📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PREVENCINIŲ VEIKSMŲ IR NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2012 m. lapkričio 28 d. Nr. 1-241
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 45 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 46 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 118-5549) 1.9 punktu:
1. T v i r t i n u:
1.1. Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą (pridedama);
1.2. Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gruodžio 3 d.;
2.2. planai, patvirtinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai, esant būtinybei peržiūrimi dažniau ir prireikus patikslinami.
L. e. energetikos ministro pareigas Arvydas Sekmokas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241
Nacionalinis GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevencinių veiksmų planas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planas (toliau – Prevencinių veiksmų planas) nustato:
1.1. gamtinių dujų (toliau – dujos) rinkos apžvalgą;
1.2. 2010 metais atlikto dujų tiekimo sutrikimų Lietuvoje rizikos vertinimo (toliau – rizikos vertinimas) rezultatus;
1.3. prevencines priemones, kurių reikia 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010) 6 ir 8 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros (N-1) ir tiekimo standartams įgyvendinti. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 5 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus apibrėžiamos prevencinės priemonės, jų kiekis, pajėgumai ir laikas joms įgyvendinti;
1.4. įpareigojimus valstybės institucijoms, dujų įmonėms ir nebuitiniams vartotojams dėl Prevencinių veiksmų plano įgyvendinimo (proceso dalyvių pagrindines funkcijas ir atsakomybę);
1.5. kitas prevencines priemones siekiant, kad būtų kuo mažiau apribotas dujų tiekimas visiems dujų vartotojams;
1.6. bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus, naudojamus rengiant ir įgyvendinant regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;
1.7. informaciją apie įgyvendinamą ir planuojamą dujų perdavimo sistemos sujungimą su Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemomis;
1.8. informaciją apie viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu.
2. Prevencinių veiksmų plano tikslas yra užtikrinti dujų tiekimo saugumą Lietuvos Respublikoje.
3. Planas įgyvendina Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 45–48 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus.
4. Planas taikomas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) (toliau – Energetikos įstatymas) ir Gamtinių dujų įstatyme apibrėžtą kompetenciją valstybės institucijoms, dujų įmonėms, nebuitiniams dujų vartotojams ir kitoms energetikos įmonėms, naudojančioms dujas.
5. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra kompetentinga institucija, atsakinga už dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
6. Plane vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. DUJŲ RINKOS APŽVALGA
I. ESAMA DUJŲ SISTEMA IR PAJĖGUMŲ PANAUDOJIMAS
7. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta tik su vienos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, – Latvijos dujų perdavimo sistema. Kadangi kol kas jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema nėra – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra izoliuotos nuo bendrosios ES dujų rinkos.
8. Lietuvos dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos dujų sistemomis (1 pav.). Tarptautinės jungtys su Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika ir Latvijos Respublika reguliuojamos sutartimis. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys pajėgumai užtikrina visus Lietuvos vartotojams ir tranzito į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį) reikalingus pajėgumus. Dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją vykdomas tik į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, t. y. kertant išorines Europos Sąjungos sienas. Sutrikus dujų tiekimui per Kotlovką, sutriktų visų (išskyrus Druskininkus) Lietuvos vartotojų aprūpinimas dujomis. Dujų tiekimo sutrikimo atveju pažeidžiamiems vartotojams būtų tiekiamos dujos iš Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos (Latvija) (toliau – Inčiukalnio PGDS).
9. Dujos į Lietuvą tiekiamos iš Rusijos Federacijos per Baltarusiją magistraliniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, pasienio dujų apskaitos stotis Kotlovkoje nuosavybės teise priklauso Baltarusijai. Antroji jungtis su Baltarusija Ivacevičiai–Vilnius šiuo metu nenaudojama (dujotiekio techninė būklė netinkama, neįrengta dujų apskaitos stotis). Šalies šiaurinėje dalyje Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos dujotiekiais. Dujų apskaita vykdoma Kiemėnų dujų apskaitos stotyje.
10. Lietuvoje teisės aktų (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 8 punktai) nustatyta tvarka dujų perdavimo ir skirstymo sistemas eksploatuojančių įmonių veiklos yra licencijuojamos ir licencijose nurodomos jų veiklos teritorijos. Dujų perdavimo licenciją turi tik AB „Lietuvos dujos“, kuri eksploatuoja visus magistralinius perdavimo sistemos vamzdynus.
11. AB „Lietuvos dujos“ perdavimo sistema 2011 m. vartotojams transportuota 5404,493 mln. m3 dujų (2010 m. – 4455,928 mln. m3), iš jų tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją – 2043,560 mln. m3 arba 37,8 proc. nuo bendro dujų vartotojams transportuoto kiekio perdavimo sistema (2010 m. 1387,164 mln. m3 arba 31,1 proc.).
12. AB „Lietuvos dujos“, pagal Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, skelbia dujų įleidimo ir išleidimo taškus perdavimo sistemoje ir šiuose taškuose didžiausius techninius abipusių srautų pajėgumus, bendrus sutartinius ir pertraukiamuosius pajėgumus bei turimus pajėgumus.
13. Dujų tranzitui per Lietuvos Respublikos teritoriją yra svarbūs du taškai: Kotlovkos dujų apskaitos stotis (dujų priėmimo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 31200 tūkst. m3 per parą) ir Šakių (Bridžių) dujų apskaitos stotis (dujų pristatymo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 10500 tūkst. m3 per parą).
14. Dujų skirstymo veikla verčiasi 6 įmonės, kurių didžiausia yra AB „Lietuvos dujos“, skirstanti dujas didžiojoje šalies teritorijos dalyje. Kitos 5 įmonės verčiasi dujų skirstymo veikla tik kai kuriuose rajonuose:
14.1. UAB „Intergas“ skirsto dujas Mažeikių ir Druskininkų savivaldybių teritorijose.
14.2. UAB „Druskininkų dujos“ skirsto dujas Druskininkų savivaldybės teritorijoje.
14.3. AB agrofirma „Josvainiai“ skirsto dujas Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje.
14.4. UAB „Fortum Heat Lietuva“ skirsto dujas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.
14.5. AB „Achema“ skirsto dujas Jonavos rajono Ruklos seniūnijoje.
15. Bendras dujų tinklų ilgis Lietuvoje sudaro apie 10 tūkst. km, iš jų magistraliniai tinklai – 1,9 tūkst. km, o skirstomieji tinklai – 8,1 tūkst. km. Dujos tiekiamos visiems didiesiems Lietuvos miestams. Šalies dujotiekių schema ir pagrindinių dujų apskaitos ir skirstymo stočių vietos pavaizduotos 1 paveiksle. Dujų skirstymų stočių pajėgumai yra pakankami vartotojų poreikiams tenkinti ir neriboja vartotojams galimo tiekti dujų kiekio.
(pav.)
(ženklas)
Magistraliniai dujotiekiai
(ženklas)
Projektuojamos dujų skirstymo stotys
(ženklas)
Didžiausi skirstomieji dujotiekiai
(ženklas)
Dujofikuoti didieji miestai
(ženklas)
Dujų apskaitos stotys
(ženklas)
Dujofikuoti miestai
(ženklas)
Dujų kompresorių stotys
(ženklas)
Nedujofikuoti miestai
(ženklas)
Dujų skirstymo stotys
(ženklas)
Projektuojami dujotiekiai
(ženklas)
Kitų įmonių1 valdomos dujų sistemos
1 pav. Lietuvos dujų sistema (šaltinis – AB „Lietuvos dujos“).
Pastaba. 1 UAB „Intergas“ priklausančios dujų skirstymo sistemos.
16. AB „Lietuvos dujos“ perdavimo sistemą sudaro 1864,87 km dujotiekių, 275 čiaupų aikštelės, 65 dujų skirstymo stotys (toliau – DSS), dvi kompresorių stotys (Panevėžio ir Jauniūnų).
17. Nors esami Lietuvos dujų sistemos techniniai pajėgumai leidžia pilnai aprūpinti Lietuvos vartotojus dujomis, tačiau dujų tiekimas iš vieno šaltinio neužtikrina dujų tiekimo saugumo.
II. DUJŲ TIEKIMO PAKLAUSA IR PASIŪLA
18. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisija) duomenimis, dujų suvartojimas Lietuvoje 2011 metais buvo 3,37 mlrd. m3, o planuojama dujų paklausa iki 2015 metų turėtų mažėti (1 lentelė).
1 lentelė. Dabartinis ir laukiamas dujų suvartojimas Lietuvoje (šaltinis – Komisija)
Metai
2011 m.
2012 m.
2013 m.
2014 m.
2015 m.
Suvartojamas dujų kiekis, mlrd. m3
3,37
2,95
2,80
2,72
2,58
III. DIDMENINĖ DUJŲ RINKA
19. Dujų importo rinkoje 2011 metais veikė tie patys dalyviai kaip ir 2010 metais, t. y. AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Haupas“. Dujos į Lietuvą buvo importuojamos pagal kiekvienam importuotojui nustatytas kvotas iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos OAO „Gazprom“. UAB „Dujotekana“ importuojamas dujas pirko ne tiesiogiai iš Rusijos OAO „Gazprom“, o per tarpininką – „LT Gas Stream“ (2 paveikslas).
Rusijos AB „Gazprom“
„LT Gas Stream“
\|/
\|/
AB „Lietuvos dujos“
UAB „Dujotekana“
\|/
AB „Achema“
\|/
UAB Kauno termofikacijos elektrinė
\|/
UAB „Haupas“
2 pav. Dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai (šaltinis – Komisija)
20. 2011 metais į Lietuvą buvo importuota 3 407,46 mln. m3 dujų. Palyginus su 2010 metais, importuotas dujų kiekis didėjo 9,7 proc. (2 lentelė). Kaip matyti iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, importuojamų dujų kiekio didėjimą lėmė AB „Achema“, kurios importuojamas dujų kiekis per 2011 metus didėjo 580,77 mln. m3, t. y. 81,3 proc. Visos kitos įmonės 2011-aisiais importavo mažiau dujų negu 2010 metais.
2 lentelė. 2011 metais į Lietuvą importuoti dujų kiekiai, tūkst. m3 (šaltinis – Komisija)
Importuotojas
2011 metai
2010 metai
Pokytis, proc.
AB „Lietuvos dujos“
1 350 325
1 566 560
-13,8
UAB „Dujotekana“
508 386
535 682
-5,1
UAB „Haupas“
13 958
16 687
-16,3
UAB Kauno termofikacijos elektrinė
240 057
273 099
-12,1
AB „Achema“
1 294 733
713 959
81,3
Iš viso:
3 407 459
3 105 987
9,7
21. Gamtinių dujų įstatymas numato, kad dujas vartotojams tiekia dujų tiekimo įmonės, turinčios tiekimo licenciją. Tiekimo licencija suteikia teisę tiekimo įmonei tiekti dujas vartotojams ir dujų įmonėms. Tiekimo įmonės prekiauja dujomis biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis. Komisijos duomenimis, dujų tiekimo licencijas 2011 metais turėjo 14 dujų tiekimo įmonių, tačiau 6 iš jų nevykdė dujų tiekimo veiklos. Likę rinkos dalyviai dujas tiekė vartotojams ir dujų įmonėms didmeninėje ir (arba) mažmeninėje dujų tiekimo rinkose.
22. Didmeninė dujų rinka Lietuvoje yra nežymi, nes realiai dujų importo kvotos buvo paskirstytos AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Didmeninei prekybai priskiriamas tik tas dujų kiekis, kurį iš importuotojų perka kitos dujų įmonės, vykdančios skirstymo ir tiekimo veiklas konkrečiuose Lietuvos regionuose. Prekybos tarp didmeninių dujų vartotojų nebuvo. 2011 metais didmeninėje rinkoje parduota 7,35 mln. m3 dujų, t. y. 17 proc. arba 1,52 mln. m3 mažiau nei 2010 metais.
IV. MAŽMENINĖ DUJŲ RINKA
23. 2011 metais Lietuvoje buvo 557 tūkst. dujų vartotojų, iš jų 551 tūkst. buitinių ir 6 tūkst. nebuitinių vartotojų. Dujas vartotojams tiekė 7 dujų tiekimo įmonės:
23.1. AB „Lietuvos dujos“;
23.2. UAB „Dujotekana“;
23.3. UAB „Haupas“;
23.4. UAB „Fortum Heat Lietuva“;
23.5.UAB „Druskininkų dujos“;
23.6. AB agrofirma „Josvainiai“;
23.7. UAB „Intergas“.
24. 2011 metais šalies mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje buvo parduota 1 840,1 mln. m3 dujų, t. y. 12,2 proc. mažiau nei 2010 metais. Mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje, kaip ir didmeninėje, dominuoja du tiekėjai, turintys 98,9 proc. dujų tiekimo rinkos. Tai AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Visos kitos dujų tiekimo įmonės užima vos 1,2 proc. nuo iš viso parduoto dujų kiekio. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių parduodamų dujų kiekiai (rinkos dalys) pateikiami 3 paveiksle.
(pav.)
3 pav. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys (šaltinis – Komisija)
25. Mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje buitinių vartotojų dalis 2011 metais sudarė 9,8 proc. ir liko panaši kaip ir 2010 metais (9,4 proc.). Atitinkamai nebuitinių vartotojų segmentas bendroje mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje 2011 metais sudarė 90,2 proc. (2010 metais buvo 90,6 proc.).
26. Dujas buitiniams vartotojams mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje tiekė 5 dujų įmonės: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Druskininkų dujos“ ir AB agrofirma „Josvainiai“. 2011 metais buvo 551 tūkst. buitinių vartotojų ir, palyginus su 2010 metais, jų skaičius didėjo 0,18 proc.
27. Buitiniai vartotojai per 2011 metus suvartojo 181,53 mln. m3 dujų, t. y. 8,4 proc. mažiau negu 2010 metais.
28. Buitinių vartotojų pagrindinę segmento dalį 2011 metais, kaip ir 2010-aisiais, užima AB „Lietuvos dujos“, kurios šiems vartotojams patiekia 99,84 proc. visų mažmeninėje rinkoje parduodamų dujų kiekio.
III. RIZIKOS VERTINIMO REZULTAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
29. Energetikos ministerija 2010 metais atliko rizikos vertinimą ir 2011 m. gruodžio mėn. jį pateikė Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 10 punktas). Rizikos vertinimas buvo atliktas laikantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atliekant rizikos vertinimą buvo išsamiai įvertintos visos rizikos, turinčios poveikį dujų tiekimo saugumui, ir prognozuojama, kaip tinkamai užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams sutrikus dujų tiekimui per pagrindinį dujų priėmimo tašką (Kotlovkos dujų apskaitos stotį) ir siekiant apsaugoti nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
30. Rizikos vertinimas turi būti periodiškai atnaujinamas (ne rečiau kaip kas dveji metai iki atitinkamų metų rugsėjo 30 d.). Rizikos vertinimas po Prevencinių veiksmų plano patvirtinimo pirmą kartą turi būti atnaujinamas ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 3 d.
II. INFRASTRUKTŪROS STANDARTAS
31. Infrastruktūros standartas (N-1) apibūdina dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje N-1 formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Detalus infrastruktūros standarto (N-1) skaičiavimas yra pateiktas Reglamento (ES) Nr. 994/2010 1 priede.
32. Rizikos vertinime nustatyta, kad Lietuvos atveju dujų perdavimo sistemos dalis – Kotlovkos dujų apskaitos stotis yra „didžiausia dujų infrastruktūros dalis“ (dujų tiekimo sutrikimas per pagrindinį dujų priėmimo į Lietuvą tašką ), todėl ji buvo naudojama skaičiuojant infrastruktūros standarto (N-1) dydį. Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) apskaičiavimo rezultatai parodė, kad šis rodiklis siekia tik 27,4 proc. ir netenkina Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalaujamos 100 proc. reikšmės.
III. TIEKIMO STANDARTAS
33. Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 ir 10 punktuose nurodyti teisės aktai nustato prievolę dujų tiekimo įmonėms imtis priemonių užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams šiais atvejais:
33.1. esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;
33.2. bent 30 dienų išskirtinai didelio dujų tiekimo laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;
33.3. bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas) 8 punkte nustatė detalią tiekimo standarto įgyvendinimo tvarką.
IV. RIZIKOS ANALIZĖ
35. Rizikos vertinime nustatyta, kad dujų tiekimo saugumas ir patikimumas yra svarbus šalies energetiniams poreikiams tenkinti. Esamos dujų tiekimo sistemos ir aplinkos analizė išryškino šias pagrindines tiesiogines dujų tiekimo sutrikimo rizikas:
35.1. techninė dujų tiekimo patikimumo;
35.2. komercinė dujų tiekimo patikimumo;
35.3. priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio;
35.4. terorizmo;
35.5. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui;
35.6. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams;
35.7. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui;
35.8. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui;
35.9. dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai.
Techninė dujų tiekimo patikimumo rizika
36. Dujos į Lietuvą yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija, kuri buvo įrengta 1988–1989 metais. Magistralinių dujotiekių skaičiuojamasis nusidėvėjimo laikotarpis yra 55 metai. Perdavimo sistemos techninė būklė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos vertinimu, yra pakankamai gera, tačiau nemažai dujotiekių yra 30–40 metų senumo ir jų projektinis tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. 2009 metais įvykusi magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys avarija parodė, kad avarijos dujų perdavimo sistemoje yra galimos, todėl, atlikus diagnostinius tyrimus, būtina užtikrinti pakankamas investicijas dujotiekiams modernizuoti.
37. Galima tik atskirų dujotiekio atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko klojimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Todėl dujotiekio techninio gedimo rizika galima tik po ilgo laikotarpio, o dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų rizikos tikimybė yra maža. Nutraukus dujų tiekimą dėl dujotiekio Minskas–Vilnius gedimo, pasekmes jaustų visa šalis, nes dujų tiekimas būtų galimas tik per jungtį su Latvija, kuri užtikrintų tik iki 30 proc. maksimalaus dujų poreikio. Tiesioginė rizikos kaina įvertinama kaip papildomos energetikos sektoriaus įmonių sąnaudos, kurios įvertintos toliau pateiktuose rizikų aprašymuose. Tiesioginė rizikos kaina sudarytų iki 39 mln. Lt.
38. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos atšaka Panevėžys–Ryga, kurios pralaidumas užtikrina pažeidžiamų vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai dujos netiekiamos pagrindine jungtimi Vilnius–Minskas. Šia atšaka yra gaunamos dujos iš Inčiukalnio PGDS. Dujų sistemas jungia du vamzdynai, kurie buvo įrengti 1986–1987 metais. Vamzdynai yra naudojami mažiau nei pusę projektinio gyvavimo laiko, todėl galima tik atskirų atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko klojimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų šios rizikos tikimybė yra maža ir gedimas galimas tik po ilgo laikotarpio. Dėl šios atšakos gedimo sumažėtų šalies apsirūpinimo dujomis patikimumas, nes AB „Lietuvos dujos“ ir kitos dujų tiekimo įmonės negalėtų naudotis Inčiukalnio PGDS laikomomis dujų atsargomis. Vertinama šios rizikos kaina prilyginama vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 1 mln. Lt / km.
Komercinė dujų tiekimo patikimumo rizika
39. Visiems Lietuvos vartotojams dujos yra tiekiamos pagal ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, kurios baigiasi: UAB „Dujotekana“ – 2012 metais, UAB „Haupas“ ir AB „Lietuvos dujos“ – 2015 metais, o UAB Kauno termofikacijos elektrinės – 2017 metais.
40. Iš viso į Lietuvą importuojamo dujų kiekio atėmus AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės dujų kiekius, likusios dalies net 70 proc. dujų kiekio Lietuvos vartotojams dujos tiekiamos pagal ilgalaikę (iki 2016 metų galiojančią) dujų tiekimo sutartį tarp Rusijos OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ ir, kol nepasirašyta nauja ilgalaikė sutartis, yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams nuo 2016 metų. Naujoje tiekimo sutartyje gali būti numatytas mažesnis tiekiamas dujų kiekis, numatyta kita kainos skaičiavimo metodika, kuri paveiktų AB „Lietuvos dujos“ vartotojus. Laiko atžvilgiu ši rizika yra vertinama kaip vidutinio laikotarpio veiksnys su maža tikimybe, nes dėl paskutiniu metu sumažėjusio eksportuojamų dujų kiekio OAO „Gazprom“ yra suinteresuota skatinti dujų eksportą.
Priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio rizika
41. Alternatyvių dujų tiekimo šaltinių nebuvimas neleidžia padidinti dujų tiekimo patikimumo Lietuvos vartotojams. Šiuo metu yra įgyvendinama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) statyba Klaipėdoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 3 punktas) ir tiriamos galimybės sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemas. Dabartiniu metu šalies dujų sistemos lieka izoliuotos ir priklausomos nuo vienintelio dujų išorinio tiekėjo. Dėl techninės dujotiekių būklės šios rizikos įvykimo laikotarpis priskiriamas prie ilgo laikotarpio, bet dėl po 5 metų pasibaigiančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių ši rizika tampa aktuali vidutiniu 5–10 metų laikotarpiu. Esamos jungtys užtikrina šalies vartotojų poreikių tenkinimą, todėl šios rizikos kaina įvertinama kaip rizikos išvengimo kaina ir prilyginama Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio sujungimo ar SGD terminalo įrengimo investicijoms – 932–1186 mln. Lt.
Terorizmo rizika
42. Lietuvos kariai dalyvauja užsienio karinėse operacijose, todėl šalis potencialiai gali tapti terorizmo taikiniu. Lietuvos karių dalyvavimas užsienio karinėse operacijose yra laikinas ir tikėtina, kad per trumpą laiką kariai bus išvesti iš užsienio. Todėl ši rizika įvertinama kaip trumpalaikė. Palyginus su kitų šalių pajėgomis, Lietuvos karių skaičius yra nežymus, todėl rizikos veiksnių pasireiškimas yra mažai tikėtinas. Priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų iki skirtingo lygmens sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams, todėl vertinama šios rizikos kaina prilyginama tik vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 1 mln. Lt/km.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui
43. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 42 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 71 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus balanse gali sumažėti iki 55 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų. Visi didieji šilumos gamintojai yra apsirūpinę alternatyviu kuru, kurio užtektų 30 dienų esant didžiausiam šilumos poreikiui (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 12 punktai). Todėl dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos tiekimo nutraukimui, tik šilumos gamintojai būtų priversti naudoti alternatyvų kurą, kuris yra brangesnis nei dujos. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas. Šios rizikos tiesioginės kainos nėra, nes šilumos gamintojai yra sukaupę rezervinio kuro atsargų. Nutrūkus dujų tiekimui, vartotojų patiriamos papildomos išlaidos įvertinamos darant prielaidą, kad šilumos gamyboje dujos pakeičiamos mazutu.
44. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių generuojamos šilumos grafikai yra panašūs: kai didžiausias gaminamos šilumos kiekis yra šalčiausiu žiemos metu, karšto vandens poreikiai sudaro apie 30 proc. bendro šilumos kiekio.
45. Vertinant rizikos kainą, laikoma, kad iki 17 proc. centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus įmonėms dujas reikės pakeisti mazutu. Tai sudarys iki 143 tūkst. tne, arba 156 tūkst. t mazuto. Pagal prognozuotas dujų ir mazuto kainas įvertinta, kad 10 metų laikotarpiu vidutinis kainos skirtumas tarp mazuto ir dujų sieks iki 119 Lt/tne. Todėl šios rizikos kaina gali siekti iki 17 mln. Lt. Deginant mazutą taip pat padidės šilumos tiekimo įmonių tarša CO2 dujomis. Išmetimų skirtumas tarp prie vienodo deginimo efektyvumo sudegintos 1 tne mazuto ir dujų sudaro 0,871 t CO2. Todėl įmonės papildomai išmes 124,5 tūkst. t CO2. Esant 1 t CO2 vidutinei dabartinei kainai apie 50 Lt/t CO2, papildomos sąnaudos aplinkos taršai sudarys apie 6,2 mln. Lt. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 23,2 mln. Lt. Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai priklausančių įmonių 2008 metų veiklos duomenis, šis padidėjimas sudarytų iki 1,5 proc. bendrų sąnaudų, todėl rizikos poveikis vertinamas kaip juntamas.
46. Nutrūkus dujų tiekimui, centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams
47. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 58 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 21 proc. Daroma ta pati prielaida, kad šalčiausiu metu vartotojai sunaudoja iki 17 proc. metinio kuro kiekio ir tai atitinka 22 tūkst. tne. Įvertinus, kad esamas elektros energijos ir dujų kainų skirtumas privatiems vartotojams siekia iki 26 Lt/tne, tai šios rizikos kaina vertinama 573 tūkst. Lt. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui
48. Šalyje gaminamos elektros energijos kuro balanse iki 55 proc. sudaro dujos. Lietuvos elektrinėje baigus įrengti modernius kogeneracinius įrenginius ir jų pagaminamai elektros energijai atitinkamu dydžiu sumažinus elektros importą, dujų dalis gali padidėti iki 69 proc. Pagal anksčiau pateiktas prognozes, dujų sunaudojimas elektrai generuoti iki 2020 metų vidutiniškai siektų iki 997 tūkst. tne per metus. Pagal Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pateikiamus duomenis, elektros generavimas daugiausia didžiausių poreikių metu – sausio mėnesį sudarytų iki 9,4 proc. metinio kiekio ir mazutu reikėtų pakeisti iki 93 tūkst. tne dujų. Esant vidutiniam kainos skirtumui tarp mazuto ir dujų 119 Lt/tne, toks kuro pakeitimas kainuotų iki 11,1 mln. Lt, o papildomos CO2 taršos sąnaudos siektų 4 mln. Lt. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 15,1 mln. Lt. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors kad ji atsiras dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtina, o poveikis vertinamas kaip juntamas.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui
49. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 50 proc. ir nutrūkus dujų tiekimui pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. Nėra tikslių duomenų apie kuro kainos dedamąją ūkio subjektų gamybos sąnaudose ir įtakos produkcijos kainai, todėl šio sektoriaus patiriama rizikos kaina nevertinama. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip žymus.
Dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai
50. Šalies ekonomikai išgyvenant nuosmukį, yra žymiai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, todėl, sparčiai pradėjus augti dujų kainoms, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, kol šalies ekonomika neatsigavusi, nors jos atsiradimas dėl galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, nustatytos kainos skaičiavimo formulės ir nusistovėjusių pasaulinių naftos kainų yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.
51. Pagal atliktą rizikos vertinimą daugiausia rizikos veiksnių dėl dujų tiekimo nutraukimo gali įvykti per 1–5 metus. Nors jų tikimybė maža, bet poveikis vartotojams būtų juntamas. Yra išskirtos tik dvi rizikos su žymiu poveikiu vartotojams – visiško dujų tiekimo nutraukimo dėl pagrindinio dujotiekio Minskas–Vilnius techninio gedimo ir kaip to pasekmė šalies pramonės subjektų nuostoliai dėl sustojusios gamybos. Tačiau šių rizikų tikimybė yra maža. Prevencinių veiksmų plano 2 priedo 3 ir 4 lentelėse pateikiama suvestinė informacija apie galimų rizikų vertinimą ir trumpo, vidutinio bei ilgalaikio periodo rizikų matrica.
IV. PREVENCINĖS PRIEMONĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
52. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi infrastruktūros standarto (N-1), šiame skyriuje pateikiamos galimos prevencinės priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos, užtikrinant dujų tiekimo saugumą. Numatomos šios prevencinės dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės:
52.1. rinka pagrįstos priemonės;
52.2. ne rinka pagrįstos priemonės;
52.3. regioninio bendradarbiavimo.
II. RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS
53. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.
5 lentelė. Rinka pagrįstos priemonės
Tiekimo valdymo priemonės
Poreikio valdymo priemonės
SGD terminalo pajėgumas
Dujų pakeitimas kita kuro rūšimi
Dujų tiekimo šaltinių ir dujų maršrutų įvairinimas
Pertraukiamųjų pajėgumų sutarčių naudojimas
Komercinis dujų laikymas saugyklose
Didesnis dujų vartojimo efektyvumas
Dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumo didinimas
Savanoriškas nuolatinių pajėgumų atsisakymas
Investicijos į infrastruktūrą, įskaitant investicijas į dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumą
Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas
Lankstesnis dujų importas
Perdavimo sistemos operatorių vykdomas koordinuotas dujų transportavimas
Ilgalaikių ir trumpalaikių sutarčių naudojimas
Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo susitarimai
Paprastesnė dujų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos išteklių, įjungimo į dujų tinklų infrastruktūros tvarka
Lankstesnė dujų gamyba
Tiekimo valdymo priemonės
54. Lietuvoje šiuo metu nėra dujų gavybos, taip pat nėra dujų saugyklos. AB „Lietuvos dujos“ naudojasi Inčiukalnio PGDS, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto AB „Latvijas gaze“. AB „Lietuvos dujos“ pagal sutartį su AB „Latvijas gaze“ Inčiukalnio saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą dujų kiekį (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas) bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo dujų tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) nustatyta, kad būtina išplėtoti dujų saugyklų pajėgumus, kurie leistų sukaupti šalyje dujų atsargas. Numatoma Lietuvoje įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, kurios naudingas tūris būtų ne mažesnis kaip 500 mln. m3. Potenciali vietovė tokiai požeminei saugyklai Lietuvoje įrengti yra netoli Syderių gyvenvietės (Telšių r.). Šiuo metu atliekama studija dėl šios požeminės gamtinių dujų saugyklos statybos.
55. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) numatyta, kad SGD terminalas Klaipėdoje yra prioritetinis dujų sektoriaus projektas dujų kainoms sumažinti ir dujų rinkai sukurti. Siekiant SGD terminalą prijungti prie perdavimo sistemos ir efektyviai išnaudoti, reikalingas dujų tiekimo vamzdynas nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio ir dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas, kuris „užžiedintų“ Lietuvos dujų perdavimo sistemą, taip pat kiti dujų perdavimo sistemos modernizavimo darbai. 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriuo užtikrinamas reikiamas teisinis pagrindas Lietuvoje įrengti SGD terminalą ir sudaromos finansinės bei organizacinės sąlygos technologiškai ir ekonomiškai pagrįstam SGD terminalo ir jo infrastruktūros eksploatavimui. Šiuo įstatymu SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti dujų infrastruktūra turi būti įrengti iki 2014 m. gruodžio mėnesio.
56. Šiuo metu įgyvendinamas Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės jungties pralaidumo padidinimo projektas yra skirtas padidinti dujų perdavimo sistemos pralaidumą tarp šalių abiem kryptimis (iki 6 mln. m3/parą). Šio projekto įgyvendinimas leistų pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudarytų sąlygas Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimui. 2013 m. įgyvendintas projektas leistų padidinti infrastruktūros standarto (N-1) reikalavimą iki 33 proc. Įgyvendinus kitą jungties plėtros etapą (2017 m.), tarpvalstybinės jungties pralaidumas padidėtų iki 12 mln. m3/parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasiektų 67 proc.
57. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) numatyta, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statyba yra strategiškai svarbi Europos Sąjungos dujų rinkos vientisumui (I etapą planuojama užbaigti 2017–2020 m.). 2011 m. AB „Lietuvos dujos“ kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. atliko dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos verslo aplinkos analizę. Verslo aplinkos analizės rezultatai atskleidė, kad Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungtis būtų labai naudinga regiono dujų rinkoms, padidindama dujų tiekimo patikimumą ir išplėsdama dujų rinkos galimybes, taip pat nurodė spręstinus klausimus. Preliminariais skaičiavimais, Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungties ilgis būtų 562 km. Šios jungties pajėgumų pakaktų, kad ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. m3 dujų per metus. Preliminari statybos kaina – 471 mln. EUR, didžioji dalis investicijų būtų Lenkijos teritorijoje. Skyrus nedideles papildomas investicijas, šios dujotiekių jungties pajėgumai galėtų būti padidinti iki 4,5 mlrd. m3 dujų per metus. Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungtis leistų pasiekti infrastruktūros standarto (N-1) reikalavimą iki 35 proc. Įgyvendinus kitą jungties plėtros etapą tarpvalstybinės jungties pralaidumas padidėtų iki 12,3 mln. m3/parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasiektų 68 proc.
58. Biodujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, Lietuvoje daugiausia naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. 2011 metais gegužės 11 d. priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga ir biodujas superka dujų sistemų operatoriai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 4 punktas). Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa.
59. Suvestinė informacija apie įgyvendinamus ir planuojamus įgyvendinti dujų infrastruktūros plėtros projektus, kuriais siekiama pasiekti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 nustatytą infrastruktūros standarto (N-1) reikalavimą yra pateikta Prevencinių veiksmų plano 3 priede.
Poreikio valdymo priemonės
60. Vadovaujantis Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais, dujų perdavimo sistemos operatorius skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas konkrečias dujų perdavimo kainas, neviršijančias Komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų.
61. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų. Sudarius dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas privalo turėti nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal dujų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su dujų tiekimo įmone.
III. NE RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS
62. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 3 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį ekstremalios situacijos atveju, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.
6 lentelė. Ne rinka pagrįstos priemonės
Tiekimo valdymo priemonės
Poreikio valdymo priemonės
Dujų atsargų naudojimas
Privalomas dujų pakeitimas kita kuro rūšimi
Privalomas alternatyvaus kuro atsargų (mazuto, dyzelino) naudojimas
Naudojimas pertraukiamųjų pajėgumų sutartis
Privalomas elektros energijos, pagamintos naudojant kitus šaltinius nei dujos, naudojimas
Privalomas nuolatinių pajėgumų atsisakymas
Privalomas dujų priėmimas iš SGD terminalo
Lankstesnė dujų gamyba
63. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 straipsnio 1 dalies a punktu, nustatomas prioritetinis nenutrūkstamas dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams. Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus ir Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, Vyriausybė 2012 m. kovo mėnesį nutarimu patvirtino naujos redakcijos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas).
64. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše yra nustatyta pažeidžiamų vartotojų grupė, kuriai priskiriami buitiniai vartotojai, taip pat nebuitiniai vartotojai, per metus suvartojantys iki 20 tūkst. m3 dujų. Pažeidžiamų vartotojų grupei numatytas prioritetinis dujų tiekimas, esant daliniam arba dideliam dujų tiekimo sutrikimui.
65. Už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams atsakingos dujų tiekimo įmonės, todėl jos kasmet, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., privalo sukaupti ir laikyti tokį dujų atsargų kiekį, kurio užtektų šių vartotojų poreikiams tenkinti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Prevencinių veiksmų plano 4 priede pateikta tiekimo įmonių nurodyta informacija apie sukauptą dujų kiekį (dujų atsargas) pažeidžiamiems vartotojams.
66. Nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, privalo turėti vieno mėnesio energijos išteklių rezervo atsargas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai). Energijos išteklių rezervo atsargų rūšį nebuitinis vartotojas pasirenka pats. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. šie nebuitiniai vartotojai buvo sukaupę energijos išteklių rezervo atsargų – 246748 tne.
67. Nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų, atsargų kaupimo variantą renkasi patys. Jie gali:
67.1. sudaryti sutartis dėl dujų atsargų sudarymo su gamtinių dujų saugyklos operatoriumi;
67.2. tartis su dujų tiekimo įmone dėl dujų atsargų sudarymo;
67.3. kaupti kitą energijos išteklių rezervo atsargų rūšį;
67.4. būti nutrūkstamo tiekimo vartotojais.
68. Dujų atsargas kaupiantys nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų, kaupia dujų atsargų kiekį, nustatytą Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
69. Esant daliniam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, dujų tiekimas vartotojams apribojamas arba visai nutraukiamas. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše yra numatytas šių priemonių eiliškumas. Paskutiniai, kuriems yra ribojamas arba nutraukiamas dujų tiekimas, yra pažeidžiamieji vartotojai. Esant dujų tiekimo sutrikimui, kai dujos tiekiamos iš saugyklos, dujų tiekimas ribojamas atsižvelgiant į dujų saugykloje turimą ir iš saugyklos tiekiamą dujų kiekį.
70. Gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.
IV. REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS
71. Regioninis bendradarbiavimo principas yra įtvirtintas Reglamente (ES) Nr. 994/2010, šiame Prevencinių veiksmų plane bei Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Regioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 994/2010 nustatytų infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standartų reikalavimus, taip pat reaguojant į regiono ar ES ekstremalias situacijas tiekiant dujas.
72. Nutraukus dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, šalis galėtų gauti dujas tik per vienintelę jungtį su Latvijos dujų sistema. AB „Lietuvos dujos“ laiko dujų atsargas Inčiukalnio PGDS (Latvija), taip pat dalis Latvijos ir Lietuvos dujų tinklų operatorių akcijų yra valdoma OAO „Gazprom“, todėl esant ekstremaliai energetikos padėčiai galimas dujų tiekimas iš Latvijos. Į šalį tiekiamas dujų kiekis būtų ribojamas Lietuvos ir Latvijos dujų sistemų techninių galimybių. Šiuo metu maksimalus galimas iš Latvijos tiekiamų dujų srautas yra 5 mln. m3 per parą. Į Lietuvą gali būti tiekiamos dujos, suslėgtos iki 40 bar. Dujas tiekiant ir per apvadinę liniją, kurioje nesumontuota dujų apskaita, stoties pajėgumas gali siekti ir iki 10 mln. m3 per parą. Tačiau faktinis maksimalus pralaidumas buvo 2 mln. m3 per parą, o AB „Lietuvos dujos“ duomenimis, žiemą, esant dideliam dujų sunaudojimui, Latvijos dujų sistemos pajėgumai leistų tiekti iki 1 mln. m3 per parą. Šiuo metu įgyvendinamas reversinės jungties tarp dviejų šalių pralaidumo didinimo projektas. Iki 2013 m. pabaigos planuojama padidinti šios jungties pralaidumą iki 6 mln. m3 per parą, o įgyvendinus II etapo planą – iki 12,6 mln. m3 per parą.
73. Energetikos ministerija bendradarbiauja su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos atitinkamomis institucijomis rengiant regioninį (bendrą) 2012 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvauja Komisijos ir perdavimo sistemos operatoriaus atstovai. 2012 m. rugsėjo 26 d. šalių ministerijų atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino 2012 m. dujų tiekimo saugumo bendrą rizikos vertinimą ir įsipareigojo rengti ir regiono lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
V. ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR NEBUITINIMAS VARTOTOJAMS
74. Vyriausybės pagrindinės funkcijos įgyvendinat Prevencinių veiksmų planą:
74.1. formuoja valstybės politiką dujų sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, įskaitant ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);
74.2. nustato konkrečias dujų tiekimo saugumo užtikrinančias priemones, kurių įgyvendinimas Komisijai, dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 6 punktai);
74.3. nustato tiekimo įmonėms privalomą sukaupti dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
74.4. teisės aktų nustatyta tvarka skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (energetikos padėtį) dujų sektoriuje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);
74.5. nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais (įskaitant dujomis), paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, tvarką (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);
74.6. turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
74.7. paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje, kreipiasi į Europos Komisiją dėl regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
75. Energetikos ministerijos pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
75.1. užtikrina dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);
75.2. teisės aktų nustatyta tvarka rengia dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.3. rengia ir savo interneto svetainėje skelbia Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, taip pat užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo kontrolę (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.4. bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis rengiant regiono lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, esant susitarimams su kitomis valstybėmis narėmis – kartu rengia regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.5. užtikrina infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standarto įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.6. užtikrina fizinio pajėgumo transportuoti dujas abiem (priešpriešinėmis) kryptimis įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.7. teikia informaciją apie dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
75.8. tvirtina techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias dujų sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
76. Komisijos pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
76.1. prižiūri tiekimo įmonių dujų atsargų kaupimą ir laikymą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
76.2. prižiūri pagrindines dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
77. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
77.1. pastatyti pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus, skirtus Europos Sąjungos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgiant į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumų paklausą ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 9 ir 10 punktai);
77.2. planuoti investicijas užtikrinant ilgalaikį perdavimo sistemos pajėgumą (įskaitant tarpvalstybinius pajėgumus) tenkinti esamą ir prognozuojamą būsimą dujų paklausą ir garantuojant dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
77.3. kiekvienais metais Komisijai pateikti dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris turi būti pagrįstas esama ir numatoma dujų pasiūla ir paklausa. Tinklo plėtros plane turi būti nurodytos veiksmingos priemonės, skirtos perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumui ir dujų tiekimo saugumui užtikrinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 9 punktai);
77.4. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
77.5. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);
77.6. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, duoti nurodymus kitoms dujų įmonėms, vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, perdavimas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);
77.7. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);
77.8. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
78. Skirstymo sistemų operatorių pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
78.1. planuoti investicijas, siekiant užtikrinti ilgalaikį skirstymo sistemos pajėgumą, tenkinti esamą ir prognozuojamą dujų paklausą, garantuojant dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
78.2. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka užtikrinti garantinį dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 8 punktai);
78.3. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
78.4. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);
78.5. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, duoti nurodymus kitiems vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, skirstymas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);
78.6. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);
78.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
79. Dujų tiekimo įmonių pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
79.1. būti atsakingomis už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Dujos turi būti kaupiamos ir laikomos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo nustatyta tvarka (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 6 ir 10 punktai);
79.2. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
79.3. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);
79.4. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, vykdyti perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);
79.5. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas. Saugumo užtikrinimo atskaitoje privalo būti duomenys apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius (Prevencinių veiksmų plano 1, 2 ir 11 punktai);
79.6. pateikti informaciją Komisijai apie pagrindines sudarytų dujų tiekimo sutarčių sąlygas dujų tiekimo patikimumo (saugumo) stebėsenai atlikti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
79.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).
80. Nebuitinių dujų vartotojų (suvartojančių daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų per metus) pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
80.1. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);
80.2. nebuitiniai vartotojai (energetikos įmonės) turi parengti ir pateikti savivaldybėms, kurių teritorijoje jos įsikūrusios, parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 7 ir 12 punktai);
80.3. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje, vykdyti perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);
80.4. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);
80.5. nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, ir neturi techninių galimybių pakeisti dujų kitais energijos ištekliais ar galimybių kaupti kitų energijos išteklių rezervines atsargas, privalo patys laikyti dujų atsargas saugykloje arba sudaryti dujų atsargų laikymo sutartį su dujų tiekimo įmone, turinčia dujų atsargų (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2, 6 ir 12 punktai).
VI. INFORMACIJA APIE VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIUS ĮPAREIGOJIMUS, SUSIJUSIUS SU DUJŲ TIEKIMO SAUGUMU
81. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis nustato įpareigojimus skirstymo sistemų operatoriams teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, t. y. užtikrinti garantinį tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Garantinis tiekimas vykdomas Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka.
82. Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu. Dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti Prevencinių veiksmų planą dujų tiekimo patikimumui ir techninei dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, dujų įmonės privalo įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių dujų tiekimo patikimumui ir techninei dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams dujų tiekimą užtikrina dujų tiekimo įmonė, kuri tiekė dujas prieš dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą.
83. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 4 punktas) 30 straipsnyje nustatyta, kad biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, o biodujas superka perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatoriai.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
84. Asmenys, pažeidę Prevencinių veiksmų plano reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
_________________
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano
1 priedas
TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevenciniŲ veiksmų plane
1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).
2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87‑4186).
3. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 68-3466).
4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936).
5. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (Žin., 2012, Nr. 80-4149).
6. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2008, Nr. 27-966; 2012, Nr. 39-1930).
7. Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12 (Žin., 2003, Nr. 5-182).
8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 (Žin., 2011, Nr. 131-6227).
9. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36).
10. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1).
11. Dujų įmonių metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų teikimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1‑92 (Žin., 2011, Nr. 47-2249).
12. Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-70 (Žin., 2012, Nr. 48-2365).
_________________
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano
2 priedas
RIZIKOS VERTINIME NURODYTA INFORMACIJA APIE GALIMŲ RIZIKŲ VERTINIMĄ IR TRUMPO, VIDUTINIO BEI ILGALAIKIO PERIODO RIZIKŲ MATRICA
3 lentelė. Informacija apie galimų rizikų vertinimą
Rizikos, keliančios pavojų dujų tiekimo saugumui
Rizikos apibūdinimas
Laikotarpis (trumpo, vidutinio ar ilgo laikotarpio)
Tikimybė (maža, vidutinė, didelė)
Poveikis (nedidelis, juntamas, žymus)
Rizikos kaina (€)
Atsakingi dalyviai
1. Dujos į Lietuvą yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija.
Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau kaip 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Tai vienintelė tiekimo jungtis, užtikrinanti visų vartotojų poreikį ir įvykus avarijai linijoje galimas dalinis ar visiškas dujų tiekimo nutraukimas.
Ilgo laikotarpio
Maža
Žymus
11,3 mln. EUR + papildomai negaut …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.