LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO

LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. 5-V-797 „DĖL POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO IR KAI KURIŲ LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO ĮSAKYMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“ PAKEITIMO 2011 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-1024 Vilnius Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 1220 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 102-5279, Nr. 103) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1V-211 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-8 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių vidaus reikalų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 62-2509) nuostatas: 1. Pakeičiu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2007, Nr. 130-5276; 2009, Nr. 67-2742, Nr. 75-3085, Nr. 130-5678), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama). 2. Skelbiu šį įsakymą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. Policijos generalinis komisaras                                     Saulius Skvernelis PATVIRTINTA Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-1024 redakcija) POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) darbo tvarką. Reglamento nuostatos specializuotoms policijos, policijos profesinio mokymo, teritorinėms policijos įstaigoms (toliau – policijos įstaigos) taikomos tiek, kiek reglamentas reglamentuoja jų veiklą. 2. Policijos departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Vidaus tarnybos statutu (Žin., 2003, Nr. 42-1927), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 (Žin., 2001, Nr. 10-294; 2009, Nr. 121-5199), šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais. 3. Policijos departamentas savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatytais principais. 4. Policijos departamentui Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir įstaigose atstovauja policijos generalinis komisaras arba jo įgalioti policijos generalinio komisaro pavaduotojai, Policijos departamento administracijos padalinių vadovai ir kiti Policijos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). II. BENDRIEJI POLICIJOS DEPARTAMENTO STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI Policijos generalinis komisaras, policijos generalinio komisaro pavaduotojai 5. Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras, kuris prižiūri ir koordinuoja Policijos departamento administracijos padalinių (toliau – Policijos departamento padaliniai) veiklą, atsako už Policijos departamentui pavestų uždavinių vykdymą ir darbo organizavimą. Taip pat policijos generalinis komisaras prižiūri ir koordinuoja kitų policijos įstaigų veiklą. 6. Policijos generalinis komisaras priima ir pasirašo įsakymus ir nurodymus. Prireikus policijos generalinis komisaras gali priimti bendrus įsakymus su kitų įstaigų vadovais. 7. Laikinai nesant policijos generalinio komisaro, jo pareigas eina vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų, kuriam šias pareigas įsakymu paveda eiti vidaus reikalų ministras. Laikinai nesant policijos generalinio komisaro pavaduotojo, jo pareigas eina kitas policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kuriam šias pareigas įsakymu paveda eiti policijos generalinis komisaras. 8. Policijos generalinio komisaro įsakymus dėl policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavadavimo rengia Policijos departamento Personalo valdyba (toliau – Personalo valdyba). Pavaduojamas policijos generalinio komisaro pavaduotojas visą būtiną informaciją įsakymui parengti teikia Personalo valdybos viršininkui, prieš tai suderinęs ją su policijos generaliniu komisaru. 9. Policijos generalinio komisaro pavaduotojai, pagal jiems policijos generalinio komisaro įsakymu priskirtus kuruoti Policijos departamento ir kitų policijos įstaigų padalinius ir policijos veiklos sritis, atsako už Policijos departamento ir kitų policijos įstaigų administracijos padalinių veiklą. 10. Policijos generalinio komisaro pavaduotojai, įgaliojus policijos generaliniam komisarui, pagal kompetenciją pasirašo įsakymus, skiria įpareigojimus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Policijos departamento padaliniai ir darbuotojai 11. Policijos departamento administracijos struktūrą, atsižvelgdamas į Policijos departamento uždavinius ir funkcijas, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, Policijos departamento nuostatuose ir kituose teisės aktuose, tvirtina policijos generalinis komisaras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 12. Policijos departamento padaliniai užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose nustatytų policijos uždavinių įgyvendinimą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja policijos generaliniam komisarui pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas, formuoja bendrą pavaldžių policijos įstaigų veiklos, viešųjų ryšių ir personalo strategiją, užtikrina nacionalinių ir kitų programų įgyvendinimą policijos įstaigose, organizuoja policijos generalinio komisaro sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. 13. Policijos departamento padaliniai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintais padalinių nuostatais, o darbuotojai – pareigybių aprašymais, parengtais ir patvirtintais teisės aktų nustatyta tvarka. Policijos departamento padalinių vadovai asmeniškai atsako už padaliniams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, darbo drausmę, pavaldžių darbuotojų teisės pažeidimų prevenciją, taip pat už policijos generalinio komisaro ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Policijos departamento padalinių vadovai yra tiesiogiai atskaitingi policijos generaliniam komisarui ir policijos generalinio komisaro pavaduotojui pagal kuruojamą sritį. 14. Policijos departamento padalinių vadovai turi užtikrinti, kad darbuotojai pasirašytinai būtų supažindinti su Policijos departamento ir jo padalinių nuostatais, šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais, kuriais jie privalo vadovautis savo veikloje. 15. Darbuotoją su darbuotojo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindina Personalo valdyba. Darbo laikas 16. Policijos departamente pirmadienį–ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių. Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos. Pamainomis dirbančių padalinių darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo grafikus. Policijos generalinio komisaro įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo grafikas. 17. Policijos departamento administracijos pareigūnų sąraše (1 priedas) nurodytas pareigas einančių darbuotojų darbas, atliekamas ilgiau, nei nustatyta darbo laiko trukmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 150 straipsnio 5 dalimi, nelaikomas viršvalandiniu, kai jie vykdo pareigybės aprašymuose jiems pavestas vidaus administravimo funkcijas. 18. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius Policijos departamento padaliniuose pildo Policijos departamento padalinių darbuotojai, į kurių pareigybių aprašymus yra įrašyta ši funkcija. Už tikslų ir laiku atliekamą darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą atsako jį pildantys darbuotojai ir Policijos departamento padalinių vadovai. 19. Policijos departamente darbo laiko apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-528), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio tvarkymo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 „Dėl Darbo laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo laiko apskaitą. 20. Darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti Policijos departamento padalinio, kuriame dirba, vadovą ir darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, apie neatvykimą į darbą ir nurodyti neatvykimo priežastį. 21. Atostogų metu susirgęs ir iš gydymo įstaigos gavęs nedarbingumo pažymėjimą darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti Policijos departamento padalinio, kuriame dirba, vadovą ir darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, apie nedarbingumo pažymėjime nurodytos ligos pradžią, o pasveikęs – apie nedarbingumo pažymėjime nurodytos ligos pabaigą. 22. Darbuotojams turi būti suteikta galimybė policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Policijos taryba 23. Policijos taryba (toliau – Taryba) yra policijos generalinio komisaro įsakymu sudaryta patariamoji institucija, svarstanti svarbiausius Policijos departamento veiklos organizavimo ir strategijos klausimus, taip pat klausimus, susijusius su policijos įstaigų veikla. 24. Tarybą sudaro Tarybos pirmininkas, kuris pagal einamas pareigas yra policijos generalinis komisaras, Tarybos nariai ir sekretorius. Tarybos nariais gali būti policijos generalinio komisaro pavaduotojai, Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų vadovai. 25. Tarybos posėdžiai organizuojami, posėdžių planas, posėdžių darbotvarkės sudaromos, pateikti klausimai svarstomi, sprendimai priimami ir įforminami bei Tarybos posėdžių medžiaga saugoma vadovaujantis policijos generalinio komisaro patvirtintais Tarybos nuostatais. 26. Tarybos posėdžius protokoluoja ir jos veiklos dokumentus tvarko Tarybos sekretorius. Tarybos posėdžių protokolus registruoja ir pavedimų kontrolę, kai rezoliucinėje protokolo dalyje yra įvardytas atsakingas darbuotojas, Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga, suformuluotas konkretus pavedimas ir jo įvykdymo terminas, vykdo Policijos departamento Bendrasis skyrius (toliau – Bendrasis skyrius). Pasitarimai Policijos departamente 27. Policijos departamente rengiami pasitarimai pas policijos generalinį komisarą, policijos generalinio komisaro pavaduotojus ir kiti pasitarimai. 28. Pasitarimai pas policijos generalinį komisarą yra tokie pasitarimai, kuriems pirmininkauja policijos generalinis komisaras ar jo žodiniu pavedimu policijos generalinio komisaro pavaduotojas, ir kuriuose aptariami Policijos departamento padalinių ar policijos įstaigų veiklos klausimai. 29. Pasitarimuose pas policijos generalinį komisarą, atsižvelgiant į pasitarimo temą, dalyvauja policijos generalinio komisaro pavaduotojai, Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų vadovai ar juos pavaduojantys asmenys, kiti darbuotojai ir kviestiniai asmenys. Pasitarimai pas policijos generalinį komisarą rengiami policijos generalinio komisaro iniciatyva, jo nurodytu laiku ir periodiškumu. 30. Medžiagą pasitarimuose pas policijos generalinį komisarą svarstomais klausimais teikia ir pasitarimų metu priimtų nutarimų įgyvendinimą pagal kompetenciją organizuoja policijos generalinio komisaro pavaduotojai arba policijos generalinio komisaro pavedimu Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų vadovai. 31. Pasitarimams pas policijos generalinį komisarą medžiagą rengia, juos organizuoja, pasitarimo metu priimtus nutarimus protokoluoja ir jų pavedimų vykdymo kontrolę, jei reglamentas nenustato kitaip, vykdo Policijos departamento Štabas (toliau – Štabas) ir kiti Policijos departamento padaliniai pagal kompetenciją. 32. Policijos generalinio komisaro pavaduotojai gali organizuoti Policijos departamento padalinių vadovų, policijos įstaigų vadovų ir kitų darbuotojų pasitarimus jiems pavestų uždavinių vykdymo klausimais. Pasitarimai policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimu gali būti protokoluojami. 33. Pasitarimų pas policijos generalinį komisarą ar policijos generalinio komisaro pavaduotojus protokolai registruojami ir saugomi Bendrajame skyriuje. 34. Policijos departamento padaliniai aktualiems veiklos klausimams aptarti gali organizuoti pasitarimus, kuriuose dalyvauja Policijos departamento padalinių ir policijos įstaigų vadovai, kiti darbuotojai ir kviestiniai asmenys. Pasitarimai, į kuriuos kviečiami policijos įstaigų vadovai ar kiti darbuotojai, Policijos departamente rengiami tik suderinus su policijos generaliniu komisaru. Jei pasitarimo metu rašomas protokolas, jį pasirašo Policijos departamento padalinio, rengiančio pasitarimą, vadovas ar kitas darbuotojas, atstovavęs padaliniui pasitarime. Protokolai registruojami Bendrajame skyriuje, o saugomi Policijos departamento padalinyje, organizavusiame pasitarimą. 35. Per pasitarimus priimtų nutarimų, duotų pavedimų kontrolę, kai rezoliucinėje protokolo dalyje yra įvardytas atsakingas darbuotojas, Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga, suformuluotas konkretus pavedimas ir jo įvykdymo terminas, vykdo ir Policijos departamento vadovybei informaciją apie laiku neįvykdytas priemones teikia Bendrasis skyrius. Visuomeninė policijos taryba 36. Policijos departamente policijos generalinio komisaro pritarimu gali veikti Visuomeninė policijos taryba, kurios tikslas – policijos generaliniam komisarui teikti siūlymus dėl policijos sistemos tobulinimo, veiklos ir policijos įvaizdžio gerinimo, visuomenės ir policijos tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo didinimo. 37. Visuomeninės policijos tarybos nariais gali būti aktyvūs visuomenės, mokslo veikėjai, visuomeninių organizacijų, savivaldybių tarybų nariai, žiniasklaidos atstovai, buvę vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, nusipelnę policijai asmenys. 38. Visuomeninės policijos tarybos sudėtį įsakymu tvirtina policijos generalinis komisaras. 39. Visuomeninė policijos taryba savo veikloje vadovaujasi policijos generalinio komisaro patvirtintais nuostatais. 40. Visuomeninės policijos tarybos posėdžiams medžiagą rengia Visuomeninės policijos tarybos nariai arba Policijos departamento Komunikacijos skyrius (toliau – Komunikacijos skyrius). Posėdžius organizuoja ir protokoluoja Visuomeninės policijos tarybos sekretorius. 41. Visuomeninės policijos tarybos posėdžių protokolus registruoja ir pavedimų kontrolę, kai rezoliucinėje protokolo dalyje yra įvardytas atsakingas darbuotojas, Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga, suformuluotas konkretus pavedimas ir jo įvykdymo terminas, vykdo ir Policijos departamento vadovybei informaciją apie laiku neįvykdytas priemones teikia Bendrasis skyrius. Komisijų, darbo grupių sudarymas ir jų veikla 42. Vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro ir policijos generalinio komisaro įsakymų nuostatas, Policijos departamente policijos generalinio komisaro įsakymu sudaromos nuolatinės ar laikinosios komisijos, darbo grupės. 43. Policijos departamente komisijos, darbo grupės gali būti sudarytos iš Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) administracijos struktūrinių padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, taip pat mokslo institucijų atstovų. 44. Policijos departamente sudaromų komisijų ir darbo grupių sudėtis tvirtinama policijos generalinio komisaro įsakymu. Jei Policijos departamente sudaromoje komisijoje ar darbo grupėje yra kviečiami dalyvauti kitų įstaigų ar institucijų darbuotojai, jos sudėtis gali būti tvirtinama policijos generalinio komisaro įsakymu, gavus rašytinį šių institucijų ir įstaigų vadovų sutikimą. Įsakymų dėl tarpžinybinių ir Policijos departamento komisijų ir darbo grupių sudarymo projektus paprastai rengia Štabas arba kitas Policijos departamento padalinys, kuriam tai paveda policijos generalinis komisaras arba policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 45. Komisijos ir darbo grupės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. Sudarant laikinąją komisiją ar darbo grupę, tuo pačiu įsakymu gali būti patvirtintas komisijos ar darbo grupės darbo reglamentas, kuriuo komisija ar darbo grupė vadovaujasi savo veikloje. 46. Nuolatinės komisijos sudaromos policijos generalinio komisaro pavestai ilgalaikei funkcijai vykdyti. 47. Nuolatinės komisijos sudėtį ir nuostatus, kuriais komisija vadovaujasi savo veikloje, įsakymu tvirtina policijos generalinis komisaras. 48. Laikinosios komisijos sudaromos policijos generalinio komisaro pavestai trumpalaikei funkcijai vykdyti. 49. Policijos generalinio komisaro įsakyme dėl laikinosios komisijos sudarymo nustatomas komisijos sudarymo tikslas, užduotys, jų įvykdymo terminai. 50. Nuolatinės ir laikinosios komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko, jo pavaduotojo (-ų), narių ir sekretoriaus. 51. Komisijos pirmininku paprastai skiriamas Policijos departamento padalinio ar policijos įstaigos vadovas. 52. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas arba kitas komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys, įgyvendindamas komisijai pavestas užduotis: 52.1. organizuoja komisijos darbą ir atsako už komisijai iškeltų užduočių įvykdymą; 52.2. organizuoja komisijos posėdžių protokolavimą ir pasirašo protokolus; 52.3. atsiskaito policijos generalinio komisaro pavaduotojui, kuruojančiam padalinį, kuriame dirba komisijos pirmininkas (išskyrus atvejus, kai komisijos pirmininku yra policijos generalinio komisaro pavaduotojas), ir policijos generaliniam komisarui už komisijos nuveiktą darbą; 52.4. teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti iš Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų komisijos veiklai būtinų dokumentų; 52.5. gali pasitelkti Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų darbuotojus konsultuoti rengiant komisijos išvadas (kreipdamasis į atitinkamo Policijos departamento padalinio ar policijos įstaigos vadovą); 52.6. pagal poreikį kviečia dalyvauti posėdyje Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų darbuotojų, Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūrinių padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, taip pat mokslo institucijų atstovus, kompetentingus komisijoje svarstomais klausimais; 52.7. turi ir kitų teisių ir pareigų, nurodytų policijos generalinio komisaro įsakymuose. 53. Siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir sutrumpinti terminus nustatytiems tikslams pasiekti, didelės apimties ar sudėtingiems teisės aktams, kurių reguliavimas yra susijęs su strateginiais Policijos departamento tikslais, o rengimas yra skirtingų policijos įstaigų ar jų padalinių kompetencija, parengti, projektams įgyvendinti policijos generalinio komisaro įsakymu gali būti sudaromos darbo grupės. 54. Policijos generalinio komisaro įsakyme nustatomas darbo grupės sudarymo tikslas, užduotys, jų įvykdymo terminai. 55. Darbo grupė sudaroma iš darbo grupės vadovo, jo pavaduotojo (-ų), narių ir sekretoriaus. 56. Darbo grupės vadovu paprastai skiriamas Policijos departamento padalinio ar policijos įstaigos vadovas. 57. Darbo grupės vadovas, o jo nesant – vadovo pavaduotojas arba kitas darbo grupės vadovo įgaliotas darbo grupės narys, įgyvendindamas darbo grupei pavestas užduotis: 57.1. organizuoja darbo grupės darbą; 57.2. organizuoja posėdžių protokolavimą ir pasirašo posėdžių protokolus; 57.3. teisės aktų nustatyta tvarka derina parengtus teisės aktų projektus su kitomis suinteresuotomis įstaigomis, institucijomis ir darbuotojais; 57.4. atsiskaito policijos generalinio komisaro pavaduotojui, kuruojančiam padalinį, kuriame dirba darbo grupės vadovas (išskyrus atvejus, kai darbo grupės vadovu yra policijos generalinio komisaro pavaduotojas), ir policijos generaliniam komisarui už darbo grupės veiklos rezultatus; 57.5. formuluoja užduotis darbo grupės nariams ir nustato jų įvykdymo terminus; 57.6. turi teisę reikalauti, kad darbo grupės nariai laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis dėl teisės akto projekto parengimo; 57.7. gali teikti teisės aktų projektus Policijos departamento padaliniams ar policijos įstaigoms pastaboms ir pasiūlymams dėl rengiamo teisės akto projekto gauti; 57.8. turi teisę pasitelkti Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų darbuotojus konsultuoti rengiant teisės akto projektą (kreipdamasis į atitinkamo Policijos departamento padalinio ar policijos įstaigos vadovą); 57.9. turi ir kitų teisių ir pareigų, nurodytų policijos generalinio komisaro įsakymuose. 58. Kiekvienas komisijos ar darbo grupės narys, vykdydamas funkcijas komisijoje ar darbo grupėje, privalo: 58.1. dalyvauti komisijos (darbo grupės) posėdžiuose. Jeigu komisijos (darbo grupės) narys dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, jis privalo apie tai pranešti komisijos pirmininkui (darbo grupės vadovui)ir nurodyti nedalyvavimo priežastį; 58.2. teikti komisijai (darbo grupei) informaciją, reikalingą jos funkcijoms vykdyti; 58.3. kokybiškai ir laiku atlikti komisijos pirmininko (darbo grupės vadovo) pavedimus ir apie tai informuoti (pateikti medžiagą) komisijos (darbo grupės) sekretorių; 58.4. aktyviai dalyvauti komisijos (darbo grupės) veikloje ir siekti komisijai (darbo grupei) nustatytų tikslų. 59. Kiekvienas komisijos ar darbo grupės narys, vykdydamas funkcijas komisijoje ar darbo grupėje, turi teisę: 59.1. dalyvauti ir balsuoti komisijos (darbo grupės) posėdžiuose; 59.2. susipažinti su komisijos (darbo grupės) veiklos dokumentais; 59.3. susipažinti su įvykusių posėdžių protokolais ir teikti dėl jų pastabas; 59.4. teikti komisijai (darbo grupei) pasiūlymus ir papildomą medžiagą, susijusią su komisijai (darbo grupei) nustatytų užduočių vykdymu; 59.5. pareikšti atskirąją nuomonę. 60. Komisijos (darbo grupės) sekretorius: 60.1. rengia dokumentus ir pateikia juos svarstyti posėdyje; 60.2. rašo posėdžių protokolus; 60.3. primena komisijos (darbo grupės) nariams apie duotų pavedimų įvykdymo terminus; 60.4. renka ir apibendrina informaciją, susijusią su komisijai (darbo grupei) nustatytų užduočių vykdymu, teikia informaciją komisijos pirmininkui (darbo grupės vadovui; 60.5. informuoja komisijos (darbo grupės) narius apie posėdžio datą, laiką ir vietą; 60.6. Policijos departamento tinklalapyje (intranete) teikia informaciją apie komisijos (darbo grupės) veiklos rezultatus; 60.7. vykdo kitus komisijos pirmininko (darbo grupės vadovo) pavedimus, susijusius su komisijai (darbo grupei) nustatytų užduočių vykdymu. 61. Komisijų ir darbo grupių veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine narių atsakomybe už komisijos (darbo grupės) kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. 62. Komisijų (darbo grupių)veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami pagal poreikį. Posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkas (darbo grupės vadovas), o jo nesant – pavaduotojas ar kitas įgaliotas komisijos (darbo grupės) narys. 63. Jei komisijos (darbo grupės) darbo reglamentas nenustato kitaip, posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos (darbo grupės) narių. Priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių komisijos (darbo grupės) narių. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra pirmininko balsas. Visi komisijos (darbo grupės) nariai turi lygias balso teises. Balsuojama atvirai. Jeigu kokiu nors klausimu nuomonės nesutampa, komisijos (darbo grupės) narys gali pareikšti atskirąją nuomonę. 64. Komisijos (darbo grupės) posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo numeris, dalyvavę komisijos (darbo grupės) nariai ir kviestieji posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, komisijos pirmininko (darbo grupės vadovo) pavedimai, balsavimo rezultatai, priimti nutarimai ir komisijos (darbo grupės) narių atskirosios nuomonės. Prieš pasirašant, posėdžio protokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas visiems komisijos (darbo grupės) nariams, kurie per 2 darbo dienas gali pareikšti pastabas dėl protokolo. Komisijos (darbo grupės) posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos (darbo grupės) posėdžio dienos turi būti pasirašytas posėdžio pirmininko ir posėdžio sekretoriaus ir išsiųstas elektroniniu paštu komisijos (darbo grupės) nariams. Prie suderinto ir pasirašyto protokolo, jei reikia, pridedami svarstyti dokumentai. 65. Komisijos (darbo grupės) nariai asmeniškai atsako už komisijos pirmininko (darbo grupės vadovo) nurodymų, kurie fiksuojami protokolo nutariamojoje dalyje, tinkamą vykdymą. Komisijos (darbo grupės) nariai komisijos pirmininko (darbo grupės vadovo) pavedimus vykdo nelaukdami, kol bus surašytas posėdžio protokolas. 66. Su komisijos (darbo grupės) funkcijomis susijusių klausimų svarstymas gali būti organizuojamas nesirenkant į posėdžius, o susirašinėjant raštu ar elektroniniu paštu arba dokumentus derinant elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, vadovaujantis Elektroninio dokumentų derinimo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 5-V-190 (toliau – Elektroninio dokumentų derinimo tvarkos aprašas). 67. Organizuojant klausimo svarstymą raštu ar elektroniniu paštu, komisijos (darbo grupės) nariams išsiunčiama svarstoma (nagrinėjama) medžiaga. Komisijos (darbo grupės) nariai per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo pareiškia savo nuomonę (pasiūlymus) nagrinėjamu klausimu. Teikiamuose dokumentuose gali būti nustatytas kitas nuomonės (pasiūlymų) pateikimo laikas. 68. Policijos generalinio komisaro sudarytų komisijų, darbo grupių veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos ir kita) saugomi ir tvarkomi Policijos departamento padalinyje, kuriame dirba komisijos (darbo grupės) sekretorius, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (Žin., 2011, Nr. 88-4230). 69. Policijos generalinio komisaro sudarytų darbo grupių veiklos dokumentai yra skelbiami Policijos departamento tinklalapyje (intranete). 70. Policijos generalinio komisaro įsakymu sudarytos komisijos veikla baigiama įvykdžius komisijai nustatytas užduotis. Darbo grupės veikla baigiama pasirašius, priėmus ar patvirtinus darbo grupės parengtą teisės aktą ar įgyvendinus projektą. 71. Komisijos ar darbo grupės veikla gali būti nutraukta policijos generalinio komisaro įsakymu. Komisijos (darbo grupės) veikla nutraukiama neįvykdžius užduoties, kai atsiranda aplinkybių, kurios daro tolesnę komisijos (darbo grupės) veiklą netikslingą, arba kai atsiranda priežasčių, dėl kurių negalima įvykdyti komisijai (darbo grupei) nustatytų užduočių, ir dėl to komisijos pirmininkui (darbo grupės vadovui) pateikus motyvuotą tarnybinį pranešimą policijos generaliniam komisarui. 72. Komisijai ar darbo grupei policijos generalinio komisaro nustatytas terminas užduočiai atlikti (teisės akto projektui parengti, projektui įgyvendinti) gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai komisijos pirmininkas (darbo grupės vadovas) policijos generaliniam komisarui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame pateikia informaciją apie komisijos (darbo grupės) nuveiktą darbą ir išdėsto priežastis, dėl kurių neįvykdytos policijos generalinio komisaro nustatytos užduotys. Kartu su prašymu turi būti pateiktas policijos generalinio komisaro įsakymo dėl termino pratęsimo projektas, jei terminas buvo nustatytas įsakyme. Veiklos planavimas 73. Policijos departamento veikla organizuojama vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais ir viešai paskelbtais Policijos departamento strateginiu veiklos, metiniu veiklos planais, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka tvirtinamais Policijos departamento padalinių metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. 74. Policijos departamento strateginio, metinio veiklos planų, Policijos departamento padalinių metinių veiklos planų rengimo tvarką, ypatumus ir struktūrą, veiklos stebėseną, kontrolę, vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus nustato Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr.102-5279), Policijos įstaigų veiklos (rezultatų) planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-237. 75. Policijos departamente atskiroms problemoms ar situacijoms spręsti sudaromi specialiųjų priemonių planai, kuriuos tvirtina ir Policijos departamento padalinį, atsakingą už plano įvykdymą, įsakymu skiria policijos generalinis komisaras: 75.1. tipiniai specialiųjų priemonių planai sudaromi ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios padėties ir esant kitiems ypatingiems atvejams; 75.2. situaciniai specialiųjų priemonių planai sudaromi sprendžiant tam tikras Policijos departamento padalinių ir policijos įstaigų veiklos užduotis. 76. Policijos departamento Vidaus audito skyriaus (toliau – Vidaus audito skyrius) strateginio, metinio veiklos planų rengimo ir suderinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5540), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 43-1982), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 5-V-541 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito skyriaus vidaus audito metodikos patvirtinimo“ (2010 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 5-V-604 redakcija) (toliau – Vidaus audito skyriaus vidaus audito metodika). Rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano formą, audituojamųjų subjektų kompetenciją rengiant, derinant, tvirtinant ir įgyvendinant šių rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planus nustato Vidaus audito skyriaus vidaus audito metodika. 77. Policijos departamente sudaromi savaitiniai darbo planai, kurie skirti policijos generaliniam komisarui ir policijos generalinio komisaro pavaduotojams informuoti apie Policijos departamento padalinių numatomą veiklą kitai savaitei, per savaitę atliktas priemones, iniciatyvinių teisės aktų projektų, raštų parengimą ir pateikimą kitoms institucijoms (išskyrus Policijos departamento padalinius ir policijos įstaigas) bei priimtus sprendimus. 78. Policijos departamento padaliniai savaitinį darbo planą, naudodamiesi Elektroninio dokumentų derinimo sistema, užpildo iki kiekvienos savaitės priešpaskutinės darbo dienos pabaigos. 79. Štabas paskutinę kiekvienos savaitės darbo dieną apibendrina Policijos departamento padalinių pateiktus duomenis ir savaitinius darbo planus elektroniniu paštu pateikia policijos generaliniam komisarui ir policijos generalinio komisaro pavaduotojams. Policijos departamento dokumentų valdymas 80. Policijos departamento dokumentų valdymą vykdo ir už tai atsako Bendrasis skyrius. 81. Policijos departamento padaliniuose dokumentų valdymas organizuojamas vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011, Nr. 88-4229), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, vidaus reikalų ministro ir policijos generalinio komisaro įsakymais ir kitais šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 82. Už dokumentų valdymą ir užduočių vykdymo kontrolę Policijos departamento padaliniuose atsakingi jų vadovai ir už dokumentų valdymą padalinyje atsakingi Bendrojo skyriaus darbuotojai. 83. Pagal kompetenciją Bendrasis skyrius ir Policijos departamento Policijos informacijos valdyba (toliau – Policijos informacijos valdyba) yra atsakingi už Policijos informacinės sistemos dokumentų registracijos posistemio (toliau – dokumentų registracijos posistemis) funkcionalumo tobulinimą, dokumentų valdymo sistemos kūrimą ir diegimą. 84. Dokumentai registruojami nustatytuose dokumentų registruose pagal Policijos departamento dokumentų registrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-836, naudojant dokumentų registracijos posistemį ar kitų informacinių sistemų (registrų) programinę įrangą. 85. Dokumentus, gautus iš valstybinės valdžios institucijų, ministerijų, fizinių ar juridinių asmenų, užsienio šalių, Bendrasis skyrius pateikia policijos generaliniam komisarui, policijos generalinio komisaro pavaduotojams ar Policijos departamento padalinių vadovams (pagal jų kompetenciją). Policijos įstaigos dokumentus siunčia per dokumentų registracijos posistemį. 86. Policijos generalinis komisaras, policijos generalinio komisaro pavaduotojai, Policijos departamento padalinių vadovai, skirdami dokumento užduoties vykdytoją, pirmame dokumento lape rašo rezoliuciją. 87. Policijos departamente gautų dokumentų, susijusių su Europos Sąjungos ar kitais tarptautinio bendradarbiavimo klausimais arba kuriuose Policijos departamento ir kitų policijos įstaigų darbuotojai kviečiami dalyvauti renginiuose užsienyje, užduočių vykdytojais skiriami Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba (toliau – Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba) ir atitinkamas Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga. Policijos departamento padalinių vadovai ir darbuotojai, policijos įstaigų vadovai, tiesiogiai gavę kvietimą dalyvauti renginyje užsienyje, apie tai informuoja (pateikia kvietimo kopiją) Tarptautinio bendradarbiavimo valdybą. 88. Bendrasis skyrius dokumentą atiduoda rezoliucijoje nurodyto Policijos departamento padalinio vadovui arba už dokumentų valdymą padalinyje atsakingiems Bendrojo skyriaus darbuotojams, o šie – atsakingam už dokumento užduočių įvykdymą asmeniui (toliau – vykdytojas), tik jam pasirašius padalinio gautų dokumentų registre. Jei yra paskirti keli vykdytojai, pirmajam iš jų nedelsiant atiduodamas dokumento originalas, kitiems skaitmeninės dokumento kopijos persiunčiamos naudojant dokumentų registracijos posistemį. 89. Ne pirmieji vykdytojai privalo nelaukdami pirmojo vykdytojo priminimų elektroniniu paštu pagal savo kompetenciją laiku, bet ne vėliau kaip iki dokumento užduoties įvykdymo termino pabaigos likus 3 darbo dienoms, o jei terminas yra trumpesnis – ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai, teikti reikiamą informaciją pirmajam vykdytojui. Už parengto dokumento kokybę vienodai atsako visi vykdytojai. 90. Į asmenų prašymus, adresuotus kelioms institucijoms, Policijos departamento padaliniai pastabas ir siūlymus pirmajam adresatui pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Policijos departamente dienos. 91. Darbuotojai, iš kitų institucijų ar žinybų tiesiogiai gavę dokumentus, adresuotus Policijos departamentui ar jo vadovybei, privalo juos nedelsdami perduoti Bendrajam skyriui užregistruoti. 92. Siunčiamieji dokumentai įforminami Policijos departamento, Policijos departamento padalinių blankuose, atsižvelgiant į tai, kas pasirašo siunčiamą dokumentą. 93. Policijos departamento padalinių parengti dokumentai derinami elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, vadovaujantis Elektroninio dokumentų derinimo tvarkos aprašu. Policijos generaliniam komisarui, policijos generalinio komisaro pavaduotojui pasirašyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su parengtų dokumentų antraisiais egzemplioriais (išskyrus atvejus, kai dokumentas bus siunčiamas tik elektroniniu paštu), su rengusio darbuotojo ir padalinio, kuriame jis dirba, vadovo vizomis. Jei parengto dokumento nėra galimybės suderinti Elektroninio dokumentų derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, policijos generaliniam komisarui, policijos generalinio komisaro pavaduotojui pasirašyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su suinteresuotų Policijos departamento padalinių vadovų, kuruojančių atitinkamas veiklos sritis, ir, esant būtinumui, kalbos tvarkytojo vizomis (jei dokumentas bus siunčiamas tik elektroniniu paštu, suderinimo vizos rašomos dokumento originalo antroje lapo pusėje). Dokumentai, adresuoti užsienio šalių institucijoms, atstovybėms ir kitoms įstaigoms, policijos generaliniam komisarui, policijos generalinio komisaro pavaduotojui pasirašyti turi būti pateikiami su Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos vadovo viza. 94. Dokumento originalas ar originalai (atsižvelgiant į tai, kiek adresatų yra išvardijama rašte) yra išsiunčiami adresatams, o antrasis egzempliorius su vizomis kartu su dokumento, į kurį atsakoma, originalu paliekamas vykdytojo padalinyje už dokumentų valdymą atsakingam darbuotojui susirašinėjimo dokumentų bylai sudaryti (išskyrus pateiktus vizuoti teisės aktų projektų originalus, kurie grąžinami projekto iniciatoriui). Jeigu siunčiamąjį dokumentą pagal kompetenciją pasirašo Policijos departamento padalinio vadovas, originalas išsiunčiamas, o rengėjo padalinyje paliekamas antrasis egzempliorius su vizomis. Jei dokumentas siunčiamas tik elektroniniu paštu, pasirašytas dokumento originalas paliekamas rengėjo padalinyje. 95. Bendrasis skyrius tikrina, ar siunčiamieji dokumentai tinkamai įforminti. Dokumentai, neatitinkantys Dokumentų rengimo taisyklių nuostatų, grąžinami rengėjams. 96. Policijos generalinio komisaro, policijos generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento padalinių vadovų pasirašytus dokumentus registruoja ir pagal paskirstymo rodyklę išsiunčia Bendrasis skyrius. 97. Policijos generalinio komisaro arba jo įgalioto darbuotojo pasirašytos sutartys registruojamos ir saugomos Bendrajame skyriuje, išskyrus finansines ir ūkines sutartis, kurios saugomos Policijos departamento Finansų valdyboje (toliau – Finansų valdyba). Policijos departamento vardu pasirašytus tarpžinybinius susitarimus ir susitarimus dėl bendradarbiavimo Policijos departamento intranete skelbia Bendrasis skyrius. 98. Bendrajame skyriuje neregistruojami gauti informaciniai pranešimai apie posėdžius ir pasitarimus, periodiniai leidiniai, sveikinimai, asmeninio pobūdžio laiškai, reklaminiai lankstinukai, konferencijų programos, kvietimai ir kita korespondencija, nesusijusi su atsakomybe ir rizika, kylančia dėl dokumentų neįtraukimo į dokumentų apskaitos sistemą. 99. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarantys dokumentai traukiami į apskaitą, rengiami, įforminami, siunčiami, gaunami, naudojami, dauginami, naikinami ir saugomi laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimą, reikalavimų. 100. Skubūs dokumentai, adresuoti valstybės institucijoms, gali būti perduodami faksu, elektroniniu paštu, tačiau nustatyta tvarka adresatui būtina išsiųsti ir jo originalą, išskyrus tuos atvejus, kai dokumente (šalia rengėjo nuorodos ar specialiojoje žymoje) nurodoma, kad originalas paštu nebus siunčiamas. Valstybės institucijoms dokumentai tik elektroniniu paštu ar faksu siunčiami tais atvejais, kai toks siuntimo būdas yra suderintas su atitinkama valstybės institucija. Jei dokumentas bus siunčiamas tik elektroniniu paštu ar faksu, rengiamas tik vienas jo egzempliorius. Tokie dokumentai privalo būti pasirašyti, užregistruoti ir turėti žymą „Originalas nebus siunčiamas“. Siunčiant dokumentą elektroniniu paštu, turi būti siunčiama skaitmeninė dokumento kopija. Telekomunikacijų tinklais įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, perduodama tik užšifruota, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, perduoti telekomunikacijų tinklais draudžiama. 101. Policijos departamento padaliniai nesusirašinėja siunčiamaisiais raštais, o reikalingą informaciją vienas kitam teikia telefonu arba elektroniniu paštu. Jei informaciją reikia pateikti raštu, tai daroma surašant tarnybinį pranešimą, pažymą ar ataskaitą, o jei reikia gauti informaciją – rašomas prašymas. Siekiant sumažinti dokumentų srautą, rekomenduojama nesusirašinėti su policijos įstaigomis tais klausimais, kurie gali būti sprendžiami telefonu arba elektroniniu paštu. 102. Policijos departamente dokumentų valdymas elektroniniu būdu vykdomas policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. Dokumentų pasirašymas ir tvirtinimas 103. Policijos generalinis komisaras pagal kompetenciją pasirašo įsakymus, nurodymus, sutartis, dokumentus, adresuotus valstybinės valdžios, valdymo institucijų vadovams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, juridiniams ir fiziniams asmenims. 104. Sutartis dėl Policijos departamento ir kitų policijos įstaigų dalyvavimo Europos Sąjungos ir užsienio valstybių fondų lėšomis finansuojamuose projektuose pasirašo policijos generalinis komisaras arba atitinkamos policijos įstaigos vadovas. Jei dalyvauti projekte reikalingas papildomas finansavimas iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos lėšų, sutartis dėl dalyvavimo projektuose pasirašo policijos generalinis komisaras. Policijos įstaigos gali dalyvauti tokiuose projektuose tik suderinusios su Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba ir su Finansų valdyba (jei reikalingas papildomas finansavimas iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos lėšų), apsvarsčius šį klausimą Policijos departamento strateginio planavimo grupėje ir gavus policijos generalinio komisaro leidimą. 105. Policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas policijos generalinio komisaro pavaduotojas pagal kompetenciją tvirtina: 105.1. Policijos departamento specialiųjų priemonių planus; 105.2. Policijos departamento padalinių metinius veiklos planus; 105.3. tarnybinių patikrinimų išvadas; 105.4. mokymo programas; 105.5. teisės aktų nustatyta tvarka kitus dokumentus. 106. Policijos generalinio komisaro pavaduotojai pagal kompetenciją pasirašo raštus fiziniams ir juridiniams asmenims, policijos įstaigoms, kuriuos pasirašyti įgalioja policijos generalinis komisaras. 107. Policijos departamento padalinių vadovai pagal savo kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus ir raštus, kuriuos pasirašyti policijos generalinis komisaras įgaliojo įsakymu. Šie raštai įforminami atitinkamo Policijos departamento padalinio blanke. 108. Policijos departamento Teisės valdybos (toliau – Teisės valdyba) darbuotojai, policijos generaliniam komisarui įgaliojus, pasirašo atsiliepimus, skundus, pateikiamus administracinėse, civilinėse ir kitose bylose atstovaujant Policijos departamento interesams visų instancijų teismuose. Teisės valdybos darbuotojai, turintys policijos generalinio komisaro įgaliojimus atstovauti teismuose, turi teisę pasirašyti raštus visų instancijų teismams ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. 109. Personalo valdybos ir Finansų valdybos viršininkai vizuoja Policijos departamento ir policijos įstaigų pareigybių sąrašus ir jų pakeitimus, kuriuos įsakymu tvirtina policijos generalinis komisaras arba jo įgaliotas policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 110. Policijos įstaigos, Policijos departamento padaliniai visus dokumentus dėl policijos įstaigų finansavimo, pasirašomus Policijos departamento vadovybės, derina su Finansų valdybos viršininku, Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos (toliau – Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdyba) viršininku ir policijos generalinio komisaro pavaduotoju, atsakingu už administravimo padalinių veiklos organizavimą, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimą policijos sistemoje. 111. Finansinius dokumentus pasirašo: 111.1. policijos generalinis komisaras, o jo nesant, įgaliotas policijos generalinio komisaro pavaduotojas – Policijos departamento investicijų planą, finansinės ir ūkinės veiklos sutartis; 111.2. policijos generalinis komisaras arba jo įgaliotas policijos generalinio komisaro pavaduotojas – banko ir kasos dokumentus, programų sąmatų projektus ir programos sąmatas; 111.3. Finansų valdybos viršininkas, Finansų valdybos Finansų ir ekonomikos skyriaus viršininkas ir Finansų valdybos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkas – antro parašo teise banko ir kasos dokumentus, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, Policijos departamento programų sąmatas, policijos generaliniam komisarui įgaliojus – kitus finansinius ir ūkinius dokumentus. III. PAVEDIMŲ VYKDYMAS IR JŲ KONTROLĖ 112. Bendrasis skyrius kontroliuoja: 112.1. visų gautų ir užregistruotų Bendrajame skyriuje pavedimų vykdymo eigą ir terminus, kartą per savaitę įteikdamas atsakingam už pavedimo įvykdymą darbuotojui (toliau – vykdytojas) informacinį lapelį apie pavedimo vykdymo termino pabaigos artėjimą; 112.2. policijos generalinio komisaro įsakymuose (išskyrus įsakymais tvirtinamus vidaus organizacinius dokumentus) ir nurodymuose įtvirtintų pavedimų (kai pavedimas yra konkretus, nurodytas jo įvykdymo terminas ir atsakingas Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga) įvykdymo terminus (jeigu pačiame įsakyme ar nurodyme nenustatyta kitaip); 112.3. Policijos departamento vidaus organizaciniuose dokumentuose (išskyrus planus) įtvirtintų pavedimų (kai pavedimas yra konkretus, nurodytas jo įvykdymo terminas ir atsakingas Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga) įvykdymo terminus; 112.4. policijos generalinio komisaro ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimų, duotų atsižvelgiant į Policijos departamento padalinių vadovų komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ataskaitas, įvykdymo terminus (kai pavedimas yra konkretus, nurodytas jo įvykdymo terminas ir atsakingas Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga); 112.5. kitų policijos generalinio komisaro ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimų (kai pavedimas yra konkretus, nurodytas jo įvykdymo terminas ir atsakingas Policijos departamento padalinys ar policijos įstaiga) įvykdymo terminus (jeigu policijos generalinis komisaras ar policijos generalinio komisaro pavaduotojas nenustato kitaip). 113. Likus 3 dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, vykdytojui elektroniniu paštu išsiunčiamas automatinis priminimas apie pavedimo įvykdymo terminą. 114. Paskutinę pavedimo įvykdymo termino dieną darbuotojui, paskyrusiam galutinį pavedimo vykdytoją (-us), elektroniniu paštu išsiunčiamas automatinis priminimas apie pavedimo įvykdymo terminą. 115. Laiku neįvykdžius pavedimo, kitą darbo dieną (arba artimiausio pasitarimo pas policijos generalinį komisarą metu) Bendrojo skyriaus vadovas apie tai informuoja policijos generalinio komisaro pavaduotoją, kuruojantį atitinkamą veiklos sritį, ar atsakingą už dokumento pavedimo įvykdymą Policijos departamento padalinį. 116. Atsakingo už pavedimo įvykdymą Policijos departamento padalinio ar policijos įstaigos vadovas arba jo paskirtas vykdytojas apie policijos generalinio komisaro įsakymuose, nurodymuose ir Policijos departamento vidaus organizaciniuose dokumentuose įtvirtintų pavedimų įvykdymą privalo elektroniniu paštu informuoti Bendrąjį skyrių. 117. Policijos generalinio komisaro ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimų, duotų atsižvelgiant į Policijos departamento darbuotojų komandiruočių užsienyje ataskaitas, vykdymo eigą ir terminus kontroliuoja Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba. 118. Policijos generalinio komisaro ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimų, užrašytų Policijos departamente neregistruotuose dokumentuose (teisės aktų, raštų projektuose ir pan.), vykdymo eigą kontroliuoja Bendrojo skyriaus specialistai, dirbantys policijos generalinio komisaro ar policijos generalinio komisaro pavaduotojų priimamajame, nuolat primindami Policijos departamento padalinių, policijos įstaigų vadovams ir vykdytojams apie pavedimų įvykdymo terminus. Apie pavedimų vykdymo eigą Bendrojo skyriaus specialistai informuoja pavedimą davusį policijos generalinį komisarą ar jo pavaduotoją likus 3 dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos. 119. Vykdytojas privalo apie pavedimo vykdymo eigą informuoti Bendrojo skyriaus specialistus. Policijos departamento padalinių ir policijos įstaigų vadovai pagal savo kompetenciją asmeniškai atsako už policijos generalinio komisaro, policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucijose nurodytų pavedimų įvykdymą, įvykdymo kokybę ir pateiktos informacijos apie įvykdytus pavedimus tikslumą. 120. Gautų pavedimų įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo dokumento gavimo Policijos departamente dienos, o vidaus dokumentų – nuo jų pasirašymo ar patvirtinimo dienos. 121. Pavedimų įvykdymo terminas gali būti tipinis arba individualus. 122. Atskirų dokumentų kategorijų tipiniai pavedimų įvykdymo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, šio reglamento 2 priede ir kituose teisės aktuose. 123. Individualus dokumentų užduočių įvykdymo terminas nurodomas dokumento tekste, rezoliucijoje arba priemonių planuose, kuriuos sudaro ir pagal kompetenciją tvirtina policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas. 124. Jeigu per nustatytą terminą pavedimo negalima įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vykdytojo, apie tai turi būti pranešta pavedimą pavedusiam vykdyti vidaus reikalų ministrui, vidaus reikalų viceministrui (toliau – viceministrui), Vidaus reikalų ministerijos kancleriui (toliau – kancleriui), Vidaus reikalų ministerijos padalinio vadovui, policijos generaliniam komisarui ar policijos generalinio komisaro pavaduotojui. 125. Pavedimų vykdymo terminai gali būti pratęsti Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1V-190 (Žin., 2003, Nr. 65-2985), ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 126. Jei vidaus reikalų ministro, viceministro, kanclerio pavedimo neįmanoma įvykdyti nustatytu laiku, policijos generalinis komisaras ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos pateikia pavedimą skyrusiam vidaus reikalų ministrui, viceministrui, kancleriui argumentuotą raštą dėl pavedimo neįvykdymo nustatytu laiku. Būtina vadovautis nuostata, jog pavedimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais. Gavus leidimą pratęsti įvykdymo terminą, būtina apie tai pranešti Bendrajam skyriui. 127. Policijos generalinio komisaro nustatytas terminas parengti teisės akto projektą gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai vykdytojas policijos generaliniam komisarui pateikia motyvuotą prašymą ir policijos generalinio komisaro įsakymo dėl termino pratęsimo projektą, jei terminas buvo nustatytas įsakyme. 128. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimas (nutarimas) negali būti nustatytu laiku įvykdytas, vykdytojas su motyvuotu prašymu kreipiasi į policijos generalinį komisarą išdėstydamas užduoties įvykdymo atidėjimo vėlesniam laikotarpiui priežastis ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame duotas pavedimas, pakeitimo projektą. 129. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pavedimą nurodyta vykdyti Vidaus reikalų ministerijai, o Vidaus reikalų ministerija paveda Policijos departamentui ir pavedimas negali būti nustatytu laiku įvykdytas, vykdytojas su motyvuotu prašymu kreipiasi į policijos generalinį komisarą išdėstydamas užduoties įvykdymo atidėjimo vėlesniam laikotarpiui priežastis. Policijos generalinis komisaras, įvertinęs prašymo pagrįstumą ir pritaręs vykdytojo išdėstytiems motyvams, ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki įvykdymo termino pabaigos, suderinęs su viceministru, atsakingu už atitinkamą administravimo sritį, vidaus reikalų ministrui pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame duotas pavedimas, pakeitimo projektą ir motyvuotą prašymą pratęsti pavedimo įvykdymo terminą. 130. Kai Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Ministro Pirmininko pavedimai negali būti nustatytu laiku įvykdyti, vykdytojas pavedimo įvykdymą kontroliuojančiai institucijai parengia vidaus reikalų ministro motyvuoto rašto projektą ir šį projektą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki užduoties įvykdymo termino pabaigos pateikia policijos generaliniam komisarui. Policijos generalinis komisaras, pritaręs vykdytojo rašte išdėstytiems motyvams, suderinęs su viceministru, atsakingu už atitinkamą administravimo sritį, ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos motyvuoto rašto projektą pateikia vidaus reikalų ministrui. 131. Pavedimas laikomas įvykdytu, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės. Jei pavedimas įvykdomas netinkamai, visa medžiaga nustatyta tvarka grąžinama rengėjams tobulinti šio reglamento ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pratęsus įvykdymo terminus. 132. Bendrasis skyrius kiekvieną savaitę elektroniniu paštu pagal Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento paklausimus teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Vidaus reikalų ministerijos pavedimų, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs, vykdymo eigą. IV. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS Bendrieji teisės aktų projektų rengimo principai 133. Policijos departamentas rengia ar dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymų ir kitų teisės aktų, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų, projektus (toliau – teisės aktų projektai). 134. Teisės aktų projektus paprastai rengia Policijos departamento padaliniai pagal kompetenciją. Teisės aktų projektų rengimą policijos generalinis komisaras gali pavesti policijos įstaigoms pagal jų kompetenciją. 135. Rengiant teisės aktų projektus, visais atvejais turi būti laikomasi tarnybinio bendradarbiavimo ir efektyvumo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975). 136. Teisės aktų projektams rengti šio reglamento nustatyta tvarka gali būti sudaromos darbo grupės. 137. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektai Policijos departamente pagal kompetenciją rengiami ir Vidaus reikalų ministerijai teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), ir Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-8 (Žin., 2004, Nr. 12-348; 2009, Nr. 62-2509), nustatyta tvarka. 138. Rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo taisyklių, kitų teisės aktų, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nuostatas. 139. Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamų klausimų svarstymą, pozicijų rengimą ir tvirtinimą, dalyvavimą Europos Sąjungos Tarybos, Europos Sąjungos agentūrų ir tarptautinių organizacijų darbo grupių veikloje, ataskaitų rengimą ir iš to kylančių įsipareigojimų įgyvendinimą bei priimtų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba, vadovaudamasi Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950), Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo koordinavimo Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos klausimais tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-120 (Žin., 2004, Nr. 57-2013), ir Europos Sąjungos reikalų koordinavimo policijos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-403. 140. Policijos departamente parengtų teisės aktų projektai, taip pat policijos įstaigų parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai skelbiami Policijos departamento interneto svetainės skyriuje „Teisės aktų projektai“. Šiuos teisės aktų projektus su visa teisės aktų projektų lydimąja medžiaga interneto svetainėje skelbia ir į įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų archyvą perkelia Bendrojo skyriaus atsakingas darbuotojas Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376; 2009, Nr. 154-6976), nustatyta tvarka. 141. Teisės akto projekto rengėjas, suderinęs su Teisės valdyba, teisės aktų projektus, nurodytus reglamento 140 punkte, su visa teisės aktų projektų lydimąja medžiaga, nurodyta Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše, pateikia Bendrojo skyriaus atsakingam darbuotojui elektroniniu paštu ar elektronine laikmena (.doc arba .docx formatu) tą pačią dieną (ne vėliau kaip iki 15 val.), kurią teisės aktų projektai teikiami derinti suinteresuotoms ir kitoms įstaigoms. …