Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, bei EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA toliau – Bendrija, ir AZERBAIDŽANO RESPUBLIKA, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos bendradarbiavimo ryšius bei jų bendras vertybes, PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Azerbaidžano Respublika nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kuris sustiprintų ir plėstų praeityje užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo, kuris iširus TSRS mutatis mutandis taikomas Europos Bendrijų ir kiekvienos iš nepriklausomų valstybių dvišaliams santykiams, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro tos partnerystės pagrindą, PRIPAŽINDAMOS, kad tokiomis sąlygomis Azerbaidžano Respublikos nepriklausomybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo palaikymas prisidės prie taikos ir stabilumo Europoje išsaugojimo, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sistemoje, NORĖDAMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis procesą šio Susitarimo taikymo srityse, siekiant paskatinti regiono gerovę ir stabilumą, pirmiausia iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti Užkaukazės regiono nepriklausomų valstybių ir kitų kaimyninių valstybių bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą „Permainų iššūkiai“ ir kitus ESBO pagrindinius dokumentus, ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumoms priklausančių asmenų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba, MANYDAMOS, kad visiškas šio Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas priklausys nuo Azerbaidžano Respublikos politinių, ekonominių ir teisinių reformų bei prisidės prie jų tęsimo ir vykdymo, taip pat kad yra nustatyti būtini bendradarbiavimo veiksniai, ypač atsižvelgiant į ESBK Bonos konferencijos išvadas, SIEKDAMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais, PRIPAŽINDAMOS IR PALAIKYDAMOS Azerbaidžano Respublikos siekį įtvirtinti glaudų bendradarbiavimą su Europos institucijomis, ATSIŽVELGDAMOS į būtinybę skatinti investicijas Azerbaidžano Respublikoje, įskaitant investicijas į energetikos sektorių, ir tai, kad Bendrija bei jos valstybės narės teikia svarbą galimybei įsigyti energetikos produktų ir šių produktų tranzitui; patvirtindamos svarbą, kurią Bendrija bei jos valstybės narės ir Azerbaidžano Respublika teikia Europos energetikos chartijai ir Energetikos chartijos protokolui dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos pasirengimą numatyti ekonominį bendradarbiavimą ir prireikus teikti techninę pagalbą, TURĖDAMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Azerbaidžano Respublikos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir jo laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinę sistemą, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimus liberalizuoti prekybą laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, SUPRASDAMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių steigimas, darbo, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas, ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui, SIEKDAMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje, PRIPAŽINDAMOS, kad bendradarbiavimas nelegalios imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje yra vienas iš pagrindinių Susitarimo tikslų, SIEKDAMOS nustatyti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos srautus, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystė. Šios partnerystės tikslai: – sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, leidžiančią plėtoti politinius santykius, – remti Azerbaidžano Respublikos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką, – skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius ir taip palaikyti tvarią jų ekonominę plėtrą, – sukurti teisinio, ekonominio, socialinio, finansinio, civilinio mokslinio ir technologinio bei kultūrinio bendradarbiavimo pagrindą. I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRIEJI PRINCIPAI 2 straipsnis Pagarba demokratijai, tarptautinės teisės principams ir žmogaus teisėms, kaip apibrėžta pirmiausia Jungtinių Tautų Chartijoje, Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje naujai Europai, taip pat rinkos ekonomikos principai, įskaitant ESBK Bonos konferencijos dokumentuose išdėstytus principus, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis. 3 straipsnis Šalys mano, kad naujų nepriklausomų valstybių, atsiradusių iširus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (toliau – nepriklausomos valstybės) gerovei ir stabilumui užtikrinti yra būtina, kad jos palaikytų ir plėtotų tarpusavio bendradarbiavimą pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir tarptautinę teisę, palaikydamos gerus kaimyniškus santykius, ir dėtų visas pastangas šiam procesui paskatinti. 4 straipsnis Šalys prireikus apsvarsto Azerbaidžano Respublikos aplinkybių pokyčius, pirmiausia dėl ekonominių sąlygų ir į rinką orientuotų ekonomikos reformų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims rekomendacijas dėl bet kurios iš šio Susitarimo dalies plėtotės. II ANTRAŠTINĖ DALIS POLITINIS DIALOGAS 5 straipsnis Tarp Šalių nustatomas nuolatinis politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos santykių kūrimą, remia toje šalyje vykstančius politinius ir ekonominius pokyčius ir padeda kurti naujas bendradarbiavimo formas. Politinis dialogas: - sustiprins Azerbaidžano Respublikos ryšius su Bendrija bei jos valstybėmis narėmis, o kartu ir su visa demokratinių valstybių bendruomene. Ekonominė konvergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyvesniems politiniams santykiams, - užtikrins didesnį pozicijų bendro intereso tarptautiniais klausimais suartėjimą, taip padidinant regiono saugumą ir stabilumą ir skatinant tolesnę Užkaukazės nepriklausomų valstybių plėtrą, - numato, kad Šalys stengsis bendradarbiauti klausimais, susijusiais su stabilumo ir saugumo Europoje stiprinimu, demokratijos principų laikymusi, pagarba žmogaus teisėms, ypač mažumoms priklausančių asmenų teisėms, bei jos skatinimu, ir prireikus rengia konsultacijas atitinkamais klausimais. Toks dialogas gali vykti regioniniu pagrindu, siekiant prisidėti prie regioninių konfliktų sprendimo ir įtampos pašalinimo. 6 straipsnis Ministrų lygiu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 81 straipsnį, o kitais atvejais – bendru sutarimu. 7 straipsnis Šalys nustato kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus, pirmiausia šiuos: - reguliarūs vyresniųjų pareigūnų, atstovaujančių Bendrijai bei jos valstybėms narėms ir Azerbaidžano Respublikai, susitikimai, - galimybių, kurias teikia Šalių diplomatiniai kanalai, įskaitant atitinkamus kontaktus dvišalių ir daugiašalių santykių srityje, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, ESBO posėdžiuose ir kitur, visapusiškas panaudojimas, - bet kurios kitos priemonės, įskaitant galimybę rengti ekspertų susitikimus, kurie padėtų konsoliduoti ir plėtoti šį dialogą. 8 straipsnis Politinis dialogas parlamentų lygiu vyksta 86 straipsniu įsteigtame Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete. III ANTRAŠTINĖ DALIS PREKYBA PREKĖMIS 9 straipsnis 1. Šalys suteikia viena kitai palankiausio režimo statusą visose srityse dėl: - muitų ir mokesčių, taikomų importui ir eksportui, įskaitant tokių muitų ir mokesčių rinkimo būdą, - nuostatų, susijusių su muitinės formalumų atlikimų, tranzitu, sandėliavimu ir perkrovimu, - mokesčių ir kitų bet kokios rūšies vidaus rinkliavų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų importuotoms prekėms, - mokėjimo būdų ir tokių mokėjimų pervedimo, - taisyklių, susijusių su prekių pardavimu, pirkimu, vežimu, platinimu ir naudojimu vidaus rinkoje. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma: a) pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę, b) pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal PPO taisykles ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui; c) pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant palengvinti judėjimą per sieną. 3. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi, kai Azerbaidžano Respublika prisijungia prie PPO arba 1998 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, 1 dalies nuostatos netaikomos I priede apibrėžtiems pranašumams, kuriuos Azerbaidžano Respublika suteikia kitoms valstybėms, tapusioms nepriklausomomis iširus TSRS. 10 straipsnis 1. Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė sąlyga šio Susitarimo tikslams pasiekti. Dėl to kiekviena Šalis užtikrina neribotą tranzitą per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitinės teritorija. 2. Tarp Šalių taikomos GATT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse apibūdintos taisyklės. 3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės neprieštarauja jokioms kitoms specialioms taisyklėms, susijusioms su konkrečiais sektoriais, pirmiausia transporto, ar Šalių sutartais produktais, arba 90 straipsnio nuostatoms. 11 straipsnis Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančias prievoles. 12 straipsnis 1. Azerbaidžano Respublikos kilmės prekės importuojamos į Bendriją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 14, 17 ir 18 straipsnių nuostatų. 2. Bendrijos kilmės prekės importuojamos į Azerbaidžano Respubliką be jokių kiekybinių apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių, nepažeidžiant šio Susitarimo 14, 17 ir 18 straipsnių nuostatų. 13 straipsnis Šalys tarpusavyje prekiauja prekėmis rinkos kainomis. 14 straipsnis 1. Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Azerbaidžano Respublika, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų. 2. Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to atitinkamai Bendrija arba Azerbaidžano Respublika Bendradarbiavimo tarybai pateikia visą svarbią informaciją, siekiant rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą, kaip numatyta XI antraštinėje dalyje. 3. Jei po šių konsultacijų Šalys per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo tarybai nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti atitinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemones tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta arba kitoms tinkamoms priemonėms priimti. 4. Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultacijos surengiamos tuojau po to, kai tokių veiksmų buvo imtasi. 5. Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Susitariančiosios Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą. 6. Jokia šio straipsnio nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių priemonių pagal GATT VI straipsnį, Susitarimą dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba susijusius vidaus teisės aktus. 15 straipsnis Šalys įsipareigoja apsvarstyti šio Susitarimo nuostatų dėl tarpusavio prekybos prekėmis plėtotę atsižvelgdamos į aplinkybes, įskaitant padėtį, susijusią su Azerbaidžano Respublikos prisijungimu prie PPO. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims rekomendacijas dėl tokios plėtotės, kurios prireikus gali būti priimtos ir įgyvendintos Šalių susitarimu, laikantis jų atitinkamų procedūrų. 16 straipsnis Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių draudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, susijusių su auksu ar sidabru. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar Šalių tarpusavio prekybos paslėpto ribojimo priemonė. 17 straipsnis Ši antraštinė dalis netaikoma prekybai tekstilės gaminiais, klasifikuojamais kombinuotosios nomenklatūros 50–63 skirsniuose. Prekybą šiais gaminiais reglamentuoja atskiras susitarimas, parafuotas 1995 m. gruodžio 18 d. ir laikinai taikomas nuo 1996 m. sausio 1 d. 18 straipsnis 1. Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja šios antraštinės dalies nuostatos, išskyrus 12 straipsnį. 2. Įsteigiama kontaktinė grupė anglių ir plieno klausimais, kurią sudaro Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos atstovai. Kontaktinė grupė reguliariai keičiasi informacija visais Šalim rūpimais klausimais dėl anglių ir plieno. 19 straipsnis Prekyba branduolinėmis medžiagomis vyks pagal Europos atominės energijos steigimo sutarties nuostatas. Prireikus prekybai branduolinėmis medžiagomis taikomos konkretaus Europos atominės energijos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo nuostatos. IV ANTRAŠTINĖ DALIS VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS I SKYRIUS DARBO SĄLYGOS 20 straipsnis 1. Atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įstatymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Azerbaidžano piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu. 2. Atsižvelgdama į savo įstatymus, sąlygas ir tvarką, Azerbaidžano Respublika deda pastangas užtikrinti, kad režimas, taikomas bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems Azerbaidžano Respublikos teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu. 21 straipsnis Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente. 22 straipsnis Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 20 ir 21 straipsniams įgyvendinti. II SKYRIUS BENDROVIŲ ĮSTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS 23 straipsnis 1. Bendrija ir jos valstybės narės Azerbaidžano bendrovių, kaip apibrėžta 25 straipsnio d punkte, steigimui taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas bet kuriai trečiajai šaliai. 2. Nepažeisdamos IV priede išvardytų išlygų, Bendrija ir jos valstybės narės taiko jų teritorijoje įsisteigusių Azerbaidžano bendrovių dukterinių bendrovių veiklai ne mažiau palankų režimą nei bet kurios Bendrijos bendrovės veiklai. 3. Bendrija ir jos valstybės narės jų teritorijoje įsisteigusių Azerbaidžano bendrovių filialų veiklai taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas bet kurios trečiosios šalies bendrovėms. 4. Nepažeisdama V priede išdėstytų išlygų, Azerbaidžano Respublika 25 straipsnio d dalyje apibrėžtų Bendrijos bendrovių steigimui taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas Azerbaidžano bendrovėms arba bet kurios trečiosios šalies bendrovėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis, o jos teritorijoje įsisteigusioms Bendrijos bendrovių dukterinių bendrovių ir filialų veiklai taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba filialams arba bet kurios trečiosios šalies bendrovėms arba filialams, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis. 24 straipsnis 1. Nepažeidžiant 100 straipsnio nuostatų, 23 straipsnio nuostatos netaikomos oro transportui, vidaus vandenų transportui ir jūrų transportui. 2. Tačiau toliau nurodytoms veiklos rūšims, kurių imasi laivybos agentūros teikdamos tarptautines jūrų paslaugas, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, kiekviena Šalis, laikydamasi kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, leidžia kitos Šalies bendrovėms komercine prasme būti savo teritorijoje dukterinių bendrovių ar filialų forma, taikydama įsisteigimo ir veikimo sąlygas, kurios yra ne mažiau palankios negu tos, kurios taikomos jos pačios bendrovėms arba kurios nors trečiosios šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms ar filialams, atsižvelgiant į tai, kurios iš jų yra palankesnės. 3. Tokia veikla apima šiuos veiksmus, bet jais neapsiriboja: a) jūrų transporto ir su juo susijusių paslaugų rinkodara ir pardavimas per tiesioginius kontaktus su klientais nuo kainų iki sąskaitos faktūros pateikimo; šias paslaugas gali teikti arba siūlyti pats paslaugų teikėjas ar paslaugų teikėjai, su kuriais paslaugų pardavėjas yra sudaręs nuolatinius verslo susitarimus; b) bet kurių transporto ir susijusių paslaugų, apimančių vidaus transporto paslaugas, teikiamas bet kokiais būdais, įskaitant vidaus vandenų kelius, kelius ir geležinkelius, būtinas integruotoms paslaugoms teikti, pirkimą ir naudojimąsi jomis savo ar klientų vardu (ir jų perpardavimą savo klientams); c) dokumentacijos rengimas, susijęs su transporto dokumentais, muitinės dokumentais ar kitais dokumentais, susijusiais su vežamų prekių kilme ir pobūdžiu; d) verslo informacijos teikimas bet kuriomis priemonėmis, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir keitimąsi elektroniniais duomenimis (atsižvelgiant į nediskriminacinius telekomunikacijų apribojimus); e) bet kokio verslo susitarimo sudarymą, įskaitant dalyvavimą bendrovės kapitale ir vietinio personalo priėmimą į darbą (arba užsienio personalo priėmimą į darbą pagal atitinkamas šio Susitarimo nuostatas), su bet kuria vietine laivybos agentūra; f) veikimą bendrovių vardu, inter alia organizuojant laivo įplaukimą į uostą arba, prireikus, krovinių perėmimą. 25 straipsnis Šiame susitarime: a) „Bendrijos bendrovė“ arba „Azerbaidžano bendrovė“ atitinkamai – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Azerbaidžano Respublikos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bendrijos arba Azerbaidžano Respublikos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Azerbaidžano Respublikos įstatymus, turi tik savo registruotą buveinę atitinkamai Bendrijos arba Azerbaidžano Respublikos teritorijoje, ta bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Azerbaidžano Respublikos bendrove, jei jos veikla turi realų ir nenutrūkstamą ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Azerbaidžano Respublikos ekonomika. b) bendrovės „dukterinė bendrovė“ – tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė; c) „filialas“ – tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto padalinys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali sudaryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys; d) „įsisteigimas“ – tai Bendrijos arba Azerbaidžano bendrovių, kaip nurodyta a punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Azerbaidžano Respublikoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus; e) „veikla“ – tai ekonominės veiklos vykdymas; f) „ekonominė veikla“ – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla. g) Tarptautinio jūrų transporto atveju, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, valstybių narių arba Azerbaidžano Respublikos nacionaliniai subjektai, įsisteigę atitinkamai už Bendrijos arba Azerbaidžano Respublikos ribų, bei už Bendrijos arba Azerbaidžano Respublikos ribų įsteigtos laivybos bendrovės, kurias kontroliuoja atitinkamai valstybės narės arba Azerbaidžano Respublikos nacionaliniai subjektai, taip pat patenka į šio skyriaus ir III skyriaus nuostatų taikymo sritį, jei jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje valstybėje narėje arba Azerbaidžano Respublikos pagal atitinkamus jų teisės aktus. 26 straipsnis 1. Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, jokiai Šaliai nedraudžiama taikyti riziką ribojančias priemones, įskaitant priemones, skirtas investuotojams, indėlininkams, draudėjams ar asmenims, kuriems finansinės paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs kaip patikėtinis, apsaugoti arba finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti. Jeigu tokios priemonės prieštarauja šio Susitarimo nuostatoms, jos nenaudojamos kaip būdas išvengti kurios nors Šalies įsipareigojimų pagal šį Susitarimą. 2. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas, kad kuri nors Šalis atskleistų su individualių klientų reikalais ir sąskaitomis susijusią informaciją arba bet kokią konfidencialią ar viešųjų subjektų turimą patentinę informaciją. 3. Šiame Susitarime „finansinės paslaugos“ – tai III priede apibūdinta veikla. 27 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos nekliudo abiem Šalims taikyti jokių priemonių, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į jos rinką. 28 straipsnis 1. Nepaisant šios antraštinės dalies I skyriaus nuostatų, Bendrijos arba Azerbaidžano bendrovė, įsisteigusi atitinkamai Azerbaidžano Respublikos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bendrovės arba filialai, laikydamiesi priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, samdytų atitinkamai Azerbaidžano Respublikos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės arba filialai. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuotojams išduodami tik tokio darbo laikotarpiui. 2. Pirmiau minėtų bendrovių, čia vadinamų „organizacijomis“, pagrindinis personalas yra „bendrovės viduje perkelti darbuotojai“, kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo samdomi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus prieš pat tokį perkėlimą: a) asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio valdymui, daugiausia prižiūrimi tos įmonės direktorių valdybos ar akcininkų arba gaudami jų nurodymus, įskaitant: – vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padaliniui, – prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą, – turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuotojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus; b) Organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi retų žinių, svarbių organizacijos teikiamoms paslaugoms, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotai profesinei organizacijai; c) „Bendrovės viduje perkeltas darbuotojas“ apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir laikinai perkeliamas vykdant ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organizacijos steiginį (filialą, dukterinę įmonę) veiksmingai vykdant panašių rūšių ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje. 29 straipsnis 1. Šalys dės visas pastangas, kad išvengtų priemonių ar veiksmų, labiau sugriežtinančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veikimo sąlygas negu ta padėtis, kuris buvo dieną prieš pasirašant Susitarimą. 2. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 37 straipsnio nuostatų: tuos atvejus, kuriems taikomas 37 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos ir negali reglamentuoti jokios kitos nuostatos. 3. Azerbaidžano Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi partnerystės ir bendradarbiavimo principu bei atsižvelgdama į 43 straipsnio nuostatas, informuoja Bendriją apie savo ketinimus pateikti svarstyti naujus įstatymus arba priimti naujus teisės aktus, kurie galėtų labiau apriboti Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų steigimą ir veiklą Azerbaidžano Respublikoje, palyginti su padėtimi, kuri buvo dieną prieš pasirašant šį Susitarimą. Bendrija gali kreiptis į Azerbaidžano Respubliką su prašymu pateikti tų įstatymų ar kitų teisės aktų projektus ir pradėti konsultacijas dėl tų projektų. 4. Jeigu Azerbaidžano Respublikos priimti nauji įstatymai ar kiti teisės aktai labiau riboja Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų, įsikūrusių Azerbaidžano Respublikoje, veiklą, palyginti su padėtimi Susitarimo pasirašymo dieną, tie atitinkami įstatymai ar kiti teisės aktai trejus metus po atitinkamo akto įsigaliojimo netaikomi toms dukterinėms įmonėms ir filialams, kurie to akto įsigaliojimo metu jau buvo įsisteigę Azerbaidžano Respublikoje. III SKYRIUS TARPTAUTINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS TARP BENDRIJOS IR AZERBAIDŽANO RESPUBLIKOS 30 straipsnis 1. Pagal šio skyriaus nuostatas, atsižvelgdamos į Šalių paslaugų sektorių plėtrą, Šalys įsipareigoja imtis būtinų priemonių siekiant palaipsniui leisti teikti paslaugas, kurias teikia Bendrijos ar Azerbaidžano bendrovės, įsisteigusios kitoje Šalyje nei asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos. 2. Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo. 31 straipsnis Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti Azerbaidžano Respublikoje į rinką orientuotą paslaugų sektorių. 32 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamo dalyvavimo tarptautinėje jūrų rinkoje ir eisme komerciniais pagrindais principą: a) pirmesnė nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylančių iš Jungtinių Tautų Konvencijos dėl linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, kiek jis taikytinas vienai ar kitai šio Susitarimo Šaliai. Asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo; b) Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvos konkurencijos aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį. 2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys: a) nuo šio Susitarimo įsigaliojimo netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios Tarybų Sąjungos dvišalių susitarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi; b) neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, išskyrus tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmingos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamą trečiąją šalį ir atgal; c) uždraudžia susitarimus dėl krovinių dalijimosi būsimuose dvišaliuose susitarimuose dėl prekybos biriaisiais ir skystaisiais kroviniais; d) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias turėti ribojantį ar diskriminuojantį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui. 3. Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia kitos Šalies piliečių ar bendrovių naudojamiems laivams ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams dėl įplaukimo į užsienio laivams atvirus uostus, naudojimosi tų uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis laivybos paslaugomis, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų bei priemonių kroviniams pakrauti ir iškrauti. 4. Tarptautinio jūrų transporto paslaugas teikiantys Bendrijos piliečiai ir bendrovės gali laisvai teikti tarptautines jūrų-upių laivybos paslaugas Azerbaidžano Respublikos vidaus vandenyse ir atvirkščiai. 33 straipsnis Siekiant užtikrinti Šalių transporto koordinuotą plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, abipusio patekimo į rinką sąlygos ir kelių, geležinkelio, vidaus vandenų transporto ir, prireikus, oro transporto paslaugų teikimas gali būti aptartas konkrečiuose susitarimuose, kuriuos Šalys prireikus sudaro įsigaliojus šiam Susitarimui. IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 34 straipsnis 1. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais. 2. Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialių įgaliojimų vykdymu. 35 straipsnis Taikant šią antraštinę dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu, tai darant, jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Pirmesnė nuostata nekliudo taikyti 34 straipsnio. 36 straipsnis Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos arba nuosavybės teise visiškai priklauso Azerbaidžano ir Bendrijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi II, III ir IV skyrių nuostatomis. 37 straipsnis Režimas, Šalių viena kitai suteikiamas pagal šį Susitarimą nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų įsipareigojimų pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) įsigaliojimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GATS, jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GATS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui. 38 straipsnis Taikant II, III ir IV skyrius neatsižvelgiama į režimą, kurį Bendrija, jos valstybės narės ar Azerbaidžano Respublika taiko vykdydamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonominės integracijos susitarimus, laikantis GATS V straipsnio principų. 39 straipsnis 1. Palankiausias režimas, suteikiamas pagal šios dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys taiko arba ateityje taikys remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais. 2. Jokia šios dalies nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokių nors priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis. 3. Jokia šios dalies arba nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Azerbaidžano Respublikai taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. 40 straipsnis Nepažeidžiant 28 straipsnio, jokia II, III ir IV skyriaus nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę: – valstybių narių arba Azerbaidžano Respublikos piliečiams atvykti atitinkamai į Azerbaidžano Respublikos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas, – Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Azerbaidžano bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritorijoje Azerbaidžano Respublikos piliečių, – Azerbaidžano dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Azerbaidžano Respublikos teritorijoje valstybių piliečių, – Azerbaidžano bendroves arba Azerbaidžano bendrovių Bendrijos dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra Azerbaidžano piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis, – Bendrijos bendroves arba Bendrijos bendrovių Azerbaidžano dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra valstybių narių piliečiai, pagal laikinas darbo sutartis. V SKYRIUS EINAMIEJI MOKĖJIMAI IR KAPITALAS 41 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius einamuosius mokėjimus tarp Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos nuolatinių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas. 2. Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo sąskaita, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas, susijęs su tiesioginėmis investicijomis į bendroves, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir investicijomis, kurios atliekamos pagal II skyriaus nuostatas, taip pat su šių investicijų likvidavimu ar repatrijavimu ir bet kokiu iš to gautu pelnu. 3. 2 dalies nuostatos nekliudo Azerbaidžano Respublikai taikyti apribojimus Azerbaidžano gyventojų tiesioginėms investicijoms užsienyje. Tokie apribojimai netaikomi Bendrijos bendrovių dukterinėms bendrovėms ir filialams. Šalys susitaria surengti konsultacijas dėl šių apribojimų taikymo po penkerių nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, atsižvelgdamos į visus susijusius pinigų, fiskalinius ir finansinius aspektus. 4. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 ar 6 dalies, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo neįvedami jokie nauji užsienio valiutos apribojimai kapitalo judėjimo ir su tuo susijusių einamųjų mokėjimų tarp Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos nuolatinių gyventojų atžvilgiu, o esama tvarka nesugriežtinama. 5. Šalys konsultuojasi viena su kita, kad palengvintų kapitalo rūšių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kapitalo rūšis, judėjimą tarp Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos ir taip skatintų siekti šio Susitarimo tikslų. 6. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Azerbaidžano valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibrėžta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Azerbaidžano Respublika ypatingomis aplinkybėmis gali taikyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Azerbaidžano Respublikai ir leidžiami pagal TVF Azerbaidžano Respublikai nustatytą statusą. Azerbaidžano Respublika taiko šiuos apribojimus, laikydamasi nediskriminavimo principo. Jie taikomi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Azerbaidžano Respublika nedelsdama praneša Bendradarbiavimo tarybai apie tokių priemonių taikymą ir apie bet kuriuos jų pakeitimus. 7. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos sukelia arba grasina sukelti rimtų sunkumų, vykdant valiutų keitimo kursų politiką ar pinigų politiką Bendrijoje ar Azerbaidžano Respublikoje, atitinkamai Bendrija ir Azerbaidžano Respublika kapitalo judėjimo tarp Bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos atžvilgiu gali imtis apsaugos priemonių daugiausiai šešių mėnesių laikotarpiui, jei tokios priemonės yra tikrai būtinos. VI SKYRIUS INTELEKTINĖS, PRAMONINĖS IR KOMERCINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA 42 straipsnis 1. Pagal šio straipsnio ir II priedo nuostatas Azerbaidžano Respublika ir toliau gerina intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, kad iki penktųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo pabaigos apsaugos lygis pasiektų lygį, panašų į Bendrijos apsaugos lygį, įskaitant veiksmingas tokių teisių užtikrinimo priemones. 2. Iki penktųjų metų po Susitarimo įsigaliojimo pabaigos Azerbaidžano Respublika prisijungia prie daugiašalių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, kurios nurodytos II priedo 1 punkte ir prie kurių yra prisijungusios valstybės narės arba kurias valstybės narės taiko de facto pagal atitinkamas tų konvencijų nuostatas. V ANTRAŠTINĖ DALIS TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS 43 straipsnis 1. Šalys pripažįsta, kad esamų ir būsimų Azerbaidžano Respublikos teisės aktų derinimas su Bendrijos teisės aktais yra svarbi Azerbaidžano Respublikos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Azerbaidžano Respublika stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais. 2. Įstatymų derinimas pirmiausia apima šias sritis: muitinės teisę, bendrovių teisę, bankų teisę, bendrovių sąskaitas ir mokesčius, intelektinę nuosavybę, darbuotojų apsaugą darbo vietoje, finansines paslaugas, konkurencijos taisykles, viešuosius pirkimus, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsaugą, aplinką ir teisės aktus dėl gamtos išteklių eksploatavimo ir naudojimo, vartotojų apsaugą, netiesioginį apmokestinimą, technines taisykles ir standartus, branduolinės energetikos įstatymus ir kitus teisės aktus ir transportą. 3. Bendrija teikia Azerbaidžano Respublikai techninę pagalbą šioms priemonėms įgyvendinti; jos gali apimti, inter alia: – ekspertų mainus, – išankstinės informacijos, pirmiausia apie atitinkamus teisės aktus, teikimą, – seminarų organizavimą, – profesinio rengimo veiklą, – pagalbą verčiant atitinkamų sričių Bendrijos teisės aktus. 4. Šalys susitaria apsvarstyti būdus, kaip suderintai taikyti jų atitinkamus konkurencijos įstatymus tais atvejais, kai daroma įtaka jų tarpusavio prekybai. VI ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 44 straipsnis 1. Bendrija ir Azerbaidžano Respublika nustato ekonominį bendradarbiavimą, kurio tikslas yra padėti Azerbaidžano Respublikos ekonomikos reformos procesui, pagyvinti ekonomiką ir paskatinti tvarią Azerbaidžano Respublikos plėtrą. Toks bendradarbiavimas stiprina esamus ekonominius ryšius abiejų Šalių labui. 2. Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės bus skirtos skatinti Azerbaidžano Respublikos ekonomines bei socialines reformas ir ekonomikos bei prekybos sistemų pertvarkymą ir derinamos prie tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turėtų apimti aplinkosaugos reikalavimus. 3. Tuo tikslu bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama, pirmiausia ekonominei ir socialinei plėtrai, žmogiškųjų išteklių plėtrai, paramai įmonėms (įskaitant privatizavimą, investicijas ir finansinių paslaugų plėtrą), žemės ūkiui ir maisto produktams, energetikai, transportui, turizmui, aplinkos apsaugai, regioniniam bendradarbiavimui ir pinigų politikai. 4. Ypač daug dėmesio skiriama priemonėms, atitinkančioms Azerbaidžano Respublikoje galiojančius teisės aktus, galinčioms paskatinti Užkaukazės nepriklausomų valstybių tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su kitomis kaimyninėmis valstybėmis siekiant paskatinti darnią regiono plėtrą. 5. Prireikus Bendrija gali teikti techninę pagalbą ekonominiam bendradarbiavimui ir kitoms šiame Susitarime numatytoms bendradarbiavimo formoms, atsižvelgdama į atitinkamą Bendrijos Tarybos reglamentą, taikytiną techninei pagalbai nepriklausomose valstybėse, į prioritetus, dėl kurių buvo susitarta orientacinėje programoje dėl Bendrijos techninės pagalbos Azerbaidžano Respublikai, ir į nustatytas koordinavimo ir įgyvendinimo procedūras. 45 straipsnis Bendradarbiavimas prekybos prekėmis ir paslaugomis srityje Šalys bendradarbiaus siekdamos užtikrinti, kad Azerbaidžano Respublikos tarptautinė prekyba būtų vykdoma laikantis PPO taisyklių. Toks bendradarbiavimas apima konkrečius klausimus, tiesiogiai susijusius su prekybos palengvinimu, įskaitant: - prekybos politikos formavimą ir su prekyba susijusius klausimus, įskaitant mokėjimus, ir kliringo mechanizmus, - atitinkamų teisės aktų projektus, - pagalbą rengiantis galimam Azerbaidžano Respublikos prisijungimui prie PPO. 46 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje 1. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama skatinti: - abiejų šalių ūkio subjektų verslo ryšių plėtrą, - Bendrijos dalyvavimą Azerbaidžano Respublikai pertvarkant jos pramonę, – valdymo tobulinimą, - tinkamų į rinką orientuotų prekybos taisyklių ir praktikos rengimą, taip pat pažangiosios patirties perdavimą, – aplinkos apsaugą. 2. Šio straipsnio nuostatos neturi įtakos įmonėms skirtų Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimui. 47 straipsnis Statyba Šalys bendradarbiauja statybos pramonės srityje. Šis bendradarbiavimo tikslas, inter alia – modernizuoti ir restruktūrizuoti Azerbaidžano Respublikos statybos sektorių pagal rinkos ekonomikos principus, tinkamai atsižvelgiant į susijusius sveikatos, saugos ir aplinkosaugos aspektus. 48 straipsnis Investicijų skatinimas ir apsauga 1. Atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių atitinkamas galias ir kompetenciją, bendradarbiaujant siekiama kurti privačioms vidaus ir užsienio investicijoms palankų klimatą, ypač gerinant investicijų apsaugos, kapitalo perkėlimo sąlygas ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes. 2. Šio bendradarbiavimo konkretūs tikslai yra šie: – jei reikia, valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas, – jei reikia, valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudarymas, – palankių sąlygų užsienio investicijoms į Azerbaidžano ekonomiką pritraukti sudarymas, – stabilios ir tinkamos verslo teisės ir sąlygų sudarymas, taip pat keitimasis informacija apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką investicijų srityje, – keitimasis informacija apie palankias investavimo galimybes, inter alia, per prekybos muges, parodas, prekybos savaites ir kitus renginius. 49 straipsnis Viešieji pirkimai Šalys bendradarbiauja sudarydamos sąlygas atviram ir konkurencingam viešųjų prekių ir paslaugų pirkimų sutarčių skyrimui, ypač konkurso tvarka. 50 straipsnis Bendradarbiavimas standartų ir atitikties įvertinimo srityje 1. Šalių bendradarbiavimas skatina tarptautiniu mastu pripažintų kriterijų, principų ir gairių taikymą kokybės srityje. Tai sudarys geresnes sąlygas abipusiam pripažinimui atitikties įvertinimo srityje bei pagerins Azerbaidžano produktų kokybę. 2. Tuo tikslu Šalys siekia bendradarbiauti techninės pagalbos projektuose, kurie: – skatina tinkamą bendradarbiavimą su organizacijomis ir institucijomis, kurios specializuojasi šiose srityse, – skatina naudoti Bendrijos techninius reglamentus ir taikyti Europos standartus bei atitikties įvertinimo procedūras, – leidžia dalintis patirtimi ir techninio pobūdžio informacija kokybės valdymo srityje. 51 straipsnis Kasyba ir žaliavos 1. Šalys siekia didinti investicijas ir prekybą kasybos ir žaliavų srityje. 2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse: – keitimasis informacija apie perspektyvas kasybos ir spalvotųjų metalų sektoriuose, – bendradarbiavimui būtinos teisinės sistemos kūrimas, – prekybos klausimai, - aplinkosaugos teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas, – profesinis rengimas, – kasybos pramonės sauga. 52 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Šalys skatina bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (angl. RTD) srityje remiantis abipuse nauda ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atitinkamas galimybes dalyvauti savo atitinkamose programose bei atitinkamus intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (angl. IPR) apsaugos lygius. 2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje apima: – keitimąsi moksline ir technine informacija, – bendrą RTD veiklą, – profesinio rengimo ir mobilumo programas mokslininkams, tyrinėtojams ir technikams, abiejose pusėse dalyvaujantiems RTD. Kai toks bendradarbiavimas apima veiklos formas, susijusias su mokymu ir/arba profesiniu rengimu, jis turėtų vykti pagal 53 straipsnio nuostatas. Šalys abipusio sutarimo pagrindu gali bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje kitais būdais. 3. Bendradarbiavimas, kuriam taikomas šis straipsnis, vykdomas pagal konkrečius susitarimus, dėl kurių turi būti deramasi ir kurie turi būti sudaryti kiekvienos Šalies patvirtinta tvarka; juose, inter alia, pateikiamos atitinkamos nuostatos dėl IPR. 53 straipsnis Mokymas ir profesinis rengimas 1. Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų lygį Azerbaidžano Respublikos viešajame ir privačiame sektoriuose. 2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse: – Azerbaidžano Respublikos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemų, įskaitant aukštojo mokslo įstaigų ir aukštojo mokslo įstaigų ir diplomų sertifikavimo sistemos, modernizavimas, – viešojo ir privataus sektorių valdininkų ir valstybės tarnautojų rengimas nustatytinose prioritetinėse srityse, – švietimo įstaigų bendradarbiavimas, švietimo įstaigų ir firmų bendradarbiavimas, – dėstytojų, absolventų, administratorių, jaunų mokslininkų ir tyrėjų bei jaunimo mobilumas, – Europos civilizacijos studijų dėstymo atitinkamose institucijose skatinimas, – Bendrijos kalbų mokymas, – konferencijos vertėjų podiplominis mokymas, – žurnalistų rengimas, – dėstytojų profesinis rengimas, - keitimasis mokymo metodais, modernių mokymo programų ir techninių mokymo priemonių naudojimo skatinimas. 3. Vienos Šalies dalyvavimas kitos Šalies atitinkamose mokymo ir profesinio rengimo programose galėtų būti svarstomas atitinkama tvarka ir prireikus tada bus kuriamos institucinės struktūros ir bendradarbiavimo planai, siejami su Azerbaidžano Respublikos dalyvavimu Bendrijos Tempus programoje. 54 straipsnis Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas yra vykdyti žemės reformą, modernizuoti, privatizuoti ir pertvarkyti Azerbaidžano Respublikos žemės ūkį, žemės ūkio pramonės ir paslaugų sektorius, plėtoti Azerbaidžano produktų vidaus ir užsienio rinkas esant sąlygoms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą, ir atsižvelgiant į būtinybę gerinti maisto produktų tiekimo saugumą.  Šalys taip pat siekia palaipsniui suderinti Azerbaidžano standartus su Bendrijos techniniais reglamentais dėl pramoninių ir žemės ūkio maisto produktų, įskaitant sanitarijos ir fitosanitarijos standartus. 55 straipsnis Energetika 1. Bendradarbiavimas vykdomas laikantis rinkos ekonomikos principų bei Europos energetikos chartijos ir atsižvelgiant į Energetikos chartijos sutartį bei Protokolą dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų, palaipsniui vykstant Europos energijos rinkų integracijai. 2. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis: – energetikos politikos formavimą ir plėtotę, – energetikos sektoriaus valdymo ir reguliavimo tobulinimą rinkos ekonomikos sąlygomis, – energijos tiekimo gerinimą, įskaitant tiekimo saugumą, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstu būdu, - energijos taupymo ir energijos efektyvumo skatinimą ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų įgyvendinimą, - energetikos infrastruktūrų modernizavimą, – energetikos technologijų, naudojamų įvairių rūšių energijos tiekimui ir galutiniam vartojimui, tobulinimą, – vadybos ir techninį mokymą energetikos sektoriuje, - energetinių medžiagų ir produktų transportą ir tranzitą, – įvairių institucinių, teisinių, fiskalinių ir kitų sąlygų, reikalingų prekybai ir investicijoms energetikos srityje skatinti, kūrimą, - hidroelektrinių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. 3. Šalys keičiasi atitinkama informacija, susijusia su energetikos sektoriaus investiciniais projektais, pirmiausia susijusiais su naftotiekių ir dujotiekių statyba ir atnaujinimu arba kitomis energetinių produktų transportavimo priemonėmis. Jos bendradarbiauja, kad kiek įmanoma veiksmingiau įgyvendintų IV antraštinės dalies ir 48 straipsnio nuostatas dėl investicijų į energetikos sektorių. 56 straipsnis Aplinka 1. Atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją ir 1993 m. Liucernos konferencijos deklaraciją, taip pat į Energetikos chartijos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį, ir Energetikos chartijos protokolą dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų, Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą, susijusį su aplinkosauga ir žmonių sveikata. 2. Bendradarbiaujama siekiant kovoti su aplinkos blogėjimu, pirmiausia: – taršos lygių veiksminga stebėsena ir aplinkos įvertinimas; informavimo apie aplinkos būklę sistema, – kova su vietinio, regioninio ir tarpvalstybinio masto oro ir vandens tarša, – ekologinis atkūrimas, - tvari, naši ir aplinkai nekenksminga energijos gamyba ir naudojimas, - pramonės įmonių ekologine sauga, – chemikalų klasifikavimas ir saugus tvarkymas, – vandens kokybė, – atliekų mažinimas, perdirbimas ir saugus šalinimas, Bazelio konvencijos įgyvendinimas, – žemės ūkio poveikis aplinkai, dirvožemio erozija ir cheminė tarša, – miškų apsauga ir atjauninimu, – biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomos vietovės ir biologinių išteklių tvarus naudojimas ir valdymas, – žemės naudojimo planavimas, įskaitant statybos ir miestų planavimą, – ekonominių ir fiskalinių priemonių naudojimas, – visuotinė klimato kaita, – ekologinis švietimas ir sąmoningumas, - techninė pagalba dėl radiacijos paveiktų zonų reabilitacijos ir susijusių sveikatos bei socialinių problemų sprendimo, – Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo įgyvendinimas tarpvalstybiniame kontekste. 3. Bendradarbiavimas vyksta pirmiausia tokiais būdais: - planuojama, kaip likviduoti katastrofas ir kitas avarines situacijas, – keičiamasi informacija ir ekspertais, įskaitant informaciją ir ekspertus, susijusius su švarių technologijų perdavimu ir saugiu bei ekologiškai patikimu biotechnologijų naudojimu, – vykdoma bendra mokslinių tyrimų veikla, – įstatymai tobulinami derinant juos su Bendrijos standartais, - profesinis rengimas aplinkosaugos srityje ir institucijų stiprinimas, – bendradarbiaujama regionų lygiu, įskaitant bendradarbiavimą Europos aplinkos agentūros sistemoje ir tarptautiniu lygiu, – kuriamos strategijos, pirmiausia susijusios su globaliniais ir klimato klausimais bei tokios, kurioms siekiama tvarios plėtros, – poveikio aplinkai tyrimai, - ekologinė stebėsena. 57 straipsnis Transportas Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą transporto srityje. Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant pertvarkyti ir modernizuoti transporto sistemas ir tinklus Azerbaidžano Respublikoje bei prireikus didinti ir užtikrinti vežimo sistemų suderinamumą siekiant kurti platesnio geografinio masto vežimo sistemą. Pirmiausia kreipiamas dėmesys į tradicinius Užkaukazės regiono nepriklausomų valstybių ir kitų kaimyninių valstybių susisiekimo ryšius. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima: – kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų valdymo ir naudojimo modernizavimą, – geležinkelių, vandens kelių, automobilių kelių, jūrų ir oro uostų bei oro navigacijos infrastruktūros modernizavimą ir plėtojimą, įskaitant bendro intereso svarbiausių maršrutų ir pirmiau minėtų transporto rūšių transeuropinių jungčių modernizavimą, pirmiausia susijusių su TRACECA projektu, ir profesinį rengimą nurodytose srityse. – įvairiarūšio transporto skatinimą ir plėtojimą, – bendrų mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo programų skatinimą, – transporto politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinės ir institucinės bazės rengimą, įskaitant privatizavimą transporto sektoriuje. 58 straipsnis Pašto paslaugos ir telekomunikacijos Šalys pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją plečia ir stiprina bendradarbiavimą šiose srityse: – telekomunikacijų sektoriaus ir pašto paslaugų plėtros politikos krypčių ir gairių nustatymas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų tarifų politikos ir rinkodaros principų kūrimas, - technologijų ir pažangiosios patirties, įskaitant Europos techninius standartus ir sertifikavimo sistemas, perdavimas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų projektų kūrimo ir investicijų skatinimas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų teikimo efektyvumo ir kokybės gerinimas, be kita ko liberalizuojant sektorių padalinių veiklą, – pažangus telekomunikacijų taikymas, ypač elektroninių mokėjimų srityje, – telekomunikacijų tinklų valdymas ir jų „optimizavimas“, – tinkama norminė bazė telekomunikacijų ir pašto paslaugoms teikti ir radijo dažnių spektrui naudoti, – profesinis rengimas telekomunikacijų ir pašto paslaugų srities veiklos vykdymui rinkos sąlygomis. 59 straipsnis Finansinės paslaugos Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama sudaryti palankias sąlygas Azerbaidžano Respublikos integracijai į visuotinai pripažintas abipusių atsiskaitymų sistemas. Techninė pagalba daugiausia teikiama: – modernios privačių, pirmiausia komercinių bankų sistemos paslaugoms ir finansinėms paslaugoms plėtoti, bendrai finansavimo išteklių rinkai kurti, Azerbaidžano Respublikos integracijai į visuotinai pripažintą abipusių atsiskaitymų sistemą, – fiskalinei sistemai ir jos institucijoms Azerbaidžano Respublikoje sukurti, keistis patirtimi ir personalui rengti, – draudimo paslaugoms plėtoti, kas, inter alia, sudarytų Bendrijos bendrovėms palankias sąlygas dalyvauti steigiant bendras įmones Azerbaidžano Respublikos draudimo sektoriuje, bei eksporto kreditų draudimui plėtoti. – šis bendradarbiavimas ypač skatina Azerbaidžano Respublikos ir valstybių narių santykių finansinių paslaugų sektoriuje plėtojimą. 60 straipsnis Įmonių restruktūrizavimas ir privatizavimas Pripažindamos, kad privatizavimas yra itin svarbus tvariam ekonomikos atsigavimui, Šalys susitaria bendradarbiauti kuriant būtinas institucines, teisines ir metodines sistemas. Tuo tikslu teikiama techninė parama Azerbaidžano Parlamento patvirtintai privatizacijos programai įgyvendinti. Ypač daug dėmesio bus skiriama privatizacijos proceso tvarkingam vykdymui ir skaidrumui. Techninė pagalba daugiausia teikiama: - Azerbaidžano Vyriausybės institucinės bazės, galinčios apibrėžti privatizacijos procesą ir jam vadovauti, plėtrai, - įmonių duomenų bazės kūrimui, - įmonių tapimui akcinėmis bendrovėmis, - masinio privatizavimo sistemos, kurios tikslas bus perduoti nuosavybę gyventojams privatizavimo dokumentų sistemos pagrindu, kūrimui, - akcijų paketų registravimo sistemos kūrimui, - konkrečių įmonių, laikomų netinkamomis dalyvauti masinio privatizavimo programoje, pardavimo konkurso būdu sistemos kūrimui, - privatizavimui dar neparengtų įmonių restruktūrizavimui, - privataus verslo plėtrai, pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių sektoriuje. Šio bendradarbiavimo tikslas – prisidėti prie Azerbaidžano ekonomikos pagyvinimo, užsienio investicijų skatinimo ir Azerbaidžano bei valstybių narių tarpusavio santykių plėtros. 61 straipsnis Regioninė plėtra 1. Šalys stiprina tarpusavio bendradarbiavimą regioninės plėtros ir žemės naudojimo planavimo klausimais. 2. Tuo tikslu jos skatina Bendrijos bei jos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų keitimąsi informacija regioninės ir žemės naudojimo planavimo politikos klausimais ir apie regioninės politikos formavimo būdus, ypač pabrėžiant atsilikusių regionų plėtrą. Jos taip pat skatina tiesioginius pirmiau nurodytų institucijų ir už regioninę plėtrą atsakingų regioninių ir viešųjų organizacijų kontaktus, kad, inter alia, būtų susipažįstama su regioninės plėtros skatinimo būdais ir metodais. 62 straipsnis Bendradarbiavimas socialinėje srityje 1. Sveikatos ir saugos srityje Šalys plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą siekdamos gerinti darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį. Bendradarbiavimas pirmiausia apima: – švietimą ir mokymą sveikatos ir saugos klausimais, ypač kreipiant dėmesį į padidintos rizikos sektorių veiklą, – profilaktinių priemonių, skirtų kovoti su profesinėmis ligoms ar kitais negalavimais, rengimą ir skatinimą, – didesnių nelaimingų atsitikimų pavojų prevenciją ir nuodingų chemikalų tvarkymą, – mokslinius tyrimus, kuriais kuriami darbuotojų darbo aplinkos ir sveikatos bei saugos sąryšio pažinimo pagrindai. 2. Užimtumo srityje bendradarbiavimas visų pirma apima techninę pagalbą, susijusią su: – darbo rinkos optimizacija, – darbo paieškos ir konsultavimo paslaugų modernizavimu, – restruktūrizavimo programų planavimu ir valdymu, – vietos u˛imtumo didinimo skatinimu, – keitimusi informacija apie lankstaus užimtumo programas, įskaitant tas, kurios susijusios su savarankiškos darbo veiklos ir verslumo skatinimu. 3. Šalys ypač daug dėmesio skiria bendradarbiavimui socialinės apsaugos srityje, kuris, inter alia, apima bendradarbiavimą planuojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos reformas Azerbaidžano Respublikoje. Šiomis reformomis siekiama Azerbaidžano Respublikoje sukurti rinkos ekonomikai būdingus apsaugos būdus, ir jos apima visas socialinės apsaugos formas. 63 straipsnis Turizmas Šalys didina ir plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą, kuris apima: – palankių sąlygų sudarymą turizmo verslui, – informacijos srauto didinimą, – pažangiosios patirties perdavimą, – bendros veiklos galimybių tyrimą, – oficialių turizmo organizacijų bendradarbiavimą, – profesinį rengimą turizmui plėtoti. 64 straipsnis Mažos ir vidutinės įmonės 1. Šalys siekia plėtoti ir stiprinti mažas ir vidutines įmone …