LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. V-2253 Vilnius P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2011, Nr. 55-2673): 1. Įrašau 6 punkte vietoj žodžio „daugiafunkcinis“ žodį „daugiafunkcis“. 2. 10 punkte: 2.1. įrašau 10.1.5 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“; 2.2. išdėstau 10.2.3 papunktį taip: „10.2.3. esami universalūs daugiafunkciai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama“; 2.3. išdėstau 10.5 papunktį taip: „10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.“ 3. Išdėstau 16.4 punkto lentelę taip: „ Uždavinys Komponentas Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (5 priedas) Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones, komponentas (6 priedas) Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (12 priedas) Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (13 priedas) Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (14 priedas) Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (15 priedas) Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (19 priedas) Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo komponentas (32 priedas) Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimo komponentas (34 priedas) Švietimo prieinamumo didinimo specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) komponentas (35 priedas) Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (45 priedas) Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas (27 priedas) Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcius centrus komponentas (41 priedas) Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtros komponentas (44 priedas) Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (24 priedas) Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (25 priedas) Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (21 priedas) Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (42 priedas) Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimo komponentas (22 priedas) Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo komponentas (23 priedas) Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (28 priedas) Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (26 priedas) “ 4. 17 punkte: 4.1. įrašau 17.1.1 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“; 4.2. įrašau 17.1.3 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“; 4.3. įrašau 17.2.2 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkciniai“ žodį „daugiafunkciai“; 4.4. įrašau 17.4.3 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“; 4.5. įrašau 17.4.4 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“; 5. Įrašau 24.2 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“. 6. Įrašau 24.3 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“. 7. Įrašau 33 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“. 8. Išdėstau 5 priedą nauja redakcija (pridedama). 9. Išdėstau 11 priedą nauja redakcija (pridedama). 10. Išdėstau 27 priedą nauja redakcija (pridedama). 11. Išdėstau 33 priedo 8 punkto lentelę taip: „ Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Priemonė Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas 1.4. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2. Kryžminis finansavimas Iki 10 proc. 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas(-ai) Vytauto Didžiojo universitetas 3.2. Partneris(-iai) Lietuvių kalbos institutas, viešoji įstaiga „Global Lithuanian Leaders“, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus lietuvių namai, Šiaulių Didždvario gimnazija 3.3. Remiamos veiklos 1. Trumpa esamos situacijos analizė; 2. Kvalifikacijos tobulinimo programos/ugdymo modulių rengimas ir diegimas; 3. Mokomosios ir metodinės medžiagos rengimas ir publikavimas; 4. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. 3.4. Tikslinės grupės Mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje) 3.5. Komponento ir pavienio projekto vertė Komponento biudžetas 1,6 mln. Lt. 3.6. Prašomos paramos dydis Maksimali projekto vertė 1,6 mln. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė Iki 24 mėnesių 3.10. Projekto pradžia 2011 m. 4. Atitikties kriterijai - 5. Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Vykdant projektą bus: 1. sukurtos ir išbandytos kvalifikacijos tobulinimo programos, skirtos Lietuvos pedagogams, dirbantiems su vaikais užsieniečiais ir iš užsienio grįžusiais vaikais, ir mokytojams, dirbantiems užsienio lietuviškose mokyklose; 2. sukurti ir išbandyti užsieniečių ir iš užsienio grįžusių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo modeliai; 3. sukurta mokomoji ir metodinė medžiaga, skirta užsieniečių vaikams ir iš užsienio grįžusiems vaikams Lietuvoje ir lietuvių vaikams užsienyje bei jų mokytojams, tėvams; 4. ugdomos naujos užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo dalyvių kompetencijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33–1547), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškų (visiems dalyviams suprantamą) užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.4. Regioninė plėtra Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.5. Darnus vystymasis Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. “. 12. Išdėstau 41 priedą nauja redakcija (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius Mokyklų tobulinimo programos plius 5 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija) NUOTOLINIO MOKYMO KURATORIŲ (KAIMO VIETOVĖSE) KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“. 3. Komponento įgyvendinimas leidžia siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr.12-391), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“. 4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Europos Sąjungos darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ išskiriamų pagrindinių tikslų „Užtikrinti švietimo ir mokymo prieinamumą“ bei „Didinti švietimo ir mokymo pasiekiamumą“ įgyvendinimo. Programoje pabrėžiama, jog švietimas, mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra ypač svarbūs gyvybingai žinių ekonomikai, nes jie atveria galimybes kurti kokybiškas darbo vietas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 5. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 6. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.  7. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX–1187 (Žin., 2002, Nr. 113–5029), nurodoma, kad mokslas ir švietimas toliau liks prioritetinė plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją. 8. Prie nuotolinių studijų plėtros prisideda programos Informacinės technologijos mokslui ir studijoms konferencijoje pristatytas „Lietuvos virtualus universitetas“ komponentas, planuojantis universitetų, kolegijų, mokslo institutų, profesinių mokyklų, švietimo centrų plėtrą virtualioje erdvėje, apimant plačią veiklos sritį: kvalifikacinių laipsnių studijas, profesinį rengimą, teikiamą pagalbą mokykloms, gyventojų savišvietai skirtus mokymosi kursus. 9. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla įvykdė 2 projektus „Nuotolinio mokymosi kursas X–XII klasei“ bei „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai buvo ypač patogūs asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruošti nuotolinio mokymo kursai, pritaikyta metodika ir vykdomi mokymai aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose bei dvyliktose klasėse. 10. Svarbi užsienio šalių patirtis vystant nuotolinį mokymą. 1998–2001 m. laikotarpiu buvo vykdomas projektas „Distance Education in Rural Areas via Libraries” finansuojamas iš Europos Sąjungos Telematikos programos bibliotekoms, kuriame dalyvavo daugelis Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Airijos bei Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Nuotolinis mokymas (nuotolinis mokymasis – tai mokymo paslaugų sistema, siejanti besimokančius ir švietimo institucijas bei galinti pagerinti esamų ir potencialių besimokančiųjų mokymosi galimybes, ypač plačiai tam naudojant informacines ir komunikacines technologijas (toliau – IKT) kaimo vietovėse buvo vystomas steigiant nuotolinio mokymo centrus viešosiose kaimo vietovių bibliotekose. 11. Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti komponentas „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“, kurio paskirtis – teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įsteigti 76 universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse. Komponentas „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ galės pasinaudoti vykdomu nacionaliniu komponentu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kuris iš esmės pagerins kaimo vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias informacinių technologijų priemones, internetą švietimosi bei gebėjimų, kūrybingumo ir verslumo ugdymo reikmėms, sudarys galimybes visoms Lietuvos kaimo seniūnijoms įsirengti interneto prieigos centrus. 12. Siekiant užtikrinti, kad įsteigti 76 universalūs daugiafunkciai centrai kaimo vietovėse teiktų kokybiškas ir efektyvias paslaugas, svarbūs ne tik centrų techniniai ištekliai, tačiau ir centruose dirbančių nuotolinio mokymo kuratorių kompetencija. Bus siekiama parengti kompetentingus nuotolinio mokymo kuratorius, galinčius konsultuoti ir organizuoti nuotolinių paslaugų teikimo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. 13. Išskirtini šie pagrindiniai nuotolinio mokymo tinklo plėtros (kaimo vietovėse) privalumai, trūkumai ir galimybės: 13.1. nuotolinio mokymo privalumai: 13.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius, nes Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa ir pagal ją studijuoja studentai nuo 2003 metų; 13.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC), Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau – LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas; 13.2. nuotolinio mokymo trūkumai: 13.2.1. aukštos kvalifikacijos nuotolinio mokymo kuratorių kaimo vietovėse trūkumas; 13.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas; 13.2.3. fiksuojamas žemas bendras kaimo vietovėse gyvenančių žmonių kompiuterinio raštingumo lygis; 13.3. nuotolinio mokymo galimybės: 13.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras; 13.3.2. šalies aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos sudaro galimybes paruošti reikiamos kvalifikacijos nuotolinio mokymo specialistus. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 14. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius. 15. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai: 15.1. apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius; 15.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius; 15.3. apmokyti kaimo vietovių, kuriose buvo įsteigti universalūs daugiafunkciai centrai, ir gretimų kaimo vietovių gyventojus. IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai: Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: 2006 – 4096 – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; 4000 – švietimo pagalbos specialistai 96 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai. 17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Produkto rodikliai: Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 – 96 18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo ITC ir Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC); vertina Komponentą pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Produkto rodikliai: Atlikta tyrimų, vnt. 2006 – 1 Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt. 2006 – 4 Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius 2006 – 96 Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius 2006 – 4000 19. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 19.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC direktorius ir UPC direktorius; 19.2. Komponento valdymo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį; 19.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 20. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau – Projektas). 21. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius. 22. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema: 22.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC ir UPC kartu su partneriu asociacija „LĮA“ (toliau – „LĮA“); 22.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra; 22.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų; 22.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK. 23. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja ITC ir UPC bei „LĮA“. 24. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1061,4 tūkst. Lt (vykdytojai – ITC), II įgyvendinimo etapo metu – 1938,6 tūkst. Lt (vykdytojai – UPC kartu su „LĮA“). Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 25. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).   26. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Priemonė Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse) 1.4. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2. Kryžminis finansavimas Iki 240 tūkst. Lt 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas ITC ir UPC  3.2. Partneris(-iai) „LĮA“ 3.3. Remiamos veiklos 1. Tyrimų atlikimas; 2. Mokymai; 3. Nuotolinio mokymo kuratorių, dirbsiančių universaliuose daugiafunkciuose centruose, tinklo kūrimas; 4. Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų ugdymas. 3.4. Tikslinės grupės 1. Nuotolinio mokymo kuratoriai; 2. Kaimo vietovių gyventojai; 3. Universalių daugiafunkcių centrų darbuotojai; 4. Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys. 3.5. Projekto vertė Iki 3000,00 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 3000,00 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė 58 mėn. I įgyvendinimo etapas – 34 mėn. II įgyvendinimo etapas – 24 mėn. 3.10. Projekto pradžia 2009 m. 4. Atitikties kriterijai – 5. Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms. 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.4. Regioninė plėtra Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66–1987; 2002, Nr. 123–5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.5. Darnus vystymasis Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 27. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės: 27.1. ITC bei UPC ir „LĮA“ darbuotojai; 27.2. kaimo vietovių gyventojai; 27.3. kursų (programų) rengimo konsultantai; 27.4. nuotolinio mokymo kuratoriai. 28. Numatomos viešinimo priemonės: 28.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai; 28.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC, UPC interneto svetainėse; 28.3. informacinis leidinys; 28.4. konferencijos. 29. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 11 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija) Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrOS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Programos Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau – Programa) dalis. 2. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“. 3. Komponentas skirtas įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX–1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kuriose numatoma išplėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, laiduojantį lygias mokymosi starto galimybes, sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą, ikimokyklinį ugdymą pirmiausia atverti socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms; Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), nuostatoms; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoms rekomendacijoms Rec(2002)8, kuriose valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų dėl prieinamų, nebrangių, lanksčių ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo. Komponento įgyvendinimas taip pat prisidės prie Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159–5795), Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-350 (Žin., 2011, Nr. 30-1421), tikslų pasiekimo. 4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“. II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė 5. Lietuva daro didelę pažangą, plėtodama ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (padidėjimas per paskutiniuosius metus siekia 26 proc.), tačiau ji vis dar atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių pagal keturmečių imtį: remiantis Eurostato duomenimis, 2007 m. keturmečių, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, Europos Sąjungoje vidutiniškai buvo 89 proc., Lietuvoje – 62 proc. 2009 m. Lietuvoje ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 68 proc. keturmečių. 6. Ypatingai dideli skirtumai išlieka tarp galimybių lankyti darželį mieste ir kaimo gyvenamojoje vietovėje, socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikų ir neįgalių vaikų. 2009 m. ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 54,7 proc. vaikų, iš jų apie 72,6 proc. – mieste ir 22,8 proc. – kaime. 7. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2009 metų pabaigoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų daugiau nei 30 proc. savivaldybių – ypač didžiuosiuose miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Ankstyvojo (nuo gimimo iki 3 metų) ugdymo poreikis auga dėl didėjančio gimstamumo ir kintančios tėvystės ir motinystės išmokas reglamentuojančios teisinės bazės. Šeimos pasigenda lankstesnio darželių darbo laiko, įvairesnių ugdymo programų ir kitų paslaugų. 8. Tyrimo „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė“ (2009) rezultatai parodė, kad, decentralizavus ikimokyklinio ugdymo turinį, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir pedagogams atsirado iššūkis, kaip modeliuoti ugdymo turinį, užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę tenkinant įvairius ugdymosi poreikius. Daugelyje programų vaikų poreikiai atskleisti tik formaliai, ugdymo turinys yra arba labai siauras arba labai platus, nenumatyti vaikų pasiekimų vertinimo būdai. Tai lemia nepakankama pedagogų kompetencija reflektuoti įstaigoje vykdomą ikimokyklinio ugdymo programą, savo darbą grupėje, per menkas domėjimasis vaikų ugdymosi poreikiais, kolegų (taip pat ir užsienio) gerąja patirtimi. 9. Ikimokyklinis ugdymas glaudžiai susijęs su šeimos dalyvavimu darbo rinkoje bei visuomenės socialine gerove. Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pirmauja pagal didėjančio nedarbo, skurdo mastus. Europos Komisijos atstovai 2010 m. konsultuodami Lietuvą rengiant Europos 2020 strategijos įgyvendinimo ir Nacionalinės reformų programos projektus, kaip prioritetinį darbą rekomendavo daugiau dėmesio skirti ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą, ypač pabrėždami ikimokyklinio ugdymo ir jo kompleksiškumo svarbą (ikimokykliniame ugdyme turi susijungti tiek ugdymo, tiek priežiūros, tiek švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai elementai). Tai ypač svarbu ugdant socialinės rizikos, socialinės atskirties šeimų grupei priklausančius vaikus. Tam reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. 10. Siekiant išplėsti švietimo pagalbos prieinamumą ir ugdymo kompleksiškumą savivaldybėse nuo 2009 m. yra taikomas Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1509 (Žin., 2009, Nr. 138-6073), tačiau dėl savivaldybių įstaigų ir institucijų, atsakingų už paramos ir pagalbos vaikams ir šeimoms teikimą, veiklos koordinavimo, patirties dirbti komandiniu principu stokos, tai kol kas įgyvendinama ne visose savivaldybėse, o ir tose savivaldybėse, kuriose bandoma tai taikyti, trūksta įgūdžių, lėšų. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 11. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius. 12. Tikslui pasiekti keliami šie daliniai tikslai ir uždaviniai: 12.1. Plėtoti institucinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse: 12.1.1. skatinti įvairius ikimokyklinio ugdymo programų teikėjus steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir (ar) grupes; 12.1.2. didinti ikimokyklinio ugdymo organizavimo įvairovę. 12.2. Gerinti sąlygas teikti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą: 12.2.1. teikti metodinę pagalbą, kuriant ir diegiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį; 12.2.2. vykdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio diegimo sklaidą; 12.2.3. palaikyti portalą www.ikimokyklinis.lt ir įkelti jį į e-mokyklą. 12.3. Plėtoti kompleksinės pagalbos teikimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, stiprinant pozityviąją tėvystę, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir gerinti kompleksinės pagalbos kokybę. IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai: Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: 2006 – 5480 – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2006 – 5380 – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) 2006 – 50 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai. 14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2006 – 700 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai. 15. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Produkto rodikliai: Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų 2006 – 100 Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 – 66 16. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC) ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (toliau – ŠAC), kurie vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Tikėtina padėtis 2015 m. 1. Parengtų mokytojų skaičius 1.1. Parengtų multiplikatorių skaičius 1.1.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų (direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui) mokymams Asmenų skaičius 14 1.1.2. Savivaldybių darbuotojų mokymams Asmenų skaičius 6 1.1.3. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (globėjų) mokymams Asmenų skaičius 120 1.1.4. Nevalstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų mokymams Asmenų skaičius 6 1.2. Parengtų lektorių skaičius Asmenų skaičius 10 1.3. Parengtų konsultantų skaičius Asmenų skaičius 56 2. Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius 2.1. Savivaldybių administracijos, kitos savivaldos lygio įstaigos Įstaigų skaičius 70 2.2. Ugdymo ir mokymo įstaigos 2.2.1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Įstaigų skaičius 550 2.2.2. Bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas Įstaigų skaičius 150 3. Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 3.1. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus) Asmenų skaičius 3949 3.2. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus) Asmenų skaičius 2822 3.3. Aukštųjų mokyklų dėstytojai Asmenų skaičius 50 3.4. Savivaldybių administracijų darbuotojai Asmenų skaičius 100 3.5. Įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui) (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus) Asmenų skaičius 800 3.6. Švietimo ir kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai teikiantys specialistai Asmenų skaičius 220 3.7. Ankstyvosios reabilitacijos specialistai Asmenų skaičius 40 4. Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius 4.1. Metodiniai leidiniai 4.1.1. Metodiniai leidiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojams Pavadinimų skaičius 6 Egzempliorių skaičius 37000 4.1.2. Metodiniai leidiniai dėstytojams Pavadinimų skaičius 3 Egzempliorių skaičius 1500 4.1.3. Metodiniai leidiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams Pavadinimų skaičius 1 Egzempliorių skaičius 1000 4.1.4. Metodinės rekomendacijos savivaldybėms Pavadinimų skaičius 1 Egzempliorių skaičius 100 4.1.5. Metodinės rekomendacijos privatiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjams Pavadinimų skaičius 2 Egzempliorių skaičius 1000 4.1.6. Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams) Pavadinimų skaičius 1 Egzempliorių skaičius 1000 5. Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius 5.1. Mokymo priemones gavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų skaičius 5.1.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos Įstaigų skaičius 550 5.1.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose Įstaigų skaičius 150 17. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 17.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas; 17.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 18. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (toliau – Projektas). 19. Pagrindinis Projekto tikslas – didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius. 20. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema: 20.1. Komponento Projekto paraišką struktūrinei paramai gauti rengia, paraišką teikia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC ir ŠAC; 20.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA);  20.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, informaciją apie projekto eigą pareiškėjas teikia PVK. 21. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC ir ŠAC. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133). 23. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1 Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę 1.4. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2. Kryžminis finansavimas Iki 73,4 tūkst. Lt (I etapas) 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas UPC, ŠAC 3.2. Partneris(-iai) Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos 3.3. Remiamos veiklos 1. Tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir vykdymas; 2. Naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių rengimas, išbandymas, sklaida ir diegimas; 3. Metodinės medžiagos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, rengimas ir leidyba; 4. Informacinės medžiagos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrą rengimas ir socialinės reklamos vykdymas; 5. Ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų skatinimas steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes; 6. Ikimokyklinio ugdymo organizavimo įvairovės didinimas; 7. Metodinės pagalbos teikimas; 8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio diegimo sklaida; 9. Portalo www.ikimokyklinis.lt palaikymas ir plėtra; 10. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas ir kompleksinės pagalbos kokybės gerinimas. 3.4. Tikslinės grupės 1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai; 2. Švietimo pagalbos specialistai; 3. Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai; 4. Nevalstybiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai; 5 Mokytojai; 6. Mokiniai; 7. Tėvai; 8. Kompleksinės pagalbos specialistai (švietimo, socialinę paramą ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų specialistai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, savanoriai, vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai); 9. Ankstyvosios reabilitacijos specialistai. 3.5. Projekto vertė Iki 30000,0 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 30000,0 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė 72 mėn. I įgyvendinimo etapas – 36 mėn. II įgyvendinimo etapas – 36 mėn. 3.10. Projekto pradžia 2009 m. 4. Atitikties kriterijai Kriterijai: 1. atrankos kriterijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, dalyvausiančioms naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių išbandyme, bus parengti Projekto įgyvendinimo metu; 2. atrankos kriterijai galimiems tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams bus parengti Projekto įgyvendinimo metu. 5. Administruojanti institucija ESFA 6. Projektų vertinimas Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinamas tobulinant įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Bus modernizuotos viešojo administravimo įstaigos, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto veiklos taip pat darys teigiamą įtaką įgyvendinant šiuos uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. 7.4. Regioninė plėtra Projekto veiklos, skirtos ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui, ypač gyvenančiam kaimo vietovėse, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, užtikrins vienodas ankstyvojo mokymosi starto galimybes, mažins vaikų socialinę atskirtį. Lanksčių ikimokyklinio ugdymo formų diegimas, įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaiką auginantiems tėvams (globėjams) suderinti šeimos ir profesines pareigas, sugrįžti į darbo rinką. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15–555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66–2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. 7.5. Darnus vystymasis Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais, rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas. VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 24. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės: 24.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (vaikai ir jų tėvai (globėjai), kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veikla; 24.2. švietimo specialistai, savivaldybių administracijų darbuotojai, į kurių pareigas įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos vertinimas. 25. Numatomos viešinimo priemonės: 25.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose; 25.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse. 26. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 27 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija) Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“. 3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties – infrastruktūros tobulinimas – vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus kuriama ir diegiama liberali švietimo, apimančio įvairaus gyventojų amžiaus grupes, idėja, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus (ypač kaimo vietovėse). 4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinį „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros Lietuvos kaimo vietovėse situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės: 5.1. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse privalumai: 5.1.1. švietimo reforma, iš dalies sąlygota demografinių pokyčių (gimstamumo mažėjimo) ir kaimo nykimo tendencijų, įgalino naujų mokymo ir ugdymo formų paiešką ir diegimą; 5.1.2. siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, dėl reorganizacijos proceso padarinių neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje jau yra įsteigta universalių daugiafunkcių centrų. Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kelerių metų patirtis leidžia teigti, kad: 5.1.2.1. universalūs daugiafunkciai centrai iš dalies prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan. Tačiau esamas universalių daugiafunkcių centrų tinklas (nepakankamas įstaigų skaičius) neleidžia spręsti problemų platesniu mastu; 5.1.2.2. universalių daugiafunkcių centrų veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą; 5.1.2.3. universalių daugiafunkcių centrų veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą; 5.1.2.4. universalūs daugiafunkciai centrai prisideda prie infrastruktūros panaudojimo problemų sprendimo: nebenaudojamuose pastatuose įrengiant universalius daugiafunkcius centrus bei sutelkiant kitų viešojo intereso paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas; 5.1.2.5. universalūs daugiafunkciai centrai leidžia spręsti uždaromų švietimo įstaigų personalo įdarbinimo klausimus, sukuriant naujus etatus uždaromose mokyklose; 5.1.3. 2007 m. Lietuvos savivaldybių atliktos apklausos duomenimis, savivaldybės turėtų poreikį bent 140 skirtingų lygių ir paslaugų universaliems daugiafunkciams centrams. Atsižvelgiant į tai, kad apklausti švietimo skyriai turi informaciją apie savivaldybės švietimo paslaugų būklę, plėtros galimybes bei gali apytiksliai numatyti švietimo paslaugų poreikių gaires, apklausos duomenys rodo didelį poreikį universalių daugiafunkcių centrų veiklai. 5.2. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse trūkumai: 5.2.1. nesukurta universalių daugiafunkcių centrų veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų universalių daugiafunkcių centrų veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.; 5.2.2. esami universalūs daugiafunkciai centrai tik iš dalies sprendžia nepakankamo švietimo kaime paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, paprastai didžiausią dėmesį skiriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui (vaiko dienos, ugdymo centrai ir pan.). Dėl šios priežasties nepakankamas dėmesys skiriamas kitų amžiaus grupių gyventojų švietimo poreikiams. Švietimo paslaugų susitelkimas ties viena tiksline grupe stabdo švietimo paslaugų kompleksiškumą ir kontekstualumą. Be platesnio tikslinių grupių įtraukimo į universalių daugiafunkcių centrų veiklą šie centrai susidurs su žmogiškųjų išteklių nepakankamumo, paslaugų pasiūlos ribotumo, veiklos nepakankamo efektyvumo, menko plėtros potencialo problemomis. Pastebima ir tai, kad universalių daugiafunkcių centrų steigimui ir (ar) plėtrai opus infrastruktūros, būtinos kokybiškam paslaugų teikimui, trūkumo klausimas. Veikiantys universalūs daugiafunkciai centrai neturi patalpų, tinkamų suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, patalpos nepritaikytos ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti; 5.2.3. per trumpas universalių daugiafunkcių centrų funkcionavimo laikotarpis neleidžia nuodugniai ir išsamiai išanalizuoti jų veiklos efektyvumo, kuriant veikmingą universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir (ar) plėtros metodiką. Per trumpas veiklos laikotarpis taip pat neleidžia identifikuoti problemų bei ištirti jų priežastis, paskleisti tinkamą informaciją vietos savivaldos institucijoms, pradėti brandinti vietos bendruomenę universalaus daugiafunkcio centro sąvokos suvokimui ir pritarimui; 5.2.4. Lietuvoje nėra atliekamos sistemingos konkrečios vietovės skirtingų gyventojų amžiaus grupių švietimo poreikių analizės. Dėl šios priežasties vietos savivaldos institucijos ne visada turi tikslios informacijos apie švietimo paslaugų poreikio organizavimo tikslingumą. Prieš steigiant ir (ar) plėtojant universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų švietimo poreikio analizę, užtikrinant didesnį universalių daugiafunkcių centrų paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą. 5.3. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse galimybės: 5.3.1. švietimo kontekste: vienas efektyvesnių geografinio prieinamumo problemos sprendimo būdas (be mokinių vežiojimo) – kaimo vietovėse uždaromose bendrojo ugdymo įstaigose steigti universalius daugiafunkcius centrus. Universalūs daugiafunkciai centrai teiktų ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Tai ne tik tenkintų gyvybinius bendruomenės (ypač kaimo vietovėse) poreikius, bet ir paleng …