📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2001 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO NR. 70 „DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-405
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 70 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2005, Nr. 104-3849) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 61-2771) 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), 58 punktu,
Tvirtinu Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles (pridedama)“.
FINANSŲ MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-405
redakcija)
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos sąskaitas ir ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių registravimą šiose sąskaitose.
2. Taisyklėse pateiktas Pavyzdinis sąskaitų planas (priedas). Biudžetinės įstaigos sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
3. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos sąskaitos, nurodytos Pavyzdinio sąskaitų plano I–XII skyriuose, kartu su savivaldybių biudžetų apskaitos sąskaitomis, nurodytomis Pavyzdinio sąskaitų plano XIII skyriuje, gali būti naudojamos individualiam savivaldybės biudžeto buhalterinės apskaitos sąskaitų planui sudaryti.
4. Biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą (toliau vadinama – apskaita) tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d įsakymu Nr. 1K-170 (Žin., 2005, Nr. 67-2431), bei kitais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdamos į veiklos ypatumus, prireikus gali rengti nurodymus dėl šių taisyklių atskirų nuostatų taikymo savo sistemos įstaigose, suderinusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
6. Biudžetinės įstaigos kitų lėšų apskaitą tvarko pagal šias taisykles atskirai nuo biudžeto asignavimų apskaitos. Biudžetinės įstaigos, kurios yra Lietuvos valstybės rezervo tvarkytojai, šio rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių apskaitą tvarko atskirai nuo biudžeto lėšų kitoms reikmėms apskaitos. Finansinę atskaitomybę biudžetinės įstaigos sudaro pagal visų lėšų gavimo ir panaudojimo apskaitos duomenis.
7. Biudžetinės įstaigos, kurios vykdo ekonominę veiklą ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, šiai veiklai vykdyti įsigytą turtą bei paslaugas turto ir išlaidų sąskaitose registruoja be pridėtinės vertės mokesčio, jeigu pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) pridėtinės vertės mokestis traukiamas į atskaitą.
8. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, daro dvejybinį įrašą.
9. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių biudžetinė įstaiga pasirenka pagal savo poreikius, atsižvelgdama į šių taisyklių reikalavimus, ir juos tvarko pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.
10. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitos registruose susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Sąskaitų likučiai ataskaitinių metų pradžioje turi atitikti praėjusių metų atitinkamų sąskaitų likučius metų pabaigoje.
11. Savivaldybių biudžetinės įstaigos apskaitos registruose turi tvarkyti kasinių išlaidų apskaitą pagal kiekvieną iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų atliekamą (perduotą savivaldybei) funkciją ir mokinio krepšelį.
12. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.
13. Biudžetinės įstaigos inventorizuoja buhalterinių sąskaitų likučius pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2004, Nr. 109-4084).
14. Buhalterinės apskaitos tarnybų vadovai (toliau vadinama – apskaitos tvarkytojai) savo darbe vadovaujasi Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170, ir kitais su jų veikla susijusiais teisės aktais.
II. ILGALAIKIS TURTAS
15. Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ skirta biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitai.
16. Nematerialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus tikintis gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybę teikti viešąsias paslaugas), parduoti nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir apriboti teisę kitiems juo naudotis.
17. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas) ir kurio įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 54-1492) turi būti ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą vertę.
Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“
18. Į ilgalaikio turto sąskaitą įtraukiama:
18.1. nematerialusis turtas;
18.2. ilgalaikis materialusis turtas;
18.3. ilgalaikis materialusis turtas nepriklausomai nuo įsigijimo vertės – žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, vertybės ir kt.
19. Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ skirstoma į sąskaitas:
19.1. 010 „Nematerialusis turtas“;
19.2. 011 „Žemė ir žemės ištekliai“;
19.3. 012 „Pastatai“;
19.4. 013 „Kiti statiniai“;
19.5. 014 „Kompiuterinė ir organizacinė technika“;
19.6. 015 „Transporto priemonės“;
19.7. 016 „Kitos mašinos ir įrenginiai“;
19.8. 017 „Kultūros vertybės“;
19.9. 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“;
19.10. 019 „Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas“.
20. Sąskaita 010 „Nematerialusis turtas“. Nematerialiajam turtui biudžetinėje įstaigoje priskiriama: plėtros darbai, programinė įranga, licencijos, literatūros ir mokslo kūrinių, detaliųjų ir specialiųjų planų, žemėlapių originalai ir kt. Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui, kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t. y. nepripažįstama atskiru nematerialiojo turto vienetu. Nematerialusis turtas gali būti pripažintas tik tada, jeigu jo įsigijimo išlaidas galima patikimai atskirti nuo išlaidų kitoms reikmėms.
21. Apskaitos, nusidėvėjimo skaičiavimo ir atskaitomybės sudarymo tikslais nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto sąskaitas, nurodytas šių taisyklių 17 punkte, biudžetinė įstaiga gali smulkinti pagal savo poreikius. Pagrindinės ilgalaikio materialiojo turto grupės turėtų būti:
21.1. sąskaita 011 „Žemė ir žemės ištekliai“. Ši sąskaita gali būti smulkinama į sąskaitas:
21.1.1. žemė. Į šią sąskaitą įtraukiami žemės (dirvožemio ir paviršinio vandens) plotai. Neinventorinių žemės gerinimo darbų, kurių poveikis žemei ne ilgesnis nei vieneri metai (žemės kalkinimas, melioracijos griovių šienavimas, akmenų surinkimas ir kt.), atlikimo išlaidos nepripažįstamos turto įsigijimu;
21.1.2. žemės gelmių ištekliai;
21.1.3. kitas gamtoje atsirandantis turtas;
21.2. sąskaita 012 „Pastatai“. Į šią sąskaitą įtraukiami stogais dengti statiniai, kuriuose yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Į šią sąskaitą įtraukiamos patalpos ir butai, įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą kaip atskiri turto vienetai, apibrėžti šių taisyklių 22 punkte. Patalpa – pastato dalis, turinti aiškią funkcinę paskirtį (butai, kontoros ir pan.), atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Gyvenamosios patalpos name skirstomos į butus. Butas – pastato dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.2.1. gyvenamieji pastatai. Šiai grupei priskiriami gyventi pritaikyti pastatai, kuriuose daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;
21.2.2. negyvenamieji pastatai – pastatai, išskyrus gyvenamuosius;
21.3. sąskaita 013 „Kiti statiniai“. Į šią sąskaitą įtraukiami statiniai, kurie nėra pastatai. Sąskaita gali būti smulkinama:
21.3.1. infrastruktūros statiniai: keliai, gatvės, geležinkeliai, lėktuvų kilimo ir nusileidimo takai, tiltai, keltuvai, tuneliai, vamzdynai, ryšių (išskyrus kompiuterinius tinklus) ir elektros energijos perdavimo tinklai;
21.3.2. kiti statiniai: vandens siurblinės, statiniai, skirti sportui (stadionai, atviri baseinai), garažai, tvoros, aptvarai, istoriniai paminklai ir kt.;
21.4. sąskaita 014 „Kompiuterinė ir organizacinė technika“. Sąskaita gali būti smulkinama:
21.4.1. kompiuterinė technika: kompiuteriniai tinklai, kompiuteriai ir kita technika;
21.4.2. organizacinė technika: spausdintuvai, kopijuokliai, faksai, telefono stotys, telefono aparatai (įskaitant mobiliuosius) bei ryšio įranga;
21.5. sąskaita 015 „Transporto priemonės“. Į šią sąskaitą įtrauktos transporto priemonės žmonėms ir kroviniams pervežti grupuojamos į lengvuosius, krovininius automobilius, autobusus, lėktuvus, laivus ir t. t.;
21.6. sąskaita 016 „Kitos mašinos ir įrenginiai“. Į šią sąskaitą įtraukiama į sąskaitas 014 „Kompiuterinė ir organizacinė technika“ ir 015 „Transporto priemonės“ neįtrauktos mašinos ir įrenginiai, tačiau neįtraukiamos vidaus mašinos bei įrenginiai, kurie yra neatskiriama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei patalpų dalis. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.6.1. gamybinės mašinos ir įrenginiai: žemės ir miškų ūkio mašinos, staklės ir kiti mechanizmai;
21.6.2. ginkluotė ir karinė technika;
21.6.3. medicinos įranga;
21.6.4. baldai;
21.6.5. muzikos instrumentai;
21.6.6. sporto reikmenys;
21.6.7. kitas inventorius;
21.7. sąskaita 017 „Kultūros vertybės“. Ši sąskaita skirta kilnojamųjų kultūros vertybių nepriklausomai nuo įsigijimo vertės apskaitai. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.7.1. antikvariniai ir kiti meno kūriniai (antikvariniai daiktai, tapybos darbai ir skulptūros, pripažinti meno kūriniais);
21.7.2. kitos vertybės: juvelyriniai dirbiniai, vertingos kolekcijos ir kt.;
21.8. sąskaita 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.8.1. darbiniai bei produktyvieji gyvuliai ir kiti gyvūnai, sulaukę brandos amžiaus;
21.8.2. vaismedžiai ir kiti daugiamečiai sodiniai, pasiekę eksploatavimo amžių;
21.8.3. minkštasis inventorius (daiktas arba vienos paskirties daiktų komplektas vienam asmeniui), atitinkantis ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus. Minkštajam inventoriui priskiriama apranga, patalynė, avalynė, specialieji drabužiai;
21.8.4. kai kurie bibliotekos fondo egzemplioriai, kurių kiekvieno vertė ne mažesnė už ilgalaikio materialiojo turto vertę, nustatytą Vyriausybės;
21.8.5. kitas niekur kitur neįtrauktas ilgalaikis materialusis turtas;
21.9. sąskaita 019 „Nebaigta statyba ir kito ilgalaikio turto kūrimas“. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.9.1. nebaigta statyba ir kito ilgalaikio materialiojo turto kūrimas;
21.9.2. nematerialiojo turto kūrimas.
22. Ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo arba pasigaminimo savikaina (toliau vadinama – įsigijimo savikaina), kurią sudaro:
22.1. pirkto ilgalaikio turto – įsigijimo dokumentuose nurodyta vertė, atėmus nuolaidas ir pridėjus akcizus, muitus, kitus mokesčius (pridėtinės vertės mokestis neįskaitomas tik šių taisyklių 7 punkte nurodytu atveju), turto pristatymo ne įstaigos transportu, montavimo ir kitos tiesiogiai ilgalaikiam turtui priskirtinos išlaidos iki jo atidavimo naudoti;
22.2. iš kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos nustatyta tvarka perimto ilgalaikio turto – turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta įsigijimo vertė;
22.3. iš paramos teikėjo neatlygintinai gauto ilgalaikio turto – paramos teikėjo nurodyta vertė, o jeigu vertė nenurodyta, – biudžetinės įstaigos vadovo sudarytos komisijos nustatyta vertė;
22.4. biudžetinės įstaigos pastatyto arba pagaminto (sukurto) savo reikmėms ilgalaikio turto – faktinės jo statybos (įskaitant projektavimo) arba pagaminimo (sukūrimo) išlaidos.
23. Ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo darbai finansuojami iš sąmatoje numatytų lėšų turtui įsigyti ir kurti. Šių darbų atlikimo išlaidomis didinama ilgalaikio turto (objekto) įsigijimo savikaina. Rekonstravimo ir kapitalinio remonto sąvokos taikomos tik pastatų ir statinių esminiam pagerinimui apibūdinti.
24. Ilgalaikis materialusis turtas į apskaitą traukiamas turto vienetais pagal laikymo vietas. Atskiru ilgalaikio materialiojo turto vienetu laikomas daiktas su jo priklausiniais, skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, arba kompleksas iš konstruktyviai sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir kartu atliekančių bendras funkcijas.
25. Sąskaitoje 012 „Pastatai“ kaip turto vienetas nurodomas kiekvienas atskirai stovintis pastatas. Kai pastatai turi bendrą sieną, tačiau kiekvienas jų sudaro savarankišką konstruktyvią visumą, jie laikomi atskirais turto vienetais. Pastatui priskiriamos jo viduje įrengtos komunikacijos (šildymo, vandentiekio, dujų, elektros, ryšių, signalizacijos, ventiliacijos tinklai, liftai ir kt.). Kiemo aptvarai ir kiti pastatą papildantys statiniai nėra atskiri turto vienetai ir taip pat priskiriami pastatui. Tik tuo atveju, kai aptvarų ir kitų statinių negalima priskirti konkrečiam pastatui, jie laikomi savarankiškais turto vienetais.
26. Kiekvienam ilgalaikio turto vienetui, išskyrus patalynę, aprangą, avalynę, specialiuosius drabužius, taip pat ilgalaikį turtą, pagal atitinkamas programas įsigytą perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams, suteikiamas atskiras inventoriaus numeris, kuris nekeičiamas per visą turto vieneto buvimo biudžetinėje įstaigoje laiką. Inventoriaus numeris gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai keičiamos ilgalaikio turto apskaitos taisyklės arba nustatoma, kad turtas buvo klaidingai sunumeruotas. Jei turto vienetas susideda iš kelių elementų, sudarančių kartu su pagrindiniu visumą, kiekvienam jų suteikiamas tas pats inventoriaus numeris.
27. Nurašyto turto inventoriaus numeris negali būti suteiktas kitam turto vienetui, taip pat ir naujai įsigytam.
28. Pagal atitinkamas programas įsigyto perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams ilgalaikio turto apskaita tvarkoma atskirai.
29. Bibliotekų fondo apskaita tvarkoma pagal Bibliotekos fondo apsaugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2000 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 98 (Žin., 2000, Nr. 33-944).
30. Įsigijus ilgalaikį turtą, jo įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir kredituojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“ ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano skyrių „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ sąskaitos.
31. Neatlygintinai gavus ilgalaikį turtą, priėmimo akte nurodyta įsigijimo verte debetuojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir kredituojamos sąskaitos: 25 „Ilgalaikio turto fondas“ – to turto likutine verte ir 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“ – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma.
32. Atliktų statybos ir ilgalaikio turto kūrimo darbų verte pagal tarpinius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus debetuojama sąskaita 019 „Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas“ ir kredituojama sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojama sąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ arba kitos išlaidų sąskaitos (kai turto įsigijimas finansuojamas iš kitų šaltinių lėšų) ir kredituojamos sąskaitos 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“, 151 „Atsiskaitymai su programų vykdytojais“, 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ (kai statyba ir ilgalaikio turto kūrimo darbai atliekami rangos būdu) arba sąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ (kai statyba ir ilgalaikio turto kūrimo darbai atliekami ūkio būdu).
33. Pastatytų ir perduotų naudoti pagal pripažinimo tinkamais naudoti aktus statinių verte, taip pat pagaminto (sukurto) ilgalaikio turto įsigijimo arba pasigaminimo savikaina debetuojamos konkrečios 010-018 ilgalaikio turto sąskaitos ir kredituojama sąskaita 019 „Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas“.
34. Išsinuomotą ir gautą pagal panaudos sutartį arba įsigytą lizingo (finansinės nuomos) būdu iki tol, kol bus sumokėtas paskutinis įnašas, turtą nuomininkas arba panaudos gavėjas registruoja užbalansinėje sąskaitoje 001 „Išsinuomotas ilgalaikis turtas“. Sumokėtų tiekėjui dalinių įnašų už ilgalaikį turtą, įsigyjamą lizingo (finansinės nuomos) būdu, suma debetuojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos. Atlikus visus sutartyje numatytus mokėjimus, visa jų suma debetuojama atitinkama ilgalaikio turto sąskaita ir kredituojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“, kitu įrašu debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba sąskaita 21 „Kitos išlaidos“ ir kredituojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“.
35. Netinkamas ar nereikalingas ilgalaikis turtas nurašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 „Dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo išardymo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 90-3175) nustatyta tvarka.
36. Nurašant iš apskaitos ilgalaikį turtą, jo įsigijimo savikaina kredituojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir debetuojamos sąskaitos: 25 „Ilgalaikio turto fondas“ – to turto likutine verte bei 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ – sukaupta to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma.
37. Išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, gautos liekamosios medžiagos pajamuojamos verte, kurią nustato biudžetinės įstaigos vadovo sudaryta komisija, atsižvelgdama į rinkos vertę. Tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga liekamųjų medžiagų, gautų išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, nenaudoja savo reikmėms, jos turi būti realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 531 „Dėl nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 41-1428) nustatyta tvarka.
Sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“
38. Sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“ skirta biudžetinių įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos apskaitai tvarkyti. Ši sąskaita smulkinama į sąskaitas:
38.1. 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“;
38.2. 021 „Nematerialiojo turto amortizacija“.
39. Neskaičiuojamas nusidėvėjimas šio ilgalaikio turto:
39.1. žemės, žemės gelmių, vandenų, miškų, parkų, mokslo ir mokymo tikslams naudojamų kabinetų ir laboratorijų įrengimų, modelių ir vaizdinių priemonių, filmų ir bibliotekos fondų, scenos meno priemonių, kultūros vertybių, taip pat patalynės, uniformų, specialiųjų drabužių;
39.2. vykdant atitinkamas programas įsigyto ilgalaikio turto, perduotino naudoti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams;
39.3. ilgalaikio turto, negalimo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos;
39.4. nebaigto statyti arba kurti ilgalaikio turto.
40. Nustatant nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, atsižvelgiama į tikėtiną turto naudingo tarnavimo laiką, turto naudojimo aplinką, numatomą naudojimo intensyvumą, technologinio ir kitokio senėjimo greitį, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius naudingo tarnavimo laiką, kitas sąlygas. Reikšmingai pasikeitus šioms sąlygoms, nustatyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai gali būti keičiami.
41. Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto, išskyrus nurodytą šių taisyklių 42 punkte, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus nustato valstybės ir savivaldybių institucijos, neviršydamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1993 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 21-7-3294 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 95N (Žin, 1994, Nr. 56-1104), Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. gegužės 23-24 d. rašte Nr. 21-6-1245/38N (Žin., 1994, Nr. 41-751) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 21-06-2306/69N (Žin., 1994, Nr. 73-1382) nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.
42. Ribotos trukmės licencijų amortizacijos normatyvai atitinka sutartyse su jų davėjais nurodytą galiojimo laiką.
43. Atlikus esminį ilgalaikio turto pagerinimą, nenudėvėta ilgalaikio turto įsigijimo savikainos dalis, patikslinta esminio pagerinimo savikaina, nudėvima tolygiai per likusį pagerinto turto normatyvinį naudojimo laikotarpį arba per biudžetinės įstaigos vadovo sprendimu nustatytą patikslintą (pratęstą) naudojimo laikotarpį.
44. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas taikant tiesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį nusidėvėjimo (amortizacijos) per mėnesį suma apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nustatytą pagal šių taisyklių 22 punkto reikalavimus, padauginus iš mėnesio nusidėvėjimo procento ir sandaugą padalijus iš 100. Mėnesio nusidėvėjimo procentas nustatomas 100 procentų padalijus iš numatomo naudingo turto tarnavimo mėnesių skaičiaus (pagal patvirtintą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą metais).
45. Apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma debetuojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“ ir kredituojama sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“.
46. Sukauptas kiekvieno ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimas (amortizacija) neturi viršyti jo įsigijimo savikainos.
47. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (100 procentų apskaičiuotas nusidėvėjimas (amortizacija) negali būti nurašomas, jeigu jis dar tinkamas eksploatuoti.
48. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registruose įrašomi šie duomenys: turto įsigijimo metai, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, apskaičiuota iki ataskaitinio laikotarpio nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma iš viso ir kiti duomenys tuo atveju, kai buvo koreguota įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas.
III. ATSARGOS
49. Į šio skyriaus sąskaitas įtraukiamas materialusis turtas (nepriklausomai nuo vertės), kuris yra: statybinės medžiagos, montuotini įrengimai, medžiagos, maisto produktai, kuras ir degalai, pašarai, tara, mašinų ir įrengimų atsarginės dalys, pagaminta produkcija, gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis, medžiagos mokslo, mokymo ir kitiems tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirtos medžiagos, speciali įranga, reikalinga mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti.
50. Atsargų apskaitai skiriamos šios sąskaitos:
50.1. 03 „Pagaminta produkcija“;
50.2. 04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos“;
50.3. 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“;
50.4. 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“.
51. Biudžetinių įstaigų įsigytos, pasigamintos arba neatlygintinai gautos atsargos pajamuojamos jų gavimo dieną pagal įsigijimo arba pasigaminimo savikainą, kuri nurodyta įsigijimo dokumentuose (sąskaitose, aktuose ir kt.). Į įsigijimo savikainą neįskaitomos transportavimo išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų (kai vežama nuosavu transportu) arba kitų paslaugų (kai atsargos atvežamos tiekėjo transportu), nuolaidos ir šių taisyklių 5 punkte nurodytu atveju – pirkimo pridėtinės vertės mokestis.
52. Biudžetinėje įstaigoje atsargų apskaita tvarkoma pinigine ir kiekine išraiška pagal jų pavadinimus ir materialiai atsakingus asmenis.
53. Atsargos išduodamos naudoti biudžetinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Rekomenduojami šie atsargų išdavimo dokumentai: važtaraščiai, valgiaraščiai, atsargų išdavimo įstaigos reikmėms žiniaraščiai, pašarų išdavimo žiniaraščiai, atsargų išdavimo limitų kortelės ir kt.
Sąskaita 03 „Pagaminta produkcija“
54. Sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ skirta biudžetinių įstaigų gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių pagamintos produkcijos apskaitai. Pagamintos produkcijos apskaita tvarkoma pagal laikymo vietas, pavadinimus, vertę ir kiekį.
55. Pagaminta produkcija įtraukiama į apskaitą planine arba faktine savikaina pagal priėmimo-perdavimo aktus, lydraščius arba kitus dokumentus. Tuo atveju, kai produkcija apskaitoma planine savikaina, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje planinė savikaina koreguojama iki faktinės taip, kaip nustatyta šių taisyklių 60 punkte.
56. Pagamintos produkcijos savikaina debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
57. Parduotos savo gamybos produkcijos pasigaminimo savikaina kredituojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ sąskaitos pagal gamybos išlaidų finansavimo šaltinį. Tuo pačiu metu sąskaitoje faktūroje nurodyta suma debetuojamos skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ sąskaitos ir kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“.
58. Savo reikmėms pasigaminta produkcija perkeliama į sąskaitą 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ produkcijos pasigaminimo savikaina debetuojant šią sąskaitą ir kredituojant sąskaitą 030 „Pagaminta produkcija“.
59. Įtraukiant į apskaitą pagalbinių žemės ir mokymo (bandymų) ūkių produkciją, jos pasigaminimo savikaina, apskaičiuota pagal planines kainas, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
60. Metų pabaigoje, remiantis metinėmis produkcijos gamybos savikainos kalkuliacijomis, biudžetinių įstaigų pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių per metus pasigamintos produkcijos planinė savikaina koreguojama iki faktinės, paskirstant faktinių gamybos išlaidų ir planinės produkcijos savikainos skirtumą realizuotai bei sunaudotai savo reikmėms produkcijai ir jos likučiui:
60.1. tuo atveju, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra didesnė už planinę, apskaičiuoto skirtumo dalimi, tenkančia nerealizuotos produkcijos likučiui, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“, o skirtumo dalimi, tenkančia savo reikmėms sunaudotai ir realizuotai produkcijai, debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir visu skirtumu kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“;
60.2. tuo atveju, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, šių taisyklių 60.1 punkte nurodyta tvarka darant koreguojančius įrašus atitinkamomis skirtumo dalimis mažinama nerealizuotos produkcijos savikaina sąskaitoje 030 „Pagaminta produkcija“, realizuotos bei sunaudotos savo reikmėms produkcijos savikaina – sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamose sąskaitose, ir visu skirtumu mažinamos produkcijos gamybos išlaidos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
Sąskaita 04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos“
61. Montuotinų įrengimų ir statybinių medžiagų apskaitai skiriamos šios sąskaitos:
61.1. 040 „Montuotini įrengimai“;
61.2. 041 „Statybinės medžiagos „;
61.3. 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“.
62. Sąskaitoje 040 „Montuotini įrengimai“ registruojami montuotini ir komplektuotini įrengimai, galintys veikti tik surinkus jų dalis (sukomplektavus), o kitais atvejais – ir pritvirtinus prie pastatų ar statinių pamatų arba atramų, taip pat tokių įrengimų atsarginių dalių komplektai. Šios sąskaitos apskaita tvarkoma pagal įrengimų, konstrukcijų, detalių rūšis, vertę ir kiekį.
63. Sąskaita 041 „Statybinės medžiagos“ skirta statybinių medžiagų, įsigytų statybos ir montavimo darbams atlikti, apskaitai.
64. Sąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ skirta medžiagų, gautų mokslinio tyrimo darbams iš sandėlio į laboratoriją arba į kitus mokslo įstaigos padalinius, kurios naudojamos ne vieną kartą arba ilgą laiką, taip pat medžiagų, kurios yra mokslinio tyrimo objektai, apskaitai. Į sąskaitą 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ įtrauktinų medžiagų sąrašą nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
65. Kultūros įstaigose į sąskaitą 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ gali būti įtraukiamos gautos iš sandėlio medžiagos, skirtos meno kūrinių, muziejinių vertybių, architektūros paminklų remontui ir restauravimui.
66. Paimtų iš sandėlio medžiagų savikaina debetuojama sąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ ir kredituojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“.
67. Sunaudotų medžiagų savikaina kredituojama sąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ ir debetuojamos sąskaitos: 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“.
Sąskaita 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“
68. Sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ skirta penimųjų, veislinių ir kitų gyvulių nepriklausomai nuo jų vertės, taip pat gyvūnų ir gyvulių prieauglio apskaitai. Suaugę (sulaukę brandos amžiaus) gyvūnai ir gyvuliai registruojami įstaigos vadovo nustatyta tvarka arba sąskaitoje 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, arba sąskaitoje 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“ (išskyrus penimuosius).
69. Gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio apskaita tvarkoma pagal jų pavadinimus, amžiaus grupes ir materialiai atsakingus asmenis.
70. Pirkto gyvūnų ir gyvulių prieauglio įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir kredituojama atitinkama sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ sąskaita arba sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“.
71. Gyvūnų ir gyvulių prieauglis, gautas iš prievaisos savo ūkyje, pajamuojamas pagal planines kainas, debetuojant sąskaitą 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ bei kredituojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, o tuo atveju, kai gamybinė veikla nevykdoma (sąnaudos nekaupiamos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“), – kredituojant atitinkamas finansavimo sąskaitas.
72. Brandos amžiaus sulaukęs (suaugęs) prieauglis, kai gyvūno arba gyvulio vertė biudžetinės įstaigos vadovo paskirtos komisijos vertinimu yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio turto vertę (įstaigos vadovo sprendimu – atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos ypatumus nepriklausomai nuo vertės), įtraukiamas į ilgalaikio turto sąskaitą (išskyrus penimus gyvulius), debetuojant sąskaitą 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“ ir kredituojant sąskaitą 250 „Ilgalaikio turto fondas“. Tuo pačiu metu planine savikaina debetuojama sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“.
73. Papjautų penimųjų gyvulių savikaina, nustatyta pagal planines kainas (toliau vadinama – planinė savikaina), kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, o gautos produkcijos planine savikaina, remiantis atitinkamu aktu, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“. Skirtumu tarp papjautų gyvulių vertės ir gautos produkcijos vertės debetuojama arba kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
74. Parduoto gyvūnų ir gyvulių prieauglio planine savikaina debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“. Kartu debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“.
75. Gyvulių kritimas vertinamas kaip gamybos nuostoliai ir jų planine savikaina didinama išaugintų gyvulių savikaina. Šių nuostolių suma debetuojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“.
76. Metams pasibaigus, nurodytos veiklos planinė savikaina koreguojama iki faktinės, paskirstant faktinės ir planinės savikainos skirtumą auginamiems gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui ir gyvulininkystės produkcijai:
76.1. kai faktinė savikaina didesnė už planinę, skirtumo dalimi, tenkančia nerealizuotai gyvulininkystės produkcijai ir nerealizuotiems bei neperkeltiems į ilgalaikio turto sąskaitas gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui, debetuojamos sąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ ir 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, o dalimi, tenkančia realizuotai gyvulininkystės produkcijai, realizuotiems ir perkeltiems į ilgalaikio turto sąskaitas gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui, debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos. Visu skirtumu kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“;
76.2. tuo atveju, kai per metus gautos gyvulininkystės produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, šių taisyklių 76.1 punkte nurodyta tvarka koreguojančiais įrašais mažinama nerealizuotos produkcijos savikaina sąskaitoje 030 „Pagaminta
produkcija“, nerealizuotų bei neperkeltų į ilgalaikio turto sąskaitą gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio savikaina – sąskaitoje 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir realizuotos bei sunaudotos savo reikmėms gyvulininkystės produkcijos ir perkeltų į ilgalaikio turto sąskaitą gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio savikaina – sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamose sąskaitose, taip pat visu skirtumu mažinamos pagamintos produkcijos ir subrendusio prieauglio sąnaudos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
Sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“
77. Sąskaitoje 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ kaupiami duomenys apie medžiagų, maisto produktų ir kitų atsargų gavimą ir sunaudojimą.
78. Iš kitų lėšų įsigytų ir iš paramos teikėjų gautų atsargų apskaita tvarkoma atskirai nuo iš biudžeto lėšų įsigytų atsargų.
79. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
79.1. 060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“;
79.2. 061 „Maisto produktai“;
79.3. 062 „Medikamentai“;
79.4. 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“;
79.5. 064 „Kuras, degalai ir tepalai“;
79.6. 066 „Tara“;
79.7. 067 „Kitos medžiagos“;
79.8. 068 „Atsargos kelyje“;
79.9. 069 „Atsarginės dalys“.
80. Sąskaita 060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“ skirta mokymo priemonių ir medžiagų, naudojamų moksliniams darbams atlikti, apskaitai.
81. Sąskaita 061 „Maisto produktai“ skirta maisto produktų apskaitai tose biudžetinėse įstaigose, kurių sąmatose šiam tikslui skirti asignavimai.
82. Gautų maisto produktų kiekis ir vertė registruojami kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas atskirai pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį.
83. Sunaudoti maisto produktai registruojami maisto produktų sunaudojimo kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas pagal materialiai atsakingus asmenis. Įrašai jame daromi remiantis valgiaraščiais arba kitais dokumentais.
84. Sąskaitos 061 „Maisto produktai“ apskaita tvarkoma pinigine ir kiekine išraiška pagal materialiai atsakingus asmenis ir produktų pavadinimus. Kiekvieną mėnesį suskaičiuojama maisto produktų apyvarta ir nustatomas likutis.
85. Sąskaita 062 „Medikamentai“ skirta medikamentų, bakterinių preparatų, serumų, vakcinų, kraujo ir tvarsliavos apskaitai gydymo ir profilaktikos bei sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, kurių sąmatose šiam tikslui numatyti biudžeto asignavimai.
86. Sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ skirta ūkinių medžiagų (sanitarijos ir higienos paskirties priemonių, taip pat einamajam remontui skirtų statybinių medžiagų bei kitų medžiagų ūkio reikmėms) ir raštinės reikmenų apskaitai.
87. Raštinės reikmenys (kalendoriai, segtuvai, rašikliai, pieštukai, popierius ir kt.), įsigyti ir išduoti asmeniškai naudoti, gali būti iškart nurašomi į faktines išlaidas taip: jų įsigijimo savikaina (bendra suma) debetuojama sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ ir kredituojamos atitinkamos pinigų arba atsiskaitymų sąskaitos. Kartu ta pačia suma kredituojama sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ ir debetuojama atitinkama išlaidų sąskaita. Šių vertybių perdavimą naudoti patvirtinančius dokumentus turi pasirašyti ir jas gavęs asmuo.
88. Sąskaita 064 „Kuras, degalai ir tepalai“ skirta degalų, tepalų ir kuro, esančio sandėliuose (malkų, anglių, durpių, benzino, žibalo, mazuto ir kt.) ir pas materialiai atsakingus asmenis, apskaitai.
89. Sąskaita 066 „Tara“ skirta tuščios ir esančios su materialiosiomis vertybėmis, grąžintinos ir keičiamos taros (statinių, bidonų, dėžių, stiklainių, butelių ir kt.) apskaitai.
90. Sąskaita 067 „Kitos medžiagos“ skirta sėklų, trąšų, pašarų ir kitų medžiagų apskaitai.
91. Sąskaita 068 „Atsargos kelyje“ skirta apskaitai atsargų, už kurias biudžetinė įstaiga sumokėjo ir turi dokumentus apie jų išsiuntimą, bet iki metų pabaigos jų negavo. Atsargų kelyje apskaita tvarkoma pagal atskirus tiekėjus.
92. Sąskaita 069 „Atsarginės dalys“ skirta atsarginių dalių, skirtų remontuoti arba pakeisti susidėvėjusias mašinų (medicinos, kompiuterių ir kt.), įrengimų, transporto priemonių dalis arba mazgus ir komplektų sudėtines dalis, apskaitai.
93. Atsarginės dalys, kuriomis buvo pakeistos netinkamos naudoti detalės, mazgai, komplektų sudėtinės dalys nurašomos į išlaidas vadovo nustatyta tvarka arba jas perduodant naudoti, arba tada, kai jos tampa netinkamos naudoti ir vėl keičiamos kitomis.
94. Biudžetinėje įstaigoje vadovo nustatyta tvarka turi būti tvarkoma automobilių padangų ridos ir akumuliatorių darbo apskaita pagal kiekvieną transporto priemonę.
95. Įsigijus atsargas, jų įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos.
96. Sunaudotos atsargos nurašomos į išlaidas arba, jei atsargos sunaudotos gamybai, – į gamybinės veiklos sąnaudas. Sunaudotų atsargų verte kredituojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ ir debetuojamos sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ arba sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
IV. TRUMPALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
97. Trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, išskyrus atsargas, kurį galima naudoti iki vienerių metų arba ilgiau, parduoti ir kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas), tačiau jo įsigijimo vertė mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
98. Biudžetinės įstaigos trumpalaikio materialiojo turto apskaitai skirta sąskaita 07 „Trumpalaikis materialusis turtas“.
99. Trumpalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nustatoma pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą vertę, įskaitant mokesčius (pridėtinės vertės mokestis neįskaitomas tik šių taisyklių 7 punkte nurodytu atveju), krovimo ir kitas išlaidas, įtrauktas į sąskaitą faktūrą ir tiesiogiai priskirtinas trumpalaikio materialiojo turto įsigijimui, ir atimant prekybos nuolaidas. Į įsigijimo savikainą neįskaitomos transportavimo išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų (kai vežama nuosavu transportu) arba kitų paslaugų (kai vežama tiekėjo transportu).
100. Nusipirkus trumpalaikio materialiojo turto, jo įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“ ir kredituojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojamos skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos sumos“ sąskaitos.
101. Neatlygintinai gavus trumpalaikio materialiojo turto, priėmimo akte nurodyta turto įsigijimo verte debetuojama sąskaita 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“ ir kredituojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“.
102. Trumpalaikio materialiojo turto apskaita sandėlyje ir eksploatavimo metu tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, pavadinimus, vertę ir kiekį.
103. Valstybės arba savivaldybių institucijos turi nustatyti ir patvirtinti savo ir pavaldžių biudžetinių įstaigų specialiųjų drabužių, aprangos, avalynės, patalynės eksploatavimo normatyvus. Susidėvėjęs trumpalaikis materialusis turtas, pasibaigus jo norminiam eksploatavimo laikui, nurašomas ir likviduojamas, užpajamuojant liekamąsias medžiagas įstaigos vadovo sudarytos komisijos nustatyta atsižvelgiant į rinkos kainas verte.
104. Susidėvėjęs, nereikalingas ir netinkamas (negalimas) naudoti trumpalaikis materialusis turtas, kurio eksploatavimo normatyvai neturi būti nustatomi, biudžetinėje įstaigoje nurašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 nustatyta tvarka.
V. SĄNAUDOS
105. Biudžetinės įstaigos gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemdirbystės ir gyvulininkystės mokymo-bandymų ūkių produkcijos gamybos, medžiagų perdirbimo ar sunaudojimo gamyboje apskaitai skirta šio skyriaus sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
106. Šioje sąskaitoje taip pat gali būti kaupiamos pagal sutartis su įmonėmis ir įstaigomis atliekamų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų sąnaudos. Į šių darbų sąnaudas įskaitomos ir specialiosios įrangos, reikalingos tiems darbams atlikti, pasigaminimo arba įsigijimo sąnaudos.
107. Gamybinės veiklos sąnaudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines:
107.1. tiesioginėms sąnaudoms priskiriamos žaliavos ir medžiagos, gamybos darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kitų tiesiogiai dalyvaujančių gamyboje darbuotojų darbo užmokestis, gamybinių pastatų elektros energijos bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atitinkamos produkcijos vertei. Tose įstaigose, kuriose gaminama viena produkcijos rūšis, visos su gamyba susijusios sąnaudos yra tiesioginės;
107.2. netiesioginėms sąnaudoms priskiriamas su gamyba susijusio administracijos ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, patalpų nuomos, remonto, šildymo ir kitos sąnaudos. Gaminant kelias produkcijos rūšis, netiesioginės sąnaudos per mėnesį kaupiamos sąskaitoje 210 „Paskirstytinos išlaidos“.
108. Tiesioginių sąnaudų sumomis debetuojama sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojamos turto, atsiskaitymų su valstybės tarnautojais bei darbuotojais (toliau vadinama – darbuotojai) ir kitos atsiskaitymų sąskaitos.
109. Netiesioginės sąnaudos nurašomos į atitinkamos produkcijos sąnaudas debetuojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 210 „Paskirstytinos išlaidos“.
110. Gamybinėse (mokymo) dirbtuvėse ir kituose gamybiniuose padaliniuose netiesioginės sąnaudos pagal produkcijos rūšis paskirstomos kiekvieną mėnesį, o pagalbiniuose žemės ūkio ir mokymo-bandymų ūkiuose – metų pabaigoje.
111. Netiesioginės sąnaudos pagal atskirus gaminius, žemės ūkio produkcijos rūšis arba ūkio šakas gali būti paskirstomos proporcingai gamyboje tiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui, sunaudotoms žaliavoms ir medžiagoms arba visoms tiesioginėms sąnaudoms. Netiesioginių sąnaudų paskirstymo kriterijus ir tvarką nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
112. Gyvulių prieauglio kritimo ir pasėlių nuostoliai į apskaitą įtraukiami debetuojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
113. Įtraukiant į apskaitą pagamintą produkciją, jos savikaina debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
114. Suteikus paslaugas kitiems ūkio subjektams, atlikus ir perdavus (pardavus) darbus užsakovams, kai išlaidos jiems atlikti registruojamos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, jų faktine savikaina kredituojama ši sąskaita ir debetuojamos atitinkamos išlaidų sąskaitos.
115. Sąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debeto likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parodo nebaigtos gamybos sąnaudas, apskaičiuotas įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
116. Bendra sąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debeto pusėje sukaupta suma, atskaičius nebaigtos gamybos sąnaudas, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paskirstoma pagal produkcijos rūšis ir nustatoma atitinkamos produkcijos rūšies faktinė savikaina.
117. Pagamintos produkcijos vieneto faktinė savikaina nustatoma sudarant kalkuliacijas pagal atitinkamo laikotarpio apskaitos duomenis.
118. Žemdirbystės ir gyvulininkystės produkcija metų bėgyje į apskaitą įtraukiama planine savikaina, debetuojant sąskaitą 030 „Pagaminta produkcija“ arba sąskaitą 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir kredituojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
119. Metų pabaigoje nebaigtos gamybos likutį, apskaičiuotą pagal planines kainas, sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ koreguojant iki faktinės sumos, ši sąskaita kredituojama pagamintos produkcijos planinės ir faktinės savikainų skirtumu šių taisyklių 60 ir 76 punktuose nustatyta tvarka.
120. Metų pabaigoje sudarant žemės ūkio produkcijos savikainos kalkuliaciją, iš bendrų per metus registruotų sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ sąnaudų išskiriamos kitų metų derliaus sąnaudos pagal kiekvieną kultūrą ir perkeliamos į kitus metus kaip nebaigta gamyba. Likusioji sąnaudų dalis yra einamųjų metų gamybinės veiklos sąnaudos, kurios paskirstomos pagal pagamintos žemės ūkio produkcijos rūšis.
121. Gamybinės veiklos sąnaudų apskaita tvarkoma pagal produkcijos rūšis, atskirus gaminius, darbus arba jų grupes ir pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
VI. PINIGAI
122. Šio skyriaus sąskaitos skirtos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto (toliau vadinama – biudžetas), taip pat iš kitų šaltinių gautų piniginių lėšų apskaitai.
123. Naudojamos šios sąskaitos:
123.1. 09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“;
123.2. 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“;
123.3. 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“;
123.4. 12 „Kasa“;
123.5. 13 „Kitos piniginės lėšos“.
124. Kasinėmis išlaidomis laikomos biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, visos pervestos lėšos iš sąskaitų banke ir sumos, išmokėtos iš kasos grynaisiais.
125. Biudžeto lėšų kasinių išlaidų apskaita tvarkoma pagal atliekamas valstybės funkcijas, vykdomas programas ir pagal programų išlaidų sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos straipsnius.
Sąskaita 09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“
126. Sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ skirta biudžetinių lėšų, pervestų iš valstybės biudžeto tiesiogiai tiekėjams už patiektas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, apskaitai.
127. Asignavimų valdytojo iš Valstybės iždo per Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemą gauta informacija apie apmokėjimą tiesiogiai tiekėjams pagal biudžetinės įstaigos mokėjimo paraiškas yra pagrindas tvarkyti finansavimo ir kasinių išlaidų apskaitą.
128. Tiekėjo sąskaitoje nurodyta prekių, darbų ir paslaugų verte, kurią atitinkanti pinigų suma sumokama tiesiogiai tiekėjui, debetuojama sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ ir kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“. Kartu ta pačia suma kredituojama sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ ir debetuojamos atsiskaitymų arba išlaidų sąskaitos.
Sąskaita 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“
129. Ši sąskaita skirta biudžetinių lėšų, esančių biudžetinių įstaigų sąskaitose bankuose, apskaitai ir skirstoma į sąskaitas:
129.1. 100 „Įstaigos lėšos“;
129.2. 101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“;
129.3. 102 „Atstovybių užsienyje lėšos“.
130. Sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ debetuojama ir kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ gautų iš biudžeto piniginių lėšų pagal patvirtintus biudžeto asignavimus sumomis, taip pat kredituojamos kitų lėšų sąskaitos pervestomis iš kitų sąskaitų banke sumomis biudžeto lėšų kasinėms išlaidoms atkurti. Sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ kredituojama ir debetuojamos mokėtinų sumų arba išlaidų sąskaitos pagal paskirtį panaudotų biudžeto lėšų sumomis, taip pat debetuojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ grąžintų į biudžetą nepanaudotų asignavimų suma.
131. Sąskaita 101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“ debetuojama asignavimų valdytojo pagal patvirtintus biudžeto asignavimus gautų iš biudžeto piniginių lėšų suma, skirta pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms finansuoti, ir šia suma kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“. Pervedus biudžeto asignavimus pavaldžiai įstaigai, kredituojama sąskaita 101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“ ir debetuojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“.
132. Sąskaita 102 „Atstovybių užsienyje lėšos“ debetuojama asignavimų valdytojo pervestų į atidarytas sąskaitas užsienio bankuose biudžeto lėšų sumomis, skirtomis Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir specialiųjų atašė išlaidoms finansuoti, ir šiomis sumomis kredituojama sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“. Sąskaita 102 „Atstovybių užsienyje lėšos“ kredituojama apmokėtų atstovybių išlaidų sumomis ir šiomis sumomis debetuojamos atsiskaitymų, atsargų ir išlaidų iš biudžeto lėšų sąskaitos.
Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“
133. Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ skirta lėšų, gautų ne iš biudžeto, apskaitai. Banke atidaroma atskira sąskaita pagal kiekvieną tokių lėšų rūšį, jeigu taip nustato teisės aktai arba reikalauja lėšų davėjai.
134. Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ skirstoma į sąskaitas:
134.1. 110 „Pavedimų lėšos“;
134.2. 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“;
134.3. 112 „Kitos lėšos“.
135. Pavedimui vykdyti gautų lėšų suma debetuojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ ir kredituojama sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“. Panaudotų lėšų suma kredituojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ ir debetuojamos pavedimų lėšų išlaidų arba atsiskaitymų sąskaitos.
136. Pavedimų lėšas grąžinus jų davėjui, grąžintų lėšų suma debetuojama sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ ir kredituojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“.
137. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ skirta lėšų, gautų už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas, taip pat kompensuotų iš valstybės (savivaldybės) biudžeto nuompinigių už turto nuomą apskaitai. Šioms lėšoms biudžetinė įstaiga gali atidaryti banke vieną sąskaitą.
138. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ debetuojama ir atitinkamai kredituojamos:
138.1. sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ – gautų įplaukų už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas sumomis;
138.2. sąskaita 410 „Kompensuoti nuompinigiai“ – kompensuotų iš biudžeto nuompinigių už turto nuomą sumomis.
139. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ kredituojama ir atitinkamai debetuojamos:
139.1. sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ (kai biudžetinės įstaigos vadovas yra ne asignavimų valdytojas) – biudžetinių įstaigų pajamų, pervestų į asignavimų valdytojų sąskaitas, sumomis;
139.2. sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ (kai biudžetinės įstaigos vadovas yra asignavimų valdytojas) – biudžetinių įstaigų pajamų, pervestų į biudžetą, sumomis;
139.3. sąskaitų plano skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ sąskaitos, taip pat sąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ – kasinių arba faktinių išlaidų iš kompensuotų nuompinigių sumomis.
140. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ skirta kitų lėšų, pervestų į biudžetinės įstaigos sąskaitą saugoti iki grąžinimo pagal tų lėšų priklausomybę arba iki jų panaudojimo pagal paskirtį, apskaitai.
141. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ skirta kitų lėšų apskaitai. Kitas lėšas sudaro:
141.1. depozitai, iš jų deponuotas darbo užmokestis ir jam prilygintos sumos bei kitos sumos, nustatyta tvarka laikinai priimtos biudžetinės įstaigos dispozicijon;
141.2. kitos biudžetinių įstaigų lėšos.
142. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ tvarkoma pagal atskiras jų rūšis, pildant atitinkamą apskaitos registrą (registrus) pagal lėšų paskirtį.
143. Gautų kitų lėšų biudžetinės įstaigos veiklai finansuoti (išskyrus lėšas, pervestinas deponentams ir kitiems depozitoriams, ir lėšas, kurias biudžetinė įstaiga gauna kaip tarpininkas) suma debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ ir kredituojama sąskaita 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“.
144. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ atitinkamai debetuojama ir atitinkamai kredituojamos: sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ arba sąskaita 120 „Biudžetinės lėšos kasoje“ – deponuotomis atlyginimų ir kitų išmokų sumomis, sąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ – kitų depozitų sumomis, sąskaita 280 „Kiti fondai“ – lėšų, skirtų įvairiems fondams sudaryti, sumomis.
145. Gautų kitų lėšų, kurias įstaiga gauna kaip tarpininkas ir kurias turės pervesti kitam ūkio subjektui, suma debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ ir kredituojamos atitinkamos atsiskaitymų sąskaitos.
146. Išmokėtų iš sąskaitos kitų lėšų suma kredituojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ ir debetuojamos atitinkamos išlaidų arba atsiskaitymų sąskaitos.
Sąskaita 12 „Kasa“
147. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos grynųjų pinigų apskaitą, vadovaujasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2000, Nr. 15-398).
148. Sąskaita 12 „Kasa“ skirta grynųjų pinigų biudžetinės įstaigos kasoje apskaitai.
149. Sąskaita „Kasa“ skirstoma į sąskaitas:
149.1. 120 „Biudžetinės lėšos kasoje“;
149.2. 122 „Kitos lėšos kasoje“.
150. Sąskaita 12 „Kasa“ debetuojama gaunant pinigus į kasą ir kredituojama iš kasos pinigus išmokant pagal paskirtį arba įnešant į sąskaitas banke.
Sąskaita 13 „Kitos piniginės lėšos“
151. Ši sąskaita skirta biudžetinės įstaigos vardu įsigytose mokėjimų kortelėse esančių piniginių lėšų, taip pat akredityvų ir piniginių dokumentų apskaitai.
152. Sąskaita 13 „Kitos piniginės lėšos“ skirstoma į sąskaitas:
152.1. 130 „Akredityvai“;
152.2. 131 „Mokėjimo kortelės“;
152.3. 132 „Piniginiai dokumentai“.
153. Analitinė akredityvų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną akredityvą, o piniginių dokumentų – pagal piniginių dokumentų rūšis.
154. Sąskaitoje 130 „Akredityvai“ registruojamos pagal sutartis su tiekėjais už materialiųjų vertybių tiekimą ir paslaugų teikimą įformintų akredityvų sumos. Akredityvų įforminimo ir atsiskaitymo jais tvarką nustato bankas.
155. Įforminto akredityvo suma debetuojama sąskaita 130 „Akredityvai“ ir kredituojamos atitinkamos biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitos banke.
156. Apmokėtų akredityvų suma kredituojama sąskaita 130 „Akredityvai“ ir debetuojamos atitinkamos atsiskaitymų su tiekėjais sąskaitos.
157. Nepanaudotos akredityvų sumos įskaitomos į tas biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitas banke, iš kurių buvo įformintas akredityvas, kredituojant sąskaitą 130 „Akredityvai“ ir debetuojant biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitas.
158. Sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ skirta biudžetinės įstaigos turimose banko mokėjimo kortelėse esančių pinigų apskaitai.
159. Mokėjimo operacijos registruojamos pagal kiekvieną dokumentą (sąskaitą, čekį) atlikus operaciją, bet ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai dokumentus gavo apskaitos tvarkytojas.
160. Į mokėjimo korteles pervestomis sumomis debetuojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“. Iš mokėjimo kortelės už įsigytas materialias vertybes ir suteiktas paslaugas sumokėta suma pagal pateisinamuosius apskaitos dokumentus kredituojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ ir debetuojamos atitinkamos atsiskaitymų sąskaitos.
161. Išlaidos, apmokėtos iš mokėjimo kortelės, apskaitoje registruojamos pagal asmenis, kurie naudojosi mokėjimo kortele, ir biudžeto išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
162. Nepanaudoti mokėjimo kortelių pinigų likučiai metų pabaigoje įskaitomi į banko sąskaitą. Gauta į banko sąskaitą suma kredituojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ ir debetuojamos biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitos. Atitinkamai pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius sumažinamos biudžeto lėšų kasinės išlaidos.
163. Teisė naudotis biudžetinės įstaigos mokėjimo kortele įforminama biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu.
164. Sąskaita 132 „Piniginiai dokumentai“ skirta piniginių dokumentų: apmokėtų bilietų, pašto ir rinkliavų ženklų ir kitų piniginių dokumentų apskaitai tvarkyti. Tokių dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų.
VII. FINANSINIS TURTAS
165. Šio skyriaus sąskaita 14 „Finansinis turtas“ skirta biudžetinės įstaigos turimų vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.) ir įnašų į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą pinigais bei turtu apskaitai.
166. Sąskaita 14 „Finansinis turtas“ skirstoma į sąskaitas:
166.1. 140 „Vertybiniai popieriai“;
166.2. 141 „Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą“.
167. Neatlygintinai įsigytų vertybinių popierių įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 140 „Vertybiniai popieriai“ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“.
168. Iš biudžeto arba kitų lėšų įsigytų vertybinių popierių įsigijimo savikaina ir įnašų į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą suma debetuojamos skyriaus „Išlaidos“ sąskaitos pagal lėšų šaltinį ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamos sąskaitos. Kartu ta pačia suma debetuojama finansinio turto sąskaita 140 „Vertybiniai popieriai“ arba sąskaita 141 „Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą „ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“.
169. Įnešus turtą į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą, turto vertintojų nustatyta verte debetuojama sąskaita 141 „Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą“ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“. Į viešąją įstaigą įneštas turtas tuo pačiu metu nurašomas iš apskaitos darant šiuos buhalterinius įrašus:
169.1. nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas – likutine verte debetuojama sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“, apskaičiuota nusidėvėjimo suma debetuojama sąskaita 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“ arba 021 „Nematerialiojo turto amortizacija“ ir ilgalaikio turto įsigijimo savikaina kredituojamos ilgalaikio turto sąskaitos;
169.2. trumpalaikis materialusis turtas – trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina debetuojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“ ir kredituojama sąskaita 070 „Trumpala …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.