DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PATVIRTINIMO[1] LIETUVOS TSR 1969 m. liepos 16 d. įstatymas (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1970 metų sausio 1 dienos. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSAS Rūpinimasis tarybine šeima, kurioje harmoningai derinasi visuomeniniai ir asmeniniai piliečių interesai, yra vienas iš svarbiausių Tarybų valstybės uždavinių. Tarybų Sąjungoje, kurios sudėtyje savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudarytos palankiausios sąlygos šeimai stiprėti ir klestėti. Nenukrypstamai kyla materialinė piliečių gerovė, gerėja šeimos butų, buitinės ir kultūrinės gyvenimo sąlygos. Socialistinė visuomenė didelį dėmesį skiria motinystės apsaugai ir skatinimui, laimingos vaikystės užtikrinimui. Komunistiškai auklėti augančiąją kartą, vystyti fizines ir dvasines jos jėgas yra svarbiausia šeimos pareiga. Valstybė ir visuomenė visokeriopai padeda šeiniai auklėti vaikus, plačiai vystomas vaikų darželių, lopšelių, mokyklų-internatų ir kitų vaikų įstaigų tinklas. Tarybinei moteriai užtikrinamos reikiamos socialinės-buitinės sąlygos, kad ji galėtų derinti laimingą motinystę su vis aktyvesniu ir kūrybingesniu dalyvavimu gamybiniame ir visuomeniniame-politiniame gyvenime. Tarybiniai santuokos ir šeimos įstatymai turi aktyviai padėti, kad šeimos santykiai galutinai apsivalytų nuo materialinių išskaičiavimų, kad būtų pašalintos moters nelygios padėties buityje liekanos ir sukurta komunistinė šeima, kurioje bus pilnutinai patenkinami giliausi asmeniniai žmonių jausmai. Pirmasis skyrius BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis PAGRINDINIAI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai yra: toliau stiprinti tarybinę šeimą, pagrįstą komunistinės moralės principais; grįsti šeimos santykius savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materialinių išskaičiavimų neturinčiais visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės ir pagarbos jausmais; auklėti vaikus šeimoje, organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu, kad jie būtų atsidavę Tėvynei, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą ir ruošti juos aktyviai dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime; visokeriopai saugoti motinos ir vaikų interesus ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę; galutinai pašalinti šeimos santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius; skiepyti atsakomybės šeimai jausmą. 2 straipsnis. Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso reguliuojami santykiai Šis kodeksas nustato santuokos sudarymo tvarką ir sąlygas, reguliuoja asmeninius ir turtinius santykius, atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos narių, santykius, atsirandančius ryšium su įvaikinimu, globa ir rūpyba, vaikų priėmimu auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, civilinės būklės aktų registravimo tvarką. 3 straipsnis. Moters ir vyro lygiateisiškumas šeimos santykiuose Sutinkamai su TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos įtvirtinta moters ir vyro teisių Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje lygybe jie šeimos santykiuose turi lygias asmenines ir turtines teises [2] 4 straipsnis. Piliečių lygiateisiškumas šeimos santykiuose Visi piliečiai šeimos santykiuose turi lygias teises. Neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas sudarant santuoką ir šeimos santykiuose priklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių 1. 5 straipsnis. Šeimą gina valstybė. Motinystės apsauga ir skatinimas Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija šeimą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gina valstybė. Valstybė rūpinasi šeima, steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių, internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas, teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms, taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą. Motinystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų teikimas nėščioms moterims ir motinoms [3]. 6 straipsnis. Valstybės vykdomas teisinis santuokos ir šeimos santykių reguliavimas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje santuokos ir šeimos santykius teisiškai reguliuoja tiktai valstybė. Pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės. Ši taisyklė netaikoma gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties religinėms apeigoms, atliktoms iki tarybinių civilinės metrikacijos organų įsteigimo arba atkūrimo, ir joms patvirtinti gautiems dokumentams. 7 straipsnis. Santuokos ir šeimos įstatymai Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymus sudaro Pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatyminiai aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatyminiai aktai. Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymai sprendžia klausimus, kuriuos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindai priskiria sąjunginių respublikų žiniai, ir santuokos bei šeimos santykių klausimus, kurių Pagrindai tiesiogiai nenumato. 8 straipsnis.         Kitų sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais santuokos, įvaikinimo, globos ir rūpybos įsteigimo galiojimas ir civilinės būklės aktų, sudarytų ne Lietuvos TSR teritorijoje, galiojimas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje nustatomas pagal tos sąjunginės respublikos įstatymus, kurios teritorijoje yra sudaryta santuoka, atliktas įvaikinimas, įsteigta globa ir rūpyba arba įregistruotas civilinės būklės aktas. Antrasis skirsnis IEŠKININĖ SENATIS 9 straipsnis. Ieškininė senatis ir jos taikymo tvarka Reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse. Šiais atvejais ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip[4]. Teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos TSR civilinio kodekso penktajame ir šeštajame skirsniuose. 10 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos pradžia Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Antrasis skyrius SANTUOKA Trečiasis skirsnis SANTUOKOS SUDARYMAS 11 straipsnis. Organai, kuriuose sudaroma santuoka Santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. 12 straipsnis. Teisinė santuokos registravimo reikšmė Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus. Sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko. Santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti nuginčijamas tik teismine tvarka. 13 straipsnis. Terminas, kuriam praėjus registruojama santuoka Santuoka sudaroma, praėjus vienam mėnesiui po to, kai norintieji tuoktis paduoda valstybiniam civilinės metrikacijos organui pareiškimą. Atskirais atvejais, susituokiančiųjų prašymu, esant svarbioms priežastims, rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas gali šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą sutrumpinti. 14 straipsnis. Santuokos sudarymo iškilmingumas Santuoka sudaroma iškilmingai. Civilinės metrikacijos organai pasirūpina, kad būtų iškilminga santuokos registravimo aplinka, jeigu su tuo sutinka susituokiantieji asmenys. 15 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygos Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų abu susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius. Santuoka negali būti sudaroma, jeigu yra šio kodekso 17 straipsnyje nurodytų kliūčių. 16 straipsnis. Santuokinis amžius Santuokinis amžius nustatomas 18 metų. Išimtiniais atvejais rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu gali būti leidžiama tuoktis asmenims, kuriems yra suėję šešiolika metų amžiaus [5] 17 straipsnis. Kliūtys santuokai sudaryti Neleidžiama sudaryti santuokos: 1) tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje; 2) tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, taip pat tarp įtėvių ir įvaikių; 3) tarp asmenų, iš kurių bent vienas yra teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. 4) Ketvirtasis skirsnis ASMENINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS 18 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti pavardę Sudarydami santuoką, sutuoktiniai savo noru pasirenka vieno iš sutuoktinių pavardę kaip bendrą jų pavardę arba kiekvienas iš sutuoktinių pasilieka ikisantuokinę savo pavardę. 19 straipsnis. Vaikų auklėjimo ir kitų šeimos gyvenimo klausimų sprendimas Sutuoktiniai šeimoje turi lygias teises. Vaikų auklėjimo ir kitus šeimos gyvenimo klausimus sutuoktiniai sprendžia kartu. 20 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą Kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą. Penktasis skirsnis TURTINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS 21 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu [6]. 22 straipsnis. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė Turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę[7]. 23 straipsnis. Bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės padalijimas Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Atskirais atvejais teismas gali nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus arba į dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas1 24 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdai Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip: 1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti; 2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais1. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus. 25 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių turtą pagal jų prievoles Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais. Išieškojimas atlyginti žalai, padarytai nusikaltimu, gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis. 26 straipsnis. Sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių teisė į turtą Šio kodekso 21–25 straipsniuose nustatytos taisyklės taikomos tik tam sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su Lietuvos TSR civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų nuosavybė. Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti nustato Lietuvos TSR civilinio kodekso 132–140 straipsniai. Šio straipsnio taisyklės taikomos taip pat ir individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantiems sutuoktiniams[8]. 27 straipsnis. Sutuoktinių savitarpio išlaikymo pareigos Sutuoktiniai privalo materialiai remti vienas antrą. Jeigu atsisakoma teikti tokią paramą, materialinės paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis, taip pat žmona nėštumo laikotarpiu ir pusantrų metų po vaiko gimimo turi teisę teismine tvarka gauti išlaikymą (alimentus) iš antrojo sutuoktinio, jeigu šis išsigali jį teikti. Ši teisė išlieka ir santuoką nutraukus[9]. 28 straipsnis. Sutuoktinio teisė į išlaikymą, nutraukus santuoką Ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis taip pat turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo. Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas turi teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo santuokos nutraukimo laiko. 29 straipsnis. Alimentų dydis Paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui alimentai priteisiami kas mėnuo mokama tvirta pinigų suma, kurią teismas nustato, vadovaudamasis materialine ir šeimine abiejų sutuoktinių padėtimi. Be to, atsižvelgiama į paramos reikalingo nedarbingo sutuoktinio galimybę gauti išlaikymą iš vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti. Pasikeitus materialinei ar šeiminei vieno iš sutuoktinių padėčiai arba galimybei gauti išlaikymą iš vaikų, kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę reikalauti teismine tvarka pakeisti alimentų dydį. 30 straipsnis. Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo ir išieškojimo tvarka Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimui ir išieškojimui taikomos šio kodekso tryliktajame skirsnyje nustatytos taisyklės. 31 straipsnis.       Sutuoktinio atleidimas nuo pareigos išlaikyti antrąjį sutuoktinį arba šios pareigos apribojimas terminu Teismas gali atleisti sutuoktinį nuo pareigos išlaikyti antrąjį paramos reikalingą nedarbingą sutuoktinį arba apriboti šią pareigą tam tikru terminu tiek santuokos metu, tiek ir ją nutraukus: 1) jeigu paramos reikalingas sutuoktinis tapo nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis arba dėl tyčinio nusikaltimo padarymo; 2) jeigu sutuoktiniai neilgai tebuvo santuokoje; 3) jeigu reikalaujantis mokėti alimentus sutuoktinis netinkamai elgiasi. 32 straipsnis. Sutuoktinio netekimas teisės į išlaikymą Sutuoktinis netenka teisės gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą: 1) jeigu išnyko sąlygos, kurios pagal šio kodekso 27 ir 28 straipsnius yra pagrindas išlaikymui gauti; 2) jeigu paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis sudarė naują santuoką. Šeštasis skirsnis SANTUOKOS PASIBAIGIMAS 33 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniui mirus Santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu. 34 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniams esant gyviems Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka gali būti nutraukta, juos ištuokiant vieno arba abiejų sutuoktinių pareiškimu. Vyras neturi teisės be žmonos sutikimo kelti santuokos nutraukimo bylos, žmonai esant nėščiai ir vienerius metus po vaiko gimimo. 35 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka Santuoka nutraukiama teismine tvarka, o šio kodekso 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais – civilinės metrikacijos organuose. 36 straipsnis. Santuokos nutraukimas teismine tvarka Teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę atidėti bylos išnagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą susitaikyti iki šešių mėnesių [10]. Santuoka nutraukiama, jeigu teisinas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas reikiamais atvejais imasi priemonių apsaugoti nepilnamečių vaikų ir nedarbingo sutuoktinio interesams. 37 straipsnis.       Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, abiem sutuoktiniams sutinkant Jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose. Šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu. Jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą. 38 straipsnis.       Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, pripažinus vieną iš sutuoktinių nežinia kur esančiu ar neveiksniu arba nuteisus laisvės atėmimu Civilinės metrikacijos organuose santuoka nutraukiama su asmenimis: 1) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nežinia kur esančiais; 2) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės; 3) kurie už nusikaltimo padarymą nuteisti laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams. Esant ginčui dėl vaikų, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo, santuoka nutraukiama teismine tvarka. 39 straipsnis.       Sutuoktinio pavardės išsaugojimas arba pakeitimas nutraukiant santuoką Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir nutraukus santuoką vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu civilinės metrikacijos organams registruojant santuokos nutraukimą jam suteikiama ikisantuokinė pavardė [11]. 40 straipsnis. Santuokos pasibaigimo laikas ištuokos atveju Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. 41 straipsnis.       Santuokos klausimas, atsiradus sutuoktiniui, kuris buvo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu Jeigu atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu, ir panaikinamas teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu, tai santuoka laikoma atstatyta, jeigu antrasis sutuoktinis nėra sudaręs naujos santuokos. Tuo atveju, kai atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, jeigu, tuo remiantis, santuoką su juo yra nutraukęs civilinės metrikacijos organas arba teismas, ir kai panaikinamas teismo sprendimas pripažinti jį nežinia kur esančiu, santuoką gali atstatyti civilinės metrikacijos organas bendru sutuoktinai pareiškimu, o tais atvejais, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, teismas panaikina sprendimą nutraukti santuoką. Santuoka negali būti atstatyta, jeigu pripažinto nežinia kur esančiu asmens sutuoktinis sudarė naują santuoką. Septintasis skirsnis SANTUOKOS NEGALIOJIMAS 42 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai Santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15–17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinant sukurti šeimą (fiktyvi santuoka). 43 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia tvarka Santuoka pripažįstama negaliojančia teismine tvarka. 44 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad sutuoktiniui nebuvo suėjęs santuokinis amžius Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ją sudarė asmuo, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, turi teisę šio sutuoktinio tėvai arba rūpintojas (globėjas), taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas. Jeigu iki bylos išsprendimo nepilnamečiui sutuoktiniui sueina santuokinis amžius, santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia tik jo reikalavimu. Santuoka, sudaryta asmens, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu toks pripažinimas prieštarauja jo interesams. 45 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas buvo kitoje santuokoje Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras. 46 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo su asmeniu, pripažintu neveiksniu Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu buvo teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių, pripažinto neveiksniu sutuoktinio globėjas, taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas. 47 straipsnis.       Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo tarp artimų giminaičių, taip pat tarp įtėvio ir įvaikio Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, taip pat tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių ir prokuroras. Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp įtėvio ir įvaikio, turi teisę įvaikis ir prokuroras. 48 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos fiktyvumo Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi teisę prokuroras, o tais atvejais, kai tik vienas iš sutuoktinių sudarė santuoką, neketindamas sukurti šeimos, tokį reikalavimą gali pareikšti taip pat antrasis sutuoktinis. Fiktyviai sudaryta santuoka negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu, sudarius santuoką, tarp ją sudariusių asmenų atsirado santuokiniai santykiai. 49 straipsnis. Laikas, nuo kurio santuoka laikoma negaliojančia Pripažinta negaliojančia santuoka laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo laiko. 50 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės Santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš sutuoktinių visas teises, atsiradusias iš šios santuokos, jų tarpe ir teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą. Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir pripažinus santuoką negaliojančia vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu jam suteikiama ikisantuokinė pavardė. Turtui, bendrai įgytam asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, nuo santuokos sudarymo laiko iki jos pripažinimo negaliojančia taikomos Lietuvos TSR civilinio kodekso 122–128 straipsnių nustatytos taisyklės. Jeigu vienas iš sutuoktinių nuslėpė nuo kito, kad yra santuokoje, tai, pripažįstant santuoką negaliojančia, teismas turi teisę išieškoti iš jo lėšas išlaikyti asmeniui, kuris buvo su juo negaliojančioje santuokoje, sutinkamai su šio kodekso 27–32 straipsniais, taip pat turi teisę taikyti turtui, kurį šie asmenys įgijo bendrai iki santuokos pripažinimo negaliojančia, šio kodekso 21–24 straipsniais nustatytus nuostatus [12]. 51 straipsnis. Negaliojančioje santuokoje gimusių vaikų teisės ir pareigos Santuokos pripažinimas negaliojančia nepaveikia tokioje santuokoje gimusių vaikų teisių. Vaikai, gimę arba pradėti pripažintoje negaliojančia santuokoje, turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir galiojančioje santuokoje gimę vaikai. Trečiasis skyrius ŠEIMA Aštuntasis skirsnis VAIKŲ KILMĖS NUSTATYMAS 52 straipsnis. Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų atsiradimo pagrindai Tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. 53 straipsnis. Vaikų kilimo iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinimas Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu. 54 straipsnis.       Vaiko kilimo iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatymas bendru jų pareiškimu Vaiko kilimas iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatomas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą. 55 straipsnis.       Vaiko kilmės nustatymas, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę. Teismas priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo, įsiteisėjus sprendimui, nusiųsti sprendimo nuorašą ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organui tėvystės nustatymui įregistruoti[13]. 56 straipsnis. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui Jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. 57 straipsnis.       Vaikų, gimusių iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, teisės ir pareigos Vaikai, gimę iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų. 58 straipsnis. Įrašas apie esančius tarpusavyje santuokoje tėvus Tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu. 59 straipsnis. Įrašo tėvais nuginčijimas Asmuo, įrašytas vaiko tėvu arba motina, turi teisę ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie įrašą. Jeigu tuo metu asmuo, įrašytas tėvu arba motina, buvo nepilnametis, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo to laiko, kai jam suėjo aštuoniolika metų [14]. 60 straipsnis. Įrašas apie nesančius tarpusavyje santuokoje tėvus Jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą. Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, iš jos atimtos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, vaiko tėvas įrašomas tėvo pareiškimu [15]. 61 straipsnis. Įrašas apie vaiko tėvą tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta Vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal molinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. 62 straipsnis. Vaiko vardo, tėvavardžio ir pavardės nustatymas Vaiko vardas nustatomas tėvų susitarimu, tėvavardis suteikiamas pagal tėvo vardą. Vaiko pavardė nustatoma pagal tėvų pavardę. Jeigu tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvų susitarimu motinos arba tėvo pavardė. Jeigu tėvai dėl vaiko vardo ar pavardės nesusitaria, ginčą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams. 63 straipsnis. Vaikų pavardės pakeitimas Santuokos tarp tėvų pasibaigimas arba jos pripažinimas negaliojančia nepakeičia vaikų pavardės. Tėvas (motina), pas kurį vaikas liko gyventi, santuokai pasibaigus ar pripažinus ją negaliojančia, turi teisę, globos ir rūpybos organui leidus, suteikti vaikui savo pavardę, jeigu antrasis iš tėvų be svarbių priežasčių daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja vaiko auklėjime ar išlaikyme. Po to, kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, šitaip pakeisti jo pavardę galima tik jo sutikimu. Devintasis skirsnis TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS VAIKŲ AUKLĖJIMO SRITYJE 64 straipsnis. Tėvų teisių ir pareigų savo vaikų atžvilgiu lygybė Tėvas ir motina savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises ir pareigas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikų atžvilgiu ir tais atvejais, kai santuoka tarp jų nutraukta. 65 straipsnis. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos Tėvai privalo auklėti savo vaikus, rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės nariais [16]. Nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti jų tėvai. Jie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo. Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams. 66 straipsnis. Vaikų auklėjimas tėvų tarpusavio susitarimu Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams. 67 straipsnis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvams gyvenant skyrium Tėvams dėl kurių nors priežasčių gyvenant skyrium, nepilnamečių jų vaikų gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas tėvų tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais; kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, teismas atsižvelgia taip pat ir į vaiko norą. 68 straipsnis.       Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su valku ir dalyvauti jo auklėjime Tėvas (motina), iš kurio neatimtos tėvystės teisės, gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. 69 straipsnis. Ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl valkų auklėjimo sprendimas Tuo atveju, kai tėvai negali susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo, ginčijamus klausimus sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo globos ir rūpybos organo sprendimo, antrasis iš tėvų arba globos ir rūpybos organas (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) turi teisę kreiptis į teismą, kad šis išspręstų ginčą. 70 straipsnis. Tėvų teisė reikalauti grąžinti nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Teismas gali atmesti tokį reikalavimą, jeigu prieina išvadą, kad vaiko perdavimas tėvams prieštarauja jo interesams. 71 straipsnis. Tėvystės teisių atėmimas Iš tėvų ar iš vieno jų gali būti atimamos tėvystės teisės, jeigu nustatoma, kad jie vengia vykdyti savo pareigą auklėti vaikus arba piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu, antivisuomenišku elgesiu, taip pat jeigu tėvai yra chroniški alkoholikai arba narkomanai. Tėvystės teisės atimamos teismine tvarka. 72 straipsnis. Bylos dėl tėvystės teisių atėmimo iškėlimas ir nagrinėjimas Tėvystės teisių atėmimo byla nagrinėjama valstybinių arba visuomeninių organizacijų, vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) pareiškimu, taip pat prokuroro ieškiniu. Tėvystės teisių atėmimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas. 73 straipsnis. Tėvystės teisių atėmimo pasekmės Tėvai, iš kurių atimtos tėvystės teisės, netenka visų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste su vaiku, kurio atžvilgiu iš jų atimtos tėvystės teisės. Tėvystės teisių atėmimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaikus. 74 straipsnis. Vaikų, iš kurių tėvų atimtos tėvystės teisės, aprūpinimas Jeigu tėvystės teisės atimamos iš vieno tėvų, vaikas paprastai lieka pas antrąjį tėvų. Tėvystės teises atėmus iš abiejų tėvų, vaikas perduodamas globos ir rūpybos organų rūpybai. 75 straipsnis. Tėvo (motinos), iš kurio atimtos tėvystės teisės, teisė matytis su vaiku Globos ir rūpybos organai turi teisę leisti tėvui (motinai), iš kurio atimtos tėvystės teisės, matytis su vaiku, jeigu jo bendravimas su vaiku nedaro vaikui žalingos įtakos ir jeigu vaikas nėra įvaikintas. 76 straipsnis. Tėvystės teisių grąžinimo pagrindai Grąžinti tėvystės teises leidžiama, jeigu to reikalauja vaikų interesai ir jeigu vaikai nėra įvaikinti. Šiuo atveju teismas vadovaujasi tuo, kad tėvo (motinos), iš kurio atimtos tėvystės teisės, elgesys bei jo gyvenimo būdas pasikeitė ir jis gali auklėti vaiką. Jeigu vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, teismas, spręsdamas tėvystės teisių grąžinimo klausimą, turi taip pat atsižvelgti į vaiko norą. 77 straipsnis. Tėvystės teisių grąžinimo tvarka Tėvystės teisės grąžinamos tik teismine tvarka pagal asmens, iš kurio atimtos tėvystės teisės, ieškinį tam asmeniui, kuris yra įstatyminis vaiko atstovas, o tuo atveju, kai vaikas auklėjamas vaikų įstaigoje,– globos ir rūpybos organui. Tėvystės teisių grąžinimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas. 78 straipsnis. Vaiko paėmimas, neatimant tėvystės teisių Teismas gali priimti sprendimą paimti vaiką ir perduoti jį globos ir rūpybos organų rūpybai nepriklausomai nuo tėvystės teisių atėmimo, jeigu palikti vaiką pas asmenis, pas kuriuos jis yra, jam pavojinga. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo paimtas vaikas, teismas tėvų pareiškimu priima sprendimą grąžinti jį tėvams, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 79 straipsnis.       Būtinas globos ir rūpybos organų dalyvavimas, sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu Kai teismas nagrinėja ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu, turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas. Globos ir rūpybos organas privalo patikrinti vaiko ir asmenų, reikalaujančių perduoti jiems auklėti vaiką, gyvenimo sąlygas ir duoti teismui savo išvadą. Dešimtasis skirsnis ALIMENTINĖS TĖVŲ PAREIGOS 80 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus. 81 straipsnis. Išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams alimentų dydis Alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi tokio dydžio; vienam vaikui – vienas ketvirtadalis, dviem vaikams – vienas trečdalis, trims ir daugiau vaikų – pusė tėvų uždarbio (pajamų). Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos dalys gali būti teismo sumažinamos, jeigu tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie, išieškojus šiame straipsnyje nustatyto dydžio alimentus, liktų materialiai mažiau aprūpinti, negu alimentus gaunantys vaikai, taip pat tais atvejais, kai tėvas (motina), iš kurio išieškomi alimentai, yra pirmosios ar antrosios grupės invalidas arba jeigu vaikai dirba ir turi pakankamą uždarbį. Teismas turi teisę sumažinti alimentus arba atleisti nuo jų mokėjimo, jeigu vaikai yra valstybės arba visuomeninės organizacijos pilnutinai išlaikomi. 82 straipsnis. Uždarbio (pajamų), iš kurio turi būti atskaitomi alimentai, rūšys Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 22 straipsnio šeštąja dalimi uždarbio (pajamų), įskaitytino, išskaitant alimentus, rūšys nustatomos TSRS Ministrų Tarybos nustatyta tvarka. 83 straipsnis.       Alimentų išieškojimas iš asmenų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype Kai alimentai nepilnamečiams vaikams priteisiami iš tėvų-kolūkio narių, taip pat iš darbininkų ir tarnautojų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype, greta alimentų, išieškomų tam tikra uždarbio (pajamų), gaunamo už darbą visuomeniniame kolūkio ūkyje, ir darbo užmokesčio dalimi (81 straipsnis), gali būti taip pat išieškoma tam tikra pinigų suma, kurią nustato teismas, vadovaudamasis pajamomis iš pagalbinio ūkio, tenkančiomis šiam tėvui (motinai). 84 straipsnis. Alimentų nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymas tvirta pinigų suma Tais atvejais, kai tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams, turi nereguliarų, kintantį uždarbį ar pajamas arba kai šis tėvas (motina) dalį uždarbio ar pajamų gauna natūra, taip pat kitais atvejais, kai išieškoti alimentus tėvo (motinos) uždarbio (pajamų) dalimi yra negalima arba sunku, asmens, reikalaujančio mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, prašymu alimentai gali būti nustatomi tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo. Šios sumos dydis nustatomas, vadovaujantis spėjamu tėvo (motinos) uždarbiu (pajamomis), sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis. Jeigu vaikų lieka pas abu tėvus, alimentų priteisiamų iš vieno tėvų kito, mažiau aprūpinto naudai, dydis nustatomas tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo, kurią nustato teismas, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų padėtimi, sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis. 85 straipsnis.       Tėvų dalyvavimas, padengiant papildomas išlaidas nepilnamečiams vaikams išlaikyti Tėvai, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams, gali būti įpareigojami padengti dalį papildomų išlaidų, kurių prireikė dėl nepaprastų aplinkybių (sunki vaiko liga, suluošinimas ir pan.). Dalyvavimo šiose išlaidose dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į materialinę, ir šeiminę tėvų padėtį. 86 straipsnis. Atiduotiems į vaikų įstaigas vaikams išlaikyti išlaidų išieškojimas Išlaidos išlaikyti vaikams, atiduotiems į vaikų įstaigas, gali būti išieškomos šių įstaigų naudai iš vaikų tėvų šio kodekso 81 straipsnyje nustatytais dydžiais, jeigu tėvai pagal įstatymą neatleisti nuo užmokesčio už vaikų išlaikymą mokėjimo. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į materialinę ir šeiminę tėvų padėtį, atleisti juos nuo vaikams išlaikyti išlaidų mokėjimo arba sumažinti išieškotinų išlaidų dalį. 87 straipsnis.       Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimas iki ginčo išsprendimo iš esmės Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo bylose tais atvejais, kai atsakovas civilinės metrikacijos knygoje įrašytas vaiko tėvu sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60 straipsniais, teisėjas, priimdamas pareiškimą dėl alimentų išieškojimo, turi teisę priimti nutartį, kokio dydžio išlaidas vaikams išlaikyti atsakovas privalo padengti laikinai, kol bus išspręstas ginčas. Jeigu tokios nutarties nepriėmė teisėjas, priimdamas ieškininį pareiškimą, ją gali priimti teismas tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas atidedamas. Šios sumos dydis gali būti nustatomas atsakovo uždarbio (pajamų) dalimi arba tvirta pinigų suma sutinkamai su šio kodekso 81–84 straipsnių nustatytomis taisyklėmis. 88 straipsnis. Alimentų nedarbingiems pilnamečiams vaikams dydis Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams, dydį nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų ir reikalaujančių mokėti alimentus vaikų padėtimi. Kartu teismas turi atsižvelgti į asmens, reikalaujančio mokėti alimentus, galimybę gauti išlaikymui lėšų iš savo sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti. 89 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas Esant šio kodekso 81 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytoms aplinkybėms, tėvas (motina), mokantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti sumažinti teismo nustatytą alimentų dydį. Toms aplinkybėms išnykus, asmuo, gaunantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti alimentų šio kodekso 81 straipsnyje nustatyta tėvo (motinos), privalančio mokėti alimentus, uždarbio (pajamų) dalimi arba atitinkamai tvirta pinigų suma pagal šio kodekso 84 straipsnį. Jeigu iš vieno tėvo keliais teismų sprendimais priteisti skirtingų motinų vaikams alimentai, bendrai sudėjus, viršija šio kodekso 81 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą alimentų dydį, tai alimentus mokantis tėvas gali pareikšti ieškinį kiekvienam asmeniui, kurio naudai teismas priėmė sprendimą išieškoti alimentus, dėl atitinkamo alimentų pagal tą teismo sprendimą sumažinimo. 90 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas Jeigu po to, kai teismas nustatė išieškotinos iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems jų vaikams išlaikyti sumos dydį, pasikeitė materialinė ar šeiminė tėvų arba vaikų padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą. Vienuoliktasis skirsnis ALIMENT1NĖS VAIKŲ PAREIGOS 91 straipsnis. Vaikų pareigos tėvų atžvilgiu Vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą. Išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus yra jų pilnamečių vaikų pareiga[17]. 92 straipsnis. Vaikų atleidimas nuo pareigos išlaikyti tėvus Vaikai gali būti atleidžiami nuo pareigos išlaikyti savo tėvus, jeigu teismas nustato, kad tėvai vengė vykdyti tėvystės pareigas. Tėvai, iš kurių atimtos tėvystės teisės, neturi teisės reikalauti išlaikymo iš savo vaikų, kurių atžvilgiu iš jų atimtos tėvystės teisės. 93 straipsnis. Alimentų tėvams dydis Alimentai nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams priteisiami iš vaikų tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaujantis materialine ir šeimine tėvų ir vaikų padėtimi, atsižvelgiant į tėvo (motinos) galimybę gauti išlaikymą iš sutuoktinio, pagal įstatymą privalančio jį išlaikyti. Jeigu ieškinys pareikštas ne visiems vaikams, teismas, nustatydamas alimentų dydį, turi atsižvelgti ir į kitų vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus. 94 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas Jeigu, teismui nustačius išieškotinos iš vaikų nedarbingiems paramos reikalingiems jų tėvams išlaikyti sumos dydį, pasikeičia vaikų, privalančių teikti savo tėvams išlaikymą, arba tėvų, gaunančių iš vaikų alimentus, materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą. Dvyliktasis skirsnis ALIMENTINĖS KITŲ ŠEIMOS NARIŲ PAREIGOS 95 straipsnis. Patėvių pareiga išlaikyti povaikius Patėviai (patėvis, pamotė) privalo išlaikyti savo nepilnamečius ir nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius povaikius (posūnius ir podukras), jeigu šie buvo jų auklėjami ar išlaikomi ir neturi tėvų, vaikų ir sutuoktinio, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. 96 straipsnis. Povaikių pareiga išlaikyti patėvius Pilnamečiai povaikiai privalo išlaikyti savo nedarbingus paramos reikalingus patėvius, jeigu šie auklėjo ar išlaikė juos ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. Teismas turi teisę atleisti povaikius nuo pareigos išlaikyti patėvius, jeigu šie nevykdė reikiamai savo pareigų juos auklėti ar išlaikyti. 97 straipsnis. Brolių ir seserų savitarpio išlaikymo pareiga Pilnamečiai broliai ir seserys, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus pilnamečius paramos reikalingus brolius ir seseris, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. 98 straipsnis. Vaikaičių pareiga išlaikyti savo senolius Pilnamečiai vaikaičiai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus savo senolius, jeigu šie neturi vaikų ir sutuoktinių, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. 99 straipsnis. Senolių pareiga išlaikyti vaikaičius Senoliai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius vaikaičius, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių, brolių ir seserų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. 100 straipsnis. Alimentų dydis Šiame skirsnyje išvardytiems asmenims alimentų dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis asmens, iš kurio išieškomi alimentai, ir juos gaunančio asmens materialine ir šeimine padėtimi. Jeigu tam tikrą asmenį išlaikyti privalo kartu keli asmenys, tai teismas šiuo atveju turi atsižvelgti į jo galimybę gauti išlaikymą iš jų visų, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas pareikštas visiems šiems asmenims, ar tik vienam arba keliems iš jų. 101 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas Jeigu, teismui nustačius sumą, išieškotiną šiame skirsnyje išvardytiems asmenims išlaikyti, pasikeičia asmens, privalančio teikti išlaikymą, arba alimentus gaunančio asmens materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą. Tryliktasis skirsnis ALIMENTŲ MOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA 102 straipsnis. Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka Alimentus savo noru moka pats asmuo, privalantis juos mokėti, arba jie mokami per jo darbovietės arba pensijos, stipendijos gavimo vietos administraciją. Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka neatima iš alimentų išieškotojo teisės bet kuriuo metu kreiptis į teismą su ieškiniu dėl alimentų išieškojimo. 103 straipsnis.     įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos pareiga išskaityti alimentus Remdamasi rašytiniu alimentų mokėtojo pareiškimu arba vykdomuoju raštu, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo kas mėnuo išskaityti iš alimentų mokėtojo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) alimentus ir išmokėti arba pervesti juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) išmokėjimo dienos atitinkamai pareiškime ar vykdomajame rašte nurodytam asmeniui. 104 straipsnis.     Atvejai, kada įmonės, įstaigos, organizacijos administracija negali išskaityti alimentų Pagal pareiškimą alimentai negali būti išskaitomi, jeigu bendra suma, kuri turi būti išskaitoma, remiantis pareiškimu ir vykdomaisiais dokumentais, viršija penkiasdešimt procentų pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio ir prilygintų jam išmokų bei davimų, taip pat jeigu iš pareiškėjo išieškomi pagal teismo sprendimą alimentai kitos motinos vaikams. Šiais atvejais alimentų išieškojimo klausimas sprendžiamas teismine tvarka. 105 straipsnis.     Terminai, per kuriuos reikalavimai išieškoti alimentus turi būti teismo ginami Reikalavimas išieškoti alimentus turi būti teismo ginamas nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo reikalavimo teisės atsiradimo. Alimentai priteisiami nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos. Už praėjusį laiką alimentai gali būti priteisiami ne daugiau kaip už trejus metus, jeigu teismas nustato, kad iki ieškinio pareiškimo buvo imtasi priemonių alimentams gauti, bet jie nebuvo gaunami dėl to, kad privalantis mokėti alimentus asmuo vengė juos mokėti. Alimentus iš tėvų nepilnamečiams vaikams galima priteisti nepriklausomai nuo to, kad jie pasiekė pilnametystę. 106 straipsnis. Alimentų įsiskolinimo už praėjusį laiką nustatymo tvarka Alimentai pagal vykdomąjį raštą už praėjusį laiką gali būti išieškomi ne daugiau kaip už trejus metus, praėjusius iki vykdomojo rašto pateikimo išieškoti. Tais atvejais, kai pagal pateiktą išieškoti vykdomąjį raštą alimentai nebuvo išskaitomi ryšium su skolininko paieška, alimentai turi būti išieškomi už visą praėjusį laiką nepriklausomai nuo šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto senaties termino. Alimentų įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis faktišku uždarbiu (pajamomis), skolininko gautu už tą laiką, per kurį alimentai nebuvo išieškomi. Jeigu skolininkas per šį laiką nedirbo arba nepateikiami jo uždarbį (pajamas) patvirtinantys dokumentai, įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis jo uždarbiu (pajamomis), gaunamu įsiskolinimo išieškojimo metu. Nesutikdamas su teismo vykdytojo nustatytu alimentų įsiskolinimo dydžiu, išieškotojas arba skolininkas turi teisę apskųsti teismo vykdytojo veiksmus Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka. 107 straipsnis. Atleidimas nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo arba jo sumažinimas Nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo atleidžiama arba tas įsiskolinimas sumažinamas tik teismine tvarka. Alimentus mokantis asmuo turi teisę reikalauti pilnutinai ar iš dalies atleisti jį nuo susidariusio alimentų įsiskolinimo sumokėjimo, jeigu alimentai buvo nesumokėti dėl šio asmens ligos ar dėl kitų svarbių priežasčių ir materialinė bei šeiminė jo padėtis nesudaro galimybės padengti susidariusį įsiskolinimą. Keturioliktasis skirsnis ĮVAIKINIMAS 108 straipsnis. Asmenys, kuriuos leidžiama įvaikinti Įvaikinti (įsūnyti, įdukrinti) leidžiama tik nepilnamečius vaikus ir tik jų interesais. 109 straipsnis. Įvaikinimo klausimą sprendžiantis organas Įvaikinama rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, asmens, norinčio įvaikinti, prašymu. 110 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti įtėviais Įtėviais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių piliečiai, išskyrus: 1) asmenis, teismo pripažintus neveiksniais arba ribotai veiksniais; 2) asmenis, iš kurių teismas yra atėmęs tėvystės teises; 3) asmenis, nuteistus už vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams; 4) buvusius įtėviais asmenis, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl to, kad įtėvis netinkamai vykdė savo pareigas. 111 straipsnis. Vaiko tėvų ir globėjo (rūpintojo) sutikimas įvaikinimui Vaikui, turinčiam tėvus, įvaikinti būtinas jo tėvu. sutikimas įvaikinti vaikui, kuriam įsteigta globa (rūpyba), be to, būtinas vaiko globėjo (rūpintojo) sutikimas. Tėvai gali duoti sutikimą, kad vaiką įvaikintų tam tikras asmuo, arba, davę sutikimą įvaikinimui, įtėvio parinkimą palikti globos ir rūpybos organams. Tačiau jie turi teisę iki įvaikinimo bet kada tokį sutikimą atšaukti. 112 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo Įvaikinimui tėvų sutikimas nereikalingas šiais atvejais: 1) jeigu iš tėvų atimtos tėvystės teisės; 2) jeigu tėvai įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba nežinia kur esančiais; 3) jeigu tėvai daugiau kaip vienerius metus negyvena drauge su vaiku ir, nepaisydami nevienkartinių globos ir rūpybos organų įspėjimų, vengia dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyme. 113 straipsnis. Norinčio įvaikinti asmens sutuoktinio sutikimas įvaikinimui Kai vaiką įvaikina santuokoje esantis asmuo, jeigu vaikas nėra įvaikinamas abiejų sutuoktinių, įvaikinimui būtina gauti antrojo sutuoktinio sutikimą. Sutuoktinio sutikimas įvaikinimui nereikalingas, jeigu šis sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu arba nežinia kur esančiu, taip pat jeigu sutuoktiniai nebegyvena drauge daugiau kaip dvejus metus ir sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma. 114 straipsnis. Įvaikinamojo sutikimas įvaikinimui Įvaikinti vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, neleidžiama be jo sutikimo. Vaiko sutikimą įvaikinimui išaiškina globos ir rūpybos organas. Jeigu vaikas gyveno norinčio jį įvaikinti asmens šeimoje iki pareiškimo dėl įvaikinimo padavimo ir laiko jį savo tėvu (motina), išimties būdu gali būti įvaikinama be įvaikinamojo sutikimo. 115 straipsnis. Įvaikinimo įforminimas Pareiškimas dėl noro įvaikinti vaiką paduodamas įvaikinamojo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui arba asmens, norinčio įvaikinti, gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui. Globos ir rūpybos funkcijas vykdantis organas privalo patikrinti norinčio įvaikinti asmens gyvenimo sąlygas, išaiškinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, ar nėra įvaikinimui kliūčių, taip pat išaiškinti vaiko pažiūrą į įvaikinimą ir pateikti pareiškimą dėl įvaikinimo su savo išvada apie įvaikinimo galimumą spręsti rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. 116 straipsnis. Įvaikinamojo pavardės, tėvavardžio ir vardo pakeitimas Asmens, norinčio įvaikinti, prašymu, priimdamas sprendimą įvaikinti, rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali įvaikinamajam suteikti įtėvio pavardę ir tėvavardį pagal jo vardą. Kai įvaikina moteris, įvaikinamajam tėvavardis suteikiamas jos nurodymu. Asmens, norinčio įvaikinti, prašymu, priimant sprendimą įvaikinti, gali būti pakeičiamas įvaikinamojo vardas. Įvaikinamajam, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, pavardė ir tėvavardis gali būti suteikiami, taip pat jo vardas gali būti pakeičiamas tik jo sutikimu, išskyrus šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį. 117 straipsnis. Įtėvių įrašymas įvaikio tėvais Prašant asmenims, norintiems vaiką įvaikinti, sprendimu įvaikinti gali būti leidžiama gimimų įrašų knygoje juos įrašyti įvaikio tėvais. Įrašyti tokiam įrašui įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų amžiaus, atžvilgiu būtinas jo sutikimas, išskyrus šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį. 118 straipsnis. Įrašo apie įvaikio gimimo vietą pakeitimas Prašant asmeniui, norinčiam vaiką įvaikinti, sprendimu įvaikinti gali būti leidžiama pakeisti įrašą apie įvaikio gimimo vietą. 119 straipsnis. Įvaikinimo atsiradimo laikas Įvaikinimas atsiranda nuo to laiko, kai rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas priima sprendimą įvaikinti. 120 straipsnis. Įvaikinimo įregistravimas Įvaikinimą būtina įregistruoti rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo įvaikinti priėmimo vietos civilinės metrikacijos organe. Vykdomasis komitetas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasiųsti sprendimo įvaikinti nuorašą civilinės metrikacijos organui, kad šis įregistruotų įvaikinimą. 121 straipsnis. Įvaikių prilyginimas įtėvio giminaičiams Įvaikiai ir jų palikuonys įtėvių bei jų giminaičių atžvilgiu, o įtėviai ir jų giminaičiai įvaikių ir jų palikuonių atžvilgiu asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis prilyginami giminaičiams iš kilmės, Įvaikiai netenka asmeninių bei turtinių teisių ir atleidžiami nuo pareigų savo tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu. 122 straipsnis.     Įvaikio savitarpio teisių ir pareigų su vienu iš tėvų ir jo giminaičiais palikimas Tais atvejais, kai įvaikina vienas asmuo, jeigu įvaikina vyriškis, įvaikio motinai pareiškus norą ir esant įtėvio sutikimui, gali būti paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su jo motina bei jos giminaičiais, o jeigu įvaikina moteris, tai, įvaikio tėvui pareiškus norą ir esant įmotės sutikimui, gali būti paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su jo tėvu bei šiojo giminaičiais. Apie tai, kad paliekamos įvaikio savitarpio teisės ir pareigos su vienu iš tėvų bei jo giminaičiais, turi būti nurodoma rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime įvaikinti. 123 straipsnis. Palikimas įvaikiui teisės į pensiją ir pašalpą maitintojo netekimo atveju Nepilnamečiams, kurie įvaikinimo metu turi teisę į pašalpą ar pensiją, jiems priklausančią iš valstybinių ar visuomeniniu organizacijų maitintojo netekimo atveju, ši teisė paliekama ir juos įvaikinus. 124 straipsnis. Įmotės teisė į įstatymų nustatytas motinystės lengvatas Moteris, įvaikinusi naujagimį vaiką, turi teisę gauti pogimdymines atostogas, už kurias mokama įstatymo nustatyta tvarka gimdymo pašalpa, taip pat gauti kitas lengvatas, įstatymų nustatytas motinai. 125 straipsnis. Įvaikinimo paslapties išsaugojimo užtikrinimas Įvaikinimo paslaptį saugo įstatymas. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus–be globos ir rūpybos organų sutikimo išduoti civilinės metrikacijos knygų išrašus ir kitokias žinias, iš kurių būtų galima matyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. Asmenys, prieš įtėvių valią pagarsinę įvaikinimo paslaptį, atsako pagal įstatymą. 126 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo tvarka Įvaikinimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti leidžiama tik teismine tvarka. 127 straipsnis.     Vaiko interesų vyravimas, įvaikinimą pripažįstant negaliojančiu ir panaikinant Įvaikinimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti leidžiama tik prieš pasiekiant įvaikiui pilnametystę ir ta sąlyga, kad tai atitinka įvaikio interesus. 128 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimas negaliojančiu įvaikio tėvų ieškiniu Įvaikinimas, atliktas, pažeidžiant šio kodekso 111 ir 112 straipsniuose nustatytus reikalavimus, gali būti pripažįstamas negaliojančiu įvaikio tėvų ieškiniu. Pripažinti įvaikinimą negaliojančiu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu pagrindu tais atvejais, kai įvaikiui yra suėję dešimt metų amžiaus, leidžiama tik jo sutikimu. Ieškinį dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu įvaikio tėvai pareiškia įtėviui. Jeigu vaiko tėvai nežino, kas yra jų vaiko įtėvis, ieškinys pareiškiamas sprendimo įvaikinti priėmimo vietos globos ir rūpybos organams. Apie ieškinio pareiškimą pranešama įtėviui, kuris turi teisę įstoti į bylą arba pavesti ginti savo interesus globos ir rūpybos organui. Teismas turi teisę visais atvejais, kai pripažįsta esant reikalinga, įtraukti įtėvį į bylą kaip bendraatsakovį. 129 straipsnis. Įvaikinimo pripažinimas negaliojančiu įtėvio sutuoktinio ieškiniu Įvaikinimas, atliktas, pažeidžiant šio kodekso 113 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti pripažįstamas negaliojančiu įtėvio sutuoktinio ieškiniu. Ieškinį dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu įtėvio sutuoktinis pareiškia įtėviui. Dalyvauti byloje įtraukiamas sprendimo įvaikinti priėmimo vietos globos ir rū …