Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo pre

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PREVENCINIŲ VEIKSMŲ IR NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2012 m. lapkričio 28 d. Nr. 1-241 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 45 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 46 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 118-5549) 1.9 punktu:

1.1. Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą (pridedama);

1.2. Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (pridedama).

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gruodžio 3 d.;

2.2. planai, patvirtinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai, esant būtinybei peržiūrimi dažniau ir prireikus patikslinami.

L. e. energetikos ministro pareigas Arvydas Sekmokas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241 Nacionalinis GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevencinių veiksmų planas I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planas (toliau – Prevencinių veiksmų planas) nustato:

1.1. gamtinių dujų (toliau – dujos) rinkos apžvalgą;

1.2. 2010 metais atlikto dujų tiekimo sutrikimų Lietuvoje rizikos vertinimo (toliau – rizikos vertinimas) rezultatus;

1.3. prevencines priemones, kurių reikia 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010) 6 ir 8 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros (N-1) ir tiekimo standartams įgyvendinti. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 5 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus apibrėžiamos prevencinės priemonės, jų kiekis, pajėgumai ir laikas joms įgyvendinti;

1.4. įpareigojimus valstybės institucijoms, dujų įmonėms ir nebuitiniams vartotojams dėl Prevencinių veiksmų plano įgyvendinimo (proceso dalyvių pagrindines funkcijas ir atsakomybę);

1.5. kitas prevencines priemones siekiant, kad būtų kuo mažiau apribotas dujų tiekimas visiems dujų vartotojams;

1.6. bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus, naudojamus rengiant ir įgyvendinant regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;

1.7. informaciją apie įgyvendinamą ir planuojamą dujų perdavimo sistemos sujungimą su Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemomis;

1.8. informaciją apie viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu.

II. DUJŲ RINKOS APŽVALGA I. ESAMA DUJŲ SISTEMA IR PAJĖGUMŲ PANAUDOJIMAS 7. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta tik su vienos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, – Latvijos dujų perdavimo sistema. Kadangi kol kas jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema nėra – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra izoliuotos nuo bendrosios ES dujų rinkos.

14.1. UAB „Intergas“ skirsto dujas Mažeikių ir Druskininkų savivaldybių teritorijose.

14.2. UAB „Druskininkų dujos“ skirsto dujas Druskininkų savivaldybės teritorijoje.

14.3. AB agrofirma „Josvainiai“ skirsto dujas Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje.

14.4. UAB „Fortum Heat Lietuva“ skirsto dujas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.

14.5. AB „Achema“ skirsto dujas Jonavos rajono Ruklos seniūnijoje.

Pastaba. 1 UAB „Intergas“ priklausančios dujų skirstymo sistemos.

II. DUJŲ TIEKIMO PAKLAUSA IR PASIŪLA 18. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisija) duomenimis, dujų suvartojimas Lietuvoje 2011 metais buvo 3,37 mlrd. m3, o planuojama dujų paklausa iki 2015 metų turėtų mažėti (1 lentelė).

1 lentelė. Dabartinis ir laukiamas dujų suvartojimas Lietuvoje (šaltinis – Komisija) Metai 2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Suvartojamas dujų kiekis, mlrd. m3 3,37 2,95 2,80 2,72 2,58 III. DIDMENINĖ DUJŲ RINKA 19. Dujų importo rinkoje 2011 metais veikė tie patys dalyviai kaip ir 2010 metais, t. y. AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Haupas“. Dujos į Lietuvą buvo importuojamos pagal kiekvienam importuotojui nustatytas kvotas iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos OAO „Gazprom“. UAB „Dujotekana“ importuojamas dujas pirko ne tiesiogiai iš Rusijos OAO „Gazprom“, o per tarpininką – „LT Gas Stream“ (2 paveikslas).

Rusijos AB „Gazprom“ „LT Gas Stream“ \|/ \|/ AB „Lietuvos dujos“ UAB „Dujotekana“ \|/ AB „Achema“ \|/ UAB Kauno termofikacijos elektrinė \|/ UAB „Haupas“ 2 pav. Dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai (šaltinis – Komisija) 20. 2011 metais į Lietuvą buvo importuota 3 407,46 mln. m3 dujų. Palyginus su 2010 metais, importuotas dujų kiekis didėjo 9,7 proc. (2 lentelė). Kaip matyti iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, importuojamų dujų kiekio didėjimą lėmė AB „Achema“, kurios importuojamas dujų kiekis per 2011 metus didėjo 580,77 mln. m3, t. y. 81,3 proc. Visos kitos įmonės 2011-aisiais importavo mažiau dujų negu 2010 metais.

2 lentelė. 2011 metais į Lietuvą importuoti dujų kiekiai, tūkst. m3 (šaltinis – Komisija) Importuotojas 2011 metai 2010 metai Pokytis, proc.

AB „Lietuvos dujos“ 1 350 325 1 566 560 -13,8 UAB „Dujotekana“ 508 386 535 682 -5,1 UAB „Haupas“ 13 958 16 687 -16,3 UAB Kauno termofikacijos elektrinė 240 057 273 099 -12,1 AB „Achema“ 1 294 733 713 959 81,3 Iš viso:

3 407 459 3 105 987 9,7 21. Gamtinių dujų įstatymas numato, kad dujas vartotojams tiekia dujų tiekimo įmonės, turinčios tiekimo licenciją. Tiekimo licencija suteikia teisę tiekimo įmonei tiekti dujas vartotojams ir dujų įmonėms. Tiekimo įmonės prekiauja dujomis biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis. Komisijos duomenimis, dujų tiekimo licencijas 2011 metais turėjo 14 dujų tiekimo įmonių, tačiau 6 iš jų nevykdė dujų tiekimo veiklos. Likę rinkos dalyviai dujas tiekė vartotojams ir dujų įmonėms didmeninėje ir (arba) mažmeninėje dujų tiekimo rinkose.

IV. MAŽMENINĖ DUJŲ RINKA 23. 2011 metais Lietuvoje buvo 557 tūkst. dujų vartotojų, iš jų 551 tūkst. buitinių ir 6 tūkst. nebuitinių vartotojų. Dujas vartotojams tiekė 7 dujų tiekimo įmonės:

23.1. AB „Lietuvos dujos“;

23.2. UAB „Dujotekana“;

23.3. UAB „Haupas“;

23.4. UAB „Fortum Heat Lietuva“;

23.5.UAB „Druskininkų dujos“;

23.6. AB agrofirma „Josvainiai“;

23.7. UAB „Intergas“.

III. RIZIKOS VERTINIMO REZULTAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 29. Energetikos ministerija 2010 metais atliko rizikos vertinimą ir 2011 m. gruodžio mėn. jį pateikė Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 10 punktas). Rizikos vertinimas buvo atliktas laikantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atliekant rizikos vertinimą buvo išsamiai įvertintos visos rizikos, turinčios poveikį dujų tiekimo saugumui, ir prognozuojama, kaip tinkamai užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams sutrikus dujų tiekimui per pagrindinį dujų priėmimo tašką (Kotlovkos dujų apskaitos stotį) ir siekiant apsaugoti nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.

II. INFRASTRUKTŪROS STANDARTAS 31. Infrastruktūros standartas (N-1) apibūdina dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje N-1 formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Detalus infrastruktūros standarto (N-1) skaičiavimas yra pateiktas Reglamento (ES) Nr. 994/2010 1 priede.

III. TIEKIMO STANDARTAS 33. Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 ir 10 punktuose nurodyti teisės aktai nustato prievolę dujų tiekimo įmonėms imtis priemonių užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams šiais atvejais:

33.1. esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

33.2. bent 30 dienų išskirtinai didelio dujų tiekimo laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

33.3. bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

IV. RIZIKOS ANALIZĖ 35. Rizikos vertinime nustatyta, kad dujų tiekimo saugumas ir patikimumas yra svarbus šalies energetiniams poreikiams tenkinti. Esamos dujų tiekimo sistemos ir aplinkos analizė išryškino šias pagrindines tiesiogines dujų tiekimo sutrikimo rizikas:

35.1. techninė dujų tiekimo patikimumo;

35.2. komercinė dujų tiekimo patikimumo;

35.3. priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio;

35.4. terorizmo;

35.5. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui;

35.6. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams;

35.7. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui;

35.8. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui;

35.9. dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai.

Techninė dujų tiekimo patikimumo rizika 36. Dujos į Lietuvą yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija, kuri buvo įrengta 1988–1989 metais. Magistralinių dujotiekių skaičiuojamasis nusidėvėjimo laikotarpis yra 55 metai. Perdavimo sistemos techninė būklė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos vertinimu, yra pakankamai gera, tačiau nemažai dujotiekių yra 30–40 metų senumo ir jų projektinis tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. 2009 metais įvykusi magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys avarija parodė, kad avarijos dujų perdavimo sistemoje yra galimos, todėl, atlikus diagnostinius tyrimus, būtina užtikrinti pakankamas investicijas dujotiekiams modernizuoti.

Komercinė dujų tiekimo patikimumo rizika 39. Visiems Lietuvos vartotojams dujos yra tiekiamos pagal ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, kurios baigiasi: UAB „Dujotekana“ – 2012 metais, UAB „Haupas“ ir AB „Lietuvos dujos“ – 2015 metais, o UAB Kauno termofikacijos elektrinės – 2017 metais.

Priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio rizika 41. Alternatyvių dujų tiekimo šaltinių nebuvimas neleidžia padidinti dujų tiekimo patikimumo Lietuvos vartotojams. Šiuo metu yra įgyvendinama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) statyba Klaipėdoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 3 punktas) ir tiriamos galimybės sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemas. Dabartiniu metu šalies dujų sistemos lieka izoliuotos ir priklausomos nuo vienintelio dujų išorinio tiekėjo. Dėl techninės dujotiekių būklės šios rizikos įvykimo laikotarpis priskiriamas prie ilgo laikotarpio, bet dėl po 5 metų pasibaigiančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių ši rizika tampa aktuali vidutiniu 5–10 metų laikotarpiu. Esamos jungtys užtikrina šalies vartotojų poreikių tenkinimą, todėl šios rizikos kaina įvertinama kaip rizikos išvengimo kaina ir prilyginama Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio sujungimo ar SGD terminalo įrengimo investicijoms – 932–1186 mln. Lt.

Terorizmo rizika 42. Lietuvos kariai dalyvauja užsienio karinėse operacijose, todėl šalis potencialiai gali tapti terorizmo taikiniu. Lietuvos karių dalyvavimas užsienio karinėse operacijose yra laikinas ir tikėtina, kad per trumpą laiką kariai bus išvesti iš užsienio. Todėl ši rizika įvertinama kaip trumpalaikė. Palyginus su kitų šalių pajėgomis, Lietuvos karių skaičius yra nežymus, todėl rizikos veiksnių pasireiškimas yra mažai tikėtinas. Priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų iki skirtingo lygmens sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams, todėl vertinama šios rizikos kaina prilyginama tik vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 1 mln. Lt/km.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui 43. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 42 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 71 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus balanse gali sumažėti iki 55 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų. Visi didieji šilumos gamintojai yra apsirūpinę alternatyviu kuru, kurio užtektų 30 dienų esant didžiausiam šilumos poreikiui (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 12 punktai). Todėl dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos tiekimo nutraukimui, tik šilumos gamintojai būtų priversti naudoti alternatyvų kurą, kuris yra brangesnis nei dujos. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas. Šios rizikos tiesioginės kainos nėra, nes šilumos gamintojai yra sukaupę rezervinio kuro atsargų. Nutrūkus dujų tiekimui, vartotojų patiriamos papildomos išlaidos įvertinamos darant prielaidą, kad šilumos gamyboje dujos pakeičiamos mazutu.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams 47. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 58 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 21 proc. Daroma ta pati prielaida, kad šalčiausiu metu vartotojai sunaudoja iki 17 proc. metinio kuro kiekio ir tai atitinka 22 tūkst. tne. Įvertinus, kad esamas elektros energijos ir dujų kainų skirtumas privatiems vartotojams siekia iki 26 Lt/tne, tai šios rizikos kaina vertinama 573 tūkst. Lt. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui 48. Šalyje gaminamos elektros energijos kuro balanse iki 55 proc. sudaro dujos. Lietuvos elektrinėje baigus įrengti modernius kogeneracinius įrenginius ir jų pagaminamai elektros energijai atitinkamu dydžiu sumažinus elektros importą, dujų dalis gali padidėti iki 69 proc. Pagal anksčiau pateiktas prognozes, dujų sunaudojimas elektrai generuoti iki 2020 metų vidutiniškai siektų iki 997 tūkst. tne per metus. Pagal Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pateikiamus duomenis, elektros generavimas daugiausia didžiausių poreikių metu – sausio mėnesį sudarytų iki 9,4 proc. metinio kiekio ir mazutu reikėtų pakeisti iki 93 tūkst. tne dujų. Esant vidutiniam kainos skirtumui tarp mazuto ir dujų 119 Lt/tne, toks kuro pakeitimas kainuotų iki 11,1 mln. Lt, o papildomos CO2 taršos sąnaudos siektų 4 mln. Lt. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 15,1 mln. Lt. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors kad ji atsiras dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtina, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui 49. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 50 proc. ir nutrūkus dujų tiekimui pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. Nėra tikslių duomenų apie kuro kainos dedamąją ūkio subjektų gamybos sąnaudose ir įtakos produkcijos kainai, todėl šio sektoriaus patiriama rizikos kaina nevertinama. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip žymus.

Dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai 50. Šalies ekonomikai išgyvenant nuosmukį, yra žymiai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, todėl, sparčiai pradėjus augti dujų kainoms, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, kol šalies ekonomika neatsigavusi, nors jos atsiradimas dėl galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, nustatytos kainos skaičiavimo formulės ir nusistovėjusių pasaulinių naftos kainų yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

IV. PREVENCINĖS PRIEMONĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 52. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi infrastruktūros standarto (N-1), šiame skyriuje pateikiamos galimos prevencinės priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos, užtikrinant dujų tiekimo saugumą. Numatomos šios prevencinės dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės:

52.1. rinka pagrįstos priemonės;

52.2. ne rinka pagrįstos priemonės;

52.3. regioninio bendradarbiavimo.

II. RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS 53. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.

5 lentelė. Rinka pagrįstos priemonės Tiekimo valdymo priemonės Poreikio valdymo priemonės SGD terminalo pajėgumas Dujų pakeitimas kita kuro rūšimi Dujų tiekimo šaltinių ir dujų maršrutų įvairinimas Pertraukiamųjų pajėgumų sutarčių naudojimas Komercinis dujų laikymas saugyklose Didesnis dujų vartojimo efektyvumas Dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumo didinimas Savanoriškas nuolatinių pajėgumų atsisakymas Investicijos į infrastruktūrą, įskaitant investicijas į dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumą Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lankstesnis dujų importas Perdavimo sistemos operatorių vykdomas koordinuotas dujų transportavimas Ilgalaikių ir trumpalaikių sutarčių naudojimas Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo susitarimai Paprastesnė dujų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos išteklių, įjungimo į dujų tinklų infrastruktūros tvarka Lankstesnė dujų gamyba Tiekimo valdymo priemonės 54. Lietuvoje šiuo metu nėra dujų gavybos, taip pat nėra dujų saugyklos. AB „Lietuvos dujos“ naudojasi Inčiukalnio PGDS, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto AB „Latvijas gaze“. AB „Lietuvos dujos“ pagal sutartį su AB „Latvijas gaze“ Inčiukalnio saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą dujų kiekį (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas) bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo dujų tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) nustatyta, kad būtina išplėtoti dujų saugyklų pajėgumus, kurie leistų sukaupti šalyje dujų atsargas. Numatoma Lietuvoje įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, kurios naudingas tūris būtų ne mažesnis kaip 500 mln. m3. Potenciali vietovė tokiai požeminei saugyklai Lietuvoje įrengti yra netoli Syderių gyvenvietės (Telšių r.). Šiuo metu atliekama studija dėl šios požeminės gamtinių dujų saugyklos statybos.

Poreikio valdymo priemonės 60. Vadovaujantis Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais, dujų perdavimo sistemos operatorius skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas konkrečias dujų perdavimo kainas, neviršijančias Komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų.

III. NE RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS 62. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 3 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį ekstremalios situacijos atveju, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.

6 lentelė. Ne rinka pagrįstos priemonės Tiekimo valdymo priemonės Poreikio valdymo priemonės Dujų atsargų naudojimas Privalomas dujų pakeitimas kita kuro rūšimi Privalomas alternatyvaus kuro atsargų (mazuto, dyzelino) naudojimas Naudojimas pertraukiamųjų pajėgumų sutartis Privalomas elektros energijos, pagamintos naudojant kitus šaltinius nei dujos, naudojimas Privalomas nuolatinių pajėgumų atsisakymas Privalomas dujų priėmimas iš SGD terminalo Lankstesnė dujų gamyba 63. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 straipsnio 1 dalies a punktu, nustatomas prioritetinis nenutrūkstamas dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams. Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus ir Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, Vyriausybė 2012 m. kovo mėnesį nutarimu patvirtino naujos redakcijos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas).

67.1. sudaryti sutartis dėl dujų atsargų sudarymo su gamtinių dujų saugyklos operatoriumi;

67.2. tartis su dujų tiekimo įmone dėl dujų atsargų sudarymo;

67.3. kaupti kitą energijos išteklių rezervo atsargų rūšį;

67.4. būti nutrūkstamo tiekimo vartotojais.

IV. REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS 71. Regioninis bendradarbiavimo principas yra įtvirtintas Reglamente (ES) Nr. 994/2010, šiame Prevencinių veiksmų plane bei Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Regioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 994/2010 nustatytų infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standartų reikalavimus, taip pat reaguojant į regiono ar ES ekstremalias situacijas tiekiant dujas.

V. ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR NEBUITINIMAS VARTOTOJAMS 74. Vyriausybės pagrindinės funkcijos įgyvendinat Prevencinių veiksmų planą:

74.1. formuoja valstybės politiką dujų sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, įskaitant ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);

74.2. nustato konkrečias dujų tiekimo saugumo užtikrinančias priemones, kurių įgyvendinimas Komisijai, dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 6 punktai);

74.3. nustato tiekimo įmonėms privalomą sukaupti dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

74.4. teisės aktų nustatyta tvarka skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (energetikos padėtį) dujų sektoriuje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);

74.5. nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais (įskaitant dujomis), paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, tvarką (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);

74.6. turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

74.7. paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje, kreipiasi į Europos Komisiją dėl regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

75.1. užtikrina dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);

75.2. teisės aktų nustatyta tvarka rengia dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.3. rengia ir savo interneto svetainėje skelbia Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, taip pat užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo kontrolę (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.4. bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis rengiant regiono lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, esant susitarimams su kitomis valstybėmis narėmis – kartu rengia regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.5. užtikrina infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standarto įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.6. užtikrina fizinio pajėgumo transportuoti dujas abiem (priešpriešinėmis) kryptimis įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.7. teikia informaciją apie dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.8. tvirtina techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias dujų sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

76.1. prižiūri tiekimo įmonių dujų atsargų kaupimą ir laikymą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

76.2. prižiūri pagrindines dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

77.1. pastatyti pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus, skirtus Europos Sąjungos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgiant į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumų paklausą ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 9 ir 10 punktai);

77.2. planuoti investicijas užtikrinant ilgalaikį perdavimo sistemos pajėgumą (įskaitant tarpvalstybinius pajėgumus) tenkinti esamą ir prognozuojamą būsimą dujų paklausą ir garantuojant dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

77.3. kiekvienais metais Komisijai pateikti dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris turi būti pagrįstas esama ir numatoma dujų pasiūla ir paklausa. Tinklo plėtros plane turi būti nurodytos veiksmingos priemonės, skirtos perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumui ir dujų tiekimo saugumui užtikrinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 9 punktai);

77.4. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

77.5. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

77.6. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, duoti nurodymus kitoms dujų įmonėms, vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, perdavimas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

77.7. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);

77.8. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

78.1. planuoti investicijas, siekiant užtikrinti ilgalaikį skirstymo sistemos pajėgumą, tenkinti esamą ir prognozuojamą dujų paklausą, garantuojant dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

78.2. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka užtikrinti garantinį dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 8 punktai);

78.3. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

78.4. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

78.5. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, duoti nurodymus kitiems vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, skirstymas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

78.6. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);

78.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

79.1. būti atsakingomis už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Dujos turi būti kaupiamos ir laikomos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo nustatyta tvarka (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 6 ir 10 punktai);

79.2. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

79.3. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

79.4. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, vykdyti perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

79.5. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas. Saugumo užtikrinimo atskaitoje privalo būti duomenys apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius (Prevencinių veiksmų plano 1, 2 ir 11 punktai);

79.6. pateikti informaciją Komisijai apie pagrindines sudarytų dujų tiekimo sutarčių sąlygas dujų tiekimo patikimumo (saugumo) stebėsenai atlikti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

79.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

80.1. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

80.2. nebuitiniai vartotojai (energetikos įmonės) turi parengti ir pateikti savivaldybėms, kurių teritorijoje jos įsikūrusios, parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 7 ir 12 punktai);

80.3. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje, vykdyti perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

80.4. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

80.5. nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, ir neturi techninių galimybių pakeisti dujų kitais energijos ištekliais ar galimybių kaupti kitų energijos išteklių rezervines atsargas, privalo patys laikyti dujų atsargas saugykloje arba sudaryti dujų atsargų laikymo sutartį su dujų tiekimo įmone, turinčia dujų atsargų (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2, 6 ir 12 punktai).

VI. INFORMACIJA APIE VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIUS ĮPAREIGOJIMUS, SUSIJUSIUS SU DUJŲ TIEKIMO SAUGUMU 81. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis nustato įpareigojimus skirstymo sistemų operatoriams teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, t. y. užtikrinti garantinį tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Garantinis tiekimas vykdomas Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 84. Asmenys, pažeidę Prevencinių veiksmų plano reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. _________________ Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano 1 priedas TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevenciniŲ veiksmų plane 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).

Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau kaip 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Tai vienintelė tiekimo jungtis, užtikrinanti visų vartotojų poreikį ir įvykus avarijai linijoje galimas dalinis ar visiškas dujų tiekimo nutraukimas.

Ilgo laikotarpio Maža Žymus 11,3 mln. EUR + papildomai negautos ar prarastos pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir kitų ūkio subjektų pajamos Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 2. Lietuvos dujų tiekimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos Panevėžio–Rygos atšaka, kurios pralaidumas užtikrina buitinių vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai netiekiamos dujos pagrindine jungtimi Vilnius–Minskas. Šia atšaka AB „Lietuvos dujos“ gauna dujas iš Inčiukalnio PGDS (Latvija).

Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau kaip 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Įvykus avarijai, AB „Lietuvos dujos“ negalėtų pasinaudoti saugykloje laikomu dujų kiekiu. Tai sumažintų tiekimo saugumą ir galimybę vartotojams patiekti mažesne kaina nupirktas ir saugykloje laikytas dujas.

Ilgo laikotarpio Maža Nedidelis Iki 0,3 mln. EUR/km Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 3. Didžiajai daliai Lietuvos vartotojų dujos tiekiamos pagal ilgalaikę dujų tiekimo sutartį tarp OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ (ne mažiau kaip 70 proc. dujų kiekio, likusio iš viso į Lietuvą importuojamo dujų kiekio, atėmus AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės dujų kiekius). Ilgalaikė tiekimo sutartis galioja iki 2016 m.

Rizika – kol nepasirašyta nauja ilgalaikė sutartis, yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams nuo 2016 m. Naujoje tiekimo sutartyje gali būti numatytas mažesnis tiekiamas dujų kiekis, kita kainos skaičiavimo metodika, kuri paveiktų AB „Lietuvos dujos“ vartotojus.

Vidutinio laikotarpio Maža Juntama Nevertinama Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 4. Alternatyvių dujų tiekimo šaltinių nebuvimas neleidžia padidinti dujų tiekimo patikimumo Lietuvos vartotojams.

Rizika – dėl didelių investicijų į dujotiekių jungties su Lenkija šalies dujų perdavimo sistemos lieka izoliuotos ir priklausomos nuo vienintelio išorinio tiekėjo, kuriam dėl komercinių ar politinių tikslų netiekiant dujų būtų nebetenkinami visų šalies vartotojų poreikiai. Klaipėdos SGD terminalo statyba tik pradėta (planuojama užbaigti iki 2014 m. gruodžio mėn.).

Vidutinio laikotarpio Maža Juntama 270–343 mln. EUR Vyriausybė 5. Lietuvos kariai dalyvauja užsienio karinėse operacijose.

Rizika – galimi terorizmo išpuoliai, kurių atveju, priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams.

Trumpo laikotarpio Maža Juntama Iki 0,3 mln. EUR/km Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas Rizikos, keliančios pavojų (asmenims, turtui, ekonomikai) saugumui dėl dujų tiekimo sutrikimų Rizikos apibūdinimas Laikotarpis (trumpo, vidutinio ar ilgo laikotarpio) Tikimybė (maža, vidutinė, didelė) Poveikis (nedidelis, juntamas, žymus) Rizikos kaina (€) Atsakingi dalyviai 1. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 42 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 71 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus balanse gali sumažėti iki 55 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų.

Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai ir sumažėtų šio tipo paslaugų prieinamumas vartotojams.

Trumpo laikotarpio Maža Juntama 6,7 mln. EUR Perdavimo sistemos operatorius – AB Lietuvos dujos“ 2. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 58 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 21 proc.

Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, namų ūkiai turės naudoti elektrą apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu.

Trumpo laikotarpio Maža Juntama 0,17 mln. EUR Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 3. Šalyje gaminamos elektros energijos kuro balanse iki 55 proc. sudaro dujos. Lietuvos elektrinėje baigus įrengti modernius kogeneracinius įrenginius ir jų pagaminamai elektros energijai atitinkamu dydžiu sumažinus elektros importą, dujų dalis gali padidėti iki 69 proc.

Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, padidėtų kito kuro sunaudojimas elektros energijos gamybai.

Trumpo laikotarpio Maža Juntama 4,4 mln. EUR Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 4. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 50 proc.

Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu.

Trumpo laikotarpio Maža Žymus Nevertinama Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 5. Šalies ekonomikai išgyvenant nuosmukį, yra žymiai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia.

Rizika – sparčiai pradėjus augti dujų kainoms, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų.

Trumpo laikotarpio Maža Juntama Nevertinama Vyriausybė, Perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos dujos“ 4 lentelė. Trumpo, vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio rizikos matricos (pav.) _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2012, Nr. 139-7138, 65 psl. ** Trumpo laikotarpio rizika (artimiausia ir pasirodanti 5 metų laikotarpyje) Vidutinio laikotarpio rizika (pasirodanti 5–10 metų laikotarpyje) Ilgo laikotarpio rizika (pasirodanti vėliau nei 10 metų laikotarpyje) Tikimybė Poveikis Maža Vidutinė Didelė Tikimybė Poveikis Maža Vidutinė Didelė Tikimybė Poveikis Maža Vidutinė Didelė Nedidelis Nedidelis Nedidelis x Juntamas x,x,x,x,x Juntamas x,x Juntamas Žymus x Žymus Žymus x _________________ Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano 3 priedas SUVESTINĖ INFORMACIJA APIE ĮGYVENDINAMUS IR PLANUOJAMUS ĮGYVENDINTI DUJŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROJEKTUS 7 lentelė. Dujų infrastruktūros plėtros projektų sąrašas Nr.

Priemonės pavadinimas Trumpas priemonės aprašymas Atsakingas vykdytojas Terminas Pastaba 1 SGD terminalas Klaipėdoje Technologija: FSRU (170 000 m3) Maksimalūs pajėgumai: 4 mlrd. m3 dujų per metus (11 mln. m3 per parą) AB „Klaipėdos nafta“ 2014 m. gruodis Projektas įtrauktas į Baltijos energijos rinkos ir jungčių planą (2012-2021), (toliau – BEMIP). Įgyvendina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (toliau – Energetikos strategija), (79 punktas).

2.

Magistralinio dujotiekio Jurbarkas–Klaipėda statyba Pastačius dujotiekį Jurbarkas–Klaipėda šalyje bus sukurtas dujų perdavimo magistralinių tinklų „žiedas“, išplėsti Lietuvos dujų perdavimo sistemos pajėgumai, pagerės perdavimo sistemos patikimumas, bus galima tiekti dujas iš statomo SGD terminalo Klaipėdoje.

AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. pabaiga Vykdomi magistralinio dujotiekio statybos darbai.

Įgyvendina Energetikos strategiją (80 punktas).

3.

Magistralinio dujotiekio (2 linijos) Kuršėnai–Klaipėda statyba Dujotiekis reikalingas užtikrinti stabilų šiuo metu statomo SGD terminalo darbą, pilnai išnaudoti terminalo pajėgumus ir užtikrinti patikimą dujų transportavimą Lietuvos vartotojams. Taip pat šis dujotiekis leistų užtikrinti pakankamą dujų tiekimą į / iš numatomos statyti požeminės dujų saugyklos Syderiuose ir subalansuoti dujų srautus (dujotiekis tiesiamas apie 5 km atstumu nuo numatomos saugyklos įrengimo vietos). Numatoma pastatyti magistralinio dujotiekio nuo Kuršėnų iki dujotiekio atšakos į SGD terminalą antrąją liniją, kurios ilgis – 110 km, dujotiekio skersmuo 700 mm.

AB „Lietuvos dujos“ 2017 m.

Projektas įtrauktas į BEMIP G98.

Įgyvendina Energetikos strategiją (80 ir 82 punktai).

4.

Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės jungties perdavimo sistemų sujungimo pralaidumo padidinimas (reversinė jungtis) Bendras Lietuvos ir Latvijos dujų bendrovių projektas skirtas padidinti dujų jungties tarp dviejų šalių pralaidumą, pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimui bei pasirengimui integracijai į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką. Tuo pačiu projekto įgyvendinimas padidintų dujų tiekimo saugumą esant dujų tiekimo nutraukimui arba ribojimui bei skatintų Baltijos šalių vidaus dujų rinkų plėtrą.

Šiuo metu įgyvendinamas projektas padidins šios reversinės jungties pralaidumą iki 6 mln. m3 per parą, o įgyvendinus II etapo planą – iki 12,6 mln. m3 per parą.

AB „Lietuvos dujos“ 2013 m.

2017 m. (II etapas) Projektas įtrauktas į BEMIP G102.

5.

Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose Saugykla leistų sukaupti 60 dienų dujų atsargas, užtikrinant dujų tiekimą visiems dujų vartotojams net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms. Įrengta saugykla leistų sumažinti dujotiekių sistemos apkrovas. Šiuo metu pradėti II etapo Syderių geologinės struktūros tyrimai (gręžinių gręžimas ir tyrimai). Tyrimai leis patikslinti Syderių geologinės struktūros ribas, taip pat išsiaiškinti rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos dujos, bei apsauginio sluoksnio charakteristikas tam, kad būtų įvertintos Syderių požeminės dujų saugyklos įrengimo galimybės.

Lietuvos energija, AB 2013 m. (užbaigti tyrimus) 2019 m.

Projektas įtrauktas į BEMIP, Įgyvendina Energetikos strategiją (82 punktas).

6.

Lietuvos–Lenkijos tarpvalstybinė dujų perdavimo sistemų jungtis Bendras Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovių projektas skirtas sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemas, pasiekti didesnę regiono šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti regiono šalių dujų rinkos sukūrimui bei pasirengimui integracijai į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką.

Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti saugų dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, nutiesiant magistralinį dujotiekį nuo Jauniūnų kompresorių stoties iki Lenkijos Respublikos sienos ir sujungiant šalių dujų sistemas. Siūloma projektą įgyvendinti dviem etapais. Planuojami pajėgumai:

I etapas: 2,3 mlrd. m3/metus (6,2 mln. m3/d) II etapas: 4,5 mlrd. m3/metus (12,2 mln. m3/d) GAZ-SYSTEM S.A., AB ir AB „Lietuvos dujos“ 2017–2020 m. (I etapas) Atliekama galimybių studija Projektas įtrauktas į BEMIP G99.

Įgyvendina Energetikos strategiją (81 punktas).

7.

Skalūnų dujų išteklių žvalgyba ir gavyba Remiantis preliminariais geologų vertinimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 500 mlrd. m3 skalūnų dujų, iš kurių 100 mlrd. m3 – potencialiai techniškai išgaunamas kiekis. Tokio kiekio pagal dabartinį dujų suvartojimą Lietuvai užtektų 30–40 metų.

Įmonės, gavusios leidimus naudotis angliavandenilių ištekliais, išduotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudariusios su Vyriausybės įgaliota institucija angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį 2012 m. birželio mėn. paskelbtas atviras tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje.

Iki 2013 m. I ketvirčio pabaigos konkurso keliu bus atrinkta finansiškai ir technologiškai pajėgiausia kompanija(-os), investuosianti į skalūnų dujų išteklių paieškas ir gavybą Lietuvoje. _________________ Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano 4 priedas INFORMACIJA APIE TIEKIMO ĮMONIŲ SUKAUPTĄ DUJŲ KIEKĮ PAŽEIDŽIAMIEMS VARTOTOJAMS 8 lentelė. Dujų įmonių kaupiami (sukaupti) dujų kiekiai pažeidžiamiems vartotojams (2012 m. rugsėjo 1 d.) Tiekimo įmonės pavadinimas Pažeidžiamų vartotojų skaičius (vnt.) Dujų kiekis, kuris privalo būti sukauptos pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (tūkst. m3) Kokiu būdu ir kur laikomos sukauptos dujos Pastabos AB „Lietuvos dujos“ Buitiniai vartotojai 549 226 26 730 Inčiukalnio PGDS (Latvija) Saugykloje saugoma 30,0 mln. m3 dujų Nebuitiniai vartotojai1 4 719 5 640 Inčiukalnio PGDS (Latvija) Saugykloje saugoma 5,64 mln. m3 dujų UAB „Intergas“ Buitiniai vartotojai 62 15 Magistralinio dujotiekio Akmenė–Mažeikiai atkarpoje Magistraliniame dujotiekyje laikoma 61,88 m3 dujų Nebuitiniai vartotojai1 13 25 Magistralinio dujotiekio Akmenė–Mažeikiai atkarpoje Magistraliniame dujotiekyje laikoma 61,88 m3 dujų UAB „Fortum Heat Lietuva“ Buitiniai vartotojai 2 1,1 UAB „Fortum Heat Lietuva“ dujotiekyje Dujotiekyje laikoma 1,8 tūkst. m3 dujų Nebuitiniai vartotojai1 9 15,5 Pagal sudarytą sutartį su AB „Lietuvos dujos“ UAB „Druskininkų dujos“ Buitiniai vartotojai 22682 12,4 Nėra sukaupta dujų2 Nebuitiniai vartotojai1 10 14 Nėra sukaupta dujų2 AB agrofirma „Josvainiai“ Buitiniai vartotojai 152 4,1 AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje Nebuitiniai vartotojai1 2 0,75 AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje Pastabos:

1.1. pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010) 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus tris krizės lygius: išankstinio įspėjimo lygį (išankstinis įspėjimas), pavojaus lygį (pavojus) ir ekstremalųjį lygį (ekstremalioji situacija);

1.2. valstybės institucijų, gamtinių dujų (toliau – dujos) įmonių, nebuitinių vartotojų pagrindines funkcijas įgyvendinant Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;

1.3. priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį nebuitiniams vartotojams, naudojantiems dujas elektros ir šilumos energijai gaminti;

1.4. išsamias procedūras ir priemones, kurių reikia laikytis kiekvieno krizės lygio atveju, taip pat informacijos perdavimo schemas;

1.5. dujų įmonę, atsakingą už veiksmų koordinavimą esant ekstremaliai situacijai dujų sektoriuje (ekstremalus lygis);

1.6. rinka pagrįstų priemonių indėlį sprendžiant pavojaus lygio situaciją dujų sektoriuje ir mažinant ekstremalaus lygio situacijos padarinius;

1.7. ne rinka pagrįstų priemonių, kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremalaus lygio situacijai dujų sektoriuje, indėlį;

1.8. būtinybę taikyti ne rinka pagrįstas priemones siekiant įveikti susidariusią ekstremaliąją situaciją, įvertinant jų poveikį ir apibrėžiant jų įgyvendinimo procedūras;

1.9. naudojamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus kiekvieno krizės lygio atveju;

1.10. dujų įmonėms pareigą teikti informaciją pavojaus ir ekstremalios situacijos atveju;

1.11. iš anksto nustatytų veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliajai situacijai, sąrašą.

3.1. ne rinka pagrįstos priemonės turi būti taikomos tik tada, kai vien tik rinka pagrįstomis priemonėmis nebeįmanoma toliau užtikrinti dujų tiekimo vartotojams, ypač pažeidžiamiems vartotojams;

3.2. neturi būti taikoma jokių priemonių, kurios nepagrįstai apribotų dujų tiekimą vidaus rinkoje bet kuriuo metu;

3.3. taikomos priemonės neturi kelti pavojaus dujų tiekimo saugumui kitose valstybės narėse;

3.4. tarpvalstybinė prieiga prie dujų perdavimo sistemos turi būti išlaikyta kiek techniškai ir saugiai įmanoma ekstremaliosios situacijos atveju.

II. KRIZĖS LYGIAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 9. Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 10 straipsnio 3 dalyje sprendžiant dujų tiekimo krizę nustatyti trys galimi krizės lygiai:

9.1. išankstinio įspėjimo lygis (toliau – išankstinis įspėjimas);

9.2. pavojaus lygis (toliau – pavojus);

9.3. ekstremalus lygis (toliau – ekstremalioji situacija).

II. IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS 10. Išankstinis įspėjimas skelbiamas, kai yra konkreti, pagrįsta ir patikima informacija, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio Lietuvos Respublikoje gali labai pablogėti dujų tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojaus arba ekstremalaus lygio krizė. Pvz., tai galėtų būti susiję su Lietuvos, Baltarusijos arba Latvijos dujų tiekimo infrastruktūros techninėmis problemomis ir tai turėtų didelį poveikį saugiam dujų tiekimui Lietuvoje. Išankstinį įspėjimą gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais:

10.1. dujų perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

10.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimas (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

10.3. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisija) pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

10.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

10.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį.

III. PAVOJUS 11. Pavojus skelbiamas, kai sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelė dujų paklausa, dėl kurio labai pablogėja dujų tiekimo padėtis, tačiau dujų rinka dar yra pajėgi išspręsti šį sutrikimo arba poreikio klausimą nesiimant ne rinkos priemonių. Savo esme tai panašu į krizės išankstinio įspėjimo lygį (situacijos dujų sektoriuje paaštrėjimas), tačiau turintis daug didesnį poveikį saugiam dujų tiekimui Lietuvoje. Pvz., šiame krizės lygyje rinkai poveikį gali įtakoti aukštos dujų kainos, bet rinka yra pajėgi susidoroti su šiuo iššūkiu. Pavojų gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais:

11.1. dujų perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

11.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimas (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

11.3. Komisijos pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

11.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

11.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį.

IV. EKSTREMALIOJI SITUACIJA 12. Ekstremalioji situacija skelbiama, kai atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka dujų tiekimas arba kitokiu būdu labai pablogėja tiekimo padėtis, ir visos atitinkamos rinkos priemonės yra įgyvendintos, tačiau dujų tiekimo nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl turi būti pradedamos naudoti ne rinkos priemonės, ypač siekiant užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais, teisės aktų nustatyta tvarka (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 ir 2 punktai) inicijuoja Vyriausybės nutarimo projekto parengimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo:

12.1. krizės valdytojo pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

12.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimu (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

12.3. Komisijos pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

12.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

12.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį.

III. ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR KITIEMS DUJŲ RINKOS DALYVIAMS IR PROCEDŪROS BEI PRIEMONĖS TAIKOMOS KRIZĖS KIEKVIENO LYGIO ATVEJU I. BENDROSIOS NUOSTATOS 13. Šiame skyriuje nurodomi atitinkamai susiję dalyviai, jų funkcijos, procedūros bei priemonės krizės išankstinio įspėjimo, pavojaus ir ekstremalaus lygių metu. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 2 priede yra nurodyti dujų krizės valdymo proceso dalyviai ir jų pagrindinės funkcijos.

II. IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS 14. 1 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės išankstinio įspėjimo lygio metu.

1 lentelė. Dalyvių funkcijos – išankstinis įspėjimas Dalyviai Funkcijos Energetikos ministerija 1. Nuspręsti, ar krizės išankstinio įspėjimo lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje ir, jei būtina, jį paskelbti.

Krizės valdytojas (PSO) 1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė apie krizės išankstinio įspėjimo lygį Lietuvoje.

Dujų tiekimo įmonės 1. Jei reikia, pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų per metus, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis yra paskelbtas.

Krizės išankstinio įspėjimo lygio procedūros 15. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 10 punkte nustatytais atvejais paskelbia krizės išankstinio įspėjimo lygį.

19.1. pašalinti: krizės išankstinio įspėjimo lygis pasibaigė ir krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizės valdytojas parengia krizės išankstinio lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

19.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą ar pašalinti, ar padidinti krizės lygį;

19.3. plėtoti: Energetikos ministerija nusprendžia paskelbti krizės aukštesnį lygį (pavojaus lygį).

III. PAVOJUS 21. 2 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės pavojaus lygio metu.

2 lentelė. Dalyvių funkcijos – pavojus Dalyviai Funkcijos Energetikos ministerija 1. Nuspręsti, ar krizės pavojaus lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje, ir jį prireikus paskelbti.

Krizės valdytojas (PSO) 1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė apie krizės pavojaus lygį Lietuvoje.

Dujų tiekimo įmonės 1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų per metus, kad krizės pavojaus lygis yra paskelbtas.

Krizės pavojaus lygio procedūros 22. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 11 punkte nustatytais atvejais paskelbia krizės pavojaus lygį.

28.1. pašalinti: Energetikos ministerija praneša krizės valdytojui, kad krizės pavojaus lygis pasibaigė. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas parengia krizės pavojaus lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

28.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą pašalinti ar padidinti krizės lygį;

28.3. plėtoti: Energetikos ministerija nusprendžia padidinti krizės lygį (iki ekstremalus lygio). Šiuo atveju Energetikos ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo ir teikia jį Vyriausybei.

IV. EKSTREMALIOJI SITUACIJA 30. 3 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės ekstremalaus lygio metu.

3 lentelė. Dalyvių funkcijos – ekstremalioji situacija Dalyviai Funkcijos Energetikos ministerija 1. Nuspręsti, ar krizės ekstremalus lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje, ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo.

Vyriausybė 1. Energetikos ministerijos teikimu skelbti krizės ekstremalųjį lygį (valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje).

Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – EMESOC) 1. Įgyvendinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Krizės valdytojas (PSO) 1. Pranešti dujų įmonėms, kad Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (ekstremaliąją padėtį) dujų sektoriuje.

Elektros perdavimo operatorius 1. Dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose ir pateikti informaciją apie poveikį elektros energijos tiekimui.

Dujų tiekimo įmonės 1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų per metus, kad ekstremalioji situacija dujų sektoriuje paskelbta.

Nebuitiniai vartotojai 1. Laikytis perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų vartojant dujas.

Elektros energijos gamintojai 1. Laikytis perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų vartojant dujas ir (ar) elektros perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų valdyti elektros energijos gamybos jėgainių apkrovas.

Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – SESOC) 1. Vykdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro nurodymus, užtikrinti priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą.

Krizės ekstremalaus lygio (ekstremaliosios situacijos) procedūros 31. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 12 punkte nustatytais atvejais rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo. Vyriausybė priima sprendimą skelbti ar neskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 ir 3 punktai).

38.1. pašalinti: Energetikos ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą apie ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje atšaukimą. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui praneša krizės valdytojui, kad krizės ekstremalus lygis pasibaigė. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas kartu su EMESOC parengia krizės ekstremalaus lygio uždarymo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

38.2. išlaikyti: krizės valdytojas konsultuodamasis su EMESOC reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą pašalinti ar išlaikyti krizės ekstremalų lygį.

V. ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI ATASKAITAS IR INFORMACIJĄ PAVOJAUS IR EKSTREAMALIOSIOS SITUACIJOS METU 41. Dujų įmonės pagal kompetenciją teikia krizės valdytojui esant krizės pavojaus ir ekstremalaus lygiams šią informaciją:

41.1. dujų tiekimo prognozė per visus dujų įėjimo taškus;

41.2. prognozė apie dujų tiekimo galimybę iš Inčiukalnio PGDS;

41.3. dujų saugojimo Inčiukalnio PGDS apimtis (nurodant dienų skaičių pažeidžiamiems vartotojams ir dujų kiekį nenutrūkstamą tiekimą turintiems vartotojams);

41.4. dujų saugojimo magistraliniuose vamzdynuose apimtis (nurodant dienų skaičių pažeidžiamiems vartotojams);

41.5. informaciją apie dujų suvartojimą energetikos įmonių, gaminančių elektros ir šilumos energiją vartotojams.

43.1. informaciją apie dienos dujų poreikį ir dujų tiekimo prognozę ateinančioms 3 dienoms;

43.2. informaciją apie dienos apskaitomų dujų kiekius visuose tarpvalstybiniuose dujų įėjimo ir išėjimo taškuose, taip pat SGD terminalo prijungimo prie dujų perdavimo sistemos taške (mln. m3 per dieną);

43.3. laikotarpį (nurodant dienų skaičių), kuriam tikimasi užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.

44.1. Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą informaciją;

44.2. apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurios jau įgyvendintos, siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos padarinius dujų sektoriuje, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;

44.3. apie prašymus dėl papildomų priemonių, kurių turi imtis kitos kompetentingos institucijos;

44.4. apie priemones, kurios įgyvendintos kitų kompetentingų institucijų prašymu.

IV. RINKA IR NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS I. RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS 46. Vadovaudamasis Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 6 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais, dujų perdavimo sistemos operatorius skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą.

II. NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS 48. Tuo atveju, kai rinka grindžiamų priemonių nepakanka, kad būtų patenkinta dujų paklausa, privaloma imtis ne rinka pagrįstų priemonių naudojimo. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 12 punkte nustatytais atvejais Energetikos ministerija inicijuoja Vyriausybės sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos (ekstremalios energetikos padėties) paskelbimo. Paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų tiekimas vykdomas vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 4 punktas) nustatyta tvarka. Išsamus dujų rinkos dalyvių veiksmų ir priemonių aprašymas pateiktas Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano IV skyriaus III skirsnyje.

49.1. energijos išteklių ir energijos tiekimo, vartojimo apribojimų energetikos įmonėms ir vartotojams;

49.2. energijos išteklių ir energijos, teikiamų paslaugų kainų įšaldymo ar reguliavimo;

49.3. ūkio subjektų administravimo perėmimo;

49.4. leidimo importuoti, gaminti, parduoti, ir vartoti neatitinkančius šalyje galiojančių privalomųjų kokybės rodiklių, aplinkosaugos reikalavimų ar standartų naftos produktus ar kitą kurą.

III. FINANSINĖS KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS 50. Paskelbus ekstremaliąją situaciją (ekstremaliąją energetikos padėtį) teisės aktų (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 10, 11 ir 12 punktai) nustatyta tvarka dujų tiekimas vartotojams gali būti apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios situacijos metu dujų įmonės, vykdančios VESK, Energetikos ministerijos, EMESOC ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl dujų tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 punktas).

V. REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS 53. Perdavimo sistemos operatorius yra sudaręs susitarimus su Latvijos AO „Latvijas gaze“, Baltarusijos OAO „Beltransgaz“ DC ir OAO „Gazprom“ Kaliningrado padalinio DC (Rusija) dujų perdavimo sistemos operatoriais dėl bendrų veiksmų avarijos metu perdavimo sistemoje.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 55. Asmenys, pažeidę Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. _________________ Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedas TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO plane 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).