Lietuvos Respublikos Seimui 2003-04- Nr

Lietuvos Respublikos Seimui 2003-04- Nr Lietuvos Respublikos Seimui 2003-04- 30 Nr. 26-3227 Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, kuriai pritarta Vyriausybės 2003 m. balandžio 23 d. posėdyje. PRIDEDAMA:

1. 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita, 33 lapai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui”, 1 lapas.
3. Kompiuterinė laikmena su teikimo, ataskaitos ir nutarimo įrašais. Algirdas Brazauskas DĖL 2002 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2003 m. balandžio 29 d. Nr. 554 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
4. Pritarti 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
5. Įgalioti krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių, o jam negalint dalyvauti – krašto apsaugos viceministrą J.Gečą atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytąją ataskaitą Lietuvos Respublikos Seime. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius 2002 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA Vilnius, 2003 TURINYS ĮVADAS 3 I. RIZIKOS VEIKSNIAI NACIONALINIAM SAUGUMUI 4
6. GEOSTRATEGINĖ APLINKA 4
7. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS RIZIKOS VEIKSNIAI 5 II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI 8
8. ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ VYKDYMAS 8
9. SAUGUMO APLINKOS FORMAVIMAS 10 2.
10. Integracija į NATO 10 2.
11. Integracija į Europos Sąjungą 10 2.
12. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje 12 2.
13. Dvišalis bendradarbiavimas 13 2.
14. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu 14
15. PATIKIMA GYNYBA 15 3.
16. Gynybinių pajėgumų stiprinimas 15 3.
17. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai 16
18. KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTRA. PASIRENGIMAS EKSTEMALIOMS SITUACIJOMS 17
19. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS STIPRINIMAS 18 5.
20. Asmens ir teisėtų visuomenės interesų apsauga 18 5.1.
21. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga 18 5.1.
22. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė 18 5.1.
23. Valstybės sienos apsauga 20 5.1.
24. Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema 21 5.1.
25. Informacijos apsauga 21 5.
26. Ekonominio saugumo stiprinimas 21 5.2.
27. Stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas 21 5.2.
28. Valstybės skolos valdymas 22 5.2.
29. Konkurencinga ekonomika 23 5.2.
30. Krašto apsirūpinimas energija ir energijos ištekliais 25 5.2.
31. Svarbios nacionaliniam saugumui transporto infrastruktūros plėtojimas 25 5.
32. Socialinis visuomenės saugumas 26 5.3.
33. Užimtumo politika 26 5.3.
34. Socialinė apsauga 27 5.3.
35. Narkomanijos, alkoholizmo, AIDS ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencija ir kontrolė 27 5.4 .Nacionalinį saugumą stiprinanti švietimo ir mokslo politika 28 5.4.
36. Pilietinis ugdymas 28 5.4.
37. Žinių visuomenės kūrimas 29 5.
38. Kultūros puoselėjimas 30 5.5.
39. Kultūros paveldo apsauga 30 5.5.
40. Tautinių mažumų integracija 30 5.
41. Ekologinis saugumas 30 5.6.
42. Aplinkos taršos kontrolė 30 5.6.
43. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas 31 REZIUMĖ 33 ĮVADAS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsniu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą (toliau – Ataskaita). Šiuo dokumentu Vyriausybė atsiskaito už savo praėjusių kalendorinių metų nacionalinio saugumo politiką, kurios esmė - apsaugoti nacionalinius interesus ir neleisti rizikos veiksniams ir pavojams virsti grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Vyriausybė nacionalinio saugumo politikoje vadovavosi 2002 m. gegužės 28 d. Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje išdėstytais principais ir prioritetais. Tai: - vidaus stabilumas ir gerovė; - atgrasymas ir patikima gynyba; - euroatlantinė integracija ir stabilumas. Dauguma rizikos veiksnių, kylančių nacionaliniam saugumui geostrateginėje aplinkoje bei valstybės vidiniam saugumui ir stabilumui, palyginti su išdėstytais 2001 metų Ataskaitoje, iš esmės nepakito. Šioje Ataskaitoje įvertinama rizikos veiksnių ir galimų pavojų įtaka nacionaliniam saugumui, įvardijamos jų dinamikos tendencijos, nustatomos labiausiai pažeidžiamos nacionalinio saugumo sritys. Rizikos veiksnių vertinimą, priemonių jiems atremti ar prevenciškai užkirsti kelią pasirinkimą Vyriausybė grindė Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, kad visos valstybės veiklos sritys - nuo diplomatinės, politinės iki socialinių programų ir pilietinių vertybių ugdymo - yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti. Be to, praėjusiais metais buvo parengtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, kurio nuostatos įtvirtina saugumo stiprinimo uždavinius visose valstybės valdymo srityse. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas Vyriausybės veiklos pagal valstybines saugumo stiprinimo programas, veiklos formuojant saugumo aplinką, užtikrinant patikimą šalies gynybą, plėtojant nacionalinę krizių valdymo sistemą, rengiantis ekstremalioms situacijoms, stiprinant vidinį saugumą ir gerovę rezultatams. Taip pat nurodomi išskirtiniai prioritetai nacionaliniam saugumui užtikrinti. Detali veikla atskirose valstybės valdymo srityse pateikiama Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinėse veiklos ataskaitose. I. RIZIKOS VEIKSNIAI NACIONALINIAM SAUGUMUI
44. GEOSTRATEGINĖ APLINKA Praėjusiais metais Lietuvos geostrateginėje aplinkoje vyko itin reikšmingi teigiami pokyčiai, kuriuos sąlygojo euroatlantinės integracijos procesai. Lietuva kartu su Rytų ir Vidurio Europos šalių grupe buvo pakviesta deryboms dėl stojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (toliau - NATO) ir narystei Europos Sąjungoje (toliau - ES). Šie įvykiai sudarė kaip niekada palankias sąlygas ilgalaikiam Lietuvos saugumo užtikrinimui laisvos ir vieningos Europos kontekste. Viena svarbiausių geostrateginės aplinkos 2002 metais charakteristikų buvo besitęsianti tarptautinės bendrijos kova prieš terorizmą. JAV vadovaujama tarptautinių pajėgų koalicija sėkmingai vykdė karinę kampaniją prieš teroristus Afganistane, tarptautinė bendruomenė pradėjo šalies stabilizacijos ir atstatymo darbus, prie kurių prisideda ir Lietuva. Tarptautinėmis pastangomis teroristų grupės buvo išaiškinamos ir naikinamos kitose šalyse. Kita vertus, pasaulio valstybėse toliau vyko teroro aktai, kurie parodė, jog jokia šalis negali jaustis visiškai saugi sienų nepaisančio terorizmo grėsmės akivaizdoje. Paaštrėjo masinio naikinimo ginklų platinimo problema. Tarptautinė bendrija sutelkė pastangas užkirsti kelią galimybei, kad tokie ginklai pakliūtų į teroristų rankas. Jungtinės Tautos (toliau - JT) atnaujino ginklų inspekcijas Irake, kuris, kaip įtariama, tęsė masinio naikinimo ginklų kūrimo programas ir buvo susijęs su teroristinėmis organizacijomis. Irako bendradarbiavimas su JT inspektoriais buvo vertinamas kaip nepakankamas, o pateiktos informacijos pilnumas ir patikimumas kėlė rimtų abejonių. Praėjusiais metais toliau vyko NATO transformacija: NATO šalių vadovų susitikime Prahoje pagrindinis dėmesys skirtas Aljanso pajėgumams pritaikyti prie naujų saugumo iššūkių ir, atitinkamai, naujų NATO misijų. Atsiliepdamas į aktualius operacinius poreikius, NATO apsisprendė suformuoti modernioms operacijoms reikalingus pajėgumus bei sulėtinti Europos karinį ir techninį atsilikimą nuo JAV. 2002 metais NATO ir Rusijos santykiai įgijo naują institucinį lygmenį: vietoj Nuolatinės jungtinės tarybos buvo įsteigta NATO ir Rusijos taryba. Tais pačiais metais Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas nutarė sutarties dėl kolektyvinio saugumo pagrindu kurti kolektyvinės gynybos organizaciją, kurios oficialiai deklaruojamas tikslas - užkirsti kelią karingo islamo fundamentalizmo ir tarptautinio terorizmo grėsmei, kylančiai Vidurio Azijai, o per ją - Rusijai. Pasaulio ekonomikos bendrasis vidaus produktas (toliau - BVP) 2002 m. augo labai lėtai, daugiausia dėl tebesitęsiančio JAV ekonomikos nuosmukio bei ES ekonomikos sąstingio. Finansinės rinkos taip pat nebuvo stabilios, ženkliai krito JAV dolerio kursas, išaugo palūkanų normos, pablogėjo bendras investicinis klimatas, atsirado daugiau prekybinio protekcionizmo apraiškų. Nors Lietuva yra atviros ekonomikos valstybė, tačiau pasaulinio ūkio nuosmukio metu ji išlaikė spartų ekonomikos augimą. Artimiausia Lietuvos geostrateginė aplinka išliko stabili. Lietuvos kaimynystėje nekilo tiesioginės karinės grėsmės, provokacijų, jėgos demonstravimo ar grasinimų ją panaudoti. Gerėjo Rusijos ir NATO santykiai. Rusijos ir ES bendradarbiavimo procesas padėjo pasiekti susitarimus dėl tranzito į (iš) Kaliningradą per Lietuvą procedūrų. Intensyvėjantis Vakarų valstybių ir Rusijos dialogas saugumo klausimais sukūrė palankų foną stiprinti dvišalius Lietuvos ir šios šalies santykius. Kita vertus, vis dar išlieka kai kurių tarpusavio politinių problemų, pvz., iki šiol Rusija nėra ratifikavusi 1997 m. valstybės sienos sutarties su Lietuva.
45. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS RIZIKOS VEIKSNIAI Aktyviai veikdama dabartinėje geostrateginėje aplinkoje, Lietuva stiprina nacionalinio saugumo sistemą, jos gebėjimą atsispirti tradiciniams ir naujiems iššūkiams. Kartu tai sudaro palankias sąlygas kilti visuomenės gerovei. Ne mažiau svarbus veiksnys, užtikrinantis šalies saugumą, tebėra vidinio saugumo (ekonominio, socialinio, ekologinio ir kt.) rizikos veiksnių prevencija. Ekonominiai rizikos veiksniai. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika toliau augo: realus BVP, palyginti su 2001 m., padidėjo 6,7 proc., visos pramonės parduotos produkcijos apimtis išaugo 3,1 proc., prekių eksportas - 10,6 proc., prekių importas - 11 proc., elektros energijos buvo pagaminta 19 proc. daugiau, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 12,4 procento. Tačiau vis dar aktuali ūkio technologijos ir produkcijos konkurencingumo problema. Aukštas technologijas, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudoja palyginti nedidelė pramonės sektorių dalis. Dar tik kuriama mokslo ir gamybos kooperavimo sistema, galinti užtikrinti inovacijų ir modernių technologijų diegimą įmonėse. Gamintojai vis dar nesugeba įsitvirtinti užsienio rinkose. Tai rodo mažesni eksporto, palyginti su importu, augimo tempai, vis dar neigiamas užsienio prekybos balansas. Atsilikimas nuo ES valstybių informacinių technologijų vartojimo ir kompiuterizacijos srityse („Sic rinkos tyrimai“ ir „Eurostat“ duomenimis, 2002 m. viduryje internetu Lietuvoje naudojosi 21 proc., ES šalyse - 49 proc. gyventojų) taip pat yra rimta kliūtis ne tik kuriant informacinę visuomenę ir žinių ekonomiką, bet ir šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Neišplėtota kaimo socialinė ir gamybinė infrastruktūra, mažėjančios žemės ūkio produkcijos supirkimo ir didėjančios energetinių išteklių kainos, aukštas kaimo gyventojų nedarbo lygis - pakankamų sąlygų kaimo ekonominiam ir socialiniam saugumui kliuvinys. Tarptautinių standartų neatitinkantys transporto infrastruktūros parametrai trukdo tinkamai išnaudoti tranzitinės valstybės privalumus ir integruoti svarbiausias šalies magistrales į transeuropinius transporto tinklus. Pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, alternatyvių energetinių išteklių šaltinių stoka yra rizikinga šalies saugumui. Šiuo metu apie 90 proc. pirminės energijos importuojama iš Rusijos ir tik 9 proc. naftos produktų iš kitų šalių. Priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo didina tai, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis ir nėra galimybių integruotis į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių elektros energetikos sistemas. Tikėtina, kad priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo pavojingumą valstybės saugumui mažins būsima Lietuvos narystė ES bei ekonominės ir politinės pertvarkos procesai kaimyninėse šalyse. Visi fiskalinės rizikos veiksniai yra valdomi ir prognozuojami. Tai rodo bendrojo šalies biudžeto fiskalinio deficito mažėjimas (2001 m. jis sudarė 1,6 proc. BVP, 2002 m. - 1,2 proc. BVP). Prognozuojama, kad 2003 m. bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas padidės (iki 1,5 proc. BVP) dėl pasirengimo narystei ES ir NATO darbų. Laikantis atsargios ir griežtos fiskalinės politikos, tikimasi vidutinės trukmės laikotarpiu palaipsniui struktūriškai subalansuoti biudžetą. Lietuvos bankų sektorius yra labai koncentruotas ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų (investuotojai iš Skandinavijos per dukterinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos). Todėl neatmestina galimybė, kad Šiaurės šalių finansų rinkose iškilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui. Antra vertus, 2002 m. nepavykę mėginimai destabilizuoti bankų sektorių bandant į jį investuoti didžiules neaiškios kilmės lėšas ar platinant gandus apie neva sudėtingą vieno stambiausių bankų finansinę padėtį liudija, kad bankų priežiūros sistema yra pakankamai efektyvi, o grėsmių bankų sektoriuje tikimybė nedidelė. Tačiau, įvertinant finansų rinkos dinamiškumą, turės būti nuolat tobulinamas rizikos valdymo procesas bei bankų veiklos reguliavimas. Socialiniai rizikos veiksniai. Ekonomikos augimas lėmė teigiamus gyventojų užimtumo poslinkius. Nedarbas sumažėjo nuo 12,9 proc. 2002 m. pradžioje iki 10,9 proc. 2002 m. pabaigoje, t. y., 2 procentus. Tačiau pakankamai aukštas (11,3 proc.) vidutinis metinis nedarbo lygis sąlygoja socialinio saugumo problemas. Vidutinis metinis jaunimo nedarbas išliko didžiausias iš visų bedarbių grupių (14,9 proc., nors per metus sumažėjo 5,3 proc.). Tai rodo, kad labiausiai darbo rinkoje yra pažeidžiami jauni žmonės, ypač tie, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ar patirties. Teritorinė nedarbo diferenciacija sumažėjo, tačiau didesnis nedarbas toliau vyrauja savivaldybėse, kuriose vienpusiškai išvystyta infrastruktūra, žemesnis gyventojų mobilumas bei kaimo vietovėse. Jose kur kas daugiau ir skurdo. Praėjusiais metais 16,6 proc. gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės už santykinę skurdo ribą, kuri 2002 m. buvo lygi 265,77 Lt. Lietuvos kaime skurde gyvena daugiau nei ketvirtadalis žmonių. Tačiau ir miestuose visuomenės diferenciacija pagal pajamas gana didelė. Netolygi regionų ir socialinė raida apskritai kelia grėsmę, kadangi gali toliau didėti užimtumo ir socialinės diferenciacijos problemos. Nepakankamas aukštojo mokslo prieinamumas jaunimui iš nepasiturinčių šeimų bei kaimo didina jų socialinę atskirtį, skatina gyvenimo lygio skirtumus tarp atskirų regionų. Kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukį sąlygoja žmonių, kuriems būdingas socialinės rizikos faktorius (pvz., prieglobstį gavę ir prieglobsčio prašantys užsieniečiai, asmenys, grįžę iš kardomojo kalinimo vietų), integravimo į visuomenę problemos. Svarbi užduotis Lietuvai – sukurti žiniomis ir dalykine kompetencija savo veiklą grindžiančią visuomenę, kurios nariai gali sėkmingai pritaikyti savo kvalifikaciją darbo rinkoje, efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis įvairiose veiklos srityse. Šiuo metu aukštojo išsimokslinimo struktūra ir turinys nepakankamai pritaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Specialistų su aukštuoju išsimokslinimu konkurencingumą darbo rinkoje mažina nepakankamas jų praktinis parengimas ir studijų kokybės trūkumai, prastos socialinės studijų sąlygos. Didėja aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija iš Lietuvos, silpninanti šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją. Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo (2002 m. –3,2) natūralaus gyventojų prieaugio, visuomenės senėjimo, didėjančios migracijos iš Lietuvos, pakankamai aukšto (išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklį, kuris Lietuvoje yra vienas žemiausių iš šalių kandidačių į ES), palyginti su kitomis Europos šalimis, gyventojų mirtingumo. Šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė artima Europos šalių vidurkiui, tačiau trumpesnė nei ES šalyse. Demografinės šalies problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikio augimui. Teigiami visuomenės sveikatos būklės pokyčiai nežymūs. Daugumą sveikatos problemų lemia socialinės sąlygos, kenksmingi aplinkos veiksniai, nepakankama ligų profilaktika. Toliau didėja mirtingumas dėl lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, piktybinių navikų), išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, žmogžudysčių), o dėl savižudybių – tebėra didžiausias Europoje (Lietuvoje 2002 m. užregistruoti 44,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų, ES šalių vidurkis – 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Per pastaruosius penkerius metus oficialiai užregistruotų sergančiųjų narkomanija asmenų skaičius išaugo 1,5 karto, auga su narkomanija susijusių infekcinių ligų skaičius. Padaugėjo jaunų žmonių, vartojančių narkotikus: 2002 metais iš oficialiai užregistruotų 4405 narkomanų 11,6 proc. (2001 m. - 11,3) sudarė asmenys nuo 15 iki 19 metų. Plečiasi nusikalstamas narkotikų verslas (dėl narkotinių medžiagų kontrabandos muitinė 2002 m. iškėlė du kartus daugiau baudžiamųjų bylų nei 2001 m.). Vis daugiau piktnaudžiaujama alkoholiu. Nors pastaruosius penkerius metus priklausomybių alkoholiui skaičius mažėjo, tačiau išaugo sergamumas alkoholine psichoze (2002 m. užregistruotas 61 atvejis 100 tūkst. gyventojų, 2001 m. - 55,9 atvejai). Šios neigiamos tendencijos rodo, kad narkomanijos, kitų žalingų įpročių plitimas pavojingas visuomenės sveikatai ir intelektiniam potencialui, stabdo socialinę plėtrą ir todėl kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui. ŽIV infekcijos protrūkis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje aiškiai paliudijo, kad AIDS ir su juo susijusios narkomanijos plitimo prevencija nepakankamai efektyvi. Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 751 ŽIV infekcijos nešiotojas (70 proc. - laisvės atėmimo ir įkalinimo įstaigose), 58 iš jų serga AIDS. Neigiami socialinės ekonominės raidos reiškiniai menkina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valstybės institucijomis, jų gebėjimais užtikrinti sąlygas žmonių saugumui ir gerovei. Mūsų jaunosios kartos pilietinis aktyvumas, palyginti su kitų Europos šalių jaunimo, gan žemas. Stiprėjantis pasaulio kultūrų ir kalbų spaudimas globalizacijos sąlygomis kelia tam tikrus iššūkius: kultūros savitumo, jos puoselėjimo, nacionalinės bei pasaulio kultūrų visavertės sąveikos. Galimas nepakankamai apsaugoto kultūros paveldo nykimas gresia nacionalinės kultūros vertybių praradimu bei su jomis susijusios kultūros istorijos užmarštimi. Silpsta etninė kultūra. Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Oficialiosios statistikos duomenimis, bendras nusikaltimų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8,4 proc., mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, vagysčių, chuliganizmo, netikrų pinigų gaminimo, laikymo ar paleidimo apyvarton atvejų. Tačiau išaugo tyčinių sunkių ir apysunkių kūno sužalojimų, plėšimų bei sukčiavimo atvejų skaičius. Prognozuojama, kad šalyje gali daugėti gerai suplanuotų, duodančių didelį pelną nusikaltimų, pavyzdžiui, „žaibiškų“ vagysčių, inkasatorių, bankų filialų užpuolimų, įkaitų grobimų. Didžiausia grėsmė asmens ir visuomenės saugumui ir toliau tebėra organizuotas nusikalstamumas, ypač susijęs su neteisėta narkotikų apyvarta, pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis. Pavojų kelia šešėlinių finansinių grupuočių veikla, kuri pastaruoju metu įgavo tam tikrų tarptautinio organizuoto ekonominio nusikalstamumo požymių. Kontrabanda kelia pavojų nacionaliniam saugumui šiais aspektais: ji yra vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo grupuočių pajamų šaltinių (muitinės iškeltose baudžiamosiose bylose nusikaltimų dalyko vertė – 26 mln. Lt), kontrabanda daro žalą saugios valstybės įvaizdžiui, vidaus rinkai (pigiai parduodant kontrabandines prekes, žlugdomas legalus verslas) ir valstybės biudžetui (nesumokami privalomi mokesčiai). Daugiausia kontrabandos būdu gabenamos plataus vartojimo prekės, tabako gaminiai, narkotinės medžiagos ir grynieji pinigai. Tikėtina, kad išvardytų prekių kontrabanda bei jos srautai išliks nepakitę ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Lietuvoje pakankamai aukštas korupcijos lygis. Per 2002 m. išaiškinti 354 nusikaltimai valstybės tarnybai t. y. 56 proc. daugiau nei 2001 metais Ypač daug praėjusiais metais atskleista tarnybinio suklastojimo atvejų (210 nusikaltimų). Daugiausiai administracinės korupcijos apraiškų pastebima viešojo administravimo, muitų ir mokesčių, viešųjų pirkimų, privatizavimo srityse, teisėsaugos ir teisingumo institucijų, savivaldos veikloje. Per pastaruosius metus pasikeitė nelegalios migracijos kryptys. Nelegalių migrantų kilmės bei tikslo šalys liko tos pačios, tačiau Lietuva, kaip tranzito šalis, tapo ne tokia patraukli tiek migrantams, tiek jų vedliams. Vis dėlto nelegali migracija gali tapti destabilizuojančiu nacionalinį saugumą veiksniu, ypač dėl didelio nelegalių migrantų skaičiaus kaimyninėje Baltarusijoje. Tai pat Lietuva vis dažniau tampa NVS valstybių piliečių, ypač Rusijos Federacijos čečėnų tautybės asmenų, migracijos taikiniu. Didėjantis prieglobsčio prašančių asmenų srautas kartu daro aktualias tautinės santarvės ir šių asmenų integravimo į visuomenę problemas. Vis dar nepakankamai užtikrinama informacinių technologijų sauga, nesistemingai taikomos jų saugos priemonės valstybės informacinėse sistemose trukdo užtikrinti saugų informacijos vartojimą bei garantuoti asmens teisę į privačių duomenų apsaugą. Ekologiniai rizikos veiksniai. Potencialus radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš Ignalinos atominės elektrinės ar jų patekimas į aplinką tvarkant panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas ir toliau kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Šalies ekologinei situacijai neigiamos įtakos turi aplinkos oro, vandenų tarša, pramoninės bei gamtinės stichinės nelaimės. 2002 m. užfiksuotos 35 ypatingos ekologinės situacijos, ypač didelę žalą aplinkai padarė gaisras Trakų rajono Žaizdrių kaime, kai UAB „Egapris“ teritorijoje sudegė 4120 t senų padangų. Sausros laikotarpiu kilo 4 kartus daugiau nei įprasta gaisrų, nuniokojusių 549,1 ha durpynų bei miškų. Prie ekologinių rizikos veiksnių prisideda iki šiol neišspręsta pasenusių pesticidų (apie 2 tūkst. t), įvairių pramonės atliekų nukenksminimo problema. Buitinių atliekų sąvartynai neatitinka ES aplinkosauginių reikalavimų, juose nėra surenkamos ir valomos išsiskiriančios pavojingos medžiagos. Paviršinių vandens telkinių tarša yra dar viena problema. Pagal ES aplinkosaugos reikalavimus valoma tik 14 proc. miestų nuotekų, ypač blogai nuotekos tvarkomos kaime. Rūpestį kelia tai, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų vartoja blogos kokybės geriamąjį vandenį. Nemažą įtaką geriamojo vandens kokybei turi pasenusi vandens tiekimo įranga, intensyvios žemdirbystės teritorijose užterštas negiliai slūgsantis gruntinis vanduo. Šalies mastu nėra iki galo išspręsti ekologinių avarijų valdymo bei jas likviduojančių institucijų parengties šiam darbui klausimai. ***** Per paskutinius metus bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė pagerėjo. Tai lėmė tiek artimiausioje geostrateginėje aplinkoje vyravusios palankios tendencijos, tiek valstybės vidaus stabilumas ir gerovės kilimas. Kita vertus, tebėra nemažai nepalankių šalies vidinio saugumo užtikrinimo veiksnių, kuriuos įveikti Vyriausybė siekė vykdydama nacionalinį saugumą stiprinančią vidaus ir užsienio politiką. II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI Lietuvos Respublikos Vyriausybė, stiprindama nacionalinį saugumą visose valstybės valdymo srityse, vykdė ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, formavo saugumo aplinką, kūrė nacionalinę krizių valdymo sistemą, stiprino vidinį saugumą ir stabilumą. Taip pat nacionalinio saugumo užtikrinimo siekė kitais Nacionalinio saugumo strategijoje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 - 2004 metų programoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 - 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytais būdais. 1.ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ VYKDYMAS Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos - viena iš nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių. Būsima narystė NATO keičia Lietuvos gynybos poreikius ir kariuomenės plėtros prioritetus, todėl ilgalaikiai kariuomenės planai peržiūrimi ir tikslinami. Praėjusiais metais buvo rengiama Lietuvos karinė strategija, nustatanti karinės gynybos principus ir kariuomenės plėtojimo kryptis. Remiantis šios strategijos nuostatomis, pradėtos rengti Gynybos pajėgų planavimo prielaidos, kurios pateiks ilgalaikį karinių pajėgų plėtojimo planą. Atsižvelgiant į pakitusią saugumo aplinką, buvo tobulinama Piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui programos koncepcija. 2002 metais pradėtos įgyvendinti Mobilizacijos, Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos. Buvo įgyvendintos pagrindinės planuotos Mobilizacijos programos priemonės teisės aktų bazei tobulinti, pasirengti atlikti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas mobilizacijos ir karo metu bei kaupti mobilizacinio rezervo materialinius išteklius. Įvykdyta dauguma Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų 2002 metams priemonių. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas ES reikalavimams dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinti ir teisės aktams suderinti su Šengeno acquis. Per 2002 m. įgyvendinta 63 proc. suplanuotų Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių, ribojančių prielaidas atsirasti politinei ir administracinei korupcijai, ugdančių antikorupcinę pilietinės visuomenės kultūrą. Taip pat parengti Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymų, Valstybės tarnautojo etikos kodekso ir kitų teisės aktų projektai. Praėjusiais metais užbaigta apie 80 proc. planuotų Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos priemonių. Vienos iš svarbesnių - civilinės saugos reikalavimai, gyventojų perspėjimo ir informavimo ekstremalių situacijų atvejais sistemos rekonstrukcijos projektas, papildytas civilinės saugos priemonėmis valstybės rezervas, mobilizaciniu pagrindu sudarytos 2 gelbėjimo rinktinės. Įgyvendinama Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programa. Praėjusiais metais buvo tobulinama teisinė bazė, vykdomos techninės bei organizacinės priemonės saugai stiprinti. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės fizinės saugos nuostatais buvo įtvirtinta nauja elektrinės fizinės saugos struktūra, branduolinio objekto saugos reikalavimai bei Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau - TATENA) Tarptautinės fizinės saugos įvertinimo tarnybos ekspertų misijos rekomendacijos dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – VĮ Ignalinos AE) fizinės saugos. Lygiagrečiai vykdomos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos priemonių plano socialinės ekonominės ir techninės aplinkosaugos dalys. Iš pagrindinių įgyvendintų priemonių paminėtinos šios: jėgainės darbuotojų bei regiono gyventojų profesinis konsultavimas, mokymas, elektrinės techninio eksploatavimo nutraukimą ir jos restruktūrizavimą bei radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų parengimas. Priemonėms skirta lėšų iš VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo. 2002 m. buvo pasirašyta antroji dotacijų sutartis su Europos rekonstrukcijų ir plėtros banku dėl atskirų plano priemonių finansavimo. Įvykdytos visos Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos priemonės, valstybės rezervo materialinių išteklių kaupimo užduotys bei sutartiniai įsipareigojimai su valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais. Geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transportą programa įgyvendinama kaip bendro Rytų ir Centrinės Europos valstybių transporto infrastruktūros tinklo (Transport Infrastructure Needs Assessment - TINA) integravimo į transeuropinius tinklus dalis. Praėjusiais metais buvo tiriamos techninės ir finansinės galimybės nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Lenkijos pasienio iki Kauno ir čia įsteigti multimodulinį krovinių paskirstymo centrą. Įvykdyta daugelis 2002 m. numatytų Programos prieš terorizmą priemonių. Institucijoms, atsakingoms už šios programos įgyvendinimą, buvo pasiūlyta peržiūrėti kai kurių priemonių įvykdymo formas ir terminus. Vyriausybė 2002 m. pateikė Seimui patobulintą Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos projektą. Jame nustatyti pagrindiniai nusikaltimų prevencijos ir kontrolės principai, svarbiausios valstybės politikos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje nuostatos, prioritetinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės kryptys bei uždaviniai. Atsižvelgiant į naujus diplomatinių atstovybių saugumo užtikrinimo poreikius, tobulinamas Diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo programos projektas.
46. SAUGUMO APLINKOS FORMAVIMAS 2.
47. Integracija į NATO Kryptinga ir tęstinė Vyriausybės veikla užtikrino Lietuvai NATO Viršūnių kvietimą pradėti derybas dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Pagal Aljanso nustatytas plėtros procedūras Vyriausybė turi prisiimti politinius įsipareigojimus dėl tolesnės demokratinių, ekonominių, teisinių, gynybos reformų tąsos tiek derybų dėl narystės laikotarpiu, tiek ir tapus visateise NATO nare. NATO plėtros klausimo svarbą Aljanso politinėje darbotvarkėje padėjo išlaikyti ir „Vilniaus grupės “, vienijančios visas šalis NATO kandidates, solidarumas bei tarpusavio parama. 2002 metais „Vilniaus grupė“ įgijo parlamentinę dimensiją, kuri bus ypač svarbi, kai NATO šalių parlamentai pradės ratifikuoti Prahoje pakviestų septynių Vilniaus dešimtuko valstybių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus. Kaip ir kiekvienais metais, atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa (2002 – 2003 m.), apimanti politinę, ekonominę, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinę dalis. NATO teigiamai įvertino Programos vykdymą, pasiekimus ir pažangą visose minėtose srityse ir pripažino, kad nė vienoje iš jų Lietuvai nėra kliūčių vykdyti iš Vašingtono sutarties išplaukiančius įsipareigojimus. Labai gerai įvertinta įslaptintos informacijos apsauga. Institucijų, užtikrinančių įslaptintos informacijos apsaugos sistemos funkcionavimą, veikla, šios sistemos reformos, įslaptintos informacijos apsaugos procedūros pripažintos atitinkančiomis NATO standartus. Vyko koordinuota veikla, išsamiai ir objektyviai informuojant visuomenę apie Lietuvos integraciją į NATO. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ atliktų apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos narystę Aljanse palaikančiųjų skaičius nuo 64,6 proc. (2001 m. gruodis) išaugo iki 75,6 proc. (2002 m. gruodis). Aktyviai dalyvaudama Euroatlantinės Partnerystės tarybos (Euro-Atlantic Partnership Council - EAPC) veikloje, NATO ir koalicijų, kurių pagrindą sudaro Aljanso nariai, vykdomose tarptautinėse taikos operacijose, įgyvendindama Narystės veiksmų planą (Membership Action Plan - MAP) pagal visas jo sritis, tęsdama konstruktyvią bendradarbiavimo politiką Baltijos regione, Lietuva formavo politinę darbotvarkę būsimam savo vaidmeniui ir vietai Aljanse apibrėžti, kurios pagrindiniai elementai yra : - Europos strateginio transatlantinio ryšio su JAV stiprinimas; - NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos efektyvumo išsaugojimas; - būsimos narystės panaudojimas geros kaimynystės ir bendradarbiavimo santykiams su Baltijos regiono valstybėmis stiprinti, ligšiolinio dvišalio ir regioninio įdirbio panaudojimas Aljanso partnerystei su Rusija stiprinti; - dalijimasis Lietuvos transatlantinės integracijos ir pasiruošimo narystei patirtimi su suinteresuotais partneriais tiek dvišaliu pagrindu, tiek panaudojant Vilniaus proceso mechanizmus; - konstruktyvus įnašas į Aljanso adaptacijos procesą. 2.
48. Integracija į Europos Sąjungą 2002 metais Vyriausybė įvykdė užsibrėžtą tikslą baigti derybas su ES kartu su pirmąją šalių kandidačių grupe. Tai lėmė stabilus ir nuolatinis politinis konsensusas, nuoseklus pasirengimo narystei darbų vykdymas, pagrįstas derybų grafiko ir prioritetų nustatymas bei nuolat didėjanti visuomenės parama. Stojimo į ES derybose teko spręsti ir dvi specifines bei labai sudėtingas – VĮ Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado tranzito problemas. Tačiau Vyriausybė pasiekė gerų rezultatų, kurie sudaro tinkamą pagrindą sėkmingai narystei Europos Sąjungoje. Skaičiuojant pagal duomenis vienam gyventojui, ateinančius trejus metus Lietuva gaus didžiausią iš visų valstybių kandidačių ES paramą (2967 Lt) ir mokės vieną mažiausių įnašų į ES biudžetą (508 Lt). Žemės ūkiui didelę finansinę paramą 2004 - 2006 m. sudarys ES tiesioginės išmokos (152,1 mln. eurų) ir kaimo plėtros priemonės (434,2 mln. eurų). Išsiderėtas reikalingas papildomas finansavimas VĮ Ignalinos AE uždarymo reikmėms, be to, ES specialiajame protokole įsipareigojo skirti papildomą ilgalaikį finansavimą po 2006-ųjų metų. Lietuvai suteiktos garantijos kuo greičiau prisijungti prie Šengeno sutarties – tai susiję su Kaliningrado tranzito klausimu. Taip pat sutarta, kad ES finansuos papildomas Lietuvos išlaidas, susijusias su būsimos tranzito tvarkos į Kaliningradą įgyvendinimu. Iš viso per dvejus derybų su ES metus suderėta dėl 22 pereinamųjų laikotarpių ir 3 išimčių, kas palengvins Lietuvos įmonių įėjimą į ES bendrąją rinką, jų prisitaikymą prie ES reikalavimų bei padės išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu. Integracija į ES buvo neatsiejama šalies vidaus reformų dalis. Geriausiai jų rezultatus atspindi 2002 m. spalio 9 d. paskelbtas Europos Komisijos reguliarusis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES (toliau – Pažangos ataskaita). Pažangos ataskaitoje Europos Komisija pripažino, kad Lietuva sugebės prisiimti narystės įsipareigojimus iki 2004 m. ir įvardijo svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti iki šios datos: stiprinti administracinius ir teisinius gebėjimus, gerinti finansų valdymą, padėtį darbo rinkoje, supaprastinti procedūras su verslu susijusiose srityse. Lietuva pasiekė labai geros pažangos mokesčių, regioninės politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Tam tikros pažangos pasiekta laisvės teikti paslaugas, žuvininkystės, ekonominės ir pinigų sąjungos, socialinės politikos ir užimtumo, švietimo ir mokymo, kultūros politikos, finansų kontrolės, finansinių ir biudžeto nuostatų skyriuose. Pažymėtas pakankamas ir daugiau ar mažiau tolygus ES reikalavimų perkėlimo lygis įvairiose viešosios politikos srityse. Europos Komisijos teigimu, Lietuva išliko stabili demokratinė veiksmingos rinkos ekonomikos valstybė ir tęsdama dabartines reformas turėtų sugebėti pasipriešinti konkurenciniam ES rinkos spaudimui. Lietuvos vykdoma politika visiškai atitiko ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (toliau - BUSP) acquis. 2002 metais Lietuva aktyviai dalyvavo politiniame dialoge, palaikydama ES iniciatyvas ir pozicijas BUSP klausimais, pabrėždama suinteresuotumą prisidėti prie ES naujųjų kaimynių iniciatyvos („platesnės Europos“ koncepcijos) formavimo bei įnešdama savo indėlį į ES pirmąją civilinę krizių valdymo operaciją (policijos misiją) Bosnijoje ir Hercegovinoje (į šią misiją buvo atrinkti du Lietuvos policininkai). Bendradarbiaujant su ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, 2002 m. PHARE programos pagalba buvo statomos pasienio užkardos, demarkuojama Lietuvos rytinė siena su Baltarusija. Toliau plėtojama Nacionalinė Šengeno informacinė sistema, stiprinami kovos su korupcija ir nelegalia narkotikų apyvarta pajėgumai. Praėjusiais metais taip pat pradėti įgyvendinti du projektai, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos teismų gebėjimus, kovą su organizuotu nusikalstamumu. Lietuvos policijoje įsteigti ir pradėjo funkcionuoti Europolo ir SIRENE nacionaliniai padaliniai. Siekiant kuo anksčiau įsijungti į Šengeno erdvę, 2002 m. pradėtas vykdyti Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas. ES ir Rusijai pasiektus kompromisą dėl vizų politikos ir Šengeno acquis taikymo Kaliningrado srities atžvilgiu, deramasi su Rusija ir konsultuojamasi su Europos Komisija, kaip praktiškai įgyvendinti minėtą susitarimą siekiant pagrindinio Šengeno sutarties tikslo - efektyvios ES sienų kontrolės. Praėjusiais metais labai išaugo visuomenės parama Lietuvos narystei ES: teigiančių, kad balsuotų „už“, jeigu būtų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, vidurkis pakilo nuo 48 proc. iki 54,4 proc. Pagal „Vilmorus“ duomenis, manančių, kad yra pakankamai informacijos apie eurointegraciją skaičius nuo 39, 9 proc. (2001 m. vasario mėn.) išaugo iki 51,7proc. (2002 m. gruodžio mėn.). Artimiausio laikotarpio prioritetu, užtikrinant nacionalinį saugumą, taps pakankamai greitos ekonominės plėtros (ES pramoniniam branduoliui priklausančių šalių ekonominio pasivijimo) ir Lietuvos sugebėjimo veikti ES sprendimų priėmimo sistemoje užtikrinimas. 2.
49. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje Kaip ir ankstesniais metais, Lietuva aktyviai veikė tarptautinėse organizacijose, prisidėdama prie tarptautinės bendrijos pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir saugumą, plėtodama ekonominę diplomatiją. Dalyvaudama JT veikloje, Lietuva 2002 m. prisidėjo prie taikos ir stabilumo stiprinimo Kosovo provincijoje (JT misijoje dalyvavo 9 Lietuvos policininkai), Afganistane bei siekė įgyvendinti savo kaip pasaulio valstybių bendrijos narės įsipareigojimus. 2002 metais Lietuva prisijungė prie JT Nuolatinės parengties pajėgų greitojo reagavimo brigados (Multinational Stand-by High Readiness Brigade for UN operations - SHIRBRIG), vieno iš veiksmingiausių JT karinių įrankių tarptautinėms taikos palaikymo ir humanitarinėms operacijoms vykdyti. Lietuva išliko aktyvi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau - ESBO) tarptautinių ginkluotės kontrolės, neplatinimo bei nusiginklavimo forumų dalyvė, tęsė prisijungimo prie daugiašalių ginklų kontrolės instrumentų procesą. 2002 metais ji pateikė paraišką prisijungti prie Atviros oro erdvės sutarties, kuri kartu su ESBO 1999 m. Vienos dokumentu ir Įprastinių pajėgų Europoje sutartimi sudaro daugiašalių ginkluotės kontrolės ir pasitikėjimo priemonių pagrindą. Būdama Otavos konvencijos dėl sausumos minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir transportavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo signatarė, Lietuva rėmė jos nuostatas: praėjusiais metais pirmoji Baltijos regione savanoriškai pateikė informaciją pagal šios Konvencijos 7 straipsnį. Kaip ir ankstesniais metais, įgyvendinamos daugiašalės pasitikėjimą ir saugumą stiprinančios priemonės (Confidence and Security Building Measures - CSBMs) pagal ESBO 1999 m. Vienos Dokumentą, taip pat dvišalės papildomos priemonės su Rusija, Baltarusija, Suomija ir Švedija. Dalyvaudama Europos Tarybos (toliau - ET) veikloje, o ypač pirmininkaudama ET Ministrų Komitetui, Lietuva stiprino šalies bei visos Europos vidinį ir išorinį saugumą. Kartu su tarptautine bendruomene siekta įtvirtinti demokratines vertybes, teisinę valstybę bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Būtent Lietuvos pirmininkavimo metu išvažiuojamojoje ET Ministrų komiteto sesijoje Vilniuje buvo pasirašytas Europos žmogaus teisių konvencijos 13 protokolas dėl mirties bausmės panaikinimo. Lietuvai pavyko įgyvendinti ir kitus pirmininkavimo ET prioritetus – buvo akcentuota regioninio bendradarbiavimo įtakos demokratiniam stabilumui svarba, plėtojamas ET ir kitų tarptautinių organizacijų (ESBO, JT, ES) bendradarbiavimas, didinamas ET dalyvių skaičius. Dalyvauti Pasaulio prekybos organizacijos (toliau - PPO) veikloje saugumo aspektu svarbu dėl to, kad skatina investicijų pritraukimą, sudaro palankias sąlygas eksportui bei suteikia apsaugą Lietuvos prekėms ir paslaugoms PPO šalių rinkose. Lietuvos prekių konkurencingumas ginamas ne tik tose šalyse, su kuriomis Lietuva turi dvišalius susitarimus, bet ir tose PPO šalyse, su kuriomis tokių susitarimų Lietuva neturi. Įsipareigojimų PPO įgyvendinimas turėjo įtakos prekybai liberalizuoti, o tai sudaro labai palankias sąlygas Lietuvai didinti tiek importo, tiek eksporto apimtis, suteikia Lietuvos prekybos režimui vidinio stabilumo ir patikimumo prekybos partnerių bei investuotojų akyse. Narystė PPO leido derėtis dėl palankesnių eksporto sąlygų, paslaugų rinkos atvėrimo, stabilaus prekybos režimo užtikrinimo su stojančia į PPO Rusija bei narystės PPO siekiančia Ukraina. Vyriausybė 2002 m. rugsėjį oficialiai kreipėsi į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) generalinį sekretorių su prašymu, kuriame buvo išdėstyta šalies pasirengimas ir siekiai tapti EBPO nare. Pagrindinis narystės tikslas - siekti ilgalaikio valstybės ekonominio augimo, užtikrinant ekonominį saugumą ir politinį stabilumą. Pradėta paramos kampanija, siekiant narystės EBPO, taip pat pademonstruoti, jog Lietuva yra pasirengusi svarstyti globaliosios ekonomikos klausimus bei prisidėti prie modernios pasaulinės bendruomenės kūrimo. Rodydama pasirengimą narystei ir tikėdamasi realios bendradarbiavimo su EBPO naudos, Lietuva ė rėmėsi EBPO šalių narių taikoma praktika kuriant skaidrią ir modernią aplinką šalies verslui. 2002 m. ji tapo EBPO Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių komiteto stebėtoja, prisijungė prie EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių, aktyviai bendradarbiavo pagal Baltijos antikorupcijos programą. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus dėl branduolinės energetikos saugumo užtikrinimo, Lietuva toliau bendradarbiavo su TATENA. Pagal TATENA organizuojamus ir finansuojamus projektus Lietuva gavo branduolinei saugai užtikrinti reikalingą įrangą. Techninė TATENA parama nacionalinio saugumo aspektu ypač naudinga rengiantis saugiai uždaryti VĮ Ignalinos AE. 2.
50. Dvišalis bendradarbiavimas Kaip ir ankstesniais metais, Lietuva plėtojo bendradarbiavimą su svarbiausiomis partnerėmis Šiaurės Amerikoje ir Europoje saugumo ir gynybos srityje. JAV liko viena didžiausių Lietuvos rėmėjų. Ypač svari buvo JAV politinė parama suformuojant reikalingą NATO narių konsensusą dėl Lietuvos pakvietimo įsijungti į Aljansą. Reikšmingiausias dviejų šalių strateginės partnerystės įvykis buvo istorinis JAV Prezidento Dž. Bušo 2002 m. lapkričio 23 d. vizitas Vilniuje, kurio metu jis pareiškė nedviprasmišką JAV įsipareigojimą dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo. 2002 metais pasirašytas JAV ir Lietuvos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo. Tai pademonstravo Lietuvos pasiryžimą ne tik vidaus priemonėmis, bet ir tarptautinės teisės priemonėmis stabdyti branduolinio, biologinio ir cheminio ginklų bei su jais susijusių medžiagų plitimą pasaulyje. Kaip ir ankstesniais metais, JAV tęsė finansinę paramą krašto apsaugos sistemai per Užsienio valstybių karinio finansavimo programą (Foreign Military Financing - FMF), Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (International Military Education and Training - IMET). Strateginė Lietuvos partnerė Lenkija prisidėjo prie Lietuvos pasiruošimo narystei NATO, jos pakvietimo į Aljansą, rėmė „Vilniaus grupės“ veiklą. Lietuva, atsakydama į Lenkijos paramą, palaikė Lenkijos Prezidento A. Kvasnievskio iniciatyvą tęsti regioninį bendradarbiavimą po ES bei NATO plėtros. Regiono saugumui ir ekonominei plėtrai svarbus tiek dvišalis, tiek daugiašalis bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis, taip pat su Latvija ir Estija. Baltijos jūrų valstybių taryba (toliau - BJVT) tęsė konstruktyvias diskusijas dėl infrastruktūros projektų - Via Baltica, Via Hanseatica ir Rail Baltica - įgyvendinimo. Lietuvos iniciatyva transporto infrastruktūros regione, tarp jų ir tarptautinių transporto koridorių, plėtros klausimai buvo įtraukti į tolesnį BJVT veiklos planą. Šiaurės Europos šalys liko patikimos dvišalių santykių partnerės, nuoseklios Lietuvos saugumo siekių rėmėjos bei materialinės paramos donorės. Lietuva, Latvija ir Estija toliau įgyvendino trišalius karinio bendradarbiavimo projektus - BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL. Praėjusiais metais Baltijos valstybės tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas vertino pagal ES ir NATO plėtros kontekstą. 2002 metais suaktyvėjo Lietuvos ir Rusijos Federacijos dialogas gynybos ir saugumo klausimais, skatinama ekonominė, prekybinė bei kultūrinė partnerystė. Iš praėjusių metų svarbių aukšto lygių kontaktų paminėtini Lietuvos užsienio reikalų ministro kaip ET Ministrų Komiteto pirmininko vizitas į Maskvą, dvišalis Lietuvos ir Rusijos bei trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Vyriausybių vadovų susitikimas Kaliningrade, Rusijos užsienio reikalų ministro I. Ivanovo darbo vizitas Vilniuje. Daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje srityje, akcentuojant pasienio kontrolės punktų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, kovą su kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia migracija. Pragmatiškumo ir abipusio naudingumo principais paremtas bendradarbiavimas su Rusija leido spręsti daugelį aktualių dvišalių santykių klausimų bei prisidėjo prie saugumo stiprinimo visame Baltijos jūros regione. Santykiuose su Baltarusija buvo skatinami dvišaliai ryšiai ekonomikos, transporto, kultūros ir švietimo srityse, pasienio bendradarbiavimas. Baltarusiją Lietuva siekė įtraukti į demokratinės raidos procesus, kurie padėtų stiprinti pilietinės visuomenės formavimosi tendencijas ir tuo pačiu stiprintų stabilumą ir saugumą regione. Tačiau vidaus procesai Baltarusijoje rodo, kad realias permainas šioje šalyje tenka sieti su ilgalaike perspektyva ir tai lemia tolesnę santykių su Baltarusija strategiją. Lietuva dalijosi praktinio regioninio bendradarbiavimo, demokratijos, laisvosios rinkos ekonomikos kūrimo ir integracijos į euroatlantines saugumo struktūras patirtimi su Ukraina ir Pietų Kaukazo valstybėmis (Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu). 2002 m. parengtas stabilumo kūrimo Pietų Kaukaze veiksmų planas, kurio konkrečios gynybos reformų temos pasiūlytos Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Šios stabilumo projekcijos 2002 m. rezultatai suponuoja keletą išvadų. Visų pirma, ateinančiais metais būtina į ją įtraukti vidinių politinių, ekonominių ir socialinių pertvarkymų, visuomenės švietimo, saugumo politikos, kovos prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą, tautinių mažumų apsaugos, administracinių pajėgumų stiprinimo, efektyvaus tarptautinės paramos įsisavinimo klausimus. Antra, ligšiolines pastangas Baltijos regioninio bendradarbiavimo modelius pritaikyti kituose regionuose turi pakeisti kryptingas Lietuvos, taip pat ir kitų Baltijos šalių vidinės demokratinės ir ekonominės transformacijos bei integracijos į ES ir NATO patirties perteikimas suinteresuotiems partneriams. Saugumo partnerystė bei politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su NATO ir ES valstybėmis, geros kaimynystės santykiai ir praktinis bendradarbiavimas su savo regiono šalimis, saugumas bei stabilumas už Baltijos regiono ribų bus prioritetai ir artimiausiais metais, formuojant Lietuvos saugumo aplinką. 2.
51. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinės kovos prieš terorizmą, tuo paliudydama savo pasirengimą būti ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja. Keturi karo medikai dalyvavo JT taikos palaikymo misijoje Afganistane Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Asistance Force - ISAF) sudėtyje, o 37 Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai vykdė specialiąją žvalgybą ir kitas užduotis kartu su kitų šalių pajėgomis JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“. Praėjusiais metais Vyriausybė parengė ratifikuoti tris JT konvencijas ir vieną protokolą dėl kovos su terorizmu. Tai Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmu finansavimo, Konvencija dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos, Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą ir Protokolas dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe saugą. Seimui juos ratifikavus, Lietuva tapo visų 12 universalių tarptautinės teisės instrumentų, apibrėžiančių kovą su terorizmu, vykdytoja. Vienuolika iš jų jau ratifikuota, o Konvencija dėl kovos su teroristiniais sprogdinimais, kurią Lietuva pasirašė 1998 m. birželio 8 d., rengiama ratifikuoti. Vyriausybė ėmėsi vidaus prevencinių priemonių, kad šalis netaptų terorizmo taikiniu ar jo tranzito koridoriumi. Praėjusiais metais buvo nuosekliai laikomasi Programoje prieš terorizmą nustatytų kovos su šia grėsme krypčių ir neatidėliotinų veiksmų plano. Siekiant geriau koordinuoti valstybės ir kitų institucijų veiklą kovojant su terorizmu ir būtinų šios kovos priemonių įgyvendinimą, įsteigta Tarpžinybinė koordinacinė komisija prieš terorizmą. Terorizmo finansavimo prevencija buvo viena iš svarbiausių kovos su terorizmu krypčių. Praėjusiais metais sustiprintas finansinių tyrimų tarnybų bendradarbiavimas. Sugriežtinta įtartinų finansinių operacijų nustatymo bei pranešimo apie jas procedūra. Šalies bankai daug dėmesio skyrė vidaus kontrolės sistemoms, užtikrinančioms tinkamą klientų pažinimo („žinok, kokia veikla verčiasi tavo klientas“) ir jų tapatybės nustatymo procedūrą. Užtikrindami svarbių strateginių objektų saugumą, Karinių jūrų pajėgų laivai patruliavo Būtingės terminalo plūduro rajone, o Oro gynybos bataliono sustiprintas zenitinis būrys vykdė VĮ Ignalinos AE apsaugos nuo antpuolių iš oro užduotis. Dalyvavimas tarptautinės bendruomenės kovoje prieš terorizmą ir masinio naikinimo ginklų platinimą ir ateityje bus nacionalinio saugumo prioritetas.
52. PATIKIMA GYNYBA 3.
53. Gynybinių pajėgumų stiprinimas Siekiant sukurti profesionalią, moderniai ginkluotą, mobilią, greitai išskleidžiamą ir sugebančią išsilaikyti nustatytą laiką apibrėžtoje teritorijoje, galinčią veikti plataus spektro operacijose kariuomenę, buvo tęsiama karinių pajėgų reforma, vyko individualus ir kolektyvinis kovinis rengimas. Kariuomenė aprūpinama šiuolaikine ginkluote ir karine technika bei ryšio priemonėmis, plėtojama gynybos infrastruktūra, tęsiamas dalyvavimas Planavimo ir peržiūros procese (Planning and Review Process - PARP) ir Partnerystės tikslų, t. y. sąveikumo sričių su NATO pajėgomis įgyvendinimas. Rengiantis narystei NATO, Lietuvos kariniai pajėgumai buvo plėtojami taip, kad atitiktų kolektyvinės gynybos ir saugumo sistemos uždavinius. Vienas svarbiausių praėjusių metų pasiekimų yra pasirengimas prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO. Lietuvos kariuomenė toliau pertvarkoma taip, kad atitiktų NATO valstybių lyderių Prahoje nustatytas pajėgumų, reikalingų kovai su naujomis XXI a. grėsmėmis, plėtros gaires. Prioritetas – plataus spektro operacijų (kolektyvinės gynybos, krizių valdymo, kovos su terorizmu ir kt.) pajėgumų stiprinimas, specializavimasis NATO reikalingose srityse, teritorinių pajėgų pertvarkymas. NATO ekspertai pritarė pasirinktoms kariuomenės reformų ir pajėgumų kūrimo kryptims, teigiamai įvertino konkrečius planus, pagrįstus ištekliais. Sausumos pajėgoms (toliau - SP) tenka pagrindinis uždavinys – užtikrinti valstybės gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. SP pagrindą sudaro šiuo metu pagal NATO karinius standartus kuriama Nuolatinės parengties brigada (toliau - NPB). Įgyvendinant NPB rengimo planus, vykdomi prioritetiniai taktinio ryšių priemonių, transporto, trumpojo nuotolio gynybos sistemų, vidutinio ir ilgo nuotolio prieštankinių sistemų įsigijimų projektai, mokomi NPB koviniai vienetai. 2002 metais sudaryta sutartis su JAV dėl modernios priešlėktuvinės ginkluotės „Stinger“ įsigijimo, pradėtos vidutinio nuotolio prieštankinės valdomų raketų sistemos „Javelin“ įsigijimo procedūros. Praėjusiais metais įvykdytas įsipareigojimas parengti mobilų, aukštos kovinės parengties NPB Algirdo batalioną (dislokuotas Rukloje) ir aprūpinti jį šiuolaikine technika, įranga bei ginkluote. Algirdo bataliono pasirengimo vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 str. kolektyvinės gynybos operacijas kartu su NATO pajėgomis lygį teigiamai įvertino Danijos kariniai ekspertai. Krašto apsaugos savanorių pajėgas (toliau - KASP) integruojant į SP, suvienodinta KASP rinktinių ir reguliariųjų pajėgų vienetų struktūra. Parengtas KASP reformavimo planas organizuoti KASP vienetus pagal funkcinę paskirtį. Peržiūrėtos Karinių oro pajėgų (toliau - KOP) ir Karinių jūrų pajėgų (toliau - KJP) užduotys. Pajėgas siekiama išlaikyti nedideles, reikalingas specifinėms užduotims atlikti, Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui užtikrinti bei vykdyti Aljanso misijas. Stiprinant oro erdvės stebėjimo ir kontrolės pajėgumus, Regioniniame oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre (toliau - ROESKC) ir Oro erdvės kontrolės centre buvo įdiegti NATO naudojami orlaivių identifikavimo simboliai. Atlikti kiti techniniai pasirengimo prijungti ROESKC prie NATO integruotos išplėstinės oro gynybos sistemos (NATO Integrated Enhanced Air Defence System - NATINEADS) darbai. Tai sudarys galimybes keistis radiolokacine informacija tarp Baltijos valstybių ir NATO. Toliau stiprinama oro erdvės gynyba: buvo papildytas KOP Oro gynybos bataliono personalas, batalionas aprūpinamas NATO standartus atitinkančia ryšių technika. Praėjusiais metais plėtojant Lietuvos pajėgumus sąjungininkų kariniam pastiprinimui priimti (Host Nation Support - HNS) pradėti Šiaulių oro uosto infrastruktūros pertvarkymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kruizinių laivų terminalo rekonstrukcijos darbai. Atsižvelgiant į kariuomenės struktūros reformą, pakoreguoti logistikos plėtros planai. Kuriama lankstesnė logistikos sistema, gebanti užtikrinti karinių vienetų, dalyvaujančių NATO operacijose, perdislokavimą, išskleidimą ir išlaikymą. Nuosekliai didinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius, kartu nuo 2003 m. pradedamas mažinti šaukiamųjų į privalomąją karo tarnybą skaičius. Praėjusiais metais profesinės karo tarnybos karių skaičius padidėjo daugiau nei
54. Šiuo metu profesinės karo tarnybos karių, įskaitant kariūnus, yra beveik 27 proc. daugiau nei privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Vienas iš reikšmingų karinių pajėgumų plėtojimo veiksnių – Lietuvos kariuomenės pasirengimas veikti kartu su sąjungininkėmis plataus spektro operacijose. 2002 metais Lietuvos kariai dalyvavo 27 tarptautinėse pratybose bei mokymuose. Juose įgytą patirtį ir įgūdžius jie sėkmingai pritaiko dalyvaudami NATO vadovaujamose tarptautinėse taikos operacijose: Kosovo provincijoje (KFOR) iš viso dalyvavo 90 (pasikeitusių rotacijos principu) Lietuvos karių, Bosnijoje ir Hercegovinoje (SFOR) rotacijos principu pasikeitė 99 Lietuvos kariai. NATO vadovaujamų KFOR ir SFOR operacijų užduotis vykdė KOP lėktuvas An - 26, septynių asmenų įgula, įskaitant ir aptarnaujantįjį personalą. Praėjusiais metais vadovaujantis Lietuvos parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos gynybos politikos 2001 – 2004 m. nuostatomis krašto apsaugai buvo patvirtinta 1003402 tūkst. Lt, arba 2 proc. BVP. Faktinės išlaidos sudarė 906186,2 tūkst. Lt, t.y. 1,8 proc. BVP. Moderniai ginkluotei įsigyti buvo skirta apie penktadalis visų išlaidų. Užsienio valstybės taip pat teikė paramą Lietuvos karinėms pajėgoms. Vokietija perdavė šarvuočių, Danija - įrangos Artilerijos batalionui, Švedija - medicininės įrangos, ginkluotės ir technikos vienam pėstininkų batalionui. 2002 metais pradėtas bendras su Švedija jūros stebėjimo radarų įdiegimo Lietuvos jūros ir pakrančių stebėjimo sistemoje projektas. Saugumo stiprinimo reikmėms panaudojamas Lietuvos mokslo, gamybos ir technikos potencialas. Įgyvendinant Mokslo tyrimų ir technologijų plėtros 2001 – 2003 m. programą, mokslinio tyrimo centrams nupirkta įrangos už 413 tūkst. Lt. Medicinine įranga aprūpintas jungtinis mokslinis krizių medicinos centras. 2002 m. pasirašytos sutartys su 46 Lietuvos įmonėmis dėl kariuomenės aprūpinimo Lietuvoje pagaminta produkcija. 3.
55. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai 2002 metais parengta Mobilizacijos programa, kuri numato konkrečias priemones įdiegti darnią, Lietuvos gynybinio potencialo sutelkimą užtikrinančią mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo sistemą, kurią įgyvendinus būtų galima parengti bei greitai pertvarkyti valstybės valdymo sistemą ir ūkį veikti karo padėties sąlygomis, taip pat pasirengti sąveikai su sąjungininkais. Praėjusiais metais įvykdytos visos valstybės rezervo materialinių išteklių atnaujinimo, kaupimo ir saugojimo užduotys. Rengiantis atlikti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas mobilizacijos ir karo metu, paskirtos institucijos, atsakingos už valstybės sukauptų atsargų saugojimą. Tęsiamas Lietuvos ir Švedijos projektas „BALTPERS“, skirtas karinių užduočių ir personalo mobilizacijos visuotinei gynybai bei moderniai piliečių karinės prievolės valdymo sistemai sukurti. Pertvarkytas karo prievolės administravimas Panevėžio regione (pagal naują sistemą jau veikia Kauno ir Klaipėdos karo prievolės centrai). Esminis naujo karo prievolės administravimo bruožas yra tas, kad didesnis vaidmuo užtikrinant šauktinių atrankos kokybę skiriamas vietos savivaldos institucijoms. Rengiant kariuomenės mobilizacinį karo prievolininkų rezervą, išlieka nedidelio atvykstančio į teritorinius skyrius šauktinių skaičiaus ir jų sveikatos būklės problema. Į teritorinius skyrius 2002 m. atvyko 62,3 proc. kviestųjų, o iš jų pripažinta tinkamais privalomajai pradinei karinei tarnybai – šiek tiek daugiau nei 60,2 proc. Praėjusiais metais 94 proc. planuoto atsargos karo prievolininkų skaičiaus dalyvavo kartotiniuose mobilizacinio rezervo mokymuose. Nacionalinei gynybai tampant sudedamąją kolektyvinės gynybos sistemos dalimi, pradėtas koreguoti mobilizacinio rezervo poreikio planas.
56. KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTRA. PASIRENGIMAS EKSTREMALIOMS SITUACIJOMS Praėjusiais metais pradėjo veikti integruota nacionalinė krizių valdymo sistema. Ja siekiama užtikrinti efektyvų krizių valdymą valstybės viduje ir taip prisidėti prie tarptautinio ir regioninio stabilumo. Krizių valdymo sistema vykdo kompleksinį Lietuvos gyvybiniams ir pirmaeiliams nacionaliniams interesams pavojų keliančių rizikos veiksnių ir grėsmių stebėjimą, išankstinį besiformuojančių krizių nustatymą, prevencinių priemonių parengimą, įgyvendinimą, kilusių krizių valdymą ir priimtinos padėties atkūrimą, integruodama valstybės valdymo institucijų krizių valdymo pastangas atskirose srityse į vientisą sistemą ir per kolegialias institucijas bei intensyvaus apsikeitimo informacija procedūromis stiprindama horizontalius tarpinstitucinius ryšius. 2002 metais vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemones buvo suformuotas ir savo veiklą pradėjo Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, įsteigti ir pradėjo funkcionuoti Krizių prevencijos komitetas ir Krizių valdymo centro grėsmių ir krizinių reiškinių monitoringo bei krizių prognozavimo ekspertų grupė. 2002 metais Krizių valdymo centre prie Krašto apsaugos ministerijos suformuota tarpinstitucinė ekspertų darbo grupė Irako konflikto problemai nagrinėti atliko galimo Irako konflikto poveikio Lietuvos Respublikai monitoringą, parengė galimų grėsmių neigiamo poveikio sušvelninimo rekomendacijas. Pradėtas rengti Lietuvos Respublikos krizių valdymo įstatymas. Lietuvos krizių valdymo sistemos plėtros prioritetas yra krizių prognozavimo, išankstinio nustatymo ir krizių prevencijos pajėgumų bei gebėjimų plėtra. Kilusių krizių valdymo pajėgumai bus plėtojami išryškinant nacionalinius ir institucinius tikslus, sudarant krizių valdymo priemonių planus, tobulinant sprendimų priėmimo mechanizmus, stiprinant valstybės politines, ekonomines ir socialines sistemas, palaikant integralios krizių valdymui reikalingos infrastruktūros ir įrangos parengtį. Praėjusiais metais toliau buvo kuriama tarptautinius standartus atitinkanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, siekiant veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei reikiamą pagalbą šių situacijų atveju, padarinių šalinimą, gyventojų informavimą visais civilinės saugos vadovavimo lygiais. Sukurta Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro duomenų bazė, į kurią buvo įtraukta apie 70 proc. tokių objektų. Ši duomenų bazė padės atlikti pavojaus ir rizikos analizę administracinio vieneto teritorijoje, organizuoti avarijų prevenciją, likvidavimą, tyrimą, nelaimių modeliavimą ir personalo mokymą. Siekiant, kad valstybės institucijos laiku imtųsi būtinų priemonių kilus ekstremalioms situacijoms, Vyriausybė nustatė visuomenės informavimo ir veiksmų pramoninių avarijų, nepaprastosios radiologinės padėties atvejais tvarką. 2002 m. priimtas Priešgaisrinės saugos įstatymas, reguliuojantis saugos nuo gaisrų užtikrinimo sritis. Parengta ir patvirtinta Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynio padariniams šalinti programa. Jos tikslai – teisinėmis ir techninėmis priemonėmis sumažinti ekonominius potvynio nuostolius, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvynio poveikio.
57. VIDINIO SAUGUMO IR GEROVĖS STIPRINIMAS 5.
58. Asmens ir teisėtų visuomenės interesų apsauga 5.1.
59. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga Žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų. Minėtoms teisėms ir laisvėms užtikrinti reikšmingi 2002 m. priimti nauji Darbo, Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai. Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina operatyvesnį teismo procesą, greitesnį teisinės taikos tarp šalių atkūrimą. Baudžiamojo proceso kodeksu, atsižvelgus į tarptautinių sutarčių nuostatas bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką, pakeista baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tuo pat metu garantuojant, kad nebus pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės. Siekiant efektyviau vykdyti priimtus teismo sprendimus, pradėta antstolių veiklos reforma. Baudžiamasis ir Bausmių vykdymo kodeksai susiję su sąlygų įkalinimo įstaigose gerinimu. Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma kai kurių teisių ir laisvių nereikalingų ribojimų, taip pat numatyta daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai bausmės atlikimo metu. Siekdamas užtikrinti asmenų, nukentėjusiųjų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisių apsaugą, 2002 m. gegužės 21 d. Seimas priėmė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą. Valdžios institucijų, valstybės tarnautojų bei pareigūnų atsakomybės neišvengiamumas suponuos geresnės kokybės jų darbą bei bus viena iš priemonių, užtikrinančių optimalią žmogaus teisių apsaugą. Stiprinant vaiko teisių ir jo interesų apsaugą, siekiant tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, taip pat užtikrinti artimiesiems teisę matytis su vaiku, praėjusiais metais buvo toliau jungiamasi prie svarbių tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių vaiko globos klausimus. 2002 metais buvo ratifikuotos svarbios žmogaus teisių apsaugai sutartys su JAV, Rusija, Kinija ir kitomis valstybėmis ekstradicijos ir teisinės pagalbos bei bendradarbiavimo klausimais. 5.1.
60. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė Siekiant stiprinti asmens ir visuomenės teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų, užtikrinti saugią aplinką, buvo tobulinama nusikaltimų prevencijos ir kontrolės teisinė bazė, padidintas teisėsaugos institucijų finansavimas. Nusikaltimų kontrolės srityje pirmenybė buvo skiriama kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. 2002 metais pasiekta reikšmingų organizuoto nusikalstamumo kontrolės rezultatų. Tam didelės įtakos turėjo glaudus įvairių teisėsaugos institucijų, ypač policijos ir prokuratūros, bendradarbiavimas. Neteisėtos narkotinių, neplatinamų ir dvigubo panaudojimo medžiagų apyvartos kontrolė, prekybos žmonėmis užkardymas, finansinių nusikaltimų prevencija bei kontrolė buvo kovos su organizuotu nusikalstamumu prioritetai. Siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, suaktyvinta prevencinė veikla ir baudžiamasis persekiojimas. Praėjusiais metais įgyvendinant Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002 - 2004 metų programos kompleksines socialines, švietimo, teisines ir kitas priemones, buvo kuriama socialinė pagalbos sistema priverstinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms (penkiuose šalies miestuose įsteigti pagalbos telefonai), sustiprinta liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio centrų veikla, organizuotos visuomenės švietimo kampanijos. Šios prekybos žmonėmis problemos sprendimo priemonės buvo teigiamai įvertintos ir tarptautiniu mastu. Finansinių nusikaltimų kontrolės srityje prioritetai buvo skiriami kovai su kontrabanda, pinigų plovimu, neteisėta naftos produktų, spirito, alkoholinių gėrimų bei kitų alkoholio produktų realizacija. Tęsiamas PVM lėšų grobstymo iš biudžeto atvejų tyrimas: atlikti tardyminiai ir operatyviniai veiksmai 5-iose didelės apimties baudžiamosiose bylose, kuriose pateikti kaltinimai 108 asmenims (iš jų 24 muitinės pareigūnams), ištirta apie 1000 nusikalstamos veikos epizodų. Praėjusiais metais muitinė iškėlė apie 15 proc. mažiau, nei 2001 m. baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos, tačiau sulaikytų kontrabandinių prekių vertė daugiau kaip 3 kartus viršijo 2001 m. metų rezultatus. Tai rodo, kad Lietuvoje atskleidžiami didesnio masto kontrabandos atvejai. Įvertinus didžiausių kontrabandos srautų vietas, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų muitinės postai aprūpinti mobiliosiomis rentgeno sistemomis. Naudojant šias sistemas, buvo sustiprinta kontrabandos prevencija. Atsižvelgiant į tabako gaminių nelegalios prekybos ir kontrabandos mastą, priimtas Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, patvirtintos naujos redakcijos Tabako gaminių mažmeninės prekybos licencijavimo taisyklės bei Tabako gaminių didmeninės prekybos licencijavimo taisyklės. Minėtais teisės aktais nustatyti griežtesni tabako gaminių pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai. Pagal tarptautinius standartus sustiprinta pinigų plovimo prevencija. Vyriausybė 2002 m. patvirtino teisės aktų pakeitimus, reikalingus tiksliau įvertinti, ar operacija su pinigais yra įtartina, bei užtikrinti sklandžią informacijos apie įtartiną veiką pateikimo tvarką. Geresnius finansinių nusikaltimų prevencijos ir jų išaiškinimo rezultatus taip pat sąlygojo sustiprinta finansinių nusikaltimų kontrolės institucinė sistema. 2002 m. veiklą pradėjo nuolatinė komisija valstybės ekonominės ir finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, specializuota kovos su kontrabanda įstaiga - Muitinės kriminalinė tarnyba. Tai leido efektyviau koordinuoti teisėsaugos institucijų veiksmus finansinių nusikaltimų kontrolės, ypač kontrabandos, srityje, sustiprinti operatyvinę veiklą ir kartu valstybės finansų sistemos apsaugą nuo kriminalinio poveikio. Kova su korupcija vyko įgyvendinant korupcijos prevencijos, korupcinių teisės pažeidimų tyrimų, antikorupcinio švietimo bei kitas priemones, numatytas Nacionalinėje kovos su korupcija programoje. Praėjusiais metais priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, kuriame nustatyti pagrindiniai korupcijos prevencijos tikslai ir uždaviniai, prevencijos priemonės bei įvardyta korupcijos prevencijos subjektai. Sustiprintas valstybės institucijų bendradarbiavimas (Specialiųjų tyrimų tarnyba pasirašė sutartis su Valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, Valstybės kontrole), tiriant korupcinius teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų rekomendacijas, parengtos sektorių antikorupcinės strategijos ir veiksmų planai. Įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, apie 30 reikšmingų teisės aktų ir jų projektų įvertinta antikorupciniu aspektu, atlikti korupcijos paplitimo tyrimai labiausiai jos pažeidžiamose srityse. Aktyvi antikorupcinė veikla įvertinta ir tarptautiniu mastu: Europos Komisija pripažino administracinių gebėjimų kovoje su korupcija pagerėjimą, o Lietuvos antikorupcinės politikos modeliu susidomėta Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir toliau bus prioritetine nacionalinio saugumo užtikrinimo kryptis. Toliau bus vykdomos programos ir priemonės, skirtos nusikaltimų prevencijai, didinamas savivaldos institucijų vaidmuo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos veikloje, remiamos bei skatinamos piliečių iniciatyvos apsaugoti savo turtą, būstą ir užtikrinti asmens saugumą. 5.1.
61. Valstybės sienos apsauga Stiprinant valstybės sienos apsaugą, įgyvendinamos Valstybės sienos apsaugos plėtotės programos priemonės, plėtojama kompleksinė civilinė karinė oro erdvės stebėjimo sistema pagal ATMAS projektą (Air Traffic Management and Surveillance Project), stiprinami teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimo ir kontrolės pajėgumai. Prioritetinė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės kryptis – užtikrinti būsimos ES išorinės sienos apsaugą, atitinkančią ES sienų kontrolės standartus. Daug dėmesio skirta valstybės sienos apsaugos infrastruktūros plėtrai, tikrinimus atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklai pasienio kontrolės punktuose koordinuoti. Įgyvendinat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, 2002 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje atsisakyta privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Naudojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinę sistemą, praėjusiais metais buvo sulaikyta, palyginti su ankstesniais metais, daugiau nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų, įtariamai vogtų transporto priemonių. Įsteigus Dokumentų tyrimo centrą, sulaikyta daugiau ir asmenų, patikrinimo metu pasienyje pateikusių suklastotus arba svetimus dokumentus. Derinant vizų režimą su ES reikalavimais, 2003 m. sausio 1 d. buvo panaikintos vizų režimo lengvatos Baltarusijos, Ukrainos ir dalies Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) piliečiams. Praėjusiais metais pasirengta tinkamai įgyvendinti šį sprendimą: nustatyta šių šalių piliečių, vykstančių tranzitu per Lietuvą, laikinoji kontrolės tvarka, numatyta, kokių veiksmų imtis, kilus ekstremalioms situacijoms prie valstybės sienos. Užtikrindamos oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, bendradarbiavo civilinė ir karinė aviacija. 2002 m. pagerintas radiolokacinės informacijos perdavimas kariniais ir civiliniais radarais Nacionaliniam oro erdvės kontrolės centrui. Įrengtas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (International Civil Aviation Organization - ICAO) reikalavimus atitinkantis tiesioginis ryšys tarp šio centro ir Regioninio skrydžių valdymo centro. Plėtojant jūros stebėjimo ir kontrolės sistemą, siekiama geriau koordinuoti bendradarbiavimą tarp KJP ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. Todėl parengtas Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos koncepcijos projektas. Įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Švedijos projektą, jūros ir pakrančių stebėjimo sistemoje pradėti diegti jūros stebėjimo radarai. Šie radarai gerokai pranašesni už dabar naudojamus, todėl tai pagerins teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolę. Kartu bus sudarytos galimybės saugiau vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pakrančių apsaugos rinktinėje įdiegus uosto įplaukos stebėjimo sistemą, integruotą į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vaizdo stebėjimo sistemą, išsiplėtė uosto bei jo prieigų stebėjimo ir kontrolės laukas. 5.1.
62. Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema yra būtina sąlyga Lietuvos ūkio subjektams teisėtai verstis strateginių prekių ir technologijų importu, tranzitu ir eksportu. Ši sistema taip pat svarbi priemonė užkirsti keliui platinti masinio naikinimo ginklus, jų komponentus bei gamybos technologijas. Pagrindinis Lietuvos strateginių prekių ir technologijų importo, eksporto ir kontrolės sistemos tobulinimo prioritetas – jos suderinimas su ES ir tarptautinių susitarimų bei konvencijų nuostatomis dėl masinio naikinimo ginklų platinimo apribojimo ar uždraudimo. Dėl to priimtas Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas. Viena iš svarbiausių įstatymo nuostatų yra ta, kad jame numatyta galimybė kontroliuoti į strateginių prekių ir technologijų sąrašą neįtrauktų prekių eksportą, jeigu yra pagrindas manyti, kad tos prekės gali būti naudojamos masinio naikinimo ginklams gaminti. 5.1.
63. Informacijos apsauga Siekdama įdiegti tarptautinę praktiką atitinkančius saugumo valdymo principus, Vyriausybė tobulino informacinių technologijų saugos teisinį reglamentavimą, stiprino svarbiausių valstybės informacinių sistemų saugą. Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino naujus Bendruosius duomenų saugos reikalavimus, skirtus užtikrinti informacijos saugą, pvz., nuo nepageidaujamo ar nesankcionuoto informacijos skleidimo, pakeitimo ar netekimo valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose. Patvirtinta Duomenų apsaugos plėtojimo 2002 – 2004 m. programa, kuria sudaromos palankios sąlygos informacinių technologijų plėtrai ir kartu užtikrinamas saugus duomenų naudojimas. Programoje įtvirtinta valstybinė asmens duomenų tvarkymo priežiūra, suformuluoti reikalavimai duomenų valdytojams duomenų saugumui stiprinti. Kol kas nėra nustatyta duomenų saugumo vertinimo sistema, todėl būtina parengti gerą informacinių sistemų, taip pat programinės įrangos, skirtos duomenims tvarkyti, saugumo įvertinimo mechanizmą. Pasinaudojant PHARE pagalba, 2003 m. tikimasi detaliai įvertinti esamą situaciją ir sukurti metodiką bei rekomendacijas, kaip užtikrinti informacinių technologijų saugumą. 5.
64. Ekonominio saugumo stiprinimas 5.2.
65. Stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas Vyriausybė toliau vykdo ir vykdys tvarią fiskalinę ir stabilią monetarinę politiką, kuri yra vienas iš esminių spartaus valstybės ekonominio augimo veiksnių. Kartu tai turi teigiamą įtaką šalies nacionaliniam saugumui. Kaip stabilios ir neinfliacinės ekonomikos plėtros veiksnys yra fiksuoto valiutos kurso sistema, kurią numatoma išlaikyti iki Lietuvos prisijungimo prie euro zonos. Šios sistemos patikimumą ir efektyvumą didina tai, kad Lietuvos banko įsipareigojimai litais privalo būti ir yra visiškai (ne mažiau kaip 100 proc.) padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis (2002 m. padengta buvo daugiau nei 1,5 karto). Tokiomis sąlygomis Lietuvos banko įsipareigojimų padengimo užsienio valiutos ir aukso atsargomis mažėjimo kritinės ribos nėra. Vyriausybė kartu su Lietuvos banku 2002 m. vasario 2 d. sėkmingai susiejo litą su euru, neatlikdama devalvacijos ar revalvacijos, o tai dar labiau padidino rinkų ir visuomenės pasitikėjimą taikomo fiksuoto kurso sistema. Tęsiama fiskalinė konsolidacija sudarė tvirtą pagrindą fiksuoto valiutos kurso politikai. Kartu ji leido toliau mažinti viešojo ir privataus sektorių skolinimosi išlaidas, fiskalinį deficitą ir siekti cikliškai subalansuoto biudžeto. Bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas siekė 1,2 proc. BVP ir buvo mažesnis nei prognozuota. Į nacionalinį biudžetą, palyginti su 2001 m., įplaukė net 13,9 proc. daugiau pajamų. Augant ekonomikai, buvo geriau surenkamos mokestinės pajamos, o įtraukus nebiudžetinius fondus į valstybės biudžetą - ir įvairios nemokestinės pajamos (2001 m. jos sudarė 12,5 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų, o 2002 m. – jau 14,8 proc.). Pozityvios įtakos fiskalinio deficito mažėjimui turėjo ir griežčiau kontroliuojamos bei sumažintos valstybės išlaidos. Siekiant sukurti darnią šiuolaikinę Lietuvos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią ekonomikos raidą, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, 2002 m. buvo įgyvendinama mokesčių reforma. Praėjusiais metais priimti nauji Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai bei įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymas, kurie parengti vadovaujantis bendrais apmokestinimo principais bei suderinti su ES teisės aktais. Pakeitus Mokesčių administravimo įstatymą, sudarytos prielaidos skaidriau ir efektyviau administruoti mokesčius. Griežta fiksuoto valiutos kurso strategija kartu su ekonomikos lankstumą ir konkurencingumą užtikrinančia ekonomine politika, valstybės finansų disciplina ir saugia bankų sistema yra tinkamas būdas užkirsti kelią nacionalinės valiutos destabilizacijai, išlaikyti finansų sistemos stabilumą ir siekti narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. 5.2.
66. Valstybės skolos valdymas Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos nuostatos (mažinti valstybės teikiamų garantijų apimtis, skatinti vidaus finansų rinkos plėtrą ir kt.), palyginti su 2001 metais, iš esmės nepakito. Siekiama efektyviai valdyti skolą ir vykdyti griežtą skolinimosi politiką. 2002 metais valdant valstybės skolą buvo laikomasi visų valstybės skolos ir skolinimosi limitų. 2002 metų gruodžio 31 d. visa valstybės skola sudarė 13,162 mlrd. litų, arba 26 proc. BVP. Palyginti su 2001 metais, valstybės skola sumažėjo 1,2 proc. BVP. Valstybės užsienio skola sumažėjo, o vidaus skola padidėjo. Valstybės užsienio skola baigiantis metams sudarė 9,178 mlrd. litų (18,1 proc. BVP), arba 69,7 proc. visos valstybės skolos (2001 m. – 76,4 proc.). Tiesioginės užsienio skolos eurais dalis per 2002 metus padidėjo nuo 58 proc. iki 76 proc. visos tiesioginės užsienio skolos. Be to, tiesioginė valstybės skola už fiksuotą palūkanų normą 2002 m. pabaigoje sudarė 83,1 proc. visos tiesioginės skolos. Tokia valstybės skolos struktūra leidžia sumažinti finansinę riziką, tenkančią biudžetui aptarnaujant valstybės skolą. 2002 metų pabaigoje valstybės trumpalaikiai įsipareigojimai vidaus ir užsienio valiuta sudarė 712,4 mln. litų (2001 metais – 804,4 mln. litų), arba 5,4 proc. (2001 metais - 6,2 proc.) visos valstybės skolos. Tai rodo mažą refinansavimo riziką valdant valstybės skolą. Praėjusiais metais trys didžiausios tarptautinės kredito reitingų agentūros, pripažindamos šalies pažangą, suteikė Lietuvai suteikė aukštesnius kredito (skolinimosi) reitingus. Siekiant mažinti priklausomybę nuo užsienio kapitalo rinkų bei gerėjant padėčiai vidaus finansų rinkose, didinamas skolinimasis vidaus rinkoje ir mažinama valstybės skolinių įsipareigojimų dalis užsienio valiuta. Praėjusiais metais valstybės vidaus ir užsienio paskolų garantijos buvo teikiamos valstybinės reikšmės infrastruktūros investicijų projektams finansuoti. 2002 metais nustatytas 400 mln. Lt pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas nebuvo viršytas. Valstybės garantuota skola 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,795 mlrd. Lt ir, palyginti su 2001 metais, sumažėjo 17,6 proc. 5.2.
67. Konkurencinga ekonomika Didinant ekonomikos konkurencingumą, 2002 metais buvo toliau įgyvendinamos įvairios priemonės, numatytos Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Inovacijų versle ir kitose ilgalaikėse ekonominėse programose bei strategijose. Viena iš svarbių Vyriausybės prioritetinių krypčių - sukurti palankesnę aplinką mokslui, žinioms ir aukštosioms technologijoms imlių pramonės veiklų plėtrai. Pozityvų poveikį turėjo valstybės parama formuojant inovacijų skleidimo ir įgyvendinimo infrastruktūrą. Praėjusiais metais suteiktos dalinės subsidijos tiems įmonių inovaciniams projektams, kurie sudaro sąlygas sparčiau diegti naujas technologijas lazerių, elektronikos, biotechnologijų, informacinių technologijų bei aplinkosaugos srityje. Siekiant sudaryti palankias sąlygas tolesnei šių perspektyvių ir konkurencingų tarptautiniu mastu gamybos šakų plėtrai, parengtas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas. Skatinant glaudesnį mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, 2002 m. įsteigti 4 mokslo ir technologijų parkai. Siekiant geriau koordinuoti inovacijų ir technologijų plėtros veiklą, sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama Mokslo ir technologijų komisija. Nacionalinės kokybės programos priemonių įgyvendinimas padėjo sustiprinti kokybės priežiūros infrastruktūrą, užtikrinančią saugių ir kokybiškų produktų teikimą į rinką. Suteikta parama įmonėms, diegiančioms kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Palankesnes sąlygas Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportui sudaro ir jos atitikties įvertinimo saugos reikalavimus infrastruktūros plėtra. 2002 metais buvo įsteigtos 6 naujos bandymų laboratorijos ir 1 sertifikavimo įstaiga. Praėjusiais metais daug dėmesio skirta verslo konkurencingumui skatinti. Buvo plėtojama verslo paslaugų infrastruktūra, smulkaus ir vidutinio verslo finansinės paramos instrumentai, sukurtos pagrindinės teisinės elektroninio verslo prielaidos. 2002 m. visose apskrityse įsteigtos paramos verslui tinklo institucijos, patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002 - 2004 metų priemonės. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme patikslintas smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimas, suderintas su ES teise, ir apibrėžtos valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui formos. Praėjusiais metais gerokai išaugo valstybės investicijos (nuo 6,7 mln. Lt iki 14,3 mln.Lt) į žemės ūkį. Tęsiamas valstybės paramos kaimui pertvarkymas, subsidijos pakeičiamos tiesioginėmis išmokomis, finansuojamos investicinės programos, skatinančios konkurencingų ūkių kūrimąsi ir netradicinius verslus kaime, taikomos įvairios žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymo priemonės, tvarkomi žemės teisiniai santykiai. Priimtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuris nustato bendruosius žemės ūkio ir kaimo ekonominės, ekologinės, socialinės plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus. 2002 metais žemės ūkio subjektams pradėtos skirstyti ES inicijuotos Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development - SAPARD) lėšos. Patvirtinta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 - 2003 m. programa ir jos įgyvendinimo priemonės, skirtos žemės ūkio ir maisto produktų eksportui skatinti, neigiamam prekybos balansui mažinti. Šiomis sudėtingomis reformomis Vyriausybė siekia kelti kaimo gyventojų gerovę, modernizuoti žemės ūkį, didinti jo konkurencingumą, mažinti ryškius socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Kaip ir ankstesniais metais, valstybės turto privatizavimo procesas prisidėjo prie teigiamų ūkio struktūros pokyčių ir ekonomikos efektyvumo didinimo. Praėjusiais metais buvo privatizuota už 266 mln. litų 510 valstybei nuosavybės teise jai priklausančių objektų. Sandoriuose, sudarytuose privatizuojant svarbių ūkio šakų objektus, pirkėjai įsipareigojo investuoti 135 mln. litų, išsaugoti ir (ar) sukurti 2862 darbo vietas. AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ 2002 m. parduotas vienam didžiausių Vokietijos bankų „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“ (Nord/LB). Sudarius šį privatizavimo sandorį, sumažinta bankų sektoriaus priklausomybė nuo vieno užsienio regiono. Tęsiamas AB „Lietuvos avialinijos“, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB „Klaipėdos transporto laivynas“ privatizavimas. Strateginiam investuotojui Vokietijos bendrovių Ruhrgas AG ir E. ON Energie A. G konsorciumui, atitinkančiam europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, įsigijus 34 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų, su gamtinių dujų tiekėju deramasi dėl dar 34 proc. akcijų pardavimo. Privatizuojant bendrovę, siekiama užtikrinti stabilų gamtinių dujų tiekimą, didinti dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją ir numatyti šalies dujų tinklų sujungimo su Vakarų Europos dujų tiekimo sistema galimybę. Parengta techninė užduotis privatizuoti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Privatizuojant valstybės turtą, kontroliuojama, kad nebūtų investuojamos nusikalstamu būdu įgytos ar neaiškios kilmės lėšos, o sandoriai su investuotojais dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių privatizavimo būtų sudaryti griežtai laikantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytų sąlygų. Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonomikos augimo, labai svarbu sukurti patrauklią aplinką investicijoms. 2002 metais Vyriausybė parengė naujos redakcijos Koncesijų įstatymo projektą, Investicijų bei kitų su tuo susijusių įstatymų projektus. Šių teisės aktų tikslas - pritraukti daugiau užsienio investicijų į atskiras ūkio šakas, sukurti naujų darbo vietų ir skatinti regionų plėtrą. 2002 metais tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) į Lietuvos ūkį apimtis augo ypač sparčiai (per 12 mėn. - 23,7 proc.). Vien Rusijos investicijų per 2002 m. padidėjo daugiau kaip 4 kartus. Vienos užsienio šalies, kuri dominuotų investicijų srityje, nėra. Praėjusiais metais daugiausia investavo Švedija (jos investicijos sudaro 16,6 proc. visų užsienio šalių TUI), Danija, Estija, Vokietija ir JAV. Pagal veiklos sritis daugiausiai investuojama į pramonę (34,2 proc.), finansinį tarpininkavimą (19,7 proc.) bei didmeninę ir mažmeninę prekybą (17,3 proc.). Į pramonę daugiausiai investavo Vokietijos (657 mln. litų), Rusijos (653 mln. litų) ir JAV (570 mln. litų) investuotojai. Išaugus Rusijos TUI į naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybos verslą, pastebimos vienos užsienio šalies dominavimo vienoje Lietuvos ūkio srityje tendencijos. Tačiau Lietuvos ekonomikos atvirumo plėtra, naftos produktų importo alternatyvų užtikrinimas ir investicijų iš kitų šalių skatinimas mažina vienos užsienio šalies dominavimo vienoje Lietuvos ūkio srityje grėsmę šalies saugumui. Vyriausybės įgyvendintos konkurencingumą didinančios priemonės turėjo teigiamą poveikį šalies ūkiui. Lietuvoje pagamintų prekių eksportas per 2002 m., palyginti su 2001 m., išaugo 8,1 proc. Lietuvos įmonės palaipsniui prisitaiko prie konkurencinės veiklos sąlygų ES rinkoje. Tai rodo besiplečianti prekyba su ES šalimis: Lietuvoje pagamintų prekių eksportas į jas sudarė apie 57 proc. viso Lietuvos eksporto. Užtikrindama nacionalinį saugumą, Vyriausybė toliau siekia sudaryti palankias sąlygas ekonomikos stabilumui ir didinti ekonomikos konkurencingumą. Pramonės ir verslo srityje yra numatyti šie prioritetai: - užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą narystės ES sąlygomis; - stiprinti pramonės ir verslo konkurencinius pranašumus, inovacijomis ir naujomis technologijomis grindžiamų veiklų plėtojimą, taikomųjų mokslo tiriamųjų darbų skatinimą; - remti ir skatinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių konkurencingumą didinančias priemones. 5.2.
68. Krašto apsirūpinimas energija ir energijos ištekliais Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, praėjusiais metais atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija. Šioje strategijoje numatyti patikimos ir saugios energetikos plėtros, jos integravimo į Vakarų Europos energetikos sistemas būdai. Strategija taip pat nusako, kaip mažinti energijos tiekimo pažeidžiamumą ir didinti krašto apsirūpinimo energijos ištekliais patikimumą. Gamtinės dujos Lietuvai tiekiamos iš Rusijos dujų verslovių. Siekiant padidinti apsirūpinimo dujomis patikimumą, praėjusiais metais buvo atlikti keli svarbūs darbai. Pirma, parengta Lietuvos magistralinių dujų tinklų sujungimo su kaimyninių valstybių dujų tinklais galimybių studija bei patikslintas Lietuvos gamtinių dujų tinklų perspektyvinės plėtros planas. Antra, Lietuvos ir Latvijos pasienyje statoma gamtinių dujų matavimo stotis, kuri sudarytų prielaidas tiekti dujas iš Latvijos ir pasinaudoti jos dujų saugyklomis. Trečia, tęsiami požeminių gamtinių dujų saugyklų įrengimo tyrinėjimo darbai. Vykdydama įsipareigojimą iki 2009 m. sukaupti 90 dienų naftos ir jos produktų atsargas galimų krizių ar ekstremalių situacijų padariniams sušvelninti, Vyriausybė patvirtino Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarką, kurioje nustatė valstybės naftos atsargų kaupimo grafiką. Šiuo metu benzino sukaupta 27 dienų šalies vartojimo poreikiui patenkinti, dyzelino - 29 dienoms ir mazuto - 87 dienoms. Energijos gamybos įmonėms pavesta sukaupti 1 mėn. vartojimo poreikį tenkinančias rezervinio kuro atsargas. Didžiąją šalies naftos produktų rinkos dalį užpildo AB „Mažeikių nafta“ pagaminti naftos produktai. 2002 metais pasirašyta investicijų sutartis su Rusijos bendrove „Yukos“ dėl investicijų į AB „Mažeikių nafta“. Tuo užtikrintas stabilus ir ilgalaikis naftos tiekimas įmonei. Lietuva turi visas technines galimybes alternatyviai šalį aprūpinti nafta ir naftos produktais per vieną moderniausių regione naftos produktų perkrovimo terminalų AB „Klaipėdos nafta“. Ekstremalios padėties energetikoje atveju per AB „Klaipėdos nafta“ taip pat būtų importuojami naftos ir kiti produktai, atgabenti jūra. Valstybės kontrolę valdant šį terminalą garantuoja Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas. Vyriausybės pritarimas orimulsijos pramoninio išbandymo programos rezultatams ir pasiūlymams dėl jos tolesnio naudojimo taip pat yra viena iš priemonių ieškant alternatyvių nuo monopolinio tiekėjo nepriklausomų kuro ir žaliavų įsigijimo šaltinių. Energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimas ir toliau bus prioritetinė nacionalinio saugumo sritis. Be apsirūpinimo energijos ištekliais, taip pat labai svarbus uždavinys – didinti jų vartojimo efektyvumą ir mažinti žalingą poveikį aplinkai. Būtina įvertinti ir atliekinių energijos išteklių vartojimo galimybes, siekiant mažinti importuojamo kuro kiekį. 5.2.
69. Svarbios nacionaliniam saugumui transporto infrastruktūros plėtojimas Transporto sistemos plėtros prioritetai nacionalinio saugumo aspektu nekinta jau keletą metų ir bus tokie patys artimiausiu laikotarpiu. Tai yra, siekiama maksimaliai išnaudoti šalies galimybes tranzito paslaugų rinkoje, sujungti svarbiausias šalies transporto sistemas su europinėmis ir sudaryti palankias sąlygas viso regiono ekonominei pažangai: modernizuojama per Lietuvos teritoriją einančių I ir IX tarptautinių transporto koridorių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra. Praėjusiais metais tarptautinės reikšmės transporto koridorių infrastruktūros plėtros (eismo saugumo užtikrinimo, kelių dangos, krovinių gabenimo sąlygų gerinimo ir kt.) investiciniams projektams finansuoti panaudota 382 mln. Lt. Didelę paramą taip pat skyrė ES ir tarptautinės finansinės institucijos. Užtikrinant laisvesnį tranzitinių krovinių srautų judėjimą tarptautinėmis kryptimis, formuojama teisiniu, techniniu bei technologiniu požiūriais patraukli aplinka, sudaranti sąlygas efektyviai ir saugiai aptarnauti tranzitinių krovinių srautus. Siekiant liberalizuoti geležinkelio paslaugų rinką, pertvarkyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir užtikrinti geležinkelio transporto sektoriaus veiklos efektyvumą, rengiama Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos 2003–2005 m. strategija. Ši strategija taip pat yra vienas iš reikšmingų etapų integruojant Lietuvos geležinkelių transportą į ES transporto sistemą. Modernizuojant ir plečiant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, rekonstruojamos krantinės, uosto vartai, privažiuojamieji geležinkelio ir automobilių keliai, gilinamas uosto įplaukos kanalas. Svarbus 2002 m. infrastruktūros modernizavimo darbų rezultatas – pasiektas giliavandenio uosto statusas, leidžiantis priimti didesnius laivus. Parengta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros iki 2010 m. strategija, kurioje nustatytos tolesnės uosto pozicijų tarptautinėje rinkoje sutvirtinimo kryptys. 5.
70. Socialinis visuomenės saugumas 5.3.
71. Užimtumo politika Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas yra vienas iš svarbiausių socialinio saugumo užtikrinimo prioritetų. Įgyvendinant kompleksinę Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 m. programą praėjusiais metais pagrindinės nedarbo mažinimo ir jo prevencijos priemonės buvo skirtos rajonams su aukštu nedarbo lygiu, labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir ilgalaikiam nedarbui mažinti. Dideliu nedarbu išsiskiriančiuose regionuose 2002 m. buvo sėkmingai realizuoti vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo projektai ir sukurtos 377 naujos darbo vietos. Šios iniciatyvos taip pat paskatino socialinę partnerystę sprendžiant užimtumo problemas. Remiantis sukaupta patirtimi, patobulinta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarka, kuria buvo užtikrinta efektyvesnė valstybės parama darbdaviams, kuriantiems naujas darbo vietas labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamiems asmenims. Praėjusiais metais iš esmės pereita nuo pasyvaus į aktyvų bedarbių rėmimą. 2002 m. 52 proc. (t. y. penktadaliu daugiau nei 2001 m.) teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių buvo įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos programas. Iš jų apie 20 proc. bedarbių ir įspėtų apie numatomą atleidimą asmenų buvo sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti arba įgyti pirmąją profesiją. Tarpininkaujant darbo biržoms, kaip ir ankstesniais metais, įdarbintas kas antras darbo biržoje įsiregistravęs bedarbis. Parengta Socialinių užimtumo įmonių įstatymo koncepcija, kurioje numatyta valstybės finansinės paramos priemonėmis skatinti socialinių užimtumo įmonių steigimą ir jose įdarbinti asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių yra praradę profesinį ar bendrą darbingumą. Siekiant sudaryti galimybes asmenims, atlikusiems bausmę, sklandžiau integruotis į darbo rinką, beveik 29 proc. daugiau nei ankstesniais metais priimta šių asmenų į įkalinimo įstaigose esančius profesinio mokymo įstaigų skyrius. Darbo santykiams liberalizuoti didelės svarbos turi nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas. Šiuo kodeksu siekiama įteisinti darbo rinkoje lanksčias darbo organizavimo formas, suteikti daugiau teisių darbo santykių dalyviams bei paskatinti kolektyvinių darbo santykių plėtrą. 5.3.
72. Socialinė apsauga Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002 - 2004 m. programa siekiama įveikti ypač didelį skurdą, padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos nepakankamos, o gebėjimas savimi pasirūpinti ribotas. Gyventojų disponuojamos pajamos 2002 m., palyginti su 2001 m., išaugo 3 proc., o realus jų dydis - 2,7 procento. Mažinant skurdą, prioritetas teikiamas aktyvioms priemonėms (darbo jėgos profesinio mokymo, švietimo, užimtumo, ūkinės veiklos galimybių didinimo), jas derinant su socialine parama (pašalpos ir socialinės paslaugos). Praėjusiais metais socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo apie 3,4 proc. Lietuvos gyventojų. 2002 metais mokyklose buvo nemokamai maitinama daugiau kai 28 proc. moksleivių. Įgyvendintas „moksleivio krepšelis“ taip pat padėjo mokyklose išlaikyti daugiau nepasiturinčių šeimų vaikų. Tobulinant socialinės paramos sistemą, parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas. Juo siekiama sukurti pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamą piniginės socialinės paramos sistemą, kuri mažintų skurdą ir skatintų remiamus asmenis grįžti į darbo rinką. Padidinus valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją ir pačias mažiausias valstybines socialinio draudimo senatvės bei invalidumo pensijas, pagerinta pensininkų materialinė padėtis. Realus senatvės pensijos dydis praėjusiais metais, palyginti su 2001 m., išaugo 3,2 procento. Vyriausybė toliau kūrė teisines, administracines, institucines sąlygas pensijų reformai vykdyti. Įgyvendinant 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatas dėl galimybės gyventojams nuo 2004 m. kaupti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį pensijų fonduose ir gyvybės draudimo įmonėse, Vyriausybė pritarė Pasirengimo pensijų sistemos reformos priemonių planui. Vaiko apsauga nuo seksualinio, komercinio išnaudojimo ir prievartos lieka viena iš esminių socialinio saugumo užtikrinimo nuostatų. Kuriama vaikų patiriamo smurto ir prievartos prevencijos priemonių sistema, kuria stengiamasi mažinti neigiamus socialinius reiškinius, sąlygojančius smurto prieš vaikus atsiradimą bei vaiko asmenybės deformacijos apraiškas. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatyti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijai, reglamentuotos šios informacijos rengėjų, platintojų, savininkų bei kitų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, socialinio draudimo teikiamų garantijų plėtra bus ir kitų metų Vyriausybės veiklos prioritetai užtikrinant nacionalinį saugumą. 5.3.
73. Narkomanijos, alkoholizmo, AIDS kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencija ir kontrolė Įvertinusi tolydžio didėjantį narkomanijos ir AIDS plitimo pavojų valstybės saugumui, Vyriausybė aktyviai įgyvendino kompleksines socialinės, švietimo, baudžiamosios ir kitų vidaus politikos sričių priemones, sustiprino jas vykdančių valstybės institucijų veiklos koordinavimą bei atsakomybę. Praėjusiais metais buvo rengiama Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos strategija 2003 - 2007 metams, kuri nustatys svarbiausius šios srities valstybės politikos prioritetus ir veiklos kryptis. Stiprinant neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolę, Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos subjektų kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta strategijai. Plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje. 2002 metais įsteigtas Nacionalinis narkotikų kontrolės ir informacijos biuras, siekiant dalyvauti ES narkotikų ir narkomanijos informacinėje sistemoje. Daugiau dėmesio buvo skiriama narkotikų platintojams išaiškinti. Tokių nusikaltimų 2002 m. buvo atskleista 14 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat išaugo išaiškintų narkotikų kontrabandos atvejų skaičius. Šiems veiklos rezultatams įtakos turėjo aktyvesnis nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymas, policijos specializuotų narkotikų kontrolės padalinių sustiprinimas, Muitinės kriminalinės tarnybos įsteigimas, glaudesnis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Siekiant stabdyti narkomanijos plitimą visuomenėje, toliau aktyviai įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos 1999–2003 metų programos priemonės. Praėjusiais metais buvo remiami nevyriausybinių organizacijų narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai, socialinės psichologinės konsultacijos centrų narkomanams steigimas (2002 metais pradėjo veikti keturios naujos narkomanų ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės ir vienas dienos centras, ilgalaikės narkomanų reabilitacijos bendruomenėse vietų skaičius išaugo nuo 60 iki 130). Vyko visuomenės švietimo akcijos, teikiama metodinė pagalba specialistams, organizuotos rizikos grupių vaikų ir jaunimo, nukentėjusių nuo narkotinių medžiagų vartojimo, psichologinės–pedagoginės reabilitacijos stovyklos. Ypač daug bendradarbiauta su žiniasklaida. Dėl šių priemonių padidėjo visuomenės informuotumas apie narkotikų žalą. Per 2002 metus daugiau nei dvigubai padaugėjo socialinių pedagogų mokyklose, buvo sugriežtintos vidaus tvarkos taisyklės. Tai leido geriau organizuoti narkomanijos ir AIDS plitimo prevencinę veiklą švietimo įstaigose. ŽIV infekcijos protrūkis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje išryškino svarbiausius narkomanijos užkardymo, su narkotikų vartojimu susijusios AIDS plitimo įkalinimo įstaigose problemas. Joms skubiai spręsti 2002 m. buvo parengtos ir vykdomos Neatidėliotinos narkomanijos ir žmogaus imunodeficito viruso infekcijos plitimo Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose prevencijos priemonės. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei stiprinti patikslintos valstybės institucijų, dalyvaujančių lokalizuojant ir likviduojant šių ligų židinius, funkcijos, pradėta geriau koordinuoti jų veiklą. Atsižvelgiant į galimą pavojingų ligų įvežimo grėsmę, toliau stiprinama valstybės sienos medicininė karantininė apsauga, parengtas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų įvežimo ir išplitimo epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos projektas bei kiti nauji teisės aktai. Įgyvendinant Valstybės alkoholio kontrolės programą, teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis mažinamas stipriųjų alkoholinių gėrimų prieinamumas, skatinama silpnųjų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba. Daugiausiai įgyvendintų programos priemonių buvo skirta alkoholio vartojimo prevencijai tarp vaikų ir moksleivių. 5.
74. Nacionalinį saugumą stiprinanti švietimo ir mokslo politika 5.4.
75. Pilietinis ugdymas Pilietiškumo, tautinio sąmoningumo ir pagarbos kitoms tautoms ugdymas išlieka sudedamoji švietimo sistemos dalis. Praėjusiais metais ugdymo turinys labiau orientuotas į jaunuolių gebėjimų, reikalingų konstruktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, lavinimą, mokymo europinę dimensiją, mokyklų bendruomenių vaidmens, formuojant teigiamą moksleivių požiūrį į valstybę, stiprinimą. Siekiant į pilietiškumo ugdymo projektus įtraukti įvairių socialinių grupių atstovus, 2002 m. parengtos švietimo programos tiems piliečiams, kurie turi mažiau galimybių siekti išsilavinimo ar neįgijo pakankamai gebėjimų lygiavertiškai su kitais įsijungti į krašto politinį, ūkinį ir socialinį gyvenimą. Kaip ir ankstesniais metais, buvo remiamos visuomeninės organizacijos, kurios savo veikla prisideda prie visuomenės pilietinio ugdymo, jaunimo demokratinės savivaldos gebėjimų ugdymo, pilietinio pasipriešinimo būdų mokymo, visuomenės informavimo apie kariuomenę ir Lietuvos integraciją į NATO. Praėjusiais metais buvo paremti 62 visuomeninių organizacijų projektai, iš kurių didžiausias – jau antrus metus tęsiamas vaikų ir paauglių stovyklų projektas „Mobiliosios stovyklos“. Sėkmingai tęsiamas projektas, skirtas šviesti mokyklų bendruomenes NATO ir platesniais saugumo klausimais. Aktyviai bendradarbiauta su Lietuvos šaulių sąjunga, skautų organizacijomis, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Europos išskaidytų etninių mažumų institutu, Lietuvos Atlanto sutarties bendrija ir kt. 5.4.
76. Žinių visuomenės kūrimas Socialiniai, ekonominiai pokyčiai, spartėjanti aukštųjų technologijų plėtra visose gyvenimo srityse lemia tiek kvalifikuotų, mokančių naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikio augimą, tiek visų šalies gyventojų kompetencijos informacinių technologijų panaudojimo srityje užtikrinimo būtinybę. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Lietuvos namų ūkių neturi galimybių naudotis informacinėmis technologijomis (2002 m. pradžioje kompiuterį turėjo 12 proc. Lietuvos namų ūkių, interneto ryšį - 5,9 proc. namų ūkių), vienas iš Vyriausybės prioritetų yra skatinti viešosios interneto prieigos plėtrą. 2002 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp valstybės ir verslo, kurios pagrindu bus kuriama vientisa viešųjų interneto prieigos centrų strategija, koordinuojami šių centrų steigimo planai bei skatinamas interneto naudojimas Lietuvoje. Siekiant sudaryti sąlygas kompiuterių vartotojams naudotis nemokama atvirojo kodo programine įranga ir taip mažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą, 2002 m. buvo kuriama lituanizuota atvirojo kodo programinė įranga. Taip pat visuomenė buvo aktyviai supažindinama su naujomis informacinių technologijų galimybėmis ir didindama jų motyvacija tapti šių technologijų vartotojais. Informacijos ir komunikacijos technologijų integravimas į mokyklą – prioritetinė kryptis kuriant žinių visuomenę. 2002 metais žengtas didelis žingsnis kompiuterizuojant Lietuvos mokyklas ir sudarant jose galimybes naudotis pasaulio tinkluose esančia informacija: 2002 m. 1 kompiuteriu naudojosi 30 moksleivių (2001 m. – 40), 27 procentų mokyklų kompiuterių greitaveikėmis linijomis prijungti prie interneto. Siekiant sumažinti esamą atotrūkį tarp parengtų aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbo rinkos poreikių, studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas 2002 m. planas parengtas atsižvelgus į specialistų pasiūlos ir paklausos monitoringo rezultatus. Didžiausią paklausą turinčių matematikos, informatikos ir telekomunikacijų specialistų stygiui sumažinti parengtos papildomos studijų programos. Sustiprinta aukštųjų mokyklų informacinių technologijų bazė (iš viso 100 studentų teko 4,8 studijoms naudojamo kompiuterio), užtikrintas specialistų su aukštuoju išsilavinimu pakankamas išprusimas informacinių technologijų srityje. Siekdama užtikrinti kuo didesnį aukštojo mokslo prieinamumą visoms gyventojų socialinėms grupėms, Vyriausybė per metus atliko svarbių darbų. Priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pertvarkyta mokesčio už studijas sistema, sudarytos galimybės kredituoti visų studijų formų studentus. Priimtas aktualus sprendimas dėl neuniversitetinio aukštojo mokslo plėtros, kuriant kolegijų tinklą, įsteigtos naujos nuotolinio mokymo studijos ir klasės. Taip pat toliau kuriama Lietuvos mokslo ir studijų informacinė sistema (LieMSIS). Šios sistemos tikslas - sujungti visų mokslo ir studijų įstaigų bei jas kuruojančių valstybės įstaigų informacines sistemas ir taip teikti išsamesnę informaciją apie aukštųjų mokyklų paslaugas. Atsakydama į žinių visuomenės iššūkį, Vyriausybė numato ir toliau laikytis šių prioritetų: visų visuomenės narių kompetencija informacinių technologijų panaudojimo srityje ir interneto prieigos plėtra, švietimo orientavimas į darbo rinkos poreikius, aukštojo mokslo prieinamumas. 5.
77. Kultūros puoselėjimas 5.5.
78. Kultūros paveldo apsauga Vyriausybė tęsė kultūros paveldo apsaugos sistemos modernizavimą. 2002 m. parengtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris sukurs tinkamą kultūros paveldo apsaugos reformos pagrindą. Šiuo įstatymu pertvarkoma paveldo saugos valdymo bei reguliavimo sistema, siekiant suderinti paveldo išsaugojimo ir urbanistinės plėtros interesus. Žengtas svarbus žingsnis puoselėjant regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą. Parengta Regionų kultūros plėtros programa padės plėtoti kultūrą regionuose, prisidės prie tolygesnės regionų socialinės ir kultūrinės plėtros, platesnės kultūros paslaugų sklaidos. Programoje taip pat numatytos etninės kultūros puoselėjimo, jos vertybių išsaugojimo priemonės. Siekiant sudaryti prielaidas veiksmingai kultūros paveldo apsaugai nustatant ilgalaikius paveldosaugos principus, patvirtinta Ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo darbų programa. 5.5.
79. Tautinių mažumų integracija Vyriausybė nuosekliai laikosi tarptautinių dvišalių sutarčių su kaimyninėmis valstybėmis dėl abipusės tautinių mažumų apsaugos, sėkmingai tęsia tautinių bendrijų veiklos paramos programas, skirtas skatinti jų integraciją į visuomenės politinį, socialinį, ekonominį gyvenimą. 2002 metais pasirašytas bendradarbiavimo protokolas su Baltarusija, siekiant efektyviau spręsti aktualias tautinėms bendruomenėms problemas. Praėjusiais metais parengtas Lietuvos Respublikos asmenų, priklausančių tautinėms (etninėms) mažumoms, teisių ir laivių apsaugos įstatymo projektas, suderintas su tarptautinės teisės nuostatomis dėl tautinių mažumų apsaugos. Lietuvoje veikiančiose tautinių mažumų ugdymo įstaigose sudaromos galimybės vaikams ir jaunimui įgyti išsilavinimą gimtąja kalba. Parengtos Tautinių mažumų švietimo nuostatos, kurios įtvirtino teisines sąlygas ir garantijas tenkinti tautinių bendrijų etnokultūrinės tapatybės išsaugojimo poreikius. 5.
80. Ekologinis saugumas 5.6.
81. Aplinkos taršos kontrolė Praėjusiais metais buvo toliau diegiamos transporto ir pramonės taršos mažinimo, gamybinių ir buitinių atliekų tvarkymo priemonės, tobulinamas ypatingų ekologinių situacijų valdymas ir įgyvendinamos kitos ilgalaikės prioritetinės saugios aplinkos užtikrinimo kryptys. Atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus ir nacionalinius prioritetus, aplinkos oro kokybės kontrolės srityje sugriežtinti didelių kurą ir atliekas deginančių įrenginių, įmonių, naudojančių lakius organinius junginius, motorinių transporto priemonių leistinos taršos reikalavimai. Vandenų apsaugos srityje pagrindinį dėmesį Vyriausybė skyrė mažinti vandens taršą, skatinti racionalų vandens išteklių naudojimą bei sudaryti galimybes gyventojams gauti tinkamos kokybės geriamąjį vandenį. 2002 metais prioritetiškai buvo remiama miestų nuotekų valymo įrenginių statyba, rekonstrukcija bei regioninių atliekų tvarkymo investicinių projektų įgyvendinimas. Rekonstravus Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginius, pastačius Trakų-Lentvario, Biržų, Varėnos, Jurbarko miestų biologinio valymo įrenginius, tuose regionuose aplinkos tarša gerokai sumažėjo. Aplinkos taršos atliekomis problemoms spręsti 2002 m. pradėta kurti vieninga gamybinių ir komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Šios sistemos tikslas – uždaryti senus ir steigti naujus regioninius, aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančius sąvartynus bei įdiegti efektyvią atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą. Įgyvendinant Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje 2002 - 2005 metų programą, praėjusiais metais nukenksminta apie 132 t pesticidų atliekų, kurios buvo saugomos labai blogomis sąlygomis. Pasirašyta sutartis su Vokietijos pavojingų atliekų deginimo įmone AVG („Abfall-Verwertungs-Gesellschaft mbH“) dėl 2 tūkst. t pesticidų atliekų sutvarkymo. Stiprinant ypatingųjų ekologinių situacijų ir avarijų valdymą, sudarytas potencialiai pavojingų ekologinių požiūriu objektų sąrašas bei jų tikrinimo klausimynas. Praėjusiais metais buvo patikrinti visi sąraše išvardyti objektai. Saugiai ir švariai aplinkai užtikrinti Vyriausybė artimiausiu laikotarpiu numato parengti vandenų apsaugos ir vandentvarkos programas, sukurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir įdiegti integruotos taršos kontrolės bei prevencijos sistemą. 5.6.
82. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas Apsauga nuo radiacinio pavojaus - prioritetinė nacionalinio saugumo kryptis, apimanti branduolinės ir radiacinės saugos programų įgyvendinimą, branduolinės energetikos ir kitų objektų, naudojančių veikloje jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau - šaltiniai) fizinės saugos užtikrinimą bei nelegalaus radioaktyvių ir branduolinių medžiagų judėjimo kontrolę. Ši kryptis bus prioritetinė ir 2003 metais. Praėjusiais metais buvo tobulinamas radiacinės saugos atskirose šaltinių naudojimo srityse teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į šių šaltinių panaudojimo teroristiniams aktams galimybę, sustiprinta jų veiklos fizinės saugos priežiūra. Sprendžiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimus, patvirtinta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija (toliau – Strategija) bei Valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros 2002 – 2004 m. veiklos programa. Strategijoje numatytos būtinos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo priemonės. Saugiam VĮ Ignalinos AE eksploatavimui užtikrinti buvo tęsiamos anksčiau pradėtos branduolinės ir fizinės saugos gerinimo programos. Šioje srityje pasiekta akivaizdi pažanga. Tai pažymėjo ir TATENA ekspertai. Praėjusiais metais toliau buvo įgyvendinamos VĮ Ignalinos AE Saugos gerinimo programos techninės bei organizacinės priemonės. Parengtas jėgainės avarinės parengties planas, kuriuo patobulintas avarijų likvidavimo valdymas, siekiant sumažinti galimas avarijų elektrinėje pasekmes aplinkai ir žmonėms. Siekdama, kad VĮ Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimas nesukeltų sunkių ilgalaikių socialinių, ekonominių, finansinių ir aplinkosaugos padarinių, Vyriausybė pasirinko pirmojo bloko nedelstino išmontavimo būdą. Stiprinant neteisėto branduolinių ir radioaktyvių medžiagų naudojimo kontrolę, pagrindinis dėmesys praėjusiais metais skirtas branduolinėms medžiagoms, jas aptikus, identifikuoti, kategorizuoti, taip pat valstybės institucijų, atsakingų už nelegalaus branduolinio medžiagų judėjimo kontrolę, veiksmams koordinuoti. Su tarptautine pagalba buvo gerinama mokslinė tiriamoji branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų identifikavimo bazė. Lietuvoje sukurta veiksminga branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistema. Jos patikimumą patvirtino 2002 metais TATENA atstovų atliktos Lietuvos deklaruotų branduolinių medžiagų inspekcijos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad masinio naikinimo ginklų ir jų komponentų plitimas tebėra globalus pavojus, ši sistema Lietuvoje ir toliau bus stiprinama. REZIUMĖ Praėjusiais metais pagerėjo bendra nacionalinio saugumo būklė. Tam įtakos turėjo tiek palanki Lietuvai geostrateginė aplinka, tiek Vyriausybės vykdyta nacionalinio saugumo stiprinimo politika. 2002 metais pasiekta nemažai pozityvių rezultatų: - Lietuva buvo pakviesta tapti NATO ir ES nare; - augo visuomenės parama Lietuvos narystei NATO ir ES; - tęsiama karinių pajėgų reforma siekiant sukurti profesionaliai parengtą, modernią, mobilią, aprūpintą ginkluote, technika bei įranga, su NATO ginkluotosiomis pajėgomis sąveikią kariuomenę. Kariuomenės plėtros planai buvo finansuojami, vadovaujantis Lietuvos parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 m. nuostatomis; - pradėjo veikti integruota nacionalinė krizių valdymo sistema; - išlaikyti ir sustiprinti tradicinis bendradarbiavimas ir partnerystė su Vakarų šalimis bei geros kaimynystės ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo principais paremti santykiai su savo regiono valstybėmis; - tobulinant teisinę bazę ir institucinę sistemą, rengiant ir įgyvendinant tikslines programas mažinamas nusikalstamumas, pavojingų reiškinių visuomenei plitimas; - sustiprintas valstybės institucijų veiklos koordinavimas narkotikų kontrolės ir narkomanijos, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencijos ir kontrolės srityse. Išaugo išaiškintų narkotikų kontrabandos atvejų skaičius, padidėjo visuomenės informuotumas apie narkotikų žalą; - pagerėjo administraciniai kovos su korupcija gebėjimai; - pasiekta pažangos valstybės sienos kontrolės srityje, stiprinant būsimąją rytinę ES sieną; - įgyvendintas platus spektras ekonominių programų priemonių, turėjusį palankų poveikį ekonomikos stabilumui ir jos konkurencingumui, išlaikyta stabili fiskalinė ir monetarinė politika. Trys didžiausios tarptautinės kredito reitingų agentūros suteikė Lietuvai aukštesnius kredito (skolinimosi) reitingus; - elektros ir dujų sektoriuose sukurta rinkos santykių formavimo ir plėtojimo bei šių sektorių integracijos į ES rinkas teisinė bazė. Parengti ir priimti teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą. Pradėtos kaupti šios atsargos įmonių lėšomis; - užimtumo didinimo priemonių įgyvendinimas leido sumažinti nedarbą, didinti gyventojų užimtumą. Įgyvendintos skurdo mažinimo priemonės turėjo įtakos gyventojų realioms pajamoms didėti; - į pilietinių vertybių ir gebėjimų ugdymo projektus įtraukta daugiau įvairių visuomenės socialinių grupių atstovų; - pasiekta teigiamų poslinkių kuriant žinių visuomenę; studijų turinys orientuojamas į specialistų informacinį technologinį išprusimą, leidžiantį laisvai taikyti informacines technologijas profesinėje veikloje; - sudarytas teisinis pagrindas kultūros paveldo apsaugos reformai; parengtos programos puoselėti regionų etninį ir kultūros paveldo savitumą; - pradėta diegti integruotos taršos kontrolės ir prevencijos sistema, nustatyti investicijų į vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorius prioritetai, parengti investicinia