas dalelių paviršius + + + + + Konstrukcijos defektai Plyšių tinklai + + + + + Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + + + Taisytos išdaužos ± + + + 2) + Dalelių ištrupėjimas + + + + + Pavieniai plyšiai – – – – + 3) Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 1) Tik paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę 2) Tik įvertinus ir užtikrinus galutinio (regeneruoto) asfalto mišinio vienalytiškumą ir atitiktį techniniams reikalavimams 3) Esant dažniems pavieniams plyšiams II SKIRSNIS. PAVIRŠIAUS APDARAS (PA) Bendrosios nuostatos 93. Paviršiaus apdaras (PA) atliekamas ant posluoksnio ar ant posluoksnio iš anksto paskleistos skaldelės purškiant bituminį rišiklį ir skleidžiant nedengtą arba iš anksto rišikliu dengtą skaldelę. Skaldelė gali būti skleidžiama vienu arba dviem sluoksniais. Atsižvelgiant į technologinių procesų kiekį, paviršiaus apdaras skirstomas į šias rūšis: – vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA); – vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds); – dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA); – paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas). Paviršiaus apdaras atliekamas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus. Taikymo sritis 94. Paviršiaus apdaras dažniausiai atliekamas IV–VI konstrukcijos klasės dangoms. Paviršiaus apdaro rūšis parenkama pagal 12 lentelę. 12 lentelė. Paviršiaus apdaro rūšys priklausomai nuo posluoksnio defektų požymių Defektų požymiai Vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA) Vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds) Dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA) Paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas) Nupoliruotas dalelių paviršius + + + – Plyšių tinklai + + + – Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + – Taisytos išdaužos ± ± ± – Dalelių ištrupėjimas + + + – Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu ± ± ± + Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 95. Paviršiaus apdaras apsaugo dangos paviršių nuo drėgmės įsiskverbimo, kito oro sąlygų neigiamo poveikio ir todėl pirmiausia yra svarbus konstrukcijos priežiūrai. Taip pat įrengus paviršiaus apdarą pagerinama defektų būklė, matomumo sąlygos naktį ir drėgnu oru bei paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui. Paviršiaus apdaras taip pat gali būti naudojamas, kai dėl briaunų apvadų ar dėl kelio įrenginių yra ribojamas klojamas storis. Įrengiant paviršiaus apdarą, turi būti atsižvelgta į posluoksnio būklę ir rūšį, transporto eismo apkrovas, transporto eismo rūšį, greitį, klimato ir vietines sąlygas. Posluoksnio nelygumai įrengiant tik paviršiaus apdarą negali būti paš …