LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. 1610 „DĖL MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2002 m. liepos 15 d. Nr. 1135 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 1-12): 1.1. išdėstyti preambulę taip: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239; 2001, Nr. 108-3901) 89-95 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“; 1.2. pripažinti netekusiu galios 2 punktą; 1.3. išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką (pridedama). 2. Nustatyti, kad: 2.1. muitinio tranzito procedūros, įformintos iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai, turi būti atliekamos vadovaujantis iki nurodytosios datos galiojančios Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos nuostatomis; 2.2. naujos redakcijos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 punkto reikalavimas, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d. (iki to laiko muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti ir ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, įsipareigojęs muitinei įvykdyti prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros reikalavimus); 2.3. muitinio tranzito procedūros vykdytojai, kuriems iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas, iki 2002 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai laikomi atleistais nuo prievolės pateikti garantiją atliekant muitinio tranzito procedūras, jeigu iki šio laikotarpio pabaigos jiems suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas nepanaikinamas; 2.4. bendrosios garantijos, pateiktos teritorinėms muitinėms iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka iki jų galiojimo pabaigos gali būti naudojamos kaip vienkartinių garantijų junginiai; 2.5. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. bendroji garantija netaikoma prekėms, išvardytoms naujos redakcijos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 3 priede. 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 30-755). 4. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2002 m. rugsėjo 1 dienos. Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas Ūkio ministras, pavaduojantis finansų ministrą                      Petras Čėsna PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija) MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši tvarka reglamentuoja prekių pateikimą muitinio tranzito procedūrai įforminti, šios procedūros atlikimą, garantijų taikymą su šia procedūra susijusių skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, muitinės priežiūrą, užbaigimą bei kontrolę. 2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos: Muitinis tranzitas – muitinės procedūra, kurią taikant muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros reikalavimų įvykdymą. Kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą (įskaitant tuos atvejus, kai jos gabenamos su TIR arba ATA knygele), muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti ir ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas. Tranzito deklaracija – muitinės deklaracija, kurioje nurodyta, kad prekės deklaruojamos muitinio tranzito procedūrai ir pateikta muitinės reikalaujama informacija, būtina šiai procedūrai įforminti, – bendrojo dokumento tranzito rinkinys, TIR knygelė, ATA knygelė, kitas muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos dokumentas arba šios tvarkos nustatytus reikalavimus atitinkantis pranešimas, pateiktas automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Transporto priemonė: laivas (įskaitant lichterius ir buksyruojamas arba nebuksyruojamas baržas, laivus su vandens sparnais ir oro pagalve), taip pat laivai, sudarantys vieną laivų vilkstinę; orlaivis; kelių transporto priemonė su priekaba (-omis) ir (arba) puspriekabe (-ėmis) arba be jų; geležinkelio vagonas arba vagonų grupė; konteineriai, apibrėžti 1972 metų Muitinės konvencijoje dėl konteinerių (Žin., 2002, Nr. 18-725), pakrauti į vieną iš šiame apibrėžime nurodytų transporto priemonių. Išvykimo įstaiga – muitinės įstaiga, priėmusi muitinės deklaraciją muitinio tranzito procedūrai įforminti. Tranzito įstaiga – muitinės įstaiga: veikianti prekių siuntos išgabenimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, kai prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją; veikianti prekių siuntos įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietoje, kai prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją arba kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, jeigu šios procedūros atlikimo tvarka atitinka pagrindinius Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros taikymo principus. Paskirties įstaiga – muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateiktos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, norint šią procedūrą užbaigti. Garantijos įstaiga – muitinės įstaiga, kuriai vadovaujantis šia tvarka ir jos taikymą reglamentuojančiais Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) teisės aktais turi būti pateikta garantija, taikoma muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti. Centrinė tranzito kontrolės įstaiga – Muitinės departamento įgaliota muitinės įstaiga arba muitinės įstaigos padalinys, atliekantis jam pavestas muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtų tranzito deklaracijų egzempliorių surinkimo iš teritorinių muitinių, rūšiavimo, tvarkymo, išsiuntimo teritorinėms muitinėms bei kitas su muitinio tranzito procedūros užbaigimo kontrole susijusias funkcijas. Baltijos valstybių bendroji tranzito procedūra – muitinio tranzito procedūra, atliekama vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros (Žin., 1999, Nr. 17-442) ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. Vežėjas – asmuo, gabenantis prekes, arba asmuo, atsakingas už prekes gabenančios transporto priemonės naudojimą. Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės kodekse. 3. Muitinio tranzito procedūra taikoma gabenant iš išvykimo įstaigos į paskirties įstaigą bet kurias muitinės prižiūrimas prekes, išskyrus tas, kurios draudžiamos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką. Teisės aktų nustatytais atvejais, kai prekių tranzitui taikomi draudimai, apribojimai ar specialūs reikalavimai, muitinio tranzito procedūra tokioms prekėms netaikoma arba gali būti įforminama tik pateikus muitinei teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą ir (arba) įvykdžius ar įsipareigojus vykdyti nustatytuosius prekių gabenimo tranzitu reikalavimus. 4. Muitinio tranzito procedūra taikoma gabenant tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vežamas prekes iš vienos muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į kitą muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, gabenant importuojamas prekes iš muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą (įskaitant aptarnaujančias importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius) arba muitinės sandėlius), o eksportuojamas (išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytus atvejus) ir reeksportuojamas prekes (įskaitant gabenamas į užsienį per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš joje esančių importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) arba muitinės sandėlių, laisvųjų zonų, laisvųjų sandėlių ir neapmuitinamų parduotuvių) – iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, taip pat gabenant prekes iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančias laisvąsias zonas, laisvuosius sandėlius, neapmuitinamas parduotuves arba tiekiant jas kaip atsargas laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais. 5. Įforminus Lietuvos prekių negrąžinamojo eksporto procedūrą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančioje muitinės įstaigoje, šios prekės turi būti gabenamos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, taikant muitinio tranzito procedūrą šiais atvejais (kitais atvejais šioms prekėms muitinio tranzito procedūra netaikoma ir jos turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 179 straipsniu), kai: 5.1. prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą, kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą arba su TIR knygele; 5.2. gabenamos akcizais apmokestinamos prekės arba prekės, išvardytos šios tvarkos 1 priede; 5.3. prekių eksportas licencijuojamas arba taikomi kiti jų eksporto apribojimai (pvz., prekės turi būti išgabentos į užsienį per tam tikrą muitinės įstaigą, jas leista gabenti tik į tam tikrą užsienio valstybę); 5.4. eksportavus prekes mokamos subsidijos arba grąžinami už prekes sumokėti importo muitai ir (arba) mokesčiai; 5.5. prekės gabenamos iš importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių), laisvųjų zonų arba laisvųjų sandėlių; 5.6. gabenamos prekės (kompensaciniai produktai arba nepakeisto pavidalo prekės), kurių eksporto formalumai atlikti baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, taikytą naudojant drobeko sistemą. 6. Iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms ir numatomoms išleisti laisvai cirkuliuoti šioje teritorijoje prekėms, kurių importas licencijuojamas, muitinio tranzito procedūra jų gabenimui iš muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į muitinės įstaigą, esančią Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje, įforminama tik tada, kai tokių prekių gavėjas turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją jas importuoti. 7. Jeigu dėl prekių tranzitui taikomų draudimų ar apribojimų iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms muitinio tranzito procedūra negali būti įforminta, asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis, sprendimu prekės turi būti: 7.1. išvežtos atgal į užsienį (reeksportuotos); 7.2. neatlygintinai perduotos valstybei teisės aktų nustatyta tvarka; 7.3. muitinei prižiūrint sunaikintos laikantis Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 705 „Dėl Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 51-1782); 7.4. teisės aktų nustatyta tvarka pateiktos kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti. 8. Šios tvarkos 7 punkte nurodytais atvejais prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos, kol joms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai. Jeigu dėl taikomų draudimų ar apribojimų prekėms negali būti įformintas joks muitinės sankcionuotas veiksmas, jos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją neįleidžiamos, o jeigu jos į šią teritoriją jau įvežtos, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 74 straipsnyje nustatytos priemonės. 9. Prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gali būti gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją netaikant Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ar kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamos muitinio tranzito procedūros, jeigu per užsienio valstybės teritoriją jos gabenamos su vienu ir tuo pačiu transporto dokumentu, įformintu Lietuvos Respublikoje. Tokiais atvejais, prekėms būnant užsienio valstybės teritorijoje, muitinio tranzito procedūros taikymas Muitinės departamento nustatyta tvarka laikinai sustabdomas. 10. Muitinio tranzito procedūra neįforminama prekėms, gabenamoms savo eiga (transporto priemonėms), vamzdynų transportu ir kitomis stacionariosiomis transporto priemonėmis, taip pat paštu su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais, kai už jų gabenimą ir dėl jo galinčios atsirasti skolos muitinei sumokėjimą atsako valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ (išskyrus tuos atvejus, kai gabenamos pašto siuntos, pažymėtos žyma „Konsignacija“). Gabenant greitojo pašto siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį greitojo pašto tinklą su Tarptautinės skubių siuntų vežėjų asociacijos nustatytais dokumentais, ir per valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ siunčiamas pašto siuntas, pažymėtas žyma „Konsignacija“, muitinio tranzito procedūra gali būti įforminama supaprastinta Muitinės departamento nustatyta tvarka. Ne Lietuvos prekėms, gabenamoms iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą oro arba jūrų transportu, taikoma muitinio tranzito procedūra privalo būti įforminama tik tada, kai jos pakraunamos arba perkraunamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančiame oro arba jūrų uoste. 11. Prekės, teisės aktų nustatyta tvarka gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, sąlygiškai neapmokestinamos importo ir eksporto muitais bei mokesčiais, joms netaikomi ekonominiai draudimai ir apribojimai. 12. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti turi būti pateikiama garantija (išskyrus Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, šios tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl Skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 85-2138; 2002, Nr. 48-1847) ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai muitinio tranzito procedūros vykdytojui garantijos pateikti nereikia). II. ĮPRASTINĖ PROCEDŪRA Vienkartinės garantijos 13. Vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už galinčią atsirasti skolą muitinei, apskaičiuotą pagal didžiausius importo arba atitinkamais atvejais eksporto muitų ir (arba) mokesčių tarifus, atitinkančius tranzito deklaracijoje pateiktą prekių aprašymą. Jeigu gabenamos prekės, keliančios didesnę teisės aktų pažeidimų riziką, išvardytos šios tvarkos 2 priede, ir jų kiekis yra ne mažesnis už šiame priede nurodytą minimalų kiekį, vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už apskaičiuotąjį visam atitinkamų prekių kiekiui taikant priede nurodytą minimalią vienkartinės garantijos dydžio normą. Jeigu laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje akcizais apmokestinamos prekės arba prekės, išvardytos šios tvarkos 1 priede, eksportuojamos ir taikant muitinio tranzito procedūrą gabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už toms prekėms nustatytų importo mokesčių (išskyrus importo muitus) sumą. 14. Muitinės departamentas gali nustatyti pavyzdinę vienkartinės garantijos dokumento formą. 15. Vienkartinės garantijos dokumento originalas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai ir joje paliekamas. 16. Užstato formos vienkartinė garantija turi būti pateikiama (sumokama) išvykimo įstaigoje. Sumokėtas užstatas grąžinamas Muitinės departamento nustatyta tvarka, užbaigus muitinės formalumus, susijusius su atitinkama muitinio tranzito procedūra. 17. Vienkartinė garantija taip pat gali būti 7000 eurų dydžio vienkartinės garantijos lakštų formos (taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą, vietoj tokių lakštų naudojami fiksuoto tokios pat pinigų sumos dydžio garantijos lakštai, išduodami vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais). Garantai, atitinkantys šios tvarkos 18 punkte nustatytus kriterijus, vienkartinės garantijos lakštus išduoda asmenims, numatantiems prisiimti muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimus. 18. Lietuvos Respublikos ūkio subjektas pripažįstamas garantu, turinčiu teisę išduoti vienkartinės garantijos lakštus, jeigu šis ūkio subjektas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota vežėjų ir (arba) kitų muitinio tranzito procedūros vykdytojų asociacija, veikianti ne trumpiau kaip trejus metus, sudariusi su Muitinės departamentu bendradarbiavimo sutartį dėl garantijų naudojimo ir ne mažesne kaip 1 mln. litų suma apdraudusi visus įsipareigojimus muitinei, susijusius su šios garantijos naudojimu, arba pateikusi atitinkamą banko garantiją. 19. Vienkartinės garantijos lakštų formą, jų spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 20. Garantai turi teisę išduoti vienkartinės garantijos lakštus, kurie negali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą prekėms, išvardytoms šios tvarkos 3 priede. Tokiais atvejais vienkartinės garantijos lakštuose Muitinės departamento nustatytu būdu turi būti nurodyta, kad jų galiojimas apribotas. 21. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi pateikti išvykimo įstaigai tiek vienkartinės garantijos lakštų, kad jų pakaktų atlyginti šios tvarkos 13 punkte nurodyto dydžio galinčiai atsirasti skolai muitinei. Pateikti vienkartinės garantijos lakštai turi būti paliekami išvykimo įstaigoje. 22. Garantijos įstaiga, priėmusi garanto, išduodančio vienkartinės garantijos lakštus, įsipareigojimus, turi teisę atšaukti savo sprendimą dėl šių įsipareigojimų priėmimo, jeigu garantas nebeatitinka šios tvarkos 18 punkte nustatytų kriterijų arba nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Garantas taip pat bet kuriuo metu gali atšaukti prisiimtus įsipareigojimus apie tai iš anksto informavęs garantijos įstaigą. Garantijos įstaigai atšaukus savo sprendimą dėl garanto įsipareigojimų priėmimo arba garantui atšaukus prisiimtus įsipareigojimus, garanto įsipareigojimai nutrūksta šešioliktą dieną skaičiuojant atitinkamai nuo garanto arba garantijos įstaigos informavimo dienos. Nuo tos dienos, kurią nutrūksta garanto įsipareigojimai, anksčiau išduoti vienkartinės garantijos lakštai nebegali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą. 23. Vienkartinės garantijos, pateikiamos įforminant muitinio tranzito procedūrą, formą pasirenka muitinio tranzito procedūros vykdytojas. 24. Vienkartinės garantijos turi būti naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 980 ir jo taikymą reglamentuojančiais Muitinės departamento teisės aktais. Transporto priemonės ir tranzito deklaracijos 25. Vienoje tranzito deklaracijoje turi būti deklaruojamos tik kartu išsiunčiamos prekės, pakrautos arba numatomos pakrauti į vieną transporto priemonę ir gabenamos arba numatomos gabenti iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą. Prekės gali būti pakraunamos į vieną transporto priemonę keliose išvykimo įstaigose ir iškraunamos keliose paskirties įstaigose, tačiau tokiais atvejais jas deklaruojant turi būti pateikiamas atitinkamas skaičius šiame punkte nustatytas sąlygas atitinkančių tranzito deklaracijų. 26. Prekės, pateikiamos muitinio tranzito procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais, patvirtintais finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-264). Išvykimo įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktą tranzito deklaraciją, nurodydama jos priėmimo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą. Kaip tranzito deklaracijų aprašomosios dalys gali būti naudojami krovimo sąrašai, kurių formą ir naudojimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 27. Tranzito deklaracijos, pateikiamos automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, turi atitikti Muitinės departamento nustatytą duomenų struktūrą, be to, turi būti pateikiamos laikantis šio departamento nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Formalumai, atliekami išvykimo įstaigoje 28. Prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, turi būti gabenamos į paskirties įstaigą ekonomiškai pagrįstu maršrutu. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui arba muitinei nusprendus, kad tai būtina, išvykimo įstaiga nustato maršrutą, kuriuo turi būti gabenamos prekės. 29. Išvykimo įstaiga, laikydamasi Muitinės departamento nustatytos tvarkos ir atsižvelgdama į prekių gabenimo maršrutą, transporto veiklą reglamentuojančius ir kitus teisės aktus bei muitinio tranzito procedūros vykdytojo pateiktą informaciją, nustato laiką, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai: 29.1. kai prekės gabenamos automobilių transportu, – ne ilgesnį kaip 2 paros nuo muitinio tranzito procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje (neskaitant poilsio ir švenčių dienų); 29.2. kai prekės gabenamos kitokiu transportu, – ne ilgesnį kaip 7 paros nuo muitinio tranzito procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 76 punkte. 30. Kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą ir laikantis atitinkamos tarptautinės sutarties arba jos taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos kitokios laiko, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustatymo tvarkos, vadovaujamasi tarptautine sutartimi ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. Jeigu taikant tokias muitinio tranzito procedūras laikas, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustatytas užsienio valstybėje esančios išvykimo įstaigos, šis laikas privalomas Lietuvos Respublikos muitinės įstaigoms ir negali būti šių įstaigų keičiamas. 31. Jeigu prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, pateikiamos paskirties įstaigai pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikui ir paskirties įstaigai pateikiama informacija, liudijanti, kad šis terminas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo muitinio tranzito procedūros vykdytojo arba vežėjo, teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, viršininko (pavaduotojo) sprendimu (kai gabenamos šios tvarkos 1-11 prieduose išvardytos prekės) arba paskirties įstaigos funkcijas atliekančio muitinės posto viršininko, o jo nesant – pamainos viršininko sprendimu (kitais atvejais) pripažįstama, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas nustatytojo prekių pristatymo į paskirties įstaigą termino nepažeidė. Muitinei pripažinus, kad prekių pristatymo į paskirties įstaigą terminas pažeistas, muitinio tranzito procedūros vykdytojas ir (arba), atsižvelgiant į susidariusią situaciją, vežėjas arba gavėjas traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą už neatvykimą per nustatytąjį muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Jeigu pažeidimą padaręs vežėjas yra ne Lietuvos Respublikos asmuo, muitinė, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, paima jo gabenamas prekes (jų dalį) baudos išieškojimui užtikrinti. 32. Išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 37 ir 39 punktuose, prekės, pateiktos muitinio tranzito procedūrai įforminti, išleidžiamos tik užplombuotos muitinės plombomis. 33. Muitinės plombomis plombuojama: 33.1. transporto priemonės krovinių sekcija arba kita transporto priemonės dalis, į kurią sukraunamos transporto priemone gabenamos prekės, jeigu transporto priemonė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta tinkama gabenti prekėms su muitinės plombomis arba ją, nustačiusi, ar transporto priemonė atitinka šios tvarkos 36 punkte nustatytus reikalavimus, tokia pripažįsta išvykimo įstaiga; 33.2. kitais atvejais – kiekviena atskira prekių pakuotė. 34. Muitinės plombos turi būti: 34.1. saugios ir patikimos, kai naudojamos įprastiniu būdu; 34.2. lengvai patikrinamos ir atpažįstamos; 34.3. pagamintos taip, kad bet koks jų pažeidimas arba nuėmimas paliktų akivaizdžius pėdsakus; 34.4. skirtos vienkartiniam naudojimui arba, jeigu skirtos daugkartiniam naudojimui, sukonstruotos taip, kad kiekvieną kartą pakartotinai naudojant jas būtų įmanoma pažymėti lengvai atpažįstamu ir nesikartojančiu identifikavimo ženklu; 34.5. pažymėtos identifikavimo ženklais; 34.6. tokių matmenų, kad jų identifikavimo ženklus būtų įmanoma lengvai atpažinti (plombų forma ir matmenys gali skirtis priklausomai nuo plombavimo būdo); 34.7. žymimos tokiais identifikavimo ženklais, kuriuos sunku suklastoti ir atkurti; 34.8. gaminamos iš atsparių atsitiktiniams pažeidimams ir nepastebimam suklastojimui ar pakartotiniam panaudojimui medžiagų. 35. Muitinės plombų charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), laikydamasis šios tvarkos 34 punkte nustatytų reikalavimų, tvirtina Muitinės departamentas. 36. Transporto priemonės gali būti pripažįstamos tinkamomis prekėms su muitinės plombomis gabenti, jeigu: 36.1. jas galima nesunkiai ir patikimai užplombuoti muitinės plombomis; 36.2. jos sukonstruotos taip, kad prekių nebūtų įmanoma paimti iš užplombuotos transporto priemonės dalies arba į ją įdėti nepalikus pastebimų pėdsakų transporto priemonės išorėje arba nepažeidus plombų; 36.3. jose nėra nepastebimų arba sunkiai pastebimų ertmių, kuriose būtų įmanoma paslėpti prekes; 36.4. visas prekėms gabenti skirtas jų vietas lengvai gali patikrinti muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai. 37. Išvykimo įstaiga turi teisę išleisti prekes neužplombuotas, jeigu apsvarsčiusi kitų prekių identifikavimo priemonių panaudojimo galimybes pripažįsta, kad prekes įmanoma nesunkiai identifikuoti pagal jų aprašymą tranzito deklaracijoje arba prie jos pridėtuose dokumentuose. Prekių aprašymas gali būti laikomas priimtina prekių identifikavimo priemone, jeigu jis toks tikslus ir išsamus, kad lengvai nustatomos prekių rūšys ir kiekis. Prekių aprašymas paprastai pripažįstamas priimtina tik gabenamų stambiagabaričių, birių arba kitokių pakuoti netinkamų prekių identifikavimo priemone. Prekių aprašymas nelaikomas priimtina gabenamų prekių, išvardytų šios tvarkos 4 priede, identifikavimo priemone. Gabenamų geležinkelių transportu uždaraisiais vagonais arba konteineriais prekių išvykimo įstaiga turi teisę neplombuoti muitinės plombomis, jeigu šie vagonai arba konteineriai užplombuoti geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, atitinkančiomis šios tvarkos 34 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu šių plombų pavyzdžiai (charakteristikų aprašymai) pateikti muitinei ir jeigu jos nurodytos prekes lydinčiuose CIM arba SMGS važtaraščiuose. 38. Muitinės įstaigų uždėtos plombos ir (arba) kiti identifikavimo ženklai (įskaitant plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus, uždėtus po to, kai atliekant muitinį tikrinimą anksčiau uždėtos plombos ir (arba) kiti identifikavimo ženklai nuimami), taip pat sprendimai išleisti vagonus arba konteinerius, užplombuotus geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, arba neužplombuotas prekes šios tvarkos 37 punkte nurodytais atvejais turi būti Muitinės departamento nustatyta tvarka nurodomi tranzito deklaracijose. Muitinės įstaigų uždėtas plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus nuima prekių muitinį tikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai. Kiti asmenys, įskaitant kitų valstybės institucijų pareigūnus, gali nuimti šias plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus tik muitinei sutikus. 39. Muitinė turi teisę pagal tarptautines sutartis arba savo nuožiūra, įformindama muitinio tranzito procedūrą, pripažinti kitų valstybių muitinės įstaigų uždėtas plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus. Tokiais atvejais kitų valstybių muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir identifikavimo ženklams suteikiama tokia pat reikšmė ir taikoma tokia pat apsauga kaip ir Lietuvos Respublikos muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir identifikavimo ženklams. 40. Kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, vietoj prekes lydinčių bendrojo dokumento tranzito rinkinio egzempliorių išvykimo įstaigoje įforminamas Muitinės departamento nustatytos formos lydintysis dokumentas, kuris taikant šią tvarką traktuojamas taip pat, kaip tranzito deklaracija. Lydinčiojo dokumento pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas. Formalumai, atliekami gabenant prekes į paskirties įstaigą 41. Išvykimo įstaigos muitinio tranzito procedūros vykdytojui grąžinti tranzito deklaracijos egzemplioriai turi lydėti prekes, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra. Jeigu prekės gabenamos per tranzito įstaigas, vežėjas joms privalo pateikti prekes, minėtuosius tranzito deklaracijos egzempliorius ir tranzito kontrolės lakštą, kuris paliekamas tranzito įstaigoje. Tranzito kontrolės lakšto, liudijančio, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos tranzito įstaigai, formą, jo spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 42. Jeigu prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, gabenamos ne per tą tranzito įstaigą, kuri nurodyta prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose, teritorinė muitinė, kuriai priklauso faktinė tranzito įstaiga, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tranzito kontrolės lakšto pateikimo, pasiųsti jį teritorinei muitinei, kuriai priklauso tranzito įstaiga, nurodyta prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose. 43. Vežėjas privalo Muitinės departamento nustatytąja tvarka padaryti atitinkamus įrašus prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose ir pateikti šiuos egzempliorius kartu su prekėmis teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje tuo metu yra prekes gabenanti transporto priemonė, įgaliotam muitinės postui, jeigu: 43.1. keičiamas nustatytasis prekių gabenimo maršrutas; 43.2. dėl nepriklausančių nuo vežėjo priežasčių gabenant prekes pažeistos muitinės plombos; 43.3. prekės perkraunamos į kitą transporto priemonę. Bet kuris prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, perkrovimas turi būti atliekamas muitinei prižiūrint, išskyrus tuos atvejus, kai muitinės posto, kuriam pateikti prekes lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai kartu su prekėmis, viršininkas (pavaduotojas, o kai šio nėra – pamainos viršininkas) duoda rašytinį leidimą perkrauti prekes į kitą transporto priemonę muitinei neprižiūrint; 43.4. kyla neišvengiamas pavojus, dėl kurio būtina nedelsiant visai ar iš dalies iškrauti transporto priemonę; 43.5. įvyksta eismo nelaimė ar kitas nelaimingas atsitikimas, galintis turėti įtakos muitinio tranzito procedūros vykdytojo ar vežėjo gebėjimams įvykdyti prievoles, susijusias su prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra. 44. Jeigu šios tvarkos 43 punkte nurodyta muitinės įstaiga nusprendžia, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra gali būti įprastiniu būdu atliekama toliau, ji imasi visų tokiais atvejais reikalingų priemonių ir Muitinės departamento nustatyta tvarka įformina prekes lydinčius tranzito deklaracijos egzempliorius. Formalumai, atliekami paskirties įstaigoje 45. Muitinio tranzito procedūrai užbaigti visos prekės, kurioms ši procedūra įforminta, tokio paties pavidalo, kokio pateiktos išvykimo įstaigai, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) kitais išvykimo įstaigos uždėtais identifikavimo ženklais (jeigu jie uždėti), taip pat nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Kartu su prekėmis į paskirties įstaigą turi būti pristatyti ir jas lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai. 46. Paskirties įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktus tranzito deklaracijos egzempliorius, nurodydama prekių pristatymo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą. 47. Muitinio tranzito procedūra gali būti baigiama ir ne toje muitinės įstaigoje, kuri nurodyta tranzito deklaracijoje. Tokiais atvejais muitinės įstaiga, kuriai prekės pateikiamos šiai procedūrai užbaigti, atlieka paskirties įstaigos funkcijas. 48. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui paprašius įforminti dokumentą, liudijantį, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos paskirties įstaigai, ši įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įformina papildomą jai skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių arba jo kopiją. Šis papildomas egzempliorius arba jo kopija vėliau gali būti naudojamas kaip alternatyvus muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymas, kai su šia procedūra susiję muitinės formalumai baigiami vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu. 49. Asmens, kuris paskirties įstaigai pateikia jai skirtus tranzito deklaracijos egzempliorius, prašymu paskirties įstaiga išduoda kvitą, liudijantį, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos paskirties įstaigai. Šio kvito formą, jo spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas. Vietoj kvito gali būti naudojama paskirties įstaigai skirto bendrojo dokumento tranzito rinkinio egzemplioriaus šaknelė, kuri pildoma ir įforminama Muitinės departamento nustatyta tvarka. Kvitas nelaikomas alternatyviu muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu ir negali būti naudojamas su šia procedūra susijusiems muitinės formalumams užbaigti vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu. 50. Teritorinė muitinė, kuriai priklauso paskirties įstaiga, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, ir jas lydinčių tranzito deklaracijos egzempliorių pateikimo šiai įstaigai, išsiųsti jai pateiktą ir muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga (išskyrus šios tvarkos 100 punkte nurodytus atvejus, kai šio egzemplioriaus išsiuntimo terminas trumpesnis). Jeigu prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą arba kitą panašią Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, įformintą ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtas tranzito deklaracijos egzempliorius turi būti išsiunčiamas kompetentingai užsienio valstybės institucijai, kuriai priklauso atitinkamą procedūrą įforminusi išvykimo įstaiga. Muitinio tranzito procedūros kontrolei skirti tranzito deklaracijos egzemplioriai surenkami, rūšiuojami, tvarkomi ir siunčiami į teritorines muitines, kurioms priklauso išvykimo įstaigos, taip pat kompetentingas užsienio valstybių institucijas Muitinės departamento nustatyta tvarka (tiesiogiai iš paskirties įstaigos, per teritorinę muitinę, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba per centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekančią muitinės įstaigą ar jos padalinį). Muitinio tranzito procedūros užbaigimo kontrolė 51. Muitinio tranzito procedūra laikoma užbaigta be pažeidimų ir su ja susiję muitinės formalumai atliktais iki galo, kai teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, gauna iš teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekančios muitinės įstaigos muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių ir pripažįsta, kad patikrinus šį egzempliorių pažeidimų nenustatyta. Tokiais atvejais minėtasis tranzito deklaracijos egzempliorius laikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Jeigu teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, per mėnesį nuo atitinkamos tranzito deklaracijos priėmimo išvykimo įstaigoje dienos negauna muitinio tranzito procedūros kontrolei skirto tranzito deklaracijos egzemplioriaus arba patikrinusi šį egzempliorių nustato, kad padaryta pažeidimų, ji apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja garantą ir muitinio tranzito procedūros vykdytoją ir paprašo pastarojo per 10 darbo dienų pateikti turimus muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymus. 52. Šios tvarkos 51 punkte paminėtu įrodymu pripažįstamas Muitinės departamento nustatyta tvarka paskirties įstaigos arba teritorinės muitinės, kuriai ši įstaiga priklauso, įformintas dokumentas, liudijantis, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai, o tais atvejais, kai taikomas šios tvarkos 132 punktas – įgaliotam gavėjui. Šiame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti prekėms, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, identifikuoti. 53. Šios tvarkos 51 punkte paminėtu įrodymu taip pat pripažįstamas Muitinės departamentui pateiktas užsienio valstybėje įformintas muitinės arba kitos kompetentingos valstybės institucijos dokumentas (ar jo kopija, patvirtinta tos užsienio valstybės muitinės arba kitos kompetentingos valstybės institucijos), liudijantis, kad iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išgabentoms prekėms įforminta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas. Šiame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti prekėms, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, identifikuoti. 54. Jeigu teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, per 2 mėnesius nuo atitinkamos tranzito deklaracijos priėmimo išvykimo įstaigoje dienos nepateikiami įrodymai, kad muitinio tranzito procedūra užbaigta, ji privalo nedelsdama pradėti tyrimo procedūrą, kurios tikslas – gauti informaciją, reikalingą muitinės formalumams, susijusiems su atitinkama muitinio tranzito procedūra, užbaigti, arba, jeigu tai neįmanoma, nustatyti, ar atsirado skola muitinei, ir jeigu taip – kas yra skolininkas ir kuri muitinės įstaiga atsakinga už atsiradusios skolos muitinei išieškojimą. Jeigu teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, dar nesibaigus šiame punkte nurodytam laikui gauna informaciją arba turi pagrindo manyti, kad muitinio tranzito procedūra neužbaigta, ji privalo nedelsdama pradėti tyrimo procedūrą. 55. Tyrimo procedūra taip pat turi būti pradedama, jeigu paaiškėja, kad teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, pateikti muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymai suklastoti ir tyrimas būtinas šios tvarkos 54 punkte nurodytiems tikslams pasiekti. 56. Pradėdama tyrimo procedūrą, teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, užpildo ir išsiunčia tyrimo užklausą ir visą su tyrimu susijusią informaciją. Tyrimo užklausa siunčiama į teritorinę muitinę, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba kompetentingą užsienio valstybės instituciją. Išsamią tyrimo procedūros atlikimo tvarką, vadovaudamasis šia tvarka, Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato Muitinės departamentas. 57. Jeigu atlikus tyrimo procedūrą nustatoma, kad muitinio tranzito procedūra užbaigta be pažeidimų, teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja muitinio tranzito procedūros vykdytoją ir garantą. Apie muitinio tranzito procedūros užbaigimą be pažeidimų taip pat nedelsiant turi būti informuojama kompetentinga užsienio valstybės institucija, jeigu prekės buvo gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą arba kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą ir nurodytoji užsienio valstybės institucija galėjo imtis skolos muitinei išieškojimo priemonių. Specialiosios nuostatos, taikomos, kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis 58. Vadovaudamasi šios tvarkos 60-65 punktais, muitinė vykdo duomenų mainus, būtinus muitinio tranzito procedūros taikymui ir jos užbaigimo kontrolei, kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Vykdydama šiuos duomenų mainus, muitinė naudojasi informacinėmis technologijomis ir kompiuterių tinklais. 59. Šios tvarkos 60-65 punktų nuostatos netaikomos tada, kai muitinio tranzito procedūra atliekama taikant 81.7 punkte išvardytas supaprastintas procedūras, kurios taikomos gabenant prekes tam tikrų rūšių transporto priemonėmis. 60. Kad būtų užtikrintas kompiuterizuotos muitinio tranzito sistemos funkcionavimo efektyvumas, patikimumas ir saugumas, kiekvieną kartą įvedant, modifikuojant ar ištrinant duomenis turi būti registruojama informacija apie tokio veiksmo priežastis, tikslų laiką ir veiksmą atlikusį asmenį. Be to, pirminiai ir pakeisti duomenys turi būti saugomi ne trumpiau kaip 6 kalendorinius metus nuo tų metų, kuriais šie duomenys įvesti, pabaigos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio jų saugojimo laiko. 61. Muitinės įstaigos, kuriose įvedami, saugomi ir (arba) keičiami duomenys, privalo laikydamosi Muitinės departamento nustatytos tvarkos nuolat kontroliuoti, ar užtikrinamas kompiuterizuotos muitinio tranzito sistemos funkcionavimo saugumas. Įtarus bet kokį šios sistemos funkcionavimo saugumo pažeidimą, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas Muitinės departamentas, kuris imasi visų sistemos funkcionavimo saugumui užtikrinti reikalingų priemonių, įskaitant laikiną visos sistemos ar tam tikrų jos dalių išjungimą. 62. Išleidusi prekes, išvykimo įstaiga apie įformintą muitinio tranzito procedūrą informuoja numatomą paskirties įstaigą – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą apie numatomą prekių atgabenimą, sudarytą remiantis tranzito deklaracijos duomenimis, kurie prireikus pataisomi ir papildomi atsižvelgiant į išvykimo įstaigos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus. 63. Paskirties įstaiga pasilieka šios tvarkos 40 punkte nurodytą lydintįjį dokumentą, kuris lydi jai pateiktas prekes, atgabentas į paskirties įstaigą taikant muitinio tranzito procedūrą, ir tą pačią dieną, kurią jai pateiktos prekės, apie jų atgabenimą informuoja išvykimo įstaigą – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Šio pranešimo gavimas išvykimo įstaigoje nelaikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu ir negali būti naudojamas su šia procedūra susijusiems muitinės formalumams užbaigti vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu. 64. Išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl susidariusių nepalankų aplinkybių, paskirties įstaiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią jai pateiktos prekės, atgabentos taikant muitinio tranzito procedūrą, informuoja išvykimo įstaigą apie atlikto muitinio tikrinimo rezultatus – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą. Jeigu šiame pranešime nenurodyta, kad paskirties įstaiga, atlikdama jai pateiktų prekių muitinį tikrinimą, nustatė pažeidimų, dėl kurių prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra negali būti užbaigta, šio pranešimo gavimas išvykimo įstaigoje laikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. 65. Atlikdama jai pateiktų prekių muitinį tikrinimą, paskirties įstaiga remiasi išvykimo įstaigos pranešimo apie numatomą prekių atgabenimą duomenimis. 66. Jeigu prekės gabenamos taikant Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, kurios taikymui ir užbaigimo kontrolei naudojamos automatinio duomenų apdorojimo priemonės ir duomenų mainai su kompetentingomis užsienio valstybių institucijomis, vietoj šios tvarkos 62-64 punktuose nurodytų pranešimų siunčiami pranešimai, kurių formos nustatytos atitinkamoje tarptautinėje sutartyje arba jos taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Specialiosios nuostatos, taikomos tam tikrų prekių gabenimui ir muitinio tranzito procedūros kontrolei 67. Šios tvarkos 5 priede išvardytoms prekėms, atgabentoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją jūrų, oro arba geležinkelių transportu ir numatomoms išleisti laisvai cirkuliuoti šioje teritorijoje, muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma tik tada, jeigu jos gabenamos: 67.1. į C tipo uždarąjį muitinės sandėlį, kuriame jas galima laikyti vadovaujantis Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53- 1879); 67.2. į laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį; 67.3. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, priklausančią teritorinei muitinei, kuri laikydamasi Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 898 „Dėl Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 76-1958), prekių gavėjui išdavė leidimą perdirbti laikinai įvežamas prekes; 67.4. kaip diplomatinis krovinys, įvežamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ar specialiųjų misijų arba atsiunčiamas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms Lietuvos Respublikoje. 68. Šios tvarkos 5 priede išvardytų prekių, kurioms taikomi šios tvarkos 67 punkte nurodyti apribojimai, išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūra turi būti įforminama Molo jūrų uosto, Pilies jūrų uosto, Malkų įlankos jūrų uosto muitinės postuose, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose ir Vaidotų, Radviliškio, „Draugystės“, Klaipėdos, Kybartų, Šeštokų, Palemono ir Bugenių geležinkelio stotyse veikiančiose muitinės įstaigose nepriklausomai nuo to, kurios teritorinės muitinės veiklos zonai priklauso šių prekių importuotojo buveinė. 69. Šios tvarkos 6 priede išvardytoms prekėms, gabenamoms automobilių transportu, muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma tik tada, jeigu jos gabenamos: 69.1. iš vienos valstybės sienos perėjimo punkte veikiančios muitinės įstaigos į kitą valstybės sienos perėjimo punkte veikiančią muitinės įstaigą; 69.2. į tarptautiniame oro uoste arba tarptautiniame jūrų uoste esančią neapmuitinamą parduotuvę; 69.3. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, aptarnaujančią prekių gavėją, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę jas importuoti, ir numatomos išleisti laisvai cirkuliuoti; 69.4. į C tipo uždarąjį muitinės sandėlį, kuriame jas galima laikyti vadovaujantis Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 744; 69.5. į laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį; 69.6. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, priklausančią teritorinei muitinei, kuri laikydamasi Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos prekių gavėjui išdavė leidimą perdirbti laikinai įvežamas prekes; 69.7. kaip diplomatinis krovinys, įvežamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ar specialiųjų misijų arba atsiunčiamas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms Lietuvos Respublikoje; 69.8. į Lietuvos Respublikoje organizuojamas parodas ir reprezentacinius renginius arba kaip pavyzdžiai pagal vienkartinius leidimus, kuriuos išduoda Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (ši nuostata taikoma tik alkoholiniams gėrimams). 70. Šios tvarkos 6 priede išvardytos prekės gali būti gabenamos automobilių transportu taikant muitinio tranzito procedūrą tik finansų ministro 1998 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 47 „Dėl tranzito maršrutų“ (Žin., 1998, Nr. 20-533, Nr. 29-785), suderinus su Susisiekimo ministerija, nustatytais maršrutais, sustojant tik šiuose maršrutuose esančiose stovėjimo aikštelėse, nurodytose tuo pačiu įsakymu patvirtintame sąraše, ir tik per šiuos Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose veikiančius muitinės postus: Kalvarijos, Molo jūrų uosto, Pilies jūrų uosto, Malkų įlankos jūrų uosto, Medininkų, Panemunės, Kybartų, Saločių, taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautinių oro uostų bei Šeštokų geležinkelio. Nurodytųjų prekių paskirties įstaiga arba nustatytas maršrutas, kai jos gabenamos per Kalvarijos, Medininkų, Panemunės, Kybartų arba Saločių muitinės postus, gali būti pakeisti tik grąžinant prekes siuntėjui. Siuntėjui grąžinamos prekės taip pat turi būti gabenamos laikantis minėtųjų finansų ministro įsakymu nustatytų maršrutų. 71. Šios tvarkos 7 priede išvardytų prekių gabenimui taikant muitinio tranzito procedūrą automobilių transportu taikomas specialus režimas – šios prekės gali būti gabenamos tik automobilių transporto kolonomis su policijos apsauga. Šis reikalavimas netaikomas, kai taikant muitinio tranzito procedūrą prekės gabenamos su TIR knygele (išskyrus tuos atvejus, kai skola muitinei, galinti atsirasti neįvykdžius įsipareigojimų, susijusių su tokiomis prekėmis, daugiau kaip 1 tūkst. litų viršija TIR garantijos dydį), kai prekės gabenamos kaip diplomatinis krovinys ir kai galinti atsirasti skola muitinei neviršija 1 tūkst. litų. Kitoms prekėms, gabenamoms per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio tranzito procedūrą automobilių transportu, policijos apsauga gali būti taikoma muitinio tranzito procedūros vykdytojo pageidavimu. Prekių lydėjimo tvarką ir įkainius reglamentuoja finansų ministro, vidaus reikalų ministro ir susisiekimo ministro 1998 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 55/81/90 „Dėl tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių transportu gabenamų krovinių apsaugos ir lydėjimo tvarkos bei įkainių“ (Žin., 1998, Nr. 23-593). 72. Šios tvarkos 8 priede išvardytų prekių gabenimui taikant muitinio tranzito procedūrą geležinkelių transportu taikomas specialus režimas – šios prekės gali būti gabenamos tik su geležinkelių įmonės arba siuntėjo saugos struktūrinio padalinio arba saugos tarnybos, su kuria geležinkelių įmonė arba siuntėjas sudarė prekių lydėjimo sutartį, palyda. Apie prekes lydinčius saugos struktūrinius padalinius ir saugos tarnybas geležinkelių įmonės iki joms pradedant lydėti prekes privalo informuoti Muitinės departamentą. 73. Su TIR knygele negali būti gabenamos prekės, išvardytos šios tvarkos 9 priede. Šis draudimas netenka galios Tarptautinei vežėjų sąjungai (IRU) atšaukus sprendimą sustabdyti TIR knygelių su užrašais „Tobacco/Alcohol“ ir „Tabac/Alcool“ išdavimą ir naudojimą. 74. Taikant muitinio tranzito procedūrą, per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių transportu draudžiama gabenti prekes, išvardytas šios tvarkos 10 priede. 75. Šios tvarkos 11 priede išvardytos prekės gali būti gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik laikantis specialių minėtame priede nurodytų reikalavimų. 76. Geležinkelių transportu gabenamos prekės, išvardytos šios tvarkos 12 priede, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą laikantis šiame priede nurodytų terminų. 77. Šios tvarkos 13 priede išvardytos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, gali būti perkraunamos (išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės perkraunamos neiškrautos iš automobilių transporto priemonės arba konteinerio) tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, „Draugystės“, Klaipėdos, Radviliškio, Šeštokų, Palemono, Vaidotų geležinkelio stočių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautinių oro uostų teritorijoje, taip pat importo bei eksporto terminaluose (laikinojo prekių saugojimo sandėliuose), muitinės sandėliuose, laisvosiose zonose bei laisvuosiuose sandėliuose ir tik komplektuojant arba iškomplektuojant laivo, vagono, orlaivio, kelių transporto priemonės ar konteinerio krovinį. Perkrauti nurodytąsias prekes kitoje vietoje galima tik įvykus nelaimingam atsitikimui, eismo nelaimei ar susidarius kitoms ypač nepalankioms aplinkybėms. 78. Jeigu muitinio tranzito procedūrą pageidaujama taikyti arba ji taikoma gabenant paramos siuntas, diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms skirtas prekes, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamentas, suderinęs su Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat kitas skubias siuntas, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, su muitinio tranzito procedūra susiję muitinės formalumai atliekami pirmumo tvarka. 79. Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka tranzito deklaracijos ir (arba) kartu su jomis pateikti dokumentai išvykimo įstaigoje muitinės pareigūnų gali būti žymimi specialiomis žymomis – Finansų ministerijos nustatyto pavyzdžio holografiniu būdu pagamintais apsauginiais lipdukais, skirtais klijuoti ant tranzito deklaracijų, brūkšniniais kodais arba kitomis specialiomis dokumentų identifikavimo žymomis. Tranzito deklaracijos ir (arba) kartu su jomis pateikti dokumentai, kuriems identifikuoti naudojamos specialios žymos (išskyrus paliekamus išvykimo įstaigoje), privalo būti pristatyti į paskirties įstaigą su nepažeistomis ir nepakeistomis išvykimo įstaigos uždėtomis žymomis. 80. Muitinės departamento nustatytais atvejais (pvz., kai muitinio tranzito procedūra buvo taikoma prekėms, išvardytoms šios tvarkos 14 priede) ir tvarka teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, arba centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekanti muitinės įstaiga ar jos padalinys vizualiai sulygina išvykimo įstaigoje paliktą ir iš teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, gautą tranzito deklaracijos egzempliorius ir įregistruoja tokio sulyginimo rezultatus. III. SUPAPRASTINIMAI Bendrosios nuostatos, taikomos supaprastinimų atvejais 81. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo arba atitinkamais atvejais gavėjo prašymu teritorinė muitinė, kurios veiklos zonai priklauso šio asmens buveinė, laikydamasi Muitinės departamento nustatytos tvarkos, gali išduoti asmeniui leidimą taikyti šiuos supaprastinimus: 81.1. naudotis bendrąja garantija (įskaitant šios garantijos dydžio sumažinimo atvejus) arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją; 81.2. naudoti specialios formos krovimo sąrašus; 81.3. naudoti specialias plombas; 81.4. naudotis atleidimu nuo prievolės laikytis nustatytojo maršruto; 81.5. naudotis įgalioto siuntėjo statusu; 81.6. naudotis įgalioto gavėjo statusu; 81.7. naudotis supaprastintomis procedūromis, kurios taikomos gabenant prekes: 81.7.1. geležinkelių transportu; 81.7.2. oro transportu; 81.7.3. jūrų transportu; 81.8. naudotis supaprastintomis procedūromis, numatytomis Sutartyje dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ir (arba) kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 82. Leidimai, nurodyti šios tvarkos 81 punkte, išduodami tik Lietuvos Respublikos ūkio subjektams: 82.1. kuriems Muitinės departamento nustatyta tvarka suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas arba kuriems nereikia pateikti garantijos gabenant geležinkelių transportu prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra; 82.2. kurie reguliariai, Muitinės departamento nustatytu dažnumu, atlieka muitinio tranzito procedūrą arba reguliariai gauna prekes, gabenamas taikant muitinio tranzito procedūrą, jeigu išduodamas leidimas taikyti šios tvarkos 81.6 punkte nurodytą supaprastinimą. 83. Kad būtų įmanoma užtikrinti efektyvią supaprastinimus taikančių asmenų priežiūrą, šios tvarkos 81 punkte nurodyti leidimai išduodami tik tada, jeigu: 83.1. muitinė gali užtikrinti muitinio tranzito procedūros priežiūrą ir kontrolę ir tam reikalingų administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės palyginti su prašymo pateikėjo išlaidomis, atsirandančiomis neturint leidimo; 83.2. prašymo pateikėjo tvarkoma prekių apskaita (taikant šios tvarkos 81.7.1 punkte nurodytą supaprastinimą – važtos dokumentų apskaita) sudaro galimybes muitinei efektyviai atlikti būtinus patikrinimus. 84. Muitinės departamento nustatytos formos prašymas išduoti leidimą taikyti supaprastinimą (-us) (toliau vadinama – prašymas) turi būti pateikiamas raštu teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso prašymo pateikėjo buveinė. Prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga tam, kad muitinė galėtų patikrinti, ar įvykdytos visos leidimo taikyti supaprastinimą (-us) (toliau vadinama – leidimas) išdavimo sąlygos. Leidimo išdavimo sąlygų pagrindimo prie prašymo pridedamais dokumentais ir tikrinimo, ar šios sąlygos įvykdytos, tvarką nustato Muitinės departamentas. 85. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl leidimo išdavimo arba prašymo nepatenkinimo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. Jeigu prašymas nepatenkinamas, apie tai prašymo pateikėjas turi būti informuojamas raštu, nurodžius tokio sprendimo motyvus ir asmens teisę jį apskųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 226 straipsniu. 86. Muitinės departamento nustatytos formos leidimo originalą ir patvirtintas jo kopijas (jeigu jų reikia) teritorinė muitinė išduoda asmeniui, kuriam suteikiama teisė taikyti supaprastinimą (-us), arba jo įgaliotam atstovui. Leidime turi būti nurodytos supaprastini- mo (-ų) taikymo sąlygos, kontrolės metodai ir leidimo įsigaliojimo data. Supaprastinimų, nurodytų šios tvarkos 81.3, 81.4 ir 81.7 punktuose, taikymo atvejais leidimai arba patvirtintos jų kopijos turi būti pateikiami kiekvieną kartą, kai to pareikalauja išvykimo įstaiga. 87. Asmuo, kuriam išduotas leidimas, privalo nedelsdamas informuoti jį išdavusią teritorinę muitinę apie visus veiksnius, galinčius turėti įtakos leidimo galiojimui arba turiniui (pvz., kai nebevykdomi šios tvarkos 82.2 punkte nustatyti reikalavimai arba kitos supaprastinimo (-ų) taikymo sąlygos). Jeigu asmuo, kuriam išduotas leidimas, nesilaiko supaprastinimo (-ų) taikymo sąlygų, paaiškėja, kad leidimas išduotas remiantis netikslia arba neišsamia informacija, arba susidaro aplinkybės, turinčios įtakos leidimo galiojimui arba turiniui, leidimą išdavusi teritorinė muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka priima sprendimą pakeisti leidimą kitu, sustabdyti jo galiojimą arba jį atšaukti. Jeigu teritorinė muitinė priima kurį nors iš šių sprendimų, jame privalo būti nurodyti sprendimo motyvai, įsigaliojimo data ir asmens teisė sprendimą apskųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 226 straipsniu. 88. Teritorinės muitinės saugo joms pateiktus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus kartu su visų išduotų leidimų kopijomis, taip pat sprendimus dėl prašymų nepatenkinimo, leidimų pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir atšaukimo bei visus su šiais sprendimais susijusius dokumentus Muitinės departamento nustatyta tvarka. Bendroji garantija ir atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją 89. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi teisę naudotis bendrąja garantija (įskaitant šios garantijos dydžio sumažinimo atvejus) arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją, jeigu skolos muitinei, kuri gali atsirasti dėl jo prisiimtų muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų neįvykdymo, dydis neviršija referencinio dydžio, apsk …