LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDRŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA TAISYKLIŲ, PATVIRTINTŲ SUSISIEKIMO MINISTRO 2000 M. RUGSĖJO 28 D. ĮSAKYMU NR. 270, DALINIO PAKEITIMO 2001 m. balandžio 12 d. Nr. 116 Vilnius Iš dalies pakeičiu Bendrąsias krovinių vežimo jūra taisykles, patvirtintas susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 270 „Dėl Bendrųjų krovinių vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“, ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                  DAILIS BARAKAUSKAS ______________ PATVIRTINTA susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 270 (susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 116 redakcija) BENDROSIOS KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos 1. Bendrosios krovinių vežimo jūra taisyklės nustato krovinių pateikimo, išdėstymo ir tvirtinimo laive bei gabenimo jūra tvarką, pagrindines krovinių transportavimo dalyvių pareigas. 2. Šios taisyklės yra taikomos kraunant krovinius Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, taip pat vežant krovinius Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotais laivais. 3. Kroviniai jūra vežami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 101-2300; 2000, Nr. 75-2266, Nr. 85-2584) ir šių taisyklių nuostatomis. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustatyto kitokius reikalavimus nei išdėstyti šiose taisyklėse, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. 4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir terminai: birus krovinys – krovinys, susidedantis iš atskirų didesnių ar mažesnių vienarūšių dalelių (pvz., grūdų, rūdų ir pan.) ir sudarantis vieną birų krovinį su pastoviomis arba dėsningai ir nuolat kintančiomis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis; diskretinės struktūros krovinys – krovinys, susidedantis iš atskirų elementų (paketų, valcuoto metalo, luitinio ketaus, metalo laužo ir t. t.); tai nestandartinis krovinys; FCL (Full Container Load) – konteineris, kuriame yra vieno siuntėjo krovinys; generaliniai kroviniai – pavieniai arba vienetiniai taroje įpakuoti nespecializuoto tipo kroviniai; greitai gendantys maisto produktai – kroviniai, kurie be specialių papildomų priemonių per trumpą laiką (per kelias paras) tampa netinkami vartoti pagal paskirtį; greitai negendantys maisto produktai – kroviniai, kurie ilgą laiką išlaiko savo savybes, prekinę ir maistinę kokybę be papildomų priemonių (šaldymo ar kt.); informacija apie krovinį – krovinio siuntėjo vežėjui išduoti dokumentai apie krovinį (sudaryta pagal 1974 m. tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS-74) VI skyriaus 1.2 ir 2 taisykles); jūrų važtaraštis (Sea waybill) – laivo valdytojo krovinio siuntėjui išduodamas dokumentas, patvirtinantis krovinio priėmimo faktą ir esantis vežimo sutarties įrodymu; kietas birus krovinys – bet kuris vienalytės sudėties krovinys, bet ne skystis ir ne dujos, susidedantis iš dalelių, granulių ar kokių nors medžiagos gabalų mišinio, kraunamas į laivo krovininę patalpą, nenaudojant taros; konteinerių aukštas (container tier) – konteinerių bloke esantys viename lygyje horizontaliai sukrauti konteineriai; konteinerių blokas (container block) – dvigubais štabeliuojančiais kūgiais arba jungiamosiomis plokštėmis sujungtos kelios konteinerių rietuvės; konteinerių rietuvė, štabelis (container stack) – štabeliuojančiais kūgiais, naitovais, užraktais arba ląstelinio tipo konstrukcija sutvirtinta atskira vertikali konteinerių rietuvė; krovinio vienetas – krovinys, kuris talpinamas ir tvirtinimas individualia tvarka sujungiant jį su laivo korpuso konstrukcija (konteineris, roll-treileris, didelių gabaritų krovinys ir kt.); nestandartinis krovinys; LCL (Less than Container Load) – konteineris, turintis daugiau nei vienos konosamento partijos kelių siuntėjų krovinį; maksimali konteinerio bruto masė (R) – maksimali leidžiama bendra konteinerio ir krovinio masė; maksimali leistina konteinerio naudinga apkrova (P) – skirtumas tarp maksimalios bruto (R) ir konteinerio (T) masės; nestandartinis krovinys – krovinys, kuris išdėstomas ir tvirtinamas išskirtiniu būdu; nesuderinamos medžiagos – medžiagos, kurių junginys gali kelti pavojų; nuimamos tvirtinimo priemonės – priemonės, tvirtinamos prie laivo konstrukcijos ir krovinio, tai įvairūs užraktai, išardomos jungtys – skėtikliai (buttress), atramos (shoring), sąvaržos (bridge fitting), kabliai (pengiun hook), naitovai (lashing), kūgiai ir pan.; pavojingi kroviniai – medžiagos ar gaminiai, kurie dėl savo cheminių ar fizinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, aplinkai ar turtui, taip pat kuriems suteikti identifikaciniai numeriai ir jie įrašyti į Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertų komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą; pusiau standartinis krovinys – krovinys, kuriam specialiai paskirtas būtent toks laivas ir kuris tvirtinamas įranga, naudojama tam tikro tipo krovinio vienetams tvirtinti (automobiliams, vilkikams su ratine priekaba ir t. t.); rietuvė (štabelis) – tvarkingai sukrauta krovinio šūsnis; rietuvės kūgis (single stacking cone) – nuimama konteinerių tvirtinimo įranga, skirta horizontaliam konteinerių pasislinkimui išvengti; saugi (maksimali) darbinė apkrova (SWL, Safe Working Load) – leistina skaičiuotina apkrova, kurią gali atlaikyti krovinio tvirtinimo įranga; savaeigė technika – lengvieji ir krovininiai automobiliai, traktoriai, ekskavatoriai, keltuvai, statybinės, kelinės, žemės ūkio ir kitokios ratinės ir vikšrinės savaeigės mašinos; specifinis krovinio tūris (SKT) – lyginamasis biraus krovinio tūris, išreikštas vienos krovinio tonos užimamų kubinių metrų skaičiumi; stacionarios tvirtinimo priemonės – ąsos, pasodinimo lizdai ir kitos prie korpuso konstrukcijų pritvirtintos priemonės; standartinis krovinys – krovinys, dėl kurio paskirtas būtent toks laivas ir kuris tvirtinamas specialia įranga, atitinkančia krovinių vienetų tipą (konteineriai ant konteinervežių, lichteriai ant lichterinių laivų, vagonai ant geležinkelio keltų ir pan.); šaldyti maisto produktai – kroviniai, kurie gabenami žemoje temperatūroje (minus 4 0C ir žemesnėje); šaldomi maisto produktai – kroviniai, kurie gabenami nuo minus 4 0C iki plius 12,5 0C temperatūrose, saugant nuo fermentavimosi ir kitų vyksmų; TJO – Tarptautinė jūrų organizacija; TSO – Tarptautinė standartų organizacija; transporto priemonių kombinacija (TPK) – automobilis, sujungtas su viena arba keliomis buksyruojamomis transporto priemonėmis. (Tvirtinimo įrenginių apskaičiavimo tikslams, kiekviena kombinacijos grandinė nagrinėjama kaip atskira transporto priemonė.) 5. Kitos sąvokos taisyklėse vartojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme vartojamas sąvokas. II. REIKALAVIMAI VISŲ RŪŠIŲ KROVINIŲ GABENIMUI I. INFORMACIJA APIE KROVINĮ 6. Krovinio siuntėjas privalo pateikti krovos darbų kompanijai ir vežėjui arba jo įgaliotam asmeniui visapusišką informaciją apie krovinį: krovinio transportavimo charakteristikas, jo ypatingas ir pavojingas savybes, saugumo priemones, kurių reikia laikytis jį gabenant. Informacija apie krovinį turi būti pateikta pakankamai anksti prieš pakrovimą, kad būtų sudarytos sąlygos, reikalingos tinkamai krovinį išdėstyti ir saugiai jį gabenti. Tokia informacija turi būti pateikta raštu su atitinkamais krovos dokumentais. Krovos darbų kompanija nepriima krovinio, jeigu krovinio siuntėjas nepateikia informacijos apie krovinį. 7. Informacijos apie krovinį forma ir jos užpildymo rekomendacijos pateiktos šių taisyklių 1 priede. Šios informacijos gavėjui reikalaujant krovinio siuntėjas pateikia informaciją apie krovinį kompiuterinėje laikmenoje. Ii. Laivo parengimas kroviniams GABENTI 8. Laivas turi būti tinkamas plaukioti, o krovinių patalpos būtų tinkamos kroviniui priimti. Ruošiant laivą krovinio priėmimui atliekami šie darbai: 8.1. krovinių patalpos ir sistemos, einančios per krovinių patalpas, paruošiamos pagal gabenti ruošiamo krovinio savybes; 8.2. patikrinama krovos įrangos techninė būklė; 8.3. patikrinamas angų, kurių pakrovus laivą pasiekti nebus galima ir kurios pagal savo paskirtį turi būti uždarytos, uždarymo sandarumas; 8.4. patikrinamas vandens lygio sausinimo šuliniuose (lijaluose) matavimo įrangos, taip pat sausinimo sistemos tvarkingumas; 8.5. patikrinamas priešgaisrinės saugos priemonių tvarkingumas; 8.6. patikrinamas krovos angų dangčių sandarumas ir liukų uždarymo sistemos hidraulinės pavaros. 9. Prieš priimant denio krovinį būtina: 9.1. įsitikinti, kad denyje yra reikiamas kiekis tvirtinimo ąsų; 9.2. parinkti būtiną įrangą tvirtinimui ir išdėstyti ją krovimo vietose; 9.3. patikrinti krovos angų uždarymo patikimumą; 9.4. išvalyti špigatus ir denio vandenlaidžius nuo nešvarumų ir patikrinti jų tvarkingumą; 9.5. apsaugoti nuo galimų pažeidimų vamzdynus, nutiestus per denį; 9.6. paruošti būtinas medžiagas su padidintu trinties koeficientu ir išdėstyti krovimo vietose; 9.7. pažymėti denyje vietas, kurios neturi būti užkrautos kroviniais, kad būtų paliktas praėjimas reikalingose vietose, taip pat prie durų, dangčių ir kt. 10. Krovinių patalpų paruošimas tam tikro krovinio gabenimui tikrinamas laivo vadovybės ir/arba nepriklausomo tikrintojo (siurvejerio) suinteresuotų asmenų pavedimu, apie tai darant įrašą laivo žurnale. 11. Krovos darbų kompanijai ir laivo vadovybei rekomenduojama iki krovos darbų pradžios užpildyti uosto pateiktą nustatytos formos Aktą apie laivo paruošimą pakrovimui, įskaitant punktus „Informacija apie krovinį“ ir „Krovinio tvirtinimo vadovas“. 12. Iki krovos darbų pradžios laive turi būti Krovinio tvirtinimo vadovas su standartinėmis (tipinėmis) technologinėmis tvirtinimo schemomis ir paaiškinimais dėl krovinių išdėstymo, tvirtinimo ir gabenimo. 13. Krovinio tvirtinimo vadovas turi būti parengtas pagal TJO reikalavimus tam tikroms krovinių grupėms. Laive turi būti ir krovinio savybes atitinkantys TJO dokumentai (šių taisyklių IV skyrius). III. Krovinių tvirtinimo laivuose priemonės 14. Laivo krovinio tvirtinimo priemonės skirstomos į pagrindines ir pagalbines (stacionarias ir nuimamas). 15. Pagrindinėms tvirtinimo priemonėms priskiriami įvairaus tipo rėmai, sankabos, ąsos, išdėstyti ant denių, bortų ir laivo pertvarų. 16. Pagrindinės nuimamos tvirtinimo priemonės gali būti: 16.1. tvirtinimo naitovai (lyninės, grandinės, strypinės, juostinės ir vielinės); 16.2. sudėjimo (centruojantys ir sutraukimo įtaisai, rankiniai ir pusautomatiniai užraktai); 16.3. aprišančios (iš sintetinių plėvelių, plieninės arba sintetinės juostos, tinklai ir kt.). 17. Prie pagalbinių nuimamų tvirtinimo priemonių priskiriamos sankabos, užmetamieji kabliai (glagolgakai), veržtuvai, įvairaus tipo įtempimo įtaisai, kabliai, stovai, pleištai, padėklai, sijos, kampainiai, tarpinės ir antifrikcinės medžiagos. 18. Specializuoti laivai (medienvežiai, geležinkelio ir automobiliniai keltai, konteinervežiai, automobilių, baržų gabenimo laivai, Ro-Ro ir sunkiųjų krovinių laivai) turi turėti tvirtinimo priemones tiems kroviniams, kuriems gabenti yra skirti. 19. Tvirtinimo priemonės (naitovai, kiti srieginiai tvirtinimo įtaisai, greitai užsidarantys atmetamieji įtaisai, rankiniai ir pusautomatiniai uždedamieji užraktai, kampiniai ir uždedamieji centruojantys elementai ir prietaisai, stovų lizdai deniuose, ąsos, kabliai ir kt.) turi būti tvarkingos, be matomų pažeidimų. Nuimamos tvirtinimo priemonės turi turėti galiojantį kokybės liudijimą. 20. Krovinio tvirtinimo įtaisų elementai turi turėti nustatytą stiprumo atsargą. 21. Krovinio tvirtinimo įtaisai turi turėti gamyklos žymes. Žymės turi atitikti gamyklos liudijimą ir nurodyti leistinąją (maksimalią) darbinę apkrovą. 22. Tvirtinimo įtaisų eksploatacijos, techninės priežiūros ir remonto tvarka gali būti nurodyta Krovinio tvirtinimo vadove. 23. Medžiaga, skirta kroviniui tvirtinti, turi atitikti tarptautinius standartus. Medžiagos kiekis ir tvirtinimo būdas nustatomas pagal Krovinio tvirtinimo vadovo reikalavimus. 24. Separavimo medžiagos, naudojamos atskirti konosamentines krovinio partijas, turi būti nepažeistos, neužterštos biologiniais objektais ir cheminiais daiktais, sausos, švarios ir neturėti pašalinių kvapų, kad nepakenktų kroviniui. 25. Separavimui naudojami dažai turi būti nekenksmingi kroviniui ir aptarnaujančiam personalui. 26. Žymės, užrašomos specialiu pieštuku ar kreida, turi būti ryškios ir nenusitrinti krovos darbų metu. IV. Krovinių išdėstymas, sudėliojimas ir tvirtinimas 27. Už saugų laivo pakrovimą ir iškrovimą, krovinio išdėstymą, tvirtinimą ir separavimą atsako laivo kapitonas. Laivo vadovybės nurodymus pakrauti, išdėstyti atskirai, atseparuoti ir iškrauti krovinius privalo vykdyti įmonės ir asmenys, atliekantys krovos darbus. Laivo kapitonas turi teisę sustabdyti krovos darbus laive, jeigu juos atliekantys asmenys arba įmonės nevykdo laivo vadovybės nurodymų, kad būtų apsaugotas krovinys ir laivas. 28. Krovinys išdėstomas laive pagal krovos planą. Krovinys turi būti taip pakrautas, išdėstytas ir pritvirtintas, kad viso laivo reiso metu būtų išvengta žmonių sužalojimo, žalos laivui padarymo, krovinio sugadinimo arba praradimo: 28.1. pakraunant ir gabenant sunkiasvorius arba stambiamačius krovinius viso laivo reiso metu turi būti išvengta laivo konstrukcijos sugadinimo, taip pat palaikomas reikalingas laivo stovumas; 28.2. pakraunant ir gabenant krovinius Ro-Ro laivais, turi būti pakankamas tvirtinimo priemonių stiprumas; 28.3. birieji kroviniai turi būti pakrauti ir paskirstyti pakankamai tolygiai iki pertvarų, kad krovinys nepasislinktų ir kad reikiamas laivo stovumas būtų išlaikytas viso laivo reiso metu; 28.4. konteineriai neturi būti kraunami aukščiau leidžiamų eilių skaičiaus, nustatyto pagal 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl saugių konteinerių (CSC 72) reikalavimus; 28.5. pavojingi kroviniai turi būti išdėstyti atsižvelgiant į krovinių savybes, nesuderinami kroviniai turi būti atskirti vienas nuo kito. 29. Krovinys laive turi būti išdėstytas, atsižvelgiant į: 29.1. tinkamą krovinių patalpų tūrio ir laivo krovininės galios panaudojimą; 29.2. krovinio suderinamumą ir išsaugojimą gabenimo metu; 29.3. vietinio ir bendro laivo tvirtumo išsaugojimą; 29.4. reikiamos laivo gramzdos ir stovumo laivo reiso metu užtikrinimą; 29.5. krovinio nepasislinkimo dėl supimo užtikrinimą; 29.6. galimybes tinkamai panaudoti uosto krovos įrangą krovos darbams tarpiniuose uostuose; 29.7. matomumo iš laivo vairinės užtikrinimą: 29.7.1. jūros paviršiaus apžvalga nuo laivo vairinės neturi būti uždengta daugiau negu du laivo ilgiai arba 500 m, žiūrint kas mažiau, nepriklausomai nuo laivo gramzdos, diferento ir denio krovinio; 29.7.2. joks krovinys, krovimo įranga arba kitos kliūtys, esantys priekyje už vairinės ribų, neturi sudaryti matomumo šešėlių, kurių kampas didesnis kaip 100. Visų šešėlių bendras kampas neturi viršyti 200. Matomumo kampas tarp šešėlių turi būti ne mažesnis kaip 50. Tačiau kiekvienas šešėlis neturi viršyti 50. 30. Prieš pradedant laivo krovimą sudaromas išankstinis krovos planas, o krovimo metu – faktinis krovos planas. 31. Išankstinį krovos planą sudaro krovinio siuntėjas (krovos darbų kompanija krovinio siuntėjo pavedimu) kartu su laivo kapitonu iki laivo pakrovos pradžios. Gabenant pavojingus krovinius, išankstinis krovos planas turi būti suderintas su atitinkamomis taisyklėmis (IMDG Code). 32. Siekiant išvengti krovinio pasislinkimo gabenimo metu, priimtas į laivą krovinys turi būti išdėstytas ir pritvirtintas įvertinant šiuos veiksnius: 32.1. plaukiojimo trukmę; 32.2. geografinį plaukiojimo rajoną; 32.3. numatomas plaukiojimo sąlygas; 32.4. laivo matmenis, tipą ir charakteristikas; 32.5. statines ir dinamines jėgas, galinčias būti laivo reiso metu; 32.6. krovinio vienetų tipą ir įpakavimą; 32.7. krovinio vienetų numatomą išdėstymo tvarką; 32.8. krovinio vienetų masę ir dydžius; 32.9. panaudotus skaičiavimo metodus ir juose esančius apribojimus. 33. Faktinis krovinio išdėstymas laive, įskaitant galimus pakeitimus, atsirandančius pakraunant laivą, atspindimas faktiniame krovos plane, kurį sudaro krovinio siuntėjas (krovos darbų kompanija krovinio siuntėjo pavedimu) kartu su laivo kapitonu pasibaigus laivo pakrovai. 34. Standartinių ir pusiau standartinių krovinių – konteinerių, judančių transporto priemonių, priekabų, sunkiasvorių ir stambiamačių krovinių – tvirtinimas laivuose, gabenančiuose šiuos krovinius ir turinčiuose pastovią tvirtinimo įrangą jų tvirtinimui, atliekamas vadovaujantis Krovinio tvirtinimo vadovu ir laivo eksploatacijos dokumentais. 35. Nestandartiniai kroviniai skirstomi į dvi grupes: 35.1. krovinio vienetus (cargo units); 35.2. struktūras sudarančius krovinius. 36. Krovinio vienetai išdėstomi ir tvirtinami kiekvienam kroviniui atskiru būdu, pritvirtinant kiekvieną krovinio vienetą prie laivo denio, vadovaujantis Krovinio tvirtinimo vadovu, TJO reikalavimais arba kitomis, patvirtintomis nustatyta tvarka, krovinių vienetų išdėstymo ir tvirtinimo skaičiavimo metodikomis. 37. Nestandartinių krovinių – didelių matmenų ir sunkių krovinių – sudėliojimas ir tvirtinimas turi būti atliekamas pagal individualų laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą), kurį sudaro krovinio siuntėjas, laivo valdytojas arba jų įgaliotos kompetentingos organizacijos. 38. Nestandartinių, struktūras sudarančių krovinių sudėliojimas ir tvirtinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Krovinio tvirtinimo vadovu, TJO reikalavimais arba naudojant kitas, nustatyta tvarka patvirtintas, nestandartinių krovinių išdėstymo ir tvirtinimo skaičiavimo metodikas. 39. Laivui išplaukti iš uosto su nepritvirtintu kroviniu draudžiama. Krovinio tvirtinimo darbų pabaigos laikas ir Krovinio tvirtinimo vadovo arba esamų taisyklių skyrius, pagal kuriuos buvo atliekami darbai, turi būti įrašyti laivo žurnale. 40. Pabaigus krovos darbus, laivo vadovybei ir krovos darbų kompanijai siūloma įforminti Krovinio saugaus išdėstymo ir tvirtinimo liudijimą (sertifikatą/aktą), kurio rekomenduojama forma pateikta šių taisyklių 2 priede. V. LAIVO IR KROVINIŲ IŠSAUGOJIMAS LAIVO REISO METU 41. Laivo reiso metu būtina nuolat kontroliuoti laivo bortinio supimo periodą. Supimo periodo padidėjimas rodo didelį laivo stovumo sumažėjimą. 42. Laivo reiso metu būtina reguliariai priiminėti oro ir jūros bangavimo prognozes tam, kad laivas nepatektų į tokį bangavimą, kuris išjudintų krovinį. Jei nėra galimybės išvengti per didelio bangavimo, būtina imtis visų priemonių laivo korpuso hermetizacijai ir, jei būtina, patikrinti krovinio pritvirtinimą laikantis saugumo reikalavimų. Nusileidimas į krovinių patalpas turi būti leistas tik patikrinus, ar krovinių patalpose nėra nuodingų ir kenksmingų veiksnių, keliančių pavojų gyvybei ir sveikatai. 43. Tikrinant krovinio būklę būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: 43.1. krovinio pasislinkimą; 43.2. pritvirtinimo atsipalaidavimą; 43.3. galimybę daužytis krovinių vienetams į laivo denį ar pertvaras; 43.4. taros klibėjimą ir deformaciją; 43.5. kitas sąlygas ir aplinkybes, galinčias padaryti nepageidaujamą poveikį krovinio būviui ir jo kokybei. 46. Radus trūkumų, reikia imtis priemonių juos pašalinti ir, jei būtina, papildomai krovinį pritvirtinti. Krovinio būvio patikrinimo rezultatai turi būti užfiksuoti laivo žurnale. III. ATSKIRŲ KROVINIŲ RŪŠIŲ VEŽIMO YPATUMAI I. GENERALINIAI KROVINIAI TARA, ĮPAKAVIMAS 47. Generalinis krovinys (krovinio įpakavimas) turi atitikti gabenimo jūra sąlygas ir reikalavimus: 47.1. turi būti reikiamas kiekis tvarkingų plombų, spynų, kontrolinių juostų; 47.2. tvarkinga tara ir įpakavimas; 47.3. skystas krovinys neturi pratekėti; 47.4. turi aiškiai matytis žymės bei įspėjamieji ženklai; 47.5. krovinys neturi būti sudrėkęs ir negali turėti gedimo kvapo ir kitų parodančių gedimą požymių. 48. Ruošiant gabenimui generalinį krovinį, būtina įvertinti šiuos veiksnius: 48.1. galimybę pasislinkti dėl supimo; 48.2. pavojų dėl galimo užsidegimo, sprogimo ir pakenkimo žmonėms bei aplinkai; 48.3. kokybės praradimą ar sugedimą dėl drėgmės, dulkių, taršos, šilumos, korozijos, garavimo ir įvairių bakterijų poveikio; 48.4. drėgmės, dulkių, šilumos ir įvairių kvapų išsiskyrimą; 48.5. būtinumą gabenimo metu palaikyti reikiamą temperatūrą, drėgmę ir vėdinimą. 49. Kroviniai, kurie turi būti gabenami įpakuoti ar taroje, turi būti pateikti tvarkingoje taroje (įpakavime), atitinkančioje galiojančių standartų reikalavimus. 50. Norint pakrauti 1 bruto tonos ir sunkesnius krovinius bei juos pritvirtinti prie denio ar pertvarų, būtina turėti reikiamų įtaisų (ąsų, kablių ir pan.). Nurodytų priemonių tvirtumas turi atitikti krovinio vieneto masę ir krūvį, atsirandantį gabenant jūra. 51. Atsiradus pavojui krovinį prarasti, sugadinti ar padaryti žalą laivui, krovinio siuntėjas turi tarą pertvarkyti pagal veikiančių standartų ir šių taisyklių reikalavimus. Krovinio įpakavimas (tara) turi būti pertvarkytas tuo metu, kai jis pateikiamas pakrauti į laivą. LAIVO PARUOŠIMAS GENERALINIŲ KROVINIŲ PRIĖMIMUI 52. Krovinių patalpos turi būti išvalytos nuo ankstesnio krovinio: 52.1. prieš gabenant statybines medžiagas, metalo produkciją, judančią techniką, neįpakuotus krovinius ir kitus krovinius, kuriems nekenkia dulkės, kvapai ir pan., atliekamas sausas triumų valymas; 52.2. prieš gabenant maisto ir augalinius krovinius, medvilnę, audeklus ir kitus pramoninius nedideliuose pakeliuose krovinius, krovinių patalpos turi būti išplautos, išdžiovintos ir išvėdintos. Jei yra kvapų, krovinių patalpos turi būti dezinfekuotos; 52.3. jei buvo gabenta sūdyta žuvis, sūdytos drėgnos odos, skysti taukai, druska ir kiti panašūs kroviniai, triumai būtinai turi būti išplauti, o jei buvo gabentos sūdytos drėgnos odos – ir dezinfekuoti. Jei buvo gabentas dulkėtas, nešvarus krovinys, pavyzdžiui, supiltinė anglis, triumai turi būti išplauti tekančiu vandeniu. 53. Tam, kad vamzdžiai krovinių patalpose būtų apsaugoti nuo krovinio smūgių, jie turi būti atitverti metalinėmis arba medinėmis sankabomis. 54. Triumų sausinimo šuliniai turi būti atidaryti ir išvalyti, jei yra kvapas, po plovimo turi būti išdžiovinti ir apipurkšti kalkių skiediniu, kalio permanganatu, 10% amoniako tirpalu arba kitu dezinfekuojančiu tirpalu. 55. Visų tankų angų sandarumas turi būti patikrintas. 56. Nusausinimo sistemos priėmimo atšakos ir matavimo vamzdeliai turi būti apžiūrėti ir išvalyti. 57. Jeigu laivas bus kraunamas krovos darbų kompanijos kranais, laivo krovos strėlės ir kranai, keltuvai turi būti pakelti ir pritvirtinti taip, kad jiems netrukdytų. 58. Naudojant laivo krovos priemones, jos turi būti laiku patikrintos ir paruoštos darbui pagal šių priemonių Techninės eksploatacijos taisykles ir laivo techninę dokumentaciją. 59. Krovinių patalpų paruošimą konkrečiam krovinio gabenti tikrina laivo vadovybė ir/arba nepriklausomas tikrintojas (siurvejerio) suinteresuotų asmenų pavedimu, o apie tai daromas įrašas laivo žurnale. Generalinių krovinių priėmimAS, išdėstymAS ir tvirtinimAS 60. Bendroje krovinių patalpoje draudžiama gabenti šiuos krovinius: 60.1. tepančius, dulkančius ir bijančius taršos; 60.2. išskiriančius drėgmę, pavyzdžiui, garuojančius ir sugeriančius drėgmę; 60.3. išskiriančius nuodingas dujas kartu su maisto produktais; 60.4. pabuvusius karantino sąlygose ir juos galinčius paveikti; 60.5. reikalaujančius skirtingų temperatūros, drėgmės ir vėdinimo režimų. 61. Nepatogios formos krovinių patalpose stovumui užtikrinti statomi patvarūs aptvarai, narvai ir kt. iš medžio lentų, sijų, kitų medžiagų. 62. Šūsnies nepasislinkimo stovumas palaikomas pritvirtinus jo paviršių. Šūsnies paviršiaus tvirtinimas gali būti atliktas: 62.1. tankiai sudedant tvirtą krovinį ant viso šūsnies paviršiaus; 62.2. pakraunant kitą tvirtai supakuotą krovinį ir patikimai pritvirtinant; 62.3. kitu konkrečiam kroviniui rekomenduotu būdu ir patvirtintu numatyta tvarka. 63. Naudojamas krovinio tvirtinimas neturi pakenkti kroviniui. Atotampos negali liesti lengvai pakenkiamų krovinio vietų. Jei išsikišusios krovinio vietos tvirtinant gali būti pažeistos, statomos medinės arba kitos tarpinės. 64. Sferos ir cilindro formos krovinius, nesupakuotą įrangą bei krovinius, esančius dėžėse ir neturinčius specialių ąsų ir sankabų, rekomenduojama tvirtinti naitovais apjuosiant kaip juostomis. 65. Kraunant sudėtingos atraminės plokštumos formos krovinį reikia naudoti specialų pagrindą arba balnus. 66. Stambiamačiai ir sunkiasvoriai kroviniai tvirtinami laive pagal specialų projektą. 67. Tvirtinimo įtaisų eksploatacijos, techninio aptarnavimo ir remonto ypatumai bei sąlygos gali būti nurodyti Krovinio tvirtinimo vadove. II. maisto produktŲ KROVINIAI tarA, įpakavimAS 68. Maisto produktų kroviniai gabenimui jūra turi būti pateikti taroje ir/arba įpakuoti. Pateiktų gabenti maisto produktų įpakavimas (tara) turi atitikti standartus ir techninius reikalavimus. Konkretaus maisto produktų krovinio gabenimo sąlygos turi būti suderintos su vežėju ir siuntėju. 69. Maisto produktų kroviniai, kurių tara ir įpakavimas nebūtinai turi atitikti techninius reikalavimus, duodami gabenti pagal susitarimą su vežėju ir krovos darbų kompanija, kurie įsipareigoja saugiai juos pakrauti ir gabenti. 70. Vežėjui ir krovos darbų kompanijai reikalaujant, krovinio siuntėjas privalo pateikti reikiamus taros atitikimo dokumentus. 71. Pagrindinių maisto produktų krovinių gabenimo ypatybės gali būti atspindėtos laivo Krovinio tvirtinimo vadove ir/ar Maisto produktų krovinių saugaus gabenimo rekomendacijose. LAIVO PARUOŠIMAS MAISTO PRODUKTŲ KROVINIŲ PRIĖMIMUI 72. Greitai gendantys kroviniai, kuriems nereikia oro kaitos, turi būti gabenami krovinių patalpose, aprūpintose baterinės sistemos šaldytuvais. 73. Greitai gendantys kroviniai, kuriems reikia oro kaitos, turi būti gabenami krovinių patalpose, kur įrengta oro šaldymo sistema. Šių krovinių gabenimas ne šaldomosiose patalpose leidžiamas esant tam tikroms sąlygoms (metų laikas, uostų ir reiso klimatinės sąlygos ir kt.), sutikus krovinio siuntėjui, vežėjui, krovos uostui bei krovinio savininkui pateikus raštišką sutikimą. 74. Greitai negendantys kroviniai, kuriems reikia oro kaitos, turi būti gabenami vėdinamose patalpose, konteineriuose ir pan. su priverstine vėdinimo sistema. Tokių krovinių gabenimas transporto priemonėmis, kuriose įrengtas savaiminis vėdinimas, leidžiamas tik atskirais atvejais, nustatytais specialių taisyklių arba rašytiniu krovinio savininko sutikimu. 75. Greitai negendantiems kroviniams, kuriems nereikia oro kaitos, gabenti gali būti naudojami laivai, kuriuose nėra priverstinės ventiliacijos sistemos. 76. Krovinių patalpų paruošimas maisto produktų kroviniui priimti priklauso nuo laivo būklės, krovinių patalpų, anksčiau gabento krovinio savybių ir kitų veiksnių, kuriuos įvertina laivo kapitono skiriama komisija. 77. Krovinių patalpos paprastai paruošiamos taip: valomos, plaunamos, džiovinamos, dezinfekuojamos, sutvarkoma įranga. 78. Iš krovinių patalpų reikia pašalinti gabento krovinio likučius, separavimą, tepalo ir naftos produktų dėmes. Visos vidinės patalpos borto paviršiai, pertvaros, grotelinis paklotas ir kt. turi būti švariai iššluotos. 79. Metalinių paviršių būklė turi būti patikrinta ir įsitikinta, ar nėra rūdžių, atsilupusių dažų. 80. Valant krovinių patalpas, visos nuimamos dalys (pvz., grotelinis paklotas) turi būti išimtos. 81. Sausakrūvių laivų krovinių patalpos plaunamos tekančiu vandeniu su plovimo priemonėmis. 82. Šaldomi triumai plaunami tik šiltu gėlu vandeniu su muilo milteliais arba muilu. Naudoti jūros vandenį, hidroksidus, sodą ir kt. panašias plovimo priemones, reaguojančias su aliuminiu, draudžiama. 83. Soda, hidroksidais ir kt. plovimo priemonėmis leidžiama plauti tik grotelinius paklotus ir laivo tam tikras vietas, bet žiūrėti, kad plovimo priemonių dalelės nepatektų ant aliuminio paviršiaus. 84. Muiluotą paviršių trinti šepečiais, pilant silpną vandens srovę. Plovimo vanduo turi nutekėti per špigatus – negalima leisti vandeniui susikaupti. 85. Esant reikalui, krovinių patalpose turi būti atlikti šie papildomi darbai: 85.1. fumigacija arba dezodoracija – pašalinių kvapų pašalinimas. Jeigu atliktas dezodoravimas nepašalino kvapų, būtina pakartoti plovimą-dezodoravimą; 85.2. dezinfekcija – vabzdžių kenkėjų (musių, uodų, žemės ūko kenkėjų ir pan.) sunaikinimas; 85.3. deratizacija – graužikų sunaikinimas. 86. Refrižeratoriniuose laivuose, aprūpintuose ozonatoriais, dezodoravimas ir dezinfekavimas gali būti atliekamas su ozonu. Ozonavimo metu triumai turi būti sandariai uždaryti, krovinių patalpose negali būti žmonių. Prieš paduodant ozoną turi būti iškabintos lentelės „Dėmesio ozonas“, „Įėjimas draudžiamas“. Prieš atidarant triumą krovimui, ozonatoriai turi būti išjungti ne vėliau kaip prieš 6 val. 87. Krovinių patalpas išvalius, išplovus, nukenksminus, jas reikia gerai išdžiovinti, o vidinius paviršius ir refrižeratorinių triumų įrangą išvalyti sausa valymo medžiaga. Medinių dangų drėgnumas tikrinamas drėgnumo matuokliu ir neturi viršyti 12% hidroskopiniams kroviniams ir 15% kitiems kroviniams. 88. Džiovinti krovinių patalpas reikia įjungus ventiliaciją arba oro aušinimo sistemą (šaldomuosiuose triumuose). 89. Ruošiant triumus turi būti patikrintas sandarumas: 89.1. oro, matavimo, kuro ir kitų vamzdynų; 89.2. sausinimo, balastinės, kuro ir hidraulikos sistemų; 89.3. liukų apytvarų (komingsų), liukų uždarymų ir pan.; 89.4. ventiliacinių angų dangčių. 90. Įrangos visos išsikišusios dalys (angos, oro ir matavimo vamzdžiai, vamzdynai ir kt.) turi būti apsaugoti dangčiais, grotelėmis arba loviais. Įkaistančios pertvaros ir vamzdynai, esantys krovinių patalpose, turi būti su termoizoliacija. 91. Ruošiant refrižeratorinių laivų triumus, reikia apžiūrėti ir sutvarkyti visą triumų įrangą, patikrinti temperatūros, santykinės drėgmės ir anglies dioksido kiekio triumo ore distancinės kontrolės prietaisų veikimą, laivuose su horizontalia šaldančio oro skirstymo sistema patikrinti oro paskirstymo angų sklendžių atidarymą ir pan. 92. Šaldomoji įranga tikrinama pagal laivo techninės eksploatacijos instrukcijas. Būtina patikrinti visus kompresorius ir pagalbinius mechanizmus (jie turi būti tvarkingi), šaldomosios sistemos sandarumą, pripildymą bei kitus parametrus. 93. Išankstinį krovinių patalpų atšaldymą reikia pradėti ne anksčiau kaip prieš 48 val. numatyto krovos laiko. Išankstinio atšaldymo metu kiekvieną parą reikia 6-8 val. įjungti ozono generatorių, kad ore ozono koncentracija būtų 8-10 mg/m3. 94. Prieš pradedant krauti, laivo kapitono paskirta komisija turi patikrinti krovinių patalpas ir surašyti patikrinimo aktą, apie tai pažymėdama laivo žurnale. 95. Krovimo uoste būtina iškviesti sanitarinės (veterinarijos) tarnybos inspektorių, parodyti krovinių patalpas ir gauti iš jo aktą, kad jos tinka gabenti augalinės (gyvulinės) kilmės krovinius. Maisto produktų krovinių priėmimAS, išdėstymAS ir tvirtinimAS laive 96. Vienetiniai maisto produktų kroviniai, kurie pagal savo savybes ir matmenis gali būti sudėti į transportinius paketus, turi būti siuntėjo priduodami supakuoti. Nesupakuotas krovinys gali būti priimtas gabenti susitarus su vežėju ir krovos darbų kompanija. 97. Vienetiniai maisto produktų kroviniai priimami pagal vietų skaičių, suformuoti į transportinius paketus – pagal paketų skaičių. Krovinio partijos bruto masė jūrų važtaraštyje arba konosamente nurodoma pagal siuntėjo paraišką. 98. Reikalaujant vežėjui arba krovos darbų kompanijai, krovinio savininkas privalo pateikti reikiamus standartus, techninius reikalavimus arba aprūpinti vežėją ir krovos darbų kompaniją atitinkamomis instrukcijomis. 99. Siekiant nustatyti, ar krovinio tara (įpakavimas) atitinka galiojančius standartus bei techninius reikalavimus, gali būti atliekamas išankstinis maisto produktų krovinio patikrinimas. Gabenant užšaldytus arba atšaldytus krovinius reikia nustatyti vidinę krovinio temperatūrą, kuri matuojama, kai kroviniai kraunami į laivą. Gyvsidabrio termometrus naudoti draudžiama. 100. Maisto produktų krovinys nepriimamas gabenimui, jeigu gabenimo laikas, įskaitant krovos laiką, yra mažesnis negu buvo susitarta. 101. Krovos darbai turi būti atliekami pagal krovos darbų kompanijos patvirtintas krovos darbų technologijas. 102. Visos transporto priemonės (vežimėliai, transporteriai, elektriniai krautuvai ir kt., griebtuvai, svėrimo prietaisai) prieš pradedant krauti maisto produktų krovinius turi būti nuvalytos, o jeigu reikia – išplautos ir dezinfekuotos. 103. Maisto produktų krovinių krovimas krentant krituliams draudžiamas. 104. Darbo pertraukų metu visos krovos angos turi būti uždarytos. 105. Krovos darbų metu draudžiama: 105.1. kraunant krovinius į rietuves palikti krovos vietas; 105.2. naudoti kablius ir kitas priemones, galinčias pakenkti tarai, įpakavimui ir kroviniui; 105.3. vaikščioti po krovos darbų vietas; 105.4. vilkti krovinį deniu arba per padėto krovinio paviršių; 105.5. statyti ant kampo krovinius, turinčius ant taros (dėžių) draudžiančią markiruotę (draudžiančias žymes). 106. Jeigu kraunamas krovinys yra maišuose, turi būti imtasi priemonių, kad krovinys nesušlaptų ir taip nebūtų sugadintas. Kad maišai nesiliestų prie metalinių laivo vietų, rietuves nuo laivo borto skersinių pertvarų ir kitų sandaros vietų turi būti atitvertos dembliais, brezentu arba popieriumi. Jeigu sausakrūvis laivas neturi nuimamos medinės dangos, po apatiniu krovinio sluoksniu dedama separacija (skirenas). Maišai kraunami išilgai ir skersai laivo „maišas ant maišo“ (ypač tuos krovinius, kuriems būtinas vėdinimas) arba „pusmaišiu“. Rietuvės kraunamos per visą laivo plotį nuo borto ir pertvaros į triumo vidurio link. Kad tvirčiau laikytųsi, rietuvės kampiniai maišai viršuje kraunami kryžmai. Apžiūrint maišus, būtina atkreipti dėmesį į galinių ir šoninių siūlių susiuvimą. 107. Dėžės kraunamos aukštais, tiksliai sekant išilginį ir skersinį dėžių lygumą. Būtina sekti dėžių atramų sutapimą aukštuose ir tarp jų. Jei reikia, turi būti lentomis užtikrintas krovinio aukštų horizontalumas. 108. Jei dviejų ir daugiau pavadinimų kroviniai, esantys dėžėse, kraunami į vieną rietuvę, draudžiama sunkesnius krovinius krauti ant lengvesnių. Ant sunkesnio krovinio paviršiaus reikia pakloti medinę dangą ir ant jos krauti lengvesnį krovinį. 109. Krovimo aukštis ribojamas taros tvirtumu ir krovinio transportavimo ypatybėmis. Tarp viršutinio aukšto ir apatinio komingso liuko krašto turi būti palikta laisva vieta, kad vėdintųsi viršutinis krovinio aukštas. 110. Jei reikia, leidžiama naudoti lentutes kaip tarpinę medžiagą tarp eilių ir aukštų. Lentutes taip pat galima panaudoti atskiriant jūrų važtaraštyje arba konosamente nurodytas partijas. 111. Kroviniai ryšuliuose, statinėse ir pan. turi būti išdėstyti taip, kad rietuvės nepasislinktų. 112. Sunkesnių krovinių krovimas ant lengvesnių draudžiamas. 113. Statinės su maisto produktų kroviniu kraunamos horizontaliai išilgai laivo kamščiais į viršų. Kraunama pradedant laivo šono triumo link. Po apatine statinių eile dedama minkštos medienos tarpinė, kad statinė nesiliestų su grindų metalu. Kituose aukštuose statinės sudedamos taip, kad kiekviena iš jų turėtų 4 atramos taškus žemesniuose aukštuose. Statinių perridenimui pakrautame aukšte daromi laikini tilteliai. Statinės kraunamos stačios, jei jų kamščiai yra dangčiuose. Kraunant statines, kiekvieno aukšto viršuje dedamos lentos, sudarančios dangą kitam aukštui. 114. Visi krovos metu krovinio pakenkimo atvejai turi būti surašomi aktuose su laivo atstovo, krovinio siuntėjo (krovinio gavėjo) arba krovos darbų kompanijos atstovų parašais. 115. Krovinių suderinimo reikalavimai: 115.1. maisto produktų krovinius leidžiama gabenti kartu su neutraliais generaliniais kroviniais. Neutralūs kroviniai – tai tokie kroviniai, kurie negali turėti įtakos maisto produktų kokybei ir negali būti sugadinti dėl kito krovinio poveikio; 115.2. draudžiama maisto produktų krovinius gabenti kartu su dulkes sukeliančiais, išskiriančiais drėgmę, reaguojančiais, išskiriančiais arba sugeriančiais kvapus ir pavojingais kroviniais; 115.3. gabenti įvairių pavadinimų maisto produktų krovinius kartu leidžiama tik šiais atvejais: 115.3.1. jeigu vieno krovinio fizinės, cheminės savybės negali paveikti kito; 115.3.2. jeigu vieno krovinio gabenimo ypatybės nekenkia kito krovinio saugumui. REIKALAVIMAI SAUGIAM Maisto produktų krovinio GABENIMUI jūra 116. Krovos darbų metu ir visą maisto produktų krovinio gabenimo laiką laivo krovinių patalpose turi būti palaikoma krovinio savininko arba laivo frachtuotojo reikalaujama temperatūra, drėgmė ir vėdinimas. 117. Šaldomuosiuose triumuose, konteineriuose ir lichterių pagrindiniai režimo parametrai yra: temperatūra, santykinė drėgmė, dujų sudėtis, oro judėjimo greitis, šaldymo agento (šaldančio oro) cirkuliacijos kartotinumas ir vėdinimo (šviežio oro padavimo) kartotinumas. 118. Refrižeratorinių laivų krovinių patalpas ozonuoti galima tik gavus raštišką nurodymą krovinio savininko arba laivo frachtuotojo nurodymą (leidimą). 119. Vėdinamose krovinių patalpose temperatūra ir santykinė drėgmė palaikoma triumų oro kondicionavimo sistema (jei laivuose ši sistema yra) arba apie krovinio vėdinimo būtinumą sprendžiama pagal lauko ir triumo oro parametrus. 120. Krovinių patalpų vėdinimas iš lauko draudžiamas iškritus krituliams arba kai santykinė oro drėgmė lauke didesnė negu 95% (pvz., jei lauke rūkas). Jeigu negalima nuolat vėdinti maisto produktų krovinio, kuriam būtina oro kaita, kad krovinys gautų šviežio oro, reikia periodiškai trumpam įjungti vėdinimo sistemą. 121. Gabenant greitai gendančius maisto produktų krovinius, būtina pildyti temperatūros drėgmės žurnalą. Už šio dienyno pildymą yra atsakingas vyresnysis kapitono padėjėjas arba kitas laivo kapitono paskirtas asmuo. Temperatūros drėgmės žurnale įrašomi temperatūros, drėgmės ir oro kaitos režimų duomenys. Gabenant greitai negendančius krovinius visi duomenys apie gabenimo režimus užrašomi į krovinių knygą. Įrašai temperatūros drėgmės dienyne ir krovinių knygoje kiekvienam laivo reisui tvirtinami laivo kapitono parašu. 122. Temperatūros ir drėgmės matavimai laive atliekami stacionaria įranga, jeigu jos nėra – nešiojamais prietaisais prieinamose krovinių patalpų vietose. 123. Apie visus krovinio pakenkimo atvejus, kokybės pablogėjimo požymius, priemones, kurias laivo įgula taikė krovinio kokybei išsaugoti ir jam saugiai gabenti, įrašoma į laivo žurnalą ir krovinio knygą. III. JUDANTI TECHNIKA reikalavimai JudančiAI technikAI 124. Prieš savaeigės technikos krovos darbų pradžią turi būti atliekama kiekvieno krovinio vieneto apžiūra tam, kad būtų pastebėtas kuro, šaldymo skysčio, elektrolito arba tepalo nutekėjimas. Tai pastebėjus savaeigė technika į laivą nekraunama. 125. Kita judanti technika neturi būti sugedusi ar apgadinta, kad netrukdytų buksyravimui. laivo, gabenanČIO JUDANČIĄ TECHNIKĄ, PARUOŠIMO ypatumai 126. Laivai, gabenantys judančią techniką, turi turėti Krovinio (judančios technikos) tvirtinimo vadovą. 127. Laivai, gabenantys savaeigę techniką su kuru bakuose, kurio užsiliepsnojimo temperatūra mažesnė negu 61 0C, turi būti aprūpinti ventiliacijos sistema, kurios ventiliacijos kartotinumas ne mažesnis kaip 5-6 tūrio pokyčiai per valandą. 128. Savaeigės technikos gabenimas su kuru bakuose, kurio užsiliepsnojimo temperatūra didesnė negu 610 C, (dyzelinio tipo) leidžiamas visuose laivuose, aprūpintuose ventiliacijos sistema, kurios kartotinumas ne mažesnis kaip 2 tūrio pokyčiai per valandą. 129. Laivo, skirto gabenti judančiai technikai, deniai turi būti aprūpinti tvirtinimo įtaisais (taškais). Minimalus kiekvieno tvirtinimo įtaiso tvirtumas turi būti toks, kad atlaikytų be liekamųjų deformacijų 120 kN apkrovimą. Jeigu tvirtinimo įtaisas skirtas kelioms tvirtinimo priemonėms panaudoti vienu metu, tai jo tvirtumas turi būti proporcingai padidintas. 130. Reikalavimai universaliems laivams: 130.1. savaeigės technikos, naudojančios benziną, negalima gabenti gretimose patalpose su mašinų skyriumi. Savaeigės technikos gabenimas gretimose patalpose su mašinų skyriumi leidžiamas tik esant tarp tokių patalpų ir mašinų skyriaus A-30 klasės pertvaroms arba saugos ertmei (koferdamams, cisternoms, sandėliukams); 130.2. jeigu krovinių patalpoje, kurioje gabenama judanti technika, kurie nors elektros įrenginiai (pvz., kabelis, elektros variklis, elektros prietaisai, šviestuvai ir pan.) neturi apsaugos nuo sprogimo, jie turi būti patikimai atjungti nuo paskirstymo skydo ir turi būti priimtos priemonės, neleidžiančios jų įjungti per visą judančios technikos buvimo krovinių patalpoje laiką iki patalpų degazacijos pabaigos (jeigu ji reikalinga). Šie reikalavimai netaikomi priešgaisrinės signalizacijos sistemoms. Šio punkto reikalavimai gali būti netaikomi, kai: 130.2.1. laive yra įmontuota automatinė dujų analizės sistema, perspėjanti apie benzino garų leistiną koncentracijos viršijimą krovinių patalpoje; 130.2.2. numatyta skubi (rankinė arba automatinė) ir veiksminga elektros įrangos, esančios krovinių patalpoje, atjungimo galimybė; 130.2.3. dėl ventiliacijos benzino garų koncentracija krovinių patalpoje yra ne didesnė kaip 1,6 g/m3; 130.3. tam, kad būtų išvengta kuro garų susikaupimo, galinčio sudaryti avarinę situaciją (pvz., kuro išsiliejimą) krovinių patalpose, leidžiama panaudoti kilnojamus elektros dūmtraukius arba kilnojamą ventiliacijos įrangą, nesančią krovinių patalpose; 130.4. kiekvieno krovinių skyriaus ventiliacijos sistema turi būti autonominė. Jei krovinių skyriuose nėra autonominės ventiliacijos sistemos, ventiliacijos kanaluose turi būti įrengti priešgaisriniai perdengimai; 130.5. ventiliatorius neturi sudaryti žiežirbų veikimo metu; 130.6. ventiliacijos sistemos priėmimo angos turi būti išdėstytos krovinių patalpos apatinėje (ne aukščiau kaip 400 milimetrų nuo denio) ir viršutinėje (ne žemiau kaip 400 milimetrų nuo lubų) zonose; 130.7. krovinių patalpa, skirta gabenti judančiai technikai, turi būti aprūpinta gesinimo vandeniu sistema bei viena iš šių sistemų: 130.7.1. vandens išpurškimo ir vandens užtvarų; 130.7.2. gesinimo putomis; 130.7.3. inertinių dujų; 130.7.4. anglies dioksidų gesinimo; 130.8. laive, gabenančiame judančią techniką, turi būti gesintuvai, po 1 vienetą kiekvienam 150 m2 krovinių patalpos plotui; 130.9. kiekviename laive turi būti priešgaisrinės įrangos komplektai, skirti kiekvienam avarinės partijos (avarinės grupės) nariui, bet ne mažiau kaip 3 komplektai vienai partijai (grupei). Kiekviename komplekte turi būti autonominis kvėpavimo aparatas. Neleidžiama naudotis deguonies izoliuojančiais kvėpavimo aparatais; 130.10. kiekvienoje krovinių patalpoje turi būti įrengta atskira priešgaisrinė signalizacija (rekomenduojamos sistemos su dūminiais fotoelektriniais davikliais). 131. Šių taisyklių 130 punkto reikalavimai netaikomi laivams ir krovinių patalpoms, specialiai pritaikytoms savaeigei technikai gabenti, taip pat gabenantiems savaeigę techniką, pripildytą kuro, kurio užsiliepsnojimo temperatūra didesnė kaip 61ºC. JUDANČIOS TECHNIKOS pakrovimAS ir IŠKROVIMAS 132. Judančios technikos išdėstymo ir tvirtinimo apskaičiavimo brėžinius, jei jie skiriasi nuo tipinių schemų, sudaro krovos darbų kompanija arba laivo vadovybė priklausomai nuo to, kas tvirtina krovinį. Sudarant brėžinius būtina vadovautis metodika, pateikta Krovinio (judančios technikos) tvirtinimo vadove arba kita patvirtinta metodika. 133. Priėmus krauti judančią techniką, reikia tikrinti būtinų tvirtinimo įtaisų kiekį, markiruotes, krovinio pastatymo ir tvirtinimo prie gabenimo priemonės patikimumą ir kt. Esant abejonėms dėl gabenimo, laivo kapitonas savo nuožiūra gali leisti judančią techniką pakrauti į laivą, įvertindamas transporto priemonės esamą būklę, spėjamą orą ir bangavimą būsimo reiso metu ir kitas aplinkybes. 134. Savaeigės technikos nuovažos greitis neturi viršyti 10 km/val., judant laive – 20 km/val. 135. Judančios technikos vilkimas laivo nuovažomis (pandusais) ir deniais galimas tik esant standžiam vilkimo įtaiso sujungimui. Vilkikų judėjimo greitis laivo nuovažomis (pandusais ir aparelėmis) turi būti parenkamas priklausomai nuo esamų sąlygų, bet neviršyti 8 km/val. pakilimuose judant su kroviniu; 15 km/val. – pakilimuose judant be krovinio ir nusileidimuose judant su kroviniu (be krovinio). 136. Jei laive yra krovinių keltai (liftai), judanti technika gali būti kraunama pradedant nuo viršutinio ir baigiant žemutiniais deniais. 137. Prieš pradedant krauti judančią techniką, laivo vadovybė turi peržiūrėti tvirtinimo priemonių išdėstymą krovinių patalpose. 138. Iškraunant iš laivo judančią techniką, krovos darbų kompanija atsako už tų krovinių saugų iškrovimą, kuriuos ji iškrauna naudodama savo krovos darbų techniką arba kuriuos iš laivo išvairuoja krovos darbų kompanijos darbuotojai. Krovos darbų kompanijos atsakomybė prasideda nuo to momento, kai krovinys yra prikabintas prie vilkiko ar kitos krovos technikos. Už savaeigės technikos, kuri yra be vairuotojo ir kurią išvairuoja krovos darbų kompanijos darbuotojai, krovos darbų kompanija atsako nuo to momento, kai krovos darbų kompanijos vairuotojas įsėdo į transporto priemonę, paleido variklį ir pajudėjo iš vietos. JUDANČIOS TECHNIKOS IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS LAIVE 139. Judanti technika turi būti išdėstoma laivo uždarose krovinių patalpose. Technikos gabenimas atviruose deniuose galimas tik esant raštiškam krovinio siuntėjo sutikimui, apie tai turi būti žyma jūrų važtaraštyje arba konosamente. 140. Rengiant judančios technikos išdėstymo brėžinį laive, būtina įvertinti šiuos veiksnius: 140.1. judanti technika turi būti išdėstoma išilgai laivo; 140.2. bortinius automobilius ir priekabas leidžiama išdėstyti 1-2 lygiais, posvyrio būdu; 140.3. atstumai tarp atskirų judančios technikos vienetų turi būti: tarp autobusų ne mažesni kaip 0,6 metro, tarp lengvųjų automobilių ir kitos JT – 0,1-0,3 metro. Visais atvejais tarpo dydis turi būti tinkamas judančiai technikai pritvirtinti; 140.4. dėstant judančią techniką būtina numatyti praėjimus: tarp jų apie 0,6 metro pločio pagal triumo perimetrą ne mažiau vieno išilgai ir vieno skersai laivo universaliuose ir keleiviniuose laivuose (nuo vieno borto iki kito borto) kiekvienoje atskiroje krovinių patalpoje, Ro-Ro laivuose – vieną praėjimą išilgai ir du skersai nuo vieno borto iki kito borto; 140.5. laive turi būti palikti praėjimai į tas vietas ir dalis, prie kurių gali prireikti prieiti avarinio atvejo metu (pvz., prie laivagalio), ir laivo priekio vartų, įėjimo dangčiai, priešgaisrinės įrangos, denio špigatų vožtuvų valdymo skydai, priešgaisrinių sklendžių ventiliacijos šachtose ir kt. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 metro, o laisva darbinė aikštelė šalia mechanizmų ir įrenginių turi būti palikta ne mažesnė kaip 1x1 metro; 140.6. tarp lengvųjų automobilių ir šonų turi būti 100 – 300 milimetrų tarpas, o tarp apsauginių lankų – 100 milimetrų. Lengvuosius automobilius, turinčius guma aptrauktas vertikalias atramas arba vienodo aukščio bamperius su apsaugomis, leidžiama statyti išilgai šalia vienas kito (bamperis prie bamperio), tvirtinant dviem taškais taip, kad naitovai prispaustų mašiną prie priekyje stovinčio automobilio bamperio; 140.7. tam, kad judanti technika su aukštai išdėstytu svorio centru neapsiverstų, reikia ją išdėstyti netoli laivo diametrinės plokštumos deniuose, mažiausiai nutolusiose nuo laivo svorio centro; 140.8. leidžiama statyti traktorius su guminėmis padangomis ratas prie rato, bet jų metalinės dalys neturi liestis viena su kita supimo metu; 140.9. autorefrižeratoriai su dirbančiais šaldymo įrenginiais su dyzeline pavara turi būti išdėstomi atviruose deniuose arba uždarose pakankamai vėdinamose patalpose (ne mažiau kaip 10 tūrio pokyčių per valandą) su ventiliacija; 140.10. vilkikai su ratine priekaba (roltreileriai), priekabos, puspriekabės ir auto traukiniai turi būti gabenami tam pritaikytais Ro-Ro laivais ir/arba autokeleiviniais keltais. Atstumai tarp šių transporto priemonių turi būti skersai ne mažesni nei 300 mm, o išilgai – ne mažesni kaip 600 mm. Po priekiniu roltreilerio stovu turi būti pastatytas mažinantis trintį tarpiklis iš medienos arba kitos medžiagos. Esant nepalankioms oro sąlygoms, roltreilerio ratai fiksuojami pleištu. Puspriekabės konstrukcija neturi remtis į savo atramas gabenimo jūra metu, išskyrus tuos atvejus, kai jos specialiai pritaikytos šiam tikslui ir atitinkama tvarka pažymėtos. Puspriekabė turi remtis į specialius domkratus, padėklus ar kitus įrenginius, išdėstytus vilkimo plokštės vietoje, bet taip, kad būtų galima jį sujungti su vilkiku. Tokios vietos ant transporto priemonių turi būti aiškiai pažymėtos (markiruotos); 140.11. vikšrinę techniką reikia statyti pagal plotį su būtinu skersiniu tarpu, kad būtų patogiau pritvirtinti, o išilgai – su tarpu, ne mažesniu kaip 0,15 metro; 140.12. vengti statyti judančią techniką ant nuovažų (pandusų) ir rampų; 140.13. judanti technika gali būti kraunama į laivo krovinių patalpas virš kitų krovinių, kurių leistinas santykinis apkrovimas yra iki 0,5 tonos/m2. Šiuo atveju apatinis krovinys turi būti tankiai padengtas 40-50 milimetrų storio lentomis. 141. Judančią techniką reikia tvirtinti taip, kad pakabos sistema negalėtų laisvai svyruoti: 141.1. suspaudžiant važiuoklės spyruokles, stipriai pritvirtinant transporto priemonę prie denio; 141.2. pakeliant važiuoklę domkratu; 141.3. mažinant pneumatinės pakabos suspausto oro slėgį. 142. Kiekvienos transporto priemonės ar transporto priemonių sąstato kiekvienos grandinės stovėjimo stabdžiai turi būti įjungti, kad jos nejudėtų. Lengvojo automobilio stovėjimo stabdžiai turi būti įjungti ir blokuoti. Transporto priemonės su dyzeliniais varikliais laivui plaukiant neturi būti paliekamos su įjungta pavara. 143. Laivui plaukiant ilgiau kaip 24 valandas, reikia mažinti slėgį visose transporto priemonėse, aprūpintose pneumatinės pakabos sistemomis. Slėgis gali būti mažinamas ir esant trumpesnei plaukiojimo trukmei. Jeigu oro slėgis pakabos sistemoje nesumažinamas, transporto priemonės turi būti pakeltos domkratu, kad tvirtinimo reikmenys nesusilpnėtų dėl oro nutekėjimo. 144. Transporto priemonių, kurioms gali būti panaudojami domkratai, atraminės vietos ant važiuoklių turi būti sustiprintos, o jų padėtis aiškiai nurodyta. 145. Transporto priemonės, skirtos nestabilių krovinių gabenimui, pavyzdžiui, pakabintiems mėsos gabalams, turi būti aprūpintos įrenginiais, stabdančiais pakabos sistemos poveikį. 146. Gabenant judančią techniką su pakrautais ant jos pavojingais kroviniais Ro-Ro laivais taip pat reikia laikytis Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso (IMDG Code) reikalavimų. 147. Bendrieji reikalavimai judančios technikos tvirtinimo priemonėms: 147.1. grandininiai, juostiniai ir lyniniai, strypiniai ir vieliniai tvirtinimo įtaisai turi turėti gamyklos žymes ir gamyklos liudijimą su pagaminimo data ir saugios (maksimalios) darbinės apkrovos nurodymu; 147.2. viela, naudojama tvirtinimui, turi būti termiškai apdorota (apdeginta) ir turėti tvirtumo ribą, ne mažesnę kaip 300 N/mm2; 147.3. lynų galai, neturintys kilpenų, pritvirtinami trimis sąvaržomis, pastatytomis 6-10 lyno skersmenų nuotoliu viena nuo kitos; 147.4. vieliniai įtaisai (naitovai) įtempiami ir galai tvirtinami susukimo būdu; 147.5. sintetinių ir augalinių lynų galai sujungiami dvigubu tikruoju (tiesiu) mazgu arba kitu patikimu būdu. Jie įtempiami susukant rankeną, kuri po užsukimo patikimai užtvirtinama; 147.6. tvirtinimo priemonės (naitovai) turi būti padarytos taip, kad būtų galima saugiai prie jų prieiti, o jiems atsipalaidavus – įtempti; 147.7. tvirtinimo priemonės (naitovai) turi būti užkabinamos už tvirtinimo vietų taip, kad laivui plaukiant ir jį supant jos neatsikabintų; 147.8. tik viena tvirtinimo priemonė (naitovas) gali būti pritvirtinta prie transporto priemonės vienos tvirtinimo vietos (kiaurymės); 147.9. tvirtinimo priemonės (naitovai) turi būti tvirtinami tik prie tam tikslui skirtų tvirtinimo vietų. 148. Naudojant vienkartines tvirtinimo priemones, taip pat turi būti laikomasi 147 punkto reikalavimų. 149. Judanti technika, neaprūpinta specialiais tvirtinimo įtaisais (vietomis), tvirtinama prie buksyravimo ausų, o kur jų nėra – už amortizatorių auselių, rėmų, važiuoklių, rėmo technologinių kiaurymių ir kitų pakankamo tvirtumo dalių, kurių negali apgadinti tvirtinimo priemonės. 150. Lengvieji automobiliai turi būti tvirtinami tik prie buksyravimo auselių. 151. Judančios technikos tvirtinimo priemonės (naitovai) turi būti pritvirtintos taip, kad kampas tarp jų ir horizontalios bei vertikalios plokštumų sudarytų nuo 300 iki 600. Tvirtinimo priemonės turi būti prikabintos taip, kad neliestų automobilio kėbulo. 152. Po priekiniais ir galiniais krovininių automobilių ir bet kokios kitos judančios technikos, kurios svoris viršija 2 tonas, ratais – išdėstant juos išilgai laivo, prie laivo priekio ir laivagalio vartų, o taip JT, išdėstomos viršutiniame denyje, reikia įtaisyti specialias atramas arba atraminius rąstus, sutvirtintus lentomis. 153. Autokranų, ekskavatorių strėlės turi būti taip pastatytos ir pritvirtintos fiksavimo įrenginiais, kad nesisuktų įvairiomis kryptimis. Jei atsiranda gedimų arba nėra tvirtinimo įrenginių, strėlės turi būti pritvirtintos tvirtinimo priemonėmis (naitovais). 154. Mediena, naudojama tvirtinimui, turi būti ne žemesnės kaip antros rūšies, sausa. 155. Ratinės transporto priemonės be padangų turi būti statomos ant medinių 20-30 mm storumo pritvirtintų atramų. 156. Judanti technika su vikšrais turi būti išdėstoma ant ne plonesnių kaip 20 mm lentų taip, kad vikšrai neliestų denio metalo. Po vikšrais iš priekio ir iš galo paklojamos skersinės atramos, ne trumpesnės už vikšro plotį, o pjūvis – mašinoms, sveriančioms apie 15 tonų, turi būti 80 x 160 mm, o sveriančioms daugiau nei 15 t – 100 x 200 mm. 157. Išdėstant ratines transporto priemones ant nuovažų (pandusų) ir rampų, po apatiniais išorinių pusių ir viršutiniais vidinių pusių ratais reikia statyti atramas. 158. Draudžiama lengvuosius automobilius ir judančią techniką, išdėstytus viršutiniame denyje, tvirtinti viela. 159. Kad būtų patogiau panaudoti tvirtinimo būdus ir tvirtinimo priemones, judanti technika pagal svorį suskirstoma į kelias grupes (skirtumas tarp grupių – 2 tonos). Judančios technikos skirstymo pagal svorį lentelė: Grupės numeris Judančios technikos vieneto svoris tonomis, nuo iki Rato apkrovimas (maksimalus), KN Rato padangos slėgis, kPa Kontakto dėmė (minimali), cm x cm Tvirtinimo priemonių (naitovų) įtampa (maksimali), kN 1 iki 2 8,5 250 15 x 22,5 4 2 2–4 17 430 23,5 x 17 8 3 4–6 21 600 26 x 13,5 10 4 6–8 30 600 32 x 15,5 14 5 8–10 38 600 32 x 20 18 6 10–12 47 600 32 x 25 22 7 12–14 55 600 32 x 30 26 8 14–16 64 600 40 x 27 30 9 16–18 72 600 40 x 30 34 10 18–20 78 600 40 x 35 36 160. Kiekvienos judančios technikos grupės tvirtinimo priemonės (naitovai) turi būti parenkamos taip, kad atitiktų esančius vidinės įtampos dydžius, pateiktus lentelėje, įvertinus tvirtumo atsargos koeficientą: 3 – daugkartinio tvirtinimo priemonėms; 2,5 – vienkartinio tvirtinimo priemonėms (iš apskaičiavimo 2 tvirtinimo priemonės kiekvienai judančios technikos vieneto pusei). 161. Jeigu tvirtinimo priemonės nėra pakankamai stiprios, leidžiama statyti didesnį naitovų skaičių su mažesniu stiprumu su sąlyga, kad jų bendras stiprumas bus ne mažesnis už lentelėje reikalaujamą, o įtempimas apytikriai vienodas. 162. Tuo atveju, jei judančios technikos svoris viršija 20 tonų, jis tvirtinamas laikantis Krovinio (judančios technikos) tvirtinimo vadovo arba kitų patvirtintų taisyklių (metodikų). 163. Vilkikai su ratine priekaba (roltreileriai) ir priekabos (puspriekabės) tvirtinamos tvirtinimo priemonėmis (naitovais). Naudojamos tvirtinimo priemonės pagamintos iš grandinės arba iš kitos medžiagos, kurios tvirtumas atitinka reikiamą. Tvirtinimo priemonės be liekamųjų deformacijų turi atlaikyti įtampą, ne mažesnę kaip 120 kN. 164. Kai neįmanomas stambiamačio (pvz., sunkios krovininės technikos) krovinio patikimas pritvirtinimas prie roltreilerio, krovinys tvirtinamas tiesiai prie denio arba kitų laivo tvirtinimo įtaisų. Šiuo atveju roltreileris prie laivo tvirtinamas kaip atskiras judančios technikos vienetas. 165. Jeigu transporto priemonės pastatytos skersai laivo, ratai turi būti sutvirtinti pleištu. 166. Už teisingą krovinio išdėstymą ir tvirtinimą ant roltreilerio ir puspriekabės atsako krovos darbų kompanija, vykdanti jo pakrovimą, o už išdėstymą ir tvirtinimą laive – laivo vadovybė. Laivo kapitonas privalo patikrinti priimamo krovinio būklę ir tvirtinimą atvirose roltreileriuose ir puspriekabėse. 167. Kai judančią techniką laivo denyje tvirtina laivo įgulos nariai, krovos darbų kompanija krovos darbų metu atsako už krovinių, kuriuos krovos darbų kompanija krauna naudodama savo techniką, saugumą iki tol, kol krovinys yra prikabintas prie vilkiko ar kitos krovos darbų įrangos. Krovinys laikomas perduotu iš uosto laivui nuo krovinio atkabinimo nuo vilkiko ar kitos krovos darbų technikos momento. Kai judančią techniką laivo denyje tvirtina krovos darbų kompanija, krovinys laikomas perduotu iš uosto laivui nuo jo tvirtinimo darbų pabaigos. 168. Savaeigė technika, kuri yra be vairuotojo ir kurią krovos darbų kompanijos vairuotojas įvairuoja į laivą, pastato ją į laivo įgulos nario nurodytą vietą, įjungia stovėjimo stabdį ir sustabdo variklį, laikoma perduota iš uosto laivui nuo savaeigės technikos krovos darbų kompanijos vairuotojo išlipimo iš savaeigės technikos momento. Darbo ir aplinkos sauga, gabenant JUDANČIĄ TECHNIKĄ 169. Laivo reiso metu ne rečiau kaip du kartus per parą krovinių patalpose su savaeige technika turi būti matuojamas kuro garų kiekis, o matavimų rezultatai įrašomi į laivo žurnalą). Jei pastebimas kuro garų koncentracijos padidėjimas iki ŽK, krovinių patalpos tuoj turi būti vėdinamos. 170. Krovinių patalpose pastebėjus išsiliejusį kurą, tepalą, antifrizą, elektrolitą būtina imtis priemonių išsiliejimui lokalizuoti: surinkti išsiliejusį skystį į tarą, išsiliejimo vietą kruopščiai išvalyti su tam skirtais detergentais ir nukenksminti atliekas. Nuotekos, šuliniai ir krovinių patalpos turi būti gerai išvėdintos arba, jeigu būtina, degazuotos. 171. Draudžiama vienu metu laive atlikti judančios technikos tvirtinimo ir jos statymo į eiles darbus. 172. Draudžiama vaikščioti judančios technikos judėjimo zonoje. 173. Laivams, pakrautiems judančia technika, draudžiami buksyravimo ir kiti uosto darbai. 174. Laivuose, gabenančiuose judančią techniką, ir ant laivų vilkikų kaminų turi būti numatyti pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų išmetimo vamzdžių žiežirbų „gesintuvai“. 175. Darbininkai, atliekantys laive judančios technikos krovos darbus, turi budėtojui prie trapo ar kitam atsakingam asmeniui atiduoti degtukus, žiebtuvėlius ir kitus ugnį sukeliančius daiktus. 176. Judančios technikos krovos darbų metu laivo kapitono įsakymu draudžiama rūkyti ir panaudoti atvirą ugnį pavojingose vietose. Rūkymui turi būti skirta patalpa, įrengta su atitinkamomis priešgaisrinėmis priemonėmis, suderintomis su priešgaisrine tarnyba. 177. Naudoti atvirą ugnį ir rūkyti netoli judančios technikos ir šalia krovinių patalpos su judančia technika ventiliacijos deflektoriaus draudžiama. Prie tokių deflektorių turi būti pastatyti arba pakabinti saugumo ženklai „Draudžiama naudotis atvira ugnimi“ ir „Rūkyti draudžiama“. 178. Krovinių patalpoje su savaeige technika leidžiama laikyti talpyklas (bakus) su kuru, jeigu jos pagamintos ir uždarytos pagal atitinkamus reikalavimus ir imtasi ap …