LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAŠARŲ KLASIFIKATORIAUS ĮSIGALIOJIMO 2000 m. birželio 30 d. Nr. 205 Vilnius Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis programos) Teisės derinimo ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869): 1. Tvirtinu Pašarų klasifikatorių (pridedama). 2. Nustatau, kad Pašarų klasifikatoriaus nuostatos ir privalomieji gaminamų ir importuojamų pašarų kokybės deklaravimo reikalavimai įsigalios nuo 2000 m. gruodžio 31 d. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS SUDERINTA Valstybinės veterinarijos tarnybos direktorius K. Lukauskas 2000 m. birželio 20 d. SUDERINTA Lietuvos gyvulininkystės institutodirektorius J. Jatkauskas 2000 m. birželio 26 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 06 30 įsakymu Nr. 205 PAŠARŲ KLASIFIKATORIUS (Parengtas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Europos Tarybos direktyvą 79/373/EEC „Dėl kombinuotųjų pašarų tiekimo į rinką“ bei šios direktyvos pataisymus 86/354/EEC, 90/44/EEC, 93/74/EEC, 93/103/EEC, 97/47/EEC ir 98/87/EEC; 1996 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyvą 96/25/EEC „Dėl pašarinių žaliavų cirkuliavimo, pakeitimų direktyvose 70/524/EEC, 74/63/EEC, 82/471/EEC, 93/74/EEC ir panaikinimo direktyvos 77/101/EEC“ bei šios direktyvos pataisymą 98/67/EC; 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 82/471/EEC „Dėl tam tikrų produktų naudojamų gyvūnų mityboje“ bei šios direktyvos pakeitimus 84/443/EEC, 85/509/EEC, 86/530/EEC, 88/485/EEC, 89/520/EEC, 90/439/EEC, 93/26/EEC, 93/56/EEC, 95/33/EEC ir 1994 m. liepos 25 d. Europos Komisijos direktyvą 94/39/EEC „Dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams“ bei jos pakeitimą 95/09/EEC) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pašarų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatorius) paskirtis yra užtikrinti, kad visi ūkio subjektai vienodai suprastų ir traktuotų tiek vidaus rinkai patiektų, tiek importuojamų ir eksportuojamų pašarų sąvokas bei su pašarais susijusias kitas sąvokas ir dėl to nekiltų jokių kliūčių nustatant pašarų identiškumą, kokybę ir kitas savybes bei paskirtį. Pašarus sudaro pašarinės žaliavos, pašarų mišiniai bei dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gauti produktai. 2. Visi pašarus gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys, tarpininkaujantys juos parduodant ir prekiaujantys jais ūkio subjektai turi įvardyti pašarų produkciją tik pagal šį klasifikatorių. Šiame klasifikatoriuje nenurodytos pašarinės žaliavos traktuojamos kaip nauji pašarai ir gali būti naudojamos tik jas įregistravus į šį klasifikatorių. 3. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys pašarus, tarpininkaujantys juos parduodant ir prekiaujantys jais, privalomuosius kokybės deklaravimo rodiklius turi nurodyti pagal šį klasifikatorių. II. SĄVOKOS 4. Šiame klasifikatoriuje vartojamos sąvokos: Aleurono sluoksnis – grūdo ląstelinis sluoksnis tarp endospermo ir išorinio sluoksnio, kaupiantis aleurono grūdelius ir turintis daug globulininių baltymų. Apėmingieji pašarai – tūringi augaliniai pašarai, kuriuose yra daug ląstelienos ar vandens. Apykaitos energija – pašarų ar davinio bendrosios energijos dalis, kurią gyvūno organizmas gali panaudoti medžiagų apykaitos proceso metu, išreikšta megadžiauliais (MJ). Aminorūgštys – pagrindiniai baltymų komponentai, kurių molekulės turi karboksilo ir amino grupes. Amonizuoti pašarai – pašarai, apdoroti amoniaku ar jo dariniais, su padidintu juose azoto kiekiu. Angliavandeningieji pašarai – pašarai, turintys daug krakmolo ir cukringų medžiagų. Angliavandeniai – daugiahidroksilių alkoholių aldehidai arba ketonai, jų oligomerai ir polimerai, esantys augalų ląstelėse ir gyvūnų organuose bei audiniuose. Analizė – kokybės rodiklių nustatymas. Analitė – mėginyje nustatomasis komponentas. Atliekos – valymo metu iš pašaro atskirtos mineralinės ir organinės kilmės bei kenksmingos šiukšlinės priemaišos, laukinių augalų sėklos. Baltymai (proteinai)– gamtiniai polimerai, sudaryti iš alfa-aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais. Baltyminiai vitamininiai (baltyminiai vitamininiai mineraliniai) papildai – pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų (mineralinių) pašarinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir kitų pašarų priedų. Baltymingumas – žalių baltymų procentinis kiekis medžiagose. Bendroji energija – pašaro maisto medžiagų energija gyvūnų gyvybiniams procesams, produkcijai, reprodukcijai ir kitiems poreikiams tenkinti (išreikšta megadžiauliais (MJ)). Birieji pašarai – pašarai, turintys savybę byrėti. Briketuoti pašarai – pašarai, supresuoti į kubelius, plyteles ar cilindrus (kombinuotieji, šienas, šiaudai, išspaudos, rupiniai ir kt.). Cukrus (sacharozė) – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas, disacharidas. Frakciniai produktai – produktai, sudaryti iš skirtingų dydžių dalelių. Dietiniai pašarai – kitokios sudėties ar apdorojimo kombinuotieji pašarai, skirti ūkinės paskirties gyvūnų mitybai esant asimiliacijos, absorbcijos ar metabolizmo laikiniems ar lėtiniams susirgimams. Drėgnis – laisvo vandens procentinis kiekis medžiagose. Drėgnumas – medžiagos savybė tūryje ar paviršiuje turėti drėgmės (laisvo, chemiškai nesujungto vandens). Tiksliai matuojama ši savybė vadinama drėgniu. Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – žalieji pelenai (visiškai nevirškinamos mineralinės medžiagos), gaunami apdorojant druskos rūgštimi. Fermentai (enzimai) – baltyminės kilmės katalizatoriai, skatinantys cheminių reakcijų eigą. Endospermas – vidinė didžiausia grūdo dalis, susidedanti daugiausia iš krakmolo ir baltymų, reikalingų jaunam augalui vystytis iš gemalo. Ganykliniai pašarai – pašarinės žolės, kurias gyvuliai ėda ganydamiesi. Gaminys – bet koks į rinką tiekiamas produktas, skirtas vartotojui. Gemalas – naujo augalo organizmo pradmuo. Varpinių ir ankštinių javų sėklose jis susideda iš stiebo, šaknelės ir pirminių lapelių užuomazgų. Varpinių javų grūduose jis sudaro 2-5 proc. grūdų masės. Gemalą nuo endospermo skiria gemalo skydelis. Grynoji energija – gyvūno organizmo įsisavinta pašarų maisto medžiagų energija, panaudota produkcijos (pieno, mėsos, kiaušinių, vilnos ir t. t.) sintezei. Grūdinės priemaišos – visaverčiai pagrindinės kultūros grūdai ir pagal tų grūdų standartus priskiriamos kitos grūdų priemaišos bei kitų kultūrų grūdai. Hidrolizės skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalines rūgštis ir iš esterių susidarančias rūgštis viename grame medžiagos. Jodo kiekis – gramais išreikštas jodo kiekis, reikalingas prisijungti prie šimto gramų tiriamosios medžiagos. Karotinai – oranžiniai ar geltoni augalų sintetinami plastidžių pigmentai– nesotieji angliavandeniliai, dalis kurių yra provitaminas A. Kenksmingos (nepageidautinos) medžiagos, produktai, augalinės priemaišos – neišvengiami pašaruose esantys gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kt. medžiagų), antimitybinių produktų, toksiškų augalinių priemaišų likučiai, kurių tam tikra koncentracija pavojinga ūkinės paskirties gyvūnų sveikatai. Kokybinė analizė – analizuojamosios medžiagos pašare aptikimas ir atpažinimas. Kiekybinė analizė – bandyminis cheminių elementų, junginių ar formų koncentracijos arba kiekio mėginyje nustatymas neviršijant apibrėžto pasikliautinojo intervalo arba standartinio nuokrypio ribų. Kombinuotieji pašarai – pašarinių žaliavų mišiniai su priedais ar be jų, vartojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai ūkinės paskirties gyvūnams. Konservuotieji pašarai – džiovinti, rauginti, cheminėmis medžiagomis ar kitaip apdoroti ilgam laikymui paruošti pašarai. Krakmolas – lengvai virškinamas augalinis polisacharidas, susidedantis iš alfa-amilozės ir amilopektino. Laktozė (pieno cukrus) – disacharidas, susidarantis iš galaktozės ir gliukozės liekanų. Ląsteliena (skaidulinės medžiagos) – augalinių ramstinių ląstelių grupė, mechaniškai sutvirtinanti augalą, susidedanti iš celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino ir inkrustacinių medžiagų. Lukštai – miltų ir kruopų gamybos metu bei kitais atvejais nuo grūdų atskirtos išorinės luobelės. Luobelė – grūdų viršutinis sluoksnis, apsaugantis gemalą bei endospermą nuo išorinio poveikio. Melasos papildai – pašarai iš melasos, turintys ne mažiau kaip 14 procentų cukraus, išreikšto sacharoze. Mineraliniai papildai – mineralinių pašarų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų. Mielinti pašarai – grūdai ar kai kurie kiti angliavandeningi pašarai, apdoroti pašarinėmis mielėmis maistingumui padidinti. Mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos – baltymingos pašarinės medžiagos, gautos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūrų dumblių, žemesniųjų grupių grybų. Nehidrolizuojamieji lipidai – su šarmais nereaguojantys lipidai, įeinantys į riebalų sudėtį (stearino ir pan. riebalų rūgštys), kai kurios dažančios medžiagos. Nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druskos. Neto energija laktacijai – pašarų apykaitos energijos reikmė gyvulių pieno sintezei, išreikšta megadžauliais (MJ). Nesaugūs pašarai – bet kokie pašarai, neatitinkantys teisės aktuose saugiems pašarams nustatytų reikalavimų. Pamiltės – šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo priemaišų. Pašarai – augalinės, gyvūninės, mineralinės ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gautos pašarinės žaliavos, kurios vienos ar jų mišiniai, natūralios ar perdirbtos, su priedais ar be jų, vartojamos ūkinės paskirties gyvūnams ir nėra kenksmingos šių gyvūnų bei žmonių sveikatai. Pašarų analitinės sudedamosios dalys – pašaro sudėtyje esančios maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, mikro ir makroelementai bei biologiškai aktyvios medžiagos. Pašarų mišiniai – pašarinių žaliavų deriniai. Pašarinės žaliavos – augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gauti produktai, naudojami ūkinės paskirties gyvūnams kaip gryni pašarai, kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys ar pašarų priedų užpildai. Pašarų papildai – pašarų mišiniai, turintys didelį kai kurių medžiagų kiekį ir naudojami ūkinės paskirties gyvūnų paros daviniui papildyti, derinant juos su kitais pašarais. Pašarai konkretiems mitybos tikslams (tarp jų – dietiniai pašarai) – kombinuotieji pašarai, kurie skirti specifinėms mitybos reikmėms ir yra kitokios sudėties ar apdorojimo nei paprastieji pašarai, produktai ir vaistiniai pašarai. Pašarų priedai – medžiagos ir preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais, mažinantys žalingą šių gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai. Paros davinys (racionas) – vidutinis 12 procentų drėgnumo pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, veislių, amžiaus grupių ir produktyvumo ūkinės paskirties gyvūnams per parą. Pieno pakaitalai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, kurių maistinės savybės panašios į natūralaus pieno. Jie gali būti visaverčiai ir papildai. Pieno pakaitalų papildai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, naudojami šių gyvūnų paros daviniui papildyti derinant juos su kitais pašarais. Pelenai – visiškai sudegusių medžiagų neorganinės liekanos. Premiksai – vieno ar kelių pašarų priedų pramoninės gamybos mišiniai su užpildu, naudojami pašarams papildyti. Prekiniai pašarai – pašarai, pašarų priedai ar jų mišiniai, skirti parduoti. Produktas – gaminys arba paslauga. Sudėtingasis baltymas – baltymas, turintis nebaltyminę dalį. Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Rūgštis – medžiaga, kurios molekulė vandeniniame tirpale atpalaiduoja vandenilio jonus. Rūgštingumas – mililitrais išreikštas žinomos koncentracijos natrio arba kalio šarmo tirpalo kiekis, reikalingas neutralizuoti mėginyje esančioms rūgštims arba rūgščiosioms druskoms. Rūgščių skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalų rūgštis viename grame riebalų. Saugūs pašarai – bet kokie pašarai, vartojami įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą. Jie nesukelia ūkinės paskirties gyvūnų gyvybei ar sveikatai jokios rizikos arba kelia ne didesnę riziką, negu teisės aktuose nustatyta leistina bei laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta: pašaro sudėtis, pakuotė, gamybos ar naudojimo tvarka, priežiūra vartojant, poveikis vartojant su kitais pašarais, pašaro pateikimas vartotojui, vartojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija, poveikis jauniems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas. Silosas – sultingas, suspaustas, anaerobinėmis sąlygomis raugintas pašaras (55–80 procentų drėgnumo, 3,8–4,2 pH rūgštumo, pieno rūgštis), pagamintas iš žaliosios masės. Sultingieji pašarai – pašarai, natūraliomis sąlygomis turintys iki 80 procentų vandens. Šutinti pašarai – pašarai, apdoroti verdančiu vandeniu ar garais. Užpildas – augalinės, mineralinės pašarinės žaliavos, naudojamos pašarų priedams premiksuose tolygiau paskirstyti. Ūkinės paskirties gyvūnai – gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams. Ūkinės paskirties gyvūnai pagal tikslinę paskirtį skirstomi į dvi grupes: naminiai gyvūnai – gyvūnai, laikomi, veisiami žmonių maistui, kailiams, vaistams, darbui, kitai produkcijai gauti bei kitais tikslais, taip pat papildomai maitinami laukiniai gyvūnai; naminiai gyvūnėliai – maistui nenaudojami gyvūnai, išskyrus kailinius žvėrelius, ir laikomi namams saugoti ar žmonių estetiniams, auklėjimo, mokymo tikslams. Vaistiniai pašarai – vaistinio premikso ir pašaro mišinys, skirtas sergantiems gyvūnams gydyti ir susirgimų profilaktikai. Vaistinis premiksas – tai premiksas, papildytas veterinarijos medikamentais ir skirtas vaistinio pašaro gamybai. Gaminamas farmacijos įmonėje ir įrašytas į Valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą. Vandeningieji pašarai – pašarai, kuriuose esantis vanduo chemiškai nesujungtas su pašarų maistinėmis medžiagomis. Virškinamoji energija – suvirškintų maisto medžiagų energija, išreikšta megadžauliais (MJ). Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros davinį. Visaverčiai pieno pakaitalai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys gyvūnų jauniklių paros davinį. Žali baltymai – neišgryninti, neišvalyti baltymai, sudaryti iš baltymų ir azotinių nebaltyminių medžiagų (aminorūgščių, amidų, gliukozidų, organinių bazių, amonio junginių). Žalia ląsteliena – neišgryninta, neišvalyta ląsteliena susidedanti iš pačios ląstelienos (celiuliozės) ir ją inkrustuojančių hemiceliuliozių, pektinų, lignino. Žalias produktas – neišgryninti, neišvalyti produktai (baltymai, ląsteliena, riebalai, pelenai). Žali pelenai – neišgryninti, neišvalyti pelenai ir jų priemaišos (smėlis, molis, dalinai nesudegusi anglis), gauti sudeginus mėginį prie 550°C. Žali riebalai – neišgryninti, neišvalyti, tik išekstrahuoti petroleteriu riebalai. III. PAŠARŲ GAMYBOS BŪDAI 5. Pašarai gali būti apdorojami šiais pašarų gamybos būdais: Apdorojimo būdas Apdorojimo būdo apibrėžimas Apdorojimo rezultatas (terminas) Koncentravimas Atskiros sudėtinės dalies padidinimas, pašalinant vandenį ar kitas nereikalingas sudėtines dalis Koncentruota Nulukštenimas Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir kitų išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas pašalinimas Nulukštenta Džiovinimas Dirbtiniu ar natūraliu būdu atliekama dehidratacija Išdžiovinta, sausa (saulėje ar dirbtiniu būdu) Ekstrahavimas Riebalų ar aliejų išskyrimas tam tikrais organiniais tirpikliais, taip pat cukraus ar kitų vandenyje Ekstrahuota. tirpių sudėtinių dalių išskyrimas vandeniniais tirpikliais, siekiant, kad gautame produkte neliktų (Rupiniai, kai apdorojami tirpiklio likučių aliejaus turintys produktai; melasa, vaisių masė, kai apdorojami cukraus ar kitų vandenyje tirpių medžiagų turintys produktai) Ekstrudavimas Medžiagos aukštu slėgiu išspaudimas ar išstūmimas per skylutes ar plyšelius Ekstruduota Dribsnių gaminimas Sudrėkinto ir karščiu apdoroto produkto išvolavimas Dribsniai Miltų malimas Fizinis grūdų perdirbimas smulkinant dalelėmis ir atskiriant jas frakcijomis (miltai, sėlenos ir pamiltės) Miltai, sėlenos Kaitinimas Bendrasis terminas, apibūdinantis daugelį atitinkamomis sąlygomis karščiu vykdomų operacijų, Kepinta, garinta, šutinta siekiant padidinti medžiagų virškinamumą ar pakeisti jų struktūrą Hidrogenizavimas Aliejų ir riebalų apdorojimas, siekiant geresnio jų tirpumo Sukietinta Hidrolizavimas Suskaldymas į smulkesnius cheminius junginius, naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu, Hidrolizuota rūgštimis arba šarmais metodus Presavimas (išgarinimas ar išspaudimas) Riebalų ir aliejaus pašalinimas mechaninio ekstrahavimo būdu (srieginio ar kitokio tipo spaustuvu), Apdorojimas ekspeleriu pakaitinant arba nepakaitinant, iš aliejingų ar riebalingų medžiagų arba iš vaisių ar kitų (išspaudos, kai apdorojamos augalininkystės produktų sulčių aliejingos ar riebalingos medžiagos; vaisių minkštimas, obuolių išspaudos, kai apdorojami vaisiai) Granuliavimas Produkto suspaudimas į kompaktišką formą turintį gaminį Granulės Želatinizavimas Krakmolo savybių pakeitimas, siekiant pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes Želatinizuota Rafinavimas Priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus ir kitų natūralių medžiagų, apdorojant jas cheminiais Rafinuota ar fiziniais metodais Šlapias malimas Mechaninis grūdo sudedamųjų dalių atskyrimas, kartais po to, kai jie sudrėkinami vandeniu Gemalai, glitimas, krakmolas ir kai krakmolui išskirti naudojamas ar nenaudojamas sieros dioksidas Smulkinimas Mechaninis grūdų ar kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles Smulkinta, trupiniai Išcukrinimas Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis Becukriai pašalinimas iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose esama cukraus IV. PAŠARINĖS ŽALIAVOS 6. Šiuo klasifikatoriumi nustatomi pašarinių žaliavų skyriai pagal kilmę, pateikiamos šių žaliavų sąvokos, jie charakterizuojami, nurodomas grynumas, savybės bei privalomieji kokybės deklaravimo reikalavimai, taip pat pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai bei šių rodiklių reikšmės. 7. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys pašarines žaliavas, tarpininkaujantys jas parduodant ir prekiaujantys, jų deklaravimo dokumentuose, etiketėse privalo nurodyti privalomuosius kokybės deklaravimo rodiklius. Pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai, nurodyti lentelėje, yra rekomendaciniai ir jų reikšmės orientacinės. 8. Pašarinės žaliavos skirstomos pagal šiuos kriterijus: 8.1. kilmę (augalinės, gyvūninės, mineralinės kilmės produktai ir šalutiniai produktai); 8.2. naudojamo produkto dalis (sėklos, šakniagumbiai, šakniavaisiai ir kiti); 8.3. apdorojimo būdą, kuris buvo taikomas produktui (ekstrakcija, kaitinimas), ir jo rezultatus (dribsniai, sėlenos, riebalai); 8.4. produktų ir šalutinių produktų vertingumą ir kokybę (riebalingas, turintis mažai cukraus ar turintis mažą gliukozinolatų kiekį ir t.t.). 9. Pašarinių žaliavų sąraše išvardytų produktų ir šalutinių produktų botaninis grynumas turi būti ne mažesnis kaip 95 procentai nuo produkto masės, jei kitaip nenurodyta sąraše. 10. Botaninės priemaišos yra: 10.1. natūralios, nepavojingos priemaišos, tokios kaip šiaudai, šiaudų atliekos, kitų augalų arba piktžolių sėklos; 10.2. aliejingų kultūrų sėklų ar aliejingų vaisių likučiai, susidarę prieš tai perdirbant minėtus produktus. Šių likučių kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 proc. nuo produkto masės. 11. Pašarinės žaliavos skirstomos: Žaliavų sky riai ir jų kodai Žaliavos pavadini mas ir jos kodas Reikšmė Privalomieji kokybės dekla ravimo rodikliai Pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai ir jų orientacinės (optimalios) vertės 1. Javų grūdai, 1.01. Avižos Vienmečių kultūrinių javų Avena sativa L. grūdai, vartojami --- Drėgnis – 14,0 % jų produktai ir maistui ir pašarams Žalia ląsteliena – 13,2% šalutiniai pro Krakmolas – 46,5% duktai Žali pelenai – 6,3% 1.02. Avižiniai Produktai, gaunami atitinkamoje temperatūroje specialiu presu Krakmolas Drėgnis – 14,0 %, dribsniai suspaudžiant kondicionuotas avižines kruopas Žalia ląsteliena – 8,0% 1.03. Avižų pamiltės Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant avižinius Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0 % miltus ir kruopas, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo Žali pelenai – 7,0% priemaišų 1.04. Avižų lukštai Šalutinis avižinių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0% ir sėlenos lukštų, gemalų ir endospermo dalelės Žali pelenai – 7,0% 1.05. Miežiai Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Hordeum vulgare L. grūdai, --- Drėgnis – 14,0% vartojami maistui ir pašarams Žalia ląsteliena – 5,8% Žali pelenai – 4,5% 1.06. Miežių pamiltės Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant miežines Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0% kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo Krakmolas – 40,5% dalelių Žali pelenai – 3,5% 1.07. Miežių baltymai Džiovintas šalutinis miežių krakmolo gamybos produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% gaunamas atskiriant baltymines medžiagas nuo krakmolo Krakmolas Žali pelenai – 1,7% 1.08. Skaldyti ryžiai Šalutinis ryžių šlifavimo produktas, sudarytas iš mažų Krakmolas Drėgnis – 14,0% ir skaldytų ryžių grūdų 1.09. Rudosios ryžių Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% sėlenos endospermo, aleurono sluoksnio ir gemalų dalelės Baltymingumas – 13,5% Žali riebalai (aliejus) – 13,5% Žali pelenai – 13,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% 1.10. Baltosios ryžių Šalutinis antrojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% sėlenos daugiausia endospermo, aleurono sluoksnio gemalų dalelės Baltymingumas – 13,5% Rice bran (brown) Žali riebalai (aliejus) – 13,5% Žali pelenai – 10,0% 1.11. Rudosios ryžių Šalutinis produktas, gaunamas po pirmojo nulukštentų ryžių Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% sėlenos su kalcio šlifavimo, naudojant kalcio karbonatą, kurį sudaro paviršiaus ir Kalcio Žali baltymai – 13,5% karbonatu kalcio karbonato liekanos, sluoksnio, endospermo ir gemalo karbonatas Žali riebalai (aliejus) – 13,5% dalelės Žali pelenai – 13,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% 1.12. Pašariniai kaitintų rupių ryžių miltai Šalutinis lukštentų šlifuotų ir apvirtų ryžių gamybos produktas, Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% kurį sudaro paviršiaus ir kalcio karbonato liekanos, aleurono Kalcio Baltymingumas – 13,5% sluoksnio, endospermo ir gemalo dalelės karbonatas Riebalai (aliejus) – 13,5% Žali pelenai – 13,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% 1.13. Malti pašariniai Produktai, gauti sumalus pašarinius ir neprinokusius grūdus, Krakmolas Drėgnis – 14,0% ryžiai kruopų išsijas ir valcavimo liekanas 1.14. Ryžių gemalų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį Baltymingumas Drėgnis – 14,0 % išspaudos sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių liekanos Žali riebalai Žali riebalai (aliejus) – 13,5% (aliejus) Druskos rūgštyje netirpūs Žalia ląsteliena pelenai – 1,7% 1.15. Ryžių gemalų Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį Baltymingumas Drėgnis – 14,0% rupiniai sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos Žali riebalai (aliejus) – 13,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% Žalia ląsteliena – 12,5% Žali pelenai – 13,5% 1.16. Ryžių Švarus ryžių krakmolas Krakmolas Drėgnis – 10,0% krakmolas Žali pelenai – 1,1% 1.17. Soros Varpinių šeimos augalo sorų (Panicum miliaceum L.) grūdai, --- --- vartojami maistui ir pašarams 1.18. Rugiai Žieminių ir vasarinių javų Secale cereale L. grūdai, vartojami --- Drėgnis – 14,0% maistui ir pašarams Baltymingumas – 10,1% Žalia ląsteliena – 3,3% Žali pelenai – 2,4% 1.19. Rugių pamiltės Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ruginius miltus, turintis Krakmolas Drėgnis – 14,0% nedidelį kiekį lukštų ir endospermo dalelių Žalia ląsteliena – 10,5% Žali pelenai – 6,5% 1.20. Ruginis pašaras Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išsijos, Krakmolas Drėgnis – 14,0% grūdų, sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės Žalia ląsteliena – 10,5% 1.21. Ruginės sėlenos Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės Žalia ląsteliena Drėgnis – 14% ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis Žali pelenai – 6,5% 1.22. Sorgas Kultūrinio augalo sorgos (Sorghum bicolo r(L.) Moench s.1) --- --- grūdai, vartojami maistui ir pašarams 1.23. Kviečiai Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Triticum aestivum (L.), --- Drėgnis – 14% Triticum durum Desf. grūdai, vartojami maistui ir pašarams Baltymingumas – 11,3% Žalia ląsteliena – 3,2% Žali pelenai – 2,4% 1.24. Kviečių Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kvietines Krakmolas Drėgnis – 14% pamiltės kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo Žalia ląsteliena – 11,5% priemaišų Žali pelenai – 7,5% 1.25. Kvietinis Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 14% pašaras išsijos, grūdų ir sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės Krakmolas – 35,0% Žali pelenai – 8,5% 1.26. Kvietinės Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 14% sėlenos luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis Žali baltymai – 15,3% Žali pelenai – 8,5% 1.27. Kviečių gemalai Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro grūdų Baltymingumas Drėgnis – 12,0% gemalai, nuo kurių atskirtos endospermo ir luobelių dalelės Žali riebalai (aliejus) 1.28. Kviečių glitimas Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo Žalia ląsteliena – 1,7% Žali pelenai – 1,7% 1.29. Kviečių glitimo Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% pašaras susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio Krakmolas Žalia ląsteliena – 1,7% Žali pelenai – 1,7% 1.30. Kviečių Švarus kviečių krakmolas Krakmolas Drėgnis – 14,0% krakmolas Žali pelenai – 0,6% 1.31. Želatinizuotas Karščiu paveiktas kviečių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą Krakmolas Drėgnis – 14,0% kviečių krakmolas šaltame vandenyje Žali pelenai – 0,6% 1.32. Spelta Kultūrinio augalo speltos (Triticum spelta L., Triticum dioccum --- --- schrank, Triticum Monococcum) grūdai, vartojami maistui ir pašarui 1.33. Kvietrugiai Varpinių javų augalų, gauti dirbtinai sukryžminus žieminius --- Drėgnis – 14,0% kviečius ir žieminius rugius (Triticum x Secale), grūdai, vartojami Baltymingumas – 15,2% maistui ir pašarams Žalia ląsteliena – 3,5% Žali pelenai – 2,4% 1.34. Kukurūzai Varpinių šeimos augalo kukurūzo (Zea mays L.) grūdai, vartojami --- Drėgnis – 14,0% maistui ir pašarams Baltymingumas – 9,2% Žali riebalai (aliejus) – 4,4% Žalia ląsteliena – 2,8% Žali pelenai – 1,6% 1.35. Kukurūzų Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kukurūzų Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0% pamiltės kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo Krakmolas – 70,0% priemaišų Žali pelenai – 3,5 % 1.36. Kukurūzų Šalutinis kukurūzų miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0% sėlenos luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis Žali pelenai – 5,0% 1.37. Kukurūzų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį Baltymingumas Drėgnis – 14,0% gemalų išspaudos sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos Žalia ląsteliena Žali riebalai (aliejus) – 4,4% Žali pelenai – 3,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% 1.38. Kukurūzų Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį Baltymingumas Drėgnis – 14,0% gemalų rupiniai sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos Žali riebalai (aliejus) – 4,4% Žalia ląsteliena – 4,7% Žali pelenai – 3,5% Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – 1,7% 1.39. Kukurūzų Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% glitimo pašaras susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio Žali riebalai Žalia ląsteliena – 1,7% (aliejus), Žali pelenai – 1,7% jei >4,5proc. Krakmolas 1.40. Kukurūzų Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% glitimas gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo Žalia ląsteliena – 1,7% Žali pelenai – 1,7% 1.41. Kukurūzų Švarus kukurūzų krakmolas Krakmolas Drėgnis – 14,0% krakmolas Žali pelenai – 0,6% 1.42. Želatinizuotas Karščiu paveiktas kukurūzų krakmolas, siekiant padidinti tirpumą Krakmolas Drėgnis – 10,0% kukurūzų krakmolas šaltame vandenyje Cukrus išreikštas sacharoze 1.43. Salyklo daigeliai Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų Baltymingumas Drėgnis – 12,5%, sudaigintų salyklinių grūdų, šaknelių ir daigelių Žali pelenai – 8,5% 1.44. Džiovintas Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas džiovinant Baltymingumas Drėgnis – 12,5% saladinas salyklinių ir nesalyklinių grūdų bei kitų krakmolingų medžiagų Žalia ląsteliena – 19,5% liekanas Žali pelenai – 6,5% 2. Aliejingosios 2.01. Makojos Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš makojos Baltymingumas Drėgnis – 12,0% sėklos, aliejingi palmių branduolių palmių (rūšys: Acrocomia sclerocarpa Mart. ir Acrocomia Žali riebalai (aliejus) – 2,3% vaisiai, jų pro išspaudos totai Mart.) sėklų Žali pelenai – 8,0% duktai ir šalu tiniai produktai 2.02. Makojos palmių Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% branduolių rupiniai makojos palmių sėklas Žali riebalai (aliejus) – 2,3% Žali pelenai – 8,0% 2.03. Išlukštentų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš Baltymingumas Drėgnis – 12,0% žemės riešutų išlukštentų žemės riešutų (Arachis hypogaea) ir kt. Žalia ląsteliena – 7,0% išspaudos Žali pelenai – 7,0% 2.04. Išlukštentų že Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% mės riešutų rupiniai išlukštentus žemės riešutus Žalia ląsteliena – 16,0% Žali pelenai – 8,0% 2.05. Iš dalies išlukš Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies Baltymingumas Drėgnis – 12,0% tentų žemės riešutų išlukštentų žemės riešutų Žalia ląsteliena – 16,0% išspaudos Žali pelenai – 8,0% 2.06. Iš dalies išlukš Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% tentų žemės riešutų iš dalies išlukštentus žemės riešutus Žalia ląsteliena – 16,0% rupiniai Žali pelenai – 8,0% 2.07. Rapsų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų Baltymingumas Botaninis grynumas – 94% išspaudos (Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassica Drėgnis – 12% napus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica Žali pelenai – 9,5% campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk) sėklų 2.08. Rapsų rupiniai Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas Baltymingumas Botaninis grynumas – 94% ekstrahuojant rapsų sėklas Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% Žali pelenai – 9,5% 2.09. Iš dalies išlukš- Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis 12,0% tentų dygmino sėklų augalo dažinio dygmino (Carthamus tinctorius L.) sėklas Žalia ląsteliena Žali pelenai – 8,0% rupiniai 2.10. Kopros iš Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš riešutinių Baltymingumas Drėgnis – 12,0% spaudos kokospalmių (Cocos nucifera L.) vaisių branduolių Žali riebalai Žali pelenai – 8,0% (aliejus) Žalia ląsteliena 2.11. Kopros rupiniai Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% riešutinių kokospalmių (Cocos nucifera L.) vaisių branduolius Žali riebalai (aliejus) – 2,3% Žali pelenai – 8,0% 2.12. Alyvpalmių Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu gaunamas produktas Baltymingumas Drėgnis – 12,0% branduolių iš alyvpalmių branduolių (Elaeis melanococca auct.), atskirtų Žalia ląsteliena išspaudos nuo lukštų 2.13. Alyvpalmių Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% branduolių rupiniai alyvpalmių, atskirtų nuo lukštų, branduolius Žalia ląsteliena Žali riebalai (aliejus) – 2,3%, Žali pelenai – 8% 2.14. Skrudintos Sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės, paveiktos karščiu. --- Drėgnis – 12,0% sojų pupelės Ureazės aktyvumas (max) – 0,4 mgN/g*min. Žalia ląsteliena – 8,0% Baltymingumas – 50,0% Žali riebalai (aliejus) – 2,3% Žali pelenai – 7,5% 2.15. Skrudintų sojų Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% pupelių rupiniai karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas Žalia ląsteliena, Žali riebalai (aliejus) – 2,3% (max) – 0,4 mgN/g min jei >8 proc. Žali pelenai – 7,5% 2.16. Išlukštentų skru Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% dintų sojų pupelių karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas Žali riebalai (aliejus)-2,3% rupiniai (max) – 0,5 mgN/g*min Žalia ląsteliena – 8,0% Žali pelenai – 7,0% 2.17. Sojų pupelių Produktas, gaunamas iš antrinio nuriebalinto lukštentų sojų Baltymingumas Drėgnis – 12,0% baltymo koncentratas pupelių ekstrakto Žalia ląsteliena – 8,0% Žali pelenai – 1,7% 2.18. Augalinis aliejus Augalų aliejus (kiekvienu atveju konkrečiai nurodant augalo rūšį) Drėgnis, --- jei >1 proc. 2.19. Sojų pupelių Šalutinis sojų pupelių lukštenimo produktas – lukštai Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% lukštai 2.20. Medvilnės Vilnamedžio (medvilnės augalų) (Gossypium ssp.) Baltymingumas Drėgnis – 12% sėklos lukštentos sėklos Žali riebalai Žali pelenai – 10,0% (aliejus) Žalia ląsteliena 2.21. Iš dalies išlukš Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% tentų medvilnės iš dalies išlukštentas medvilnės sėklas, nuo kurių pašalintas Žalia ląsteliena Žali riebalai (aliejus) – 2,3% sėklų rupiniai pluoštas ir lukštai. Žalios ląstelienos sausoje medžiagoje turi Žali pelenai – 10% būti ne daugiau kaip 22,5 procento 2.22. Medvilnės Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies Baltymingumas Drėgnis – 13,2% išspaudos išlukštentų medvilnės sėklų Žali riebalai Žali pelenai – 9,0% (aliejus) Žalia ląsteliena 2.23. Abisinijos sau Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% lėgrąžų išspaudos (presuojant) Abisinijos saulėgrąžų (Guirotia abyssinica(Lf) Cass.) Žali riebalai Druskos rūgštyje sėklas. Druskos rūgštyje netirpių pelenų turi būti ne daugiau (aliejus) netirpūs pelenai – 3,4% kaip 3,4 procento. Žalia ląsteliena 2.24. Saulėgrąžų Kultūrinio augalo tikrosios saulėgrąžos (Helianthus annuus L.) --- Drėgnis – 12,0% sėklos iš dalies išlukštentos sėklos Baltymingumas – 30,5% Žalia ląsteliena – 27,5% Žali pelenai – 9,0% 2.25. Saulėgrąžų Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% rupiniai išlukštentas saulėgrąžų sėklas Žalia ląsteliena Žalia ląsteliena – 6,0% Žali riebalai (aliejus) –,3% Žali pelenai – 9,0% 2.26. Iš dalies išlukš Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% tentų saulėgrąžų iš dalies išlukštentas saulėgrąžų sėklas. Žalios ląstelienos Žalia ląsteliena Žali riebalai (aliejus) – 2,3% rupiniai sausoje medžiagoje turi būti ne daugiau kai 27,5 procento Žali pelenai – 9,0% 2.27. Sėmenys Kultūrinio augalo sėjamojo lino (Linum usitatissimmum L.) --- Botaninis grynumas – 93,0% sėmenys. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai Drėgnis – 12,0% Baltymingumas – 34,0% Žali pelenai – 8,9% 2.28. Sėmenų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš linų Baltymingumas Drėgnis – 12,0% išspaudos sėmenų. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai Žali riebalai Žali pelenai – 8,9% (aliejus) Žalia ląsteliena 2.29. Sėmenų rupiniai Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Botaninis grynumas – 93,0% linų sėmenis. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc. Drėgnis – 12,0% Žali pelenai – 8,9% 2.30. Alyvmedžio Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant Baltymingumas Drėgnis – 12,0% vaisių minkštimas arba presuojant europinio alyvmedžio (Olea europea L.) vaisius Žalia ląsteliena (pulpa), išspaudos 2.31. Sezamo sėklų Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš indinio Baltymingumas Drėgnis – 12,0% išspaudos sezamo (Sesamum indicum L.) sėklų. Druskos rūgtyje netirpių Žali riebalai Druskos rūgštyje netirpūs pelenų ne daugiau kaip 5 procentai (aliejus) pelenai – 5,0% Žalia ląsteliena 2.32. Iš dalies išlukš Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies Baltymingumas Drėgnis – 12,0% tentų kakavos pupe išlukštentas, džiovintas ar keptas tikrojo kakavmedžio Žalia ląsteliena Žali pelenai – 7,0% lių rupiniai (Theobroma cacao L.) pupeles 2.33. Kakavos pupe Kakavos pupelių lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos Žalia ląsteliena Drėgnis – 12,0% lių lukštai Žali pelenai – 10,0% 3. Ankštinių 3.01. Avinžirniai Ankštinio augalo sėjamojo avinžirnio (Cicer arietinum L.) sėklos --- Drėgnis – 14,0 % augalų sėklos, Baltymingumas – 21,1 % jų produktai ir Žali pelenai – 3,6% šalutiniai produktai 3.02. Guaro rupiniai Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos Baltymingumas Drėgnis – 14,0 % augalo guaro (Cyanopsis tetragonoloba (L.) Taub) sėklas Žali pelenai – 7,0% 3.03. Lęšiukai Ankštinio augalo Ervum ervilia L. sėklos --- Drėgnis – 14,0 % Baltymingumas – 22,4% Žalia ląsteliena – 8,1% Žali pelenai – 3,6% 3.04. Pelėžirniai Ankštinio augalo sėjamojo pelėžirnio (Lathyrus sativus L.) --- Drėgnis – 14,0 % sėklos, paveiktos karščiu Baltymingumas – 22,4% Žalia ląsteliena – 5,1% Žali pelenai – 3,6% 3.05. Lęšiai Ankštinių augalų valgomojo lęšio (Lens culinaris a. o. Medik) --- Drėgnis – 14,0 % sėklos Baltymingumas – 22,4% Žalia ląsteliena – 8,1% Žali pelenai – 3,6% 3.06. Saldieji lubinai Ankštinio javo lubino (Lupinus ssp.) sėklos --- Drėgnis – 14,0 % Baltymingumas – 29,7% Žalia ląsteliena – 15,9% Žali pelenai – 4,2% 3.07. Kaitintos Ankštinio augalo pupelės (Phaseolus ssp) ar vigno (Vigna ssp.) --- Drėgnis – 14,0 % pupelės sėklos, paveiktos karščiu, siekiant neutralizuoti toksinį Baltymingumas – 22,4 % lenktinų poveikį Žalia ląsteliena – 8,1% Žali pelenai – 3,6% 3.08. Žirniai Ankštinio javo sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) sėklos --- Drėgnis – 14,0 % Baltymingumas – 21,1 % Žalia ląsteliena – 5,2% Žali pelenai – 3,2% 3.09. Žirnių pamiltės Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ir valcuojant žirnių Baltymingumas Drėgnis – 14,0 % kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį luobelių ir Žalia ląsteliena endospermo priemaišų 3.10. Žirnių sėlenos Šalutinis žirnių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0 % luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis 3.11. Pupos Ankštinio javo pupos (Vicia faba L. ssp., faba var. equina Pers., --- Drėgnis – 14,0 % var. minuta (Alef.) Mansf.) sėklos Baltymingumas – 22,4 % Žalia ląsteliena – 8,1% Žali pelenai – 3,6% 3.12. Vienažiedžiai Ankštinio javo vienažiedžio vikio (Vicia monanthos Desf.) sėklos --- Drėgnis – 14,0 % vikiai Baltymingumas – 22,4 % Žalia ląsteliena – 5,1% Žali pelenai – 3,6% 3.13. Vikiai Ankštinių augalų vikių (Vicia sativa L., var. sativa) sėklos --- Drėgnis – 14,0 % Baltymingumas – 22,4 % Žalia ląsteliena – 5,1% Žali pelenai – 3,6% 4. Gumbavai 4.01. Džiovinti cukri Šalutinis cukrinių runkelių (Beta vulgaris L., spp. Vulgaris var. Cukrus, išreikš- Drėgnis – 12,0 % siai, šaknia nių runkelių altissima Doell) perdirbimo į cukrų produktas, gaunamas po tas sacharoze, Baltymingumas – 7,5 % vaisiai, jų pro griežiniai ekstrahavimo džiovinant cukrinių runkelių griežinius (skilteles). jei >10,5 proc. duktai ir šaluti Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne Druskos rūgštyje niai produktai daugiau kaip 4,5 procento netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. 4.02. Cukrinių Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas, Drėgnis, --- runkelių melasa susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo jei >28,0 proc. procese, likučių Cukrus, išreikš- tas sacharoze 4.03. Melasiniai cukri Produktas, gaunamas į džiovintus cukrinių runkelių griežinius Cukrus, išreikš- Drėgnis – 12,0% nių runkelių griežiniai pridedant melasos. Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoj tas sacharoze medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc. Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. 4.04. Cukrinių runke Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų Drėgnis, lių vinasė organinių rūgščių gamybai produktas jei >35 proc. Baltymingumas 4.05. Runkelių cuk Produktas, gaunamas ekstrahuojant cukrinius runkelius Sacharozė rus (sacharozė) 4.06. Batatai (sal Kultūrinio augalo valgomojo batato (kitaip saldžiųjų bulvių) Krakmolas Drėgnis – 14,0% džiosios bulvės) (Ipomoea batatos(L.) Poir.) džiovinti gumbai ir jų apdorojimo atliekos 4.07. Maniokas Kultūrinio augalo valgomojo maniokos (Manihot esculentia Krakmolas Drėgnis – 13,0% Crantz.) džiovintos šaknys ir jų apdorojimo atliekos Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5% 4.08. Manioko krak Krakmolas, pagamintas iš manioko šaknų ir paveiktas karščiu Krakmolas Drėgnis – 14,0% molas, tapioka 4.09. Bulvių tarkiai Šalutinis bulvių (Solanum tuberosum L.) krakmolo --- Drėgnis – 13,0% gamybos produktas 4.10. Bulvių Švarus bulvių krakmolas Krakmolas Drėgnis – 14,0% krakmolas 4.11. Bulvių baltymas Džiovintas šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, Baltymingumas Drėgnis – 12,0% gautas baltymines medžiagas atskyrus nuo krakmolo 4.12. Bulvių dribsniai Produktai, gaunami džiovinant ir valcuojant skustas ir neskustas, Žalia ląsteliena Drėgnis – 14,0% garintas, virtas ar grūstas bulves Krakmolas 4.13. Kondensuotos Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio pašalinti Baltymingumas --- bulvių sultys baltymai ir vanduo Žali pelenai 4.14. Želatinizuotas Karščiu paveiktas bulvių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą Krakmolas Drėgnis – 10,0% bulvių krakmolas šaltame vandenyje 5. Kitos sėklos 5.01. Ceratonijos Produktas, gaunamas lukštenant sausus augalo saldžiosios Žalia ląsteliena --- ir vaisiai sėklos ceratonijos (Ceratonia siligna L.) sėklas 5.02. Citrusinių vaisių Šalutinis citrusinių vaisių (Citrus ssp.) ir kt. sulčių gamybos Žalia ląsteliena --- minkštimas (pulpa) produktas 5.03. Vaisių (obuolių, Šalutinis vaisių (obuolių, kriaušių ir kt.) sulčių gamybos produktas Žalia ląsteliena --- kriaušių ir kitų bio loginių rūšių) minkš timas (pulpa) 5.04. Pomidorų Šalutinis pomidorų sulčių gamybos produktas Žalia ląsteliena --- minkštimas (pulpa) 5.05. Vynuogių kau Šalutinis aliejaus iš vynuogių kauliukų gamybos ekstrahavimo Žalia ląsteliena, --- liukų rupiniai būdu produktas jei >45 proc. 5.06. Vynuogių Šalutinis vynuogių sulčių gamybos produktas Žalia ląsteliena, --- minkštimas (pulpa) jei > 25 proc. 5.07. Vynuogių Šalutinis vynuogių perdirbimo produktas Riebalai (aliejus) --- kauliukai Žalia ląsteliena, jei > 45 proc. 6. Pašarinės 6.01. Liucernos Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą Baltymingumas Drėgnis – 12,0% žolės ir stam miltai (ar mėlynžiedės ar margosios liucernos (Medicago saliva L., Žalia ląsteliena Karotinas – 0,01% bieji pašarai granulės) Medicago var. Martin) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 % Druskos rūgštyje Žali pelenai – 15,0% kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. 6.02. Liucernos Šalutinis liucernos sulčių gamybos presavimo būdu džiovintas Baltymingumas --- traiškiniai produktas 6.03. Liucernos pro Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus centrifuguotas Baltymingumas Drėgnis – 12,0% teino koncentratas liucernos sultis Karotinas 6.04. Dobilų miltai Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą Baltymingumas Drėgnis – 12,0% (granulės) dobilo (Trifolium ssp.) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20% Žalia ląsteliena kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar liucernų priemaišų Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. 6.05. Žolės miltai Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant jaunas Baltymingumas Drėgnis-12,0% (ar granulės) pašarines žoles Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. 6.07. Apdoroti javų Produktai, gaunami įvairiais būdais apdorojant javų šiaudus Nustatomas natrio šiaudai (konkrečiai nurodant apdorojimui naudojamas medžiagas) kiekis, jei apdo- rojama NaOH. 7. Kiti augalai, 7.01. Cukranendrių Šalutinis tiktųjų cukranendrių (Sacharum ofticinarium L.) Drėgnis, --- jų produktai ir melasa perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto jei >30 proc. šalutiniai pro gamybos ir rafinavimo procese, likučių Cukrus, išreikš- duktai tas sacharoze 7.02. Cukranendrių Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų Drėgnis, --- vinasė organinių rūgščių gamybai produktas jei >35 proc. Baltymingumas 7.03. Cukranendrių Produktas gaunamas ekstrahuojant cukranendres Sacharozė --- cukrus 7.04. Rudadumblių Produktas, gaunamas džiovinant, malant ir presuojant jūrinius Žali pelenai --- miltai rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti gali būti perplaunami 8. Pieno 8.01. Nugriebto Produktas, gaunamas išdžiovinant suliesintą pieną Drėgnis, Žali pelenai – 8,2% produktai pieno milteliai jei >5 proc. Baltymingumas 8.02. Pasukų Produktas, gautas džiovinant pasukas Drėgnis, Žali pelenai milteliai jei > 6 proc. Baltymingumas Laktozė Žali riebalai 8.03. Išrūgų milteliai Varškės ir sūrių gamybos šalutinis produktas, gaunamas Drėgnis, Žali riebalai (aliejus) – 2,3% džiovinant išrūgas. Išrūgų rūgštis gali būti neutralizuota jei > 8 proc. Chloridai išreikšti NaCl – 4,9% Baltymingumas Laktozė Žali riebalai 8.04. Becukriai išrūgų Produktas, gaunamas džiovinant išrūgas, iš kurių pašalinta Drėgnis, Žali riebalai (aliejus) – 2,3% milteliai laktozė jei >8 proc. Chloridai, išreikšti NaCl – 4,9% Baltymingumas Laktozė Žali pelenai 8.05. Išrūgų baltymų Produktas, gaunamas džiovinant baltymų junginius, cheminiu ar Drėgnis, --- milteliai fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno jei > 8 proc. Baltymingumas 8.06. Pieno kazeino Produktas, gaunamas džiovinant ir rūgštimis arba parakazeinu Drėgnis, Žali riebalai (aliejus) – 2,3% milteliai nusodinant kazeiną jei >10 proc. Baltymingumas 8.07. Laktozės Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas separuojant Drėgnis, --- milteliai pieną ar išrūgas jei >5 proc. Laktozė 9. Sausumos gy- 9.01. Mėsos miltai Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės Drėgnis, Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% vūnų produktai ūkio gyvūnų skerdienas ir skerdienų dalis. Produkte neturi būti jei > 8 proc. kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio Baltymingumas bei vidurių turinio Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai 9.02. Mėsos ir kaulų Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės Drėgnis, Chloridai išreikšti NaCl-2,2% miltai ūkio gyvūnų nuriebalintą mėsą su daug kaulų. Produkte neturi jei >8 proc. būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir Baltymingumas skrandžio bei vidurių turinio Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai 9.03. Kaulų miltai Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų Drėgnis, Žali riebalai (aliejus) – 9,0% sausumos gyvūnų nuriebalintus kaulus. Produkte neturi būti jei >8 proc. Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% kailio, šerių, plunksnų, ragų kanopų, odos kraujo ir skrandžio Baltymingumas bei vidurių turinio. Taip pat neturi būti atplaišų ir kaulų fragmentų Žali pelenai su šiurkščiais paviršiais ir dantytais kraštais. Jis turi būti švarus, be organinių tirpiklių 9.04. Lydytų taukų Šalutinis produktas, gaunamas iš taukų ir kitų gyvulinės kilmės Drėgnis, Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% ar lajaus likučiai riebalų gamybos likučių. Produktas turi būti švarus, jei > 5 proc. be organinių tirpiklių Baltymingumas Žali riebalai 9.05. Paukštienos Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus skerstų paukščių Drėgnis Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% atliekų miltai liekanas. Jose neturi būti plunksnų. Produkte esant daugiau Baltymingumas kaip 12 proc. riebalų, turi būti nurodyta „daug riebalų“ Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,3 proc. 9.06. Hidrolizuoti Produktas, gaunamas hidrolizavus, išdžiovinus ir sumalus Drėgnis, --- plunksnų miltai paukščių plunksnas jei >8 proc. Baltymingumas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei 3,4 proc. 9.07. Kraujo miltai Produktas, gaunamas džiovinant paskerstų gyvulių ir paukščių Drėgnis, Žali pelenai – 5,5% kraują. Jame neturi būti pašalinių medžiagų jei >8 proc. Baltymingumas 9.08. Gyvūnų riebalai Produktas, gaunamas iš riebalų, gautų perdirbant šiltakraujų Drėgnis, Rūgštingumas 30,0% sausumos gyvūnų riebalus jei >1 proc. Nehidrolizuojamieji lipidai – 3,0% 10. Žuvys, kiti 10.01. Žuvų miltai Produktas, gaunamas džiovinant ir malant iš dalies nuriebalintą Drėgnis, Chloridai išreikšti NaCl – 4,4% jūrų gyvūnai, įvairių rūšių žuvį ar jos dalis. jei >8 proc. jų produktai ir Kai miltų baltymingumas yra didesnis kaip75 procentai, galima Baltymingumas šalutiniai teikti, kad yra kokybiškai turtingas baltymas Žali riebalai produktai (aliejus) Žali pelenai, jei >20 proc. 10.02. Žuvų skysčio Šalutinis žuvų miltų gamybos stabilizuotas ar džiovintas produktas Drėgnis, --- kondensatas jei >5 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) 10.03. Žuvų taukai Produktas, gautas iš žuvų ar jų dalių riebalų Drėgnis, Rūgštingumas – 6,0% jei >1 proc. Nehidrolizuojamieji lipidai – 2,0% Hidrolizės skaičius – 180/196 Medžiagos, netirpios eteryje – 0,05% 10.04. Žuvų sukietinti Žuvų riebalai, gaunami juos rafinuojant ir hidrogenizuojant Drėgnis, --- taukai (sukietinant) jei >1proc. Jodo skaičius 11. Mineralai 11.01. Kalcio Nusodintas kalcio karbonatas, susmulkintos klintys, valytoji Kalcis karbonatas kreida, granuliuota kreida, malti austrių ar kitų moliuskų kiautai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >5 proc. 11.02. Kalcio ir mag Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys Kalcis Netirpūs pelenai HCl – 5,0% nio karbonatas (CaCO3 + MgCO3) Magnis 11.03. Kalkingieji Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų Kalcis jūros dumbliai kalkinių jūros dumblių Druskos rūgštyje --- netirpūs pelenai, jei >5 proc. 11.04. Magnio oksidas Techniškai grynas magnio oksidas (MgO) Magnis --- 11.05. Magnio sulfatas Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO4xH2O) arba kiseritas Magnis --- Siera 11.06. Dikalcio Iš kaulų ir neorganinių medžiagų gaunamas kalcio fosfatas Kalcis --- fosfatas (CaHPO4x H2O) Suminis fosforas 11.07. Monodikalcio Produktas, gaunamas lygiomis dalimis sumaišant ir chemiškai Kalcis fosfatas apdorojant mono ir dikalcio fosfatus (CaHPO4+Ca(H2PO4)2 x H2O) Suminis fosforas 11.08. Befluoris Produktas, gaunamas susmulkinus išvalytą natūralų fosfatą, Kalcis --- fosfatas iš kurio pašalintas fluoras Suminis fosforas 11.09. Beželatiniai Sterilizuoti ir susmulkinti be želatinos ir riebalų kaulų miltai Kalcis --- kaulų miltai Suminis fosforas 11.10. Monokalcio Techniškai grynas kalcio fosfatas (Ca(H2PO4)2 x H2O) Kalcis --- fosfatas Suminis fosforas 11.11. Kalcio ir Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas Kalcis --- magnio fosfatas Suminis fosforas Magnis 11.12. Amonio Techniškai grynas amonio fosfatas (NH, H, PO) Suminis azotas --- fosfatas Suminis fosforas 11.13. Natrio Techniškai grynas natrio chloridas, gaunamas smulkinant Natris --– chloridas natūralios kilmės natrio chloridą – uolieną ir jūros druskas 11.14. Magnio Techniškai grynas magnio propionatas Magnis --- propionatas 11.15. Magnio Produktas, susidedantis iš techniškai gryno magnio-vandenilio Magnis --- fosfatas fosfato hidrato (MgHPO4 x H2O) Suminis fosforas 11.16. Natriokalcio Produktas, susidedantis iš techniškai grynų natrio– kalcio-magnio Kalcis Chloridai išreikšti NaCl – 1,0% magnio fosfatas fosfatų Suminis fosforas Magnis Natris 11.17. Mononatrio Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH2PO x H2O) Suminis fosforas --- fosfatas Natris 11.18. Natrio Techniškai grynas natrio-vandenilio karbonatas (NaHCO3) Natris --- bikarbonatas 12. Kiti produktai 12.01. Duonos pra Duonos ir pyragų gamybos šalutiniai produktai Krakmolas --- monės atliekos Suminis cukrus, išreikštas sacharoze 12.02. Konditerijos Šokolado, saldainių ir kitų konditerijos gaminių šalutiniai produktai Suminis cukrus, --- pramonės atliekos išreikštas sacha- roze 12.03. Ledų gamy Šalutiniai ledų, pyragaičių kremų ir kitos gamybos atliekos Žali riebalai --- bos atliekos (aliejus) Krakmolas Suminis cukrus, išreikštas sacharoze 12.04. Riebalų Augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų, distiliuojant ar šarminant Drėgnis, --- rūgštys juos rūgštimis, šalutinis produktas jei >1 proc. Žali riebalai (aliejus) 12.05. Riebalų rūgš Produktas, gaunamas apmuilinant riebiąsias rūgštis kalciu, Žali riebalai --- čių druskos natriu ar kalio hidroksidu (aliejus) Kalcis (ar natris, ar kalis) V. NAUJŲ PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ ĮREGISTRAVIMAS 12. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaroma komisija naujų pašarinių žaliavų įregistravimo klausimams spręsti. 13. Ūkio subjektai, norintys į rinką teikti pašarines žaliavas, neišvardytas IV skyriaus 11 punkte, turi gauti leidimą įregistruoti jas Klasifikatoriuje. 14. Ūkio subjektai 12 punkte nurodytai komisijai pateikia: 14.1. prašymą; 14.2. informaciją apie žaliavos kilmę, atliktus tyrimo metodus ir gautus rezultatus akredituotoje ar kitoje oficialiai pripažintoje laboratorijoje; 14.3. Lietuvos gyvulininkystės instituto išvadą dėl pašarinės žaliavos tinkamumo ūkinės paskirties gyvūnų mitybai; 14.4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą dėl atitikimo saugos reikalavimams. 15. Komisija, gavusi 14 punkte nurodytus dokumentus, sprendimą dėl pašarinės žaliavos įregistravimo priima per mėnesį, jei nebūtina atlikti papildomų tyrimų ar bandymų su gyvūnais. Jei būtina – per 3 mėnesius, o išimtiniais atvejais – per 6 mėnesius. 16. Apie naujos pašarinės žaliavos įregistravimą Žemės ūkio ministerija praneša „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 17. Naujų pašarinių žaliavų įregistravimo kriterijai išvardyti 8 punkte, o jų kategorijos pateikiamas šioje lentelėje: Naujos pašarinės žaliavos priskyrimo kategorija Privalomieji kokybės deklaravimo rodikliai Grūdai Grūdų produktai ir šalutiniai jų produktai Krakmolas, jei >20 proc. Baltymingumas, jei >10 proc. Žali riebalai, jei >5 proc. Žalia ląsteliena Aliejinių kultūrų sėklos ir aliejiniai vaisiai Aliejinių kultūrų ir vaisių produktai bei šalutiniai jų produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei >5 proc. Žalia ląsteliena Ankštinių kultūrų grūdai Ankštinių kultūrų produktai ir šalutiniai jų produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Gumbavaisiai, šakniavaisiai Gumbavaisių, šakniavaisių produktai ir šalutiniai jų produktai Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. Kiti produktai ir šalutiniai produktai iš cukrinių runkelių Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. Kitų sėklų ir vaisių produktai ir šalutiniai jų produktai Baltymingumas Žalia ląsteliena Žalia riebalai, jei > 10 proc. Varpinės ir ankštinės žolės Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Cukranendrių produktai ir jų šalutiniai produktai Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze Pieno produktai ir šalutiniai jų produktai Baltymingumas Drėgnis, jei > 5 proc. Laktozė, jei> 10 proc. Sausumos gyvūnų produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena, jei >5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc. Žuvų, kitų vandens gyvūnų produktai ir jų šalutiniai produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena, jei >5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc. Mineralai Atitinkantys mineralus Kiti įvairūs produktai Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 10 proc. Krakmolas, jei >30 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10 proc. VI. KOMBINUOTIEJI PAŠARAI 18. Šiuo klasifikatoriumi kombinuotieji pašarai skirstomi pagal maistinę vertę, paskirtį, specifines savybes, pateikiamos jų sąvokos. 19. Kombinuotieji pašarai yra: 19.1. visaverčiai pašarai; 19.2. pašarų papildai (baltyminiai vitamininiai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai, baltyminiai, melasos, mineraliniai, pieno pakaitalai ir kiti); 19.3. pašarai konkretiems mitybos tikslams (iš jų dietiniai pašarai); 19.4. vaistiniai pašarai. 20. Kombinuotųjų pašarų apibrėžimas pateiktas II skyriuje „Sąvokos“. 21. Privalomieji ir pasirenkamieji kombinuotųjų pašarų kokybės deklaravimo rodikliai yra šie: Pavadinimas Pašaro paskirtis Privalomieji kokybės dekla ravimo rodiklių reikalavimai Pasirenkamieji (optimalus) kokybės deklaravimo rodikliai Visaverčiai pašarai Visiems gyvūnams, išskyrus kitus Baltymingumas Cistinas nei katės ir šunys naminius Žali riebalai ir aliejus Treoninas gyvūnėlius Žalia ląsteliena Triptofanas Krakmolas Be to, kiaulėms Lizinas Suminis cukrus (sacharozė) paukščiams žuvims, išskyrus dekoraty- Metioninas Suminis cukrus (sacharozė) + krakmolas Fosforas Kalcis vines žuvytes Natris Magnis Kalis Metioninas, išskyrus paukščiams Lizinas, išskyrus kiaulėms Fosforas, išskyrus žuvims Energija – paukščiams, kiaulėms ir atrajojantiems, Baltymingumas, žali riebalai ir žalia ląsteliena kitiems gyvūnėliams nei šunys ir katės Mineraliniai papildai Visiems gyvūnams Kalcis Baltymingumas Natris Žali riebalai, aliejai Fosforas Žalia ląsteliena Žali pelenai Be to, atrajojantiems Magnis Lizinas gyvuliams Metioninas Cistinas Treoninas Triptofanas Kalis Magnis, išskyrus atrajojantiems gyvuliams Melasos papildas Visie …