LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2004 m. balandžio 8 d. Nr. IX-2101 Vilnius (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2001, Nr. 39-1350) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS Į S T A T Y M A S PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja Centrinės kredito unijos ir jos padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Administracijos vadovai – Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas. 2. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos Centrinės kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai Centrinės kredito unijos narių palūkanų apyvartai Centrinėje kredito unijoje. 3. Centrinė kredito unija – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas. 4. Kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme. 5. Licencinės finansinės paslaugos – tai: 1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių; 2) pinigų pervedimas; 3) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas; 4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją. 6. Pagrindinis pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus. 7. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą Centrinės kredito unijos kapitale, suteikiantis Centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises. 8. Pajinis įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas. 9. Centrinės kredito unijos nario palūkanų apyvarta Centrinėje kredito unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais metais Centrinės kredito unijos nario gautų iš Centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir Centrinei kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma. 10. Papildomas pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso teisės Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau suteikiantis teisę gauti dividendus. 11. Kitos šio Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme. 3 straipsnis.         Centrinės kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą  reglamentuojantys teisės aktai 1. Žodžius „Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma. 2. Centrinės kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė. 3. Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip. 4 straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla 1. Centrinė kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines finansines paslaugas. 2. Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas: 1) savo nariams; 2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, nariams; 3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms; 4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. 3. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas. 4. Centrinė kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu. 5. Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus. 6. Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima. 7. Lietuvos Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. 5 straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės 1. Centrinė kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas: 1) šio Įstatymo nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumą; 2) šio Įstatymo nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą; 3) stebi kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų; 4) dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus; 5) organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms. 2. Centrinė kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius; 2) deleguoti atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso teise; 3) gauti iš kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo funkcijoms atlikti. ANTRASIS SKIRSNIS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS 6 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka 1. Centrinė kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija. 3. Centrinė kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui. 4. Centrinė kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją. 5. Centrinės kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus, Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai grąžinami. 6. Steigiant Centrinę kredito uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos. 7. Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. 7 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai 1. Centrinės kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė. 2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų. 3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais. 4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų. 8 straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją 1. Leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Centrinės kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų: 1) sudarytą Centrinės kredito unijos steigimo sutartį; 2) Centrinės kredito unijos įstatus; 3) steigiamojo susirinkimo protokolą; 4) Centrinės kredito unijos veiklos metmenis; 5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai; 6) dokumentus, patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti; 7) steigiamojo susirinkimo išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą. 3. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi; 2) Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams; 3) steigiamos Centrinės kredito unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas, Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų. 5. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui. 6. Išdavus leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo dydį ar steigėjų sudėtį. 7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu: 1) leidimas buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus; 2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio Įstatymo nustatytą terminą. 8. Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui. 9 straipsnis. Licencija 1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau – licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas. 2. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos naudai. 4. Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Centrinė kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų: 1) juridinių asmenų registre įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos registravimo pažymėjimą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos kapitalo dydis; 3) Centrinės kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai; 4) įsteigus Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą; 5) veiklos pirmųjų trejų metų planą; 6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą; 7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą; 8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą; 9) kitų valstybės institucijų išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai. 6. Priežiūros institucija turi teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti finansines paslaugas. 7. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 8. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos. 9. Licencijos prašančios Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas. 10. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi; 2) Centrinė kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų; 11. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 12. Centrinė kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją. 13. Licenciją turinti Centrinė kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus. 10 straipsnis. Licencijos atšaukimas 1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu: 1) Centrinė kredito unija neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos išdavimo reikalavimų; 2) Centrinė kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti; 3) Centrinė kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas. 2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas. 4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 5. Atšaukus licenciją, Centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo. 11 straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai 1. Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: 1) Centrinės kredito unijos pavadinimo ar buveinės; 2) pagrindinio pajaus suteikiamų teisių; 3) Centrinės kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos. 2. Leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Centrinė kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis. 4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus, jei: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi; 2) padarius pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams. 12 straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai 1. Centrinė kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos Respublikoje. 2. Centrinės kredito unijos filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. 3. Visi Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku. 4. Centrinė kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. 13 straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės 1. Centrinė kredito unija atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje. 2. Centrinės kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų. 3. Centrinė kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. TREČIASIS SKIRSNIS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS NARIAI 14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai 1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių. 2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija ir valstybė. 3. Centrinės kredito unijos nare gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija. Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama iš Centrinės kredito unijos narių. 4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai. 5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais. 6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 7. Centrinės kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas. 8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai. 9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo: 1) savo lėšas pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose; 2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą, jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų. 15 straipsnis.       Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė 1. Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. 2. Su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos. 3. Pasibaigus kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą, pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje, negrąžinamos. KETVIRTASIS SKIRSNIS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VALDYMAS 16 straipsnis. Centrinės kredito unijos organai 1. Centrinėje kredito unijoje turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. 2. Centrinės kredito unijos valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų. 3. Centrinės kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip. 4. Tuo atveju, kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus, išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. 17 straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 1. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės kredito unijos narių atstovų susirinkimu. 2. Eilinis Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu. 3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose nustatytų teisių ir galių: 1) renka ir atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą; 2) vertina stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos, stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas; 3) renka ir atšaukia audito įmonę; 4) nustato pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis; 5) nustato stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į stabilizacijos fondą dydį; 6) nustato palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų teikimo principus; 7) sprendžia klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar) kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams. Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali spręsti tik finansiniams metams pasibaigus; 8) sprendžia klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo; 9) sprendžia klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų nustatymo ir jų dydžio. 4. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui. 5. Centrinės kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus. 18 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba 1. Stebėtojų taryba yra kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. 2. Stebėtojų tarybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai. 4. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. 5. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. 19 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija 1. Stebėtojų taryba, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių: 1) stebi ir analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai; 2) tvirtina Centrinės kredito unijos veiklos planus; 3) užtikrina, kad Centrinėje kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema; 4) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų; 5) atstovauja Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo; 6) siūlo valdybai, administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar atšaukti neteisėtus sprendimus; 7) svarsto ar sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. 2. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui. 3. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti: 1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė; 2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai. 4. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai. 5. Surašytas Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai. 6. Kiekvienas Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis. 7. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu. 8. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti. 9. Stebėtojų tarybos pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą. 10. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas. 11. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente. 20 straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba 1. Centrinės kredito unijos valdyba: 1) renka (skiria) ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotoją; 2) be atskiro Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose; 3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją; 4) sprendžia klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato palūkanų normas; 5) svarsto kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo komisijai; 6) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo naudojimo klausimus; 7) parengia Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitą; 8) nustato įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas; 9) priima sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo; 10) priima sprendimus tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; 11) svarsto ir sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir spręsti. 2. Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. 3. Centrinės kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse. 4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis. 5. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 6. Valdybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos narys, audito tarnybos nariai. 21 straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas 1. Centrinėje kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas. 2. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti valdybos pirmininkas. 3. Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos nutarimus. 4. Centrinės kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais. 22 straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai 1. Centrinės kredito unijos vadovai yra: 1) stebėtojų tarybos nariai; 2) valdybos nariai; 3) administracijos vadovai; 4) vidaus audito tarnybos vadovas; 5) Centrinės kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių. 2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko; 2) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai: 1) ar jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus; 2) ar juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus; 3) ar jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime; 4) ar nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 5. Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Centrinės kredito unijos vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas. 7. Jei pagal šį Įstatymą ir priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30 dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo (toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. 8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo. 9. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi; 2) Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų; 3) asmeniui, kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus įstatymus. 10. Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu: 1) leidimas buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus; 2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti. 11. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį. 12. Centrinės kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai. 23 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai. 24 straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai 1. Centrinė kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. 2. Centrinė kredito unija turi teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų. 3. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai. PENKTASIS SKIRSNIS KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS BEI MOKUMO ATKŪRIMAS 25 straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas 1. Kredito unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo, papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos reikalavimais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą. 3. Centrinė kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje. 4. Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus. 5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius skaičiavimus. 26 straipsnis. Stabilizacijos fondas 1. Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Kredito unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito unijos išlaidos. 3. Stabilizacijos fondo turtą sudaro: 1) Centrinės kredito unijos narių įmokos; 2) pajamos, gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo; 3) tikslinės įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno; 4) perimtas turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų iš stabilizacijos fondo; 5) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų. 4. Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius. 5. Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 6. Lėšos kredito unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą. 7. Kredito unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą. 8. Kredito unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina: 1) nurodyti kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei perspektyvas; 2) numatyti strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas; 3) numatyti kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių išlaidų dydį; 4) pagrįsti kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą ir šių lėšų panaudojimą. 27 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija 1. Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių susirinkimui. 2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių deleguotų atstovų. 3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 6. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 7. Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti. 8. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos narių. ŠEŠTASIS SKIRSNIS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS 28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas. 29 straipsnis. Nuosavas kapitalas 1. Centrinės kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro: 1) pajinis kapitalas; 2) atsargos kapitalas; 3) praėjusiųjų metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis; 4) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas; 5) finansinio turto perkainojimo rezervas; 6) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 7) einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); 8) kiti rezervai. 2. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai. 30 straipsnis. Skolintas kapitalas Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis, jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 31 straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas 1. Šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų. 2. Centrinės kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 32 straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai 1. Centrinės kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. 2. Centrinės kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų vertės. 3. Minimalus Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. 4. Centrinės kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai. 5. Centrinės kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas. Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs. 33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka. 34 straipsnis. Kapitalai ir rezervai 1. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. 2. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. 3. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai. 4. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio. 5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos įstatuose. 35 straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas 1. Centrinės kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finan …