Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2008 m. gegužės 8 d. Nr. X-1529 Vilnius (Žin., 1993, Nr. 2-29, Nr. 3-52, Nr. 4-78; 1994, Nr. 89-1720; 1996, Nr. 100-2256; 1997, Nr. 93-2325, Nr. 98-2477, Nr. 108-2739; 1999, Nr. 19-514, Nr. 33-953; 2000, Nr. 85-2576; 2001, Nr. 21-687, Nr. 39-1334; 2002, Nr. 68-2767; 2003, Nr. 123-5584; 2004, Nr. 55-1891, Nr. 75-2568, Nr. 98-3633, Nr. 116-4332, Nr. 135-4895; 2005, Nr. 143-5174) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. 2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus 1. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. 2. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. 3. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 3 straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis) 1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. 2. Jeigu pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus. 3. Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje. 4. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus. 5. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. 6. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. 7. Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių sprendimų: 1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje išvardytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis nuslėpė. 8. Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti. 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 10. Įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai. 11. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija jos nenagrinėja. 12. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios. 4 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė 1. Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja Lietuvos Respublikos piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami. 5 straipsnis. Lygi rinkimų teisė Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą. 6 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. 7 straipsnis. Slaptas balsavimas Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. 8 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis 1. Prasidėjus Respublikos Prezidento rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Respublikos Prezidento rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą į Respublikos Prezidentus, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų, turint tikslą paveikti piliečių valią dėl konkrečių kandidatų į Respublikos Prezidentus ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir vertina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia internete kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės. 9 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus 1. Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 valandų iki renginio pradžios. 2. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus. 3. Visuomenės informavimo priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų organizavimą ir eigą. 4. Visų visuomenės informavimo priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose rinkimų komisijos organizuojamuose renginiuose, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų organizavimą ir eigą. 10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Antrasis skirsnis RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS 11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas 1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. 2. Savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“. 3. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų. 4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų savivaldybės administracijos direktorius Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus. 5. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas ir balsavimo patalpų adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos. 12 straipsnis. Rinkimų komisijos 1. Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) savivaldybių rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. 2. Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais. 3. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus. 13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas 1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš: 1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras; 2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija; 3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius; 4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybių administracijų direktoriai gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija. 8. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 9. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 14 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai Savivaldybės rinkimų komisija: 1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybėje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas; 2) prižiūri, kaip savivaldybėje įgyvendinamas šis įstatymas; 3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas; 4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai; 5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus; 6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto; 7) surašo rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai; 8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima sprendimus; 9) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu renka, aprašo ir saugo duomenis apie viešai savivaldybės teritorijoje skleidžiamą politinę reklamą ir teikia šiuos duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai; 10) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. 15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas 1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti: 1) kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis; 2) partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis. 3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. 4. Partijos kandidatūrų sąrašus savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų. 5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. 7. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria savivaldybės rinkimų komisijos. 8. Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 9. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, savivaldybių rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių. Partijos kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybių rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų komisijos narys, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šioje dalyje nurodyti 40, 42 ir 45 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai Apylinkės rinkimų komisija: 1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus; 2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose; 4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės; 5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; 6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą; 7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus; 8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. 17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir rinkimų komisijų darbo organizavimas 1. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą. 2. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai: 1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“ 3. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus. 4. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi rinkimų komisija. 5. Vyriausioji rinkimų komisija arba savivaldybės rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. 6. Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis. 7. Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti rinkimų komisijos narių, pirmininko įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi tuos komisijos narius, pirmininką, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį įstatymą jiems pavestus darbus. 8. Rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ir kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos 1. Visos partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka: 1) apylinkių rinkimų komisijų sprendimus – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui 1. Visos partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo. 2. Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius ir, nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, gali pakeisti apylinkės balsų skaičiavimo protokolo įrašus. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas. 4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti savivaldybės ir rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiu savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą. 20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingus duomenis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus. 3. Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo. Apmokėjimo samdomam personalui už darbą rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Savivaldybės ir valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti. 21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas 1. Rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. 2. Rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė. 22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas 1. Savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį. 3. Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams. TREČIASIS SKIRSNIS RINKĖJŲ SĄRAŠAI 23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai 1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas; 2) savivaldybių rinkėjų sąrašai; 3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. 2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. 3. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. 4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas; 2) savivaldybių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas; 3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime. 5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 24 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka 1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai. 2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat rinkimų komisijų teikiama informacija. 3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas: 1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės; 3) Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu. 4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. 25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms. Be to, sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai. 26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to, sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą. 27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais 1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu. 28 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas 1. Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Rinkimų komisijos pirmininko pasirašytus rinkėjo pažymėjimus įteikia rinkimų komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus elektroninėmis ryšio priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali ir pažymėjimą pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Be rinkėjo pažymėjimo (dublikato) balsuoti, išskyrus balsavimą laivuose, negalima. 2. Rinkėjo pažymėjime nurodoma: 1) rinkėjo vardas ir pavardė; 2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena); 3) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas; 4) savivaldybės, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris; 5) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; 6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše; 7) rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kad šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus reikšminga informacija. 3. Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas turi būti nedelsiant išduodamas rinkėjui, kai tik yra nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašomi į pažymėjimą. 29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas 1. Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. 2. Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 58, 61, 62 ir 63 straipsniuose. 3. Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų. 4. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai. 5. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu. 30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo 1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą. 2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo. 3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša savivaldybės komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais. 31 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus 1. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. 32 straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus 1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašus. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. 2. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo iš anksto dienomis ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą. 3. Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jei toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. 33 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba kad jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 34 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų 1. Rinkėjas arba partijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų. 2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis. 3. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami. 4. Apie gautus skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų. KETVIRTASIS SKIRSNIS KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS 35 straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas 1. Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali išsikelti pavieniai asmenys. 2. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus atitinkančios partijos. 3. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja atitinkamai arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 36 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus 1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. 2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. 3. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai: 1) ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (valstybių) pilietis; 2) pateikti kitos valstybės (valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą; 3) Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą; 4) ar jis sutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų duomenis iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų apie jo turimą ar turėtą kitos valstybės (valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 4. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. 5. Jeigu asmuo nesutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytus duomenis ar nepateikia jai šio straipsnio 4 dalyje numatyto pasižadėjimo laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, Vyriausioji rinkimų komisija asmens neregistruoja pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, o jei buvo jį įregistravusi pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus, tokį registravimą panaikina. 6. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, taip pat ar jis įvykdė šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba atsisakyti juos išduoti. Sprendimas atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo skundo gavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 7. Kandidatas į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo gali priimti tik jei Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje dalyvauja kandidatas į Respublikos Prezidentus ir jei iki rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 13 dienų. 37 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas 1. Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas: „Aš, Lietuvos Respublikos pilietis (pilietė), patvirtinu, kad remiu _________________________________________________________________________ (asmens vardas ir pavardė) pareiškimą dalyvauti ________m. ________________ _____d. rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus. Eil. Nr. Asmens pavardė, vardas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris Gimimo data Nuolatinė gyvenamoji vieta Parašas ir data“ 2. Rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas. 3. Visus duomenis rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas asmuo. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio asmens parašu. Šis asmuo turi patikrinti pasirašančio asmens tapatybę, taip pat ar pasirašantis asmuo teisingai įrašė savo duomenis. Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą. 4. Rinkėjų parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims. 38 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas 1. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją. 2. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. 3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du ar daugiau kartų, jo visi parašai neskaičiuojami. Be to, neskaičiuojami parašai ar duomenys, kurie buvo gauti ar įrašyti pažeidžiant šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. 4. Jeigu atmetus neskaičiuotinus parašus pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis privalo skundą išnagrinėti per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. 5. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į Respublikos Prezidentus ir leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą. 6. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų agitacijos kampanija. 7. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti jiems išduotus šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytus rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. 8. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti 30 ir 40 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 9. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, jie negali būti surengti anksčiau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos paskelbimo. 39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniai 1. Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinių. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodoma kandidato vardas ir pavardė) patikėtinio pažymėjimus. 2. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams. 3. Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą, priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai šį sprendimą paskelbia. 40 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai 1. Partijos, iškėlusios asmenis kandidatais į Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus ir jų patikėtiniai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda: 1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečių savivaldybių teritorijose ar rinkimų apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra; 2) savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato į Respublikos Prezidentus teikimu arba partijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, vietos skyriaus prašymu (teikime, prašyme turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas). 2. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda komisijos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui. 3. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iškart raštu pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui. PENKTASIS SKIRSNIS KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS 41 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis 1. Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą. 2. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuo …