DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2013 METŲ PROGRAMOS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2013 METŲ PROGRAMOS Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2013 METŲ PROGRAMOS 2013 m. balandžio 23 d. Nr. 343 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2013 metų programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2013 metų programą. Ministras Pirmininkas                                                                                   Algirdas Butkevičius Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 343 lietuvos konvergencijos 2013 metų programa I SKYRIUS. Finansų politikos apžvalga 1. Lietuvos konvergencijos 2013 metų programa (toliau – Programa) atspindi ekonominę politiką, išdėstytą Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630) (toliau – Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2012, Nr. 153-7823). 2. Programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra: 2.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią ekonomikos augimą, užimtumo didinimą, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, sudarančią sąlygas didėti realiajam darbo užmokesčiui šalyje. Sparčiai gerinti investicijų ir verslo sąlygas. 2.2. Užtikrinti šalies ūkio finansinį tvarumą ir nuosekliai didinti viešųjų lėšų fondų pajamas, pažaboti kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką, stiprinti kovą su korupcija. 2.3. Efektyviai ir racionaliai naudoti Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšas šalies konkurencingumui didinti ir žmonių gyvenimo gerovei kelti. 2.4. Mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo skolą, o atsigavus ekonomikai – nuosekliai didinti pensijas ir kitas socialines išmokas. Spręsti energetikos problemas, keisti švietimo ir mokslo politiką. 2.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarią atitiktį Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 1) įtvirtintiems konvergencijos kriterijams ir pasirengti euro įvedimui. 3. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama biudžeto politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami ekonominės raidos ir fiskalinės rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimo eiga pateikta 2013 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybė bus teikiama toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importuojamų iš trečiųjų šalių energetikos išteklių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti riziką dėl struktūrinio einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui skatinti ir investicijoms kredituoti potencialą. 4. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis Europos Komisija naudojosi rengdama 2013 metų žiemos prognozes. 5. Vykdant Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą (Žin., 2007, Nr. 120-4881), po 2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis bus toliau gerinamas apie vieną procentinį punktą BVP kasmet. Siekiant sušvelninti prociklinio konsolidavimo pasekmes ūkio plėtrai, nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas nebūtų didesnis už 1 procentą BVP. II SKYRIUS. EKONOMIKOS PERSPEKTYVOS I SKIRSNIS. PROJEKCIJŲ PRIELAIDOS 6. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka prielaidas dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis Europos Komisija rėmėsi rengdama 2013 metų žiemos prognozes. 1 lentelė. Pagrindinės prielaidos Rodiklio pavadinimas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais Trumpalaikės palūkanų normos (vidutinės metinės) 1,0 0,8 1,0 1,3 1,6 Ilgalaikės palūkanų normos (vidutinės metinės) 4,8 5,0 5,3 5,6 5,8 JAV dolerio ir euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys) 1,28 1,35 1,35 1,35 1,35 Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas 0,8 0 0 0 0 Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės) N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais 3,9 4,0 4,5 4,5 4,5 ES BVP augimas, procentais -0,3 0,1 1,6 1,6 1,6 Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais -0,3 0,1 1,6 1,6 1,6 Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais 4,0 4,2 6,0 6,0 6,0 Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį) 111,8 113,7 106,4 106,4 106,4 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija (2013 metų žiemos prognozės) Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES – pagrindinė ekonominės raidos scenarijaus prielaida. Taip pat remtasi prielaida, kad 2013–2016 metais euro zonos finansinio stabilumo rizika bus suvaldyta. Ekonominės raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, taip pat priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio. II SKIRSNIS. PINIGŲ IR VALIUTOS KURSO POLITIKA 7. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos. Lietuvos pinigų ir valiutos kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą. Atsižvelgiant į Vyriausybės programoje nustatytą neatidėliotiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veiklos prioritetą – šalies pasirengimą įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą ir tapti visateise euro zonos nare, kai tai bus įmanoma pagal nustatytus konvergencijos kriterijus, priimtas Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 178 „Dėl pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiksmų koordinavimo“ (Žin., 2013, Nr. 23-1120). Kad euro įvedimas mūsų šalyje būtų sklandus, pasirengimas šiam žingsniui bus koordinuojamas aukščiausiu Vyriausybės lygiu. Nutarimu patvirtinta valdymo schema, kurioje paskirstomos institucijų pareigos ir atsakomybė. Rengiantis bendrosios Europos valiutos įvedimui Lietuvoje, darbo grupės pagal kompetenciją nagrinės, kaip padėti pasirengti verslui, kaip apsaugoti vartotojus nuo galimų piktnaudžiavimų, ir kitus aktualius klausimus. Vienas svarbiausių prioritetų – tinkamai informuoti visuomenę. Įgyvendinant minėtą nutarimą, pradėti rengti Nacionalinio euro įvedimo plano ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2005, Nr. 117-4235; 2007, Nr. 49-1898), pakeitimai ir Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planas. III SKIRSNIS. VKM II ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO APŽVALGA 8. Vyriausybė turi vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Siekdamas užtikrinti subalansuotą paskolų augimą šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi kelių priemonių. Pirmiausia 2011 metais įsigaliojo Atsakingo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Žin., 2011, Nr. 111-5262), nustatantys bankų rizikos vertinimo principus ir prisiimamą riziką. Šis teisės aktas nustato maksimalų kredito ir įkeisto turto vertės santykį, įmokos dydžio ir pajamų santykį ir paskolos terminą, taip pat užtikrina, kad klientai, prieš pasirašydami sutartį, gautų pakankamą ir palyginamą informaciją apie paskolos sąlygas. Be to, Atsakingo skolinimo nuostatuose nustatyti griežtesni skolinimo užsienio valiutomis apribojimai. Jeigu paskolų augimas rodytų ekonomikos perkaitimo ar kreditavimo stokos požymius, Lietuvos bankas turi teisę pakeisti kredito ir įkeisto turto vertės santykio, taip pat įmokos dydžio ir pajamų santykio dydžius, kad atitinkamai sugriežtintų ar sušvelnintų kredito standartus. Siekiant užtikrinti veiksmingą bendrą finansų sektoriaus priežiūrą, draudimo ir vertybinių popierių priežiūros institucijų funkcijos perduotos Lietuvos bankui. Šis naujas padalinys stiprina sisteminės rizikos valdymą, šviečia vartotojus ir nagrinėja jų skundus. Pastaraisiais metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia nei tada, kai buvo stojama į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas – prioritetiniai. Toliau bus vykdomos pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų reformos. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės nurodytos 2013 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. IV SKIRSNIS. ŪKIO CIKLAS IR VIDUTINIO LAIKOTARPIO EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJUS Realusis sektorius 9. Nors po itin sparčios plėtros 2011 metais Lietuvos ekonomikos augimas 2012 metais sulėtėjo – BVP išaugo 3,6 procento, Lietuvos ekonomika pasirodė atspari neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams ir išliko viena iš sparčiausiai ES augančių ekonomikų. Ūkio augimą lėmė didėjanti gamyba, rekordinis javų derlius, sparti eksporto plėtra ir vartojimas. Vidaus paklausos teigiamas poveikis 2012 metais slopo: vis lėčiau didėjo namų ūkių vartojimo išlaidos, o nuo 2012 metų II ketvirčio mažėjo vidaus investicijos. Rekordinis žemės ūkio derlius grynąjį eksportą veikė 2012 metų II pusmetį. Kiti veiksniai – gebėjimas konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir lėčiau auganti vidaus paklausa – įtaką darė visus metus. Slopstanti vidaus paklausa neigiamai veikė importą, nes mažiau augo gamybos priemonių ir galutinio vartojimo produktų paklausa. Įmonių konkurencingumą, kaip eksporto plėtros veiksnį, palankiai veikė gamybos sąnaudų kaita – darbo našumas kilo maždaug tiek, kiek darbo užmokestis. Lietuvos įmonėms tai leido išsikovoti didesnes rinkos dalis – eksportas augo sparčiau nei paklausa pagrindinėse prekybos šalyse partnerėse. 2012 metais labiausiai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (8,6 procento), informacijos ir ryšių (7 procentus), prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (6,3 procento), apdirbamosios gamybos (6 procentus) sektorių bendroji pridėtinė vertė. Suaktyvėjęs 2011 metais statybos sektorius 2012 metais vėl patyrė nuosmukį – čia sukurta 5 procentais mažiau pridėtinės vertės nei prieš metus per tą patį laikotarpį. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 11,2 ir 5,6 procento), o grynasis eksportas teigiamai veikė BVP augimą. Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2013–2016 metais mastas turėtų būti artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui. Dėl neapibrėžtų euro zonos plėtros perspektyvų Lietuvos ūkio subjektai atidėjo savo investicinius planus, todėl investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 metais sumažėjo 2,5 procento (labiausiai šis rodiklis smuko IV ketvirtį – 7,7 procento). Įmonių nenorą investuoti greičiausiai lėmė ir tai, kad savo gamybos pajėgumus jos laikė pakankamais, nors jų naudojimas ir viršijo ilgalaikį naudojimo lygį. Finansiniai sunkumai, ko gero, nebuvo vieni iš pagrindinių investicijas ribojusių veiksnių. 2012 metais didžioji dalis investicijų projektų buvo finansuojama įmonių nuosavomis lėšomis. Vis palankesnę įmonių finansinę būklę rodo tiek kas ketvirtį gerėję pelningumo rodikliai, tiek didėję įmonių indėlių likučiai finansinėse institucijose, 2012 metų pabaigoje pasiekę istorines aukštumas. Taigi tikimasi, kad 2013–2016 metais atsigavusi išorės aplinka, palankios skolinimosi sąlygos, geresnės nei kitų ES valstybių narių ekonomikos perspektyvos, palanki verslui aplinka, Vyriausybės inicijuojami projektai (naujas namų renovacijos modelis) skatins Lietuvos verslininkus plėsti gamybos pajėgumus (jų šiuo metu naudojama 72 procentai) ir didinti investicijas. 2012 metais, lėčiau augant realiosioms namų ūkių pajamoms, vis lėčiau didėjo namų ūkių vartojimo išlaidos. Namų ūkių vartojimą slopino ir tai, kad už savo įsipareigojimus finansų institucijoms namų ūkiai sumokėjo daugiau, nei gavo pajamų už jose laikomus indėlius. Vis dėlto šį slopinamąjį poveikį nusvėrė teigiamas poveikis, pasireiškęs tuo, kad vartojimo ir kitų (išskyrus būsto) paskolų likutis 2012 metais sumažėjo ne tiek daug kaip 2011 metais. Namų ūkių vartojimą teigiamai veikė ir dėl gerėjančios jų finansinės būklės mažėjusios paskatos taupyti. Verta pabrėžti, kad, vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, 2012 metų II pusmetį namų ūkių finansinė būklė vertinta geriausiai nuo ekonomikos nuosmukio pradžios. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2013 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija didesnė nei palūkanos už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. Kadangi reikia toliau konsoliduoti viešuosius finansus, valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus. Nors ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2013–2016 metais toliau formuosis palankios sąlygos augti Lietuvos ūkiui. 2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS* kodas Rodiklio reikšmė 2012 metais, mln. litų Pokytis, procentais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais BVP, grandine susieta apimtis B1*g 83 637,5 3,6 3,0 3,4 4,3 4,0 BVP, to meto kainomis B1*g 113 188,8 6,4 5,5 6,4 7,8 7,8 BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis) Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI) P.3 52 051,3 4,7 2,0 5,5 5,7 6,1 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 13 496,8 0,7 5,1 -1,7 0,0 0,5 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 16 245,3 -2,5 5,4 10,5 7,1 3,3 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netektį, BVP procentais P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų eksportas P.6 69 675,9 11,2 14,2 8,1 6,9 3,3 Prekių ir paslaugų importas P.7 65 868,4 5,6 14,8 10,0 7,7 4,1 BVP (grandine susieta apimtis) didėjimą lemiantys veiksniai, procentais Galutinė vidaus paklausa – -0,5 3,4 5,1 5,1 4,8 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netektį P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų balansas B.11 – 4,2 -0,4 -1,7 -0,8 -0,8 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija *Europos sąskaitų sistema. Infliacija 10. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), 2012 metais buvo 3,2 procento, tai yra beveik 1 procentiniu punktu mažesnė nei 2011 metais (4,1 procento). Svarbiausias sumažėjusią vidutinę metinę infliaciją lėmęs veiksnys 2012 metais – lėčiau kilusios (o kai kurių prekių – sumažėjusios) daugiausia su išorės veiksniais susijusios kainos. Ypač didelį poveikį turėjo dėl gero javų derliaus ir palankesnių vartotojams pasaulinių maisto žaliavų kainų 2,5 karto lėčiau nei prieš metus brangęs maistas; dėl lėtesnio naftos brangimo dvigubai lėčiau kilusios transporto prekių ir paslaugų kainos; dėl šiek tiek atpigusių gamtinių dujų metų pabaigoje sulėtėjęs būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų brangimas. Maisto, įskaitant gėrimus ir tabaką, administruojamosios kainos lėmė po trečdalį infliacijos. Iš maisto prekių didžiausią įtaką infliacijai turėjo pakilusios mėsos ir pieno produktų kainos ir dėl padidintų akcizų pabrangę tabako gaminiai. Apie pusę administruojamųjų kainų įtakos lėmė didžiausią svorį turinti šios prekių grupės sudedamoji dalis – šilumos energija, 2012 metais pabrangusi daugiau nei dešimtadaliu. Prie administruojamųjų kainų kilimo 2012 metais taip pat prisidėjo dujų (gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams 2012 metų viduryje pakilo daugiau nei penktadaliu), keleivinio kelių transporto ir elektros energijos brangimas. Rinkos paslaugų brangimą skatino pakilusios restoranų ir kavinių paslaugų kainos, kurioms tam tikrą vėluojantį poveikį darė maisto kainų pokyčiai. Nevertinant išorės veiksnių, grynoji infliacija (neapimanti neapdorotų maisto produktų ir energijos kainų) 2012 metais buvo nedidelė ir stabili: vidutinė metinė grynoji infliacija sudarė 2,4 procento, jos kaita neviršijo 0,5 procentinio punkto. Taigi, galima teigti, kad praėjusiais metais šalyje pasiektas kainų stabilumas. Įvairių kainų rodiklių tendencijos 2012 metais buvo palankios vartotojams. Gamintojai vartotojų kainas veikė nedaug, gamintojų kainų vidaus rinkoje metinis kilimas 2012 metais mažėjo. Importo kainos 2012 metų pabaigoje taip pat kilo kur kas lėčiau nei pradžioje. 2013 metais tam tikros įtakos infliacijai turės priimti mokestiniai sprendimai. Metų pradžioje įsigaliojo keletas naujų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatų (keleivių vežimui, spaudai ir kitos), padidėjo kai kurie akcizai (nuo sausio mėnesio – gazoliams, nes baigėsi Lietuvai taikytas pereinamasis laikotarpis, taip pat kitam rūkomajam tabakui, nes ES įsigaliojo nauji minimalūs akcizų tarifai šiam produktui, nuo kovo mėnesio – cigaretėms, kad iki 2018 metų pradžios būtų palaipsniui pasiektas ES nustatytas akcizo dydis, cigarams ir cigarilėms, kad būtų išvengta galimo pakeičiamumo efekto cigaretėms). Nuo 2013 metų pradžios iki 1 000 litų (17,6 procento) padidinta minimali mėnesinė alga taip pat gali turėti įtakos infliacijai, nes išaugsiančios įmonių sąnaudos gali daryti tam tikrą poveikį kainoms. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimo atsigavimas bus nuosaikus, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis menkas, vidutinė metinė infliacija sieks 2,4–3,2 procento. 2011 metų viduryje prasidėję infliacijos lėtėjimo procesai baigsis 2013 metais. 2014–2016 metais numatomas nuosaikus infliacijos spartėjimas, lydimas didėjančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų. Tačiau yra nedidelė rizika, kad dėl įvairių netikėtų veiksnių (pavyzdžiui, įmanomų tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų) nafta ims brangti sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos prielaidose, ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat didėjant maisto paklausai, maisto žaliavų ir produkcijos kainos mažėti galėtų tik susidarius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Taigi maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Nors 2013 metais numatomas panašus eksporto augimo tempas kaip prieš metus, dėl šiemet padidintos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis padidės labiau nei 2012 metais. Vėliau, šalyje toliau didėjant darbo jėgos paklausai ir po truputį mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo užmokestis didės dar sparčiau. Numatoma, kad darbo užmokestis 2013–2016 metais augs 5–6,5 procento. 3 lentelė. Kainų rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2012 metais Pokytis, procentais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. BVP defliatorius 135,3 2,7 2,4 2,9 3,4 3,6 2. Privataus vartojimo defliatorius 140,2 3,3 2,5 2,9 3,0 3,6 3. SVKI* (vidutinis metinis) 103,2 3,2 2,4 2,8 3,2 3,2 4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius 148,8 -1,0 3,0 3,0 4,0 3,0 5. Investicijų defliatorius 136,3 2,7 2,5 2,7 2,7 2,7 6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 142,9 3,5 -0,9 1,7 2,0 2,0 7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 139,6 4,2 -0,8 1,6 1,7 1,7 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija *SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas. Darbo rinka 11. 2012 metais Lietuva buvo antra tarp ES valstybių pagal nedarbo lygio mažėjimo spartą. 2011 metais sumažėjęs 2,5 procentinio punkto (iki 15,3 procento) nedarbas 2012 metais mažėjo panašiu tempu ir vidutiniškai sudarė 13,2 procento – 2,1 procentinio punkto mažiau nei 2011 metais. Tai lėmė 1,8 procento padidėjęs užimtųjų ir 13,7 procento sumažėjęs bedarbių skaičius. 2012 metais 15–64 metų gyventojų užimtumas sudarė 62,2 procento ir per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto. Viena iš didesnio užimtumo priežasčių – išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, kuris 2012 metais vidutiniškai siekė 10,5 tūkst. ir buvo 7 procentais didesnis nei prieš metus. Labiausiai užimtųjų, palyginti su 2011 metais, daugėjo apdirbamosios gamybos sektoriuje – vidutiniškai 8,7 tūkst. (4,5 procento augimas), transporto ir saugojimo sektoriuje – vidutiniškai 4,1 tūkst. (4,5 procento augimas), informacijos ir ryšių sektoriuje – vidutiniškai 3,9 tūkst. (15,2 procento augimas), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje – vidutiniškai 3,7 tūkst. (8 procentų augimas), statyboje – vidutiniškai 3,6 tūkst. (4,2 procento augimas). Užimtųjų 2012 metų II pusmetį, palyginti su 2011 metų II pusmečiu, daugėjo sparčiau, nei tuo atveju, jeigu lygintume atitinkamų metų pirmuosius pusmečius, ir tai leidžia tikėtis, kad 2013 metais padėtis darbo rinkoje toliau sparčiai gerės. Optimizmo dėl užimtųjų gausėjimo ir nedarbo mažėjimo taip pat teikia nors ir iš lėto, bet gerėjantys verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus per artimiausius 2–3 mėnesius rezultatai, vis palankesnė, vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, vartotojų nuomonė apie numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2012 metų IV ketvirtį bedarbių, neturinčių darbo vienus metus ir ilgiau, buvo 87,3 tūkst., arba 37,6 procento mažiau nei prieš dvejus metus, kai užfiksuota daugiausia ilgalaikių bedarbių nuo 2002 metų II ketvirčio). 4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2012 metais Pokytis, procentais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais 1 278,5 1,8 0,6 0,6 0,6 0,3 2. Užimtumas, dirbta valandų 2 373 709 -6,7 – – – – 3. Nedarbo lygis, procentais* 13,2 – 11,5 10,5 9,8 9,1 4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. Litų 79,7 4,9 2,4 2,8 3,7 3,6 5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais 42,9 14,1 – – – – 6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų D.1 44 070,7 5,0 5,7 5,8 6,4 6,9 7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais 34 470,6 3,2 5,0 5,2 5,8 6,5 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija *Pateikiama rodiklio reikšmė. Nors ekonomika atsigauna ir nedarbas mažės gana sparčiai, vidutiniu laikotarpiu jis ir toliau bus gana didelis. Numatoma, kad nedarbo lygis 2013 metais sumažės iki 11,5 procento, o 2014–2016 metais atitinkamai sudarys 10,5, 9,8 ir 9,1 procento. V SKIRSNIS. LIETUVOS MOKĖJIMŲ BALANSAS 12. 2012 metais einamosios sąskaitos balansas labai svyravo dėl vienkartinių veiksnių. I ketvirtį susidariusį didelį ESD (10,7 procento BVP, tai yra didžiausią nuo 2009 metų) II ketvirtį pakeitė 5,1 procento BVP perteklius. Tokią kaitą daugiausia lėmė nesisteminiai veiksniai – dalis ES struktūrinių fondų pervedimų, suplanuotų atlikti I ketvirtį, vėlavo (dėl Europos Komisijos atliekamo tyrimo), o II ketvirtį kapitališkai remontuota akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“, dėl to akivaizdžiai persiskirstė užsienio prekybos srautai. III ketvirtį einamoji sąskaita buvo labiau subalansuota (deficitas – 1 procentas BVP). IV ketvirtį dėl užsienio prekybos perviršio ir reikšmingai sumažėjusio pajamų balanso deficito užfiksuotas 3,3 procento BVP einamosios sąskaitos balanso perviršis. Per visus 2012 metus ESD sudarė 0,6 mlrd. litų, arba 0,5 procento BVP. 2012 metais smarkiai plėtotas nominalusis prekių eksportas (metinis augimas – 14,5 procento), nors jį veikė slopstanti užsienio paklausa, tai iš dalies rodė Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą. Vis dėlto metų pradžioje eksporto plėtra buvo palyginti nedidelė (I ketvirtį – 12 procentų, II ketvirtį – 4 procentai) dėl nepalankios tiek reeksporto, tiek lietuviškos kilmės produktų eksporto raidos. Pirmąjį itin veikė praeitų metų transporto priemonių bazės efektas (susidaręs dėl importo į kai kurias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis muitų pokyčių), o antrąjį – minėtas akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kapitalinis remontas, dėl kurio II ketvirtį lietuviškos kilmės produktų eksportuota netgi mažiau negu prieš metus. Antrojoje metų pusėje tendencijos kito ir eksportas ėmė didėti (III ketvirtį – 16,4 procento, IV ketvirtį – 24,7 procento): ūgtelėjusi vidaus paklausa Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinkose ir išsekęs neigiamas bazės efektas palankiai veikė reeksportą, o atkurta naftos perdirbimo pramonės veikla ir žemės ūkio produktų derliaus eksportas lėmė veržlų lietuviškos kilmės produktų eksportą. 2012 metai buvo itin palankūs Lietuvos ūkininkams: vien javų užauginta ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus, o dėl aukštų pasaulinių maisto kainų II pusmetį jų nominalioji eksporto vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė. Nominalusis prekių importas 2012 metais plėtotas lėčiau negu eksportas. Dėl sumažėjusios vidaus paklausos importas augo mažiausiai per paskutinius trejus metus (9,9 procento). Metų pradžioje netolygus naftos perdirbimo pramonės žaliavos poreikis lėmė, kad importo raida buvo ypač nevienoda – I ketvirtį importas augo 13,7 procento per metus, o II ketvirtį per metus sumažėjo (tiesa, nedaug – 1 procentu). Vėlesniais metų laikotarpiais importo raida buvo stabilesnė – III ir IV ketvirčius importas augo atitinkamai 13,1 ir 13,8 procento. Palyginti su praeitais metais, smarkiai sumažėjęs tiek vartojimo, tiek investicinių prekių importas rodė santūrius vartotojų ir verslo lūkesčius, kuriuos ypač veikė netikrumas dėl suintensyvėjusios euro zonos krizės. Kaip ir anksčiau 2012 metais einamosios sąskaitos balansą teigiamai veikė einamieji pervedimai – daugiausia ES struktūrinių fondų parama ir emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai. Palyginti su 2011 metais, 2012 metais ES pervedamų lėšų padaugėjo 551,9 mln. litų (17,9 procento), o privačių asmenų perlaidų iš užsienio sumažėjo 409,3 mln. litų (10,3 procento). Bendras einamųjų pervedimų balanso perviršis sumažėjo 317,6 mln. litų (8,6 procento). Kitaip kito paslaugų balansas – jo perteklius vertinamu laikotarpiu padidėjo 25,2 procento, daugiausia dėl didėjančio transportavimo, ypač kelių transportu, paslaugų eksporto, taip pat gerėjančio kelionių balanso, kuris, galimas dalykas, rodo augantį atvykstamąjį turizmą. Kaip įprasta, pajamų deficitas einamosios sąskaitos balansą veikė neigiamai, tačiau per 2012 metus jis sumažėjo 5,6 procento. Kapitalo sąskaitoje, rodančioje ES struktūrinių fondų kapitalo pervedimus, per 2012 metus buvo 2,5 mlrd. litų perteklius, taigi, palyginti su 2011 metų balansu, ji buvo mažesnė 5,3 procento. Bendroji užsienio skola sumažėjo nuo 77,8 procento BVP 2011 metais iki 75,6 procento BVP 2012 metais. Valdžios sektorius 2012 metais skolinosi užsienyje itin intensyviai, nes reikėjo perfinansuoti ankstesnes skolas, dengti valdžios sektoriaus deficitą ir iš anksto kaupti lėšas didelėms skoloms grąžinti 2013 metų pradžioje. Vidutiniu laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas turėtų ir toliau būti neigiamas: 2013 metais dėl sumažėjusios užsienio paklausos šalies ekonomikos atsigavimas lėtės, todėl tikėtina, kad vidaus paklausa – ypač investicijos – taps svarbesnė šalies ūkio plėtrai, o importas augs labiau už eksportą. 5 lentelė. Sektorių balansai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Grynasis šalies skolinimasis B.9N 0,9 0,2 -1,4 -1,8 -2,2 iš jo: prekių ir paslaugų balansas 0,6 0,2 -1,2 -1,6 -2,0 pajamų ir pervedimų balansas* -1,8 -1,7 -1,7 -1,7 -1,7 kapitalo sąskaita* 2,1 1,7 1,5 1,5 1,5 2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) 4,1 2,7 0,1 -1,3 -2,7 3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) B.9N -3,2 -2,5 -1,5 -0,5 0,5 4. Statistinis neatitikimas 0 0 0 0 0 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas* VI SKIRSNIS. EKONOMINĖS RAIDOS RIZIKOS VEIKSNIAI 13. Didžiausią nerimą Lietuvos ekonomikai ir finansų institucijoms kelia Europos šalių valstybinio ir finansų sektorių disbalansas, o Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES – ir toliau pagrindinis ekonominės raidos scenarijaus kitimo rizikos veiksnys. Kol kas abejojama, kad visos skolų krizės apimtos ES valstybės narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir įveiks krizę. Yra rizika, kad dėl didėjančių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai veiktų finansinį stabilumą. Ar išsipildys Programoje pateiktas ekonominės raidos scenarijus, priklauso ir nuo šių prielaidų: ES paramos naudojimas 2013 metais padidės tiek, kiek suplanuota; ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normos tvariai išliks priimtino investuotojams į gamybos pajėgumus ir vartotojams lygio (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių kaupimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); bus laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio ESD rizikai neutralizuoti. Dėl nestabilios išorinės aplinkos gali didėti palūkanos už naujas paskolas, o tai mažintų investicijas ir vartojimą. Neigiamą įtaką ūkio raidai gali turėti ir sparčiau, nei numatyta, brangstanti nafta. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai mažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importuojamų iš trečiųjų šalių energetikos išteklių. ES paramos lėšų naudojimo planų nuokrypis koreguotų BVP augimą – BVP korekcija būtų lygi pusei panaudotų lėšų. Galima ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta ekonominės raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos 2013 metų žiemos prognozėse. ESD blogėjimo riziką gali iš esmės sušvelninti spartesnis už numatytą ekonominės raidos scenarijuje eksporto augimas. III SKYRIUS. VALSTYBĖS FINANSAI I SKIRSNIS. FINANSŲ POLITIKOS STRATEGIJA 14. Pagrindinis Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos tikslas yra Lietuvos ekonomikos augimas. Šį tikslą pasiekti galima vykdant aktyvią investicinę ir mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką. Vienas jos įrankių – ekonominiais prioritetais pagrįsta investicijų strategija. Investuojama visų pirma turi būti į pramonės, kaip varomosios ūkio jėgos, efektyvumo didinimą ir plėtrą. Turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas. Valstybė laikysis fiskalinės ir biudžetinės drausmės, bet kartu aktyviai dirbs, kad paskolintos lėšos būtų ne „pravalgomos“, o naudojamos valstybės pajamoms didinti. Sumažinus 2012 metais valdžios sektoriaus deficitą iki 3,2 procento BVP, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant naujo vidutinio laikotarpio tikslo. Atsižvelgiant į daugiametį neigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir skatinant ūkio augimą, nustatomas švelnesnis vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas nebūtų didesnis nei 1 procentas BVP. Bus sudarytos tokios sąlygos, kad 2013–2015 metais valdžios sektoriaus deficitas nuosekliai mažėtų po vieną procentinį punktą BVP ir 2016 metais pasiektų 0,5 procento BVP perteklių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme. 15. Suvokiant, kad šalies makroekonominis stabilumas – gyvenimo lygio kilimo garantas, bus vykdoma apdairi biudžeto politika, užtikrinama griežta viešųjų finansų sistemos kontrolė ir ilgalaikis valdžios sektoriaus finansų tvarumas. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio makroekonominės politikos prioritetai: 15.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais; 15.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas; 15.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančias pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų, kitas Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas; 15.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką; 15.5. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės taisyklėmis; laikytis taisyklės, kad esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms būtų reguliariai kaupiamas stabilizavimo rezervas, naudojant dalį valstybės turto privatizavimo lėšų, mokestinių ir kitų įplaukų; nustatyti stabilizavimo fondo lėšų naudojimo atsižvelgiant į ūkio ciklo būklę tvarką; 15.6. tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) vidutinio laikotarpio planavimo sistemą; efektyviau valdyti valstybės finansus, naudoti kaupimo principu pagrįstos viešojo sektoriaus finansų apskaitos duomenis; 15.7. valstybės biudžeto išlaidų taupymą grįsti konkrečiais prioritetais; kai kurioms sritims valstybės biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau lėšos turi būti naudojamos racionaliau; atkūrus tvarų ekonomikos augimą, pagal prioritetus didinti finansavimą sritims, kurios užtikrina gyventojams trūkstamų paslaugų teikimą ir kuria naujas darbo vietas; 15.8. kompleksiškai persvarstyti mokesčių sistemą, ypač daug dėmesio skiriant darbo pajamų apmokestinimo, lengvatinių PVM tarifų peržiūrai; galimi pakeitimai turėtų būti modeliuojami taip, kad dėl to nelėtėtų valdžios sektoriaus deficito mažėjimas; 15.9. pažaboti šešėlinį verslą, sustiprinti kovą su korupcija; didinti valstybės biudžeto pajamas taikant griežtas priemones šešėlinei ekonomikai mažinti; ypač daug dėmesio skirti kovai su kontrabanda, tuo tikslu persvarstyti teisės aktus, prireikus reformuoti atitinkamas valstybės įstaigas, sukurti veiksmingą pareigūnų skatinimo sistemą. 16. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, skatins investicijas, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti. 2013-2016 metais planuojamos priemonės struktūrinėms valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti 17. Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų 2013–2016 metų nominalių valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočių neįvykdymo dėl ūkio raidos rizikos nėra ir jai valdyti nenumatomos jokios papildomos priemonės. 18. Numatomos šios priemonės 2013–2016 metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims, nurodytoms 9 lentelės 10 eilutėje, įvykdyti: 18.1. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą; 18.2. didinti akcizą už cigaretes (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai); 18.3. toliau mažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir (ar) keisti taikomus mokesčius, kai to prireiktų pajamų netektims dėl mokesčių reformos kompensuoti arba deficito mažėjimo tendencijoms išlaikyti, jeigu išlaidos augtų sparčiau nei ūkio potencialas. II SKIRSNIS. TARYBOS REKOMENDACIJŲ DĖL PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO IŠTAISYMO ĮGYVENDINIMAS 19. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2010–2012 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė – bent 2,25 procento BVP, visų pirma apribotos pirminės einamosios išlaidos, taip pat nustatyti papildomas priemones, būtinas perviršiniam deficitui iki 2012 metų ištaisyti, jeigu susidarytų palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jeigu ekonominė arba biudžeto būklė būtų geresnė, nei tikėtasi. Lietuvai rekomenduojama tobulinti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą – stiprinti fiskalinį valdymą, skaidrumą ir išlaidų drausmę, įvesti būtinus perspektyvinius elementus ir mechanizmus, skirtus procikliškumui vengti. 2012 metais Lietuva toliau vykdė fiskalinės konsolidacijos priemones pagal perviršinio deficito procedūrą. Palyginti su 2011 metais, valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2,2 mlrd. litų (2,3 procentinio punkto BVP). Vietoj 2012 metais planuoto 3 procentų BVP valdžios sektoriaus deficito, kaip nurodyta Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje, kuriai pritarta Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 446 (Žin., 2012, Nr. 50-2453), pasiektas 3,2 procento BVP deficitas. Pirma, savivaldybės išleido 0,2 procento BVP viršplaninių pajamų. Antra, valstybės iš uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės gautiems dividendams, sudarantiems 0,3 procento BVP, Lietuvos statistikos departamentas pritaikė superdividendų testą ir konstatavo, kad planuoti dividendai nėra pajamos. Rengiant Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, vadovautasi nuostata, kad išlaidos, palyginti su 2012 metais, negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus, taip pat atvejus, kai būtina spręsti neatidėliotinus ar strateginius uždavinius. Vadovaujantis Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos 2013–2015 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“ (Žin., 2012, Nr. 50-2454), 2013 metų maksimalūs asignavimų (išlaidoms ir turtui įsigyti) limitai valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus asignavimus (neskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų programoms finansuoti), atėmus asignavimus programoms ir (ar) programų priemonėms, kurios baigtos vykdyti 2012 metais. Taigi 2013 metų valstybės biudžeto asignavimai suplanuoti ne didesni negu 2012 metais (išskyrus kai kurias sritis, kuriose valstybės išlaidos didės: skolos valdymas – apie 148 mln. litų, įnašai į ES biudžetą – 138 mln. litų, Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – 136 mln. litų), atėmus 2012 metais baigtų vykdyti programų lėšas. Siekiant numatyti papildomus 61,8 mln. litų valstybės biudžeto išlaidų dėl to, kad minimalioji mėnesinė alga nuo 2013 m. sausio 1 d. padidinta iki 1 000 litų, 2013 metų valstybės biudžete asignavimai sumažinti taip, kad bendras valstybės biudžeto išlaidų padidėjimas atitiktų Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimus, tai yra 2013 metų valstybės biudžeto asignavimai, be ES paramos lėšų, palyginti su 2012 metais, didėtų 224 mln. litų. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme asignavimų valdytojams apribotos teisės prisiimti finansinius įsipareigojimus: asignavimų valdytojo programos, kuri finansuojama iš konkrečios valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies, kurios naudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodytos minėtame įstatyme ir (arba) Vyriausybės nutarime, sąmata negali viršyti 85 procentų patvirtintos sumos; programos sąmata dėl likusios sumos tikslinama 2013 metų spalio mėnesį, suderinus su Finansų ministerija ir jai įvertinus trijų ketvirčių pajamų iš mokesčių, iš kurių dalies finansuojama programa, surinkimo duomenis ir per metus numatomą surinkti sumą; Aplinkos ministerija 2013 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti ne daugiau lėšų, negu faktiškai įmokėta 2013 metais. Jeigu valstybės biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Vyriausybė įpareigota iki 2013 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kad būtų užtikrinta, jog valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų projektuojamo 2013 metų BVP. Užtikrinant valstybės biudžeto sudarymo viešumą ir skaidrumą, su 2013 metų valstybės biudžetu susijusi informacija skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje. Daug dėmesio skiriama ir numatoma skirti mokesčių surinkimo gerinimui, kovai su mokesčių vengimu. Tuo tikslu ketinama vykdyti prevencijos priemones (viena iš tokių taikomų priemonių – mokesčių administratoriui suteikta teisė tam tikram laikotarpiui apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais asmenims, padariusiems tam tikrus mokestinius pažeidimus), priemones, skirtas skatinti savanoriškai mokėti mokesčius (supaprastinus mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, įdiegus šiuolaikišką konsultavimo sistemą), taip pat efektyvinti praktinį kontrolės ir teisėsaugos institucijų darbą, nustatant konkrečias priemones pagal rizikingiausias mokesčių administravimo požiūriu sritis ir skiriant kuo daugiau dėmesio kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimui. Daugiau dėmesio bus skiriama ir sritims, labiausiai veikiančioms šešėlinės ekonomikos mastą, tai yra kovai su kontrabanda, PVM sukčiavimu, nelegaliu darbu, akcizų kontrolei, parengtos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės. Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos reiškinių, susijusių su oficialiai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu ir nelegaliu darbu, ir neigiamą jų įtaką valstybės biudžeto pajamoms, Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo plataus masto tikslinę programą, apimančią tiek rizikingų mokesčių mokėtojų atrankos, stebėsenos, kontrolės ir poveikio priemones, tiek priemones, kuriomis siekiama skatinti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo aktyviai prisidėti visuomenę, asocijuotas verslo struktūras ir pačius darbuotojus. Šios pastangos jau 2012 metais davė teigiamų rezultatų: 2012 metais nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 100,7 procento, gauta 8,1 procento daugiau nei 2011 metais pajamų. Toliau vykdoma valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reforma, glaudžiai susijusi su 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL 2011 L 306 p. 41) nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę. Finansų ministerija rengia atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuos teiks Vyriausybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1282 (Žin., 2012, Nr. 125-6273) patvirtinta Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai. Kartu su ES Tarybos rekomendacija ji pateikta svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Šie dokumentai apsvarstyti Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. III SKIRSNIS. VALSTYBĖS BIUDŽETO POVEIKIS VIDUTINIO LAIKOTARPIO VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO TIKSLAMS 20. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2013–2016 metais, palyginti su 2012 metais, labiausiai pakis dėl išlaidų darbo užmokesčiui, tarpiniam vartojimui ir socialinėms išmokoms augimo ribojimo: išlaidos augs lėčiau už nominalų BVP. Šiuo metu nėra pakankamai duomenų apie naują finansinę perspektyvą ir jos įgyvendinimo planus, todėl remiantis prielaida tikėtina, kad 2014–2020 metais daugiametė finansinė programa atitiks daugiametes tendencijas, o BVP dalis, kurią sudaro bendrasis kapitalas, 2014 metais bus maždaug 1 procentiniu punktu mažesnė negu 2015–2016 metais. Kadangi 2015 metais sparčiau didės darbo užmokestis ir kitos mokestinės bazės, susidarys sąlygos didėti darbo kompensacijai ir tarpiniam vartojimui valdžios sektoriuje. 21. Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės kinta dėl išlaidų augimo ribojimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 89) (toliau – ES Stabilumo ir augimo paktas). 6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2012–2016 metais* Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2012 metais (mln. litų) BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Valdžios sektorius S.13 -3 666,2 -3,2 -2,5 -1,5 -0,5 0,5 2. Centrinė valdžia S.1311 -1 401,1 -1,2 -0,8 -0,3 0,0 0,9 3. Regioninė valdžia S.1312 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 4. Vietinė valdžia S.1313 -282,8 -0,2 -0,2 -0,1 -0,1 -0,1 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S.1314 -1 982,3 -1,8 -1,5 -1,0 -0,4 -0,3 Valdžios sektorius (S13) 6. Visos pajamos TR 37 229,9 32,9 32,2 32,2 31,5 31,1 7. Visos išlaidos TE 40 896,1 36,1 34,7 33,7 32,0 30,6 8. Grynasis skolinimas / skolinimasis PDP B.9 -3 666,2 -3,2 -2,5 -1,5 -0,5 0,5 9. Palūkanos PDP D.41 2 074,4 1,8 1,9 1,9 1,8 1,7 10. Pirminis balansas -1 591,8 -1,4 -0,6 0,4 1,3 2,2 11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,5 0,2 0,3 0,3 0,2 Pajamos 12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c) 18 175,5 16,1 16,1 16,2 16,2 16,1 12a. Gamybos ir importo mokesčiai D.2 12 620,8 11,2 11,2 11,3 11,2 11,1 12b. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai D.5 5 550,6 4,9 4,9 4,9 4,9 5,0 12c. Kapitalo mokesčiai D.91 4,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 13. Socialinės įmokos D.61 12 846,8 11,3 11,4 11,3 11,2 11,1 14. Nuosavybės pajamos D.4 626,8 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 15. Kitos 5 580,8 4,9 4,0 4,0 3,6 3,3 16=6. Visos pajamos TR 37 229,9 32,9 32,2 32,2 31,5 31,1 Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995) 30 973,6 27,4 27,5 27,5 27,3 27,1 Išlaidos 17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas D.1+P.2 16 791,8 14,8 15,4 14,7 14,3 13,8 17a. Kompensacijos darbuotojams D.1 10 917,6 9,6 9,7 9,3 9,1 8,8 17b. Tarpinis vartojimas P.2 5 874,2 5,2 5,6 5,4 5,2 5,1 18. Socialinės išmokos (18=18a+18b) 15 684,0 13,9 13,3 12,6 12,1 11,7 iš jų nedarbo socialinio draudimo išmoka D.621+D.624 234,7 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 18a. Socialinės išmokos natūra D.6311, D.63121, D.63131 1 941,4 1,7 1,8 1,7 1,7 1,6 18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62 13 742,5 12,1 11,5 10,9 10,5 10,1 19=9. Palūkanos PDP D.41 2 074,4 1,8 1,9 1,9 1,8 1,7 20. Subsidijos D.3 360,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,2 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 4 376,1 3,9 2,9 3,2 2,6 2,2 22. Kitos 1 609,6 1,4 0,9 1,0 0,9 0,8 23=7. Visos išlaidos TE 40 896,1 36,1 34,7 33,7 32,0 30,6 Galutinio vartojimo išlaidos P.3 19 941,63 17,6 18,0 17,2 16,6 15,9 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija *Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su lentelės duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“. 7 lentelė. Valdžios sektoriaus pajamos 2012–2016 metais Rodiklio pavadinimas Rodiklio reikšmė 2012 metais (mln. litų) BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Visos pajamos, remiantis prielaida, kad politika nesikeis 37 229,9 32,9 32,2 32,2 31,5 31,1 2. Visos išlaidos, remiantis prielaida, kad politika nesikeis 40 896,1 36,1 34,7 33,7 32,0 30,6 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija 8 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, kurios neturėtų būti įtrauktos į išlaidų kontrolinę užduotį Rodiklio reikšmė 2012 metais (mln. litų) BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Išlaidos ES programoms, visiškai atitinkančios ES fondų pajamas 4 821,0 4,3 4,3 4,1 3,9 3,2 2. Ciklinės nedarbo išmokų išlaidos 68,5 0,06 -0,01 -0,06 -0,09 -0,12 3. Diskrecinių priemonių pajamų srityje efektas 125 0,11 -0,04 0,02 0,03 0,03 4. Įstatymų numatytas pajamų padidėjimas 0 0 0 0 0 0 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija Nedarbo išmokų išlaidų nediskreciniai pokyčiai 2012 metais sudarė apie 68,5 mln. litų, arba 0,06 procento BVP. Nedarbo išmokos vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis dėl palankesnės padėties darbo rinkoje. Ciklinėms nedarbo išmokoms įvertinti naudotasi Europos Komisijos apskaičiuotu struktūriniu Lietuvos nedarbo lygiu. Lyginant 2013–2016 metų struktūrinį nedarbo lygį su projektuojamu 2013–2016 metų nedarbo lygiu, įvertinta ciklinė nedarbo išmokų komponentė. Nedarbo išmokų pagal valstybės funkcijų klasifikatorių (kodas CG1005) 2013–2016 metų projekcijos apskaičiuotos atsižvelgiant į daugiametį nedarbo išmokų ir BVP santykio vidurkį. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) mažės dėl mažėjančio ES struktūrinės finansinės paramos naudojimo: 2016 metais jos bus mažiausios ir sieks 31,1 procento BVP. BVP dalis, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, bus ir toliau stabili ir svyruos apie 11,1–11,3 procento BVP. Pajamos iš tiesioginių mokesčių 2013–2016 metų laikotarpiu irgi bus stabilios ir svyruos apie 4,9–5 procentus BVP. Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ji plačiau aprašyta Programos 46 punkte. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarė apie 0,3 procento BVP. Palūkanų išlaidos, kaip BVP dalis, 2012 metais sudarė 1,8 procento BVP. 2016 metais jos sumažės iki 1,7 procento BVP. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas lėtės dėl pasibaigiančios 2007–2013 metų finansinės perspektyvos, o vėliau – dėl susiformavusių daugiametės finansinės programos lėšų naudojimo daugiamečių tendencijų. Valdžios sektoriaus subsektorių balansai 22. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2012 metais pagerėjo 5,4 mln. litų, tačiau yra panašus į praėjusių metų – deficitas siekė 1,8 procento BVP. Vietos valdžios subsektoriaus 2012 metų deficitas sudarė 0,2 procento BVP. 54,1 procento valdžios sektoriaus deficito 2012 metais sudarė socialinio draudimo fondų subsektoriaus deficitas. Centrinės valdžios ir socialinio draudimo fondų subsektorių deficito mažėjimas 2013–2016 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu. Duomenys, pateikti 9 lentelėje, rodo, kad 2013–2016 metais vidutiniškai kasmet valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas mažės apie 0,8 procento BVP dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo. IV SKIRSNIS. STRUKTŪRINIS VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITAS IR FISKALINĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS 23. 2013 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sumažės 1 procentiniu punktu BVP ir sudarys 1,9 procento BVP. Apskaičiuota, kad planuotas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis buvo neigiamas ir 2012 metais sudarė – 2,9 procento BVP, o dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos išlaidų augimo ribojimo taisyklės ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių taikymo 2016 metais pagerės iki 0,2 procento BVP pertekliaus. Norint šiuos planus įgyvendinti, būtina toliau ryžtingai spartinti struktūrines reformas. Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas 24. BVP ciklui apskaičiuoti taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad 2013–2015 metais gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys 2,8 procento 2013 metais, 2,2 procento 2014 metais, 0,9 procento 2015 metais ir 0,1 procento 2016 metais. Dėl trumpų duomenų eilučių ir struktūrinių pokyčių, taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis nuo potencialo vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos vis dar laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių pokyčių. Pirma, sparti 2006–2007 metų statybos plėtra neįprastai skatino ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį pagal NAIRU skaičiavimo metodiką galima buvo vertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo pokyčius: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas galėjo virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu, tačiau šiuo metu nėra patikimo pagrindo jį įvertinti. 9 lentelė. Ekonomikos ciklai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. BVP augimas / grandine susietos apimties augimas 3,6 3,0 3,4 4,3 4,0 2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-) PDP B.9 -3,2 -2,5 -1,5 -0,5 0,5 3. Palūkanos PDP D.41 1,8 1,9 1,9 1,8 1,7 4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,53 0,15 0,28 0,26 0,24 5. Potencialus BVP augimas, procentais 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 iš jo: darbo jėga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. kapitalas N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. technologinė pažanga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 6. Gamybos apimties atotrūkis -3,2 -2,8 -2,2 -0,9 0,1 7. Ciklinė biudžeto komponentė -0,8 -0,7 -0,6 -0,2 0,0 8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–7) -2,4 -1,8 -0,9 -0,3 0,5 9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8+3) -0,6 0,1 0,9 1,5 2,2 10. Struktūrinis balansas (8–4) -2,9 -1,9 -1,2 -0,5 0,2 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškius gamybos poslinkius. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau dideli valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2007–2008 metų perskaičiavimai rodo, kad anksčiau darytos rezervacijos pagrįstos. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl išorės disbalanso pokyčių laikinai gaunamų (netenkamų) pajamų. 2008 metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektorių įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorės disbalanso susireguliavimas labai pakeitė mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą, palyginti su mokestinėmis bazėmis, nors sutarti ES metodai tokių ciklinių pajamų nerodė. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo valdžios sektoriaus struktūrinio deficito paklaidos sudarė kelis procentinius punktus. Dėl šių priežasčių labai padidėjo 2008 metų valdžios sektoriaus struktūrinio deficito įvertis. Atsižvelgiant į praktiškai pasiteisinusią rezervaciją dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši rezervacija išlaikoma ir atnaujintoje Programoje. V SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS DYDIS IR KITIMAS 25. 2012 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į pritaikytas išvestines finansines priemones, sudarė 40,7 procento BVP (2011 metais – 38,5 procento). Skolos dydžio pokytį 2012 metais, palyginti su 2011 metų dydžiu, lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 1,7 mlrd. litų, siekiant kaupti lėšas iš anksto ir laiku išpirkti užsienio rinkoje 2003 metais išplatintą ir 2004 metais papildytą 1 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri išpirkta 2013 metų kovo mėnesį. Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2012 metų pabaigoje sudarė 14,1 procento, vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė buvo 5,5 metų. Skolos už kintamąsias palūkanų normas, įvertinus išvestines finansines priemones, sudarė 1,4 procento visos skolos. Įvertinus išvestines finansines priemones, centrinės valdžios skola denominuota litais ir eurais 100 procentų. 10 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos Rodiklio pavadinimas BVP procentas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais 1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje 40,7 39,7 41,2* 39,6* 34,5 2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis 2,20 -0,96 1,44 -1,62 -5,08 Valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai 3. Pirminis balansas -1,4 -0,6 0,4 1,3 2,2 4. Palūkanos 1,8 1,9 1,9 1,8 1,8 5. Skolos pokyčio tikslinimas 0,8 -1,4 2,3 0,9 -1,7 iš jo: skirtumas tarp srautų ir įsipareigojimų - - - - - finansinio turto grynasis kaupimas, iš jo privatizavimo pajamos 0 0 0 0 0 numanoma valstybės skolos palūkanų norma (procentais) 5,6 4,9 5,0 4,7 4,7 kiti svarbūs veiksniai, lemiantys valdžios sektoriaus skolą - - - - - 6. Likvidus finansinis turtas - - - - - 7. Grynoji skola (7=1–6) - - - - - 8. Skolos amortizavimas nuo praėjusių metų pabaigos - - - - - 9. Skolos procentinė dalis, denominuota užsienio valiuta - - - - - 10. Vidutinis skolos terminas - - - - - Šaltinis – Finansų ministerija *Jeigu neatsižvelgtume į …