← Lietuva

II skyrius

Trumpai

Šis įsakymas keičia ankstesnį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą, susijusį su pastatų energiniu naudingumu ir energinio naudingumo sertifikavimu. Jis atnaujina ir papildo techninio reglamento nuostatas, susijusias su pastatų energijos vartojimu ir klasifikavimu.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
II skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL lietuvos respublikos APLINKOS MINISTRO 2005 M. gruodžio 20 D. ĮSAKYMO Nr. D1-624 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.09:2005 „PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. birželio 7 d. Nr. D1-462 Vilnius 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 151-5568): 1.1. Pripažįstu netekusiu galios 2 punktą. 1.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“: 1.2.1. išdėstau 3.12 punktą taip: „3.12. LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“;“ 1.2.2. papildau šiuo 3.15 punktu: „3.15. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947);“; 1.2.3. papildau šiuo 3.16 punktu: „3.16. LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“;“; 1.2.4. papildau šiuo 3.17 punktu: „3.17. LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“.“; 1.2.5. papildau šiuo 3.18 punktu: „3.18. statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 (Žin., 2006, Nr. 18-643).“; 1.2.6. papildau šiuo 4.16 punktu: „4.16. mažai energijos naudojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ energinio naudingumo klasės pastatams.“; 1.2.7. papildau šiuo 4.17 punktu: „4.17. energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.“; 1.2.8. išdėstau 7 punktą taip: „7. Reglamente vartojami poraidžiai: air – oras; mH – mechaninis vėdinimas su oro pašildymu; C – ne šildymo sezonas; N – norminis; ds  – projektinis; p  – pastatas; e – išorė; n – skaičius (kiekis); E – elektra; nv – natūralus vėdinimas; EC – elektra nešildymo sezono laikotarpiu; R – atskaitinis; EH – elektra šildymo sezono laikotarpiu; re – rekuperacija; gn  – šilumos pritekėjimai; reh – rekuperacija su oro pašildymu; H  – šildymo sezonas; sol – Saulės spinduliuotė; hs – šildymo sistema; se – išorinis paviršius; hw – karštas vanduo; si – vidinis paviršius; i – vidus; t – visuminis; iC – vidus nešildymo sezono laikotarpiu; vent – vėdinimas; iH – vidus šildymo sezono laikotarpiu; x – skaičius. inf – infiltracija; m – mechaninis; Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente.“; 1.2.9. įrašau 9 punkte po žodžio „naujus“ žodį „pastatus“; 1.2.10. išdėstau 13.1 punktą taip: „13.1. baigtam statyti pastatui prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą [3.15];“; 1.2.11. pripažįstu netekusiu galios 14 punktą; 1.2.12. išdėstau 18 punktą taip: „18. Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia.“; 1.2.13. išdėstau 21 punkto pirmąją pastraipą taip: „21. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami Reglamento 8 priede nustatytos formos Sertifikate, kuriame turi būti šie duomenys:“; 1.2.14. papildau šiuo 21.11 punktu: „21.11. energijos sąnaudos pastato šildymui (vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto per metus).“; 1.2.15. papildau šiuo 271 punktu: „271. Projektuojant mažai energijos naudojančius B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 21 punkto reikalavimams: 271.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; 271.2. skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastato šildymui; 271.3. pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.“; 1.2.16. papildau šiuo 272 punktu: „272. Projektuojant A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 21 punkto reikalavimams: 272.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; 272.2. skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastato šildymui; 272.3. pastato sandarumo; 272.4. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; 272.5. pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.“; 1.2.17. 1 priede: 1.2.17.1. išdėstau 4 punktą taip: „4. Surenkami tokie duomenys apie sienas, langus ir duris šiose fasadų dalyse: tarp patalpų ir išorės; tarp patalpų ir šiltnamio; tarp patalpų ir įstiklinto balkono; tarp šildomo ir nešildomo pastato: 4.1. Duomenys apie sienas: 4.1.1. sienų atskirų dalių plotai be angų langams ir durims 0,01 m2 tikslumu; 4.1.2. sienos atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uw vertė 0,01 W/(m2·K) tikslumu, arba šias sienos dalis sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus. 4.2. Duomenys apie langus ŠV-Š-ŠR, PV-V-ŠV, ŠR-R-PR, PV-V-PR orientacijos fasadų dalyse: 4.2.1. langų pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus langų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.); 4.2.2. langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2*K) tikslumu. Langų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys. 4.3. Duomenys apie išorines įėjimo duris: 4.3.1. durų pagal Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodytus durų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei durų kiekis (vnt.); 4.3.2. durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ud vertė 0,01 W/(m2*K) tikslumu. Durų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys; 4.3.3. durų orinio laidžio klasę. Ši klasė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai durų orinio laidžio klasei. Jei durų orinio laidžio klasė nežinoma, tai turi būti nurodyta.“ 1.2.17.2. išdėstau 5.1 punktą taip: „5.1. stogo atskirų dalių matmenys be angų stoglangiams ir švieslangiams 0,01 m tikslumu;“; 1.2.17.3. papildau šiuo 5.7 punktu: „5.7. Duomenys apie stogus šiose pastato dalyse: 5.7.1. tarp patalpų ir išorės, 5.7.2. tarp patalpų ir šiltnamio, 5.7.3. tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.“; 1.2.17.4. papildau šiuo 18 punktu: „18. Duomenys apie langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų orinio laidžio klasę ir visuminės saulės energijos praleisties koeficientą. Šių rodiklių vertės gali būti prilygintos gamintojo deklaruojamoms vertėms. Jei duomenys apie šių rodiklių vertes nežinomi, tai turi būti nurodyta.“; 1.2.18. išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama); 1.2.19. išdėstau 4 priedą nauja redakcija (pridedama); 1.2.20. išdėstau 6 priedą nauja redakcija (pridedama); 1.2.21. 7 priede: 1.2.21.1. išdėstau 3 punktą taip: „3. Pastato naudingasis plotas apskaičiuojamas pagal vidinius pastato matmenis, t. y. atėmus pertvarų storius. Šį plotą sudaro visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant: 3.1. šildomų rūsių patalpų plotus; 3.2. šildomų laiptinių plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane užimami laiptinės plotai; 3.3. bendrojo naudojimo ir kitų šildomų patalpų plotus; 3.4. plotus patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos; 3.5. lifto šachtų plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane lifto šachtų užimami vidiniai plotai.“; 1.2.21.2. pripažįstu netekusiu galios 5 punktą; 1.2.21.3. pripažįstu netekusiu galios 10 punktą; 1.2.22. išdėstau 8 priedą nauja redakcija (pridedama); 1.2.23. išdėstau 9 priedą nauja redakcija (pridedama). 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. vasario 1 d. Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 2 priedas PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pastato energinio naudingumo įvertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 14 punkto reikalavimus. Pastato energinio įvertinimo metu apskaičiuojami norminis suminis, atskaitinis suminis ir skaičiuojamasis suminis energijos suvartojimai vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto. Norminis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal normines rodiklių vertes, pateiktas 2.5 lentelėje. Atskaitinis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal atskaitines rodiklių vertes tam tikros paskirties pastatuose pateiktas 2.6 lentelėje. Pagal norminį suminį, atskaitinį suminį ir skaičiuojamąjį suminį energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojama pastato kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatoma pastato energinio naudingumo klasė [3.13]. 2. Metodikos skaičiavimuose panaudotos tokios pastoviosios dydžių vertės: 2.1. 0,6 °C – vidutinė išorės oro temperatūra šildymo sezono metu; 2.2. 220 parų – šildymo sezono trukmė paromis. II. Atitvaros šiluminės varžos ir skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas 3. Atitvaros suminė šiluminė varža Rs (m2*K/W) apskaičiuojama pagal formulę[3.4], [3.10], [3.11]: R(s)=R(1)+R(2)+...+R(n)+(R(g)+R(q)), (2.1) čia: Rg – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m2*K/W) imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža; Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2*K/W) imama iš 2.2 lentelės; R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2*K/W) apskaičiuojamos pagal formulę: R=d/lamdaλ(ds), (2.2) čia: d – sluoksnio storis (m); lamdaλds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ [3.7] reikalavimus. Tais atvejais, kai statybos produktai nepaženklinti „CE“ ženklu, projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė gali būti nustatyta pagal Reglamento 3 priedą. 4. Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nuostatas, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta: papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis; termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai. 2.1 lentelė Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg (m2*K/W) Oro tarpo storis d, mm Šiluminė varža, Rg, m2*K/W Šilumos srauto kryptis Horizontali –>® Aukštyn ­/|\ Žemyn ¯\|/ 5 0,11 0,11 0,11 7 0,13 0,13 0,13 10 0,15 0,15 0,15 15 0,17 0,16 0,17 25 0,18 0,16 0,19 50 0,18 0,16 0,21 100 0,18 0,16 0,22 300 0,18 0,16 0,23 2.2 lentelė Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq (m2*K/W) Plono sluoksnio padėtis Rq, m2*K/W Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus 0,02 Tarp atitvaros sluoksnių* 0,04 *Šiluminė varža Rq apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis. 5. atitvarų visuminė šiluminė varža (m2*K/W) apskaičiuojama pagal formulę [3.4], [3.10], [3.11]: R(t)=R(si)+R(s)+R(se), (2.3) čia:   Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2*K/W), imama iš 2.3 lentelės; Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2*K/W); Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2*K/W), imama iš 2.3 lentelės. 2.3 lentelė Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse (m2*K/W) Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m2*K/W Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m2*K/W šilumos srauto kryptis horizontali ®–> aukštyn ­/|\ žemyn ¯\|/ Visomis kryptimis 0,13 0,10 0,17 0,04 Pastaba. Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30°. 6. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas [3.4], [3.10], [3.11] apskaičiuojamas taip: 6.1. atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę U=1/R(t), (2.4) čia:   Rt – atitvaros visuminė šiluminė varža (m2*K/W). 6.2. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę: U=1/(R(si)+R(s1)+R(g)+R(s2)+R(se)). (2.5) (pav.) 2.1 pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema 6.3. Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę: U=1/R(t)=1/(R(si)+R(s)+R(si)); (2.5) (pav.) 2.2 pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema 7. Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio). III. PASTATO PARAMETRŲ NUSTATYMAS PAGAL PASTATO PASKIRTĮ 8. Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš 2.4, 2.5 ir 2.6 lentelių parenkama pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikalingų dydžių vertė.  IV. Šilumos nuostoliu per pastato sienas skaičiavimas 9. Norminiai QN.w (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.w (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qw (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato sienas apskaičiuojami pagal formules: Q(N.w)=105,6*A(w.sum)*U(N.w)*1/A(p); (2.6) Q(R.w)=5,28*A(w.sum)*U(Rw)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.7) Q(w)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(w,x)*U(w,x)*k(w,x)), (2.8) čia: Aw.sum – suminis sienų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Aw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas, m2; UN.w – sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; UR.w – sienų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės; Uw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)); thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės; kw,x – pataisos koeficientas atitinkamai „x“ sienai ar sienos daliai, imamas iš 2.7 lentelės. 2.4 lentelė Pastatų rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui [3.14] Eil. Nr.  Pastato paskirtis [3.2]  Vidaus temperatūra šildymo sezono metu, thetaqiH, °C Vidaus temperatūra nešildymo sezono metu, thetaqiC, °C Plotas vienam žmogui*, Ao, m2/žm. Žmogaus išskiriama šiluma, go, W/žm. Šilumos išsiskyrimas iš vidinių šilumos šaltinių*, gv, W/m2 Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio), t, val. Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*, psiyE kWh/ (m2*metai) Pastato dalis, vartojanti elektros energiją, fE Išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui*, vo, m3/ (h*m2) Metinis energijos poreikis karštam vandeniui 1m2 pastato*, psiyhw, kWh/ (m2*metai) 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 20 24 60 70 1,2 12 20 0,7 0,7 10 2 Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai ) 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 3 Administracinės paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 4 Mokslo paskirties pastatai 20 24 10 70 7 4 10 0,9 0,7 10 5 Gydymo paskirties pastatai 22 24 30 80 2,7 16 30 0,7 1 30 6 Maitinimo paskirties pastatai 20 24 5 100 20 3 30 0,7 1,2 60 7 Prekybos paskirties pastatai 20 24 10 90 9 4 30 0,8 0,7 10 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 18 24 20 100 5 6 10 0,9 0,7 80 9 Baseinai 28 28 20 60 3 4 60 0,7 0,7 80 10 Kultūros paskirties pastatai 20 24 5 80 16 3 20 0,8 1 10 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 18 24 20 100 5 6 20 0,9 0,7 10 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 18 24 100 100 1 6 6 0,9 0,3 1,4 13 Viešbučių paskirties pastatai 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 14 Paslaugų paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 15 Transporto paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 16 Poilsio paskirties pastatai 18 24 20 100 5 6 10 0,9 0,7 80 17 Specialiosios paskirties pastatai 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 * Nurodytų dydžių vertės susietos su pastato naudinguoju plotu. 2.5 lentelė Pastatų atitvarų norminės rodiklių – šilumos perdavimo koeficientų UN  (W/(m2*K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų psiYN, W/(m*K) – vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui [3.4] 1) Eil. Nr.  Pastato paskirtis [3.2]  Stogų, UN.r Perdangų, kurios ribojasi su išore, UN.ce Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UN.fg Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UN.cc Sienų, UN.w Durų, UN.d Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN1.wda Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN2.wda Ilginių šiluminių tiltelių, psiYN 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,16·κk 0,16·κk 0,25·κk 0,25·κk 0,20·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 3) 0,18·κk 2 Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai ) 0,16·κk 0,16·κk 0,25·κk 0,25·κk 0,20·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 3) 0,18·κk 3 Administracinės paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 4 Mokslo paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 5 Gydymo paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 6 Maitinimo paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 7 Prekybos paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,9·κk 2) 0,2·κk 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 9 Baseinai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 10 Kultūros paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,25·κk 0,25·κk 0,40·κk 0,40·κk 0,30·κk 1,9·κk 1,9·κk 1,9·κk 0,25·κk 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 0,25·κk 0,25·κk 0,40·κk 0,40·κk 0,30·κk 1,9·κk 1,9·κk 1,9·κk 0,25·κk 13 Viešbučių paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 14 Paslaugų paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 15 Transporto paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 16 Poilsio paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk 17 Specialiosios paskirties pastatai 0,20·κk 0,20·κk 0,30·κk 0,30·κk 0,25·κk 1,6·κk 1,6·κk 1,3·κk 4) 0,2·κk Pastabos: 1) STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [3.4] numatyta, kad norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti dauginama iš daugiklio k. Šio daugiklio įtaka įvertinta šilumos nuostolių per pastato atitvaras skaičiavimo formulėse, t. y. skaičiavimuose naudojamos U vertės be κk daugiklio κk =20/(thetaqiH -0,6). 2) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė pirmųjų dviejų aukštų langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms. 3) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jei langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas viršija 25% pastato sienų ploto. 4) Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jeigu langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas viršija 35% pastato sienų ploto. 2.6 lentelė Pastatų atitvarų atskaitinės rodiklių – šilumos perdavimo koeficientų UR (W/(m2*K)), ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų psiYR  (W/(m*K)) ir oro skverbties KR (m3/(m2*h)) – vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams Eil. Nr.  Pastato paskirtis [3.2]  Stogų, UR.r Perdangų, kurios ribojasi su išore, UR.ce Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UR.fg Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UR.cc Sienų, UR.w Durų, UR.d Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UR.wda. Ilginių šiluminių tiltelių, psiYR Langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų, KR 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,55 0,35 0,60 0,59 0,78 1,95 2,37 0,42 10,15 2 Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai ) 0,59 0,37 0,60 0,66 0,85 1,97 2,42 0,46 10,31 3 Administracinės paskirties pastatai 0,68 0,43 0,71 0,80 0,91 1,96 2,86 0,46 10,20 4 Mokslo paskirties pastatai 0,69 0,43 0,72 0,81 0,91 1,96 2,40 0,46 10,32 5 Gydymo paskirties pastatai 0,65 0,42 0,69 0,79 0,86 1,94 2,80 0,45 10,15 6 Maitinimo paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 7 Prekybos paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 0,98 0,50 0,82 0,85 1,27 1,99 3,11 0,49 10,57 9 Baseinai 0,63 0,36 0,37 0,37 0,81 1,99 2,86 0,49 10,57 10 Kultūros paskirties pastatai 0,98 0,50 0,82 0,85 1,27 1,99 3,11 0,49 10,57 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 13 Viešbučių paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 14 Paslaugų paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 15 Transporto paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 16 Poilsio paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 17 Specialiosios paskirties pastatai 0,59 0,40 0,66 0,77 0,80 1,94 2,75 0,44 9,99 2.7 lentelė Pataisos koeficiento sienoms kw vertės Sienos apibūdinimas kw Sienos tarp patalpų ir išorės 1 Sienos tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Sienos tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų 0,75 V. ŠILUMOS NUOSTOLIŲ PER PASTATO STOGĄ SKAIČIAVIMAS 10. Norminiai QN.r (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.r (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qr (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato stogą skaičiuojami pagal formules: Q(N.r)=105,6*A(r.sum)*U(N.r)*1/A(p); (2.9) Q(R.r)=5,28*A(r.sum)*U(R.r)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.10) Q(r)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(r,x)*U(r,x)*k(r,x)), (2.11) čia: Ar.sum. – suminis stogo plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ar,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2); UN.r – stogų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; UR.r – stogų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės; Ur,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)); thetaqiH  – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°), imama iš 2.4 lentelės; kr,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ stogui ar stogo daliai, imamas iš 2.8 lentelės. 2.8 lentelė Pataisos koeficiento stogams kr  vertės Stogo apibūdinimas kr Perdangos po nešildoma pastoge kr = -0,2 * Ur + 0,94 Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose 0,13 Stogai tarp patalpų ir išorės 1 Stogai tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Stogai tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 11. Stogų atitvaroms taip pat priskiriamos perdangos po nešildoma pastoge ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose. VI. Šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas 12. Norminiai QN.ce (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.ce (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qce (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiuojami pagal formules: Q(N.ce)=105,6*A(ce.sum)*U(N.ce)*1/A(p); (2.12) Q(R.ce)=5,28*A(ce.sum)*U(R.ce)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.13) Q(ce)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(ce,x)*U(ce,x)), (2.14) čia: Ace.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ace,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2); UN.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; UR.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), imamas iš 2.6 lentelės; Uce,x – atitinkamos „x“ perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)); thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės. VII. Šilumos nuostolių per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiavimas 13. Norminiai QN.cc (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.cc (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qcc (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojami pagal formules: Q(N.cc)=105,6*A(cc.sum)*U(N.cc)*1/A(p); (2.15) Q(R.ce)=5,28*A(cc.sum)*U(R.ce)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.16) Q(cc)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(cc,x)*U(cc,x)), (2.17) čia: Acc.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Acc,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN.cc – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), apibūdinantis perdangos kartu su rūsiu ar pogrindžiu šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; UR.cc – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.6 lentelės; thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės; Ucc,x – atitinkamos „x“ perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K), apibūdinantis perdangos šilumą izoliuojančias savybes tarp patalpos ir išorės, apskaičiuojamas: U(cc,x)=U(cc.c,x)*(0,129*U(cc.c,x)^2-0,51*U(cc.c,x)+0,8); (2.18) Ucc.c,x – atitinkamos „x“ perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes tarp patalpos ir pogrindžio ar rūsio. 14. Jei nešildomų rūsių sienose yra neįstiklintos langų angos, šilumos nuostolius per tokias perdangas reikia skaičiuoti pagal (2.12)–(2.14) formules, t. y. kaip per perdangas, kurios susisiekia su išore. VIII. Šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas 15. Norminiai QN.fg (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu [3.4], [3.12], skaičiuojami pagal formules: Q(N.fg)=Q(N.fg1)+Q(N.fg2)+Q(N.fg3); (2.19) Q(R.fg)=Q(R.fg1)+Q(R.fg2)+Q(R.fg3); (2.20) Q(fg)=Q(fg1)+Q(fg2)+Q(fg3), (2.21) čia: QN.fg1, QR.fg1, Qfg1 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji  šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 8.2 punkto reikalavimus; QN.fg2, QR.fg2, Qfg2 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji  šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 8.3 punkto reikalavimus; QN.fg3, QR.fg3, Qfg3 – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji  šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal 20 punkto reikalavimus. 16. Bendrieji duomenys ir bendrosios formulės atitvarų, turinčių sąlytį su gruntu arba esančių virš vėdinamų rūsių ar pogrindžių, skaičiavimams pateikti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [3.4] ir LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“ [3.12]. Šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio d (m) vertė imama d=2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas lgr = 2 W/(m·K). Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip: B‘=A/(0,5*P), (2.22) čia: A – grindų ant grunto plotas (m2); P – grindų perimetras (m). 17. Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, laikoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore, t. y. į nešildomą pastatą neatsižvelgiama. 18. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis [3.4], [3.12], atliekamas taip (grindų schema pateikta 2.3 pav.): (pav.) 2.3 pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos 18.1. Norminiai QN.fg1 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg1 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg1 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojami pagal formules: Q(N.fg1)=(5,28/A(p))*PHI(N.fg1); (2.23) Q(R.fg1)=(5,28/A(p))*PHI(R.fg1); (2.24) Q(fg1)=(5,28/A(p))*PHI(fg1). (2.25) 18.2. Norminis PHIFN.fg1 (W), atskaitinis PHIFR.fg1 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg1 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formules [3.12]: formulė; (2.26) formulė; (2.27) formulė, (2.28) čia: Afg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Afg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Hpi1,x, Hpe1,x – kiekvienų „x“ grindų vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.33) ir (2.34) formules; UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu; UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; Ufg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.35) arba (2.36) formules; thetaqi – vidutinė metinė patalpų temperatūra [3.12] °C. Apskaičiuojama pagal thetaqiH ir thetaqiC temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje: VIDtheta(i)=0,5*(theta(iH)+theta(iC)); (2.29) ^theta – vidaus oro temperatūros metinė amplitudė [3.12] (°C), apskaičiuojama pagal thetaqiH ir thetaqiC  temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje: ^theta(i)=0,5*(theta(iC)–theta(iH)). (2.30) 18.3. Norminiai HN.fg1 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg1  (W/K) savitieji šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,  apskaičiuojami pagal formules: H(N.fg1)=PHI(N.fg1)/(theta(iH)–0,6); (2.31) H(fg1)=PHI(fg1)/(theta(iH)–0,6). (2.32) 18.4. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: formulė. (2.33) 18.5. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: formulė; (2.34) čia: P1,x – perimetras (m) atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis. 18.6. Atitinkamų „x“ grindų ant grunto Ufg1,x vertė apskaičiuojama taip: 18.6.1. jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt1,x < B1,x′): formulė; (2.35) 18.6.2. jei grindys gerai apšiltintos (dt,x ≥>= B1,x′): formulė, (2.36) čia: B′1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,  būdingasis grindų matmuo (m); lamdaλgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K); dt1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m): d(t1,x)=w(x)+lamda(gr)*(R(se)+R(f,x)+R(se)), (2.37) čia: Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, grindų plokštės šiluminė varža (m2*K/W) (žr. 2.3 pav.); wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.3 pav.). Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λlamda toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama. 19. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys apšiltintos pakraščiuose [3.4], [3.12], atliekami šia tvarka: 19.1. Išskiriamas atitinkantis grindų ant grunto įrengimo atvejis. Galimi trys atvejai: grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.4 pav.); grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.5 pav.); grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. 2.6 pav.). (pav.) 2.4 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (pav.) 2.5 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis (pav.) 2.6 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai 19.2. Norminiai QN.fg2 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg2 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg2 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, skaičiuojami pagal formules: Q(N.fg2)=(5,28/A(p))*PHI(N.fg2); (2.38) Q(R.fg2)=(5,28/A(p))*PHI(R.fg2); (2.38) Q(fg2)=(5,28/A(p))*PHI(fg2). (2.40) 19.3. Norminis PHIFN.fg2 (W), atskaitinis PHIFR.fg2 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg2 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, apskaičiuojami pagal formules [3.12]: formulė; (2.41) formulė; (2.42) formulė (2.43) čia: Afg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Afg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Hpi2,x, Hpe2,x – kiekvienų „x“ grindų vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.46) ir (2.47) formules; UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu; UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; Ufg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Apskaičiuojamas pagal (2.49) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą. 19.4. Norminiai HN.fg2 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg2 (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, apskaičiuojami pagal formules: H(N.fg2)=PHI(N.fg2)/(theta(iH)–0,6); (2.44) H(fg2)=PHI(fg2)/(theta(iH)–0,6). (2.45) 19.5. Atitinkamų „x“ grindų, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi2,x (W/K) visais trimis grindų apšiltinimo atvejais apskaičiuojami pagal formulę: formulė. (2.46) 19.6. Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę: formulė; (2.47) čia: Dh,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis (m) (žr. 2.4 ir 2.6 pav.) 19.7. Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę: formulė, (2.48) čia: Dv,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis (m) (žr. 2.5 ir 2.6 pav.) Kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai, skaičiavimams naudojami to termoizoliacinio sluoksnio duomenys, kurio šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal (2.49) formulę, mažiausias. 19.8. Atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficientas Ufg2,x (W/(m2*K)) apskaičiuojamas pagal formulę: U(fg2,x)=U(02,x)+2*PSI(g.e.2,x)/B(2,x)‘; (2.49) čia: U02,x – atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficiento dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, perimetro ir grindis ribojančių sienų storio (W/(m2*K). Apskaičiuojama pagal (2.50) arba (2.51) formules; PSIYg.e.2,x – atitinkamų „x“ grindų pakraščių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Apskaičiuojama pagal (2.55) arba (2.56) formules. 19.9. Atitinkamų „x“ grindų Uo2,x vertė apskaičiuojama taip: 19.9.1. jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt2,x < B′2,x): U(o2,x)=(2*lamda(gr)/(pi*B‘(2,x)+d(t2,x)))*ln(pi*B‘(2,x)/d(t2,x)+1), (2.50) 19.9.2. jei grindys gerai apšiltintos (dt2,x ≥>= B′2,x): U(o2,x)=lamda(gr)/(0,457*B‘(2,x)+d(t2,x)), (2.51) čia: B′2,i – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, būdingasis grindų matmuo (m); lamdaλgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K); dt2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m): d(t2,x)=w(x)+lamda(gr)*(R(se)+R(f,i)+R(si)), (2.52) čia: Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, grindų plokštės šiluminė varža (m2*K/W) (žr. 2.4–2.6 pav.); wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.4–2.6 pav.). 19.10. Apskaičiuojamos atitinkamų „x“ grindų ant grunto papildomosios šiluminės varžos, esant horizontaliam R′h.ins,x (m2*K/W) ir vertikaliam R′v.ins,x (m2*K/W) pakraščių apšiltinimui: R‘(h.ins,x)=R(h.ins,x)–d(h.ins,x)/lamda(gr)   ir   R‘(v.ins,x)=R(v.ins,x)–d(v.ins,x)/lamda(gr), (2.53) čia: Rh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2*K/W); Rv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2*K/W); dh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m); dv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m); lamdalgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m*K)). lamdalgr = 2 W/(m*K). 19.11. Apskaičiuojamas atitinkamų „x“ grindų atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), esant horizontaliam d′h,x (m) ir vertikaliam d′v,x (m) pakraščių apšiltinimui: d‘(h,x)=R‘(h.ins,x)*lamda(gr)   ir d‘(v,x)=R‘(v.ins,x)*lamda(gr) (2.54) 19.12. Atitinkamų „x“ grindų PSIΨg.e.2,x vertė apskaičiuojama taip: 19.12.1. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (2.4 pav.): formulė, (2.55) čia: dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.52) formulę; d’h,x – apskaičiuojamas pagal (2.54) formulę. Formulė (2.55) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje. 19.12.2. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai, pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (2.5 pav.): formulė. (2.56) 19.12.3. kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai ir horizontaliai, pagal (2.55) ir (2.56) formules turi būti apskaičiuotos PSIYg.e.2,x vertės ir vėlesniems skaičiavimams turi būti naudojama ta vertė, kuri labiausiai mažina Ufg2,x vertę, apskaičiuojamą pagal (2.49) formulę. Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, gali būti laikoma, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (žr. 2.6 pav.) ir PSIYg.e.2,x vertė skaičiuojama pagal (2.56) formulę. 20. Šilumos nuostoliai per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu [3.4], [3.12], skaičiuojami taip (šildomo rūsio schema pateikta 2.7 pav.): (pav.) 2.7 pav. Šildomo rūsio schema 20.1. Norminiai QN.fg3 (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.fg3 (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qfg3 (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiuojami pagal formules: Q(N.fg3)=5,28/A(p)*PHI(N.fg3); (2.57) Q(R.fg3)=5,28/A(p)*PHI(R.fg3); (2.58) Q(fg3)=5,28/A(p)*PHI(fg3). (2.59) 20.2. Norminis PHIFN.fg3 (W), atskaitinis PHIFR.fg3 (W) ir skaičiuojamasis PHIFfg3 (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per šildomų rūsių atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojami pagal formules [3.12]: formulė; (2.60) formulė; (2.61) formulė (2.62) čia: Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Abf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Hpi3,x, Hpe3,x – kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, vidiniai ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.65) ir (2.66) formules; UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės su κk daugikliu; UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; Ubf,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.67) arba (2.68)  formulę; Ubw,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Apskaičiuojamas pagal (2.70) formulę; zbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus. 20.3. Norminiai HN.fg3 (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg3 (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojami pagal formules: H(N.fg3)=PHI(N.fg3)/(theta(iH)–0,6); (2.63) H(fg3)=PHI(fg3)/(theta(iH)–0,6). (2.64) 20.4. Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi3,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: formulė. (2.65) 20.5. Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe3,x  (W/K), apskaičiuojami pagal formulę: formulė. (2.66) 20.6. Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x apskaičiuojamas pagal formules: 20.6.1. neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x < B′3,x): formulė; (2.67) _____________________ ** TIC pastaba. Formulę žr. Žin., 2011, Nr. 73-3521, 60 psl. ** 20.6.2. gerai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x ≥ B′3,x): U(bf,x)=lamda(gr)/(0,457*B‘(3,x)+d(t3,x)+0,5*z(bf,x)). (2.68) 20.7. Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt3,x apskaičiuojamas: d(t3,x)=w+lamda(gr)*(R(si)+R(bf,i)+R(se)), (2.69) čia: Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2*K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama. 20.8. Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę: formulė, (2.70) (2.70) formulė naudojama, kai dw,x ≥>= dt3,x. Jeigu dw,x < dt3,x, tada vietoj dt3,x imama dw,x: d(w,x)=lamda(gr)*(R(si)+R(bw6x)+R(se)), (2.71) čia: dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m); Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2*K/W) (žiūr. 2.7 pav.). Tuo atveju, jei tik po dalimi pastato yra rūsys, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, laikant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo. ix. Šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas 21. Norminiai QN.wda (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.wda (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qwda (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras apskaičiuojami pagal formules: Q(N.wda)=105,6*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum))*U(N.wda)*1/A(p); (2.72)  Q(R.wda)=5,28*(A(wd.sum)+A(gw.sum)+A(bw.sum))*U(R.wda)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.73) formulė (2.74) čia: Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum – atitinkamai langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Awd,x, Agw,x, Abw,x, – atitinkamo „x“ lango, stoglangio ir švieslangio plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN.wda – stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). UN.wda vertė priklauso nuo 2.5 lentelės pastabose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į jas, UN.wda vertė atitinka 2.5 lentelėje pateiktą UN1.wda arba UN2.wda vertę be κk daugiklio; UR.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; Uwd,x, Ugw,x, Ubw,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš gamintojo deklaracijos. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 ir 4.3 lentelėse nurodyti duomenys. thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš 2.4 lentelės; kwd,x, kgw,x, kbw,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ langui, stoglangiui, švieslangiui ar kitai skaidriai ativarai. Imamas iš 2.9 lentelės. 2.9 lentelė Pataisos koeficientų langams kwd , stoglangiams kgw , švieslangiams ir kitoms skaidrioms atitvaroms kbw vertės Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas kwd, kgw, kbw Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės 1 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų 0,8 x. Šilumos nuostolių per pastato išorines duris skaičiavimas, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo 22. Norminiai QN.d (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.d (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qd (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo, apskaičiuojami pagal formules: Q(N.d)=105,6*A(d.sum)*U(N.d)*1/A(p); (2.75) Q(R.d)=5,28*A(d.sum)*U(R.d)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.76) Q(d)=5,28*(theta(iH)–0,6)*1/A(p)*SUMA(x=1,...,n)(A(d,x)*U(d,x)*k(d,x)), (2.77) čia: Ad.sum – suminis išorinių durų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ad,x – atitinkamų „x“ išorinių durų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN.d – durų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; UR.d – durų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; Ud,x – atitinkamų „x“ išorinių durų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)); thetaqiH – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš 2.4 lentelės; kd,x – pataisos koeficientas atitinkamom „x“ durims, imamas iš 2.10 lentelės. 2.10 lentelė Pataisos koeficiento durims kd vertės Durų apibūdinimas kd Durys tarp patalpų ir išorės 1 Durys tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Durys tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Durys tarp šildomo  ir nešildomo pastato patalpų 0,8 xi. Šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas 23. Norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji šilumos nuostoliai turi būti skaičiuojami per šiuos ilginius šiluminius tiltelius: 23.1. tarp pastato pamatų ir išorinių sienų; 23.2. apie langų angas sienose; 23.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose; 23.4. tarp pastato sienų ir stogo; 23.5. fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose; 23.6. balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis; 23.7. tarp sienų ir perdangų, kurios ribojasi su išore; 23.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru. 24. Norminiai QN.psiY (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.psiY (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji QYpsi (kWh/(m2*metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato ilginius šiluminius tiltelius apskaičiuojami pagal formules: Q(N,PSI)=105,6*l(PSI.sum)*PSI(N)*1/A(p); (2.78) Q(R,PSI)=5,28*l(PSI.sum)*PSI(R)*(theta(iH)–0,6)*1/A(p); (2.79) formulė; (2.80) čia: lYpSi.sum – suminis ilginių šiluminių tiltelių ilgis (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; PSIYN – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Imamas iš 2.5 lentelės be κk daugiklio; PSIYR – ilginių šiluminių tiltelių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Imamas iš 2.6 lentelės; PSIΨf-w,x, PSIΨwdp,x, PSIΨd,x, PSIΨw-r,x, PSIΨc,x, PSIΨbc-w,x, PSIΨc-w,x, PSIΨs,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K)). Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardyti 2.23 lentelėje; lPSIΨ.f-w,x, l ΨPSI.wdp,x, l ΨPSI.d,x, l ΨPSI.w-r,x, l ΨPSI.c,x, l ΨPSI.bc-w,x, l ΨPSI.c-w,x, , l Ψ.s,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardyti 2.23 lentelėje. xii. Šilumos nuostolių dėl išorinių įėjimo durų varstymo skaičiavimas 25. Šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu dėl išorinių įėjimo durų varstymo Qd1 (kWh/(m2*metai)) apskaičiuojami pagal formulę: Q(d1)=2,15*1/A(o)*k(d1)*k(d2)*(1+0,2*h), (2.81) čia: Qd1 – skaičiuojamieji šilumos nuostoliai dėl durų varstymo (kWh/(m2*metai)); Ao – plotas vienam žmogui (m2). Imamas iš 2.4 lentelės; kd1 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnumą įvairios paskirties pastatuose, imamas iš 2.11 lentelės; kd2 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. Koeficiento vertė parenkama iš 2.12 lentelės pagal pastato išorinių įėjimo durų tipą: pagal duris, pro kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą; h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško. 2.11 lentelė Pataisos koeficiento durims kd1 vertės Pastato paskirtis kd1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 7 Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai) 7 Administracinės paskirties pastatai 10 Mokslo paskirties pastatai 5 Gydymo paskirties pastatai 14 Maitinimo paskirties pastatai 14 Prekybos paskirties pastatai 2 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 9 Baseinai 7 Kultūros paskirties pastatai 3 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 5 Sandėliavimo paskirties pastatai 5 Viešbučių paskirties pastatai 7 Paslaugų paskirties pastatai 18 Transporto paskirties pastatai 50 Poilsio paskirties pastatai 10 Specialiosios paskirties pastatai 5 2.12 lentelė Pataisos koeficiento durims kd2 vertės Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas kd2 Vienerios durys be tambūro 1 Dvejos durys be tambūro tarp jų 1,1 Dvejos durys su tambūru tarp jų 0,6 Trejos durys su tambūrais tarp jų 0,4 Sukamosios durys 0,75 Durys su oro užuolaida 0,1 Automatinės vienerios durys be tambūro 0,9 Automatinės vienerios durys su tambūru 0,5 xiii. Energijos poreikių pastato vėdinimui skaičiavimas 26. Pastato vėdinimo sistemos skirstomas į penkis tipus: natūralaus vėdinimo sistema; mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo; mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu. 27. Norminiai QN.vent (kWh/(m2*metai)), atskaitiniai QR.vent (kWh/(m2*metai)) ir skaičiuojamieji Qvent (kWh/(m2*metai)) energijos poreikiai per metus šilumos nuostoliams pastato vėdinimo sistemose padengti apskaičiuojami pagal formules: Q(N.vent)=Q(R.vent)=1,77*v(0)*(theta(iH)–0,6); (2.82) Q(vent)=Q(vent.nv)+Q(vent.m)+Q(vent.mh)+Q(vent.re)+Q(vent.reh)+Q(vent.EH)+Q(vent.EC), (2.83) čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2*h)). Imamas iš 2.4 lentelės; Qvent.nv – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato natūralaus vėdinimo sistemose per šildymo sezono laikotarpį (kWh/( m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.84) formulę; Qvent.m – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose nėra oro pašildymo, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.85) formulę; Qvent.mh – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose yra oro pašildymas, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.86) formulę; Qvent.re – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose nėra oro pašildymo, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.87) formulę; Qvent.reh – energijos poreikiai šilumos nuostoliams padengti pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose yra oro pašildymas, per šildymo sezono laikotarpį (kWh/(m2*metai)). Apskaičiuojami pagal (2.88) formulę; Qvent.EH – šildymo sezono laikotarpiu pastato vėdinimo sistemų ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis kWh/(m2*metai). Apskaičiuojamas pagal (2.89) formulę; Qvent.EC – nešildymo sezono laikotarpiu pastato vėdinimo sistemų ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis kWh/(m2*metai). Apskaičiuojamas pagal (2.90) formulę. Q(vent.nv)=1,77*A(nv)/A(p)*v(o)*(theta(iH)–0,6); (2.84) Q(vent.m)=1,77*A(m)/A(p)*v(o)*(theta(iH)–0,6); (2.85) formulė; (2.86) formulė; (2.87) formulė; (2.88) formulė; (2.89) formulė, (2.90) čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2*h)). Imamas iš 2.4 lentelės; Anv – suminis pastato naudingasis plotas, kuriame įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos (m2); Am – suminis pastato naudingasis plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2); Am,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2); Amh,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2); Are,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2); Areh,x – pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2); Ap – pastato naudingasis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; etahmh.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naud …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.