LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355 Vilnius (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985) 1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); 3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. 2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. 3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys. 4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). 6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale. 7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. 8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. 9. Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. 10. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis. 11. Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija. 12. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas). 13. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją. 14. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu. 15. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis. 16. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų). 17. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. 18. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. 19. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui. 20. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje. 21. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą. 22. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos. 23. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose. 24. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės. 25. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. 26. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti. 27. Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas. 28. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. 29. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją. 30. Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu. 3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos: 1) autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje; 2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas tuo pat metu išleistu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje; 3) audiovizualinių kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių gamintojo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams; 5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, kurie kūrinį atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio Įstatymo ginamų fonogramų dalis arba naudojamas  transliuojamose programose ar originaliose laidose, kurioms taikoma šio Įstatymo numatyta apsauga; 6) transliuojančiosioms organizacijoms ir kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 2. Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje. 3. Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus. II SKYRIUS AUTORIŲ TEISĖS PIRMASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI 4 straipsnis. Autorių teisių objektai 1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. 2. Autorių teisių objektai: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai. 3. Be to, autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); 2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas; 3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai. 4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė. 5 straipsnis. Autorių teisės nesaugomi objektai Autorių teisių objektais nelaikomi: 1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; 2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai; 3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; 4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; 5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; 6) folkloro kūriniai. ANTRASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI 6 straipsnis. Autorius 1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. 2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. 3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę. 7 straipsnis. Bendraautorystė 1. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių. 2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį. 3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje. 4. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį. 8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius 1. Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. 2. Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 9 straipsnis.         Autorių teisės į kūrinius, sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį. 2. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas 1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. 2. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius 1. Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius. 2. Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. 4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nuomoja audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas, kaip asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė įgyvendinama tik per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. 5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją. 12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. TREČIASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISĖS 13 straipsnis. Autorių teisių atsiradimas Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. 14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės 1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). 2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Autorių turtinės teisės 1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). 2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). 3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. 4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nuomoja fonogramas ar jų kopijas, kaip asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti tas fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė įgyvendinama tik per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. 5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją. 6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.). 7. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams. 16 straipsnis.       Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo 1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje kūrinio originalą ar jo kopijas (arba leido tai padaryti), Lietuvos Respublikoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas. 3. Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose. 17 straipsnis. Teisė į pajamų už perparduotą meno kūrinio ar rankraščio originalą dalį 1. Autorius turi neatšaukiamą teisę į pajamų, gaunamų kiekvieną kartą viešame aukcione ar kitu viešu būdu pardavus meno kūrinio, literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą, dalį, jei parduodama po paties autoriaus atlikto pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo ir kūrinio ar rankraščio originalo perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 500 litų. 2. Meno kūriniai šiame straipsnyje reiškia vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą pajamų dalį – 5 procentus kūrinio ar rankraščio originalo pardavimo kainos autoriams sumoka pardavėjai. Aukcionų ar kitų viešų pardavimų rengėjai turi pateikti autoriams arba jiems atstovaujančioms autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie parduotus kūrinių ar rankraščių originalus, pardavėjus ir kūrinio ar rankraščio pardavimo kainą. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta autoriaus teisė į pajamų už perparduotą meno kūrinio ar rankraščio originalą dalį kitiems asmenims pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka. 18 straipsnis. Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė 1. Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas. 2. Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją. 3. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje. 4. Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 5. Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją. KETVIRTASIS SKIRSNIS TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI 19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. 20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais 1. Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos atgaminant šiuos kūrinius: 1) architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių pavidalu; 2) kompiuterių programas (išskyrus šio Įstatymo 30 ir 31 straipsniuose numatytus atvejus); 3) elektronines duomenų bazes (išskyrus šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytus atvejus). 3. Atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisių perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų (išskyrus laikmenas, skirtas eksportui, profesionalioms reikmėms ir žmonių, turinčių klausos ar regos negalią, reikmėms) didmeninio pardavimo kainos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atlyginimą privalo mokėti asmeniniam atgaminimui skirtų analoginių ir skaitmeninių garso bei audiovizualinių laikmenų gamintojai ir importuotojai, išskyrus tuos atvejus, kai tuščios laikmenos įvežamos išimtinai asmeniniam naudojimui (su keleivio bagažu). 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, taikomos ar netaikomos techninės apsaugos priemonės, nustatytos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo paskirstymo ir mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė, suderinusi su šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems laikmenų gamintojams bei importuotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Atlyginimas neturi būti didesnis kaip 6 procentai tuščios garso ar audiovizualinės laikmenos didmeninės kainos. Atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems teisių subjektams paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos. Ne daugiau kaip 25 procentai šio atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama kūrybinės veiklos programoms. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atlyginimą importuotojai privalo sumokėti į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos  sąskaitą prekių muitinio įforminimo metu iki prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti, jeigu kitaip nenumatyta importuotojo ir šios kolektyvinio administravimo asociacijos sutartyje. 21 straipsnis. Citavimas 1. Leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. 2. Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta. 22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais 1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama: 1) kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; 2) atgaminti nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais teisėtai išleistus kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, skirtu būdu tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia, išskyrus kūrinius, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui; 3) naudoti kūrinius, esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos viešai paskelbiant ar padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. 2. Nustatant, ar kūrinys buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai. 23 straipsnis. Kūrinio atgaminimas reprografijos būdu 1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo atgaminti reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje): 1) išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį, ar trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję; 2) kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos, kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamu naudoti šių įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusį netinkamu naudoti egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais ir jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos atgaminant reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje) visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikos kūrinio natas. 3. Už šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje) autoriai ir leidėjai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą. Jį moka asmenys, teikiantys mokamas reprografinio atgaminimo paslaugas. Atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, taikomos ar netaikomos techninės apsaugos priemonės, nurodytos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo paskirstymo ir mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė. Atlyginimą autoriams ir leidėjams surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija. 24 straipsnis. Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais 1. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo: 1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą; 2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma; 3) informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma; 4) reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminti ir viešai paskelbti tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą; 5) atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti sudaryti tokių kūrinių rinkinius. 25 straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai ar parodijai Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai ar parodijai. 26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu. 27 straipsnis. Kūrinio panaudojimas visuomenės saugumo tikslais Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos. 28 straipsnis. Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimas 1. Leidžiama be autoriaus sutikimo ir be autorinio atlyginimo: 1) atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, išskyrus parodas ir muziejus; 2) pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas. 29 straipsnis. Kūrinio laikinas atgaminimas 1. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo: 1) atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia autorių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota kūriniu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės; 2) daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams. 30 straipsnis.       Kompiuterių programų archyvavimas ir atgaminimas adaptavimo tikslais 1. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad: 1) būtų galima naudotis šia kompiuterių programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą; 2) būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti. 2. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis). 3. Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje. 4. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus. 31 straipsnis. Kompiuterių programos dekompiliavimas 1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu: 1) šiuos veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo; 2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo laisvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims; 3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti. 2. Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją: 1) naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos kompiuterių programos suderinamumui užtikrinti; 2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos programos suderinamumui užtikrinti; 3) naudoti savo išraiška iš esmės panašios kompiuterių programos kūrimui, gaminimui ar rinkodarai arba bet kokiam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui. 3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. 32 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas 1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis. 2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai. 3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. 4. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais. 33 straipsnis. Kūrinio rodymas Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo ir nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos leidžiama viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar kitas to kūrinio autorių teisių subjektas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės ūkinės veiklos dalis. PENKTASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI 34 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas 1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą. 2. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. 35 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai 1. Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties. 2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. 3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos. 4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties. 36 straipsnis.       Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui 1. Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės galioja 25 metus po kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos. 37 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas 1. Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas. 2. Autorių teisių į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), galiojimo terminas skaičiuojamas kiekvienam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos. ŠEŠTASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR LICENCIJŲ SUTEIKIMAS. AUTORINĖS SUTARTYS 38 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas 1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. 2. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis. 3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi. 4. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims. 39 straipsnis. Autorinės sutartys 1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. 2. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju. 3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. 40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos 1. Autorinėje sutartyje dėl turtinių teisių perdavimo ar autorinėje licencinėje sutartyje turi būti šios sąlygos: 1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas; 2) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija); 3) galiojimo teritorija; 4) galiojimo terminas; 5) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai; 6) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė; 7) kitos sutarties sąlygos, kurias šalys laiko esminėmis. 2. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas terminas, kuriam perduodamos turtinės teisės ar suteikiama licencija, bet kuri sutarties šalis gali nutraukti sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik sutartyje nurodytiems kūrinio naudojimo būdams. 4. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio buvo sudaryta sutartis. 41 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis 1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 2. Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. 42 straipsnis. Autorinių sutarčių forma 1. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. 2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos. Jos turi būti pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę. 3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą. 43 straipsnis. Leidybos sutartis 1. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti. 2. Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. 3. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams. 44 straipsnis. Leidybos sutarties forma ir sąlygos 1. Leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu. 2. Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, gali būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių) skaičius ir kitos sąlygos. 45 straipsnis. Leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį 1. Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo: 1) išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją; 2) pateikti autoriui susipažinti parengtą išleisti kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip; 3) pradėti platinti išleistą kūrinį  sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis; 4) užtikrinti, kad kūrinio komercinis platinimas atitiktų įprastą praktiką leidybos srityje; 5) sutartyje nustatytais terminais ir nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti autorinį atlyginimą; 6) grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip; 7) autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais, nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis. 2. Jeigu praėjus vieneriems metams po kūrinio pirmojo leidimo leidžiamas antrasis leidimas arba papildomas tiražas, leidėjas privalo apie tai iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidas. 3. Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius. 46 straipsnis. Autoriaus pareigos pagal leidybos sutartį Pagal leidybos sutartį autorius privalo: 1) įteikti kūrinį leidėjui atgaminti tinkama forma sutartyje nustatytu laiku; 2) pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų teisių; 3) be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, t. y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos. 47 straipsnis. Kūrinio išleidimas knyga 1. Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta: 1) kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas; 2) leidinio apipavidalinimas (formatas, viršelis, iliustracijos ir kita). 2. Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba. 3. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis. 4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas. 48 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo tvarka 1. Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip. 2. Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu. 3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį. 49 straipsnis.       Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka 1. Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. 2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija. 50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas 1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. 2. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. III SKYR …