Lietuvos Respublikos Seimui 2003-04- Nr

Lietuvos Respublikos Seimui 2003-04- Nr Lietuvos Respublikos Seimui                                              2003-04- 30      Nr. 26-3227 Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, kuriai pritarta Vyriausybės 2003 m. balandžio 23 d. posėdyje. PRIDEDAMA: 1.   2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita, 33 lapai. 2.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui”, 1 lapas. 3.   Kompiuterinė laikmena su teikimo, ataskaitos ir nutarimo įrašais. Algirdas Brazauskas DĖL 2002 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2003 m. balandžio 29 d. Nr. 554 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Įgalioti krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių, o jam negalint dalyvauti – krašto apsaugos viceministrą J.Gečą atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytąją ataskaitą Lietuvos Respublikos Seime. Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Brazauskas Krašto apsaugos ministras                                                               Linas Linkevičius 2002 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA Vilnius, 2003 TURINYS ĮVADAS                                                                                                                                            3 I. RIZIKOS VEIKSNIAI NACIONALINIAM SAUGUMUI                                                     4 1. GEOSTRATEGINĖ APLINKA                                                                                           4 2. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS RIZIKOS VEIKSNIAI                                             5 II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS                                            NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI                                                                                        8 1.   ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ VYKDYMAS                                                                                                                                        8 2. SAUGUMO APLINKOS FORMAVIMAS                                                                         10 2.1. Integracija į NATO                                                                                            10 2.2. Integracija į Europos Sąjungą                                                                          10 2.3. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje                                                                                                                         12 2.4. Dvišalis bendradarbiavimas                                                                              13 2.5. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu                  14 3. PATIKIMA GYNYBA                                                                                                          15 3.1. Gynybinių pajėgumų stiprinimas                                                                     15 3.2. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai                                     16 4. KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTRA. PASIRENGIMAS EKSTEMALIOMS SITUACIJOMS                                                                                                                                   17 5. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS STIPRINIMAS                                                        18 5.1. Asmens ir teisėtų visuomenės interesų apsauga                                                             18 5.1.1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga                                                                   18 5.1.2. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė                                                                18 5.1.3. Valstybės sienos apsauga                                                                                20 5.1.4. Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema                                                                                                                               21 5.1.5. Informacijos apsauga                                                                                      21 5.2. Ekonominio saugumo stiprinimas                                                                                 21 5.2.1. Stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas                            21 5.2.2. Valstybės skolos valdymas                                                                              22 5.2.3. Konkurencinga ekonomika                                                                            23 5.2.4. Krašto apsirūpinimas energija ir energijos ištekliais                                    25 5.2.5. Svarbios nacionaliniam saugumui transporto infrastruktūros plėtojimas                                                                                                                                           25 5.3. Socialinis visuomenės saugumas                                                                                    26 5.3.1. Užimtumo politika                                                                                           26 5.3.2. Socialinė apsauga                                                                                            27 5.3.3. Narkomanijos, alkoholizmo, AIDS ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencija ir kontrolė                                                                                                   27 5.4 .Nacionalinį saugumą stiprinanti švietimo ir mokslo politika                                         28 5.4.1. Pilietinis ugdymas                                                                                            28 5.4.2. Žinių visuomenės kūrimas                                                                              29 5.5. Kultūros puoselėjimas                                                                                                     30 5.5.1. Kultūros paveldo apsauga                                                                              30 5.5.2. Tautinių mažumų integracija                                                                         30 5.6. Ekologinis saugumas                                                                                                      30 5.6.1. Aplinkos taršos kontrolė                                                                                 30 5.6.2. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas                                          31 REZIUMĖ                                                                                                                                         33 ĮVADAS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsniu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą (toliau – Ataskaita). Šiuo dokumentu Vyriausybė atsiskaito už savo praėjusių kalendorinių metų nacionalinio saugumo politiką, kurios esmė - apsaugoti nacionalinius interesus ir neleisti rizikos veiksniams ir pavojams virsti grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Vyriausybė nacionalinio saugumo politikoje vadovavosi 2002 m. gegužės 28 d. Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje išdėstytais principais ir prioritetais. Tai: - vidaus stabilumas ir gerovė; - atgrasymas ir patikima gynyba; - euroatlantinė integracija ir stabilumas. Dauguma rizikos veiksnių, kylančių nacionaliniam saugumui geostrateginėje aplinkoje bei valstybės vidiniam saugumui ir stabilumui, palyginti su išdėstytais 2001 metų Ataskaitoje, iš esmės nepakito. Šioje Ataskaitoje įvertinama rizikos veiksnių ir galimų pavojų įtaka nacionaliniam saugumui, įvardijamos jų dinamikos tendencijos, nustatomos labiausiai pažeidžiamos nacionalinio saugumo sritys. Rizikos veiksnių vertinimą, priemonių jiems atremti ar prevenciškai užkirsti kelią pasirinkimą Vyriausybė grindė Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, kad visos valstybės veiklos sritys - nuo diplomatinės, politinės iki socialinių programų ir pilietinių vertybių ugdymo - yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti. Be to, praėjusiais metais buvo parengtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, kurio nuostatos įtvirtina saugumo stiprinimo uždavinius visose valstybės valdymo srityse. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas Vyriausybės veiklos pagal valstybines saugumo stiprinimo programas, veiklos formuojant saugumo aplinką, užtikrinant patikimą šalies gynybą, plėtojant nacionalinę krizių valdymo sistemą, rengiantis ekstremalioms situacijoms, stiprinant vidinį saugumą ir gerovę rezultatams. Taip pat nurodomi išskirtiniai prioritetai nacionaliniam saugumui užtikrinti. Detali veikla atskirose valstybės valdymo srityse pateikiama Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinėse veiklos ataskaitose. I. RIZIKOS VEIKSNIAI NACIONALINIAM SAUGUMUI 1.   GEOSTRATEGINĖ APLINKA Praėjusiais metais Lietuvos geostrateginėje aplinkoje vyko itin reikšmingi teigiami pokyčiai, kuriuos sąlygojo euroatlantinės integracijos procesai. Lietuva kartu su Rytų ir Vidurio Europos šalių grupe buvo pakviesta deryboms dėl stojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (toliau - NATO) ir narystei Europos Sąjungoje (toliau - ES). Šie įvykiai sudarė kaip niekada palankias sąlygas ilgalaikiam Lietuvos saugumo užtikrinimui laisvos ir vieningos Europos kontekste. Viena svarbiausių geostrateginės aplinkos 2002 metais charakteristikų buvo besitęsianti tarptautinės bendrijos kova prieš terorizmą. JAV vadovaujama tarptautinių pajėgų koalicija sėkmingai vykdė karinę kampaniją prieš teroristus Afganistane, tarptautinė bendruomenė pradėjo šalies stabilizacijos ir atstatymo darbus, prie kurių prisideda ir Lietuva. Tarptautinėmis pastangomis teroristų grupės buvo išaiškinamos ir naikinamos kitose šalyse. Kita vertus, pasaulio valstybėse toliau vyko teroro aktai, kurie parodė, jog jokia šalis negali jaustis visiškai saugi sienų nepaisančio terorizmo grėsmės akivaizdoje. Paaštrėjo masinio naikinimo ginklų platinimo problema. Tarptautinė bendrija sutelkė pastangas užkirsti kelią galimybei, kad tokie ginklai pakliūtų į teroristų rankas. Jungtinės Tautos (toliau - JT) atnaujino ginklų inspekcijas Irake, kuris, kaip įtariama, tęsė masinio naikinimo ginklų kūrimo programas ir buvo susijęs su teroristinėmis organizacijomis. Irako bendradarbiavimas su JT inspektoriais buvo vertinamas kaip nepakankamas, o pateiktos informacijos pilnumas ir patikimumas kėlė rimtų abejonių. Praėjusiais metais toliau vyko NATO transformacija: NATO šalių vadovų susitikime Prahoje pagrindinis dėmesys skirtas Aljanso pajėgumams pritaikyti prie naujų saugumo iššūkių ir, atitinkamai, naujų NATO misijų. Atsiliepdamas į aktualius operacinius poreikius, NATO apsisprendė suformuoti modernioms operacijoms reikalingus pajėgumus bei sulėtinti Europos karinį ir techninį atsilikimą nuo JAV. 2002 metais NATO ir Rusijos santykiai įgijo naują institucinį lygmenį: vietoj Nuolatinės jungtinės tarybos buvo įsteigta NATO ir Rusijos taryba. Tais pačiais metais Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas nutarė sutarties dėl kolektyvinio saugumo pagrindu kurti kolektyvinės gynybos organizaciją, kurios oficialiai deklaruojamas tikslas - užkirsti kelią karingo islamo fundamentalizmo ir tarptautinio terorizmo grėsmei, kylančiai Vidurio Azijai, o per ją - Rusijai. Pasaulio ekonomikos bendrasis vidaus produktas (toliau - BVP) 2002 m. augo labai lėtai, daugiausia dėl tebesitęsiančio JAV ekonomikos nuosmukio bei ES ekonomikos sąstingio. Finansinės rinkos taip pat nebuvo stabilios, ženkliai krito JAV dolerio kursas, išaugo palūkanų normos, pablogėjo bendras investicinis klimatas, atsirado daugiau prekybinio protekcionizmo apraiškų. Nors Lietuva yra atviros ekonomikos valstybė, tačiau pasaulinio ūkio nuosmukio metu ji išlaikė spartų ekonomikos augimą. Artimiausia Lietuvos geostrateginė aplinka išliko stabili. Lietuvos kaimynystėje nekilo tiesioginės karinės grėsmės, provokacijų, jėgos demonstravimo ar grasinimų ją panaudoti. Gerėjo Rusijos ir NATO santykiai. Rusijos ir ES bendradarbiavimo procesas padėjo pasiekti susitarimus dėl tranzito į (iš) Kaliningradą per Lietuvą procedūrų. Intensyvėjantis Vakarų valstybių ir Rusijos dialogas saugumo klausimais sukūrė palankų foną stiprinti dvišalius Lietuvos ir šios šalies santykius. Kita vertus, vis dar išlieka kai kurių tarpusavio politinių problemų, pvz., iki šiol Rusija nėra ratifikavusi 1997 m. valstybės sienos sutarties su Lietuva. 2. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS RIZIKOS VEIKSNIAI Aktyviai veikdama dabartinėje geostrateginėje aplinkoje, Lietuva stiprina nacionalinio saugumo sistemą, jos gebėjimą atsispirti tradiciniams ir naujiems iššūkiams. Kartu tai sudaro palankias sąlygas kilti visuomenės gerovei. Ne mažiau svarbus veiksnys, užtikrinantis šalies saugumą, tebėra vidinio saugumo (ekonominio, socialinio, ekologinio ir kt.) rizikos veiksnių prevencija. Ekonominiai rizikos veiksniai. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika toliau augo: realus BVP, palyginti su 2001 m., padidėjo 6,7 proc., visos pramonės parduotos produkcijos apimtis išaugo 3,1 proc., prekių eksportas - 10,6 proc., prekių importas - 11 proc., elektros energijos buvo pagaminta 19 proc. daugiau, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 12,4 procento. Tačiau vis dar aktuali ūkio technologijos ir produkcijos konkurencingumo problema. Aukštas technologijas, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudoja palyginti nedidelė pramonės sektorių dalis. Dar tik kuriama mokslo ir gamybos kooperavimo sistema, galinti užtikrinti inovacijų ir modernių technologijų diegimą įmonėse. Gamintojai vis dar nesugeba įsitvirtinti užsienio rinkose. Tai rodo mažesni eksporto, palyginti su importu, augimo tempai, vis dar neigiamas užsienio prekybos balansas. Atsilikimas nuo ES valstybių informacinių technologijų vartojimo ir kompiuterizacijos srityse („Sic rinkos tyrimai“ ir „Eurostat“ duomenimis, 2002 m. viduryje internetu Lietuvoje naudojosi 21 proc., ES šalyse - 49 proc. gyventojų) taip pat yra rimta kliūtis ne tik kuriant informacinę visuomenę ir žinių ekonomiką, bet ir šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Neišplėtota kaimo socialinė ir gamybinė infrastruktūra, mažėjančios žemės ūkio produkcijos supirkimo ir didėjančios energetinių išteklių kainos, aukštas kaimo gyventojų nedarbo lygis - pakankamų sąlygų kaimo ekonominiam ir socialiniam saugumui kliuvinys. Tarptautinių standartų neatitinkantys transporto infrastruktūros parametrai trukdo tinkamai išnaudoti tranzitinės valstybės privalumus ir integruoti svarbiausias šalies magistrales į transeuropinius transporto tinklus. Pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, alternatyvių energetinių išteklių šaltinių stoka yra rizikinga šalies saugumui. Šiuo metu apie 90 proc. pirminės energijos importuojama iš Rusijos ir tik 9 proc. naftos produktų iš kitų šalių. Priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo didina tai, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis ir nėra galimybių integruotis į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių elektros energetikos sistemas. Tikėtina, kad priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo pavojingumą valstybės saugumui mažins būsima Lietuvos narystė ES bei ekonominės ir politinės pertvarkos procesai kaimyninėse šalyse. Visi fiskalinės rizikos veiksniai yra valdomi ir prognozuojami. Tai rodo bendrojo šalies biudžeto fiskalinio deficito mažėjimas (2001 m. jis sudarė 1,6 proc. BVP, 2002 m. - 1,2 proc. BVP). Prognozuojama, kad 2003 m. bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas padidės (iki 1,5 proc. BVP) dėl pasirengimo narystei ES ir NATO darbų. Laikantis atsargios ir griežtos fiskalinės politikos, tikimasi vidutinės trukmės laikotarpiu palaipsniui struktūriškai subalansuoti biudžetą. Lietuvos bankų sektorius yra labai koncentruotas ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų (investuotojai iš Skandinavijos per dukterinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos). Todėl neatmestina galimybė, kad Šiaurės šalių finansų rinkose iškilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui. Antra vertus, 2002 m. nepavykę mėginimai destabilizuoti bankų sektorių bandant į jį investuoti didžiules neaiškios kilmės lėšas ar platinant gandus apie neva sudėtingą vieno stambiausių bankų finansinę padėtį liudija, kad bankų priežiūros sistema yra pakankamai efektyvi, o grėsmių bankų sektoriuje tikimybė nedidelė. Tačiau, įvertinant finansų rinkos dinamiškumą, turės būti nuolat tobulinamas rizikos valdymo procesas bei bankų veiklos reguliavimas. Socialiniai rizikos veiksniai. Ekonomikos augimas lėmė teigiamus gyventojų užimtumo poslinkius. Nedarbas sumažėjo nuo 12,9 proc. 2002 m. pradžioje iki 10,9 proc. 2002 m. pabaigoje, t. y., 2 procentus. Tačiau pakankamai aukštas (11,3 proc.) vidutinis metinis nedarbo lygis sąlygoja socialinio saugumo problemas. Vidutinis metinis jaunimo nedarbas išliko didžiausias iš visų bedarbių grupių (14,9 proc., nors per metus sumažėjo 5,3 proc.). Tai rodo, kad labiausiai darbo rinkoje yra pažeidžiami jauni žmonės, ypač tie, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ar patirties. Teritorinė nedarbo diferenciacija sumažėjo, tačiau didesnis nedarbas toliau vyrauja savivaldybėse, kuriose vienpusiškai išvystyta infrastruktūra, žemesnis gyventojų mobilumas bei kaimo vietovėse. Jose kur kas daugiau ir skurdo. Praėjusiais metais 16,6 proc. gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės už santykinę skurdo ribą, kuri 2002 m. buvo lygi 265,77 Lt. Lietuvos kaime skurde gyvena daugiau nei ketvirtadalis žmonių. Tačiau ir miestuose visuomenės diferenciacija pagal pajamas gana didelė. Netolygi regionų ir socialinė raida apskritai kelia grėsmę, kadangi gali toliau didėti užimtumo ir socialinės diferenciacijos problemos. Nepakankamas aukštojo mokslo prieinamumas jaunimui iš nepasiturinčių šeimų bei kaimo didina jų socialinę atskirtį, skatina gyvenimo lygio skirtumus tarp atskirų regionų. Kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukį sąlygoja žmonių, kuriems būdingas socialinės rizikos faktorius (pvz., prieglobstį gavę ir prieglobsčio prašantys užsieniečiai, asmenys, grįžę iš kardomojo kalinimo vietų), integravimo į visuomenę problemos. Svarbi užduotis Lietuvai – sukurti žiniomis ir dalykine kompetencija savo veiklą grindžiančią visuomenę, kurios nariai gali sėkmingai pritaikyti savo kvalifikaciją darbo rinkoje, efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis įvairiose veiklos srityse. Šiuo metu aukštojo išsimokslinimo struktūra ir turinys nepakankamai pritaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Specialistų su aukštuoju išsimokslinimu konkurencingumą darbo rinkoje mažina nepakankamas jų praktinis parengimas ir studijų kokybės trūkumai, prastos socialinės studijų sąlygos. Didėja aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija iš Lietuvos, silpninanti šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją. Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo (2002 m. –3,2) natūralaus gyventojų prieaugio, visuomenės senėjimo, didėjančios migracijos iš Lietuvos, pakankamai aukšto (išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklį, kuris Lietuvoje yra vienas žemiausių iš šalių kandidačių į ES), palyginti su kitomis Europos šalimis, gyventojų mirtingumo. Šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė artima Europos šalių vidurkiui, tačiau trumpesnė nei ES šalyse. Demografinės šalies problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikio augimui. Teigiami visuomenės sveikatos būklės pokyčiai nežymūs. Daugumą sveikatos problemų lemia socialinės sąlygos, kenksmingi aplinkos veiksniai, nepakankama ligų profilaktika. Toliau didėja mirtingumas dėl lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, piktybinių navikų), išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, žmogžudysčių), o dėl savižudybių – tebėra didžiausias Europoje (Lietuvoje 2002 m. užregistruoti 44,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų, ES šalių vidurkis – 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Per pastaruosius penkerius metus oficialiai užregistruotų sergančiųjų narkomanija asmenų skaičius išaugo 1,5 karto, auga su narkomanija susijusių infekcinių ligų skaičius. Padaugėjo jaunų žmonių, vartojančių narkotikus: 2002 metais iš oficialiai užregistruotų 4405 narkomanų 11,6 proc. (2001 m. - 11,3) sudarė asmenys nuo 15 iki 19 metų. Plečiasi nusikalstamas narkotikų verslas (dėl narkotinių medžiagų kontrabandos muitinė 2002 m. iškėlė du kartus daugiau baudžiamųjų bylų nei 2001 m.). Vis daugiau piktnaudžiaujama alkoholiu. Nors pastaruosius penkerius metus priklausomybių alkoholiui skaičius mažėjo, tačiau išaugo sergamumas alkoholine psichoze (2002 m. užregistruotas 61 atvejis 100 tūkst. gyventojų, 2001 m. - 55,9 atvejai). Šios neigiamos tendencijos rodo, kad narkomanijos, kitų žalingų įpročių plitimas pavojingas visuomenės sveikatai ir intelektiniam potencialui, stabdo socialinę plėtrą ir todėl kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui. ŽIV infekcijos protrūkis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje aiškiai paliudijo, kad AIDS ir su juo susijusios narkomanijos plitimo prevencija nepakankamai efektyvi. Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 751 ŽIV infekcijos nešiotojas (70 proc. - laisvės atėmimo ir įkalinimo įstaigose), 58 iš jų serga AIDS. Neigiami socialinės ekonominės raidos reiškiniai menkina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valstybės institucijomis, jų gebėjimais užtikrinti sąlygas žmonių saugumui ir gerovei. Mūsų jaunosios kartos pilietinis aktyvumas, palyginti su kitų Europos šalių jaunimo, gan žemas. Stiprėjantis pasaulio kultūrų ir kalbų spaudimas globalizacijos sąlygomis kelia tam tikrus iššūkius: kultūros savitumo, jos puoselėjimo, nacionalinės bei pasaulio kultūrų visavertės sąveikos. Galimas nepakankamai apsaugoto kultūros paveldo nykimas gresia nacionalinės kultūros vertybių praradimu bei su jomis susijusios kultūros istorijos užmarštimi. Silpsta etninė kultūra. Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Oficialiosios statistikos duomenimis, bendras nusikaltimų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8,4 proc., mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, vagysčių, chuliganizmo, netikrų pinigų gaminimo, laikymo ar paleidimo apyvarton atvejų. Tačiau išaugo tyčinių sunkių ir apysunkių kūno sužalojimų, plėšimų bei sukčiavimo atvejų skaičius. Prognozuojama, kad šalyje gali daugėti gerai suplanuotų, duodančių didelį pelną nusikaltimų, pavyzdžiui, „žaibiškų“ vagysčių, inkasatorių, bankų filialų užpuolimų, įkaitų grobimų. Didžiausia grėsmė asmens ir visuomenės saugumui ir toliau tebėra organizuotas nusikalstamumas, ypač susijęs su neteisėta narkotikų apyvarta, pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis. Pavojų kelia šešėlinių finansinių grupuočių veikla, kuri pastaruoju metu įgavo tam tikrų tarptautinio organizuoto ekonominio nusikalstamumo požymių. Kontrabanda kelia pavojų nacionaliniam saugumui šiais aspektais: ji yra vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo grupuočių pajamų šaltinių (muitinės iškeltose baudžiamosiose bylose nusikaltimų dalyko vertė – 26 mln. Lt), kontrabanda daro žalą saugios valstybės įvaizdžiui, vidaus rinkai (pigiai parduodant kontrabandines prekes, žlugdomas legalus verslas) ir valstybės biudžetui (nesumokami privalomi mokesčiai). Daugiausia kontrabandos būdu gabenamos plataus vartojimo prekės, tabako gaminiai, narkotinės medžiagos ir grynieji pinigai. Tikėtina, kad išvardytų prekių kontrabanda bei jos srautai išliks nepakitę ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Lietuvoje pakankamai aukštas korupcijos lygis. Per 2002 m. išaiškinti 354 nusikaltimai valstybės tarnybai t. y. 56 proc. daugiau nei 2001 metais Ypač daug praėjusiais metais atskleista tarnybinio suklastojimo atvejų (210 nusikaltimų). Daugiausiai administracinės korupcijos apraiškų pastebima viešojo administravimo, muitų ir mokesčių, viešųjų pirkimų, privatizavimo srityse, teisėsaugos ir teisingumo institucijų, savivaldos veikloje. Per pastaruosius metus pasikeitė nelegalios migracijos kryptys. Nelegalių migrantų kilmės bei tikslo šalys liko tos pačios, tačiau Lietuva, kaip tranzito šalis, tapo ne tokia patraukli tiek migrantams, tiek jų vedliams. Vis dėlto nelegali migracija gali tapti destabilizuojančiu nacionalinį saugumą veiksniu, ypač dėl didelio nelegalių migrantų skaičiaus kaimyninėje Baltarusijoje. Tai pat Lietuva vis dažniau tampa NVS valstybių piliečių, ypač Rusijos Federacijos čečėnų tautybės asmenų, migracijos taikiniu. Didėjantis prieglobsčio prašančių asmenų srautas kartu daro aktualias tautinės santarvės ir šių asmenų integravimo į visuomenę problemas. Vis dar nepakankamai užtikrinama informacinių technologijų sauga, nesistemingai taikomos jų saugos priemonės valstybės informacinėse sistemose trukdo užtikrinti saugų informacijos vartojimą bei garantuoti asmens teisę į privačių duomenų apsaugą. Ekologiniai rizikos veiksniai. Potencialus radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš Ignalinos atominės elektrinės ar jų patekimas į aplinką tvarkant panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas ir toliau kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Šalies ekologinei situacijai neigiamos įtakos turi aplinkos oro, vandenų tarša, pramoninės bei gamtinės stichinės nelaimės. 2002 m. užfiksuotos 35 ypatingos ekologinės situacijos, ypač didelę žalą aplinkai padarė gaisras Trakų rajono Žaizdrių kaime, kai UAB „Egapris“ teritorijoje sudegė 4120 t senų padangų. Sausros laikotarpiu kilo 4 kartus daugiau nei įprasta gaisrų, nuniokojusių 549,1 ha durpynų bei miškų. Prie ekologinių rizikos veiksnių prisideda iki šiol neišspręsta pasenusių pesticidų (apie 2 tūkst. t), įvairių pramonės atliekų nukenksminimo problema. Buitinių atliekų sąvartynai neatitinka ES aplinkosauginių reikalavimų, juose nėra surenkamos ir valomos išsiskiriančios pavojingos medžiagos. Paviršinių vandens telkinių tarša yra dar viena problema. Pagal ES aplinkosaugos reikalavimus valoma tik 14 proc. miestų nuotekų, ypač blogai nuotekos tvarkomos kaime. Rūpestį kelia tai, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų vartoja blogos kokybės geriamąjį vandenį. Nemažą įtaką geriamojo vandens kokybei turi pasenusi vandens tiekimo įranga, intensyvios žemdirbystės teritorijose užterštas negiliai slūgsantis gruntinis vanduo. Šalies mastu nėra iki galo išspręsti ekologinių avarijų valdymo bei jas likviduojančių institucijų parengties šiam darbui klausimai. ***** Per paskutinius metus bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė pagerėjo. Tai lėmė tiek artimiausioje geostrateginėje aplinkoje vyravusios palankios tendencijos, tiek valstybės vidaus stabilumas ir gerovės kilimas. Kita vertus, tebėra nemažai nepalankių šalies vidinio saugumo užtikrinimo veiksnių, kuriuos įveikti Vyriausybė siekė vykdydama nacionalinį saugumą stiprinančią vidaus ir užsienio politiką. II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI Lietuvos Respublikos Vyriausybė, stiprindama nacionalinį saugumą visose valstybės valdymo srityse, vykdė ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, formavo saugumo aplinką, kūrė nacionalinę krizių valdymo sistemą, stiprino vidinį saugumą ir stabilumą. Taip pat nacionalinio saugumo užtikrinimo siekė kitais Nacionalinio saugumo strategijoje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 - 2004 metų programoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 - 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytais būdais. 1.ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ VYKDYMAS Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos - viena iš nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių. Būsima narystė NATO keičia Lietuvos gynybos poreikius ir kariuomenės plėtros prioritetus, todėl ilgalaikiai kariuomenės planai peržiūrimi ir tikslinami. Praėjusiais metais buvo rengiama Lietuvos karinė strategija, nustatanti karinės gynybos principus ir kariuomenės plėtojimo kryptis. Remiantis šios strategijos nuostatomis, pradėtos rengti Gynybos pajėgų planavimo prielaidos, kurios pateiks ilgalaikį karinių pajėgų plėtojimo planą. Atsižvelgiant į pakitusią saugumo aplinką, buvo tobulinama Piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui programos koncepcija. 2002 metais pradėtos įgyvendinti Mobilizacijos, Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos. Buvo įgyvendintos pagrindinės planuotos Mobilizacijos programos priemonės teisės aktų bazei tobulinti, pasirengti atlikti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas mobilizacijos ir karo metu bei kaupti mobilizacinio rezervo materialinius išteklius. Įvykdyta dauguma Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų 2002 metams priemonių. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas ES reikalavimams dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinti ir teisės aktams suderinti su Šengeno acquis. Per 2002 m. įgyvendinta 63 proc. suplanuotų Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių, ribojančių prielaidas atsirasti politinei ir administracinei korupcijai, ugdančių antikorupcinę pilietinės visuomenės kultūrą. Taip pat parengti Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymų, Valstybės tarnautojo etikos kodekso ir kitų teisės aktų projektai. Praėjusiais metais užbaigta apie 80 proc. planuotų Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos priemonių. Vienos iš svarbesnių - civilinės saugos reikalavimai, gyventojų perspėjimo ir informavimo ekstremalių situacijų atvejais sistemos rekonstrukcijos projektas, papildytas civilinės saugos priemonėmis valstybės rezervas, mobilizaciniu pagrindu sudarytos 2 gelbėjimo rinktinės. Įgyvendinama Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programa. Praėjusiais metais buvo tobulinama teisinė bazė, vykdomos techninės bei organizacinės priemonės saugai stiprinti. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės fizinės saugos nuostatais buvo įtvirtinta nauja elektrinės fizinės saugos struktūra, branduolinio objekto saugos reikalavimai bei Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau - TATENA) Tarptautinės fizinės saugos įvertinimo tarnybos ekspertų misijos rekomendacijos dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – VĮ Ignalinos AE) fizinės saugos. Lygiagrečiai vykdomos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos priemonių plano socialinės ekonominės ir techninės aplinkosaugos dalys. Iš pagrindinių įgyvendintų priemonių paminėtinos šios: jėgainės darbuotojų bei regiono gyventojų profesinis konsultavimas, mokymas, elektrinės techninio eksploatavimo nutraukimą ir jos restruktūrizavimą bei radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų parengimas. Priemonėms skirta lėšų iš VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo. 2002 m. buvo pasirašyta antroji dotacijų sutartis su Europos rekonstrukcijų ir plėtros banku dėl atskirų plano priemonių finansavimo. Įvykdytos visos Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos priemonės, valstybės rezervo materialinių išteklių kaupimo užduotys bei sutartiniai įsipareigojimai su valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais. Geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transportą programa įgyvendinama kaip bendro Rytų ir Centrinės Europos valstybių transporto infrastruktūros tinklo (Transport Infrastructure Needs Assessment - TINA) integravimo į transeuropinius tinklus dalis. Praėjusiais metais buvo tiriamos techninės ir finansinės galimybės nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Lenkijos pasienio iki Kauno ir čia įsteigti multimodulinį krovinių paskirstymo centrą. Įvykdyta daugelis 2002 m. numatytų Programos prieš terorizmą priemonių. Institucijoms, atsakingoms už šios programos įgyvendinimą, buvo pasiūlyta peržiūrėti kai kurių priemonių įvykdymo formas ir terminus. Vyriausybė 2002 m. pateikė Seimui patobulintą Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos projektą. Jame nustatyti pagrindiniai nusikaltimų prevencijos ir kontrolės principai, svarbiausios valstybės politikos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje nuostatos, prioritetinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės kryptys bei uždaviniai. Atsižvelgiant į naujus diplomatinių atstovybių saugumo užtikrinimo poreikius, tobulinamas Diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo programos projektas. 2. SAUGUMO APLINKOS FORMAVIMAS 2.1. Integracija į NATO Kryptinga ir tęstinė Vyriausybės veikla užtikrino Lietuvai NATO Viršūnių kvietimą pradėti derybas dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Pagal Aljanso nustatytas plėtros procedūras Vyriausybė turi prisiimti politinius įsipareigojimus dėl tolesnės demokratinių, ekonominių, teisinių, gynybos reformų tąsos tiek derybų dėl narystės laikotarpiu, tiek ir tapus visateise NATO nare. NATO plėtros klausimo svarbą Aljanso politinėje darbotvarkėje padėjo išlaikyti ir „Vilniaus grupės “, vienijančios visas šalis NATO kandidates, solidarumas bei tarpusavio parama. 2002 metais „Vilniaus grupė“ įgijo parlamentinę dimensiją, kuri bus ypač svarbi, kai NATO šalių parlamentai pradės ratifikuoti Prahoje pakviestų septynių Vilniaus dešimtuko valstybių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus. Kaip ir kiekvienais metais, atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa (2002 – 2003 m.), apimanti politinę, ekonominę, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinę dalis. NATO teigiamai įvertino Programos vykdymą, pasiekimus ir pažangą visose minėtose srityse ir pripažino, kad nė vienoje iš jų Lietuvai nėra kliūčių vykdyti iš Vašingtono sutarties išplaukiančius įsipareigojimus. Labai gerai įvertinta įslaptintos informacijos apsauga. Institucijų, užtikrinančių įslaptintos informacijos apsaugos sistemos funkcionavimą, veikla, šios sistemos reformos, įslaptintos informacijos apsaugos procedūros pripažintos atitinkančiomis NATO standartus. Vyko koordinuota veikla, išsamiai ir objektyviai informuojant visuomenę apie Lietuvos integraciją į NATO. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ atliktų apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos narystę Aljanse palaikančiųjų skaičius nuo 64,6 proc. (2001 m. gruodis) išaugo iki 75,6 proc. (2002 m. gruodis). Aktyviai dalyvaudama Euroatlantinės Partnerystės tarybos (Euro-Atlantic Partnership Council - EAPC) veikloje, NATO ir koalicijų, kurių pagrindą sudaro Aljanso nariai, vykdomose tarptautinėse taikos operacijose, įgyvendindama Narystės veiksmų planą (Membership Action Plan - MAP) pagal visas jo sritis, tęsdama konstruktyvią bendradarbiavimo politiką Baltijos regione, Lietuva formavo politinę darbotvarkę būsimam savo vaidmeniui ir vietai Aljanse apibrėžti, kurios pagrindiniai elementai yra : - Europos strateginio transatlantinio ryšio su JAV stiprinimas; - NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos efektyvumo išsaugojimas; - būsimos narystės panaudojimas geros kaimynystės ir bendradarbiavimo santykiams su Baltijos regiono valstybėmis stiprinti, ligšiolinio dvišalio ir regioninio įdirbio panaudojimas Aljanso partnerystei su Rusija stiprinti; - dalijimasis Lietuvos transatlantinės integracijos ir pasiruošimo narystei patirtimi su suinteresuotais partneriais tiek dvišaliu pagrindu, tiek panaudojant Vilniaus proceso mechanizmus; - konstruktyvus įnašas į Aljanso adaptacijos procesą. 2.2. Integracija į Europos Sąjungą 2002 metais Vyriausybė įvykdė užsibrėžtą tikslą baigti derybas su ES kartu su pirmąją šalių kandidačių grupe. Tai lėmė stabilus ir nuolatinis politinis konsensusas, nuoseklus pasirengimo narystei darbų vykdymas, pagrįstas derybų grafiko ir prioritetų nustatymas bei nuolat didėjanti visuomenės parama. Stojimo į ES derybose teko spręsti ir dvi specifines bei labai sudėtingas – VĮ Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado tranzito problemas. Tačiau Vyriausybė pasiekė gerų rezultatų, kurie sudaro tinkamą pagrindą sėkmingai narystei Europos Sąjungoje. Skaičiuojant pagal duomenis vienam gyventojui, ateinančius trejus metus Lietuva gaus didžiausią iš visų valstybių kandidačių ES paramą (2967 Lt) ir mokės vieną mažiausių įnašų į ES biudžetą (508 Lt). Žemės ūkiui didelę finansinę paramą 2004 - 2006 m. sudarys ES tiesioginės išmokos (152,1 mln. eurų) ir kaimo plėtros priemonės (434,2 mln. eurų). Išsiderėtas reikalingas papildomas finansavimas VĮ Ignalinos AE uždarymo reikmėms, be to, ES specialiajame protokole įsipareigojo skirti papildomą ilgalaikį finansavimą po 2006-ųjų metų. Lietuvai suteiktos garantijos kuo greičiau prisijungti prie Šengeno sutarties – tai susiję su Kaliningrado tranzito klausimu. Taip pat sutarta, kad ES finansuos papildomas Lietuvos išlaidas, susijusias su būsimos tranzito tvarkos į Kaliningradą įgyvendinimu. Iš viso per dvejus derybų su ES metus suderėta dėl 22 pereinamųjų laikotarpių ir 3 išimčių, kas palengvins Lietuvos įmonių įėjimą į ES bendrąją rinką, jų prisitaikymą prie ES reikalavimų bei padės išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu. Integracija į ES buvo neatsiejama šalies vidaus reformų dalis. Geriausiai jų rezultatus atspindi 2002 m. spalio 9 d. paskelbtas Europos Komisijos reguliarusis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES (toliau – Pažangos ataskaita). Pažangos ataskaitoje Europos Komisija pripažino, kad Lietuva sugebės prisiimti narystės įsipareigojimus iki 2004 m. ir įvardijo svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti iki šios datos: stiprinti administracinius ir teisinius gebėjimus, gerinti finansų valdymą, padėtį darbo rinkoje, supaprastinti procedūras su verslu susijusiose srityse. Lietuva pasiekė labai geros pažangos mokesčių, regioninės politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Tam tikros pažangos pasiekta laisvės teikti paslaugas, žuvininkystės, ekonominės ir pinigų sąjungos, socialinės politikos ir užimtumo, švietimo ir mokymo, kultūros politikos, finansų kontrolės, finansinių ir biudžeto nuostatų skyriuose. Pažymėtas pakankamas ir daugiau ar mažiau tolygus ES reikalavimų perkėlimo lygis įvairiose viešosios politikos srityse. Europos Komisijos teigimu, Lietuva išliko stabili demokratinė veiksmingos rinkos ekonomikos valstybė ir tęsdama dabartines reformas turėtų sugebėti pasipriešinti konkurenciniam ES rinkos spaudimui. Lietuvos vykdoma politika visiškai atitiko ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (toliau - BUSP) acquis. 2002 metais Lietuva aktyviai dalyvavo politiniame dialoge, palaikydama ES iniciatyvas ir pozicijas BUSP klausimais, pabrėždama suinteresuotumą prisidėti prie ES naujųjų kaimynių iniciatyvos („platesnės Europos“ koncepcijos) formavimo bei įnešdama savo indėlį į ES pirmąją civilinę krizių valdymo operaciją (policijos misiją) Bosnijoje ir Hercegovinoje (į šią misiją buvo atrinkti du Lietuvos policininkai). Bendradarbiaujant su ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, 2002 m. PHARE programos pagalba buvo statomos pasienio užkardos, demarkuojama Lietuvos rytinė siena su Baltarusija. Toliau plėtojama Nacionalinė Šengeno informacinė sistema, stiprinami kovos su korupcija ir nelegalia narkotikų apyvarta pajėgumai. Praėjusiais metais taip pat pradėti įgyvendinti du projektai, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos teismų gebėjimus, kovą su organizuotu nusikalstamumu. Lietuvos policijoje įsteigti ir pradėjo funkcionuoti Europolo ir SIRENE nacionaliniai padaliniai. Siekiant kuo anksčiau įsijungti į Šengeno erdvę, 2002 m. pradėtas vykdyti Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas. ES ir Rusijai pasiektus kompromisą dėl vizų politikos ir Šengeno acquis taikymo Kaliningrado srities atžvilgiu, deramasi su Rusija ir konsultuojamasi su Europos Komisija, kaip praktiškai įgyvendinti minėtą susitarimą siekiant pagrindinio Šengeno sutarties tikslo - efektyvios ES sienų kontrolės. Praėjusiais metais labai išaugo visuomenės parama Lietuvos narystei ES: teigiančių, kad balsuotų „už“, jeigu būtų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, vidurkis pakilo nuo 48 proc. iki 54,4 proc. Pagal „Vilmorus“ duomenis, manančių, kad yra pakankamai informacijos apie eurointegraciją skaičius nuo 39, 9 proc. (2001 m. vasario mėn.) išaugo iki 51,7proc. (2002 m. gruodžio mėn.). Artimiausio laikotarpio prioritetu, užtikrinant nacionalinį saugumą, taps pakankamai greitos ekonominės plėtros (ES pramoniniam branduoliui priklausančių šalių ekonominio pasivijimo) ir Lietuvos sugebėjimo veikti ES sprendimų priėmimo sistemoje užtikrinimas. 2.3. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje Kaip ir ankstesniais metais, Lietuva aktyviai veikė tarptautinėse organizacijose, prisidėdama prie tarptautinės bendrijos pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir saugumą, plėtodama ekonominę diplomatiją. Dalyvaudama JT veikloje, Lietuva 2002 m. prisidėjo prie taikos ir stabilumo stiprinimo Kosovo provincijoje (JT misijoje dalyvavo 9 Lietuvos policininkai), Afganistane bei siekė įgyvendinti savo kaip pasaulio valstybių bendrijos narės įsipareigojimus. 2002 metais Lietuva prisijungė prie JT Nuolatinės parengties pajėgų greitojo reagavimo brigados (Multinational Stand-by High Readiness Brigade for UN operations - SHIRBRIG), vieno iš veiksmingiausių JT karinių įrankių tarptautinėms taikos palaikymo ir humanitarinėms operacijoms vykdyti. Lietuva išliko aktyvi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau - ESBO) tarptautinių ginkluotės kontrolės, neplatinimo bei nusiginklavimo forumų dalyvė, tęsė prisijungimo prie daugiašalių ginklų kontrolės instrumentų procesą. 2002 metais ji pateikė paraišką prisijungti prie Atviros oro erdvės sutarties, kuri kartu su ESBO 1999 m. Vienos dokumentu ir Įprastinių pajėgų Europoje sutartimi sudaro daugiašalių ginkluotės kontrolės ir pasitikėjimo priemonių pagrindą. Būdama Otavos konvencijos dėl sausumos minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir transportavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo signatarė, Lietuva rėmė jos nuostatas: praėjusiais metais pirmoji Baltijos regione savanoriškai pateikė informaciją pagal šios Konvencijos 7 straipsnį. Kaip ir ankstesniais metais, įgyvendinamos daugiašalės pasitikėjimą ir saugumą stiprinančios priemonės (Confidence and Security Building Measures - CSBMs) pagal ESBO 1999 m. Vienos Dokumentą, taip pat dvišalės papildomos priemonės su Rusija, Baltarusija, Suomija ir Švedija. Dalyvaudama Europos Tarybos (toliau - ET) veikloje, o ypač pirmininkaudama ET Ministrų Komitetui, Lietuva stiprino šalies bei visos Europos vidinį ir išorinį saugumą. Kartu su tarptautine bendruomene siekta įtvirtinti demokratines vertybes, teisinę valstybę bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Būtent Lietuvos pirmininkavimo metu išvažiuojamojoje ET Ministrų komiteto sesijoje Vilniuje buvo pasirašytas Europos žmogaus teisių konvencijos 13 protokolas dėl mirties bausmės panaikinimo. Lietuvai pavyko įgyvendinti ir kitus pirmininkavimo ET prioritetus – buvo akcentuota regioninio bendradarbiavimo įtakos demokratiniam stabilumui svarba, plėtojamas ET ir kitų tarptautinių organizacijų (ESBO, JT, ES) bendradarbiavimas, didinamas ET dalyvių skaičius. Dalyvauti Pasaulio prekybos organizacijos (toliau - PPO) veikloje saugumo aspektu svarbu dėl to, kad skatina investicijų pritraukimą, sudaro palankias sąlygas eksportui bei suteikia apsaugą Lietuvos prekėms ir paslaugoms PPO šalių rinkose. Lietuvos prekių konkurencingumas ginamas ne tik tose šalyse, su kuriomis Lietuva turi dvišalius susitarimus, bet ir tose PPO šalyse, su kuriomis tokių susitarimų Lietuva neturi. Įsipareigojimų PPO įgyvendinimas turėjo įtakos prekybai liberalizuoti, o tai sudaro labai palankias sąlygas Lietuvai didinti tiek importo, tiek eksporto apimtis, suteikia Lietuvos prekybos režimui vidinio stabilumo ir patikimumo prekybos partnerių bei investuotojų akyse. Narystė PPO leido derėtis dėl palankesnių eksporto sąlygų, paslaugų rinkos atvėrimo, stabilaus prekybos režimo užtikrinimo su stojančia į PPO Rusija bei  narystės PPO siekiančia Ukraina. Vyriausybė 2002 m. rugsėjį oficialiai kreipėsi į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) generalinį sekretorių su prašymu, kuriame buvo išdėstyta šalies pasirengimas ir siekiai tapti EBPO nare. Pagrindinis narystės tikslas - siekti ilgalaikio valstybės ekonominio augimo, užtikrinant ekonominį saugumą ir politinį stabilumą. Pradėta paramos kampanija, siekiant narystės EBPO, taip pat pademonstruoti, jog Lietuva yra pasirengusi svarstyti globaliosios ekonomikos klausimus bei prisidėti prie modernios pasaulinės bendruomenės kūrimo. Rodydama pasirengimą narystei ir tikėdamasi realios bendradarbiavimo su EBPO naudos, Lietuva ė rėmėsi EBPO šalių narių taikoma praktika kuriant skaidrią ir modernią aplinką šalies verslui. 2002 m. ji tapo EBPO Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių komiteto stebėtoja, prisijungė prie EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių, aktyviai bendradarbiavo pagal Baltijos antikorupcijos programą. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus dėl branduolinės energetikos saugumo užtikrinimo, Lietuva toliau bendradarbiavo su TATENA. Pagal TATENA organizuojamus ir finansuojamus projektus Lietuva gavo branduolinei saugai užtikrinti reikalingą įrangą. Techninė TATENA parama nacionalinio saugumo aspektu ypač naudinga rengiantis saugiai uždaryti VĮ Ignalinos AE. 2.4. Dvišalis bendradarbiavimas Kaip ir ankstesniais metais, Lietuva plėtojo bendradarbiavimą su svarbiausiomis partnerėmis Šiaurės Amerikoje ir Europoje saugumo ir gynybos srityje. JAV liko viena didžiausių Lietuvos rėmėjų. Ypač svari buvo JAV politinė parama suformuojant reikalingą NATO narių konsensusą dėl Lietuvos pakvietimo įsijungti į Aljansą. Reikšmingiausias dviejų šalių strateginės partnerystės įvykis buvo istorinis JAV Prezidento Dž. Bušo 2002 m. lapkričio 23 d. vizitas Vilniuje, kurio metu jis pareiškė nedviprasmišką JAV įsipareigojimą dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo. 2002 metais pasirašytas JAV ir Lietuvos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo. Tai pademonstravo Lietuvos pasiryžimą ne tik vidaus priemonėmis, bet ir tarptautinės teisės priemonėmis stabdyti branduolinio, biologinio ir cheminio ginklų bei su jais susijusių medžiagų plitimą pasaulyje. Kaip ir ankstesniais metais, JAV tęsė finansinę paramą krašto apsaugos sistemai per Užsienio valstybių karinio finansavimo programą (Foreign Military Financing - FMF), Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (International Military Education and Training - IMET). Strateginė Lietuvos partnerė Lenkija prisidėjo prie Lietuvos pasiruošimo narystei NATO, jos pakvietimo į Aljansą, rėmė „Vilniaus grupės“ veiklą. Lietuva, atsakydama į Lenkijos paramą, palaikė Lenkijos Prezidento A. Kvasnievskio iniciatyvą tęsti regioninį bendradarbiavimą po ES bei NATO plėtros. Regiono saugumui ir ekonominei plėtrai svarbus tiek dvišalis, tiek daugiašalis bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis, taip pat su Latvija ir Estija. Baltijos jūrų valstybių taryba (toliau - BJVT) tęsė konstruktyvias diskusijas dėl infrastruktūros projektų - Via Baltica, Via Hanseatica ir Rail Baltica - įgyvendinimo. Lietuvos iniciatyva transporto infrastruktūros regione, tarp jų ir tarptautinių transporto koridorių, plėtros klausimai buvo įtraukti į tolesnį BJVT veiklos planą. Šiaurės Europos šalys liko patikimos dvišalių santykių partnerės, nuoseklios Lietuvos saugumo siekių rėmėjos bei materialinės paramos donorės. Lietuva, Latvija ir Estija toliau įgyvendino trišalius karinio bendradarbiavimo projektus - BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL. Praėjusiais metais Baltijos valstybės tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas vertino pagal ES ir NATO plėtros kontekstą. 2002 metais suaktyvėjo Lietuvos ir Rusijos Federacijos dialogas gynybos ir saugumo klausimais, skatinama ekonominė, prekybinė bei kultūrinė partnerystė. Iš praėjusių metų svarbių aukšto lygių kontaktų paminėtini Lietuvos užsienio reikalų ministro kaip ET Ministrų Komiteto pirmininko vizitas į Maskvą, dvišalis Lietuvos ir Rusijos bei trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Vyriausybių vadovų susitikimas Kaliningrade, Rusijos užsienio reikalų ministro I. Ivanovo darbo vizitas Vilniuje. Daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje srityje, akcentuojant pasienio kontrolės punktų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, kovą su kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia migracija. Pragmatiškumo ir abipusio naudingumo principais paremtas bendradarbiavimas su Rusija leido spręsti daugelį aktualių dvišalių santykių klausimų bei prisidėjo prie saugumo stiprinimo visame Baltijos jūros regione. Santykiuose su Baltarusija buvo skatinami dvišaliai ryšiai ekonomikos, transporto, kultūros ir švietimo srityse, pasienio bendradarbiavimas. Baltarusiją Lietuva siekė įtraukti į demokratinės raidos procesus, kurie padėtų stiprinti pilietinės visuomenės formavimosi tendencijas ir tuo pačiu stiprintų stabilumą ir saugumą regione. Tačiau vidaus procesai Baltarusijoje rodo, kad realias permainas šioje šalyje tenka sieti su ilgalaike perspektyva ir tai lemia tolesnę santykių su Baltarusija strategiją. Lietuva dalijosi praktinio regioninio bendradarbiavimo, demokratijos, laisvosios rinkos ekonomikos kūrimo ir integracijos į euroatlantines saugumo struktūras patirtimi su Ukraina ir Pietų Kaukazo valstybėmis (Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu). 2002 m. parengtas stabilumo kūrimo Pietų Kaukaze veiksmų planas, kurio konkrečios gynybos reformų temos pasiūlytos Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Šios stabilumo projekcijos 2002 m. rezultatai suponuoja keletą išvadų. Visų pirma, ateinančiais metais būtina į ją įtraukti vidinių politinių, ekonominių ir socialinių pertvarkymų, visuomenės švietimo, saugumo politikos, kovos prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą, tautinių mažumų apsaugos, administracinių pajėgumų stiprinimo, efektyvaus tarptautinės paramos įsisavinimo klausimus. Antra, ligšiolines pastangas Baltijos regioninio bendradarbiavimo modelius pritaikyti kituose regionuose turi pakeisti kryptingas Lietuvos, taip pat ir kitų Baltijos šalių vidinės demokratinės ir ekonominės transformacijos bei integracijos į ES ir NATO patirties perteikimas suinteresuotiems partneriams. Saugumo partnerystė bei politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su NATO ir ES valstybėmis, geros kaimynystės santykiai ir praktinis bendradarbiavimas su savo regiono šalimis, saugumas bei stabilumas už Baltijos regiono ribų bus prioritetai ir artimiausiais metais, formuojant Lietuvos saugumo aplinką. 2.5. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinės kovos prieš terorizmą, tuo paliudydama savo pasirengimą būti ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja. Keturi karo medikai dalyvavo JT taikos palaikymo misijoje Afganistane Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Asistance Force - ISAF) sudėtyje, o 37 Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai vykdė specialiąją žvalgybą ir kitas užduotis kartu su kitų šalių pajėgomis JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“. Praėjusiais metais Vyriausybė parengė ratifikuoti tris JT konvencijas ir vieną protokolą dėl kovos su terorizmu. Tai Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmu finansavimo, Konvencija dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos, Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą ir Protokolas dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe saugą. Seimui juos ratifikavus, Lietuva tapo visų 12 universalių tarptautinės teisės instrumentų, apibrėžiančių kovą su terorizmu, vykdytoja. Vienuolika iš jų jau ratifikuota, o Konvencija dėl kovos su teroristiniais sprogdinimais, kurią Lietuva pasirašė 1998 m. birželio 8 d., rengiama ratifikuoti. Vyriausybė ėmėsi vidaus prevencinių priemonių, kad šalis netaptų terorizmo taikiniu ar jo tranzito koridoriumi. Praėjusiais metais buvo nuosekliai laikomasi Programoje prieš terorizmą nustatytų kovos su šia grėsme krypčių ir neatidėliotinų veiksmų plano. Siekiant geriau koordinuoti valstybės ir kitų institucijų veiklą kovojant su terorizmu ir būtinų šios kovos priemonių įgyvendinimą, įsteigta Tarpžinybinė koordinacinė komisija prieš terorizmą. Terorizmo finansavimo prevencija buvo viena iš svarbiausių kovos su terorizmu krypčių. Praėjusiais metais sustiprintas finansinių tyrimų tarnybų bendradarbiavimas. Sugriežtinta įtartinų finansinių operacijų nustatymo bei pranešimo apie jas procedūra. Šalies bankai daug dėmesio skyrė vidaus kontrolės sistemoms, užtikrinančioms tinkamą klientų pažinimo („žinok, kokia veikla verčiasi tavo klientas“) ir jų tapatybės nustatymo procedūrą. Užtikrindami svarbių strateginių objektų saugumą, Karinių jūrų pajėgų laivai patruliavo Būtingės terminalo plūduro rajone, o Oro gynybos bataliono sustiprintas zenitinis būrys vykdė VĮ Ignalinos AE apsaugos nuo antpuolių iš oro užduotis. Dalyvavimas tarptautinės bendruomenės kovoje prieš terorizmą ir masinio naikinimo ginklų platinimą ir ateityje bus nacionalinio saugumo prioritetas. 3. PATIKIMA GYNYBA 3.1. Gynybinių pajėgumų stiprinimas Siekiant sukurti profesionalią, moderniai ginkluotą, mobilią, greitai išskleidžiamą ir sugebančią išsilaikyti nustatytą laiką apibrėžtoje teritorijoje, galinčią veikti plataus spektro operacijose kariuomenę, buvo tęsiama karinių pajėgų reforma, vyko individualus ir kolektyvinis kovinis rengimas. Kariuomenė aprūpinama šiuolaikine ginkluote ir karine technika bei ryšio priemonėmis, plėtojama gynybos infrastruktūra, tęsiamas dalyvavimas Planavimo ir peržiūros procese (Planning and Review Process - PARP) ir Partnerystės tikslų, t. y. sąveikumo sričių su NATO pajėgomis įgyvendinimas. Rengiantis narystei NATO, Lietuvos kariniai pajėgumai buvo plėtojami taip, kad atitiktų kolektyvinės gynybos ir saugumo sistemos uždavinius. Vienas svarbiausių praėjusių metų pasiekimų yra pasirengimas prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO. Lietuvos kariuomenė toliau pertvarkoma taip, kad atitiktų NATO valstybių lyderių Prahoje nustatytas pajėgumų, reikalingų kovai su naujomis XXI a. grėsmėmis, plėtros gaires. Prioritetas – plataus spektro operacijų (kolektyvinės gynybos, krizių valdymo, kovos su terorizmu ir kt.) pajėgumų stiprinimas, specializavimasis NATO reikalingose srityse, teritorinių pajėgų pertvarkymas. NATO ekspertai pritarė pasirinktoms kariuomenės reformų ir pajėgumų kūrimo kryptims, teigiamai įvertino konkrečius planus, pagrįstus ištekliais. Sausumos pajėgoms (toliau - SP) tenka pagrindinis uždavinys – užtikrinti valstybės gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. SP pagrindą sudaro šiuo metu pagal NATO karinius standartus kuriama Nuolatinės parengties brigada (toliau - NPB). Įgyvendinant NPB rengimo planus, vykdomi prioritetiniai taktinio ryšių priemonių, transporto, trumpojo nuotolio gynybos sistemų, vidutinio ir ilgo nuotolio prieštankinių sistemų įsigijimų projektai, mokomi NPB koviniai vienetai. 2002 metais sudaryta sutartis su JAV dėl modernios priešlėktuvinės ginkluotės „Stinger“ įsigijimo, pradėtos vidutinio nuotolio prieštankinės valdomų raketų sistemos „Javelin“ įsigijimo procedūros. Praėjusiais metais įvykdytas įsipareigojimas parengti mobilų, aukštos kovinės parengties NPB Algirdo batalioną (dislokuotas Rukloje) ir aprūpinti jį šiuolaikine technika, įranga bei ginkluote. Algirdo bataliono pasirengimo vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 str. kolektyvinės gynybos operacijas kartu su NATO pajėgomis lygį teigiamai įvertino Danijos kariniai ekspertai. Krašto apsaugos savanorių pajėgas (toliau - KASP) integruojant į SP, suvienodinta KASP rinktinių ir reguliariųjų pajėgų vienetų struktūra. Parengtas KASP reformavimo planas organizuoti KASP vienetus pagal funkcinę paskirtį. Peržiūrėtos Karinių oro pajėgų (toliau - KOP) ir Karinių jūrų pajėgų (toliau - KJP) užduotys. Pajėgas siekiama išlaikyti nedideles, reikalingas specifinėms užduotims atlikti, Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui užtikrinti bei vykdyti Aljanso misijas. Stiprinant oro erdvės stebėjimo ir kontrolės pajėgumus, Regioniniame oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre (toliau - ROESKC) ir Oro erdvės kontrolės centre buvo įdiegti NATO naudojami orlaivių identifikavimo simboliai. Atlikti kiti techniniai pasirengimo prijungti ROESKC prie NATO integruotos išplėstinės oro gynybos sistemos (NATO Integrated Enhanced Air Defence System - NATINEADS) darbai. Tai sudarys galimybes keistis radiolokacine informacija tarp Baltijos valstybių ir NATO. Toliau stiprinama oro erdvės gynyba: buvo papildytas KOP Oro gynybos bataliono personalas, batalionas aprūpinamas NATO standartus atitinkančia ryšių technika. Praėjusiais metais plėtojant Lietuvos pajėgumus sąjungininkų kariniam pastiprinimui priimti (Host Nation Support - HNS) pradėti Šiaulių oro uosto infrastruktūros pertvarkymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kruizinių laivų terminalo rekonstrukcijos darbai. Atsižvelgiant į kariuomenės struktūros reformą, pakoreguoti logistikos plėtros planai. Kuriama lankstesnė logistikos sistema, gebanti užtikrinti karinių vienetų, dalyvaujančių NATO operacijose, perdislokavimą, išskleidimą ir išlaikymą. Nuosekliai didinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius, kartu nuo 2003 m. pradedamas mažinti šaukiamųjų į privalomąją karo tarnybą skaičius. Praėjusiais metais profesinės karo tarnybos karių skaičius padidėjo daugiau nei 400. Šiuo metu profesinės karo tarnybos karių, įskaitant kariūnus, yra beveik 27 proc. daugiau nei privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Vienas iš reikšmingų karinių pajėgumų plėtojimo veiksnių – Lietuvos kariuomenės pasirengimas veikti kartu su sąjungininkėmis plataus spektro operacijose. 2002 metais Lietuvos kariai dalyvavo 27 tarptautinėse pratybose bei mokymuose. Juose įgytą patirtį ir įgūdžius jie sėkmingai pritaiko dalyvaudami NATO vadovaujamose tarptautinėse taikos operacijose: Kosovo provincijoje (KFOR) iš viso dalyvavo 90 (pasikeitusių rotacijos principu) Lietuvos karių, Bosnijoje ir Hercegovinoje (SFOR) rotacijos principu pasikeitė 99 Lietuvos kariai. NATO vadovaujamų KFOR ir SFOR operacijų užduotis vykdė KOP lėktuvas An - 26, septynių asmenų įgula, įskaitant ir aptarnaujantįjį personalą. Praėjusiais metais vadovaujantis Lietuvos parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos gynybos politikos 2001 – 2004 m. nuostatomis krašto apsaugai buvo patvirtinta 1003402 tūkst. Lt, arba 2 proc. BVP. Faktinės išlaidos sudarė 906186,2 tūkst. Lt, t.y. 1,8 proc. BVP. Moderniai ginkluotei įsigyti buvo skirta apie penktadalis visų išlaidų. Užsienio valstybės taip pat teikė paramą Lietuvos karinėms pajėgoms. Vokietija perdavė šarvuočių, Danija - įrangos Artilerijos batalionui, Švedija - medicininės įrangos, ginkluotės ir technikos vienam pėstininkų batalionui. 2002 metais pradėtas bendras su Švedija jūros stebėjimo radarų įdiegimo Lietuvos jūros ir pakrančių stebėjimo sistemoje projektas. Saugumo stiprinimo reikmėms panaudojamas Lietuvos mokslo, ga …