| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatus. Jis nustato šių parkų apsaugos, naudojimo ir veiklos organizavimo tvarką, siekiant išsaugoti vertingą kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
Ką jis reguliuoja

Regioninių parkų įsteigimo tikslus ir uždavinius.
Regioninių parkų teritorijos tvarkymą ir funkcines zonas.
Ūkinės, rekreacinės ir kitos veiklos apribojimus ir leidimų išdavimo tvarką.
Regioninių parkų veiklos organizavimą, finansavimą ir kontrolę.
Kam tai rūpi

Asmenims, gyvenantiems ar vykdantiems veiklą Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioniniuose parkuose ir Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.
Valstybės institucijoms ir savivaldybėms, atsakingoms už šių parkų valdymą ir priežiūrą.
Pagrindiniai punktai

Regioniniai parkai įsteigti siekiant išsaugoti vertingą kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
Parkų teritorija skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti parko uždaviniams, keisti kraštovaizdžio, teršti aplinkos ar pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Statybos ir rekonstravimo darbai leidžiami tik turint leidimą ir atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus bei kraštovaizdžio pobūdį.
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba, kuri turi teisę priimti sprendimus, privalomus visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, gamtos apsaugos fondų, pajamų iš parko veiklos ir savanoriškų įnašų.
Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys turi pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai ir gauti kompensacijas už sodybų priežiūrą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų įstatymuose ir šiuose nuostatuose.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
 N U T A R I M A S
 DĖL ASVEJOS, AUKŠTADVARIO, GRAŽUTĖS, KURTUVĖNŲ, LABANORO, NERIES, PAGRAMANČIO, SARTŲ REGIONINIŲ PARKŲ IR DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
m. gegužės 13 d. Nr. 568
 Vilnius
 Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 970 „Dėl Regioninių parkų bendrųjų nuostatų patvirtinimo ir šių parkų planavimo dokumentų rengimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 81-1527), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
 Patvirtinti Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatus (pridedama).
 MINISTRAS PIRMININKAS                                                      MINDAUGAS STANKEVIČIUS
 MIŠKŲ ŪKIO MINISTRAS                                                             ALBERTAS VASILIAUSKAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
 ASVEJOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
 BENDROSIOS NUOSTATOS 
Asvejos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingą ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
 REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Regioninio parko paskirtis yra:
1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Šakymo, Baluošų, Beržos, Vyriogalos, Žalktynės kraštovaizdžio, Purviniškių telmologinio, Asvejos, Žvernos hidrografinius kompleksus, Dubingių urbanistinį kompleksą su piliaviete, pilkapius, Alkos, Purviniškių kaimus ir kita;
2. išsaugoti Asvejos ežeryno ir jo aplinkos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Rytų Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
3. puoselėti kultūros palikimą bei regiono tradicijas;
4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
5. sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, reguliuoti ūkinę, rekreacinę ir kitą veiklą pagal regioninio parko planavimo schemą.
Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Nemenčinės miškų urėdijos.
Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
Regioninio parko tarnybai vadovauja Nemenčinės miškų urėdo pavaduotojas – Asvejos regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
2. suderinusi su Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
5. nustato kartu su Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
7. derina Nemenčinės ir Utenos miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms metinę ataskaitą apie regioninio parko veiklą ir būklę.
Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Nemenčinės ir Utenos miškų urėdijos.
Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijų, Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijos, Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
Valstybės valdymo institucijos, svarstydamos klausimus, susijusius su regioninio parko interesais, privalo apie tai informuoti regioninio parko tarnybą.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
2. Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
3. Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
4. valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos;
5. pajamos iš parko rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos;
6. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kiti finansiniai ištekliai.
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams ir objektams atkurti pagal tikslines programas;
4. mokslinių tyrimų programoms vykdyti;
5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
6. būtinoms regioninio parko funkcijoms vykdyti.
Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
1. regioninio parko informacinei, švietimo ir auklėjimo veiklai organizuoti;
2. regioninio parko pažintiniam turizmui plėtoti ir jo vertybėms populiarinti;
3. tradicinėms šventėms ir kitiems renginiams organizuoti;
4. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
5. kitoms priemonėms vykdyti.
Valstybinio, taip pat Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
1. moksliniams aplinkosaugos tyrimams ir priemonėms vykdyti;
2. gamtos ir kultūros kompleksams bei objektams atkurti pagal tikslines programas.
Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
2. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
4. regioninio parko ūkinei veiklai plėtoti, regioninio parko tarnybai išlaikyti, kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
 JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
 PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
1. pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai;
2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
3. įsigyti medienos ir jos gaminių saugomų bei eksponuojamų sodybų, pastatų, taip pat kitų objektų remontui lengvatinėmis sąlygomis, kai yra ribojama ūkinė veikla.
Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
 AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Aukštadvario regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
 REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Regioninio parko paskirtis yra:
1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Mergiškių, Bagdanonių, Saloviškių, Spindžiaus, Verknės, Vilkokšnio kraštovaizdžio, Antakmenių, Tabaliukų, Verknės aukštupio, Verniejaus hidrografinius kompleksus, Skrebio botaninį kompleksą, Tabaliukų hidrokompleksą, Amerikos lobą, Velnio duobę, Gedanonių kalną ir kita;
2. išsaugoti unikalų, pilną kraštovaizdžio urbanistinių vertybių Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą, parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškinės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius;
3. išsaugoti Verknės ir Strėvos upių aukštupių bei jų aplinkos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą pietryčių Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
4. puoselėti kultūros palikimą bei regiono tradicijas;
5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6. sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, reguliuoti ūkinę, rekreacinę ir kitą veiklą pagal regioninio parko planavimo schemą.
Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Trakų miškų urėdijos.
Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
Regioninio parko tarnybai vadovauja Trakų miškų urėdo pavaduotojas – Aukštadvario regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
2. suderinusi su Trakų rajono savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
5. nustato kartu su Trakų rajono savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
7. derina Trakų miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai ir Trakų rajono savivaldybei metinę ataskaitą apie regioninio parko veiklą ir būklę.
Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Trakų miškų urėdija.
Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, Trakų rajono savivaldybės ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vilniaus apskrities valdytojo administracija, Trakų rajono savivaldybė, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
Valstybės valdymo institucijos, svarstydamos klausimus, susijusius su regioninio parko interesais, privalo apie tai informuoti regioninio parko tarnybą.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Trakų rajono savivaldybe ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
2. Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšos;
3. Trakų rajono savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos;
4. valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos;
5. pajamos iš parko rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos;
6. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kiti finansiniai ištekliai.
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams ir objektams atkurti pagal tikslines programas;
4. mokslinių tyrimų programoms vykdyti;
5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
6. būtinoms regioninio parko funkcijoms vykdyti.
Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
1. regioninio parko informacinei, švietimo ir auklėjimo veiklai organizuoti;
2. regioninio parko pažintiniam turizmui plėtoti ir jo vertybėms populiarinti;
3. tradicinėms šventėms ir kitiems renginiams organizuoti;
4. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
5. kitoms priemonėms vykdyti.
Valstybinio, taip pat Trakų rajono savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
1. moksliniams aplinkosaugos tyrimams ir priemonėms vykdyti;
2. gamtos ir kultūros kompleksams bei objektams atkurti pagal tikslines programas.
Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
2. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
4. regioninio parko ūkinei veiklai plėtoti, regioninio parko tarnybai išlaikyti, kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
 JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
 PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
1. pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai;
2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
3. įsigyti medienos ir jos gaminių saugomų bei eksponuojamų sodybų, pastatų, taip pat kitų objektų remontui lengvatinėmis sąlygomis, kai yra ribojama ūkinė veikla.
Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
 GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Gražutės regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
 REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Regioninio parko paskirtis yra:
1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Švento, Dumblynės, Gražutės, Ligajų, Šavašos ir Veprio kraštovaizdžio, Beržinio, Palšinės ir Tetervinio telmologinius, Antalieptės jūros, Juodabraščio, Šventosios ir Zalvo hidrografinius kompleksus, Degučių botaninį kompleksą, Salako urbanistinį kompleksą bei parko piliakalnius ir pilkapius;
2. išsaugoti Šventosios upės aukštupio gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą šiaurės rytų Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
3. puoselėti kultūros palikimą bei regiono tradicijas;
4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
5. sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, reguliuoti ūkinę, rekreacinę ir kitą veiklą pagal regioninio parko planavimo schemą.
Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Zarasų miškų urėdijos.
Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
Regioninio parko tarnybai vadovauja Zarasų miškų urėdo pavaduotojas – Gražutės regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
2. suderinusi su Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
5. nustato kartu su Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
7. derina Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėms metinę ataskaitą apie regioninio parko veiklą ir būklę.
Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijos.
Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos apskrities valdytojo administracijos, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos apskrities valdytojo administracija, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
Valstybės valdymo institucijos, svarstydamos klausimus, susijusius su regioninio parko interesais, privalo apie tai informuoti regioninio parko tarnybą.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
2. Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
3. Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
4. valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos;
5. pajamos iš parko rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos;
6. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kiti finansiniai ištekliai.
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams ir objektams atkurti pagal tikslines programas;
4. mokslinių tyrimų programoms vykdyti;
5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
6. būtinoms regioninio parko funkcijoms vykdyti.
Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
1. regioninio parko informacinei, švietimo ir auklėjimo veiklai organizuoti;
2. regioninio parko pažintiniam turizmui plėtoti ir jo vertybėms populiarinti;
3. tradicinėms šventėms ir kitiems renginiams organizuoti;
4. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
5. kitoms priemonėms vykdyti.
Valstybinio, taip pat Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
1. moksliniams aplinkosaugos tyrimams ir priemonėms vykdyti;
2. gamtos ir kultūros kompleksams bei objektams atkurti pagal tikslines programas.
Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
2. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
4. regioninio parko ūkinei veiklai plėtoti, regioninio parko tarnybai išlaikyti, kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
 JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
 PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
1. pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai;
2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
3. įsigyti medienos ir jos gaminių saugomų bei eksponuojamų sodybų, pastatų, taip pat kitų objektų remontui lengvatinėmis sąlygomis, kai yra ribojama ūkinė veikla.
Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
 KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Kurtuvėnų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
 REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Regioninio parko paskirtis yra:
1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Pagėluvio, Raudos, Ilgos, Raudsparnės, Girnikų, Svilės, Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinio, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Vainagių, Pustlaukio, Targių geomorfologinius, Ventos perkasos hidrografinį, Padubysių, Pabijočių botaninius-zoologinius kompleksus;
2. išsaugoti Ventos – Dubysos perkaso hidrosistemos ir priklausinių liekanas, esančias gamtiškai savitame ledyno senslėnyje tarp aukštumų, skiriančių Ventos ir Dubysos upių aukštupius, Kurtuvėnų bažnyčią, dvarą, V. Putvinskio memorialinę sodybą, Vainagių, Galvydiškės, Pavėžupio (Gaidžiapilio), Kurtuvėnų piliakalnius ir kita;
3. išsaugoti Ventos ir Dubysos upių aukštupių ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
4. puoselėti kultūros palikimą bei regiono tradicijas;
5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6. sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, reguliuoti ūkinę, rekreacinę ir kitą veiklą pagal regioninio parko planavimo schemą.
Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (draustiniai), apsauginę, rekracinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Šiaulių miškų urėdijos.
Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
Regioninio parko tarnybai vadovauja Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas – Kurtuvėnų regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
2. suderinusi su Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
5. nustato kartu su Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
7. derina Šiaulių miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybėms metinę ataskaitą apie regioninio parko veiklą ir būklę.
Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Šiaulių miškų urėdija.
Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Šiaulių apskrities valdytojo administracijos, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Šiaulių apskrities valdytojo administracija, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
Valstybės valdymo institucijos, svarstydamos klausimus, susijusius su regioninio parko interesais, privalo apie tai informuoti regioninio parko tarnybą.
 Parko tarnyba, priimdama sprendimus, liečiančius atitinkamos savivaldybės interesus, privalo apie juos informuoti savivaldybę.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
2. Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių biudžetų lėšos;
3. Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
4. valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos;
5. pajamos iš parko rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos;
6. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai ir kiti finansiniai ištekliai.
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams ir objektams atkurti pagal tikslines programas;
4. mokslinių tyrimų programoms vykdyti;
5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
6. būtinoms regioninio parko funkcijoms vykdyti.
Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
1. regioninio parko informacinei, švietimo ir auklėjimo veiklai organizuoti;
2. regioninio parko pažintiniam turizmui plėtoti ir jo vertybėms populiarinti;
3. tradicinėms šventėms ir kitiems renginiams organizuoti;
4. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
5. kitoms priemonėms vykdyti.
Valstybinio, taip pat Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
1. moksliniams aplinkosaugos tyrimams ir priemonėms vykdyti;
2. gamtos ir kultūros kompleksams bei objektams atkurti pagal tikslines programas.
Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
2. teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos darbams organizuoti;
3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
4. regioninio parko ūkinei veiklai plėtoti, regioninio parko tarnybai išlaikyti, kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
 JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
 PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
1. pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai;
2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
3. įsigyti medienos ir jos gaminių saugomų bei eksponuojamų sodybų, pastatų, taip pat kitų objektų remontui lengvatinėmis sąlygomis, kai yra ribojama ūkinė veikla.
Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
 LABANORO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Labanoro regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
 REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Regioninio parko paskirtis yra:
1. išsaugoti ypač vertingus gamtiniu ir kultūriniu požiūriais Girutiškio, Kiauneliškio, Želvos, Alnio, Indrajos, Peršokšnos, Kertojų, Lakajų kraštovaizdžio, Vadokšno, Alsuodžio, Urkio, Tramio, Krakinio, Snieginio, Ešerinio telmologinius, Stirnių, Aiseto, Serlediškio, Birutės salos, Rašios, Siaurių, Luknelių, Lakajos hidrografinius, Mekšrinio, Kanio raisto ir Baranavos botaninius-zoologinius kompleksus, Labanoro urbanistinį kompleksą, Šnieriškių etnokultūrinį kompleksą, pilkapius ir kita;
2. išsaugoti Rytų Aukštaitijai būdingus miškus su retų rūšių augalais ir gyvūnais;
3. puoselėti kultūros palikimą bei regiono tradicijas;
4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
5. sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, reguliuoti ūkinę, rekreacinę ir kitą veiklą pagal regioninio parko planavimo schemą.
Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
 REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Švenčionėlių miškų urėdijos.
Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
Regioninio parko tarnybai vadovauja Švenčionėlių miškų urėdo pavaduotojas – Labanoro regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
2. suderinusi su Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų;
4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
5. nustato kartu su Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
7. derina Švenčionėlių ir Utenos miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybėms metinę ataskaitą apie regioninio parko veiklą ir būklę.
Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Švenčionėlių ir Utenos miškų urėdijos.
Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijų, Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijos, Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
Valstybės valdymo institucijos, s …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.