LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1676 Vilnius (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2006, Nr. 17-604, Nr. 77-2965; 2007, Nr. 117-4776) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos audito įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos audito įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinės ataskaitos) audito atlikimo, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo ir jo įrašymo į atestuotų auditorių sąrašą tvarką, audito įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą ir audito įmonių pažymėjimų išdavimo tvarką, audito įmonių ir atestuotų auditorių profesinę veiklą, atestuotų auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimą, atlikto audito tyrimą ir atestuotų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito reikalavimus, užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų teikimą, Audito ir apskaitos tarnybos teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą. Kai šio įstatymo normos taikomos ir finansinių ataskaitų rinkiniui, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui, vartojama sąvoka „finansinės ataskaitos“. 2. Papildomus reikalavimus, taikomus viešojo intereso įmonių auditui, gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. 3. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atestuotas auditorius (toliau – auditorius) – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. 2. Audito įmonė – į audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė. 3. Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir su ja susijusios bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais. 4. Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas. 5. Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, siekiantis auditoriaus vardo ir įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą. 6. Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – priemonių visuma, kuriomis Audito ir apskaitos tarnyba siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą. 7. Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą. 8. Audituojama įmonė – juridinis asmuo arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. 9. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai. 10. Finansinių ataskaitų auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais. 11. Finansinių ataskaitų audito ataskaita (toliau – audito ataskaita) – įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. 12. Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – visa medžiaga, kurią auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius surenka ir gauna, ir dokumentai, kuriuos jis parengia finansinių ataskaitų audito planui sudaryti, finansinių ataskaitų auditui atlikti ir auditoriaus išvadai pagrįsti. 13. Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis arba fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį. 14. Kita valstybė narė (toliau – valstybė narė) – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 15. Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius) – fizinis asmuo, kuriam pirmiausia valstybės narės kompetentinga institucija suteikė teisę atlikti auditą toje valstybėje narėje. 16. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, turinti teisę atlikti auditą toje valstybėje narėje. 17. Kompetentinga institucija – Audito ir apskaitos tarnyba, Auditorių rūmai, kitos valstybės narės institucija ir (arba) profesinė organizacija, kuri Europos Komisijai bus nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija ir (arba) profesinė organizacija, kurioms pavesta atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą arba atlikti su auditorių ir audito įmonių audito veikla susijusias funkcijas. 18. Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris turi pakankamai audito ir (arba) su auditu susijusių žinių ir kuris bent 3 metus iki jo darbo pradžios Audito ir apskaitos tarnyboje atitiko visus šiuos reikalavimus: 1) neatliko audito ir nedirbo audito įmonėje; 2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui; 3) nebuvo Auditorių rūmų valdymo organo narys. 19. Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai standartai auditui, audito praktiniai nurodymai ir kiti su audito atlikimu susiję standartai. 20. Tarptautinis kokybės kontrolės standartas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas standartas, kuriuo reglamentuojama audito įmonės vidaus kokybės kontrolė. 21. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – audito įmonės teikiamos ne audito paslaugos, kurioms taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržvalgos užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai. Auditorių rūmai nustato tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržvalgos užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas metodiką ir kontroliuoja atliktų užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę. 22. Valstybės ne narės audito įmonė – valstybėje ne narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, turinti teisę atlikti auditą toje valstybėje ne narėje. 23. Valstybės ne narės auditorius – fizinis asmuo, kuriam pirmiausia valstybės ne narės kompetentinga institucija suteikė teisę atlikti auditą toje valstybėje ne narėje. 24. Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra: 1) akcinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje; 2) bankas ir Centrinė kredito unija; 3) finansų maklerio įmonė; 4) investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir uždaro tipo investicinė bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei; 5) kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) pensijų fondo (fondų) valdymo įmonė; 6) draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė; 7) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir Vilniaus vertybinių popierių birža. 25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymuose. ANTRASIS SKIRSNIS AUDITO TIKSLAI IR PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI 3 straipsnis. Audito tikslai Audito tikslai – nustatyti, ar: 1) finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą; 2) metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis. 4 straipsnis. Profesinės etikos principai 1. Audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje nurodytame kodekse nustatytų principų, audito įmonėms ir auditoriams galioja šie pagrindiniai profesinės etikos principai: 1) nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus; 2) konfidencialumo ir profesinės paslapties – auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, nenaudoti užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės audito metu gautos informacijos audito įmonės ir (arba) trečiųjų asmenų interesams tenkinti; 3) sąžiningumo – auditoriaus ir audito įmonės nuomonė neturi būti veikiama kitų nuomonės; 4) profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo – auditorius privalo turėti reikiamų žinių ir įgūdžių, skirti pakankamai laiko, kad auditas būtų atliktas profesionaliai; 5) atsakomybės visuomenei – audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus. 5 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principų taikymas 1. Auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu auditorius, audito įmonė arba audito tinklas, kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję ir tai galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui. 2. Auditorius laikomas nepriklausomu nuo audituojamos įmonės, jeigu: 1) nėra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šios įmonės valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariais; 2) nėra audituojamos įmonės darbuotojas ir, jeigu buvo audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai; 3) nėra audituojamos įmonės dalyvis ir, jeigu buvo audituojamos įmonės dalyviu, bet nuo akcijų arba akcijų dalių perleidimo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai; 4) neteikė audituojamai įmonei turto ir verslo vertinimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugų, neatliko vidaus audito arba tokias paslaugas teikė, bet nuo jų teikimo ar vidaus audito atlikimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai; 5) nėra veikiamas kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui. 3. Audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu: 1) audituojama įmonė nėra audito įmonės dalyvė; 2) audito įmonė, audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra audituojamos įmonės dalyviai; 3) audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais; 4) neteikė audituojamai įmonei turto ir verslo vertinimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugų, neatliko vidaus audito arba tokias paslaugas teikė, bet nuo jų teikimo ar vidaus audito atlikimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai; 5) audito įmonė negauna už audito paslaugas iš audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos nepriklausomumui; 6) nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui. 4. Auditorius negali atlikti tos pačios įmonės audito ilgiau kaip 7 iš eilės finansinius metus ir, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, – ilgiau kaip 5 metus iš eilės, jei kiti įstatymai nenumato kitaip. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti tos įmonės audito ir, jeigu audituojama įmonė yra viešojo intereso įmonė, 2 metus negali tapti jos vadovu arba valdybos nariu. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos auditoriaus išvadą pasirašiusiam (pasirašiusiems) auditoriui (auditoriams). 5. Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, šio straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos auditoriui, atlikusiam įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir auditoriui (auditoriams), atlikusiam (atlikusiems) reikšmingų dukterinių įmonių finansinių ataskaitų auditą. 6. Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui. 7. Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose turi nurodyti reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė turi imtis, siekdami išvengti tų grėsmių. Jei taikomos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito. 8. Audito ir apskaitos tarnyba nustato nepriklausomumo laikymosi tvarką, taikomą kontrolieriams, Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojams ir Audito priežiūros komiteto nariams. Auditorių rūmai, raštu suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato nepriklausomumo laikymosi tvarką, taikomą Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams, paskirtiems atsakingais už audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimą, ir šiai funkcijai vykdyti Auditorių rūmų pasitelktiems kitiems asmenims. 6 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas 1. Audito ir apskaitos tarnyba nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarką, taikomą kontrolieriams, Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams ir ekspertams (specialistams), nurodytiems šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 36 straipsnio 7 dalyje. Auditorių rūmai, raštu suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarką, taikomą Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams, paskirtiems atsakingais už audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimą, ir šiai funkcijai vykdyti Auditorių rūmų pasitelktiems kitiems asmenims. 2. Kai, nutraukus sutartį dėl audito atlikimo su viena audito įmone, sudaroma sutartis dėl audito atlikimo su kita audito įmone ir dėl to auditą atliekantis auditorius (audito įmonė) pakeičiamas kitu auditą atliekančiu auditoriumi (audito įmone), auditą atlikęs auditorius (audito įmonė) turi suteikti audito atlikimą perimančiam auditoriui (audito įmonei) visą reikiamą auditui atlikti informaciją apie audituojamą įmonę. 7 straipsnis. Atlyginimas už audito atlikimą 1. Atlyginimas už audito atlikimą turi būti toks, kad auditas būtų atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principų ir tarptautinių audito standartų reikalavimais. 2. Atlyginimas už audito atlikimą turi būti nustatytas audito sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos, galinčios turėti įtakos atlyginimo už audito atlikimą dydžiui. 3. Atlyginimui už audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už tos pačios audito įmonės suteiktas paslaugas verčiantis kita veikla, nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. TREČIASIS SKIRSNIS AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS IR NETEKIMAS 8 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo reikalavimai Asmeniui auditoriaus vardas suteikiamas, jeigu jis: 1) moka valstybinę kalbą; 2) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 3) yra nepriekaištingos reputacijos; 4) dirbo audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje auditoriaus padėjėju ne trumpiau kaip 3 metus ir, jei prašymo suteikti auditoriaus vardą pateikimo metu asmuo audito įmonėje nebedirba, darbas audito įmonėje auditoriaus padėjėju buvo baigtas ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki prašymo pateikimo; 5) išlaikė kvalifikacinius auditoriaus egzaminus; 6) davė auditoriaus priesaiką. 9 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) nebuvo teistas už nusikaltimo padarymą arba jo teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo; 2) nepiktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu; 3) nebuvo atleistas iš įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, vyriausiojo buhalterio (buhalterio), auditoriaus padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimą, iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą, o jeigu buvo atleistas, – nuo atleidimo praėjo ne mažiau kaip 3 metai; 4) nebuvo audito įmonės, kuri neteko audito įmonės pažymėjimo ir buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo, vadovu tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių audito įmonė neteko audito įmonės pažymėjimo ir buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo, o jeigu buvo tokios įmonės vadovu, – nuo audito įmonės pažymėjimo netekimo ir išbraukimo iš audito įmonių sąrašo praėjo ne mažiau kaip 3 metai. Šis punktas netaikomas, jeigu audito įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais; 5) nėra reikšmingai pažeidęs šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų profesinės etikos principų. 10 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje 1. Auditoriaus padėjėjas dirba (t. y. atlieka praktiką) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje vadovaujant auditoriui ir (arba) valstybės narės auditoriui, kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus darbo stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo darbui ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo darbui. Jei, paskyrus vadovauti auditoriaus padėjėjo darbui, auditorius gauna drausminę nuobaudą, Auditorių rūmai nedelsdami paskiria kitą auditorių, atitinkantį reikalavimus, vadovauti auditoriaus padėjėjo darbui. 2. Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai. 3. Įrašymo į auditoriaus padėjėjų sąrašą ir išbraukimo iš jo, auditoriaus padėjėjų sąrašo tvarkymo, auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką, auditoriaus skyrimą (atleidimą) auditoriaus padėjėjo praktikos vadovu, auditoriaus padėjėjų praktikos laiko skaičiavimo, auditoriaus padėjėjų praktikos įvertinimo tvarką, auditoriaus padėjėjų mokymo ir kitus auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo reikalavimus nustato Auditorių rūmai, suderinę raštu su Audito ir apskaitos tarnyba. 11 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai 1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus rengia Auditorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 2. Auditorių rūmai, suderinę raštu su Audito ir apskaitos tarnyba: 1) tvirtina kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką; 2) nustato mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį. 3. Auditorių rūmai įvertina auditoriaus vardo siekiančio asmens prašymą ir priima sprendimą, ar leisti laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus. 4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Audito ir apskaitos tarnyba. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai. 5. Egzaminų komisija tvirtina: 1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas; 2) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis ir jų vertinimo metodiką; 3) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimus. 6. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų sąrašą, į kurį įtraukia šio straipsnio 8 dalyje išvardytas sritis, Auditorių rūmų teikimu tvirtina Audito ir apskaitos tarnyba. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos patvirtintas programas rengia Auditorių rūmai. 7. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai turi būti organizuoti taip, kad juos išlaikę asmenys turėtų reikiamų teorinių žinių, reikalingų auditui atlikti, ir sugebėtų tas žinias pritaikyti atlikdami auditą. 8. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios: 1) buhalterinės apskaitos teorijos ir principų; 2) finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų; 3) tarptautinių apskaitos standartų; 4) finansų analizės; 5) išlaidų ir valdymo apskaitos; 6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės; 7) audito ir profesinių įgūdžių; 8) auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų; 9) tarptautinių audito standartų; 10) profesinės etikos principų, tarp jų ir nepriklausomumo. 9. Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su auditu: 1) įmonių teisės, valdymo ir bankroto procedūrų; 2) mokesčių įstatymų; 3) civilinės ir komercinės teisės; 4) socialinės apsaugos ir darbo teisės; 5) informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų; 6) verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos; 7) matematikos ir statistikos; 8) įmonių finansų valdymo pagrindinių principų. 10. Auditoriaus vardo siekiančio asmens žinios iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino įvertinimas – „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“ arba „vidutiniškai“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju auditoriaus vardo siekiantis asmuo turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti žinių iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių programos aukštojoje mokykloje atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat įrodymus apie išlaikytus egzaminus. Sprendimą netikrinti žinių iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių priima Auditorių rūmai. 11. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas. 12. Asmenų, neišlaikiusių ir nesutikusių su kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimu, kurį tvirtina Egzaminų komisija, apeliacijas, taip pat skundus dėl Auditorių rūmų atsisakymo netikrinti žinių iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių nagrinėja Audito ir apskaitos tarnyba. 12 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo tvarka 1. Auditoriaus vardo siekiantis asmuo pateikia Auditorių rūmams prašymą suteikti auditoriaus vardą. Prašyme turi būti nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame įstatyme nurodytų priežasčių, dėl kurių jam negalėtų būti suteiktas auditoriaus vardas. 2. Auditorių rūmai, gavę prašymą ir visus dokumentus, kuriais įrodoma, kad auditoriaus vardo siekiantis asmuo atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą suteikti auditoriaus vardą ir raštu informuoja auditoriaus vardo siekiantį asmenį apie šį sprendimą ir galimybę duoti priesaiką. 3. Asmuo, prieš tapdamas auditoriumi, prisiekia Auditorių rūmų įgaliotam asmeniui šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (objektyvi) ir nepriklausomas (nepriklausoma), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto.“. 4. Asmeniui, davusiam auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiam, suteikiamas auditoriaus vardas, išduodamas auditoriaus pažymėjimas ir jis įtraukiamas į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Auditorių rūmai, raštu suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba. Auditorių rūmai apie išduotą auditoriaus pažymėjimą informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja suderinta tvarka. 13 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas 1. Auditorių rūmai savo sprendimu sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą: 1) šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju – iki bus pakartotinai išlaikytas (išlaikyti) nurodytas (nurodyti) egzaminas (egzaminai); 2) rašytiniu auditoriaus prašymu šio įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju; 3) auditoriui per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus duomenų, reikalingų šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam auditorių sąrašui tvarkyti, ir (arba) paaiškėjus, kad pateikti duomenys yra neteisingi; 4) auditoriui per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos atlikto audito kokybės peržiūros ir (arba) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto atlikto audito tyrimo; 5) rašytiniu auditoriaus prašymu. 2. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kelti profesinę kvalifikaciją. 3. Auditorių rūmai, sustabdę auditoriaus pažymėjimo galiojimą kuriuo nors iš šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytu pagrindu, nustato terminą, 4 punkte nurodytu pagrindu – suderintą su Audito ir apskaitos tarnyba, reikalingiems ir (arba) teisingiems duomenims pateikti arba sąlygoms sudaryti. 4. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas atnaujinamas Auditorių rūmų sprendimu, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir auditorius pateikia prašymą atnaujinti sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimą. 5. Apie Auditorių rūmų sprendimus sustabdyti, atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą auditorius informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Auditorių rūmai apie sustabdytą, atnaujintą auditoriaus pažymėjimo galiojimą informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja raštu suderinta tvarka. 14 straipsnis. Auditoriaus vardo netekimas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas 1. Auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų sprendimu: 1) šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju; 2) auditoriui pakartotinai neišlaikius šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto (nurodytų) egzamino (egzaminų) ilgiau kaip per 3 metus nuo tokio nurodymo davimo dienos; 3) auditoriui per šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepateikus Auditorių rūmams teisingų ir (arba) šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam auditorių sąrašui tvarkyti reikalingų duomenų; 4) auditoriui per šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos atlikto audito kokybės peržiūros ir (arba) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto atlikto audito tyrimo; 5) rašytiniu auditoriaus prašymu; 6) po auditoriaus vardo suteikimo paaiškėjus aplinkybėms, kurias žinant auditoriaus vardas nebūtų suteiktas; 7) jeigu auditorius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo; 8) auditorių pašalinus iš Auditorių rūmų narių. 2. Auditoriui netekus auditoriaus vardo, auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas ir auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo. Apie Auditorių rūmų sprendimą panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą auditorius informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Auditorių rūmai apie panaikintą auditoriaus pažymėjimo galiojimą informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja suderinta tvarka. 3. Auditoriui netekus auditoriaus vardo šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 5 punktą, nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytus žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų. 4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais auditoriaus vardo netenka asmenys, turintys kitų valstybių narių kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) suteiktą teisę atlikti auditą, apie tai Audito ir apskaitos tarnyba informuoja valstybių narių kompetentingą (kompetentingas) instituciją (institucijas), kuri (kurios) asmeniui suteikė teisę atlikti auditą, ir nurodo priežastis, dėl kurių asmuo neteko auditoriaus vardo. 5. Auditoriui mirus, jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas ir auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo. 15 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimas valstybių narių auditoriams, auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas, auditoriaus vardo netekimas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas 1. Audito ir apskaitos tarnyba nustato auditoriaus vardo suteikimo tvarką valstybių narių auditoriams, kuriems teisę atlikti auditą suteikė valstybės (valstybių) narės (narių) kompetentinga (kompetentingos) institucija (institucijos). 2. Valstybių narių auditoriams, kuriems teisę atlikti auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, auditoriaus vardas suteikiamas Audito ir apskaitos tarnybos sprendimu pateikus valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri pirmoji suteikė teisę atlikti auditą, išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti auditą valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir jam išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. 3. Žinių patikrinimo egzaminai nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš sričių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 ir 8 punktuose ir 9 dalies 1–4 punktuose. 4. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas valstybės narės auditoriui sustabdomas arba auditoriaus vardas atimamas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas tais pačiais pagrindais ir ta pačia tvarka, kuri numatyta auditoriams šio įstatymo 13 ir 14 straipsniuose, taip pat tuo atveju, jeigu valstybė (valstybės) narė (narės), kurios (kurių) kompetentinga (kompetentingos) institucija (institucijos) suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo arba panaikina šią teisę. Sprendimus dėl auditoriaus vardo sustabdymo ir panaikinimo priima Audito ir apskaitos tarnyba. 16 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimas valstybių ne narių auditoriams, auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas, auditoriaus vardo netekimas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas 1. Valstybės ne narės auditoriui taikomi visi šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyti reikalavimai, taip pat reikalavimas įrodyti, kad jis atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1–4 punktų reikalavimus, yra išlaikęs kvalifikacinius egzaminus iš sričių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, ir turi teorinių žinių iš šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatytų sričių. 2. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas valstybių ne narių auditoriams sustabdomas arba auditoriaus vardas atimamas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas tais pačiais pagrindais ir ta pačia tvarka, kuri numatyta auditoriams šio įstatymo 13 ir 14 straipsniuose, taip pat tuo atveju, jeigu valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo arba panaikina šią teisę. Sprendimus dėl auditoriaus vardo sustabdymo ir panaikinimo priima Audito ir apskaitos tarnyba. KETVIRTASIS SKIRSNIS AUDITO ĮMONĖS ĮRAŠYMAS Į AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠĄ 17 straipsnis. Audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka 1. Įmonė gali pradėti audito veiklą tik tada, kai Auditorių rūmų sprendimu ji įrašoma į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių sąrašą gali būti įrašytos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir valstybių narių audito įmonės, įsteigusios Lietuvos Respublikoje filialus, ir kitos valstybių narių audito įmonės, pageidaujančios atlikti auditą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kad įmonė būtų įrašyta į audito įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai: 1) prašymas, kuriame turi būti nurodyta: įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefonas, įmonės dalyvių vardai, pavardės, adresai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės, pažymėjimų, kuriais įrodomas auditoriaus vardo suteikimas, numeriai ir kiti šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys, reikalingi įtraukti į audito įmonių sąrašą. Kai registruojama valstybės narės audito įmonė, turinti filialą Lietuvos Respublikoje, papildomai pateikiami duomenys apie valstybės narės auditorius ir filialą; 2) įstatų arba kito steigimo dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija. Kai registruojama valstybės narės audito įmonė, turinti filialą Lietuvos Respublikoje, papildomai pateikiami filialo nuostatų kopija ir duomenys apie audito įmonės įregistravimą toje valstybėje narėje; 3) dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Auditorių rūmai, gavę visus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir įsitikinę, kad įmonė atitinka šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsnių reikalavimus, sprendimą dėl audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą priima per 20 darbo dienų nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, pateikimo dienos. Auditorių rūmai išsiunčia įmonei, siekiančiai būti įrašytai į audito įmonių sąrašą, priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Auditorių rūmai apie priimtą sprendimą informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja raštu suderinta tvarka. 4. Priėmę sprendimą įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą, Auditorių rūmai per 2 darbo dienas įrašo įmonę į audito įmonių sąrašą. Įrašę įmonę į audito įmonių sąrašą, Auditorių rūmai išduoda įmonei tai patvirtinantį pažymėjimą. 5. Valstybių narių audito įmonės, neturinčios Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų, į audito įmonių sąrašą įrašomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais. 18 straipsnis. Audito įmonės 1. Audito įmonės gali būti šių teisinių formų: 1) individualios įmonės; 2) tikrosios ūkinės bendrijos; 3) komanditinės ūkinės bendrijos; 4) uždarosios akcinės bendrovės. 2. Individualios audito įmonės savininkas turi būti auditorius. 3. Ne mažiau kaip 3/4 audito tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių turi būti auditoriai, valstybių narių auditoriai, audito įmonės ir (arba) valstybių narių audito įmonės. 4. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkais gali būti: 1) auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai; 2) audito įmonės ir (arba) valstybių narių audito įmonės; 3) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, nenurodyti šios dalies 1 ir 2 punktuose. 5. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, nurodytiems šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, turi priklausyti ne mažiau kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę. 6. Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius. 7. Jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra sudaroma valdyba, daugiau kaip 1/2 valdybos narių turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai. Jei valdyba sudaryta iš dviejų narių, vienas iš jų turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius. 8. Valstybės narės audito įmonei netaikomi šio straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl teisinių formų, tačiau jai mutatis mutandis taikomi kiti šio straipsnio reikalavimai. 19 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija 1. Audito įmonė turi būti nepriekaištingos reputacijos. 2. Audito įmonė laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu: 1) šios įmonės dalyviai ir šioje įmonėje dirbantys auditoriai laikomi nepriekaištingos reputacijos; 2) ji nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn arba jos patronuojanti įmonė nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn. 20 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas 1. Audito įmonė privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės ir (arba) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2. Metinė mažiausia bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant auditą kitose, t. y. šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenurodytose, įstaigose, organizacijose ir įmonėse. Draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Metinė mažiausia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt vienam draudžiamajam įvykiui. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant auditą įmonėse, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliktas auditas, išskyrus viešojo intereso įmonių auditą. Draudimo sutartis sudaroma Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia ir, suderinusi su Audito ir apskaitos tarnyba, patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. 4. Kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant auditą viešojo intereso įmonėse, metinė mažiausia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 200 000 Lt vienam draudžiamajam įvykiui. Draudimo sutartis sudaroma Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia ir, suderinusi su Audito ir apskaitos tarnyba, patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. 5. Audito įmonė privalo draustis civilinės atsakomybės draudimu visą audito veiklos laikotarpį. 21 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas 1. Auditorių rūmai sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą savo sprendimu šiais atvejais: 1) jei audito įmonė per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikė Auditorių rūmams šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų duomenų ir (arba) šio įstatymo 30 straipsnio 6 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėjo, kad pateikti neteisingi duomenys; 2) jei audito įmonė per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą laiku nesumokėjo šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalyse nustatytų audito įmonės atskaitymų; 3) jei audito įmonė per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nesudarė sąlygų atlikti šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos atlikto audito kokybės peržiūros ir (arba) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto atlikto audito tyrimo; 4) rašytiniu audito įmonės dalyvio (dalyvių) ir (arba) vadovo prašymu, jei daugiau kaip pusę audito įmonės akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, turinčių akcininkų arba daugiau kaip pusė tikrųjų narių sutinka, kad audito įmonės pažymėjimo galiojimas būtų sustabdytas jų prašomam laikotarpiui. 2. Auditorių rūmai, sustabdę audito įmonės pažymėjimo galiojimą kuriuo nors iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytu pagrindu, nustato terminą, per kurį audito įmonė privalo pateikti reikalingus ir (arba) teisingus duomenis, sumokėti atskaitymus arba sudaryti sąlygas atlikto audito kokybės peržiūroms arba atlikto audito tyrimams atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju nustatytas terminas suderinamas su Audito ir apskaitos tarnyba. 3. Audito įmonei, kuriai audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, panaikinus priežastis, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, pateikus rašytinį prašymą Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas. Audito įmonei, kuriai audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, pateikus rašytinį prašymą, jei daugiau kaip pusę audito įmonės akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, turinčių akcininkų arba daugiau kaip pusė tikrųjų narių sutinka, kad audito įmonės pažymėjimo galiojimas būtų atnaujintas, Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas. 4. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina audito įmonės teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu. Jei audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas audito įmonei atliekant auditą, audito įmonė nedelsdama apie tai turi pranešti audituojamai įmonei ir užsakovui. 5. Apie Auditorių rūmų sprendimą sustabdyti, atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą audito įmonė informuojama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Auditorių rūmai apie sustabdytą, atnaujintą audito įmonės pažymėjimo galiojimą informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja raštu suderinta tvarka. 22 straipsnis. Audito įmonės išbraukimas iš audito įmonių sąrašo 1. Audito įmonė netenka audito įmonės pažymėjimo ir yra išbraukiama iš audito įmonių sąrašo Auditorių rūmų sprendimu: 1) jei audito įmonės dalyvis (dalyviai) ir (arba) vadovas pateikė rašytinį prašymą išbraukti ją iš audito įmonių sąrašo ir daugiau kaip pusę audito įmonės akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, turinčių akcininkų arba daugiau kaip pusė tikrųjų narių su tuo sutinka, taip pat jei valstybės narės audito įmonės filialas Lietuvos Respublikoje likviduojamas; 2) jei ji nebeatitinka kurio nors iš šio įstatymo 18, 19 arba 20 straipsnio reikalavimų; 3) jei ji paskelbta bankrutuojančia arba likviduojama; 4) šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju; 5) jei ji per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė Auditorių rūmams reikalingų ir (arba) teisingų duomenų, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnyje, ir informacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 30 straipsnio 6 punkte, ar nesumokėjo atskaitymų, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalyse; 6) jei ji per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudarė sąlygų atlikti šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos atlikto audito kokybės peržiūros ir (arba) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto atlikto audito tyrimo. 2. Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje nustatyto sprendimo priėmimo dienos. Išbraukus audito įmonę iš audito įmonių sąrašo, ji netenka audito įmonės pažymėjimo. Apie Auditorių rūmų sprendimą panaikinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir išbraukimą iš audito įmonių sąrašo audito įmonė informuojama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Auditorių rūmai apie panaikintą audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir išbraukimą iš audito įmonių sąrašo informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja suderinta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju audito įmonė per 3 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos turi baigti vykdyti, pakeisti arba nutraukti sutartis dėl audito atlikimo, sudarytas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Šiuo atveju audito įmonė laikoma išbraukta iš audito įmonių sąrašo kitą dieną po 3 mėnesių nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos laikotarpio pabaigos. 4. Šio straipsnio 1 dalies 4, 5 arba 6 punkte nurodytu atveju iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė kreiptis į Auditorių rūmus dėl pakartotinio audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo audito įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo dienos. Dėl kitų priežasčių išbraukta iš audito įmonių sąrašo audito įmonė į audito įmonių sąrašą gali būti pakartotinai įtraukta šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo. 5. Kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais iš sąrašo išbraukiama valstybės narės audito įmonė, apie tai Audito ir apskaitos tarnyba informuoja valstybės (valstybių) narės (narių) kompetentingą (kompetentingas) instituciją (institucijas), kuri (kurios) įmonei suteikė teisę atlikti auditą, ir nurodo priežastis, dėl kurių įmonė išbraukta iš audito įmonių sąrašo. PENKTASIS SKIRSNIS AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠAI 23 straipsnis. Auditorių sąrašas 1. Auditorių rūmai auditoriaus vardą gavusius asmenis ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus valstybių ne narių auditorius įrašo į auditorių sąrašą. 2. Auditorių sąraše turi būti kaupiami duomenys apie auditorių: 1) vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris; 2) audito įmonės (įmonių) ir kitos įmonės (įmonių), kurioje (kuriose) dirba auditorius, pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės pažymėjimo numeris (numeriai), buveinės adresas, telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris ir interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas; 3) jei auditorius yra audito įmonės (įmonių) dalyvis, – audito įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės pažymėjimo numeris (numeriai), buveinės adresas, telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris ir interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas; 4) jei auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia ir dokumento, kuriuo įforminamas Auditorių rūmų sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, numeris ir data; 5) jei valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos institucijos užregistravo jį kaip valstybės narės auditorių arba kaip valstybės ne narės auditorių, – užregistravusios institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai) ir kita informacija apie tokį registravimą; 6) galiojančios drausminės nuobaudos, išskyrus šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą. 3. Auditorius turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje pateikiamų duomenų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Auditoriaus pateikiama informacija turi būti jo pasirašyta asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Auditorių rūmai, pasikeitus duomenims, auditorių sąrašo duomenis nedelsdami pakeičia. 5. Valstybės ne narės auditoriai, atlikę valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų, teikiamų teisės aktų nustatyta tvarka, auditą, prieš pateikdami tas finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą. Valstybės ne narės auditoriai į auditorių sąrašą įrašomi kaip valstybės ne narės auditoriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 6. Auditorių rūmai, suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarką. 24 straipsnis Audito įmonių sąrašas 1. Auditorių rūmai į audito įmonių sąrašą įrašo įmones, kurioms išduotas audito įmonės pažymėjimas, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybių ne narių audito įmones. 2. Audito įmonių sąraše kaupiami šie duomenys apie audito įmonę: 1) įmonės pavadinimas, buveinės adresas, kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris; 2) audito įmonės teisinė forma; 3) telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris, interneto svetainės (jei ji yra) adresas ir kiti ryšiams palaikyti reikalingi duomenys; 4) auditorių, dirbančių audito įmonėje, atskirai nurodant auditorių ir kitų audito įmonės darbuotojų, kurie yra audito įmonės dalyviai (toliau – partneriai), vardai, pavardės ir auditoriaus pažymėjimų numeriai, kai audito įmonės darbuotojai yra auditoriai; 5) dalyvių vardai, pavardės, adresai, o jei savininkai arba dalyviai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinių adresai; 6) valdymo organų ir priežiūros organų (jeigu jie sudaryti) narių vardai, pavardės ir adresai, o jei priežiūros organo nariai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinių adresai; 7) jei audito įmonė priklauso audito tinklui, – kitų audito tinklui priklausančių įmonių pavadinimai, adresai arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; jei audito įmonę su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) sieja bendri dalyviai, kontrolė arba vadovai, – tų įmonių pavadinimai, adresai arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; 8) jei audito įmonė turi filialų ir atstovybių, – jų pavadinimai ir adresai; 9) jei audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia ir dokumento, kuriuo įforminamas Auditorių rūmų sprendimas sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, numeris ir data; 10) jei audito įmonę kitos valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentinga institucija užregistravo kaip kitos valstybės narės audito įmonę arba kaip valstybės ne narės audito įmonę, – visa su tuo susijusi informacija, tarp jų ir užregistravusios kompetentingos institucijos pavadinimas; 11) galiojančios drausminės nuobaudos. 3. Audito įmonė turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje pateikiamų duomenų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose nurodytą informaciją, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Audito įmonės teikiama informacija turi būti pasirašyta audito įmonės savininko arba dalyvių ir (arba) vadovo asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Auditorių rūmai, pasikeitus duomenims, Audito įmonių sąrašo duomenis nedelsdami pakeičia. 5. Valstybės ne narės audito įmonės, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų, teikiamų teisės aktų nustatyta tvarka, auditą, prieš pateikdamos tas finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą. Valstybės ne narės audito įmonės įrašomos į audito įmonių sąrašą kaip valstybės ne narės audito įmonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 6. Auditorių rūmai, suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarką. 25 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų skelbimas 1. Auditorių ir audito įmonių sąrašai nuolat keičiami ir skelbiami Auditorių rūmų interneto svetainėj e teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami lietuvių kalba. 3. Auditorių ir audito įmonių sąraše turi būti nurodyta kompetentingų institucijų – Audito ir apskaitos tarnybos ir Auditorių rūmų – pavadinimai ir adresai, taip pat institucijų funkcijos. 26 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNIS AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ. AUDITORIAUS IŠVADA 27 straipsnis. Auditorių teisės, pareigos ir atsakomybė atliekant auditą 1. Auditą gali atlikti tik auditorius ir tik jeigu jis yra individualios audito įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba dirba audito įmonėje. 2. Auditorius, atlikdamas auditą, turi šias teises: 1) pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į audito atlikimo metodiką, pasirinkti audito atlikimo procedūras; 2) gauti iš audituojamos įmonės reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa sukaupta informacija; 3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi auditui atlikti; 4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu; 5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti auditą; 6) kitas teises, numatytas tarptautiniuose audito standartuose ir audito sutartyje. 3. Auditorius privalo: 1) atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, tarptautiniais audito standartais; 2) laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų; 3) atlikęs auditą, pateikti auditoriaus išvadą. 4. Už apgaulingos auditoriaus išvados pateikimą auditorius atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Kitos auditoriaus pareigos 1. Auditorius privalo nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitus einančius trejus metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą). 2. Auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų turinio reikalavimus (privalomų valandų paskirstymo pagal temas ir t. t.) nustato Auditorių rūmai, suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba. Auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti organizuoti taip, kad užtikrintų auditoriaus teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje stiprinimą pagal programas, Auditorių rūmų parengtas ir raštu suderintas su Audito ir apskaitos tarnyba. 3. Audito ir apskaitos tarnyba prižiūri, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Auditorius, profesinę kvalifikaciją kėlęs ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išėjęs lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kreipiasi į Auditorių rūmus, kad šie kursai, jeigu jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas programas, būtų įskaityti į šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kursų valandų skaičių. Jeigu Auditorių rūmai priima neigiamą sprendimą, auditorius turi teisę pateikti skundą Audito ir apskaitos tarnybai, kurios priimtas sprendimas yra privalomas Auditorių rūmams. 4. Auditorius negali dirbti kito darbo ar eiti kitų mokamų pareigų, kurių atlikimas prieštarauja Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams. 29 straipsnis. Audito įmonių veikla, teisės ir atsakomybė atliekant auditą 1. Audito įmonė turi teisę verstis šia veikla: 1) atlikti auditą; 2) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas; 3) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams. 2. Auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. 3. Audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto. 4. Audito įmonės atsakomybė atliekant auditą nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Audito įmonė už audito atlikimą ir auditoriaus išvadą atsako teisės aktų ir pasirašytos audito sutarties nustatyta tvarka. 5. Jeigu audito įmonė audituoja konsoliduotąsias finansines ataskaitas, ji atsako už audito atlikimą ir auditoriaus išvadą, parengtą atlikus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. 6. Audito įmonė turi atlyginti dėl jos kaltės užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus nuostolius teisės aktų ir pasirašytos audito sutarties nustatyta tvarka. 7. Audito įmonė, atlyginusi užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus auditorius. 30 straipsnis. Audito įmonių pareigos Audito įmonė, atlikdama auditą, privalo: 1) sudariusi audito sutartį, paskirti auditą atliksiantį auditorių ir apie tai pranešti užsakovui; 2) audito rezultatus įforminti surašydama auditoriaus išvadą; 3) įformindama audito rezultatus valstybės ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus išvada privalo parengti audito ataskaitą, kuriai reikalavimus nustato Auditorių rūmai, suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba. Ji kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui; 4) jei audito įmonė audituoja konsoliduotąsias finansines ataskaitas, privalo peržiūrėti kitų auditorių, audito įmonių, valstybių narių auditorių ir (arba) valstybių narių audito įmonių, valstybių ne narių auditorių ir (arba) valstybių ne narių audito įmonių atlikto įmonių grupei priklausančių dukterinių įmonių finansinių ataskaitų audito, susijusio su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, darbą ir peržiūrų rezultatus įforminti dokumentuose; 5) jei šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju dukterinių įmonių finansinių ataskaitų auditą atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ir (arba) valstybės ne narės audito įmonė (įmonės) ir su tos valstybės ne narės kompetentinga institucija nėra nustatytas šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimas, audito įmonė, audituojanti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atsako už valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) ir (arba) audito įmonės (įmonių) dokumentų tinkamą pateikimą Audito ir apskaitos tarnybai, įskaitant darbo dokumentus, kurie yra svarbūs įmonių grupės auditui. Kad audito įmonė, audituojanti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, galėtų pateikti reikiamus dokumentus, ji pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su valstybės ne narės auditoriumi (auditoriais) ir (arba) audito įmone (įmonėmis), kad pareikalavus galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti dokumentus, arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Jei teisinės arba kitokios kliūtys neleidžia darbo dokumentų iš valstybės ne narės auditoriaus ir (arba) audito įmonės perduoti aud …