LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GELEŽINKELIO STOČIŲ PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. gegužės 5 d. Nr. 3-25/D1-249 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 8 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.3 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117 (Žin., 2002, Nr. 15-579), 6.11 punktu, tvirtiname Geležinkelio stočių projektavimo taisykles (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-250/D1-249 GELEŽINKELIO STOČIŲ PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Geležinkelio stočių projektavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato reikalavimus, kurių turi būti laikomasi projektuojant naujas ir rekonstruojant esamas 1520 m pločio vėžės geležinkelio stotis Lietuvos Respublikos teritorijoje tose geležinkelių linijose, kuriose nustatyti maksimalūs traukinių greičiai: keleivinių – iki 160 km/h, prekinių – iki 120 km/h. 2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Geležinkelio kelias (toliau – kelias) – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. Geležinkelių linija – geležinkelių tinklo dalis su įrenginiais, statiniais bei eismo valdymo sistemomis. Geležinkelio stotis – geležinkelių infrastruktūros dalis, kurią sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, rūšiuoti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ir krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Iešmynas – grupė iešmų, kurie sujungia keletą stoties kelių. Išilginis kelio profilis – kelio trasos projekcija į vertikalią plokštumą. Izoliuotoji sandūra – sudurtų bėgių vieta, kurioje bėgiai vienas nuo kito izoliuoti elektriniu būdu. Kelynas – sujungtų iešmynais stoties kelių grupė. Kelio vėžė – du bėgiai, pakloti nustatytu atstumu vienas nuo kito ir pritvirtinti prie pabėgių ar kitokio pagrindo, nukreipiantys riedmenų ratus reikiama linkme. Peronas – geležinkelio stotyje šalia kelio specialiai įrengta aikštelė, skirta keleiviams laukti atvykstančio traukinio, eiti prie vagono, įlipti į vagoną ir išlipti iš jo. Platforma – geležinkelio stotyje šalia kelio specialiai įrengta atvira aikštelė, skirta laikyti krovinius, kuriems nekenkia krituliai ir temperatūros pokyčiai. Riedmenų paranga – lokomotyvų, elektrinių ir dyzelinių traukinių, keleivinių automotrisių ir vagonų parengimas kelionei. Traukos riedmenys aprūpinami kuru, vandeniu, tepalais ir smėliu, atliekama jų apžiūra ir kitos specialiose taisyklėse nustatytos operacijos. Keleiviniai vagonai aprūpinami vandeniu, žiemą – kuru, vagonai plaunami, valomos ir dezinfekuojamos vidaus patalpos, atliekama techninė patikra. Stoties aikštelės sankasa – sankasa, ant kurios tiesiami stoties keliai. Stoties rūmai – keleivių aptarnavimo patalpos (laukiamoji salė, bilietų kasos, tarnybinės patalpos, prekybos kioskai, bagažo ir nešulių saugojimo patalpos ir kt.), peronai, požeminės perėjos, pėsčiųjų tiltai, keleivių informacijos priemonės ir kt. įrenginiai. Stoties rūmuose gali būti kitos tarnybinės patalpos (stoties viršininko, budėtojo, signalizacijos ir ryšių darbuotojų, vagonų apžiūrėtojų ir kt.) Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – Kodeksas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 199 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2144, Nr. 89-3814; 2003, Nr. 37-1638, Nr. 122-5550) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297 patvirtintuose Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose (Žin., 1996, Nr. 98-2251; 1998, Nr. 113-3169). 3. Naujų ir rekonstruojamų geležinkelio stočių projektai rengiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, higienos normomis ir kitais teisės aktais. 4. Projektuose būtina numatyti: 4.1. skystų pavojingų krovinių avarinio išpylimo vietas, privažiavimus specialiajam automobilių transportui prie kraštinių bėgių; 4.2. sniego sąvartos aikštelę su lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuleidimu; 4.3. atliekų ir antrinių žaliavų, metalo laužo, plastmasių, makulatūros, naudotų pabėgių laikinojo sandėliavimo aikšteles. 5. Siekiant mažinti triukšmą ir vibraciją, projektuojant naujas ir rekonstruojant esamas geležinkelio stotis rekomenduojama: 5.1. naudoti stoties keliuose besandūrį kelią, reguliariai šlifuoti bėgius, naudoti iešmus su slankiąja šerdimi; 5.2. naudoti garsą slopinančias užtvaras; 5.3. naudoti optimalios galios (mažesnės kaip 25 W) garsiakalbinio ryšio priemones; 5.4. naudoti manevrinių lokomotyvų švilpimo keliamo triukšmo mažinimo priemones; 5.5. skirstomuosiuose kalneliuose naudoti elektromagnetinius stabdiklius ir kt. 6. Naujos ir rekonstruojamos geležinkelio stotys turi būti projektuojamos atsižvelgiant į numatomus traukinių, keleivių ir krovinių srautus tiriamam laikotarpiui ir perspektyvai. Stambioms stotims (skirstymo, keleivių ir kt.) būtina rengti jų perspektyvinės plėtros schemas, kurios turi būti susietos ir suderintos su miestų ir pramonės rajonų plėtra. 7. Projektuojant stambias stotis būtina numatyti projekto įgyvendinimo etapus, kad užbaigus kiekvieną iš jų būtų nuosekliai priimami naudoti tam tikri kompleksai ir įrenginiai. 8. Pasirenkant optimalų projektinį sprendimą, reikia rengti stoties arba jos atskirų elementų projekto variantus. Variantai turi būti rengiami pagal tuos pačius duomenis. 9. Privažiuojamieji geležinkelio keliai tiesiami ir prijungiami prie tų stočių, kuriose atliekami krovimo ir komerciniai darbai. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras. 10. Vadovaujantis Kodeksu geležinkelio keliams ir įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos. 11. Gaisriniams ir kitiems automobiliams važinėti stočių teritorijoje būtina numatyti ne mažesnio kaip 6 m (tarpukelėse ne mažesnio kaip 4,5 m) pločio automobilių kelių tinklą, sujungtą su bendrojo naudojimo automobilių keliais. 12. Geležinkelio stočių projektavimo stadijos nustatomos atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimus. 13. Stočių keliai ir iešmai numeruojami pagal šių taisyklių 1 priedo reikalavimus. 14. Geležinkelių linijos skirstomos į šešias kategorijas atsižvelgiant į didžiausius traukinių greičius, kuriuos planuojama pasiekti per 10 metų, pagal vienais nurodytų 1 lentelėje rodiklių. Geležinkelių linijų kategorijos 1 lentelė Geležinkelių linijos kategorija I II III IV V VI Didžiausias greitis, km/h keleivinių traukinių 160 120 100 80 50 25 prekinių traukinių 120 100 80 70 40 25 15. Esant sudėtingoms topografinėms, geologinėms, planavimo ir kitoms vietinėms sąlygoms (toliau – sudėtingos sąlygos), kai rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju (užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms, patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius, nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų raštišką pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti. II SKYRIUS BENDRIEJI GELEŽINKELIO STOČIŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. STOTIES KELIŲ PROFILIS 16. Stoties keliai turi būti tiesiami horizontaliose aikštelėse, jų tiesimas esant nuolydžiui turi būti pagrįstas projekte. Tam tikrais atvejais stoties kelių nuolydis gali būti ne didesnis kaip 1,5 ‰, esant sudėtingoms sąlygoms gali būti ne didesnis kaip 2,5 ‰. 17. Pertvarkant esamas arba statant naujas stotis esamose linijose atvykimo ir išvykimo kelių atskirų elementų išilginio profilio nuolydžiai per visą kelio naudingąjį ilgį neturi viršyti šių taisyklių 16 punkte nurodytų normų. Nesant galimybės stoties iešmynų išdėstyti laikantis šių normų, iešmynuose, už paskutinio riboženklio į tarpstočio pusę, leidžiami didesni nuolydžiai, kurie neviršija lemiamojo nuolydžio, sumažinto 2 ‰. 18. Atskirus iešmus ir sąvažas už iešmynų ribų pagrindiniuose keliuose stočių galuose leidžiama projektuoti bet kokiame nuolydyje, neviršijant lemiamojo nuolydžio. 19. Ilginant atvykimo ir išvykimo kelius esamose stotyse, kuriose nemanevruojama, tais atvejais, kai laikantis šių taisyklių 16 punkto normų reikia atlikti daug darbų (pertrasuoti kelius, perstatyti kelio statinius ir pan.), leidžiamas didesnis pailgintų atvykimo ir išvykimo kelių nuolydis, neviršijantis lemiamojo nuolydžio, jeigu bus užtikrintas saugus traukinių eismas. 20. Stotyse, kuriose yra kelių, kurių nuolydis didesnis kaip 2,5 ‰, turi būti užtikrintos sąlygos sulaikyti nustatyto svorio traukinius lokomotyvų pagalbiniais stabdžiais bei pajudėti iš vietos stovėjusiems traukiniams. 21. Stotyse, kuriose yra numatytas lokomotyvų arba vagonų atkabinimas nuo traukinio sąstato bei manevravimas, kelio profilis per visą naudingąjį ilgį turi būti toks, kad riedmenys negalėtų savaime išriedėti į kitus stoties kelius ir tarpstočius, todėl išilginį kelių profilį galima projektuoti priešpriešinėse įkalnėse kelių galuose ne didesnio kaip 2,5 ‰ nuolydžio. 22. Geležinkelio mazgų jungiamųjų kelių, kuriais numatomas tik vienos krypties traukinių eismas, sunkiomis sąlygomis gali būti projektuojamas ir didesnis negu lemiamasis šios linijos nuolydis, neviršijantis I–III kategorijos linijose – 15 ‰, IV kategorijos – 20 ‰, V–VI kategorijos – 30 ‰. 23. Keleivių stotelėse keliai turi būti tokio nuolydžio, kad stovėję keleiviniai traukiniai galėtų pajudėti iš vietos. 24. Sąstatų ir vagonų be lokomotyvo postovio, lokomotyvų parangos ir postovio bei prekių platformų ir aikštelių kelius būtina projektuoti horizontalius arba ne didesnio kaip 1,5 ‰ nuolydžio. Esant sudėtingoms sąlygoms šiuos kelius leidžiama projektuoti ne didesnio kaip 2,5 ‰ nuolydžio. Keleivinių traukinių sąstatų ir atskirų keleivinių vagonų postovio keliai keleivių ir techninėse stotyse turi būti projektuojami horizontalūs arba ne didesnio kaip 1,5 ‰ nuolydžio, o keliai pastatuose – horizontalūs. Visais atvejais turi būti numatytos priemonės, kliudančios vagonams savaime išriedėti. 25. Jungiamieji, sąstatų pervarymo, vagonų atvarymo prie krovimo įrenginių keliai turi būti projektuojami tokių nuolydžių, kurie atitiktų šiais keliais vežiojamų sąstatų svorį ir lokomotyvų galingumą, bet nebūtų didesni, kaip nustatyta šių taisyklių 22 punkte. Keliai, skirti tik lokomotyvams, automotrisėms, dyzelinių ir elektrinių traukinių sekcijoms važinėti, gali būti projektuojami ne didesnio kaip 40 ‰ nuolydžio. 26. Jungiamųjų ir lokomotyvų kelių atskirų profilio elementų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 50 m. 27. Pastatų, krovimo įrenginių, estakadų jungiamųjų kelių profilis turi būti toks, kad atstumas nuo pastato vartų ar kito įrenginio iki statmenosios kreivės, jungiančios horizontalų ir nuolaidų profilio elementus, pradžios būtų ne mažesnis kaip atvaromo į šiuos kelius ilgiausio vagono (lokomotyvo sekcijos) ilgis. Šis pertvarkomų kelių atstumas esant sudėtingoms sąlygoms gali būti sumažintas iki 2 m. 28. Skirstymo įrenginių (kalnelių, specialaus profilio skirstymo kelių, nuolaidžių iešmynų) ir kaupiamųjų kelynų profilis turi atitikti skirstymo įrenginių projektavimo taisyklių reikalavimus. Jei vagonai skirstomi per skirstymo kelią, kaupiamųjų kelių iešmyno zona projektuojama nuokalnėje kaupiamųjų kelių link. Jos nuolydis neturi būti didesnis kaip 4 ‰. Skirstymo kelius už stoties iešmyno ribų reikia projektuoti ne didesnio kaip 2,5 ‰ nuolydžio į stoties kelių pusę arba horizontalius. Esant sudėtingoms sąlygoms skirstymo kelius galima projektuoti ne didesnėje kaip 2 ‰ įkalnėje į stoties kelių pusę. Skirstymo kelius, naudojamus rinktiniams ir išvežiojamiesiems traukiniams tvarkyti, esant sudėtingoms sąlygoms galima projektuoti tokio pat profilio kaip ir gretimo ruožo pagrindinio kelio. 29. Prijungti naujas geležinkelių linijas ir privažiuojamuosius bei jungiamuosius kelius prie tarpstočių pagrindinių kelių draudžiama. Išimties atvejais, vadovaujantis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 5.5.9 punktu, leidimą tokiam prijungimui gali duoti Susisiekimo ministerija. Tose vietose, kur naujos geležinkelių linijos ir privažiuojamieji bei jungiamieji keliai prijungiami prie tarpstočių ir stočių pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių, turi būti įrengti apsauginiai aklakeliai. Prijungiant prie kitų stoties kelių privažiuojamuosius kelius, jei yra nuokalnė, didesnio kaip 2,5 ‰ nuolydžio, dėl ko riedmenys gali savaime išriedėti į stoties pusę, įrengiami apsauginiai aklakeliai ar iešmai, riedmenų verstukai arba aklasmailės. Stotyse, ribojančiose tarpstočius, kuriuose yra ilgų nuokalnių, pagal geležinkelio valdytojo patvirtintus projektus gali būti įrengti specialūs apsauginiai aklakeliai, skirti savaime riedantiems iš tarpstočio vagonams sulaikyti. 30. Stočių ir jų prieigų pagrindinių kelių išilginio profilio tiesūs elementai statmenoje plokštumoje turi būti jungiami tokio spindulio kreivėmis: 15000 m – I ir II kategorijos linijose, 10000 m – III ir IV kategorijos linijose, 5000 m – V kategorijos linijose ir 3000 m – VI kategorijos linijose. Esant sudėtingoms sąlygoms statmenųjų kreivių spinduliai gali būti sumažinti iki: 8000 m – I ir II kategorijos linijose, 5000 m – III ir IV kategorijos linijose, 3000 m – V kategorijos linijose ir 2000 m – VI kategorijos linijose. Statmenosios kreivės turi būti projektuojamos už tarpinių kreivių bei tiltų ir viadukų (su bebalaste viršutinio statinio konstrukcija) ribų. Minimalus atstumas T metrais nuo profilio lūžių taškų iki tarpinių kreivių galų ir tiltų perdangų galų turi būti nustatomas pagal formulę T = čia:    Rst statmenosios kreivės spindulys metrais; Δi – nuolydžių skirtumas promilėmis. Projektuojant naujus IV–VI kategorijos geležinkelius sudėtingomis sąlygomis, o I–III kategorijos geležinkelius ypač sudėtingomis sąlygomis (išimtiniais atvejais), leidžiama projektuoti išilginio profilio lūžius nepaisant tarpinių kreivių išdėstymo. I–IV kategorijos linijų stoties kelių (išskyrus pagrindinių) gretimus išilginio profilio elementus statmenoje plokštumoje galima jungti ne mažesnio kaip 5000 m spindulio kreive, o esant sudėtingoms sąlygoms – ne mažesnio kaip 3000 m spindulio; projektuojant I–V kategorijos linijose esančių stočių pertvarkymą bei projektuojant naujas stotis V–VI kategorijos linijose, nurodytus spindulius galima mažinti atitinkamai iki 3000 m ir 2000 m. PASTABA. Tais atvejais, kai statmenosios kreivės pusiaukampinė b, nustatyta pagal formulę b =  yra mažesnė kaip 1 cm, statmenosios kreivės galima nenumatyti. 31. Pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių iešmai turi būti už statmenosios kreivės ribų. Esant sudėtingoms sąlygoms III–VI kategorijos linijose juos galima projektuoti ir statmenoje kreivėje, kurios spindulys turi būti ne mažesnis kaip 10000 m, o pertvarkant stotis šiose linijose – ne mažesnis kaip 5000 m. Kitų kelių statmenųjų kreivių spindulys, projektuojant iešmus, turi būti ne mažesnis kaip 5000 m. Projektuojant skirstymo kalnelių profilį, statmenųjų kreivių spinduliai turi atitikti Skirstymo įrenginių projektavimo taisyklių reikalavimus. Išimtiniais atvejais statmenosios kreivės ribose leidžiama projektuoti tik iešmo gulsčiąją kreivę. Visais atvejais iešmų smailės ir kryžmės turi būti už statmenosios kreivės ribų. II SKIRSNIS. STOTIES KELIŲ PLANAS 32. Stotys, atskiri jų kelynai ir skirstymo keliai turi būti tiesiami tiesiuose ruožuose. Esant sudėtingoms sąlygoms jie gali būti tiesiami ne mažesnio kaip 1500 m spindulio kreivėse. Ypač sudėtingomis sąlygomis leidžiama spindulį sumažinti iki 600 m. 33. Esamose stotyse esant mažesnio spindulio kreivėms, negu nurodyta šių taisyklių 34 punkte, šias kreives galima palikti iki rekonstrukcijos darbų pradžios. Esant pakankamam projekto pagrindimui, šias kreives galima palikti ir rekonstruojant stotis. 34. Jei skersinių stočių atvykimo ir išvykimo kelius prireikia projektuoti kreivėse, jos turi būti vienpusės. Leidžiama projektuoti pralankų ir aplankų kelių dvipuses kreives tik išimtiniais atvejais III-VI kategorijos linijose. Dėl sudėtingų sąlygų leidžiama projektuoti išilginių ir skersišilginių stočių atvykimo ir išvykimo kelių dvipuses kreives. Šiuo atveju kiekvienos krypties kelių naudingojo ilgio ribose turi būti projektuojamos vienpusės kreivės. Projektuoti skirstymo kelių dvipuses kreives draudžiama. Pertvarkant esamas stotis išimtiniais atvejais gali būti paliktos atskirų kelynų ir skirstomųjų kelių dvipusės kreivės. Esant dvipusėms kreivėms visais atvejais turi būti užtikrintas pakankamas matomumas saugiai manevruoti. 35. Stočių prieigų pagrindinių kelių kreives reikia projektuoti kiek galima didesnio spindulio. Kreivių spinduliai turi atitikti 2 lentelės reikalavimus ir turi būti lygūs 4000, 3000, 2500, 2000, 1800, 1500, 1200, 1000, 800, 700, 600, 500, 400, 350, 300, 250, 200, 180 ir 150 metrų. Kai peronas yra tarp pagrindinių kelių, kreivių spindulius ir tiesiųjų intarpų ilgį tarp šių kelių kreivių reikia projektuoti pagal šių taisyklių 2 ir 3 lentelių normas. 36. Pagrindinių kelių iešmai turi būti projektuojami tiesiuose kelio ruožuose. Pertvarkant esamas stotis V-VI kategorijos linijose ypač sudėtingomis sąlygomis leidžiama iešmus projektuoti kreivėse pagal specialias iešmų žymėjimo schemas. 37. Naujų projektuojamų linijų stočių prieigų bei geležinkelio mazgų jungiamųjų kelių tiesiuosius intarpus tarp tarpinių kreivių, o jų nesant – tarp skritulinių kreivių pradinių taškų, reikia projektuoti kiek galima ilgesnius, bet ne trumpesnius, negu nurodyta šių taisyklių 3 lentelėje. Esant sudėtingoms sąlygoms leidžiama tiesiuosius intarpus sumažinti I kategorijos linijose iki 75 m tarp vienpusių kreivių ir iki 50 m tarp dvipusių kreivių, II–IV kategorijos linijose atitinkamai iki 50 m ir 30 m; V ir VI kategorijos linijose – iki 20 m. Esant ypač sudėtingoms sąlygoms IV–VI kategorijos geležinkelių linijų projektuose, taip pat antrųjų kelių tiesimo bei esamų linijų, geležinkelio mazgų, stočių ir privažiuojamųjų kelių pertvarkymo projektuose leidžiama sujungti dvipuses kreives be tiesiųjų intarpų. Kreivių spinduliai 2 lentelė Geležinkelių linijos kategorija Kreivių spinduliai, m Rekomenduojami Leidžiami esant sudėtingoms sąlygoms esant ypač sudėtingoms sąlygoms I II III IV V VI 4000–2500 4000–1500 4000–1200 2000–1200 2000–1000 2000–400 2000 1200 1000 800 500 300 800 600 600 400 250 150 PASTABOS: 1. Jeigu VI kategorijos keliais važinėja lokomotyvai, kurių ašių formulė 3–3, įrengiant dvipuses kreives be tiesiųjų intarpų, spindulys turi būti ne mažesnis kaip 160 m. 2. Projektuojant pagrindinių kelių tarpukelių praplatėjimą stotyse leidžiami didesni negu 4000 m kreivių spinduliai. 3. Projektuojant jungiamuosius kelius geležinkelio mazguose kreivių spindulys gali būti 250 m. Tiesiųjų intarpų ilgiai 3 lentelė Geležinkelių linijos kategorija Tiesiųjų intarpų ilgis, m, tarp kreivių, nukreiptų į skirtingas puses į vieną pusę I II III-IV V VI 150 75 75 50 30 150 100 100 50 30 PASTABA. Esant sudėtingoms sąlygoms VI kategorijos linijose tiesiųjų intarpų tarp kreivių galima nenumatyti. 38. Antrasis (trečiasis) pagrindinis kelias paprastai turi būti tiesiamas iš vienos esamo kelio pusės. Dėl sudėtingų topografinių sąlygų prireikus projektuojamą kelią toliau tiesti iš kitos kelio pusės kelių perjungimas turi būti projektuojamas esamose stočių ir jų prieigų kreivėse. 39. Kreivus stoties kelių ruožus (neįskaitant pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių, kuriais numatomas nesustojančių traukinių važiavimas) reikia projektuoti be išorinio bėgio pakylos ir be tarpinių kreivių. Keliai, kuriais važiuoja traukiniai, tarp dvipusių kreivių, kurių spindulys yra 250 m ir mažesnis, turi būti projektuojami tiesieji intarpai, ne trumpesni kaip 15 m. Jungiamuosiuose ir lokomotyvų keliuose, kur eismas numatytas tik manevravimo tvarka, nurodyto intarpo leidžiama neprojektuoti. 40. Kryžmės kreivių spinduliai neturi būti mažesni už to paties iešmo kreivės spindulį. 41. Jungiamųjų ir lokomotyvų kelių spindulys turi būti ne mažesnis kaip 200 m. Esant sudėtingoms sąlygoms jis gali būti sumažintas iki 180 m (privažiuojamuosiuose keliuose – iki 150 m), o kaupiamųjų kelynų kalnelio zonoje – iki 140 m, numatant šių kreivių atitinkamą sustiprinimą. 42. Keliai prie peronų, prekių platformų ir krovimo barų turi būti projektuojami tiesiuose ruožuose. Kelius prie peronų esant sudėtingoms sąlygoms leidžiama projektuoti kreivuose ruožuose ne mažesnio kaip 1200 m spindulio, o ypač sudėtingoms sąlygoms – ne mažesnio kaip 600 m spindulio. Kelius prie aukštų prekių platformų ir krovimo barų esant sudėtingoms sąlygoms leidžiama projektuoti kreivuose ruožuose ne mažesnio kaip 600 m spindulio, o ypač sudėtingoms sąlygoms – ne mažesnio kaip 500 m spindulio. 43. Lokomotyvų depų kelius prieš remonto stovynių vartus reikia projektuoti su lokomotyvo ilgio tiesiuoju intarpu, o kitų stovynių – su ne mažesniu kaip 12,5 m tiesiuoju intarpu. Tiesusis intarpas prieš vagonų depų (įskaitant elektrinių ir dyzelinių traukinių depų) vartus turi būti ne mažesnis kaip 25 m, o esant sudėtingoms sąlygoms – pagal skaičiavimus nustatytam riedmenų tipui. Kitų pastatų, krovimo barų, estakadų kelius reikia projektuoti taip, kad tiesusis intarpas nuo pastato vartų, įrenginio arba krovimo baro pradžios iki gulsčiosios kreivės pradžios būtų ne mažesnis už didžiausio atvaromo į nurodytus kelius vagono ilgį. Esant sudėtingoms sąlygoms pertvarkomų kelių tiesųjį intarpą galima sumažinti iki 2 m. III SKIRSNIS. STOTIES KELIŲ NAUDINGASIS ILGIS 44. Stočių pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių naudingąjį ilgį reikia projektuoti atsižvelgiant į išleidžiamųjų šviesoforų ir izoliuotųjų sandūrų išdėstymą ir matuoti nuo išleidžiamojo šviesoforo iki riboženklio, kurio vieta nustatoma pagal šių taisyklių 67 punkto reikalavimus. Atvykimo ir išvykimo kelių, skirtų prekinių traukinių eismui, naudingasis ilgis Lietuvos teritorijoje turi būti nustatomas atsižvelgiant į prekinių traukinių ilgį ir turi būti ne mažesnis kaip 850 m. Pertvarkomose stotyse esant sudėtingoms sąlygoms kai kurių kelių naudingasis ilgis gali būti ne mažesnis kaip 825 m. Privažiuojamųjų kelių krovimo barų naudingasis ilgis turi būti nustatytas projekte, atsižvelgiant į krovinių apyvartą ir manevravimo sąlygas. 45. Kelių, skirtų tik keleiviniams traukiniams važiuoti ir stovėti, naudingąjį ilgį reikia projektuoti atsižvelgiant į keleivinių traukinių ilgį. 46. Skirstymo kelių naudingąjį ilgį skirstymo ir ruožo stotyse reikia numatyti tokį, kad sutilptų visas prekinis traukinys. Esant sudėtingoms sąlygoms skirstymo kelių naudingasis ilgis turi būti ne mažesnis kaip pusė traukinio ilgio. Tarpinėse stotyse skirstymo kelių naudingasis ilgis esant sudėtingoms sąlygoms gali būti ne mažesnis kaip 200 m. 47. Skirstymo kelių naudingąjį ilgį prekių, techninėse keleivių ir kitose stotyse bei prekių baruose reikia projektuoti atsižvelgiant į atvaromų sąstatų ilgį, įskaitant ir lokomotyvą. Visais atvejais reikia įskaityti sąstato pastatymo netikslumą ir padidinti skirstymo kelio ilgį ne mažiau kaip 10 m. 48. Avarinio ir gaisrinio traukinio stovėjimo kelių naudingąjį ilgį reikia numatyti tokį: I kategorijos traukinių          300 m; II       „             „                    250 m; III     „             „                    200 m. Avarinio ir gaisrinio traukinių stovėjimo keliai paprastai projektuojami stotyse, kuriose yra lokomotyvų depai arba techninės vagonų priežiūros punktai. Iš šių kelių turi būti numatytas patogus išvažiavimas į pagrindinius kelius. 49. Apsauginių aklakelių naudingasis ilgis turi būti ne mažesnis kaip 50 m. Specialiųjų apsauginių aklakelių, skirtų savaime riedantiems iš tarpstočio vagonams sulaikyti, naudingasis ilgis nustatomas skaičiavimais. 50. Kitų stoties kelių naudingasis ilgis nustatomas atsižvelgiant į vagonų skaičių ar sąstato, numatomo tvarkyti šiuose keliuose, ilgį bei į manevravimo technologiją. IV SKIRSNIS. ATSTUMAI IKI ARTIMIAUSIŲ PASTATŲ IR ĮRENGINIŲ 51. Projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus geležinkelius bei jų atskirus statinius ir įrenginius būtina laikytis normų, nurodytų standarte GOST 9238-83 „1520 (1524) mm vėžės geležinkelių statinių artumo ir riedmenų gabaritai“: 51.1. bendrojo naudojimo geležinkeliuose – statinių artumo gabaritas S; 51.2. privažiuojamuosiuose geležinkeliuose – statinių artumo gabaritas SP. 52. Pagal gabaritų S ir SP reikalavimus tiesiuose kelio ruožuose nustatomi tokie pagrindiniai atstumai nuo artimiausio kelio ašies: 52.1. iki naujų ir pertvarkomų pastatų, statinių ir įrenginių (išskyrus tiltus su važiavimu po apačia, tunelius, galerijas ir platformas), kurie yra tarpstočių ir stočių kraštinių kelių išorinėje pusėje bei prie atskirai išdėstytų stočių kelių – 3100 mm, jei pastatų ir įrenginių aukštis nuo bėgio galvutės lygio ne didesnis kaip 3200 mm. Visais atvejais atramos, stiebai, stulpai ir kiti statiniai ir įrenginiai neturi riboti reikiamo šviesoforų ir kitų signalų matomumo nuotolio. Esant labai sudėtingoms sąlygoms leidžiamas mažesnis kaip 3100 mm atstumas: 52.1.1. iki kontaktinio tinklo atramų, šviesoforų stiebų ir atraminių sienų – 2750 mm tarpstočiuose ir 2450 mm stotyse; 52.1.2. iki žemųjų šviesoforų (ne aukštesnių kaip 1100 mm, matuojant nuo bėgio galvutės lygio) – 1920 mm; 52.1.3. iki pastatų, viadukų ir pėsčiųjų tiltų atramų bei kitų statinių ir įrenginių stotyse – 2450 mm; 52.1.4. iki tvorų (išimtiniais atvejais), kada tai negresia keleivių ir geležinkelio darbuotojų saugumui – 2450 mm; 52.2. iki prekių sandėlių, tarnybinių techninių pastatų, lokomotyvų parangos įrenginių ir kitų statinių nuo artimiausio pagrindinio arba atvykimo ir išvykimo kelio (jei jis ne kraštinis) nustatomas toks atstumas, kurį sąlygoja darbo technologija, tačiau ne mažesnis kaip 2450 mm; 52.3. iki krovimo ir skystų produktų išpylimo, riedmenų techninės priežiūros, parangos ir remonto bei kitų tuo metu neveikiančių (išjungtų) technologinių įrenginių, esančių nedarbinės padėties, prie stoties kelių (išskyrus pagrindinius bei atvykimo ir išvykimo kelius) nustatomas ne mažesnis kaip 2000 mm atstumas; 52.4. iki pastatų, šviesoforų, stulpų, prožektorių stiebų bei viadukų, pėsčiųjų tiltų ir kontaktinio tinklo atramų, esančių stoties kelių tarpukelėse (įskaitant pagrindinius bei atvykimo ir išvykimo kelius), atstumas iki kelio ašies nustatomas pagal gabaritų S ir SP ištisinę liniją. Visų minėtų statinių ir įrenginių (išskyrus šviesoforus) tarpukelėse turi būti statoma kuo mažiau; 52.5. iki platformų ir peronų atstumas nustatomas: aukštų – 1920 mm, žemų – 1745 mm. Atskirais atvejais, nurodytais Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijoje, leidžiami nukrypimai nuo šių normų. 53. Aukšti keleivių peronai projektuojami 1100 mm aukščio nuo bėgio galvutės lygio. Atskirais atvejais, nurodytais Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijoje, leidžiami nukrypimai nuo šių normų. Žemi keleivių peronai turi būti projektuojami 200 mm aukščio nuo bėgio galvutės lygio. 54. Aukštas prekių platformas reikia projektuoti 1100 mm aukščio nuo bėgio galvutės lygio. Keliuose, kur nenumatytas negabaritinių krovinių krovimas bei traukinių su tokiais kroviniais eismas, prekių platformas leidžiama projektuoti ne aukštesnes kaip 1300 mm. Prekių platformos aukštis nuo automobilių privažiavimo pusės turi būti ne mažesnis kaip 1200 mm nuo automobilių kelio paviršiaus. 55. Per visą skirstomojo kalnelio keteros ilgį 1920 mm atstumu nuo kelio ašies neturi būti jokių įrenginių aukščiau bėgio galvutės lygio. 56. Atstumas nuo naujų projektuojamų inžinerinių statinių konstrukcijos apačios iki elektrifikuojamų arba numatomų ateityje elektrifikuoti geležinkelių bėgio galvutės turi būti ne mažesnis: 56.1. pėsčiųjų tiltų ir viadukų, esančių tarpstočiuose ir keleivių stotelėse bei stotyse už kelio naudingojo ilgio ribų: 56.1.1. esant ne didesniam kaip 5 m apatinės konstrukcijos pločiui, kai po ja nekabinamas laikantysis lynas – 6250 mm; 56.1.2. esant didesniam kaip 5 m apatinės konstrukcijos pločiui, kai po ja kabinamas laikantysis lynas – 6400 mm; 56.2. pėsčiųjų tiltų ir viadukų, esančių stotyse, kelio naudingojo ilgio ribose (kur yra galima riedmenų viršutinės įrangos apžiūra): 56.2.1. esant ne didesniam kaip 5 m apatinės konstrukcijos pločiui, kai po ja nekabinamas laikantysis lynas – 6750 mm; 56.2.2. esant didesniam kaip 5 m apatinės konstrukcijos pločiui, kai po ja kabinamas laikantysis lynas – 6900 mm. 57. Vadovaujantis standartu GOST 9238-83 „1520 (1524) mm vėžės geležinkelių statinių artumo ir riedmenų gabaritai“, statant pėsčiųjų tiltus ir viadukus virš geležinkelių, kurių elektrifikuoti ateityje nenumatoma, atstumą nuo konstrukcijos apačios iki bėgio galvutės lygio leidžiama sumažinti iki 5550 mm. 58. Nustatant atstumą nuo inžinerinės konstrukcijos apačios iki bėgio galvutės lygio visais atvejais turi būti atsižvelgta į galimą bėgio galvutės paaukštinimą ateityje kelio kapitalinio remonto metu. 59. Kontaktinis laidas virš bėgio galvutės turi būti kabinamas 6250 mm aukštyje tarpstočiuose ir 6600 mm stotyse. Mažiausias kontaktinio laido aukštis bet kuriame tarpatramio taške turi būti ne mažesnis kaip 5750 mm tarpstočiuose ir 6250 mm stotyse. Išimtiniais atvejais, vadovaujantis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 9.4 punktu, šis atstumas esamų inžinerinių įrenginių ribose stoties keliuose, kuriuose nenumatytas riedmenų stovėjimas (už kelio naudingojo ilgio ribų), bei tarpstočiuose gali būti sumažintas iki 5675 mm. Kontaktinis laidas virš bėgio galvutės lygio turi būti ne aukščiau kaip 6800 mm. Atstumas nuo srovės imtuvo ir kontaktinio tinklo dalių iki įrenginių ir riedmenų įžemintų dalių turi būti nustatomas pagal Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijos reikalavimus. 60. Kontaktinio tinklo atramos turi būti statomos už iškasos griovelio ribų, išorinėje pusėje. V SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP GRETIMŲ KELIŲ AŠIŲ 61. Atstumai tarp gretimų kelių ašių stotyse tiesiuose kelio ruožuose nustatomi pagal 4 lentelę. Kreivuose kelio ruožuose šie atstumai turi būti padidinti pagal Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijos reikalavimus. Normalių atstumų (nurodytų skiltyje „a“) laikomasi projektuojant stotis naujose linijose bei pertvarkant esamas. Mažiausi atstumai (nurodyti skiltyje „b“) leidžiami, jei tai pakankamai pagrįsta: projektuojant stotis esamose linijose labai sudėtingomis sąlygomis bei pertvarkant esamas stotis sunkiomis sąlygomis. Jei stoties pagrindiniai keliai yra kraštiniai, atstumas tarp jų ašių geležinkelio valdytojui leidus gali būti 4100 mm. Toks pat atstumas tarp pagrindinių kelių ašių leidžiamas projektuojant dvikelius intarpus. Esamose 4100 mm tarpukelėse stočių galuose leidžiama projektuoti netaisyklingos eismo krypties sąvažas pagal patvirtintas epiūras. Atstumai tarp gretimų kelių ašių 4 lentelė Kelių pavadinimai Atstumai tarp gretimų kelių ašių stotyse, mm normalus mažiausias a b Pagrindiniai keliai 5300 4800 Pagrindinis ir gretimas kelias: vienkelėse ir dvikelėse linijose, esant traukinių greičiams iki 120 km/h dvikelėse linijose, 5300 5300 esant didesniems kaip 120 km/h traukinių greičiams 6500 5300 Atvykimo ir išvykimo bei kaupiamieji (išvykimo) keliai 5300 4800 Pagrindiniai bei atvykimo ir išvykimo keliai esant tarpukelėse lokomotyvų parangos (smėlio, kuro) įrenginiams: su gelžbetoninėmis atramomis 5400 5400 su metalinėmis atramomis (esant sudėtingoms sąlygoms) 5300 5300 Antraeiliai stoties keliai: riedmenų stovėjimo keliai, krovimo barų keliai (išskyrus perkrovimo kelius) ir pan. 4800 4500 Atvykimo ir išvykimo aklakeliai, kai tarp jų nėra peronų 4800 4800 Keleivinių sąstatų (išskyrus priemiestinius) stovėjimo keliai 5300 ir 7500 kas antras kelias 4500 Priemiestinių keleivinių sąstatų stovėjimo keliai 5300 ir 7500 kas 4-5 kelius 4500 Keleivinių sąstatų stovėjimo keliai techninėse parangos stotyse: tolimųjų ir vietinių traukinių 5300 ir 7500 kas antras kelias priemiestinių traukinių 5300 ir 7500 kas 4-5 keliai Tarp iešmų gatvės ašies ir gretimo kelio 5300 5300 Perkrovimo iš vieno vagono į kitą keliai 3650 3600 Tarp kaupiamojo kelyno atskirų kelių atšakynų 6500 5300 Lygiagretūs keliai, esant tarp jų sąvažoms su bėgių sankryža: stotyse be EC 5300 5900 stotyse su EC 4800 5900 Tarp skirstymo ir gretimo kelio 6500 5300 Tarp pagrindinių kelių keleivių stotelėse 4100 4100 Keliai, tarp kurių numatoma statyti prožektorių stiebus 6500 6500 Atvykimo ir išvykimo kelynų keliai, kuriuose numatoma atlikti neatkabintų vagonų remontą 5300 ir 5600 kas antras kelias PASTABOS: 1. Stotyse kas kiekvieną 8-10 kelią turi būti numatytos paplatintos tarpukelės (ne siauresnės kaip 6500 mm), kuriose turi būti statomi visi trukdantys sniegvežiams ir sniegvaliams dirbti įrenginiai, prožektorių stiebai ir kontaktinio tinklo atramos. 2. Esant labai sudėtingoms sąlygoms atstumas tarp skirstymo ir gretimo kelio bei tarp kaupiamojo kelyno atskirų kelių atšakynų gali būti sumažintas iki 4800 mm. 3. Tiesiant antrus pagrindinius kelius bei rekonstruojant esamas linijas, esant labai sudėtingoms sąlygoms dvikelėse linijose ir didesniems kaip 120 km/h traukinių greičiams, atstumas tarp pagrindinių kelių gali būti sumažintas iki 5300 mm. Stotyse atstumas tarp kelių, tarp kurių statomas šviesoforas, ašių turi būti ne mažesnis negu nurodyta 5 lentelėje. Normalių atstumų (nurodytų skiltyje „a“) laikomasi projektuojant stotis naujose linijose bei pertvarkant esamas. Statant šviesoforus tarp skirtingos vėžės kelių, atstumą tarp kelių ašių reikia nustatyti pagal atitinkamus statinių artumo gabaritus. Atstumas tarp gretimų kelių, tarp kurių statomas šviesoforas, ašių 5 lentelė Šviesoforų charakteristikos Atstumas tarp kelių ašių /mm Šviesoforai ant gelžbetoninių stiebų: su viena galvute (su vienu kelrodžiu, skydu) ir sudedamomis kopėtėlėmis 5180 su dviem galvutėmis arba su viena galvute ir kelrodžiu ir nuožulniomis kopėtėlėmis 5200 Šviesoforai ant metalinių stiebų: be kopėtėlių arba su sudedamomis kopėtėlėmis 5040 su nuožulniomis kopėtėlėmis 5200 Žemieji šviesoforai: su viena galvute 4150 su dviem galvutėmis 4460 62. Stotyse, kuriose yra numatytas traukinių stovėjimas dėl techninių reikmių, turi būti ne mažiau kaip po vieną kiekvienos krypties kelią, nuo kurio ašies iki gretimo kelio ašies būtų 5300 mm atstumas traukiniams su negabaritiniais kroviniais važiuoti. 63. Projektuojant tarpukelėse statinius ir įrenginius (vagonų svarstyklių būdeles, iešmų ir stoties centralizacijos postus, viadukų ir tiltų atramas bei kt.) atstumą tarp kelių ašių reikia didinti iki statinių artumo gabaritų reikalavimuose nustatytų normų. 64. Apšvietimo ir ryšių linijų atramas bei kitus įrenginius pagal galimybę reikia numatyti stambesnių stočių paplatintose tarpukelėse, o pralankose, aplankose ir tarpinėse stotyse – už stočių kelių tinklo ribų. Kartu reikia stengtis šiuos įrenginius sutelkti mažesniame skaičiuje paplatintų tarpukelių, kad jie netrukdytų mechanizmais valyti sniego. Be to, jie neturi užstoti signalų. 65. Atstumą nuo projektuojamų pastatų ir geležinkelio įrenginių, atstumą iki artimiausio kelio bei atstumą tarp jų pačių reikia nustatyti vadovaujantis normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais. 66. Atstumą tarp lokomotyvų, vagonų depų ir kitų pastatų kelių ašių reikia nustatyti pagal atitinkamų technologinių projektavimo normų reikalavimus. 67. Riboženkliai statomi tarpukelės viduryje, kur atstumas tarp jungiamųjų kelių ašių yra 4100 mm. Atvykimo ir išvykimo bei kituose keliuose, kur yra įrengtos izoliuotosios bėgių grandinės, nuo riboženklio iki ribojančios kelio naudingąjį ilgį izoliuotosios sandūros turi būti išlaikytas 3,5 m atstumas. Pasiaurintoje krovimo kelių tarpukelėje riboženkliai statomi ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo kryžmės kreivės galo, esant 3600 mm atstumui tarp kelių ašių. 68. Kreivuose stoties kelių ruožuose atstumus tarp gretimų kelių ašių bei atstumus tarp kelio ašies ir statinių arba įrenginių (įskaitant ir riboženklius) reikia didinti atsižvelgiant į Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijos reikalavimus. VI SKIRSNIS. SANKASA IR VIRŠUTINĖ KELIO KONSTRUKCIJA 69. Stočių aikštelių sankasą reikia projektuoti remiantis topografiniais ir geologiniais tyrimais atsižvelgiant į vietovės meteorologinius ypatumus bei į normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. 70. Stočių aikšteles reikia projektuoti tiesiuose linijos ruožuose, numatant skaičiuotinį sankasos aukštį, atitinkantį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Reikia vengti stočių aikštelių planavimo kreivėse, ypač iškasose. 71. Stočių projektuose turi būti atsižvelgta į mechanizuotą sniego pašalinimą nuo stoties kelių ir iešmų. Didesnėse stotyse prireikus numatomi specialūs keliai sniegui iškrauti. 72. Stočių aikštelių sankasos plotį (viršutinėje dalyje) reikia projektuoti atsižvelgiant į kelių tinklą. Atstumas nuo stoties kraštinio kelio ašies iki sankasos briaunos turi būti ne mažesnis kaip pusė sankasos pločio tiesiuose vienkelių geležinkelių linijų kelio ruožuose pagal 6 lentelės reikalavimus, o iešmų gatvėse ir skirstymo kelių – ne mažesnis kaip 3,25 m visų kategorijų linijose. Plečiant esamas stotis tais atvejais, kai pagal normas reikia paplatinti esamą sankasą, atstumą nuo stoties kraštinio kelio ašies iki sankasos briaunos galima sumažinti tiek, kad kelkraščio plotis būtų ne mažesnis kaip 0,5 m. Stotyse, kuriose skirstomi sąstatai (yra kalneliai arba specialaus profilio skirstymo keliai), patogiam ir saugiam traukinių derintojų darbui užtikrinti įkalnės ir skirstymo kelių balasto sluoksnis turi būti paplatintas iš abiejų kelio pusių ne mažiau kaip po 1 m nuo pabėgių galų. Paplatinti reikia nuo tos vietos, kur atkabinami vagonai, iki kalnelio keteros arba iki tos vietos, kur vagonai atsiplėšia nuo sąstato. Šiais atvejais reikia platinti ir sankasą, kad atstumas nuo balasto prizmės pado iki sankasos briaunos (kelkraščio plotis) būtų ne mažesnis kaip 0,5 m. Tokį pat balasto sluoksnio paplatinimą reikia numatyti prie atvykimo ir išvykimo kelynų kraštinių kelių, kur bus remontuojami neatkabinti vagonai. 73. Kreivuose stoties pagrindinio kraštinio kelio ruožuose, esant išorinio bėgio pakylai, sankasos plotį iš išorinės kreivės pusės reikia didinti pagal 7 lentelės reikalavimus, o dvikelėse linijose – dar ir atsižvelgiant į tarpukelės paplatėjimą pagal Statinių artumo gabaritų taikymo instrukcijos reikalavimus. Sankasos plotis 6 lentelė Geležinkelių linijos kategorija Pagrindinių kelių skaičius Sankasos plotis pagrindinių kelių tiesiuose ruožuose, m, esant gruntams: nepralaidiems vandeniui pralaidiems vandeniui I I ir II III IV V VI 2 1 1 1 1 1 11,7 7,6 7,3 7,1 6,8 6,4 10,7 6,6 6,3 6,2 6,0 5,8 PASTABA. Įrengiant pylimą ant silpno pagrindo ar su nusėdimo atsarga, sankasos plotį reikia projektuoti atsižvelgiant į visišką nusėdimą pagal 6 lentelės normas. Sankasos paplatėjimas 7 lentelė Kreivių spinduliai, m Sankasos paplatėjimas, m 3000 ir daugiau 2500-1800 1500-700 600 ir mažiau 0,20 0,30 0,40 0,50 74. Didelių geležinkelio tiltų prieigose sankasa turi būti paplatinta po 0,5 m į kiekvieną pusę 10 m ruože nuo tilto ramtų, o kitame 15 m ruože palaipsniui susiaurinta iki norminio pločio. 75. Dvikelių intarpų sankasa turi būti projektuojama pagal tarpstočių projektavimo normas. 76. Visose projektuojamose ir rekonstruojamose stotyse, įskaitant depus, dirbtuves, krovimo barus ir kt., turi būti numatytas paviršinio vandens nuleidimas nuo sankasos, balasto prizmės, technologinių įrenginių bei visų kitų žemesnių vietų ir uždarų ertmių. Prireikus turi būti numatytas gruntinio vandens lygio pažeminimas. Išnagrinėti galimybes surinktą nuo stogų ir kitų plotų paviršinį vandenį panaudoti žaliems plotams laistyti, gamybiniams procesams, gaisrui gesinti skirtoms vandens atsargoms ir kt. Jei techniniu požiūriu tai įgyvendinti sudėtinga ar ekonominiu požiūriu netikslinga, paviršinį vandenį galima nukreipti į miesto, gyvenvietės nuotekų šalinimo tinklus arba į aplinką; šiuo atveju išleidžiamo vandens kokybė turi atitikti aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 687 patvirtintus Aplinkosaugos reikalavimus paviršinėms nuotekoms tvarkyti (Žin., 2004, Nr. 10-289). Gamybinės ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis aplinkos ministro 2001-10-05 įsakymu Nr. 495 patvirtintais Aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms tvarkyti (Žin., 2001, Nr. 87-3054). 77. Paviršinis vanduo nuo balasto prizmės nuleidžiamas įrengiant sankasos ir balasto paviršiaus skersinį nuolydį išilginio vandens nuleidimo griovių, latakų ir drenažų link. 78. Nuotekų šalinimo sistema turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804) reikalavimus. 79. Projektuojant stočių vandens nuleidimo tinklą būtina laikytis šių reikalavimų: vandens nuleidimo grioviai nuo vandens surinkimo plotų iki vandens telkinių (upių, upelių, daubų ir kt.) pagal galimybę turi būti trumpi ir tiesūs, jų posūkio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 5 m, išilginis nuolydis ne mažesnis kaip 2 ‰ (esant sudėtingoms sąlygoms – 1 ‰); grioviai ir latakai neturi būti gilesni kaip 1,5 m. Griovių skersinis profilis nustatomas pagal geležinkelių tiesimo norminių dokumentų reikalavimus. 80. Stoties aikštelių sankasos viršutinės dalies skersinį profilį atsižvelgiant į kelių skaičių ir grunto savybes galima projektuoti su nuolydžiu į vieną pusę arba abi puses, nukreipiant vandenį į aikštelės pakraščius. Esant pakankamam aikštelės pločiui sankasos skersinį profilį galima projektuoti taip, kad vanduo rinktųsi aikštelės viduryje, tarpukelėse. Tokiose tarpukelėse reikia numatyti išilginius uždarus gelžbetoninius ne mažesnio kaip 2 ‰ nuolydžio latakus arba drenažus. Sankasos skersiniai nuolydžiai, atsižvelgiant į grunto ir balasto savybes bei kelių skaičių, nustatomi pagal geležinkelių tiesimo norminių dokumentų reikalavimus. 81. Balasto prizmės paviršių stoties aikštelėse reikia planuoti analogiškai sankasos paviršiui, tačiau ne didesnio kaip 0,03 nuolydžio. 82. Projektuojant stoties aikšteles nepalankiomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis, būtina numatyti gruntinio vandens lygio pažeminimą, šlaitų nusausinimą, pelkių durpių iškasimą ir pan. 83. Pertvarkant esamas stotis turi būti numatytos sankasų, kurios deformuojasi (pagal daugiamečių stebėjimų duomenis), sutvarkymo priemonės. 84. Stočių pagrindiniuose keliuose bėgius reikia kloti to paties tipo kaip ir tarpstočiuose; atvykimo ir išvykimo keliuose bei kaupiamųjų kelynų stabdymo zonoje reikia kloti bėgius, kurių 1 metro svoris yra ne mažesnis kaip 50 kg, arba naudoti bėgius to paties tipo kaip ir tarpstočiuose. Skirstymo, kaupimo, krovimo, depų ir kituose stoties keliuose galima kloti naudotus bėgius, kurių 1 metro svoris yra ne mažesnis kaip 50 kg. Kaupiamuosiuose kelynuose bėgiai turi būti suvirinti į ilgabėgius stabdymo zonoje, o kitose vietose – kur suvirinimas netrukdo įrengti izoliuotąsias sandūras. 85. Pabėgių skaičius vienam kelio kilometrui nustatomas pagal 8 lentelę. Pabėgių skaičius 8 lentelė Kelio paskirtis Pabėgių skaičius vienam kelio kilometrui Stočių pagrindiniai keliai Toks pat kaip ir tarpstočių pagrindiniuose keliuose Stočių atvykimo ir išvykimo keliai I, II ir III kategorijos linijose 1600 Stočių atvykimo ir išvykimo keliai IV kategorijos linijose 1440 Kiti stočių keliai visų kategorijų linijose 1440 Atvykimo ir išvykimo kelių kryžmės kreivės 1840 86. Stočių pagrindiniuose keliuose naudojamas toks pat balastas kaip ir tarpstočiuose. Atvykimo ir išvykimo bei kituose stočių keliuose paprastai numatoma vieno sluoksnio žvyro balasto prizmė. Stotyse atstumas nuo pagrindinio kelio ašies iki balasto prizmės šlaito turi būti toks pat kaip ir tarpstočiuose, o atvykimo ir išvykimo bei kituose keliuose – 1,55 m. Balasto sluoksnio storis stočių pagrindiniuose keliuose turi būti toks pat kaip ir tarpstočiuose, o atvykimo ir išvykimo keliuose – pagal 9 lentelės normas. Balasto sluoksnio po pabėgiu storis 9 lentelė Atvykimo ir išvykimo keliai Balasto sluoksnio po pabėgiu storis, cm, esant sankasos gruntams: nepralaidiems vandeniui pralaidiems vandeniui I, II ir III kategorijos linijose, naudojant pagrindiniuose keliuose skaldos balastą 30 25 IV kategorijos linijose, naudojant pagrindiniuose keliuose žvyro balastą 25 20 Balasto sluoksnio po pabėgiu storis kituose stočių keliuose turi būti: I-III kategorijų linijose, esant gruntui, nepralaidžiam vandeniui                                        - 25 cm; visais kitais atvejais                                                - 20 cm. 87. Atvykimo ir išvykimo kelių viršutinė kelio konstrukcija turi būti tokia pat kaip ir pagrindinių kelių, jei bus įtaisomi iešmai, per kuriuos traukiniai galės važiuoti nesustodami didesniu kaip 50 km/h greičiu. 88. Balasto sluoksnio paviršių stočių keliuose reikia projektuoti 3 cm žemiau medinių pabėgių paviršiaus ir viename lygyje su vidurine gelžbetoninių pabėgių dalimi. Balasto sluoksnio paviršiaus tarp pabėgių galų skersinis nuolydis turi atitikti sankasos viršaus skersinį nuolydį. Gretimų kelių (esant tarpukelės pločiui iki 6,5 m) bėgių galvučių lygių skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,15 m, o rekonstruojant pagrindinį kelią pagrindinio ir gretimo kelio bėgių galvučių lygių skirtumas – ne didesnis kaip 0,25 m. 89. Projektuojamų tarpukelėse keleivių peronų skersinis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 0,02 ‰. 90. Stočių kelių, esančių ant bendros sankasos, ne platesnės kaip 6,5 m, tarpukelės reikia užpildyti balastu; esant platesnėms stočių kelių tarpukelėms, taip pat stočių prieigose platesnėms kaip 5,0 m tarpukelėms galima projektuoti atskirą gretimų kelių balasto sluoksnį. Visais atvejais turi būti numatytas vandens pašalinimas iš tarpukelių. 91. Pertvarkant pagrindinius bei atvykimo ir išvykimo kelius balasto sluoksnio storis turi atitikti šių taisyklių 88 punkte nurodytas normas. Tais atvejais, kai keičiant kelio profilį pažeidžiamas gretimo perono nustatytas aukštis, turi būti numatyta perono rekonstrukcija. VII SKIRSNIS. STOTIES KELIŲ SUJUNGIMAI 92. Stočių pagrindiniuose keliuose įrengiami iešmai turi būti tokie, kad tiesiuoju keliu traukiniai galėtų važiuoti ne mažesniu negu gretimuose tarpstočiuose greičiu. Iešmai ir bėgių sankryžos turi atitikti patvirtintus brėžinius ir bėgių, paklotų į kelią, tipus. Iešmų kryžmėženkliai turi būti šie: 92.1. pagrindiniuose ir keleivinių traukinių atvykimo ir išvykimo keliuose – ne didesni kaip 1/11, o kryžminių ir vieninių iešmų, esančių už kryžminių kaip jų tąsa – ne didesni kaip 1/9; iešmų, per kuriuos keleiviniai traukiniai važiuoja tik tiesiuoju keliu – ne didesni kaip 1/9; 92.2. prekinių traukinių atvykimo ir išvykimo bei kituose stočių keliuose – ne didesni kaip 1/9, o simetrinių iešmų – ne didesni kaip 1/6. Dvikelių intarpų, kuriuose traukiniai prasilenkia nesustodami, bei pagrindinių kelių atšakų prijungimo iešmų kryžmėženkliai turi būti 1/18 ir 1/22; 1/11 kryžmėženkliai gali būti numatomi tais atvejais, kai nereikia apriboti nustatyto traukinių greičio. Netaisyklingos eismo krypties sąvažas stočių galuose reikia projektuoti ne didesnių kaip 1/11 kryžmėženklių, pagal patvirtintas epiūras. 93. Stotyse, kuriose traukiniai prasilenkia nesustodami, kryžminiai iešmai ir bėgių sankryžos į stočių pagrindinius kelius ir visi iešmai į stočių pagrindinius kelius kreivėse gali būti įrengiami, jei dėl to nereikia apriboti nustatyto traukinių greičio. Statomose stotyse, kur yra numatytas nestabdomasis traukinių važiavimas didesniu kaip 70 km/h greičiu, stočių pagrindiniuose keliuose įrengti kryžminius iešmus ir bėgių sankryžas draudžiama. Esant sudėtingoms sąlygoms, atvykimo ir išvykimo bei kituose stočių keliuose leidžiama projektuoti kryžminius iešmus, bėgių sankryžas ir pavienius simetrinius iešmus. Simetrinius iešmus rekomenduojama projektuoti kaupiamuosiuose kelynuose. 94. Pagrindiniuose bei atvykimo ir išvykimo keliuose iešmai, iešmų gatvės ir atvykimo ir išvykimo kelių kryžmių kreivės, taip pat visi iešmai, esantys elektrinės centralizacijos sistemoje, turi būti klojami ant skaldos balasto, užtikrinančio paviršinio vandens nuleidimą. Iešmai turi būti įrengiami ant medinių antiseptikais įmirkytų ir nepraleidžiančių elektros srovės arba gelžbetoninių iešmų pabėgių. 95. Projektuojant viename kelyje gretimus iešmus, nukreipiančius atšakinius kelius į vieną arba skirtingas puses, tarp jų reikia numatyti tiesius intarpus pagal normas, nurodytas šių taisyklių 2 priede. 96. Tiesiami ir rekonstruojami keliai bei įrengiami iešmai turi būti įtvirtinami nuo postūmio pagal patvirtintas schemas. VIII SKIRSNIS. STATINIO ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 97. Pagal elektros tiekimo schemą turi būti užtikrintas patikimas elektros tiekimas ir įvykdytos sąlygos, numatytos I kategorijos elektros gavėjams, šiems vartotojams: 97.1. signalizacijos, centralizacijos ir ryšių įrenginiams; 97.2. lokomotyvų techninės priežiūros punktams ir rengykloms; 97.3. vagonų techninės priežiūros ir stabdžių kontrolės punktams; 97.4. mechanizuotųjų kalnelių įrenginiams; 97.5. gaisrinėms ir įrenginiams, tiekiantiems vandenį gaisrams gesinti; 97.6. vagonų pervarymo įrenginiams perkrovimo stotyse; 97.7. skirstomųjų kalnelių, įkalnės ir nuokalnės iešmynų, saugomų kelio statinių zonų, stoties rūmų, pėsčiųjų požeminių perėjų ir tiltų elektros apšvietimo įrenginiams. 98. Projektuojant elektrifikuotas linijas arba elektrifikuojant esamas linijas, projekto kontaktinio tinklo įrengimo mastai stotyse nustatomi atsižvelgiant į elektrinių traukinių eismo intensyvumą bei į atliekančių manevrus lokomotyvų tipą. Tarpinėse stotyse kontaktinis tinklas turi būti įrengtas visų atvykimo ir išvykimo kelių. Ruožų, skirstymo ir kitose stambiose stotyse kontaktinį tinklą reikia įrengti atvykimo ir išvykimo kelių bei kelių, skirtų elektrinių traukinių ir elektrovežių eismui. Kelių, skirtų tik traukinių išvykimui (įskaitant ir kaupiamojo kelyno atitinkamus kelius), kontaktinis tinklas gali būti įrengiamas tik traukinių išvykimo pusėje. Elektrifikuojamų linijų stotyse krovimo keliai, riedmenų postovio keliai, lokomotyvų ir keleivinių vagonų parangos keliai turi būti išskirti į atskiras sekcijas. 99. Išdėstant stotyse kontaktinio tinklo atramas būtina atsižvelgti į šių stočių tolesnę plėtrą. Stočių iešmynuose, jeigu įmanoma, reikia įrengti bendras tarpines, ankerines, fiksuojančias ir kitas atramas. Elektrifikuojamų linijų stotyse atstumas nuo ankerines atramos arba jos atotampos pamato aklakelio gale iki aklakelio atmušo turi būti ne mažesnis kaip 20 m. 100. Geležinkelio stočių elektros tiekimo inžinerinės sistemos projektavimo ir įrengimo reikalavimai nustatyti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (Žin., 2001, Nr. 3-59) ir šiose taisyklėse. Projekte turi būti numatytas elektros apšvietimas: 100.1. statinių ir įrenginių, skirtų keleiviams aptarnauti; 100.2. traukinių atvykimo ir išvykimo kelių ir kelynų; 100.3. vagonų krovimo barų bei manevravimo kelių; 100.4. vietų, kur vyksta riedmenų parangos bei techninės priežiūros darbai; 100.5. vagonų priėmimo ir perdavimo kelių pasienio stotyse; 100.6. prireikus ir kitų kelių ir punktų. Elektros apšvietimas neturi trukdyti matyti šviesoforų žiburių. 101. Apšvietimo stiebus, kontaktinio tinklo atramas, orinių linijų atramas ir šviestuvus reikia išdėstyti taip, kad jie netrukdytų aiškiai matyti šviesoforų žiburių, manevruoti, pašalinti sniegą bei plėsti stotį. III SKYRIUS TARPINĖS STOTYS IX SKIRSNIS. TARPINIŲ STOČIŲ PROJEKTAVIMAS 102. Tarpinės stotys yra skirtos traukiniams atvykti, išvykti ir pervažiuoti, traukiniams prasilenkti ir aplenkti vienas kitą, kroviniams priimti ir išduoti, keleiviams aptarnauti ir kitoms techninėms operacijoms atlikti. Tam tikrose tarpinėse stotyse gali būti formuojami paskirtiniai traukiniai, aptarnaujami privažiuojamieji keliai ir apgręžiami priemiestiniai keleiviniai traukiniai. Naujų linijų stočių vietą būtina parinkti atsižvelgiant į etapinį keleivių ir krovinių vežimo mastų didėjimą bei gretimų ruožų ar visos linijos pralaidumą ir eksploatacijos sąlygas. 103. Tarpinių stočių aikšteles reikia projektuoti atsižvelgiant į topografines, geologines ir kitas vietines sąlygas. 104. Tarpinių stočių atvykimo ir išvykimo kelių skaičius nustatomas atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą ir pobūdį bei stoties schemą ir turi būti ne mažesnis, negu nurodyta 10 lentelėje. Atvykimo ir išvykimo kelių skaičius 10 lentelė Atvykimo ir išvykimo kelių skaičius (be pagrindinio) vienkelės linijos, esant eismo intensyvumui traukinių poromis dvikelės linijos iki 12 13-24 daugiau kaip 24 1-2 1-2 2-3 2-3 PASTABA. Stotyse, esančiose didelių stočių prieigose, atvykimo ir išvykimo kelių gali būti vienu keliu daugiau, negu nurodyta 10 lentelėje. X SKIRSNIS. TARPINIŲ STOČIŲ SCHEMOS 105. Tarpinės stoties tipą reikia pasirinkti atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą artimiausiu metu ir jo didėjimą tolesniu laikotarpiu bei vietines topografines ir geologines sąlygas – pagal schemas, pavaizduotas 3 priedo 1–5 paveiksluose. Esant pakankamam pagrindimui galima kitaip išdėstyti kelius ir įrenginius, negu parodyta schemose. 106. Tarpinėse stotyse turi būti suprojektuotas pakankamas kiekis kelių ir atitinkamų įrenginių: 106.1. traukiniams prasilenkti ir aplenkti vienas kitą; 106.2. skirtingų krypčių traukiniams atvykti vienu metu ir tos pačios krypties traukiniams išvykti ir atvykti vienu metu; 106.3. traukinių eismui nukreipti iš taisyklingojo kelio į netaisyklingąjį ir atvirkščiai; 106.4. prireikus paskirtiniams traukiniams formuoti, privažiuojamiesiems keliams prižiūrėti, priemiestiniams traukiniams stovėti; 106.5. keleiviams įlipti ir išlipti bei bagažui priimti, išduoti ir saugoti; 106.6. kroviniams pakrauti, iškrauti ir saugoti; 106.7. manevrams, susietiems su krovos darbais, atlikti. 107. Tarpines stotis vienkelėse linijose, atsižvelgiant į eksploatacines ir vietines sąlygas, reikia projektuoti pagal šias schemas (šių taisyklių 3 priedo 1, 2, 3 paveikslai): Ia, Ib, IVa, IVb, IVc schemos – su nuosekliai išdėstytais atvykimo ir išvykimo keliais; III schema – su skersai (stoties ašies atžvilgiu) išdėstytais keliais; II, V schemos – su pusiau nuosekliai išdėstytais atvykimo ir išvykimo keliais; VIa, VIb schemos – su lygiagrečiai išdėstytais atvykimo ir išvykimo keliais. Prekių barus reikia numatyti priešingoje stoties pastatui pusėje. Prekių barai gali būti projektuojami lygiagrečiai atvykimo ir išvykimo keliams, o esant dideliems krovos darbų mastams – kampu stoties išilginės ašies atžvilgiu. Bendrojo ir nebendrojo naudojimo krovimo barus, jeigu įmanoma, reikia projektuoti viename stoties rajone, siekiant koncentruoti manevravimą viename skirstymo kelyje. 108. Ia schema su nuosekliai išdėstytais atvykimo ir išvykimo keliais taikoma linijose, kur artimiausiu metu yra numatytas antrojo kelio tiesimas, o Ib schema – esant dideliam skaičiui keleivinių ir kitų traukinių, kurie stotyje turi aplenkti prekinius traukinius. Jeigu stoties aikštelės ilgis yra ribotas, galima naudoti II ir III schemas. 109. Projektuojant stotyje tik vieną (be pagrindinio) prasilenkimo kelią, jis turi būti tiesiamas priešingoje stoties pastatui pusėje. 110. Tarpinių stočių schemų taikymo tikslingumą su nuosekliai, pusiau nuosekliai bei lygiagrečiai išdėstytais keliais reikia nustatyti atsižvelgiant į sąlygas, nurodytas šių taisyklių 108 punkte. 111. Dvikelių linijų tarpines stotis reikia projektuoti pritaikant vienkelių linijų analogiškas schemas ir maksimaliai išnaudojant esamus kelius ir įrenginius. Dvikelių linijų tarpinių stočių schemos pavaizduotos šių taisyklių 3 priedo 4 ir 5 paveiksluose: XI schema – skersinė; VIII schema su paslinktais aplenkimo keliais naudojama tais atvejais, kai toks kelių išdėstymas palengvina traukinių pajudėjimą iš vietos ir jų įbėgį; IX schema gali būti naudojama keleivinių traukinių greitojo eismo linijose; X schema gali būti naudojama esant dideliam keleivių srautui; XII schema su pusiau nuosekliai išdėstytais keliais; XIII schema su nuosekliai išdėstytais keliais. Tam tikrais atvejais, kai daugiausia aplenkiami tik vienos krypties traukiniai, galima numatyti aplenkimo kelią tik iš vienos pagrindinių kelių pusės. Dvikelėse linijose neleidžiama projektuoti visų atvykimo ir išvykimo kelių vienoje pagrindinių kelių pusėje. 112. Tarpinių stočių iešmynai turi atitikti šiuos reikalavimus: 112.1. manevravimas skirstymo kelyje turi būti izoliuotas nuo tranzitinių traukinių priėmimo ir išleidimo; 112.2. esant privažiuojamųjų kelių, prijungtų prie stoties, turi būti įmanomas traukinių (manevrinių sąstatų) priėmimas iš privažiuojamojo kelio ir vienalaikis pagrindinės krypties traukinių priėmimas ir išleidimas; 112.3. dvikelėse linijose turi būti suprojektuotos netaisyklingos eismo krypties sąvažos abiejuose stoties galuose. Iš pradžių gali būti projektuojamos dvi skirtingų krypčių sąvažos (po vieną kiekviename stoties gale) keleiviniams traukiniams atvykti prie stoties pastato iš abiejų krypčių. IV SKYRIUS RUOŽO STOTYS XI SKIRSNIS. RUOŽO STOČIŲ PROJEKTAVIMAS 113. Ruožo stotimis laikomos stotys, kurių pagrindinė paskirtis yra ruožinių ir rinktinių traukinių formavimas, tranzitinių traukinių paranga, lokomotyvų brigadų keitimas, riedmenų apžiūra, krovos darbai ir keleivių aptarnavimas. Atsižvelgiant į lokomotyvų važinėjimo ir lokomotyvų brigadų keitimosi tvarką stotys gali būti: 113.1. su lokomotyvų depu; 113.2. su lokomotyvų grąžos punktu; 113.3. su lokomotyvų brigadų keitimosi punktu. 114. Ruožo stotis reikia projektuoti taip, kad butų galima atlikti visus arba dalį šių darbų: 114.1. įlaipinti ir išlaipinti keleivius, priimti, saugoti ir išduoti bagažą; 114.2. priimti ir išleisti keleivinius traukinius, atlikti techninę vagonų priežiūrą stovint traukiniui, keisti lokomotyvus ir atlikti jų parangą, techninę priežiūrą ir remontą, keisti lokomotyvų brigadas, stovėti keleivinių traukinių sąstatams (jei jie turi grįžti), tiekti vandenį ir kurą tranzitiniams ir baigiantiems savo reisą keleiviniams traukiniams; 114.3. priimti ir išleisti prekinius traukinus, atlikti jų techninę ir komercinę apžiūrą, tikrinti automatinius stabdžius, keisti lokomotyvus, atlikti jų parangą, techninę priežiūrą ir remontą, keisti lokomotyvų brigadas, formuoti traukinius, atlikti refrižeratorinių vagonų priežiūrą; 114.4. priimti, saugoti ir išduoti krovinius, atvaryti vagonus į krovimo barus, atlikti krovos darbus, sverti vago …