LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S dėl Verbiškių, Miškinių ir Užuežerės senovės gyvenviečių skelbimo valstybės saugomais kultūros paveldo objektais 2013 m. kovo 13 d. Nr. ĮV-216 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797) 37.2 ir 37.5 punktais, bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. vasario 5 d. teikimą Nr. (9.36.)2-328: 1. S k e l b i u valstybės saugomais šiuos kultūros paveldo objektus: 1.1. Verbiškių senovės gyvenvietę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31657); 1.2. Verbiškių senovės gyvenvietę II (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31652; 1.3. Verbiškių senovės gyvenvietę III (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31653), 1.4. Miškinių senovės gyvenvietę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 4700); 1.5. Miškinių senovės gyvenvietę II (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 21518); 1.6. Miškinių senovės gyvenvietę III (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31650); 1.7. Miškinių senovės gyvenvietę IV (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31651); 1.8. Užuežerės senovės gyvenvietę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31654). 2. T v i r t i n u pridedamą Verbiškių, Miškinių ir Užuežerės senovės gyvenviečių (unikalūs kodai Kultūros vertybių registre: 31657, 31652, 31653, 4700, 21518, 31650, 31651, 31654) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą. 3. N u s t a t a u, kad: 3.1. Verbiškių, Verbiškių II, Verbiškių III, Miškinių, Miškinių II, Miškinių III, Miškinių IV ir Užuežerės senovės gyvenvietės saugomos moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui; 3.2. Verbiškių, Verbiškių II, Verbiškių III, Miškinių, Miškinių II, Miškinių III, Miškinių IV ir Užuežerės senovės gyvenviečių reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis yra archeologinis; 3.3. šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 4. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.1. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 2 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje; 4.2. Kultūros vertybių registre papildyti Verbiškių, Verbiškių II, Verbiškių III, Miškinių, Miškinių II, Miškinių III, Miškinių IV ir Užuežerės senovės gyvenviečių duomenis. Kultūros ministras                                                                       Šarūnas Birutis _________________ (ženklas) VI „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos apsaugos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690. išduotas 2011-01-21 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3V-216 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: Verbiškių, Miškinių ir Užuežerės senovės gyvenvietės (unikalūs kodai 31657, 31652, 31653, 4700, 21518, 31650, 31651, 31654) Vilniaus r. sav., Riešės sen. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS STADIJA: SPENDINIAI BYLA: SP-18(2008)-P Direktorius Vydmantas Drumsta Projekto vadovė Giedrė Filipavičienė (A032, KPD atest. Nr. 1376) Vilnius, 2012 m. (žemėlapiai) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. mėn. 13 d. įsakymu Nr. ĮV-216 VERBIŠKIŲ, MIŠKINIŲ, UŽUEŽERĖS SENOVĖS GYVENVIEČIŲ (unikalūs kodai 31657,31652,31653,4700, 21518,31650,31651,31654) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIEJI PLANAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. ĮVADAS ____________________________________________________________________________________ Unikalus archeologinis kompleksas, susidedantis iš aštuonių objektų, lokalizuotas sąlyginai nedideliame mikroregione. Manoma, kad tai vienos gimininės bendruomenės gyventa teritorija. Ankstyvos žmonių apgyvendinimo radinių liekanos, datuojamos akmens amžiumi, t. y. mezolito -vidurinio neolito laikotarpiu (X – IV tūkstm. pr. Kr.). Taip pat yra pavienių radinių, kurie gali būti datuotini ir ankstesniu vėlyvojo paleolito bei truputį vėlesniu laikotarpiu. Senovės gyvenvietės yra su durpingais ar uždurpėjusiai kultūriniais sluoksniais, kuriuose puikiai išlieka organinės kilmės medžiaga (kaulai, ragai, medis, keramika ir kt.). Lietuvoje iki šiolei teturime tik kelis archeologinius objektus iš mezolito epochos, kuriuose yra išlikusi kaulinė – raginė medžiaga. Tokio pobūdžio archeologiniai objektai visame pasaulyje vertinami kaip patys išskirtiniausi ir geriausiai atspindintys žmonijos materialinės kultūros raidą bei žmonių ir gamtos santykį tam tikrame mikroregione. Šis archeologinis kompleksas yra moreninio kalvyno (Riešės aukštuma) zonoje. Lietuvoje tai vienintelis toks kompleksas, lokalizuotas moreninio kalvyno geografiniame rajone. Visi kiti – smėlinguose, žvyringuose kraštovaizdžiuose. 1.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. Į-266 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. Į-243 „Dėl Verbiškių senovės gyvenvietės (nekilnojamojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 31657) Vilniaus r. sav., Verbiškės k., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo“ pakeitimo (Žin.. 2008. Nr. 86-3449). 1.2. Planavimo tikslas: Teritorijos ir apsaugos zonų ribų planuose nustatytais sprendiniais užtikrinti senovės gyvenviečių ir jų teritorijų išsaugojimą. Paveldotvarkos projektuose nustatytais sprendiniais užtikrinti šių senovės gyvenviečių ir jų teritorijų išsaugojimą bei taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. 1.3. Planavimo uždaviniai: Teritorijos ir apsaugos zonų ribų planų planavimo uždavinys – nustatyti (patikslinti) senovės gyvenviečių teritorijų bei apsaugos zonų ribas ir jų plotus. Paveldotvarkos projektų planavimo uždavinys – nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą šių senovės gyvenviečių teritorijose ir apsaugos zonose. 1.4. Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys. 1.5. Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys pateikė: 1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymus: - 2008-07-08 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. Į-243 „Dėl Verbiškių senovės gyvenvietės (u. k. 31657) Vilniaus r. sav.. Verbiškės k., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo“: - 2008-07-22 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. Į-266 „Dėl kultūros paveldo departamento direktoriaus 2008-07-08 d. įsakymo Nr. Į-243 pakeitimo“; - 2008-07-03 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. Į-239 „Dėl inicijavimo Verbiškių senovės gyvenvietės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 31657), Verbiškių r. sav., Riešės sen., Verbiškių k., skelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 2. Naujai išduotas arba pratęstas planavimo sąlygas: - KPD Vilniaus teritorinio padalinio planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 15, išduotas 2008-10-20 d., kurių galiojimas pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka 2012-10-19 d.: - LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2012-10-11 d. raštą Nr. (38-4)-VR-l.7-1426 „Dėl planavimo sąlygų“, kuriuo pratęsiamas 2008-09-24 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. VR 4.2-198 galiojimo terminas iki 2013-09-24 dienos. 3. 2008 metais išduotus planavimo procedūrų dokumentus: - Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo planavimo darbų programą (užduotį) Nr. ( 12.49.V)-SPPV-06, patvirtintą 2008-10-20 d. - KPD Vilniaus teritorinio padalinio planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 15. patvirtintas 2008-10-20 d. - 2008-09-24 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygas Verbiškių, Miškinių. Užuežerės senovės gyvenviečių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti Nr. VR4.2-198. - KPD Vilniaus teritorinio padalinio 2008 09 12 raštą Nr. (12.43.V) – 2V-726 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl informacijos ir sąlygų pateikimo. 1.6. Projektavimo eiga Projektavimo darbai vykdomi etapais: I. Esamos būklės analizės stadijoje išnagrinėta: - archeologinių tyrimų medžiaga, kurioje pateiktas senovės gyvenviečių būklės bei archeologinių radinių apibūdinimas, brėžiniuose parodytos iki 2011 metų tyrinėtos vietos; - istorinė ir esama topografinė medžiaga: - pagal KPD vertinimo tarybos medžiagą parengta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribų schema; - natūroje atlikta archeologinių vietų fotofiksacija; - atlikta planuojamos teritorijos reljefo ir vizualinių ryšių analizė; - surinkti kultūros vertybių registro duomenys apie archeologines vietas; - išnagrinėti susiję teritorijų planavimo bei juridiniai dokumentai. Esamos būklės analizės bylos prieduose pateikta: Priedas I – Planavimo procedūrų dokumentai Priedas 2 – NKV registro duomenys; Priedas 3 – KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktai: Nr. KPD-RM-542, Nr. KPD-RM-547. Nr. KPD-RM-548, Nr. KPD-RM-543, Nr. KPD-RM-544. Nr. KPD-RM-545, Nr. KPD-RM-546. Nr. KPD-RM-549; Priedas 4 – Kraštovaizdžio, panoramų, vidaus erdvių fotonuotraukos. Fotografavimo krypčių žymėjimo brėžinys – schema; Priedas 5 – Archeologinių tyrimų ataskaitų kopijos; Priedas 6 – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinių fragmentai. (Planas patvirtintas 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323): Priedas 7 – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialaus plano (koncepcijos) sprendinių plano ištrauka: Priedas 8 – Patvirtintų detaliųjų planų brėžinių kopijos. II. Koncepcijos rengimo stadija: Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos rengimo stadijoje, atsižvelgiant į esamos būklės analizės išvadas ir vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004. Nr. 153-5571) 11 str. nuostatomis, pagal kurias nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ribos nustatomos taip. kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis, buvo siūloma koreguoti KPD vertinimo tarybos aktais apibrėžtas vertybės teritorijų ribas. Išnagrinėjus nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį ir įvertinus veiklą į vertybės teritorijas patenkančiuose sklypuose, jų dalyje, o taip pat gretimose teritorijose, koncepcijoje pasiūlyta nustatyti vertybės teritorijų apsaugos zonų apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozonius. kurių ribos sutapdinamos su dirbtinėmis planuojamų teritorijų elementų ribomis. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis (Žin.. 2006-05-31. Nr. 61-2197) nustatomų apsaugos zonos pozonių pločiai yra: - apsaugos nuo fizinio poveikio – iki 50 metrų: - vizualinės apsaugos – iki 200 metrų. Koncepcijos stadijoje buvo parengti specialiųjų planų – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto – du variantai. Teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano variantai skiriasi koreguojamomis vertybės teritorijų 5 ir 8, t. y. Verbiškių senovės gyvenvietės (u. k. 31657) ir Užuežerės senovės gyvenvietės (u. k. 31564). ribomis. I variantas Vertybės teritorijos 5 ir 8 apjungiamos į vieną, o apjungta vertybės teritorija išplečiama, tapdinant jos ribas su žemės sklypų (kadastriniai numeriai: 4170 0600 0056. 4170 0600 0058. 4170 0600 0060, 4170 0600 0087. 4170 0600 0106, 4170 0600 0089. 4170 0600 0090). kurių nemažos dalys anksčiau buvo įtrauktos į apibrėžtą vertybės teritoriją, ribomis. Vertybės teritorija sumažinama, išimant sklypų (kadastriniai numeriai 4170 0600 0027. 4170 0600 0100. 4170 0600 0071, 4170 0600 0118, 4170 0600 0026, 4170 0600 0034. 4170 0600 0042) mažas dalis. Iš vertybės teritorijos išimtos sklypų dalys prijungiamos prie apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio. 2 variantas Vertybės teritorijos 5 ir 8 apjungiamos į vieną, o apjungta vertybės teritorija žymiai padidinama. į ją įjungiant visus sklypus (kadastriniai numeriai 4170 0600 0056. 4170 0600 0058.4170 0600 0060. 4170 0600 0087, 4170 0600 0106. 4170 0600 0089. 4170 0600 0090. 1470 0600 0027. 4170 0600 0100, 4170 0600 0071, 4170 0600 0118,4170 0600 0026. 4170 0600 0034. 4170 0600 0042). kurių dalys patenka į Vertinimo tarybos akte apibrėžtą vertybės teritoriją. Kitų vertybės teritorijų ribos 1-ame ir 2-ame variantuose koreguojamos vienodai: 1 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietės (u. k. 4700) šiaurinė riba sutapdinama su nekilnojamojo turto registre įregistruotomis sodų bendrijų žemės sklypais: 2 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietės II (u. k. 21518) centre suformuotas sklypas (kadastrinis Nr. 4170 0600 0065). Vertybės teritorijos riba koreguojama, sutapdinant su sklypo rytine riba. o pietryčių kampas tapdinamas su sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0076) šiaurės vakarų kampu: 3 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietės III (u. k. 31650) teritorijos ribos nekeičiamos: 4 teritorija – į Miškinių senovės gyvenvietės IV (u. k. 31651) teritoriją patenka sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0048) pietvakarinė dalis. Vertybės teritorija padidinama, sutapdinant su minėtos sklypo šiaurės rytų dalies ribomis ir praplečiant vertybės teritorijos rytinę dalį iki sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0069) pietvakarių ribos ir sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0075) vakarinės ribos. Nekeičiamos vertybės teritorijos pietryčių kampą formuojančios ribos: 6 teritorija – Verbiškių senovės gyvenvietės II (u. k. 31652) teritorijos vakarinės ribos dalis patenka į sklypą (kadastrinis Nr. 4170 0600 0016). todėl ji koreguojama sutapdinant su sklypo riba; 7 teritorija – Verbiškių senovės gyvenvietės III (u. k. 31653) teritorija užima dviejų sklypų (kadastriniai Nr. 4170 0600 0053 ir 4170 0600 0114) dalis, todėl ji padidinama, sutapdinant su sklypų ribomis. Vertybės teritorijų apsaugai siūlomas nustatyti apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Pirmame ir antrame planų variante pozonio sprendiniai skiriasi. Antrame variante jis nenustatomas apjungtos vertybės teritorijos 5 ir 8 padidintai daliai šiaurės rytų pusėje. Pirmame ir antrame planų variantuose siūlomos toks pats apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Paveldotvarkos projekto variantų sprendiniai glaudžiai susiję su pasiūlytais teritorijos ir apsaugos zonos plano variantais. Atsižvelgiant į senovės gyvenviečių išsidėstymą ir į gamtinės aplinkos pokyčius, nagrinėjama teritorija pagal siūlomų tvarkybos darbų reikalavimų griežtumą paveldotvarkos projekte suskirstoma į sąlygines dvi dalis. Griežtesnis autentiškos paskirties saugojimo ir naudojimo režimas siūlomas nustatyti buvusio ežero salose ir pusiasaliuose lokalizuotoms gyvenvietėms. Laisvesnis tausojamojo naudojimo režimas siūlomas nustatyti teritorijų ir sklypų dalims, prijungtoms prie vertybės teritorijos tapdinant ribas su žemės sklypų ribomis. Koncepcijos stadijoje parengti specialiųjų planų sprendiniai buvo pateikti Kultūros paveldo departamentui ir apsvarstyti 2011 rugsėjo 19 d. Posėdyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus specialistės (žiūr. prieduose posėdžio protokolą). Posėdyje pritarta 2-ajam koncepcijos variantui, o projekto rengėjai įpareigoti paveldotvarkos projekte patikslinti reglamentus, nustatytus Verbiškių senovės gyvenvietei, ir papildomai surinkti duomenis apie patvirtintus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. 2011-l1-09 d. pakoreguota ir papildyta koncepcijos stadijoje parengto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano laida „A“ pateikta KPD Vilniaus teritoriniam padaliniui ir LR Kultūros ministerijai. 2012-03-27 d. gautas LR Kultūros ministerijos raštas Nr. S2-803 dėl pritarimo koncepcijos stadijoje parengto specialiojo plano 2-ojo varianto sprendiniams ir prašymas šį variantą apsvarstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. 2012-04-03 d. gautas KPD I-osios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-23 išrašas. Vertinimo taryba pritarė Verbiškių. Miškinių ir Užuežerės senovės gyvenviečių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos 2-ajam variantui. III. Sprendinių konkretizavimo stadijoje Patvirtinto koncepcijos 2-ojo varianto pagrindu buvo konkretizuotos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos pozonių ribos, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo režimai, peržiūrėti ir patikslinti bendrieji paveldosaugos reikalavimai, nustatyti vertybės teritorijoje esančių kultūros vertybių registro objektų, kitų statinių, želdinių ir teritorijos tvarkymo darbų reglamentavimui. Parengti teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto brėžiniai. 2. BENDROJI DALIS ____________________________________________________________________________________ 2.1. VERBIŠKIŲ, MIŠKINIŲ IR UŽUEŽERĖS SENOVĖS GYVENVIEČIŲ APIBŪDINIMAS Administracinė priklausomybė: Verbiškių ir Miškinių senovės gyvenvietės yra Verbiškių, Miškinių, Nemenčinėlės kaimuose. Riešės sen., Vilniaus r. sav. Užuežerės senovės gyvenvietė yra Užuežerės kaime. Riešės sen., Vilniaus r. sav. Geografinė padėtis: Senovės gyvenvietės yra teritorijoje apie 1,5 km nutolusioje į šiaurės vakarus nuo naujojo Molėtų plento. Gyvenvietės išsidėsčiusios abiejuose Žalesos upelio, ištekančio iš to paties pavadinimo ežero, krantuose. Vertybės apimtis. Į Kultūros vertybių registrą įrašyti objektai: - Verbiškių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 31657; Verbiškių k., senovės gyvenvietės plotas - 23,16 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-04 akte Nr. KPD-RM-542. - Verbiškių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 31652; Miškinių k., senovės gyvenvietės plotas - 3,72 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-05 akte Nr. KPD-RM-547. - Verbiškių senovės gyvenvietė III (unikalus kodas 31653: Nemenčinėlės k., senovės gyvenvietės plotas – 1,6 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-05 akte Nr. KPD-RM-548. - Miškinių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 4700; Miškinių k., senovės gyvenvietės plotas -3,49 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-04 akte Nr. KPD-RM-543. - Miškinių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 21518: Verbiškių k., senovės gyvenvietės plotas – 4,62 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-04 akte Nr. KPD-RM-544. - Miškinių senovės gyvenvietė 111 (unikalus kodas 31650: Verbiškių k., senovės gyvenvietės plotas – 1,51 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-05 akte Nr. KPD-RM-545. - Miškinių senovės gyvenvietė IV (unikalus kodas 31651; Miškinių k., senovės gyvenvietės plotas – 3,69 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-05 akte Nr. KPD-RM-546. - Užuežerės senovės gyvenvietė (unikalus kodas 31654; Užuežerės k., senovės gyvenvietės plotas -0,5 ha). Duomenys apie objektą patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-12-05 akte Nr. KPD-RM-549. Vertinimo tarybos aktuose, parengtuose kiekvienam objektui nustatytos vertingosios savybės, pateikta fotofiksacija, situacijos planai. 1994-07-21 d. KPC apibrėžė saugomo gamtinio kraštovaizdžio zoną. Zonos plotas – 168.7 ha. 2.2 DOKUMENTŲ, SUSIJUSIŲ SU NAGRINĖJAMU OBJEKTU, APŽVALGA 2.2.1 Apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga: Verbiškių, Miškinių ir Užuežerės senovės gyvenviečių apskaitos dokumentai – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktai: - Verbiškių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 31657). Vertinimo tarybos 2007-12-04 aktas Nr. KPD-RM-542. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Verbiškių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 31652). Vertinimo tarybos 2007-12-05 aktas Nr. KPD-RM-547. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Verbiškių senovės gyvenvietė III (unikalus kodas 31653). Vertinimo tarybos 2007-12-05 aktas Nr. KPD-RM-548. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Miškinių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 4700). Vertinimo tarybos 2007-12-04 aktas Nr. KPD-RM-543. Objektas inicijuotas skelbti savivaldybės saugomu. - Miškinių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 21518). Vertinimo tarybos 2007-12-04 aktas Nr. KPD-RM-544. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Miškinių senovės gyvenvietė III (unikalus kodas 31650). Vertinimo tarybos 2007-12-05 aktas Nr. KPD-RM-545. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Miškinių senovės gyvenvietė IV (unikalus kodas 31651). Vertinimo tarybos 2007-12-05 aktas Nr. KPD-RM-546. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. - Užuežerės senovės gyvenvietė (unikalus kodas 31654). Vertinimo tarybos 2007-12-05 aktas Nr. KPD-RM-549. Objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu. 2.2.2. Planuojamai teritorijai taikomi galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų dokumentų reikalavimai: - Vilniaus rajono bendrasis planas: - Patvirtinti detalieji planai; - Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktai (žiūr. p. 2.1); - Archeologinės vietos tipinis apsaugos reglamentas (Zin., 2002, Nr. 13-499); - PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“; - STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (9 priedas). 3. PLANUOJAMOS TERITORIJOS APIBŪDINIMAS Verbiškių-Miškinių-Užuežerės archeologinis kompleksas vertingas, nes: - Tai unikalus archeologinis kompleksas, susidedantis iš 8 objektų bei lokalizuotas sąlyginai nedideliame mikroregione. Tokio mikrokomplekso moksliniai tyrimai leidžia ženkliai detaliau ir tiksliau pažinti žmonijos materialinės kultūros raidą. Manoma, kad tai vienos gimininės bendruomenės gyventa teritorija. Dar 4-6 nauji archeologiniai objektai nėra detaliau lokalizuoti. - Tai ankstyvos žmonių apgyvendinimo liekanos, datuojamos akmens amžiumi, t. y. mezolito-vidurinio neolito laikotarpiu (X-IV tūkstm. pr. Kr.). Taip pat čia yra pavienių radinių, kurie gali būti datuotini ir ankstesniu vėlyvojo paleolito bei truputį vėlesniu nei mezolito, neolito, laikotarpiu. - Senovės gyvenvietės yra su durpingais ar uždurpėjusiai kultūriniais sluoksniais, kuriuose puikiai išlieka organinės kilmės medžiaga (kaulai, ragai, medis, keramika ir kt.). Lietuvoje iki šiolei teturime tik kelis archeologinius objektus iš mezolito epochos, kuriuose yra išlikusi kaulinė-raginė medžiaga. Tokio pobūdžio archeologiniai objektai visame pasaulyje vertinami kaip patys išskirtiniausi ir geriausiai atspindintys žmonijos materialinės kultūros raidą bei žmonių ir gamtos santykį tam tikrame mikroregione. Šis archeologinis kompleksas yra moreninio kalvyno (Riešės aukštuma) zonoje. Lietuvoje tai vienintelis toks kompleksas, lokalizuotas moreninio kalvyno geografiniame rajone. Visi kiti – smėlinguose, žvyringuose kraštovaizdžiuose. 3.1 Gamtinė situacija Nagrinėjami aštuoni objektai išsidėstę moreninio kalvyno (Riešės aukštuma) zonoje. Akmens amžiaus senovės gyvenvietės buvo įkurtos kažkada tyvuliavusio ežero salose ir pusiasaliuose. Laikui bėgant ežeras nuseko, dugnas uždurpėjo. Išnyko protaka, jungusi su pietvakarių pusėje tebetyvuliuojančiu Žaleso ežeru. Protakos vietoje liko tik siaura Žalesos upės vaga. Pakito vietovės reljefas. Žemiausias jo taškas yra maždaug buvusio ežero centre. Reljefas pamažu kyla artėjant prie buvusių krantų linijos, salų ir pusiasalių. Vietovėje suvešėjo pievos ir drėgmę mėgstantys krūmynai, medžių grupės. Vietovės kraštovaizdžio pokyčiams didelę įtaką taip pat padarė ir tai, kad XX a. uždurpėjusi teritorija pradėta aktyviau dirbti. Atlikti melioravimo darbai: vietovę išvagojo melioracijos grioviai, drenažo įrenginiai. Pradėjus arti. dalinai buvo nulygintas reljefas. 3.2 Senovės gyvenviečių teritorijų apibūdinimas Verbiškių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 31657) įkurta buvusio ežero pietinio kranto stačioje, mažai terasuotoje atšlaitėje, iškylančioje iki 8-9 m aukščio ir gyvenvietės viduryje sudarančioje nedidelę įlanką. Šiaurės vakarų pusėje yra Žalesos upelio ištakos iš Žaleso ežero. Rytuose ir šiaurėje – Žalesos upelio vagos. Gyvenvietėje žemės paviršius beveik lygus, su nežymiais pakilimais ir įdubimais. Gyvenvietės teritorija apardyta XX a. vykdytų melioracinių darbų metu. kai buvo nustumdytas ir išniveliuotas vietovės paviršius, iškasti melioracijos grioviai. Kultūrinis sluoksnis nukentėjo nuo žemės arimo. Šiuo metu dalis teritorijos dirvonuoja, dalis ariama. XXI a. pr. gyvenvietės teritorija suskirstyta sklypais, grąžintais savininkams. Teritorijoje nutiestas privažiavimo kelias. Šiuo metu viename sklype pastatytas gyvenamasis namas su garažu, kitame – sunaikinant kultūrinį sluoksnį, išlieti pamatai. Verbiškių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 31652) yra buv. ežero vakariniame pakraštyje. Gyvenvietė buvo įkurta stambioje, apie 1-3 m aukščio kalvoje su keliomis viršūnėmis, ežero egzistavimo metu – saloje. Šiaurės pusėje yra Žalesos upelio vaga. Gyvenvietės teritorijos žemės paviršius prieš keletą metų sukultivuotas. Verbiškių senovės gyvenvietė III (unikalus kodas 31653) yra į pietvakarius nuo Žalesos upelio vagos ir durpyno šiaurinę pakrantę juosiančio griovio santakos, numelioruotos Žalesos pelkės (buv. ežero) pietrytiniame pakraštyje, pievoje. Gyvenvietei įkurti buvo pasirinkta netoli ežero pietrytinio kranto stūksanti apie 1-3 m aukščio kalva, ežero egzistavimo metu buvusi sala. Salos viršuje išsiskiria dviejų lygių terasinės aikštelės: pietrytinė – aukštesnioji, o šiaurės vakarų – žemesnioji. Žemės paviršius prieš keletą metų buvo sukultivuotas. Gyvenvietės pietinis pakraštys apardytas iškasant gilų melioracinį griovį. Pietvakarių pusėje padarytas lauko keliukas. Miškinių senovės gyvenvietei (unikalus kodas 4700) įkurti pasirinktas ilgas terasuotas buv. Žaleso ežero statokos šiaurinės pakrantės ruožas. Šiuo metu jos teritoriją dalija XX a. II p. įrengtas melioracijos griovys. Šiaurinėje griovio pusėje esanti gyvenvietės dalis patenka į kolektyvinių sodų teritoriją, o pietinėje dalyje yra apleista pieva. Kultūrinis sluoksnis šioje gyvenvietėje nukentėjo įvairių žemės judinimo darbų metu: vykdant melioravimo darbus, kasant durpyno šiaurės pusėje griovį, kolektyviniuose soduose statant namus, dirbant žemę bei kasant kūdras. Miškinių senovės gyvenvietė II (unikalus kodas 21518) buvo įkurta Žaleso ežero šiaurinėje pakrantės pusiasalyje, kur reljefas darosi nuolaidus pietų pusės link. Kultūrinis sluoksnis stipriai apnaikintas, nes gyvenvietės teritorija buvo suarta. Miškinių senovės gyvenvietė ITT (unikalus kodas 31650) yra į šiaurę nuo Verbiškių kaimo ir į rytus nuo Žaleso ežero šiaurės rytų galo. Gyvenvietė nedidelė, įkurta apie 3-4 m aukščio salelėje. Gyvenvietės teritorija buvo suarta, kultūrinis sluoksnis apnaikintas. Dabar gyvenvietės teritorijoje yra pieva. Miškinių senovės gyvenvietei IV (unikalus kodas 31651) įkurti pasirinktas buv. Žaleso ežero šiaurės – šiaurės rytų pakrantėje esančio stambaus ir aukšto pusiasalio terasuotas pietvakarinis pakraštys. Gyvenvietė yra į šiaurės vakarus nuo Žalesos upelio vagos ir durpyno šiaurinę pakrantę juosiančio melioracijos griovio santakos, bei į šiaurės rytus nuo pastarojo griovio, tarp kolektyvinių sodų įsiterpusio miško plotelio pietvakarių pakraštyje. Teritorija apaugusi medžiais, krūmais. Užuežerės senovės gyvenvietei (unikalus kodas 31654) įkurti pasirinktas uždurpėjusio ežero, jungusio Žaleso ir Nemenčinuko ežerus, statokas iki 5 m aukščio, šiaurinės pakrantės ruožas. Maždaug pusę gyvenvietės teritorijos, esančios kelio šiaurės pusėje užima pieva, o likusią dalį (kelio pietų pusėje) -kolektyvinių sodų sklypai. 3.3 Laiko ir naujų statybų poveikis nagrinėjamai teritorijai Matyt dėl grunto savybių (uždurpėjusio ežero gruntas netvirtas, šlapias) nagrinėjamose senovės gyvenviečių teritorijose ir aplink jas KPC 1994 metais apibrėžtoje saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonoje ilgą laiką nebuvo statoma. 1898 ir 1915 metų žemėlapiuose parodytos Šioje vietoje plytėjusios pelkingos vietos. XX a. II p. teritorijoje atlikti melioracijos darbai, kurių metu apardytas kultūrinis sluoksnis. Pradėjus arti pasikeitė vietovės reljefas, nes buvo nulygintos stūksojusių salų viršutinės terasos. XX a. II pusėje gretimose teritorijose, esančiose šiaurėje, rytuose ir pietuose, aukštesnėje reljefo terasoje, įsteigtos sodininkų bendrijos. Sodų sklypeliuose pastatyti nedideli nameliai suformavo foninį mažaaukštį užstatymą, nedarantį neigiamos vizualinės įtakos nagrinėjamam objektui. Šiaurėje esančios Miškinių l-osios gyvenvietės dalis atsidūrė sodininkų bendrijos teritorijoje. Sodų sklypuose daug iškastų kūdrų, tarsi žiedu juosiančių saugomo gamtinio kraštovaizdžio zoną. Kultūrinis sluoksnis sodų teritorijoje fiziškai pažeistas. Ant Žaleso ežero pakrantės, šiaurės rytų pusėje, iškilo vienbučiai gyvenamieji namai. Jie nedaro neigiamos vizualinės įtakos nagrinėjamam objektui. Paskutinių dviejų dešimtmečių bėgyje 1994 metais apibrėžtoje saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonoje suformuota nemažai žemės ūkio paskirties sklypų. Dalis sklypų arba jų dalys patenka į apibrėžtas vertybės, t. y. senovės gyvenviečių, teritorijas. Prasidėjo žemės sklypų dalinimo į mažesnius procesas, kurio metu keičiama ir pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, t. y. žemės ūkio paskirties sklypai keičiami į kitos paskirties žemės sklypus. Pagal įstatymą kitos paskirties sklypuose leidžiama vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Su KPD nederinamas žemės sklypų dalinimo procesas vyksta saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonos pietinėje dalyje. Grupė sudalintų sklypų (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė) yra ir Verbiškių senovės gyvenvietės (u. k. 31657) teritorijos vidurinėje dalyje. Viename iš sklypų jau pastatytas gyvenamas namas, kitame statybos darbai pradėti. Statant neištirtoje vertybės – archeologinės vietos – teritorijoje, naikinamas kultūrinis sluoksnis. 3.4. Reljefo ir vizualinių ryšių analizė. Apžvalgos taškai Laikui bėgant vietovės reljefas, nagrinėjamų objektų aplinka labai pakito. Vandens apsuptos salos, pusiasaliai, kuriose buvo įsikūrusios senovės gyvenvietės, nusekus ežerui susiliejo su uždurpėjus ežero dugnui pakilusiu žemės paviršiaus lygiu. Atrodo, kad vietovės reljefas beveik lygus, ramiai banguojantis. Todėl dabar sunku iškart vizualiai pastebėti buvusio ežero kranto liniją, salų bei pusiasalių vietas, nes jos ryškiai neiškildamos vietovės reljefe formuoja aukštesnes plokščias terasas, nuo kurių apžvelgiamos ne lik gretimais išsidėsčiusių vertybių teritorijos, bet ir tolimesnės apylinkės. Buvusio ežero krantų vietoje reljefas švelniai kyla. Nuo aukštesnių vietų apžvelgiant statybų beveik nepaliestą teritoriją, atsiveria plačios panoramos, pagyvinamos kur ne kur priaugusių savaiminių krūmų ir medžių grupėmis. Todėl galima sakyti, kad nuo vieno buvusio ežero kranto galime matyti kitą. išskyrus tuos apžvalgos taškus, kurių matymo lauke užaugę aukštesni želdiniai ar jų grupės dengia dalį tolimų panoramų. Pavyzdžiui želdinių masyvas, įsiterpęs plote tarp Miškinių senovės gyvenvietės I (ekspl. Nr. I) ir Verbiškių senovės gyvenvietės II (ekspl. Nr. 6), trukdo apžvalgą nuo šiaurinio buvusio ežero kranto pietų pusės link ir atvirkščiai (apžvalgos taškas IV). Aplink Miškinių senovės gyvenvietę III (ekspl. Nr. 3) susiformavę želdinių grupės trukdo apžvalgą nuo Miškinių senovės gyvenvietės IV (ekspl. Nr. 4) pietų pusės kryptimi (apžvalgos taškas VI). Vietovės pietų pusėje ant reljefo pakilimų išsidėstę apžvalgos taškai 1. II. III, X. VIII. IX. nuo kurių matomos nagrinėjamos senovės gyvenvietės ir jų aplinka. 3.5. Esamos būklės analizės išvados 1. Aštuonios senovės gyvenvietės rastos sąlyginai nedideliame mikroregione. Manoma, kad tai vienos gimininės bendruomenės gyventa teritorija. Dar 4-6 nauji archeologiniai objektai nėra detaliau lokalizuoti. Gyvenvietės įkurtos buvusio ežero salose ir pusiasaliuose. Laikui bėgant, vandeniui nusekus, ežero vieta virto durpynu. 2. Archeologijos tyrimų melu rastos ankstyvos žmonių apgyvendinimo liekanos, datuojamos akmens amžiumi, t. y. mezolito-vidurinio neolito laikotarpiu (X-IV tūkstm. pr. Kr.). Yra pavienių radinių, kurie gali būti datuotini ir ankstesniu, vėlyvojo paleolito, bei truputį vėlesniu ankstyvojo neolito laikotarpiu. 3. Lietuvoje iki šiol rasti tik keli archeologiniai objektai iš mezolito epochos, kuriuose išlikusi kaulinė-raginė medžiaga. Tokio pobūdžio archeologiniai objektai visame pasaulyje vertinami kaip patys išskirtiniausi, geriausiai atspindintys žmonijos materialinės kultūros raidą bei žmonių ir gamtos santykį. 4. Aštuonios senovės gyvenvietės yra palyginti lygaus reljefo teritorijoje, išvagotoje melioracijos griovių, su kur ne kur išaugusiais savaiminiais krūmynais, jaunais medynais. 5. Teritorijoje buvo vykdoma ūkinė veikla, buvo ariama, sodų bendrijų teritorijose vyko statybos, sklypeliuose buvo kasamos kūdros, todėl žemės paviršius durpyne nulygintas, o kultūrinis sluoksnis daugiau ar mažiau apnaikintas. 6. Verbiškių senovės gyvenvietės I (ekspl. Nr. 5) vidurinėje dalyje detaliais planais suformuoti septyni sklypai, pakeista žemės naudojimo paskirtis. Detaliuose planuose nustatytas maksimalus leistinas pastatų aukštis. Nustatyti užstatymo tankis ir intensyvumas neprieštarauja STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“' reikalavimams. 7. Senovės gyvenvietės yra su durpingais ar uždurpėjusiais kultūriniais sluoksniais, kuriuose puikiai išlieka organinės kilmės medžiaga (kaulai, ragai, medis, keramika ir kt.). Teritorija nėra detaliai ištyrinėta. Gretimais jau įsikūrusių ir planuojančių įsikurti gyventojų ūkinė veikla, žemės sklypų dalinimas mažesniais, tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, gyventojų noras statyti sklypuose įpareigoja numatyti priemones senovės gyvenviečių ir aplinkinių teritorijų išsaugojimui. 8. Planuojamoje teritorijoje ir jos aplinkoje vyksta spartūs urbanizacijos procesai, kurie nekontroliuojami gali daryti neigiamą poveikį vertybei, jos pažinimui ir apžvalgai. ŠALTINIAI: Atliktų archeologinių tyrimų medžiaga: - Verbiškių 1-osios ir II-osios akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai. Ataskaita. Aut. E. Šatavičius. – Vilnius, 1995 m., KPD Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų fondas F.39, b. 1268: - Verbiškių l-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai. Ataskaita. Aut. E. Šatavičius. – Vilnius, 1996 m., KPD Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų fondas F.39, b. 1302; - Verbiškių I-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai. Ataskaita. Aut. E. Šatavičius. – Vilnius, 1997 m., KPD Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų fondas F.39, b. 1352; - Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai pietų ir rytų Lietuvoje 2005 metais. Aut. E. Šatavičius. – Kaišiadorys, 2006 m., Vilniaus Universitetas Archeologijos katedra; - Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai Rytų ir Pietų Lietuvoje 2004 metais (Verbiškių senovės gyvenvietė II). Aut. E. Šatavičius. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.l -b.4412, p.22-23. - Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai Rytų ir Pietų Lietuvoje 2004 metais (Miškinių senovės gyvenvietė II). Aut. E. Šatavičius. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.l -b.4412, p.21,23. - Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai Rytų ir Pietų Lietuvoje 2004 metais (Miškinių senovės gyvenvietė III). Aut. E. Šatavičius. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.l -b.4070, p. 19,20. - Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai Rytų ir Pietų Lietuvoje 2004 metais (Miškinių senovės gyvenvietė II). Aut. E. Šatavičius. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.l – b.3393. - 2011-10-28 d. Išduotas leidimas Nr. 281 archeologinių žvalgomųjų tyrimų atlikimui Verbiškių senovės gyvenvietėje (u. k. 31657). Ataskaita nepateikia. 4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS. SPRENDINIAI ____________________________________________________________________________________ [vertinus aštuonių vertybės teritorijų – archeologinių vietų – išsidėstymą vietovėje, archeologinių tyrimų radinių reikšmę, dabartinę jų būklę, į vertybės teritorijas patenkančių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, žemės sklypų savininkų norą vystyti užstatymą suformuotuose ar naujai formuojamuose sklypuose ir siekiant išsaugoti vertybių teritorijas ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus, rengiami nekilnojamieji kultūros paveldo apsaugos specialieji planai: teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, paveldotvarkos projektas. Specialieji planai rengiami detalizuojamo ir tikslinamo koncepcijos 2-ojo varianto, kuriam pritarė KPD specialistai 2011-09-19 d. įvykusiame posėdyje ir Kultūros ministerijos specialistai 2012-03-27 d. raštu Nr. S2-803, pagrindu. 4.1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS 4.1.1. Vertybės teritorijos ribų planas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano vertybės teritorijos ribų projektas rengiamas vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 11 straipsnio nuostatomis, kurios sako, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ribos nustatomos taip. kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Todėl vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plane koreguojamos vertinimo tarybos aktais apibrėžtos vertybės teritorijų ribos arba jų atkarpos, kurios nesutampa su suformuotų, žemės ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų, žemės sklypų ribomis. Taip pat nustatomos apsaugos zonos pozonių ribos. Projekte KPD vertinimo tarybos aktais apibrėžtos vertybės teritorijų ribos koreguojamos sekančiai: 1 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietė (unikalus kodas 4700). Ribos sutapdinamos su vertinimo tarybos akte apibrėžtomis vertybės teritorijos ribomis. Tikslinama šiaurinė vertybės teritorijos riba. sutapdinant ją su nekilnojamojo turto registre įregistruotomis sodų bendrijų žemės sklypais. 2 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietė II (u. k. 21518). Teritorijos centre suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4170 0600 0065). Ribos sutapdinamos su vertinimo tarybos akte apibrėžtomis vertybės teritorijos ribomis. Tikslinama rytinė riba. sutapdinant su žemės sklypo rytine riba. o pietryčių kampas tapdinamas su sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0076) šiaurės vakarų kampu. 3 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietė III (u. k. 31650). Vertybės teritorijos ribos atitinka vertinimo tarybos akte apibrėžtas vertybės teritorijos ribas. 4 teritorija – Miškinių senovės gyvenvietė IV (u. k. 31651). Į vertybės teritoriją patenka žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4170 0600 0048) pietvakarinė dalis. Vertybės teritorija apima vertinimo tarybos akte apibrėžtas vertybės teritorijos ribas. Specialiajame plane vertybės teritorija praplečiama, tapdinant su žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 4170 0600 0048. Nr. 4170 0600 0069, Nr. 4170 0600 0075, ribomis. 6 teritorija – Verbiškių senovės gyvenvietė II (u. k. 31652). Vertybės teritorijoje nėra suformuotų sklypų. Ribos sutapdinamos su vertinimo tarybos akte apibrėžtomis vertybės teritorijos ribomis. Teritorijos ribos atkarpa tikslinama tapdinant su žemės sklypo kad. Nr. 4170 0600 0016 rytine riba. 7 teritorija – Verbiškių senovės gyvenvietė III (u. k. 31653). Vertinimo tarybos akte apibrėžta vertybės teritorija yra žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 4170 0600 0053 ir 4170 0600 0114. Vertybės teritorija apima vertinimo tarybos akte apibrėžtą vertybės teritoriją. Specialiajame plane vertybės teritorija praplečiama, jos ribas tapdinant su minėtų žemės sklypų ribomis. 5 ir 8 teritorijos – Verbiškių senovės gyvenvietė (u. k. 31657) ir Užuežerės senovės gyvenvietė (u. k. 31564). Vertinimo tarybos akte apibrėžta vertybės teritorija yra teritorijoje. į kurią patenka žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 4170 0600 0056, 4170 0600 0058, 4170 0600 0060, 4170 0600 0087, 4170 0600 0106. 4170 0600 0089, 4170 0600 0090, 1470 0600 0027, 4170 0600 0100, 4170 0600 0071, 4170 0600 0118, 4170 0600 0026,4170 0600 0034, 4170 0600 0042,4170 0600 0080, 4170 0600 0 81,4170 0600 0082, 4170 0600 0077,4170 0600 0078, 4170 0600 0066, 4170 0600 0067, dalys. Specialiajame plane vertybės teritorija praplečiama, jos ribas tapdinant su išvardintų žemės sklypų ribomis. \ vieną teritoriją apjungiamos Verbiškių senovės gyvenvietė ir Užuežerės senovės gyvenvietė. 4.1.2. Apsaugos zonos ribų planas Kultūros paveldo objekto apsaugos zonos nustatytos vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 486 (Žin., 2006. Nr. 61-2197, Žin., 2009. Nr. 125-5393). Projekte remiamasi šių taisyklių 7 p. nuostata, kuri sako, kad kultūros paveldo objektų apsaugos zonos nustatomos surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, jų būklę, atliktus tyrimus, apsaugos bei apskaitos dokumentus, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, atsižvelgus į nustatomus kultūros paveldo objektų planuojamoje teritorijoje saugojimo prioritetus, taikytinus paveldosaugos reikalavimus. 4.1.2.a. Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis Kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių apsaugai nuo galimo fizinio pakenkimo nustatomas fizinės apsaugos pozonis. Pozonis nustatomas, nes. tapdinant vertybės teritorijos ribas su sklypų ar jų dalių ribomis, kai kurios KPD vertinimo tarybos aktais apibrėžtų vertybės teritorijų dalys nebepatenka į projekte siūlomą vertybės teritoriją. Be to archeologinių tyrimų duomenys rodo. kad archeologiniai radiniai tyrimų metu randami ir už apibrėžtų vertybės teritorijų ribų. Todėl, siekiant išimtose iš vertybės teritorijos dalyse apsaugoti kultūrinį sluoksnį, siūloma nustatyti apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį (ne daugiau 50 m pločio). Fizinės apsaugos pozonis nenustatomas tose planuojamos teritorijos dalyse, kur vertybės teritorija žymiai praplečiama, siekiant sutapdinti su žemės sklypų ribomis. Nustatytas fizinės apsaugos pozonio plotas – 272708 m2. 4.1.2.b. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas siekiant apsaugoti vertybės teritoriją nuo veiklos, kuri gali trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Pagal galiojančius teisės aktus vizualinės apsaugos pozoniai nustatomi iki 200 metrų pločio nuo siūlomos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos. Remiantis reljefo bei vizualinių ryšių analize, objekto svarba saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonos perspektyvose, panoramose ir siekiant išsaugoti senovės gyvenviečių teritorijas supantį vaizdingą neurbanizuotą kraštovaizdį, apžvelgiamą iš svarbiausių apžvalgos taškų, atskirose vietose vizualinės apsaugos pozonis nustatomas platesnis – iki 400 m. Šiose vietose vizualinės apsaugos pozonio riba atspindi buvusio ežero, vėliau pelkės ribą. Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų -Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009 rugsėjo 30 dieną Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 – sprendinius, pagal kuriuos projektuojama vizualinės apsaugos pozonio šiaurinė dalis patenka j gamtinio karkaso migracinio koridoriaus teritoriją. Pagal patvirtintus reglamentus gamtinio karkaso migracinio koridoriaus teritorijose saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Teritorija numatyta vystyti rekreaciniams tikslams, todėl naujų pastatų statyba neleistina. Joje leidžiami archeologinio paveldo bei teritorijos ir želdinių tvarkymo darbai. Gyvenviečių teritorijos gali vystytis iki 1% kaimo teritorijos renovuojant užstatymą. Vizualinės apsaugos pozonis skaidomas į sąlygines dvi dalis, kuriose taikomi skirtingi pastatų ir statinių statybos, teritorijos ir želdinių tvarkymo apribojimai. Pirmosios pozonio dalies – VI – ribos apima spėjamą buvusio ežero teritoriją, išskyrus joje išsidėsčiusias vertybės ir fizinio apsaugos pozonio teritorijas. Šioje teritorijos dalyje statyba neleidžiama, erdvė rezervuojama kultūriniams – pažintiniams renginiams. Antrosios pozonio dalies – V2 – sudedamosios dalys išsidėstę pietų ir pietvakarių pusėse, atokiau nuo vertybės teritorijų. Jose leidžiama reglamentuota pastarų ir statinių statyba, teritorijos ir žemės tvarkymo darbams taikomi laisvesni reikalavimai. Nustatytas vizualinės apsaugos pozonio plotas – 1124855 m2 4.1.3. Suvestinė teritorijų ir apsaugos zonų plotų lentelė Pavadinimas Esamas plotas (ha) Projektuojamas plotas (ha) 1. VERTYBIŲ TERITORIJOS PLOTAS 42,56 78,09 1.1. Miškinių senovės gyvenvietė 3.49 3.55 1.2. Miškinių senovės gyvenvietė II 4,62 4,44 1.3. Miškinių senovės gyvenvietė III 1,51 1.51 1.4. Miškinių senovės gyvenvietė IV 3,96 12,55 1.5. Verbiškių senovės gyvenvietė 1.8. Užuežerės senovės gyvenvietė 23,16 45,71 (apjungta teritorija) 0,50 1.6. Verbiškių senovės gyvenvietė II 3,72 3,67 1.7. Verbiškių senovės gyvenvietė III 1.60 6,66 II. APSAUGOS ZONOS PLOTAS 168,7 139,75 - APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIO PLOTAS - 27,27 - VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO PLOTAS 168,7 112,48 Teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą žiūrėti brėžinyje SP-18(2008)-P. I. 4.2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS Paveldotvarkos projekto rengimo tikslas – nustatant paveldosaugos reikalavimus apsaugoti senovės gyvenviečių kultūrinį sluoksnį nuo galimo sunaikinimo suformuotuose žemės sklypuose pradėjus ūkinę veiklą, statybas. Taip pat siekiama apriboti ūkinę veiklą saugomų objektų aplinkoje, gretimose teritorijose, kad nebūtų neigiamo fizinio ir vizualinio poveikio vertingosioms objekto savybėms. Atsižvelgiant į senovės gyvenviečių išsidėstymą ir į gamtinės aplinkos pokyčius nagrinėjama teritorija pagal siūlomų tvarkymo darbų reikalavimų griežtumą sąlyginai suskirstoma į dvi dalis. Griežčiausias tvarkymo reglamentas nustatomas buvusio ežero salose ir pusiasaliuose, kur išliko senovės gyvenviečių vietas liudijantys archeologijos radiniai, bei visoje uždurpėjusio ežero teritorijoje. Į šią teritoriją patenka: vertybės teritorijos ar jų dalys: 1(2), 2. 3. 4(1), 5/8(1), 6. 7. kurioms nustatomas autentiškos paskirties saugojimo režimas A1: apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio Fl dalys: Fl-l/2(2). F1-3/4, Fl-5/8(l), Fl-5/8(3); apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio VI dalys: V 1(1), V 1(2). Kadangi teritorijoje nėra atlikti archeologiniai tyrimai, siekiant apsaugoti kultūrinį sluoksnį nuo sunaikinimo, joje leidžiami tik archeologinio paveldo bei teritorijos ir želdinių tvarkymo darbai, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Naujų pastatų statyba šioje teritorijos dalyje neleistina. Teritorijoje leidžiami archeologinio paveldo bei teritorijos ir želdinių tvarkymo darbai. Išvardinti reikalavimai įteisinti ir patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Laisvesni tvarkymo ir naudojimo reglamentai nustatomi teritorijoms ar sklypų dalims, įjungiamoms į vertybės teritoriją, tapdinant jų ribas su žemės sklypų ribomis. Dalyje šių teritorijų, sklypų jau egzistuoja ekstensyvus sodybinio tipo užstatymas. Šių teritorijų tvarkymui nustatomuose reglamentuose leidžiama reglamentuota naujų pastatų ir statinių statyba, statybos zonoje iki įžemio atlikus archeologinius tyrimus. Autentiškos paskirties saugojimo režimas A2 nustatomas vertybės teritorijos dalims 1(1) ir 5/8(2). Tausojamojo naudojimo režimas T2 nustatomas įjungiamų į vertybės teritorijas sklypų dalims 4(2), 5/8(4), 5/8(5), 5/8(6). 5'8(7). Laisvesni tvarkymo ir naudojimo reglamentai nustatomi apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio teritorijos dalims F2-l/l(1) ir F2-4, kuriose yra sodininkų bendrijų sklypai. Laisvesni tvarkymo ir naudojimo reglamentai taip pat nustatomi vizualinės apsaugos pozonio dalims V2(l), V2(2), V2(3), esančioms nagrinėjamos teritorijos pietų ir pietvakarių pusėse ir neįeinančioms į uždurpėjusio ežero teritoriją. Šioje planuojamos teritorijos dalyje leidžiama reglamentuota naujų pastatų ir statinių statyba, ribojant statinių aukštį, užstatymo tankį. Projekte nagrinėjama teritorija svarbi aplinkosauginiu požiūriu, nes yra gamtinio karkaso migracinio koridoriaus dalis. Projektuojamų vertybės teritorijų vizualinės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio vakarinė dalis ribojasi su Žaleso (Pikeliškių) ežero pakrante, kurios reljefas kinta nuo lėkšto iki gana stataus, vietomis apaugusio medžiais ir krūmais. Apsaugos zonos teritoriją dalija labai nusekusi, žole užžėlusi Žalesos upės vaga (pagal 2003-10-14 LR vyriausybės nutarimu Nr. 1268 patvirtintą valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių ir jų plotų sąrašą: Žaleso (Pikeliškių) ežero plotas – 67,2 ha, Žalesos upės plotas-9,2 ha, o ilgis – 18.8 km.). Šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje yra kanalas, jungiantis Žalesos upės atšakas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos pagal Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 02 14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-98. reikalavimus kitais teritorijų planavimo dokumentais. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tvarkomos pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo bei LR Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais. Į nagrinėjamą teritoriją patenka didesni ar mažesni miško žemės plotai (žiūr. brėžinį SP-I8(2008)-P.2, lape 3, ir schemas prieduose). Ši žemė tvarkoma pagal LR Miškų įstatyme bei LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVI skyriuje nustatytus reikalavimus. Planuojamos teritorijai daliai, patenkančiai į gamtinio karkaso migracinio koridoriaus dalį, taikyti Gamtinio karkaso nuostatuose (patvirtintuose LR Aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. Dl-96) nustatytus reikalavimus. Vertybės teritorijų ir apsaugos zonos dalyje XX a. II pusėje atlikti melioravimo darbai, įrengti melioravimo grioviai, kanalai (melioravimo įrenginių išdėstymo schemą žiūr. prieduose). Teritorijos zonavimas. nustatyti tvarkymo ir naudojimo reikalavimai pateikti paveldotvarkos projekto brėžinyje SP-I8(2008)-P.2, lape 1. Detalūs reikalavimai archeologinio paveldo, pastatų ir inžinerinių statinių, sklypų tvarkymo darbams pateikti paveldosaugos reikalavimų lentelėje. 4.2.1. Paveldosaugos reikalavimai 1. VERTYBĖS TERITORIJA 1.1. AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO REŽIMAS 1.1.1. AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO REŽIMAS „A1“ SAUGOJIMO, TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMAI: (sutartų žymėjimų išaiškinimai) saugojimo režimas 1 2 leistinas pastatų ir statinių aukštis leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas 3 4 leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c d d reikalavimai žemės darbams 1 – Saugojimo režimai: A – Autentiškos paskirties saugojimo režimas T – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas F – Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis V – Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis 2 – Leistinas pastatų ir statiniu aukštis: 10 – Leistinas maksimalus pastatų aukštis (m), skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo 0 – Naujų pastatų statyba neleidžiama * – Tikslinama pagal tyrimų duomenis 3 – Leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas: 20% – Pastatais užstatomo ploto santykis su visu žemės sklypo arba teritorijos plotu, išreikštas procentais 0 – Naujų pastatų statyba neleidžiama * – Tikslinama pagal tyrimų duomenis ** – Maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 9 priedo reikalavimus 4 – Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas: (pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu) 0 – Naujų pastatų statyba neleidžiama ** – Maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 9 priedo reikalavimus -- – Užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas – Reglamentas nenustatomas Vertybės teritorijos ir teritorijų dalys – Miškinių senovės gyvenvietės pietinė dalis – teritorija 1(2) – žr. brėž. SP- 18(2008)- P.l, P.2 Žymėjimai SAUGOJIMO REŽIMAI IR REIKALAVIMAI A1 0 0 0 a -- c1 d1 Griežtos apsaugos teritorijos dalis – naujų pastatų statyba negalima a Reikalavimai kultūros paveldo objektams Galimi tvarkybos darbai: - laikomieji ir ardomieji tyrimai - avarijos grėsmės pašalinimo - remonto - konservavimo - restauravimo - pritaikymo darbai (pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ X skyriaus reikalavimus, išskyrus naujų pastatų statybą) - šių darbų planavimas ir projektavimas c1 Reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: - archeologinės vietos teritorija tvarkoma nepažeidžiant kultūrinio sluoksnio, reljefo. - leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas. snieglaužas. krūmus ir atažalas. genėti medžius. - draudžiama rauti kelmus ir krūmus. - pievos šienaujamos. - draudžiama apsodinti ir transformuoti j kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas. - keičiant lakų dangą ar klojant naują prioritetas teikiamas gruntinei dangai, natūralaus medžio, natūralaus akmens, riedulių grindiniui, trinkelėms, - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai iš natūralių medžiagų medžio, lauko akmens, metalo d1 Reikalavimai žemės darbams: - prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus Vertybės teritorijos ir teritorijų dalys – Miškinių senovės gyvenvietė II teritorija 2 (patenka žemės sklypas – kad. Nr. 4170 0600 0065) – žr. brėž. SP – 18(2008)- P.l, P.2 Žymėjimai SAUGOJIMO REŽIMAI IR REIKALAVIMAI A1 0 0 0 a -- c1 d1 Griežtos apsaugos teritorijos dalis – naujų pastatų statyba negalima a Reikalavimai kultūros paveldo objektams Galimi tvarkybos darbai: - taikomieji ir ardomieji tyrimai - avarijos grėsmės pašalinimo - remonto - konservavimo - restauravimo - pritaikymo darbai (pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ X skyriaus reikalavimus, išskyrus naują pastatų statybą) - šių darbų planavimas ir projektavimas c1 Reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: - archeologinės vietos teritorija tvarkoma nepažeidžiant kultūrinio sluoksnio, reljefo, - leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas. snieglaužas. krūmus ir atažalas. genėti medžius, - draudžiama rauti kelmus ir krūmus. - pievos šienaujamos. - draudžiama apsodinti ir transformuoti j kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas. - keičiant lakų dangą ar klojant naują prioritetas teikiamas gruntinei dangai, natūralaus medžio, natūralaus akmens, riedulių grindiniui, trinkelėms, - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai iš natūralių medžiagų medžio, lauko akmens, metalo d1 Reikalavimai žemės darbams: prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus Vertybės teritorijos ir teritorijų dalys – Miškinių senovės gyvenvietė 111 – teritorija 3 - žr. brėž. SP – 18(2008)- P.l, P.2 Žymėjimai SAUGOJIMO REŽIMAI IR REIKALAVIMAI A1 0 0 0 a -- c1 d1 Griežtos apsaugos teritorijos dalis – naujų pastatų statyba negalima a Reikalavimai kultūros paveldo objektams Galimi tvarkybos darbai: - taikomieji ir ardomieji tyrimai - avarijos grėsmės pašalinimo - remonto - konservavimo - restauravimo - pritaikymo darbai (pagal PTR 2.13.01:2011 ..Archeologinio paveldo tvarkyba“ X skyriaus reikalavimus, išskyrus naujų pastatų statybą) - šių darbų planavimas ir projektavimas c1 Reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: - archeologinės vietos teritorija tvarkoma nepažeidžiant kultūrinio sluoksnio, reljefo. - leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas. snieglaužas. krūmus ir atažalas. genėti medžius. - draudžiama rauti kelmus ir krūmus. - pievos šienaujamos, - draudžiama apsodinti ir transformuoti į kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas, - keičiant takų dangą ar klojant naują prioritetas teikiamas gruntinei dangai, natūralaus medžio, natūralaus akmens, riedulių grindiniui, trinkelėms, - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai iš natūralių medžiagų medžio, lauko akmens, metalo - tvarkomi melioracijos įrenginiai d1 Reikalavimai žemės darbams: - prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus Vertybės teritorijos ir teritorijų dalys – Verbiškių senovės gyvenvietės dalis – teritorija 5/8(1) (patenka žemės sklypai kad. Nr. 4170 0600 0043, 4170 0600 0045, 4170 0600 0027, 4170 06001) 100, 4170 0600 0071 ir sklypų kad. Nr. 4170 0600 0056, 4170 0600 0058, 4170 0600 0060, 4170 0600 0089, 4170 0600 0090, 4170 0600 0087, 4170 0600 0106, 4170 0600 0118 dalys) – žr. brėž. SP – 18(2008)- P.1, P.2 Žymėjimai SAUGOJIMO REŽIMAI IR REIKALAVIMAI A1 0 0 0 a -- c1 d1 Griežtos apsaugos teritorijos dalis – naujų pastatų statyba negalima a Reikalavimai kultūros paveldo objektams Galimi tvarkybos darbai: - taikomieji ir ardomieji tyrimai - avarijos grėsmės pašalinimo - remonto - konservavimo - restauravimo - pritaikymo darbai (pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ X skyriaus reikalavimus, išskyrus naujų pastatų statybą) - šių darbų planavimas ir projektavimas cl Reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: - archeologinės vietos teritorija tvarkoma nepažeidžiant kultūrinio sluoksnio, reljefo. - leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas, snieglaužas, krūmus ir atažalas, genėti medžius. - draudžiama rauti kelmus ir krūmus, - pievos šienaujamos. - draudžiama apsodinti ir transformuoti į kitas naudmenas natūr …