| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas keičia ir išdėsto nauja redakcija Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, nustatydamas taisykles, kaip rengiami ir įgyvendinami žemės reformos žemėtvarkos projektai.
Ką jis reguliuoja

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką.
Žemės, miško ir vandens telkinių grąžinimo natūra procedūras.
Reikalavimus kartografinei medžiagai, naudojamai projektams rengti.
Žemės sklypų ženklinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Kam jis skirtas

Piliečiams, norintiems atkurti nuosavybės teisę į žemę, mišką ar vandens telkinius.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems pirkti ar nuomoti valstybinę žemę.
Projekto autoriams (specialistams, rengiantiems žemėtvarkos projektus).
Apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentų žemėtvarkos skyriams.
Pagrindiniai punktai

Projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei ir teritorijoms, priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Minimalus projektui rengti parinktos teritorijos plotas – vieno kaimo teritorija, maksimalus – kadastro vietovės teritorija.
Grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos.
Jei grąžinamame sklype yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai, apskrities viršininkas sudaro valstybinės žemės nuomos sutartis su pastatų savininkais.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS 1998 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ KAIMO VIETOVĖJE RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
m. rugsėjo 26 d. Nr. 376
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2327) patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų 11.3 punktu,
 pakeičiu Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2000, Nr. 31-873), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
 ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS
 PATVIRTINTA
 Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m.
 balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207
 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 (Žin.,
 2000, Nr. 31-873) redakcija).
 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 
 redakcija)
 ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKA
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
 Projektas – žemės reformos žemėtvarkos projektas, rengiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
 Projekto autorius – fizinis asmuo arba įmonės specialistas, turintis kvalifikacinį leidimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka ir atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus kadastro vietovėje.
 Pretendentai – piliečiai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje atkurti nuosavybės teisę į žemę, šią žemę susigrąžinant ar gaunant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje pirkti ar nuomoti valstybinę žemę.
 Žemės sklypas – žemės, miško sklypai ar vandens telkiniai, suprojektuoti grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pirkti bei nuomoti.
 Žemėnauda – žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai, kuriuos naudoja vienas fizinis arba juridinis asmuo
 Kadastro vietovės planas – žemėlapis M 1:10 000 su pažymėtais žemės naudmenų kontūrais bei įrašytais jų plotais.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai (toliau – projektai) rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) patvirtintomis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka bei šia metodika.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius) ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Minimalus projektui rengti parinktos teritorijos plotas – vieno kaimo teritorija, maksimalus plotas – kadastro vietovės teritorija. Kai patvirtinus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą lieka laisvos žemės, vykdomas patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Parinkta teritorija projekto papildymui turi apimti visą kadastro vietovę, išskyrus privačią žemę, žemės plotus, kuriuose pagal patvirtintą projektą suformuoti žemės sklypai grąžinimui, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės, ir tuos valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, kurių ribos nebus tikslinamos arba kuriuose pagal šį projektą nebus formuojami žemės sklypai. Projekto papildymo pradžia (data) paskelbiama apskrities viršininko įsakymu.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šią žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą:
1. kadastro vietovių planus;
2. turėtų žemės valdų planus;
3. žemės ūkio naudmenų vertinimo ir miško medynų planus;
4. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus;
5. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planus;
6. nusausintos ir drėkinamos žemės planus;
7. ortofotografinius žemėlapius;
8. asmeninio ūkio žemės suvestinius planus ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus;
9. tarnybinių žemės dalų suvestinius planus ir šios žemės naudotojų sąrašus;
10. pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teisę ir įsigyti žemę bei prie jų pridedamas pažymas, išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei kitus dokumentus, reikalingus tinkamai organizuoti projektavimo darbus.
Žemės reformos žemėtvarkos projekto planui rengti naudojami kadastro vietovių planai M 1:10 000 ir 1:5000.
 Projekto papildymui naudojami anksčiau parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopija bei ortofotografiniai žemėlapiai.
Kartografinė medžiaga, naudojama žemės reformos žemėtvarkos projekto plano rengimui, turi būti projekto autoriaus patikslinama pagal vietovėje koreguotas pasikeitusias žemės naudmenų rūšis bei jų kontūrų ribas.
 Kai koreguojant nustatomi žymesni, daugiau kaip 10 proc. žemės ūkio naudmenų arba miškų plotų pokyčiai lyginant su kadastro vietovės planu, patikslintą kartografinę medžiagą turi patikrinti vietovėje žemėtvarkos skyriaus vedėjo sudaryta komisija, į kurią įtraukiamas šio skyriaus darbuotojas, atsakingas už žemės valstybinę apskaitą. Komisijos darbe kviečiami dalyvauti savivaldybės žemės ūkio specialistas ir projekto autorius.
Projekto planas rengiamas kadastro vietovės plane M 1:10 000. Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas rengiamas patvirtinto projekto plano kopijoje arba kadastro vietovės plane. Šiame plane pažymima teritorija, kurioje yra laisvos žemės fondo žemės plotai ir juose nėra nustatyta tvarka suformuotų žemės sklypų, taip pat valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kurių ribos bus tikslinamos arba kuriuose bus formuojami žemės sklypai.
 Kai projektuojami smulkūs žemės sklypai (asmeninio ūkio žemėse, kompaktiškai užstatytose teritorijose ir kt.), prie pagrindinio plano pridedamas tos teritorijos dalies plano fragmentas M 1:5000, kuriame žemės sklypai projektuojami vadovaujantis šioje metodikoje išdėstytais reikalavimais, o pagrindiniame projekto plane nurodomos teritorijos, kurioje rengiamas projekto fragmentas atskirame kadastro vietovės plane, ribos.
Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų):
1. žemės, miško, vandens telkinio grąžinimas natūra;
2. projekto parengiamieji darbai;
3. projektavimo darbai;
4. projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas;
5. projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje;
6. duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas;
7. projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas.
 II. ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO GRĄŽINIMAS NATŪRA
Piliečiams grąžinamo natūra žemės sklypo ribos suformuojamos, pažymimos žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinamos vietovėje šios metodikos nustatyta tvarka. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kai pilietis dalyvauja ženklinant ir sutinka su paženklinto žemės, miško ar vandens telkinio ribomis. Jei grąžinamoje žemėje yra asmeniniam ūkiui naudojama žemė, kurią pagal šios metodikos 52 punktą galima projektuoti laisvos žemės fondo žemėje, natūra grąžinamo žemės sklypo ženklinimas galimas tik po to, kai pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio ūkio žemės sklypas yra paženklintas vietovėje, paženklinimo akte nurodant naudojimosi buvusiu žemės sklypu pabaigos datą.
 Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu pažymimi šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiavimai. Kai viename masyve yra kelių savininkų pastatai, šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai formuojami vienu sklypu.
 Iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus kadastro duomenis ir žemės sklypų planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Apie sudarytą sutartį projekto autorius turi informuoti pretendentą ir įrašyti šios metodikos 7 priede nurodytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Rengiant šios metodikos 80.4 punkte nurodytą apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.
Pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti savininko žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti projektuojami taip, kad kiekvienam pretendentui tektų po atskirą žemės sklypą, atitinkantį jam priklausančios žemės ploto dalį.
Kai grąžinamos žemės sklypo ribos yra aiškios, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemę, mišką ar vandens telkinius tenkinamas visoje projekto autoriaus aptarnaujamoje kadastro vietovės teritorijoje nedelsiant nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai piliečiai pageidauja žemę, mišką susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, taip pat šios metodikos 10 punkte nurodytus atvejus bei grąžinamus namų valdų žemės sklypus, jeigu šių namų valdų pastatų priklausomybė pretendentui nėra patvirtinta Nekilnojamojo turto registro įrašu arba seniūno išduota pažyma.
Atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimi žemės sklypai; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą ir mokantys žemės nuomos mokestį. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, pranešime nustatytu laiku neatvyksta į nurodytą vietą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai.
 Apskrities viršininko administracija ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Jeigu pilietis posėdyje nedalyvauja, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskrities viršininkas priima savo nuožiūra.
Projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Esant didesniam ribų nesutapimui, žemė grąžinama taip, kaip perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (pagal apskaičiuotą žemės vertę).
Kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisių atkūrimo byla, projekto autorius, paženklinęs žemės sklypą vietovėje, surašo šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengia grąžinamos žemės, sklypo abrisą ir planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą pavyzdį bei žemės kadastro duomenis, reikalingus žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
 Surašomas aktas ir parengiamas kiekvieno suformuoto žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane įbraižomi ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašoma ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje.
Jeigu žemės reformos žemėtvarkos projektas per 3 mėnesius po paženklinimo natūra nenumatomas tvirtinti, grąžinamų natūra žemės sklypų planai derinami atskirai, nelaukiant projekto patvirtinimo, o žemės tvarkymo bylos pretendentams parengiamos pagal 80 punkte nurodytą tvarką.
 III. PROJEKTO PARENGIAMIEJI DARBAI KADASTRO VIETOVĖJE
Kadastro vietovėje projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus:
1. projekto plane pažymi valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Projekto autorius žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu suformuoja šių valstybės išperkamos žemės sklypų ribas:
1.1. namų valdų (sodybų), kai jų sklypai formuojami atskirai nuo šių pastatų savininko žemėnaudos;
1.2. valstybinių įstaigų, organizacijų naudojamų žemės sklypų;
1.3. visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus;
1.4. visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų žemės sklypus.
 Vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus autorius patvirtinto projekto plano kopijoje pažymi papildytus ar patikslintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus;
2. pagal iš žemėtvarkos skyriaus gautą informaciją apie asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų naudojimo teisėtumą, taip pat duomenis apie susigrąžintą žemę ir kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis bus tikslinama naudojamų žemės sklypų dydžiai ir vieta, asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų suvestiniame plane pažymi numatomus tikslinti piliečių naudojamus asmeninio ūkio bei tarnybinių dalų žemės sklypus:
2.1. suteiktus pažeidžiant galiojusius teisės aktus ir pačių asmenų nenaudojamus;
2.2. kurių piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin.,1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2000, Nr. 5-128) 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsisakė pateikdami raštiškus sutikimus gauti žemės sklypus kitoje vietoje;
2.3. projektuotinus kitoje vietoje, paliekant prie vienkiemių, jų savininkams pageidaujant susigrąžinti natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų;
2.4. iškeliamus į laisvos žemės fondo plotus tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemė naudojama bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti natūra žemė ir laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje pakanka;
2.5. naudojamus asmeniniam ūkiui, kuriuos nustatyta tvarka buvo leista pirkti pagal mokamuosius pranešimus pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, kai jų naudotojai turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės plotą ir kuriems šie žemės sklypai bus projektuojami laisvos žemės fondo žemėje;
3. išanalizavęs asmeninio ūkio žemės naudotojų susigrąžintą bei galimą susigrąžinti natūra žemę toje kadastro vietovėje ir turimo laisvos žemės fondo plotą, parengia:
3.1. pasiūlymus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto sumažinimo. Projekto autorius parengtus pasiūlymus pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuris juos teikia apskrities viršininkui.
 Įvertinęs šiuos pasiūlymus, apskrities viršininkas išleidžia įsakymą, kuriuo projekto autorius vadovaujasi, formuodamas projekte žemės sklypų išdėstymą;
3.2. pasiūlymus dėl Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintoje Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkoje numatytais atvejais asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo. Pasiūlymai aptariami su žemėtvarkos skyriaus darbuotojais seniūnijoje ir asmeninio ūkio žemės naudotojais bei kitais suinteresuotais piliečiais ir surašomas protokolas;
4. pagal žemėtvarkos skyrių darbuotojų pateiktas nuosavybės teisių atkūrimo bylas arba pagal pateiktus piliečių prašymus (kai bylos neparengtos dėl trūkstamų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų) grąžinti natūra žemę, mišką, vandens telkinius ir pagal turėtos žemės valdų planus pieštuku pažymi galimų grąžinti natūra žemės, miško sklypų ribas. Jei nustatoma, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, projekto autorius sudaro šių pretendentų sąrašą, nurodydamas pageidaujamą susigrąžinti žemės, miško ar vandens telkinio plotą bei priežastis, kodėl negalima tekinti pretendento prašymo, ir pateikia jį žemėtvarkos skyriui, kuris raštu informuoja pretendentus, kad jų norima susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra valstybės išperkamas ar neprivatizuojamas ir pasiūlo pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą;
5. projekto ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose pažymi:
5.1. teritorijas, ypač vertingas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, esančias valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, kurių ribas nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su savivaldybės meru ir apskrities viršininku;
5.2. žemės sklypus, kuriuos iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės (projekto plane pažymima pieštuku). Naudotojų sąrašus ir kadastro duomenis apie šiuos žemės sklypus, parengtus vadovaujantis turima kartografine medžiaga, nuomos sutartimis, informacija, teikiama žemės apmokestinimui ir valstybinei žemės apskaitai, projekto autoriui pateikia žemėtvarkos skyrius. Jei nėra galimybės panaudojant kartografinę medžiagą nustatyti žemės sklypų ribas arba kyla nesutarimai dėl nuomojamos (naudojamos) žemės sklypų ribų nustatymo, jų ribas nustato apskrities viršininko sudaryta komisija vietoje. Sąrašai, kuriuos pasirašo jį parengęs žemėtvarkos skyriaus darbuotojas ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas, bei prie jų pridedamos žemės sklypų planų (schemų) kopijos ar ištraukos iš suvestinio nuomojamų žemės sklypų plano perduodamos žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam autoriui;
5.3. žemės sklypus, suteiktus ir naudojamus valstiečio ūkiui, kuriuos jų naudotojams pagal galiojusius teisės aktus buvo leista pirkti ir už juos sumokėta pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis;
6. pažymi laisvos žemės plotus sutartiniais ženklais (spalvomis) valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane. Piliečių turėtoje žemėje laisvos žemės fondo žeme apskaitomi žemės plotai, kuriems yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą seniūniją, rajoną). Naujai atsiradus laisvos žemės plotams, šie plotai nedelsiant pažymimi valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje;
7. kadastro vietovės plane pažymi žemėtvarkos skyriaus parinktą teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Prie plano pridedama 1 priede nustatytos formos lentelė (Teritorijos, parinktos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, charakteristika). Projekto papildymui parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę, išskyrus privačią žemę, žemės plotus, kuriuose pagal patvirtintą projektą suformuoti žemės sklypai grąžinimui, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės ir tuos valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, kurių ribos nebus tikslinamos arba kuriuose pagal šį projektą nebus formuojami žemės sklypai.
Numatytai projektą rengti teritorijai žemėtvarkos skyrius parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl teritorijos patvirtinimo ir kartu su projektui rengti parinktos teritorijos planu pateikia apskrities viršininkui.
Apskrities viršininko įsakyme dėl parinktos projektui rengti teritorijos patvirtinimo nurodoma:
1. teritorijos plotas ir į ją įeinančios gyvenamosios vietovės;
2. pageidaujamas šioje teritorijoje susigrąžinti žemės, miško ar vandens telkinio plotas, nurodytas piliečių pateiktose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai;
3. esantis laisvos žemės, miško ar vandens telkinio plotas;
4. projektą rengiantis fizinis ar juridinis asmuo;
5. projekto rengimo pradžios data;
6. projekto parengimo terminai;
7. pavedimas žemėtvarkos skyriui šią informaciją paskelbti viešai;
8. parenkant teritoriją projekto papildymui, apskrities viršininko įsakyme:
8.1. papildomai nurodoma: pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje sąrašas, parengtas šios metodikos 23.1 punkte nustatyta tvarka;
8.2. nustatoma data, iki kurios pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, turi pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui.
 Taip pat tuo pačiu apskrities viršininko įsakymu patvirtinami valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško plotai ar vandens telkiniai.
Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522, Nr. 97-2807) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103–105 punktuose nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo bylas ir kitus dokumentus bei pagal Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamento 1997 m. spalio 8 d. rašte Nr. 1600-4060 nurodytą tvarką pateikia jas projekto autoriui.
 Parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai patvirtinama, kad piliečiui atkurti nuosavybės teises yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodoma piliečiui priklausantis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, į kurį dar nėra atkurtos nuosavybės teisės. Kai nuosavybės teisės bus atkuriamos keliems pretendentams, pažymoje nurodomi visi pretendentai, pažymint jų pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.
Projekto autorius, priėmęs nuosavybės teisių atkūrimo bylas, pasinaudoja jam reikalinga informacija (esant reikalui pasidaro pažymos ar kitų dokumentų kopijas) ir grąžina jas žemėtvarkos skyriui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 priede nustatytos ir Žemėtvarkos ir teisės departamento 1998 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1600-198 papildytos formos išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengia projekto autorius.
 Iš kito rajono bei seniūnijos gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius per 10 dienų išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu informuoja pilietį, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę, mišką.
 Žemėtvarkos skyrius, įvertinęs, kad patenkinti piliečių prašymų pagal pateiktas išvadas įsigyti žemę, mišką ar vandens telkinį pagal toje seniūnijoje arba kadastro vietovėje esamą laisvos žemės plotą ir nustatytą eiliškumą nėra galimybės arba galima tenkinti iš dalies, raštu (registruotu laišku arba piliečiui pasirašant) informuoja pilietį dėl išvados netenkinimo (dalinio tenkinimo) ir pasiūlo kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo įsigijimo.
Projekto autorius gautus prašymus atkurti nuosavybės teises arba gauti žemę nagrinėja šia tvarka:
1. vadovaudamasis apskrities viršininko kas 3 mėn. tvirtinamais piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti sąrašais, parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautus prašymus į 12 grupių pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Į sąrašą įtraukiami ir tie piliečiai, kurie atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų arba kurių prašymai nebuvo tenkinami rengiant anksčiau patvirtintą projektą, jei jie pageidauja, kad jų prašymas vėl būtų nagrinėjamas, rengiant projekto papildymą. Likusią (13) grupę sudarys fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys žemės reformos metu žemę nuomoti iš valstybės. Projekto autoriaus pasirašytas sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui kuris patikrinęs sąrašą, pateikia jį tvirtinti apskrities viršininkui;
2. parengia žemės poreikio pagal pateiktus prašymus pirkti arba nuomoti žemę teritorijoje, kurioje rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, lentelę (2–3 priedai);
3. parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį (4 priedas) ir ją perduoda rajono žemėtvarkos skyriui. Kai rengiamas patvirtinto projekto papildymas, 4 priedo punktai pildomi taip:
3.1. 1 punkto 3 skiltyje įrašomas tik projektui rengti parinktos teritorijos ribose esantis plotas, t. y. be privačios žemės ir kitos žemės, kurioje žemės sklypai buvo suformuoti patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte arba kuri iš projektuojamos teritorijos išbraukta;
3.2. 1.1 punkte įrašomi duomenys apie tuos valstybės išperkamos žemės plotus, esančius projekto papildymui rengti parinktoje teritorijoje, kuriuose bus formuojami žemės sklypai;
3.3. 1.1.1 punktas užpildomas pagal informaciją, gautą atlikus šios metodikos 17.2 ir 17.3 punktuose nurodytus darbus ir pagal asmeninio ūkio žemės naudotojų prašymuose išreikštą valią šią žemę privatizuoti arba nuomoti;
3.4. 1.2 punkte įrašomi duomenys apie pretendentus, kuriems atlikus šios metodikos 10 punkte nurodytus darbus galima sugrąžinti žemę natūra;
3.5. 1.3 punkte įrašomi duomenys apie pretendentus pagal jų pateiktas išvadas (prašymus). Iš jų duomenys apie asmeninio ūkio žemės naudotojus, ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių narius, apskaičiuoti atitinkamai pagal 1.1.1, 1.4, 1.5 punktų duomenis, įrašomi skliausteliuose ir į bendrą balansą neįtraukiami;
3.6. 1.5 ir 1.6 punktuose duomenys įrašomi pagal pateiktus prašymus ir pagal šios metodikos 17.5.2 punkte nurodytą medžiagą.
 IV. PROJEKTAVIMO DARBAI
 I. SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Projekto autorius parengia pasiūlymus pirmajam pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, susirinkimui dėl:
1. projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo;
2. žemės sklypų, galimų grąžinti natūra, formavimo;
3. laisvos žemės fondo žemėje žemės sklypų, galimų perduoti nuosavybėn neatlygintinai pretendentams, pageidaujantiems susigrąžinti žemę, mišką ar vandens telkinius natūra, nors jie priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, taip pat kitiems pretendentams, pagal jų prašymuose nurodytą pageidaujamą gauti lygiavertį plotą, formavimo;
4. žemės sklypų projektavimo piliečiams, kuriems žemės sklypai buvo paženklinti nepažeidžiant galiojusių įstatymų susigrąžinimui ekvivalentine natūra ar pirkimui ir šiuos žemės sklypus jie šiuo metu nuomoja;
5 žemės sklypų formavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose;
6. vienodą pirmumo teisę turinčių piliečių eiliškumo sudarymo;
7. grąžinamų sklypų dydžio nustatymo, jeigu pageidaujamas susigrąžinti plotas yra didesnis negu turimas laisvos žemės plotas.
Pirmąjį pretendentų susirinkimą organizuoja žemėtvarkos skyrius. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba jie išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė kviestųjų pretendentų. Susirinkimo metu projekto autorius pateikia duomenis apie laisvos žemės plotus, paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę pagal 23.1 punkte atliktą analizę, aptaria projektavimo tvarką, supažindina pretendentus su įstatymais, poįstatyminiais aktais. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimas priima sprendimą (paprasta susirinkime dalyvaujančių pretendentų balsų dauguma) dėl:
1. atstovų iš pretendentų gauti žemę išrinkimo;
2. žemėtvarkos projekto organizavimo pretendentų sukvietimo tvarkos: atskirų grupių formavimo, asmenų prašymų, pateiktų po nustatyto termino, nagrinėjimo eiliškumo, ūkininko ūkio steigimui iki projekto rengimo pradžios, vietovėje paženklintų žemės sklypų tolesnio naudojimo teisių ir kt.;
3. projekto autoriaus pasiūlymų, nurodytų šios metodikos 24 punkte.
 Pretendentų susirinkimo protokolas paskelbiamas seniūnijos teritorijos žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje.
Pretendentų gauti žemę atstovai gali būti (pageidaujant susirinkimui ir sutinkant kandidatams) išrenkami: po vieną atstovą nuo kiekvienos prašymus padavusių piliečių grupės, atitinkančios nurodytą eiliškumą, arba vieną iš kelių grupių. Atstovai gali būti įgaliojami padėti projekto autoriui sukviesti kitus tos grupės piliečius, padavusius prašymus, kai to reikia žemės sklypų vietai pasirinkti ar pasirinktai vietai pakeisti ir suprojektuotiems žemės sklypams suderinti, vietinės reikšmės kelių tinklą suprojektuoti.
Apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Jeigu lieka laisvos žemės, miško, vandens telkinių, apskrities viršininko įsakymu gali būti patvirtintas piliečių, pateikusių prašymus po nustatytos datos, iki kurios pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, turi pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui, sąrašas. Šių piliečių prašymus projekto autorius tenkina tik po to, kai suprojektuojami žemės sklypai visiems su žemės sklypo vieta sutinkantiems pretendentams, pateikusiems prašymus iki nustatytos datos. Šių papildomai patvirtintame sąraše esančių piliečių prašymų tenkinimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki projekto derinimų procedūros pradžios.
 Pagal 23.1 punkte nustatytą tvarką parengti ir patvirtinti piliečių sąrašai, nurodyta data, pageidaujamas šioje kadastrinėje kadastro vietovėje susigrąžinti žemės, miško, vandens telkinių plotas bei likęs laisvos žemės, miško, vandens telkinių plotas skelbiamas seniūnijos teritorijos žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje. Apskrities viršininkui priėmus įsakymą dėl projektų papildymo, skelbimų lentoje paskelbiami piliečių, kurių prašymai bus nagrinėjami projekto papildymo metu, sąrašai.
 Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas.
 Laisvos žemės fondo žemė, kurią dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti projektuojama perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu plotu turėtajam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams.
Žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvienos grupės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime; pretendentų pasiūlymai pastabos bei pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą.
 Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje (5 priedas). Pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo protokolą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Su protokolu supažindinamas pretendentas.
 Jeigu išvada (prašymas) įsigyti žemę, mišką toje kadastro vietovėje tenkinama iš dalies (arba pilietis pageidauja, kad būtų tenkinama iš dalies), projekto autorius, suderinęs suprojektuotą žemės sklypą su pretendentu ir jį paženklinęs vietovėje 29 punkte nustatyta tvarka, išvadoje įrašo pastabą apie tai, kokio dydžio ir vertės žemės sklypas suprojektuotas, ir pasirašo. Įrašą išvadoje patvirtina antspaudu ir joje pasirašo žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Žemėtvarkos skyriaus patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas piliečiui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną.
 Užbaigus žemės sklypų projektavimą vienai pretendentų grupei (esant nedaug pretendentų vienoje grupėje – kelioms grupėms) parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas, nurodytas pagal šios metodikos 6 priedą. Akte nurodomi pretendentai, kurie:
1. pritarė suprojektuotiems žemės sklypams (skaičius ir sklypų bendras plotas);
2. nedalyvavo projektuojant žemės sklypus natūra (pavardės ir suprojektuotų sklypų plotai);
3. neatvyko projekto rengimo metu (piliečių pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);
4. atsisakė jiems siūlomos žemės sklypo ploto ar vietos (piliečių pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);
5. kiti pretendentai, kuriems laisvo fondo žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai).
 Aktą pasirašo projekto autorius, susirinkimo metu paskirtas pretendentų gauti žemę grupės(-ių) atstovas ir rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje.
 Apskrities viršininkas parengto akto pagrindu, tvirtindamas kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal rengiamą projektą sąrašų asmenis, nurodytus 28.3–28.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentą ir nurodyti jam galimybę gauti žemę rengiant projekto papildymą arba kitoje kadastro vietovėje.
 Jeigu pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką ar vandens telkinius natūra, nors jie priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, atsisakė jiems siūlomo perduodamo nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės, miško sklypo ploto ar vietos arba neatvyko projekto rengimo metu, projekto autorius parengia jų sąrašą, nurodydamas, kokį plotą pageidauja susigrąžinti natūra, kokiame kadastro vietovės bloke ir kokio dydžio buvo siūlomas nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės, miško sklypas ir pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris raštu informuoja pretendentus, kad jų norima susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra valstybės išperkamas ar neprivatizuojamas ir pasiūlo apsispręsti dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo.
Jeigu išvykus į vietą pretendentai pageidauja, kad jiems suprojektuoti žemės, sklypai būtų iš karto paženklinti vietovėje, tuomet paženklinus sklypus surašomas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo pretendentai. Jeigu iki projekto tvirtinimo paženklinimo-parodymo aktą pasirašę pretendentai nepareiškia raštu pretenzijų ir jų paženklintų sklypų ribos nesikeičia, laikoma, kad šie piliečiai su suprojektuotais žemės sklypais sutinka, ir projektas teikiamas apskrities viršininkui tvirtinti. Jeigu piliečiams, pasirašiusiems žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, patvirtinus projektą jiems paženklintos žemės sklypo ribos nesikeičia, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje akte (9 priede) pakartotinai pasirašyti nereikia. Patvirtinus projektą, šiems piliečiams dokumentai dėl žemės, miško nuosavybės ar naudojimo įteisinimo ruošiami tokia pat tvarka kaip ir kitiems pretendentams, nurodytiems 79–83 punktuose.
Jeigu po projekto patvirtinimo pretendentai atsisako nuo žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypų ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir projektą rengianti įmonė surašo aktą dėl projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl projekto patvirtinimo tą dalį, kurioje buvo akte nurodytiems pretendentams suformuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentus iš šiuo įsakymu patvirtintų sąrašų.
 Jeigu patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotas žemėnaudas nustatoma, kad suprojektuotas žemės sklypų ribas būtina patikslinti ir jeigu nėra keičiama žemės sklypų vieta, o tik žemės sklypo konfigūracija ir ribos, nepažeidžiant kitiems pretendentams suprojektuotų arba Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, tuomet paženklinus visas žemėnaudas, patvirtinto projekto arba jo dalies kopijoje, raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas piliečių, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos bei šių sklypų numeris, plotas. Patvirtinto projekto ar jos dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl patikslinimo yra saugomi kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto byloje.
Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemėnaudos turi būti projektuojamos tiesiomis linijomis, todėl projektuojami taisyklingos konfigūracijos sklypai. Žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Formuojant žemės sklypus, sudarančius žemėnaudą, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų.
 Vienam pretendentui projektuojamas vienas tos pačios paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai nepagrindinį žemės sklypą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitos žemės sklypai. Žemės sklypo dalis už natūralios ribos (upelio, kanalo, griovos) gali būti projektuojama tik esant galimybei nustatyti kelio servitutą privažiavimui prie šio ploto esamu (ne naujai projektuojamu) keliu.
Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su:
1. įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje;
2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis;
3. sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai.
Valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai, kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žemėnaudomis, suformuojami atskirais sklypais ir gali būti projektuojami parduoti šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Jeigu formuojant racionalius žemės sklypus grąžinant natūra, suteikiant arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai suprojektuotos žemėnaudos plotas tampa didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suprojektuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nesilaikant nustatytos žemės sklypų įsigijimo eilės.
 Kitais atvejais parduotini valstybinės žemės sklypai laisvos žemės fondo žemėje projektuojami po to, kai toje kadastro vietovėje patenkinami apskričių viršininkų patvirtintuose sąrašuose iki projekto rengimo pradžios įrašytų piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius.
 Piliečiams, užmokėjusiems už nustatyta tvarka leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudariusiems valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos ir nekeičiant žemės ploto. Jeigu, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu, perkamas žemės sklypas suformuojamas kitoje vietoje, nei buvo leistas pirkti žemės sklypas, naujai suformuoto žemės sklypo vertė turi atitikti buvusio (už kurį buvo leista sumokėti pinigais ar vienkartinėmis išmokomis) žemės sklypo vertę. Šiuo atveju pinigais ar vienkartinėmis išmokomis sumokėta suma įskaitoma sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį neperskaičiuojant leisto pirkti lygiaverčio žemės ploto kainos.
 Projektuoti perkamus iš valstybės žemės sklypus galima tik tuo atveju, jei vienos šeimos įsigyjamas nuosavybėn žemės plotas, įskaitant susigrąžintą (galimą sugrąžinti), perduotą (galimą perduoti) nuosavybėn neatlygintinai ir pirktą iš valstybės žemę, nėra didesnis kaip 150 ha.
Projektuojamos žemėnaudos formuojamos atskirais sklypais, turinčiais nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai, kitos įsiterpusios žemėnaudos. Žemės sklypai abipus rajoninės (vietinės) reikšmės kelio arba sureguliuotos upės ar nesureguliuoto upelio gali būti neskaidomi tik suderinus su žemėtvarkos skyriumi ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo padaliniu, atsakingu už kadastro žemėlapių rengimą. Žemės ūkio paskirties žemėje įsiterpę miškai, sudarantys atskirus miško sklypus, gali būti padalyti atskirais miško ūkio paskirties žemės sklypais, kurie projektuojami ir ženklinami riboženkliais tik suinteresuotojo piliečio pageidavimu. Kitos paskirties žemės sklypai formuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai visą žemės sklypą sudaro miestelyje arba atskirai nuo žemės esanti namų valda (sodyba) ir kitais atvejais, namų valdos savininkui pageidaujant. Tvenkinys arba ežeras, išsidėstęs atskirai nuo žemės valdos, apskaitomas kaip kitos paskirties žemės sklypas (vandens telkinys).
 Kai pilietis turi teisę susigrąžinti ežerą ar tvenkinį natūra, tačiau mažesnį plotą negu yra pats ežeras, tvenkinys, ir sutinka su apribojimo sąlygomis, tuomet grąžinama atitinkama ežero ar tvenkinio dalis pagal piliečiui priklausantį plotą. Likęs ežero ar tvenkinio plotas gali būti grąžinamas arba perduodamas nuosavybėn neatlygintinai kitiems piliečiams ir vėliau. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin.,1997, Nr. 104-2615) 5 straipsnio 6 dalimi, ežerai ir tvenkiniai privatizuojami arba grąžinami keliems pretendentams bendrosios nuosavybės teise. Kai vandens telkinio dalis lieka neprivatizuota, jis Nekilnojamojo turto registre registruojamas bendrosios nuosavybės teise su valstybe.
 Žemės reformos metu nuosavybės teisės į vandens telkinį atkuriamos ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre tik tuo atveju, kai nustatyti visi pretendentai turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šį vandens telkinį, grąžinant jį natūra.
Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro:
1. vietinės reikšmės keliai;
2. projektuojami kelio, žemės ir kiti servitutai;
3. nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, želdiniai, individualios statybos žemės sklypų ribos;
4. teritorijų planavimo dokumentuose numatomi miško želdiniai, statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui. Visi šie teritorinio tvarkymo elementai pažymimi projekto pagrindiniame plane ir į juos atsižvelgiama formuojant žemės sklypus.
Pretendentai gauti žemę supažindinami su jų žemėje projektuojamais servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus projektą. Reikalingais servitutais laikoma:
1. kelio servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių;
2. kelio servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos, poilsiaviečių, kapinių, gamtos ir kultūros paminklų;
3. kelio servitutas, leidžiantis piliečiams prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje;
4. vandens telkinio servitutas, užtikrinantis gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais;
5. kiti servitutai, kai tai numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti 6 m pločio arba, atsižvelgus į tai, kad juo važiuos specialios plačių gabaritų mašinos ir suderinus su žemės savininkais, iki 8 m pločio. Kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus šios metodikos 6 priede nurodytos formos žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą, suprojektuotų žemės sklypų ribos ir jų numeriai projekto plane paryškinami tušu.
Aukcionus dėl žemės pardavimo piliečiams, turintiems vienodą pirmumo teisę pirkti žemę, organizuoja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinta „Žemės, miško sklypų ar vandens telkinių kuriuos įsigyti nuosavybėn pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, aukciono organizavimo tvarka“. Vadovaujantis aukciono rezultatais, žemės sklypai pažymimi projekto plane.
Kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu autoriumi ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis metodiniais žemės sklypų ir žemėnaudų formavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (toliau – žemės tvarkymo departamentas) teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant projektą nebuvo pažeistos projekto rengimo procedūros (piliečio informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininko sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis derinti žemės sklypo vietos pilietis gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemę šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti.
 II. SKIRSNIS. PROJEKTŲ RENGIMO YPATUMAI Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE
Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis nustatytų projektavimo darbų bendrų reikalavimų, jeigu:
1. piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką natūra arba pasirinkę kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į visą savininko turėtos žemės, miško plotą arba į jiems tenkančią žemės, miško dalį;
2. kai bendras turėtos žemės plotas atitinka nustatytą kaimo teritorijos plotą arba yra už jį mažesnis (ploto skirtumas laikomas laisvos žemės fondo žeme).
Piliečiams pageidaujant atlyginimo už kaimo vietovėje turėtą žemę pinigais ar vertybiniais popieriais, bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę vertybiniais popieriais ar pinigais gali būti rengiamos pagal piliečių prašymų pateikimo datą arba nustačius kitą piliečiams priimtiną tvarką. Tačiau bendras piliečių turėtos žemės, miško plotas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais, taip pat valstybės išperkamos žemės, miško plotas išduodamose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn neturi būti didesnis už kaimo teritorijoje nustatytą bendrą valstybės išperkamos žemės, miško plotą.
Piliečiams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimo laisvo fondo žemės plotu, įskaitant ir tų piliečių naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą. Kai natūra grąžintino žemės ploto yra mažiau, dėl grąžinamų natūra žemės sklypų projektavimo sprendžiama šių piliečių susirinkime, įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grąžinamos žemės plotą, žemę grąžinti tik toje vietovėje gyvenantiems pretendentams ir t. t.). Piliečiui suformuotame žemės sklype negali būti pastatų ir statinių, nuosavybės teise valdomų kitų fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai šių pastatų ir statinių savininkai sutinka.
Piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime. Siūlomi galimi žemės, miško grąžinimo variantai:
1. visam kaimo teritorijos plotui nustatyti vidutinį 1 ha žemės, miško kainos normatyvą. Projektuojant žemės, miško sklypą to kaimo teritorijoje arba kitoje vietoje, turėtos žemės, miško vertę nustatyti dauginant turėtos žemės, miško plotą iš tam kaimui nustatyto žemės, miško kainos normatyvo. Piliečiui suprojektuoto žemės sklypo vertė turi atitikti apskaičiuotą turėtos žemės vertę;
2. galimybės dėl projektuojamų žemės sklypų grąžinimo bendrosios nuosavybės teise;
3. projektuojamus žemės sklypus grąžinti ne pagal turėtos žemės vertę, bet pagal turėtos žemės plotą;
4. projektuoti žemės sklypus pagal racionalių žemėnaudų formavimo principus arba atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas. Priimant sprendimą, visais atvejais įvertinamas faktinis žemės naudojimas. Kai nusprendžiama projektuoti žemės sklypus atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas, projekto autorius neturi pažeisti reikalavimų formuoti ariamosios žemės sklypus, nurodytų šios metodikos 31 punkte. Rėžiai gali būti projektuojami tik esant šioms sąlygoms:
4.1. rėžis sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis;
4.2. projektuojamas rėžis yra miško žemėje ir jo išdėstymas nepažeidžia šios metodikos 56 punkto reikalavimų;
4.3. projektuojamas rėžis yra skirtingas gamtines savybes nei pagrindiniame žemės masyve turinčioje žemėje (pievose, pelkėse ir kt.), išskyrus ariamąją žemę.
 Pretendentų susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 3/4 pageidaujančių susigrąžinti žemę piliečių arba dalyvaujančių piliečių pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas sudaro didesnę dalį kaimo teritorijos bendro ploto.
 Susirinkimo metu priimtas sprendimas įforminamas protokolu. Sprendimas priimamas susirinkime dalyvaujančių piliečių paprasta balsų dauguma.
Kaimo teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemę, mišką. Nesant pretendentų suderinimo pagal šios metodikos 28 ir 40 punktuose nurodytą tvarką arba jiems neatvykus, visi pretendentai įrašomi į šios metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės 4.1 punktą. Ginčų nagrinėjimui reikalingą medžiagą (žemės sklypų išdėstymo projekto eskizą ir suderinimo žiniaraštį) projekto autorius pateikia žemėtvarkos skyriui. Jei ginčas neišspręstas arba piliečiai nedalyvavo projekto rengimo metu, žemės sklypai rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte neišbraižomi ir bylos piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į grąžinamą žemę, mišką nerengiamos. Piliečiai, nesutinkantys su priimtais sprendimais susirinkimo arba žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, juos gali apskųsti žemėtvarkos skyriui. Galutinį sprendimą dėl piliečių pretenzijų žemės tvarkymo departamento teikimu priima apskrities viršininkas.
 III. SKIRSNIS. PROJEKTO RENGIMO YPATUMAI ASMENINIAM ŪKIUI SKIRTOJE TERITORIJOJE
Žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šių žemės sklypų išdėstymas išspręstas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir patvirtintas, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus. Asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo pakeitimo principai aptariami asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų pretendentų gauti žemę šioje teritorijoje susirinkimuose.
Asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų suinteresuotų gauti žemę šioje teritorijoje asmenų susirinkimus organizuoja žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi.
Asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal bendrus projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais:
1. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktais;
2. asmeninio ūkio žemės suvestiniais planais;
3. prašymais piliečių, kurie pageidauja gauti žemės sklypą laisvos žemės fondo žemėje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas;
4. sąrašais piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama). Rengiant projektą, asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje žemės sklypai šiems piliečiams neprojektuojami. Kai sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo šiems piliečiams nėra panaikinti teismine tvarka, žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje;
5. apskrities viršininko sprendimais dėl naudojamo asmeniniam ūkiui žemės ploto sumažinimo piliečiams.
Asmeninio ūkio naudotojų susirinkime turi būti aptariami asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo principai – kiek asmeninio ūkio žemės ploto palikti netoli sodybų esančioje teritorijoje; kaip spręsti žemės sklypų projektavimą savo turėtoje žemėje asmeninio ūkio žemės naudotojams bei vienkiemių savininkams; kiek sklypų turi sudaryti asmeninio ūkio žemėnauda; kokio dydžio žemės sklypai turi būti arti sodybų miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytuose kaimuose gyvenančioms šeimoms; kaip pakeisti žemės sklypų išdėstymą, kad susidarytų stambesni žemės ūkio veiklai naudojamos žemės sklypai ir kt.
Asmeninio ūkio žemės sklypai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą išdėstomi M 1:5000 plane, vadovaujantis šios metodikos nustatytais reikalavimais, suprojektuojami vietinės reikšmės keliai ir kiti infrastruktūros objektai, formuojamos žemės sklypų ribos, numatomi servitutai.
 Piliečių asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, kurioje tokie pakeitimai leis sustambinti projektuojamus toje teritorijoje žemės sklypus ar sumažinti nuotolį iki jų naudotojų sodybų.
 Į asmeninio ūkio žemės sklypus įtraukiami: namų valdos (sodybos) užimta žemė, asmeniniam ūkiui suteiktos žemės ūkio naudmenos, į jas įsiterpę arba tarp žemės ūkio naudmenų ir gretimo sklypo ribos išsidėstę kitų žemės naudmenų (kelių, griovių, pelkių, medžių–krūmų želdiniai ir kt.) plotai, ne didesni kaip bendras asmeniniam ūkiui suteiktas žemės ūkio naudmenų plotas ir nesuformuoti atskirais sklypais grąžinimui natūra. Miško žemės plotai į šiuos žemės sklypus projektuojami įjungti tik suderinus su miškų urėdija. Kai bendras asmeninio ūkio žemėnaudos plotas yra didesnis nei asmeniniam ūkiui ir namų valdos žemės sklypui naudojamos žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti formuojami ir registruojami bendrosios nuosavybės teise, nurodant bendraturčiams – piliečiui ir valstybei priklausančias žemės sklypo dalis.
Siekiant tikslesnio žemės sklypų projektavimo, projektuojant ir kartografuojant asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, naudojami ortofotografiniai žemėlapiai.
Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų piliečių susirinkimo išvadas be suderinimo su konkrečiais asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojais tik tais atvejais, kai:
1. prie vienkiemių jų savininkams suformuojami grąžinami natūra ne mažesni kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų sklypai;
2. apskrities viršininko įsakymu sumažinamas asmeniniam ūkiui naudojamos žemės sklypas piliečiams, kurie susigrąžina nuosavybėn daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų toje kadastro vietovėje, kur yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė;
3. asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti natūra žemė ir šie žemės sklypai gali būti projektuojami iš laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje. Jeigu laisvos žemės toje kadastro vietovėje nepakanka, šie sklypai gali būti projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.
 Piliečiams nesutikus su suprojektuotais asmeninio ūkio žemės sklypais, jų pretenzijos nagrinėjamos šios metodikos 40 punkte nurodyta tvarka.
Į suteiktą asmeniniam ūkiui žemės plotą įsk …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.