LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO 1999 m. gruodžio 20 d. Nr. 408 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 ir 19 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.13 punktu, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais (Žin., 1999, Nr. 1-30) ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1262 (Žin., 1999, Nr. 97-2800) 2 punktą: 1. Tvirtinu teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitos tvarkas: 1.1. Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką (pridedama); 1.2. Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką (pridedama). 2. Nustatau, kad asmenys, kurie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitą tvarko vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis tvarkomis. 3. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintos tvarkos pradedamos taikyti 2000 metais išmestų į aplinką teršalų apskaitai tvarkyti. 3. Nuo 2000 m. sausio 26 d. netenka galios: 3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 151; 3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 71. 4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“, „vanduo“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 1 priedas VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖS STATISTINĖS APSKAITOS IR DUOMENŲ TEIKIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių (toliau – asmenys), ūkinės veiklos objektuose vartojantys vandenį, skirstomi į dvi kategorijas: vandens naudotojus ir vandens naudotojus-abonentus. Vandens naudotojai yra asmenys, vandenį vartojantys iš vandens telkinio arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotėkas, taip pat vartojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.). Vandens naudotojai-abonentai yra asmenys, vandenį gaunantys iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotėkas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. Asmenys, savo įrenginiais paimantys vandenį ir nuotėkas išleidžiantys į komunalinius ar kitus vandens naudotojų kanalizacijos tinklus arba paimantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio ir nuotėkas išleidžiantys į paviršinio vandens telkinius, filtracijos ar drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus, priskiriami prie mišrių vandens naudotojų. Toliau Tvarkoje asmenys vadinami vandens naudotojais ir vandens naudotojais-abonentais. 2. Visi vandens naudotojai, kurie pagal Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087) turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, ir vandens naudotojai-abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ne mažiau kaip 50 kubinių metrų per parą, privalo pildyti Valstybinės statistinės ataskaitos formas Nr. 1-Vanduo. 3. Pasibaigus ataskaitiniams metams, ne vėliau kaip sausio 25 d., Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 1-Vanduo, patvirtinta ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu, pateikiama atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD). Užpildomi du formos egzemplioriai. Vienas formos egzempliorius lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte. 4. Forma užpildoma remiantis nuotėkų laboratorinių tyrimų rezultatais, vandens vartojimo ir teršiančių medžiagų pirminės apskaitos duomenimis. Kai vandens naudotojo arba vandens naudotojo-abonento pateikti laboratorinės kontrolės duomenys prieštarauja valstybinės laboratorinės kontrolės duomenims (nesilaikoma nustatytos tvarkos, metodinių nurodymų, klaidingi duomenys), jie anuliuojami ir galioja tik valstybinės laboratorinės kontrolės duomenys. Teršalų kiekiai nuotėkose iš kaupimo rezervuarų ir išvalius nuotėkas filtracijos laukuose, po kurių jos į paviršinio vandens telkinius neišleidžiamos, apskaičiuojami vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka (LAND 32-99). 5. Atsiskaitančių pagal Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką vandens naudotojų ir vandens naudotojų-abonentų sąrašą sudaro ir tikslina RAAD. 6. Už formos Nr. 1-Vanduo teisingą užpildymą atsako ūkinės veiklos objektų vadovai. Nustačius pažeidimus, kaltininkai baudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 1. Didžiausia leistina tarša (DLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas per laiko vienetą leidžiamas su nuotėkomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotėkų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotėkų kiekį arba pagal nuotėkų surinktuvo sklaidos galimybes. 2. Laikinai leistina tarša (LLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas laikinai leidžiamas su nuotėkomis išleisti teršalų kiekis, kai nėra pakankamų galimybių DLT normatyvams pasiekti. III. FORMOS Nr. 1-VANDUO UŽPILDYMO TVARKA 1. Forma susideda iš trijų lapų: 1.1. pirmą lapą užpildo visi pagal šią formą atsiskaitantys vandens naudotojai ir vandens naudotojai-abonentai; 1.2. antrą lapą užpildo tik vandens naudotojai apie kiekvieną išleistuvą atskirai (kiekvieno išleistuvo atveju užpildomas atskiras lapas), iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamyboje (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą); 1.3. trečią lapą užpildo tik vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. 2. Jeigu dalis nuotėkų išleidžiama į paviršinio vandens telkinius, o kita dalis nuotėkų – į vandens naudotojo kanalizacijos, lietaus kanalizacijos tinklus – pildomi visi trys formos lapai. 3. Jeigu vandens naudotojai-abonentai neturi nuotėkų valymo įrenginių, tai užpildo tik trečio lapo VIII skyrių. 4. 1 lapas susideda iš keturių skyrių: I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas. II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas. III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų. IV. Kiti duomenys. 4.1. I, II ir III skyriuose vandens kiekis įrašomas tūkstančiais kubinių metrų per metus sveikaisiais skaičiais. III skyriuje visų lėšų ir statybos montavimo darbų apimtys įrašomos tūkstančiais litų sveikaisiais skaičiais. Visų rūšių nuotėkų valymo įrenginių ir apytakinių vandens tiekimo sistemų pajėgumas įvertinamas kubiniais metrais per parą sveikaisiais skaičiais, kanalizacijos kolektorių ir tinklų ilgis – kilometrais iki vieno ženklo po kablelio. 4.2. Adreso dalis: 4.2.1. nurodomas visas juridinio ar fizinio asmens, ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, taip pat šio asmens valdomo ūkinės veiklos objekto pavadinimas; 4.2.2. adreso dalies viršuje įrašomas ūkinės veiklos objekto, dėl kurio atsiskaitoma, kodas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus. 5. I skyriaus – VANDENS PAĖMIMAS, SUVARTOJIMAS, PERDAVIMAS – pildymas: 5.1. formos I lentelės grafų pildymas: 1 grafa – vandens naudotojai nurodo kiekvieno vandens šaltinio pavadinimą (1 lentelė, pvz., gręžtinis šulinys, Kauno marios, Neries upė, Rekyvos ežeras). Vandens naudotojai-abonentai nurodo vandenį tiekiančio vandens naudotojo pavadinimą (pvz., SP UAB „Vilniaus vandenys“). Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, priimantys nuotėkas iš kitų ūkinės veiklos objektų kanalizavimo, valymo ir išleidimo tikslams, duomenų apie nuotėkas neįrašo. Jeigu nuotėkos vartojamos savoms reikmėms, pildomos 10–16 grafos. Kitos grafos pildomos nurodymuose nustatyta tvarka. 3 grafa – upės (upelio), kurio baseine yra vandens paėmimo įrenginiai, kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai. 4 grafa – vandens šaltinio rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 1 lentele. 1 lentelė Vandens šaltiniai arba nuotėkų surinktuvai Eil. Nr. Vandens paėmimo arba nuotėkų išleidimo šaltinio pavadinimas Kodas 1. Gręžtinis šulinys G 2. Jūra J 3. Upė (upelis), kanalas, melioracijos griovys U 4. Ežeras E 5. Tvenkinys, karjeras, kūdra T 6. Lietaus ir drenažo vandens sukauptuvai S 7. Laivai (balastinis ir naftos produktais užterštas vanduo) L 8. Vandens naudotojų vandentiekio tinklai V 9. Vandens naudotojų, vandens naudotojų-abonentų kanalizacijos K (lietaus kanalizacijos) tinklai 10. Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos neišteka į paviršinio vandens telkinius N 11. Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos išteka į paviršinio vandens telkinius I 12. Kaupimo rezervuarai R 13. Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti) Ž 14. Kiti šaltiniai Š 5 grafa – įrašomas vandens naudotojo, iš kurio gaunamas vanduo, kodas (įrašo vandens naudotojai-abonentai pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus). 6 grafa – paimamo vandens rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 2 lentele. 2 lentelė Paimamo vandens ir nuotėkų rūšys Eil. Nr. Paimamo vandens ir nuotėkų rūšies pavadinimas Kodas 1. Požeminis (geriamasis) vanduo PŽ 2. Mineralinis vanduo MN 3. Paviršinis (techninis) vanduo PV 4. Jūros vanduo JR 5. Buities ir gamybinės nuotėkos NT 6. Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos ir drenažo vanduo LD 7. Balastinis ir laivuose naftos produktais užterštas vanduo BN 8. Kitų šaltinių vanduo KŠ 7 grafa – įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki vandens paėmimo įrenginių, o požeminio vandens atveju – nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo gręžinio (gręžinių) upės (upelio) vietos. Jeigu vanduo paimamas iš ežero, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo vandens paėmimo įrenginių iki upės (upelio) ištakų. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai. 8 grafa – įrašomas per metus iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis. 9 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis, išmatuotas debito matavimo prietaisais. 10 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas visas suvartoto vandens kiekis. 11 grafa – įrašomas ūkio-buities reikmėms (gyventojų, įmonių darbuotojų reikmėms) suvartoto vandens kiekis. 12 grafa – įrašomas pramonės reikmėms suvartoto vandens kiekis. 13 grafa – įrašomas energetikos reikmėms suvartoto vandens kiekis. 14 grafa – įrašomas žemės ūkio reikmėms (drėkinimui, mėšlo šalinimo sistemoms) suvartoto vandens kiekis. Vandens, suvartoto gyventojų (darbuotojams) reikmėms, gyvuliams girdyti kiekis, įrašomas 11 grafoje. 15 grafa – įrašomas žuvininkystės reikmėms suvartoto vandens kiekis. 16 grafa – įrašomas kitoms reikmėms (neišvardytoms 11–15 grafose) suvartoto vandens kiekis. Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, tiekiantys vandenį gyventojams bei kitiems smulkiems abonentams, turi įrašyti į 10–16 grafas savo bei smulkių abonentų, kurie patys neatsiskaito pagal šią formą, suvartoto vandens kiekius. 17 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, rūšies kodas (2 lentelė). 18 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, kiekis. 19 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, rūšies kodas (2 lentelė). 20 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, kiekis. 21 grafa – įrašoma iš kiekvieno vandens šaltinio paimto vandens netektis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.), neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nesuvartoto vandens kiekio. 6. II skyriaus – RACIONALAUS VANDENS VARTOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS – pildymas: 6.1. tai – priemonės, kurias įgyvendinus sumažėtų neigiamas poveikis požeminio ir paviršinio vandens telkiniams, gyvajai ir negyvajai gamtai, būtų taupiau vartojami vandens ištekliai. Šios priemonės: ūkio-buities ir gamybinių nuotėkų visų rūšių valymo įrenginiai, lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai, filtracijos, žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti), miestų ir gyvenviečių, ūkinės veiklos objektų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų kolektoriai ir tinklai (išskyrus kiemo, gatvių tinklus), visų rūšių nuotėkų siurbimo stotys, apytakinės vandens tiekimo sistemos, paimamo vandens ir nuotėkų apskaitos prietaisai, kitos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės, mažinančios teršalų patekimą į požeminio ir paviršinio vandens telkinius, padedančios racionaliau vartoti vandens išteklius; 6.2. apie kiekvieną priemonę pildoma viena arba dvi eilutės priklausomai nuo to, kiek numatyta finansavimo šaltinių; 6.3. jeigu priemonės vykdomos tik iš valstybės lėšų arba tik iš kitų lėšų, pildoma viena eilutė, jeigu iš valstybės ir kitų lėšų – pildomos dvi eilutės; 6.4. formos II lentelės grafų pildymas: 1 grafa – nurodomas vykdomos priemonės pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai). 3 grafa – vykdomos priemonės kodas įrašomas iš 3 lentelės. 3 lentelė Vykdomos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Priemonės kodas Pajėgumo matavimo kodas Pajėgumo matavimo vieneto kodas 1. Biologinio valymo įrenginiai BV m3/d 1 2. Mechaninio valymo įrenginiai MV m3/d 1 3. Fizinio-cheminio valymo įrenginiai FV m3/d 1 4. Denitrifikacijos įrenginiai DE m3/d 1 5. Filtracijos laukai FL m3/d 1 6. Visų rūšių pirminio valymo įrenginiai PV m3/d 1 7. Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo LV m3/d 1 įrenginiai 8. Apytakinės vandens tiekimo sistemos AS m3/d 1 9. Kanalizacijos ir lietaus (paviršinių nuotėkų) KK km 2 kanalizacijos kolektoriai ir tinklai 10. Kitos racionalaus vandens vartojimo KP - 3 ir apsaugos priemonės 4 grafa – įrašomas lėšų kodas. Valstybės lėšos – kodas 1, kitos lėšos – kodas 2. 5 grafa – pajėgumo matavimo vieneto kodas įrašomas iš 3 lentelės. 6 ir 7 grafos – nurodomi statybos pradžios ir pabaigos metai (keturženkliais skaičiais). 8 grafa – įrašomas vykdomos priemonės pajėgumas. 9 ir 10 grafos – įrašoma vykdomos priemonės sąmatinė vertė (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos). 11 ir 12 grafos – įrašomas vykdomos priemonės sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 dienos, pasibaigus ataskaitiniams metams (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos). 13 ir 14 grafos – įrašomas per ataskaitinius metus planuotos atiduoti ir atiduotos naudoti statomos priemonės pajėgumas. 15 grafa – įrašomos metams skirtos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio). 16 grafa – įrašomos statybos montavimo darbams skirtos lėšos. 17 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus panaudotos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio). 18 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus statybos montavimo darbams vykdyti panaudotos lėšos. 19 grafa – nurodomas priemonę vykdančio rangovo (statybinės organizacijos) pavadinimas. 7. III skyriaus – POŽEMINIO VANDENS PAĖMIMAS IŠ ATSKIRŲ VANDENINGŲ HORIZONTŲ – pildymas: 7.1. trečią skyrių užpildo visi vandens naudotojai, turintys vandenvietes (gręžtinius šulinius). Apie kiekvieną eksploatuojamą vandeningą horizontą užpildoma atskira eilutė; 7.2. formos III lentelės grafų pildymas: 2 grafa – tam tikro vandeningo horizonto indeksas įrašomas iš gręžtinio šulinio hidrogeologinio paso. Neturint gręžtinio šulinio paso, informaciją ir gręžtinio hidrogeologinio paso kopiją galima gauti Lietuvos geologijos tarnyboje (S. Konarskio g. 35, Vilnius). Vandeningi horizontai ir jų indeksai nurodyti 4 lentelėje. 4 lentelė Vandeningi horizontai Eil. Nr. Vandeningo horizonto pavadinimas Indeksas 1. Gruntinis Qgrunt 2. Gruntinis jūrinių nuogulų mQ4 3. Gruntinis aliuvio aQ4 4. Gruntinis eliuvio elQ4 5. Gruntinis fliuvioglacialo fQ3 6. Kvartero Q 7. Tarpmoreninis (intramoreninis) agQ3 8. „-“ agQ3-2 9. „-“ agQ2 10. „-“ agQ2-1 11. „-“ agQ1 12. Paleogeno Pg 13. Viršutinės kreidos K2 14. Cenomanio-apatinės kreidos K2+1 15. Viršutinės jūros J3 16. Triaso T 17. Viršutinio permo P2 18. Apatinio karbono C1 19. Famenio D3fm 20. Žagarės D3žg 21. Kruojos D3kr 22. Stipinų D3st 23. Pamūšio D3pm 24. Ystros-Tatulos D3ys-tt 25. Kupiškio-Suosos D3kp-s 26. Šventosios-Upninkų D3šv+D2up 27. Narvos D2nr 28. Piarnu D2pr 29. Silūro S 30. Ordoviko O 31. Proterozojaus Pr2 3 grafa – įrašomas iš atitinkamo vandeningo horizonto paimtas požeminio vandens kiekis; 7.3. iš visų vandeningų horizontų paimto požeminio vandens kiekis turi būti lygus I skyriaus lentelės 8 grafoje įrašytam iš gręžtinių šulinių paimtam požeminio vandens kiekiui. 8. IV skyriaus – KITI DUOMENYS – pildymas: 8.1. apytakinės vandens tiekimo sistemos – tai tokios sistemos, kuriose dėl cirkuliuojančio vandens mažiau suvartojama šviežio vandens. Prie apytakinių vandens tiekimo sistemų nepriskiriamos šiluminių tinklų sistemos; 8.2. pakartotinai vartojamo vandens sistemos – tai tokios sistemos, kada suvartotas vanduo viename ūkinės veiklos objekte perduodamas vartoti kitam ūkinės veiklos objektui arba suvartojamas tame pačiame objekte; 8.3. formos IV lentelės eilučių pildymas: 01 eilutė – įrašomas apytakinėse vandens tiekimo sistemose sutaupytas vandens kiekis. Vandens kiekis nustatomas pačiose sistemose, neįskaitant šviežio vandens sistemai papildyti. 02 eilutė – įrašomas pakartotinai suvartoto vandens bendras kiekis. 03 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento kalendorinių darbo dienų per metus skaičius. 04 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo valandų per parą skaičius. 9. 2 lapas susideda iš dviejų skyrių: V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas. VI. Teršiančių medžiagų išleidimas. 9.1. V skyriuje nuotėkų kiekis įrašomas sveikais skaičiais. VI skyriuje teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos, jos kiekis – iki dviejų ženklų po kablelio, kai bendras ženklų skaičius (su kableliu) neviršija 6 ženklų. 10. V skyriaus – NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS IR NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas: 10.1. lapo bendrojoje dalyje nurodomas firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ar kito ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus; 10.2. eilutėje „Nuotėkų priimtuvas“ nurodomas upės (upelio), ežero ar kito nuotėkų surinktuvo pavadinimas (pvz.: Neries upė, Lokystos upelis, filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai) ir įrašomas upės (upelio), į kurį išleidžiamos nuotėkos, kodas (pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus). Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš to ežero ištekančio upelio kodas. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), įrašomas upės (upelio), kurio baseine įrengti minėti objektai, kodas; 10.3. eilutėje „Atstumas iki žiočių“ įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki nuotėkų išleistuvo. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo nuotėkų išleistuvo iki upės (upelio) ištakų. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), tai įrašomas atstumas nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo minėtų objektų upės (upelio) vietos. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į Baltijos jūrą, tai įrašomas atstumas nuo nuotėkų išleistuvo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (pagal kranto liniją); 10.4. nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės; 10.5. eilutėje „Nuotėkų valymo įrenginiai“ įrašomas nuotėkų valymo įrenginių visas pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai). Jeigu vandens naudotojai nuotėkų valymo įrenginių neturi, tai „nėra“ nerašoma; 10.6. nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės; 5 lentelė Nuotėkų valymo įrenginių rūšys Eil. Nr. Nuotėkų valymo įrenginių rūšis Kodas 1. Mechaninis valymas 100 2. Pirminis mechaninis valymas 101 3. Fizinis-cheminis valymas 200 4. Pirminis fizinis-cheminis valymas 201 5. Biologinis valymas 300 6. Pirminis biologinis valymas 301 7. Biofiltrai 302 8. Natūralaus valymo būdai 303 9. Aeraciniai kanalai su pneumatine aeracija 304 10. Aeraciniai kanalai su mechanine aeracija 305 11. Biologiniai tvenkiniai 306 12. Kiti biologinio valymo būdai 307 13. Aerotankai su pneumatine aeracija 311 14. Aerotankai su mechanine aeracija 312 15. Filtracijos laukai su išleidimu 400 16. Filtracijos laukai be išleidimo 500 17. Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti) 600 18. Lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotėkų) valymas 700 19. Įrenginiai, kuriuose išvalytos nuotėkos naudojamos gamyboje 800 20. Įrenginiai, neįtraukti į balansą 900 10.7. nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės; 6 lentelė Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis Eil. Nr. Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis Kodas 1. Miestų nuotėkų valymo įrenginiai (komunalinis ūkis) 1 2. Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotėkų valymo įrenginiai, kuriuose valomos 2 ir miestų nuotėkos (komunalinis ūkis) 3. Pramonės įmonių nuotėkų valymo įrenginiai 3 4. Kaimo vietovių nuotėkų valymo įrenginiai (išskyrus pramonės įmonių nuotėkų 4 valymo įrenginius) 5. Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai 5 6. Kiti nuotėkų valymo įrenginiai 6 10.8. toliau įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais) ir kiek dienų per metus jie veikė; 10.9. formos V lentelės eilučių pildymas: 01 eilutė – įrašomas buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių projektinis pajėgumas. 02 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis. 03 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius patekęs kritulių ir infiltracinio vandens kiekis. 04 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius iš kitų miestų, gyvenviečių gautas išvalyti nuotėkų kiekis. 05 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinius vandenis nuotėkų kiekis. 06 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurių nereikia valyti, kiekis. Prie tokių nuotėkų priskiriamos visos, išskyrus lietaus kanalizacijos (paviršines) nuotėkas, nuotėkos, kurių užterštumas neviršija didžiausios leistinos taršos (DLT) normų (bet kokiu atveju – žuvininkystės nuotėkos). Prie šios kategorijos nuotėkų taip pat priskiriamas iš paviršinio vandens telkinių paimtas ir po vartojimo gamybos metu (aušinimui ar kitoms reikmėms) į paviršinio vandens telkinius grąžintas ar į kanalizacijos tinklus išleistas vanduo, kurio užterštumas neviršija foninio paviršinių vandenų užterštumo (taip pat terminio), bei iš vandentiekio tinklų paimtas vanduo, kurio kokybė po vartojimo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus. 07 eilutė – įrašomas iki nustatytų DLT normų išvalytų nuotėkų kiekis. 08 eilutė – įrašomas valomų, bet iki DLT nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis (jei nustatyta nors vienos teršiančios medžiagos LLK). 09 eilutė – įrašomas išleistų nevalytų nuotėkų kiekis. 10 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis. 11 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų kiekis, nustatytas nuotėkų debito matavimo prietaisais. 12 eilutė – įrašomas išleistų į filtracijos laukus, iš kurių nėra ištekėjimo į paviršinio vandens telkinius, nuotėkų kiekis. 13 eilutė – įrašomas išleistų į kaupimo rezervuarus nuotėkų kiekis (iš jų į sukaupimo duobes, specialiai įrengtas skystoms gamybinėms atliekoms). 14 eilutė – įrašomas žemdirbystės drėkinimo laukuose (skirtuose nuotėkoms utilizuoti) išlaistytų nuotėkų kiekis. 15 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis. 16 eilutė – įrašomas lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas. 17 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų kiekis. 18 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius, išvalytų iki nustatytų normų, nuotėkų kiekis. 19 eilutė – įrašomas į paviršinio vandens telkinius išleistų, iki nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis. 20 eilutė – įrašomas nevalytų į paviršinio vandens telkinius išleistų nuotėkų kiekis. 21 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis. 22 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis. 11. VI skyriaus – TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS – pildymas: 11.1. duomenys pateikiami apie būdingiausias teršiančias medžiagas, kurias išleidžia ūkinės veiklos objektai, dėl kurių atsiskaitoma. Nenurodytos lentelėje teršiančios medžiagos papildomai įrašomos tuščiose eilutėse. Šių medžiagų eilutės numerį nurodo RAAD; 11.2. VI lentelės viršuje, eilutėje „Tyrimus atliko“, nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas; 11.3. formos VI lentelės grafų pildymas: 4 grafa – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojamame vandenyje. 5 grafa – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose. 6 grafa – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose. 7 grafa – įrašoma teršiančios medžiagos didžiausia leistina koncentracija (DLK) arba laikinai leistina koncentracija (LLK) į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose. LLK įrašoma skliausteliuose. 8 grafa – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose. 9 grafa – įrašoma minimali išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose. 10 grafa – įrašoma maksimali išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose. 11 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos nuotėkų valymo įrenginiuose išvalymo efektyvumas (procentais). Išvalymo efektyvumas nustatomas pagal formulę: K1-K2 AE= ———— x 100, K1 čia: AE – išvalymo efektyvumas (procentais); K1 – teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija prieš valymą (mg/l); K2 – teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija po valymo (mg/l). 13 grafa – įrašomas projekte apskaičiuotas teršiančios medžiagos kiekis, patenkantis į nuotėkų valymo įrenginius. 14 grafa – įrašomas faktinis teršiančios medžiagos kiekis, patenkantis į nuotėkų valymo įrenginius. 15 grafa – įrašoma gamtos išteklių naudojimo leidime nurodyta DLT (LLT) norma, nustatyta nuotėkų surinktuve. LLT įrašoma skliausteliuose. 16 grafa – įrašomas į nuotėkų surinktuvą faktiškai išleistas teršiančios medžiagos kiekis. Lentelės apačioje įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas; 11.4. buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, veikimo efektyvumas nustatomas taip: 11.4.1. veikė normatyviai (kodas 1) – vertinami tie nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginiai, kuriuose nuotėkos nuo esančių organinių (BDS7) ir skendinčiųjų medžiagų buvo išvalytos iki DLT normos; 11.4.2. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose dėl objektyvių priežasčių teršiančios medžiagos nepašalinamos iki nustatytų normų (įrenginiai perkrauti, pasenusi jų konstrukcija, nėra biologinio valymo grandies ir kt.), bet gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytos laikinai leistinos nuotėkų užterštumo normos (LLT) neviršijamos; 11.4.3. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose nuotėkos nuo teršiančių medžiagų neišvalomos iki nustatytų DLT arba LLT normų; 11.4.4. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko įrenginių remontas ar derinimo darbai ir kt.; 11.4.5. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė; 11.5. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, veikimo efektyvumas vertinamas: 11.5.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose nuotėkos nuo teršiančių medžiagų dar iki šių nuotėkų išleidimo į paviršinio vandens telkinius buvo išvalytos iki nustatytų normų; 11.5.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos nuo teršiančių medžiagų neišvalomos iki nustatytų normų; 11.5.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko įrenginių remontas ar derinimo darbai ir kt.; 11.5.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė; 11.6. nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal organinių (BDS7) ir skendinčiųjų medžiagų pašalinimo efektyvumą, nuotėkų mechaninio valymo įrenginių – pagal skendinčiųjų medžiagų pašalinimo efektyvumą; 11.7. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą; 11.8. jeigu nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginiais per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki DLT nustatytų normų – jų veikimas vertinamas nenormatyviai, jei daugiau – normatyviai. Jeigu per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki LLT nustatytų normų – jų veikimas vertinamas neefektyviai, jei daugiau – efektyviai; 11.9. jeigu lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų ir nuotėkų pirminio valymo įrenginiais per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki nustatytų normų – jų veikimas vertinamas neefektyviai, jeigu daugiau – efektyviai; 11.10. kai nėra nuotėkų debito matavimo prietaisų, nuotėkų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.). 12. 3 lapas susideda iš dviejų skyrių: VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas. VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. 12.1. Nuotėkų kiekis įrašomas sveikaisiais skaičiais. Teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos. 13. VII skyriaus – NUOTĖKŲ PIRMINIO BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas: 13.1. lentelės viršuje nurodomas ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus. Toliau nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas; 13.2. 3–7 grafų viršuje nurodomas kiekvieno nuotėkų pirminio ar lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pavadinimas; 13.3. formos VII lentelės eilučių pildymas: 01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės. 02 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės. 03 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės. 04 eilutė – įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais). 05 eilutė – įrašoma, kiek dienų per metus veikė nuotėkų valymo įrenginiai. 06 eilutė – įrašoma, kiek valandų per parą veikė nuotėkų valymo įrenginiai. 07 ir 08 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas. 09 ir 10 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis. Toliau lentelėje nurodomas teršiančios medžiagos pavadinimas. 11 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojimui paimtame vandenyje. 12 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose. 13 eilutė – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose. 14 eilutė – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose. 15 eilutė – įrašomas teršiančios medžiagos išvalymo efektyvumas (procentais). Analogiškai pateikiami duomenys ir apie kitas teršiančias medžiagas. 51 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas; 13.4. buities ir gamybinių nuotėkų pirminio ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, veikimo efektyvumas nustatomas taip: 13.4.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkos, ištekančios iš valymo įrenginių į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, išvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų; 13.4.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos valymo įrenginiuose neišvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų; 13.4.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko remontas ar derinimo darbai ir kt.; 13.4.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė; 13.5. nuotėkų pirminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal vienos svarbiausių – specifinės teršiančios medžiagos – pašalinimo efektyvumą. Jeigu yra kelios lygiavertės specifinės teršiančios medžiagos, vertinamas visų medžiagų pašalinimo efektyvumas ir jeigu bent vienos medžiagos koncentracija viršija nustatytąją, vertinama, kad įrenginiai veikė neefektyviai; 13.6. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą. 14. VIII skyriaus – BUITIES IR GAMYBINIŲ BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS Į VANDENS NAUDOTOJŲ KANALIZACIJOS TINKLUS – pildymas: 14.1. VIII lentelėje įrašomas kiekvieno nuotėkų išleistuvo numeris; 14.2. formos VIII lentelės eilučių pildymas: 01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės. 02 ir 03 eilutės – įrašomas per kiekvieną išleistuvą į kanalizacijos tinklus išleistų nuotėkų kiekis. 04–11 eilutės – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas; 14.3. formos VIII lentelės grafų pildymas: 3, 5, 7, 9 ir 11 grafos – įrašoma vandens naudotojo nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija. 4, 6, 8, 10 ir 12 grafos – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija. ______________ Tvirtinu: ____________________________________________________________________ ____________________________________________________________________ (ūkinės veiklos objekto vadovas: pavardė, parašas) A.V. 200 __ m. _________________________ d. Suderino: ___________________________________________________________________ (vandenį tiekiančios arba nuotėkas priimančios įmonės pavadinimas) (pareigos, pavardė, parašas) A.V. 200 __ m. ________________________ d. Priėmė: _______________________________________________ regiono agentūrų tyrimų skyriaus viršininkas ___________________________________________________________ (pavardė, parašas) 200 __ m. ________________________ d. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius (pavardė, parašas) 200 __ m. ________________________ d. Ataskaitą _______________ lapų užpildė: ________________________________________ (pavardė, telefonas) 0644002 Formos Ūkinės veiklos objekto Kodai Valstybinė statistinė ataskaita Forma Nr. 1-Vanduo Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110 Metinė Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt., vykdančios vandens vartojimo apskaitą, pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūroms kiekvienais metais iki sausio 25 d. (2 egz.) Steigėjas ________________________________________________________________________ Savivaldybė ______________________________________________________________________ Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Adresas _________________________________________________________________________ Vandens išteklių vartojimo ir apsaugos 200 __ metų ATASKAITA I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas (tūkst. kubinių metrų/metus) Vandens paėmimo šaltinis Eilutės Nr. Kodai Atstumas iki žiočių (

1. km)Paimta arba gauta vandens Suvartota vandens Perduota kitiems vartotojams vandens Vandens nuostoliai (21 = 8 – 10 - 18) Upės (upelio) Šaltinio rūšies Perduodančios įmonės Vandens rūšies Iš viso Išmatuota prietaisais Iš viso (10 = 11 + 12 + 13 + 14 + 15 + 16) Iš jo reikmėms Nevartoto Pavartoto Buities Pramonės Energetikos Žemės ūkio Žuvininkystės Kitoms Kodas Kiekis Kodas Kiekis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 01 02 03 04 05 06 II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas (tūkst. Lt) Objekto (priemonės) pavadinimas Eilutės Nr. Kodai Statybos Pajėgumas Sąmatinė vertė Sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 d. Per ataskaitinius metus Rangovas Objekto (priemonės) Lėšų Pajėgumo Pradžia Pabaiga Visos lėšos SMD Visos lėšos SMD Pajėgumas Skirta Pavartota Planuota Atiduota Visos lėšos SMD Visos lėšos SMD 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 01 02 03 04 05 06 III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų IV. Kiti duomenys Eilutės Nr. Vandeningo horizonto indeksas Vandens kiekis Rodiklis Matavimo vienetas Eilutės Nr. Kiekis 1 2 3 1 2 3 4 01 Sutaupyta vandens apytakinėse vandens tiekimo sistemose Tūkst. kubinių metrų/metus 01 02 Sutaupyta vandens pakartotinai vartojamo vandens sistemose Tūkst. kubinių metrų/metus 02 03 Vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo laikas Dienos/metus 03 04 Valandos/parą 04 2 lapas Užpildo vandens naudotojai kiekvieno išleistuvo, iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamybos metu (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą), atveju. V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________________________________________________________________ ____________________________________ Kodas ....................... Nuotėkų priimtuvas ____________________ Kodas ....................... Atstumas iki žiočių (
2. km)_____________________________________________ Nuotėkų rūšies kodas _____________________________________________ Nuotėkų valymo įrenginiai _________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________________________________________ Rūšies kodas Paskirties kodas Veikimo pradžia Veikė dienų Rodikliai Eil. Nr. Kiekis kubinių metrų/ parą tūkst. kubinių metrų/metus 1 2 3 4 Buities ir gamybinės nuotėkos Valymo įrenginių pajėgumas 01 Valyta Iš viso 02 Iš jų Kritulių ir infiltracinio vandens 03 Kitų miestų, gyvenviečių 04 Išleista į paviršinio vandens telkinius Iš viso (05 = 06 + 07 + 08 + 09) 05 Iš jų Nevalytinų 06 Išvalytų iki nustatytų DLT normų 07 Nepakankamai išvalytų 08 Užterštų (nevalytų) Iš viso 09 Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių 10 Išmatuotų prietaisais 11 Išleista į filtracijos laukus, iš kurių neišteka į paviršinio vandens telkinius 12 Išleista į kaupimo rezervuarus 13 Išlaistyta žemdirbystės drėkinimo laukuose 14 Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti 15 Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos Valymo įrenginių pajėgumas 16 Išleista į paviršinio vandens telkinius Iš viso (17 = 18 + 19 + 20) 17 Iš jų Išvalyta iki nustatytų normų 18 Nepakankamai išvalytų 19 Nevalytų Iš viso 20 Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių 21 Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti 22 VI. Teršiančių medžiagų išleidimas Tyrimus atliko laboratorija Eilutės Nr. Teršiančios medžiagos pavadinimas Koncentracija Išvalymo efektyvumas, % Kiekis per metus Matavimo vienetas Paimtame vandenyje Valymo įrenginiuose Priimtuve Matavimo vienetas Valymo įrenginiuose Priimtuve Projektinė Išmatuota DLK (LLK) Išmatuota Projektinis Faktinis DLT (LLT) Faktinis Vidutinė Minimali Maksimali 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 01 ph 02 Suspenduotos medžiagos mg/l t/metus 03 BDS7 mgO2/l t O2/metus 04 ChDS mgO2/l t O2/metus 05 06 BDS5 mgO2/l t O2/metus 07 Fluoridai mg/l kg/metus 08 NH4 ir amonio druskos mgN/l t N/metus 09 Nitritai mgN/l t N/metus 10 Nitratai mgN/l t N/metus 11 Bendras azotas mgN/l t N/metus 12 Fosfatai mgP/l t P/metus 13 Bendras fosforas mg/l t/metus 14 Bendra geležis mg/l kg/metus 15 Varis mg/l kg/metus 16 Cinkas mg/l kg/metus 17 Bendras chromas mg/l kg/metus 18 Nikelis mg/l kg/metus 19 Švinas mg/l kg/metus 20 Kadmis mg/l kg/metus 21 Gyvsidabris mg/l kg/metus 22 Manganas mg/l kg/metus 23 Chromas (VI) mg/l kg/metus 24 Stroncis mg/l kg/metus 25 Vanadis mg/l kg/metus 26 Sulfatai mg/l t/metus 27 Chloridai mg/l t/metus 28 Riebalai mg/l t/metus 29 Sulfidai mg/l kg/metus 30 Nafta ir jos produktai mg/l kg/metus 31 Fenoliai mg/l kg/metus 32 SPAM (detergentai) mg/l kg/metus 33 Cianidai mg/l kg/metus 34 Kobaltas mg/l kg/metus 35 AOX (absorbuojami organiniai halogenai) mg/l kg/metus 36 Koli fagas N.K./l 37 Koli indeksas ląst./l 38 Toksiškumas LC50 % Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas 3 lapas Užpildo vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________________________________________________________________ ___________________________ Kodas ...................................... VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas Tyrimus atliko ___________________ laboratorija Rodikliai Eil. Nr. Nuotėkų valymo įrenginiai ...................... ...................... ...................... ...................... ................. ................. ................. ................. ...................... ...................... ...................... ...................... ...................... ...................... ...................... ...................... ....................... ....................... ....................... ....................... 1 2 3 4 5 6 7 Nuotėkų rūšies kodas 01 Valymo įrenginių rūšies kodas 02 Valymo įrenginių paskirties kodas 03 Veikimo pradžia 04 Veikė Dienų / metus 05 Valandų / parą 06 Pajėgumas Kubinių metrų / parą 07 Tūkst. kubinių metrų / metus 08 Valyta Kubinių metrų / parą 09 Tūkst. kubinių metrų / metus 10 Te r š i a n t i me d ž i a g a ______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
3. l)Paimtame vandenyje 11 Valymo įrenginiuose 12 Po valymo 13 Projektinė 14 Išvalymo efektyvumas (%) 15 ______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
4. l)Paimtame vandenyje 16 Valymo įrenginiuose 17 Po valymo 18 Projektinė 19 Išvalymo efektyvumas (%) 20 ______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
5. l)Paimtame vandenyje 21 Valymo įrenginiuose 22 Po valymo 23 Projektinė 24 Išvalymo efektyvumas (%) 25 VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas (tęsinys) Rodikliai Eil. Nr. Nuotėkų valymo įrenginiai ...................... ...................... ...................... ...................... ................ ................ ................ ................ ...................... ...................... ...................... ...................... ..................... ..................... ..................... ..................... ..................... ..................... ..................... ..................... 1 2 3 4 5 6 7 Te r š i a n t i me d ž i a g a _______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
6. l)Paimtame vandenyje 26 Valymo įrenginiuose 27 Po valymo 28 Projektinė 29 Išvalymo efektyvumas (%) 30 _______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
7. l)Paimtame vandenyje 31 Valymo įrenginiuose 32 Po valymo 33 Projektinė 34 Išvalymo efektyvumas (%) 35 _______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
8. l)Paimtame vandenyje 36 Valymo įrenginiuose 37 Po valymo 38 Projektinė 39 Išvalymo efektyvumas (%) 40 ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
9. l)Paimtame vandenyje 41 Valymo įrenginiuose 42 Po valymo 43 Projektinė 44 Išvalymo efektyvumas (%) 45 ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas Vidutinė koncentracija (mg/
10. l)Paimtame vandenyje 46 Valymo įrenginiuose 47 Po valymo 48 Projektinė 49 Išvalymo efektyvumas (%) 50 Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas 51 VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus Rodikliai Eilės Nr. Išleistuvas Nr. … Nr. … Nr. … Nr. … Nr. … Nustatyta norma Išmatuota Nustatyta norma Išmatuota Nustatyta norma Išmatuota Nustatyta norma Išmatuota Nustatyta norma Išmatuota 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Nuotėkų kodas 01 Nuotėkų kiekis Kubinių metrų / parą 02 Tūkst. kubinių metrų / metus 03 Teršianti medžiaga (mg/
11. l)04 05 06 07 08 09 10 11 ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 2 priedas TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKOS ORĄ APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 1. Šiame dokumente vartojamos sąvokos: 1.1. aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą; 1.2. teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui; 1.3. teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai; 1.4. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą; 1.5. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje: 1.5.1. organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti; 1.5.2. neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės, nesandarios valymo įrenginių vietos, ar kt.; 1.6. mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus; 1.7. taršos šaltinio naudotojas – taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam taršos šaltinis išnuomotas ar suteikta teisė juo naudotis; 1.8. degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams; 1.9. kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos nepriklausomai nuo to, ar jose yra degiųjų medžiagų. II. NUORODOS 2. Tvarka sudaryta vadovaujantis šiais dokumentais: 2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos; 2.2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl šakinės statistinės atskaitomybės formų patvirtinimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui“; 2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1992 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 97 patvirtinta Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcija su pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298); 2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 74 „Dėl kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą pirminės apskaitos formų įvedimo“; 2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintu aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 6-95/V 01 „Valstybinės aplinkos laboratorinės kontrolės nuostatai“; 2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087); 2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159). III. BENDROSIOS NUOSTATOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA 3. Į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą privalo tvarkyti: 3.1. stacionarių taršos šaltinių naudotojai, kuriems Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [2.6.] privaloma gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą; 3.2. mobilių taršos šaltinių naudotojai, eksploatuojantys: 3.2.1. 50 ar daugiau motorinių transporto priemonių; 3.2.2. geležinkelio, oro, vidaus vandenų transporto priemones. 4. Taršos šaltinių naudotojai privalo tvarkyti apskaitą visų teršalų, patenkančių į aplinkos orą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. 5. Apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita: 5.1. instrumentiniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis [2.3.], kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais; 5.2. skaičiavimai turi būti atliekami tik pagal galiojančias skaičiavimo metodikas [2.7.]; 5.3. pirminė apskaita turi būti vykdoma vadovaujantis [2.4.]. 6. 3-iame punkte nurodyti taršos šaltinių naudotojai išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenis teikia leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai (miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūrai). 7. Duomenys teikiami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinės statistinės ataskaitos formoje Nr. 2-Atmosfera (4 priedėlis), užpildytoje vadovaujantis šia Tvarka. 8. Kartu su ataskaita privalo būti teikiamas aiškinamasis raštas, kuriame: 8.1. nurodomos ūkinės veiklos objekte per ataskaitinius metus sunaudoto kuro ir degalų rūšys, jų charakteristikos (jei charakteristikos konkrečiai nenurodomos – pridedamos sertifikatų kopijos), kiekiai pagal atskiras rūšis, katilų šiluminis našumas; 8.2. nustatomos į aplinkos orą išmesto per ataskaitinius metus teršalų kiekio pasikeitimo (padidėjusio ar sumažėjusio, palyginti su praėjusiais metais) konkrečios priežastys (pvz.: kuro rūšies pasikeitimas ir dėl šio pasikeitimo padidėjęs ar sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis, technologijų pasikeitimas, valymo įrangos įdiegimas ir pan.); 8.3. nurodoma, kuo remiantis užpildyta ataskaitos forma. Jeigu apskaita buvo vykdoma pagal skaičiavimo metodikas – nurodyti konkrečias skaičiavimo metodikas. Jeigu apskaita buvo vykdoma instrumentiniais matavimais – nurodyti, kada ir kas atliko matavimus ir pagal kokias metodikas ar kt. normatyvinius dokumentus; 8.4. ataskaitas priimantys pareigūnai gali pareikalauti pateikti ir papildomą informaciją, susijusią su aplinkos oro apsauga, kai teikiama ūkinės veiklos objektų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 94-2725) deginančių atliekas, ataskaita; 8.5. būtinas atsakingojo asmens parašas. 9. Ataskaitos I-IV skyriuose duomenys pateikiami tik apie stacionarius taršos šaltinius ir iš jų išmetamus teršalus. Duomenys apie mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus pateikiami V skyriuje. 10. Ataskaita pildoma griežtai vadovaujantis šia Tvarka, pagal IV skyriuje nurodyto skaičių apvalinimo bei rodiklių žymėjimo pavyzdžius. 11. Ataskaitas ir aiškinamuosius raštus pateikę taršos šaltinių naudotojai atsako už pateiktų duomenų teisingumą. 12. Kiekvieno ataskaitos lapo dešiniajame viršutiniame kampe užrašomas ūkinio objekto kodas. 13. Paskutiniame ataskaitos puslapyje pasirašo ją pildęs atsakingas asmuo. Ataskaita patvirtinama ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu. 14. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos, 3 ataskaitos egzemplioriai pateikiami atitinkamoms aplinkos apsaugos agentūroms. 15. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pasirašo patikrinęs ir priėmęs teisingai užpildytą formą. 16. Suderintos ir valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pasirašytos ataskaitos vienas egzempliorius lieka aplinkos apsaugos agentūroje, vienas – regiono aplinkos apsaugos departamente, vienas – ūkinės veiklos objekte. 17. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai sudaro ataskaitas teikiančių ūkinės veiklos objektų sąrašą. Šis sąrašas turi aprėpti normatyvinio dokumento [2.6.] 4.20 punkte nurodytą ūkinės veiklos objektų sąrašą ir tuos ūkinės veiklos objektus, kurie teikia ataskaitas pagal šios Tvarkos 3.2 punktą. Kiekvienais metais šis sąrašas turi būti atnaujinamas. Iv. ATASKAITOS Užpildymo tvarka 18. I skyriaus (Teršalų išmetimas į aplinkos orą, jų valymas ir utilizavimas, t/metus, * – kg/metus) 1 lentelės pildymas: 18.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie bendruosius metinius teršalų kiekius, išmetamus į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių: 18.1.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas teršalo kodas. Kodai ir teršalų pavadinimai pateikti šios Tvarkos 1 priedėlyje. Pastaba. Prie kai kurių teršalų pavadinimų pažymėtos raidės reiškia: (A) – teršalai, išsiskiriantys gaminant šiluminę ir elektros energiją (tai visų rūšių ir įvairios paskirties katilinių išmetami teršalai); (B) – tai teršalai, išsiskiriantys gamybinių procesų metu deginant kurą (degimo krosnys, stiklo lydymo krosnys ir pan.); (C) – tai teršalai, išsiskiriantys cheminių reakcijų metu; 18.1.2. lentelės 2-oje skiltyje įrašomas teršalo pavadinimas (jei objekte vartojamas išmetamo į aplinkos orą teršalo techninis pavadinimas, ataskaitoje būtinai nurodomas jo cheminis pavadinimas). Pastaba. Pildant ataskaitą, būtina griežtai vadovautis aukščiau nurodytu teršalų, priklausomai nuo jų susidarymo pobūdžio, žymėjimu sutartiniais ženklais (raidėmis (A), (B) ar (C)); 18.1.3. 3-ioje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą patekęs teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus ingredientus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, praėjusių pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius. Šios skilties I eilutėje įrašoma visų teršalų (kietųjų, skystųjų ir dujinių) bendra suma. II eilutėje „Iš viso kietųjų“ – visų medžiagų, kurios pateko į aplinkos orą kietojo pavidalo, bendras kiekis. Tolesnėse eilutėse šis kiekis išskiriamas atskirai pagal kiekvieną kietąją medžiagą. Jeigu į aplinkos orą išmesta tik viena kietoji medžiaga – ją III eilutėje būtina konkrečiai įvardyti. Eilutėje „Iš viso skystųjų ir dujinių“ nurodoma visų teršalų, kurie išmesti į aplinkos orą skystojo ar dujinio pavidalo, bendras kiekis. Toliau abėcėlės tvarka įrašomos atskiros medžiagos. Jeigu įrašyti skystąsias ir dujines medžiagas nepakanka eilučių – pridedamas papildomas lapas, kuriame pateikiamas 1 lentelės tęsinys; 18.1.4. 4-oje skiltyje pateikiamas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius; 18.1.5. 5-oje skiltyje pateikiami duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į įmonės išmetamųjų dujų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti). (Informaciją apie šių įrenginių veikimą būtina pateikti ataskaitos III skyriaus 3 lentelėje); 18.1.6. 6-oje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis; 18.1.7. 7-oje skiltyje nurodomas kiekis valymo įrenginiais surinktų teršalų, kurie grąžinti tolesnei gamybai arba realizuoti kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui; 18.1.8. 8-oje ir 9-oje skiltyse pateikiamas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų): 8-os skilties duomenys gaunami iš 5-os skilties duomenų atėmus 6-tos skilties duomenis ir prie gauto skirtumo pridėjus 3-ios skilties duomenis; 9-os skilties duomenys turi atitikti praėjusių metų ataskaitos I skyriaus 8-os skilties „Iš viso išmesta į atmosferą per ataskaitinius metus“ duomenis; 18.1.9. 10-oje skiltyje nurodomas leistinos taršos normatyvas (iš viso ir pagal atskirus teršalus), nustatytas gamtos išteklių naudojimo leidime (DLT -didžiausios leistinos taršos arba LLT – laikinai leistinos taršos) ataskaitiniams metams. Pastaba. Jeigu 8-oje skiltyje yra to paties pavadinimo medžiagų su pažymėtomis raidėmis (A), (B) ar (C) – 9-oje ir 10-oje skiltyse to paties pavadinimo medžiagos išmestą į aplinkos orą per praėjusius metus kiekį ir tos medžiagos ataskaitiniams metams nustatytą normatyvą būtina rašyti prie 8-oje skiltyje įrašytos maksimalios vertės (pvz., jei 8-oje skiltyje eilutėje „azoto oksidai (A)“ nurodyta 20 t/metus, eilutėje „azoto oksidai (B)“ – 40 t/metus, o eilutėje „azoto oksidai (C)“ – 0,5 t/metus, tai 9-oje ir kitose skiltyse azoto oksidų išmestas kiekis, nustatytas leistinos taršos normatyvas bei jo rūšis rašoma eilutėje „azoto oksidai (B)“); 18.1.10. 11-oje skiltyje nurodoma ataskaitiniams metams nustatyto normatyvo rūšis. (Jei įmonėje nors iš vieno stacionaraus taršos šaltinio išmestam teršalui nustatytas LLT normatyvas, tai ir bendras to teršalo normatyvas – LLT); 18.2. šioje lentelėje duomenys pateikiami tonomis, įrašant tris skaitmenis po kablelio, išskyrus duomenis tik apie arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, kurie 1 – 10 skiltyse nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio ir prie šių verčių kairiajame viršutiniame kampe dedant ženklą (*). 19. II skyriaus (TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS) 2 lentelės pildymas: 19.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie stacionarius taršos šaltinius: 19.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas kiekvieno taršos šaltinio numeris pagal šaltinių išdėstymo schemą, vadovaujantis [2.1.]. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam taršos šaltiniui suteikiamas anksčiau ataskaitose nenaudotas numeris. Likvidavus taršos šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas; 19.1.2. 2-oje skiltyje nurodomas visas taršos šaltinio pavadinimas; 19.1.3. 3-ioje ir 4-oje skiltyse įrašomi taršos šaltinio parametrai: skerspjūvis arba išmetamosios angos parametrai ir šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais); 19.1.4. 5-oje – 7-oje skiltyse nurodomi išmetamo į aplinkos orą užteršto dujų-oro mišinio parametrai organizuoto taršos šaltinio išmetamojoje angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje: 5-oje skiltyje nurodomas išeinančio užteršto dujų-oro mišinio greitis, m/s; 6-oje skiltyje nurodomas išmetamo užteršto dujų-oro mišinio tūris, m3/s; 7-oje skiltyje nurodoma išmetamo dujų-oro mišinio temperatūra, °C; 19.1.5. 8-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 4, 5, 6 ir 7-oje skiltyse; 19.1.6. 9-oje ir 10-oje skiltyse atskirose eilutėse įrašomi visų iš taršos šaltinio išmestų teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą; 19.1.7. 11-oje – 13-oje grafose nurodomas į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis: 11-oje ir 12-oje skiltyse įrašomi iš taršos šaltinio į aplinkos orą patenkančių atskirų teršalų galimi maksimalūs ir vidutiniai kiekiai, kurie nustatomi instrumentinių matavimų būdu. 13-oje skiltyje nurodomi atskirų į aplinkos orą išmestų per metus teršalų kiekiai t/metus (19.3 punkte nurodytų teršalų – kg/metus); 19.1.8. 14-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 11, 12 ir 13-oje skiltyse; 19.2. šiame ataskaitos skyriuje 3, 4, 5, 6, 7-os skilčių duomenys pateikiami apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 11 ir 12 skilčių duomenys – iki 5 skaitmenų po kablelio, 13-tos skilties duomenys – apvalinant iki 3 skaitmenų po kablelio; 19.3. įrašant duomenis tik apie šiuos išmestus teršalus: arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, 9, 10 ir 13 grafose prie pateikiamų verčių kairiajame viršutiniame kampe dedamas ženklas (*) ir išmesti kiekiai 13 grafoje nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio; 19.4. šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, vadovaujantis [1.1.], atlikus taršos šaltinių inventorizaciją. Kasmet nurodomi tik pasikeitimai, įvykę per ataskaitinius metus. 20. III skyriaus (IŠMETAMŲJŲ dujų valymo įrenginių VEIKIMO rodikliai) 3 lentelės pildymas: 20.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie išmetamųjų dujų valymo įrenginius: 20.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti atitinkamą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį; 20.1.2. 2-oje ir 3-iojoje skiltyse įrašomas valymo įrenginio ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) kodas ir tipas (nedetalizuojant pagal markes) pagal šios Tvarkos 2 priedėlyje pateiktą sąrašą; 20.1.3. 4-oje ir 5-oje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) 3-ioje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą; 20.1.4. 6-oje skiltyje nurodomas faktinis teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius; 20.1.5. 7-oje skiltyje įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą; 20.1.6. 8-oje ir 9-oje skiltyse nurodomas valymo įrenginio projektinis ir faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą: projektinis valymo efektyvumas (toliau – VL) įrašomas iš valymo įrenginio projekto arba techninio paso (jeigu valymas yra dviejų pakopų – projektinį valymo efektyvumą būtina įrašyti tik vienu bendru skaičiumi); faktinis VL apskaičiuojamas pagal formulę: C išm. x V išm. VL = (1 – __________________) x 100 %;