LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STR 2.09.02:1998 „ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS“ PATVIRTINIMO IR 1998 08 31 ĮSAKYMO NR. 162 DALINIO PAKEITIMO 1999 m. sausio 18 d. Nr. 19 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin.,1998, Nr. 84-2353) 6.4 punktu: 1. Tvirtinu techninių reikalavimų statybos reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (pridedama). 2. Keičiu 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ (Žin.,1998, Nr. 78-2212) 1 punktu patvirtintų ir įregistruotų Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 1.1 punkto 1 lentelę ir ją išdėstau taip: „1 lentelė. Pastatai, kuriuose leidžiama įrengti kietojo kuro uždarojo degimo krosnis Pastatų paskirtis Didžiausias aukštų skaičius Didžiausias vietų skaičius Gyvenamieji namai 2 - Bendrabučiai, pirtys 1 25 Poliklinikos, buitinio aptarnavimo įmonės, ryšių, sporto ir administracijos pastatai 1 - Gamybiniai pastatai su D ir E kategorijų patalpomis, kurių bendras plotas ne didesnis kaip 500 m2 1 - Bendrojo lavinimo mokyklos be miegamųjų korpusų 1 80 Vaikų ikimokyklinės įstaigos, kuriose vaikai būna tik dieną, viešojo maitinimo įmonės 1 50 Pastaba. Esamuose pastatuose, kurie yra nekilnojamosios kultūros vertybės, bei esamuose gyvenamuosiuose namuose, nepriklausomai nuo pastato aukštų skaičiaus, leidžiama naudotis krosnimis, jei jos atitinka šių Taisyklių reikalavimus.“ 3. Pripažįstu netekusiu galios RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 02 27 įsakymu Nr. 54 (Žin., 1995, Nr. 21-502). 4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „reglamentas“. APLINKOS MINISTRAS                                                                                    ALGIS ČAPLIKAS techninių reikalavimų statybos reglamentAS STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 1. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos 1.1. Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (išorės sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir statinius, taip pat pastatus ir statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus. 1.2. Projektuojant taip pat privalu laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių su ŠV ir OK susijusių darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, darbų saugos, statybos ir kitų norminių dokumentų. 1.3. Šiame reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai. Reikalavimai konkrečios paskirties objektams pateikiami specialiuosiuose tų objektų projektavimo statybos techninių reikalavimų reglamentuose. Tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kitų valstybių normatyviniai dokumentai naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. 1.4. Esminiai Reglamento reikalavimai surašyti didžiosiomis raidėmis, o jas detalizuojantys ir paaiškinantys reikalavimai – normaliu šriftu. Nepriklausomai nuo šrifto, visi reikalavimai yra privalomi. 2. Nuorodos 2.1. HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija. 2.2. HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore. 2.3. HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. 2.4. HN 50-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose. 2.5. HN 51-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. 2.6. HN 69-1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai. 2.7. RSN 143-92. Pastatų atitvarų šiluminė technika. 2.8. BPST-01-97. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (Žin., 1997, Nr. 102-2577) 2.9. RSN 133-91. Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai. 2.10. ST8860237.02:1998. Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės (Žin., 1998, Nr. 78-2212). 2.11. RSN 87-84. Skysto kuro įrenginių gyvenamuosiuose namuose įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės. 2.12. STR 2.08.01:1996. Dujų tiekimo gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose reglamentas (Žin., 1996, Nr. 74-1779). 3. Terminai ir apibrėžimai Vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą. Natūralus vėdinimas – vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų. Mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius. Oro kondicionavimas – vėdinimas, kai patalpoje automatiškai palaikomi iš anksto numatyti meteorologiniai oro parametrai (temperatūra, santykinis oro drėgnumas, judrumas ir kt.). Šildymas – teigiamos, aukštesnės už lauko, temperatūros palaikymas patalpose arba jų atskirose darbo vietose. Darbo zona – darbo aplinkos dalis, apimanti 2 m aukščio erdvę virš grindų arba laikino ar nuolatinio darbuotojų buvimo aikštelių. Aptarnaujamoji zona – patalpų, kuriose žmonės būna nuolat, 2 m aukščio erdvė, kai žmonės stovi arba juda, ir 1,5 m aukščio, kai sėdi. Atstojamoji temperatūra (ta) – patalpos oro temperatūros (to) ir joje esančių paviršių vidutinės spindulinės temperatūros (ts) aritmetinis vidurkis: ta=0,5(to+ts). Dūmų išsiurbiamasis įtaisas – anga ortakyje (kanale, šachtoje) su įtaisytu joje arba ortakyje gaisro metu atsidarančiu vožtuvu. Juntamoji oro kokybė – subjektyvus oro kokybės pojūtis nosies ir akių gleivinėmis. Juntamoji oro kokybė vertinama pagal tai, kiek nuošimčių žmonių gali būti nepatenkintų patalpos oro grynumu. Kolektorius – vienodo skerspjūvio ortakio dalis, prie kurios jungiamos atšakos. Masinio žmonių rinkimosi vieta – patalpa, kurioje renkasi daugiau kaip 50 žmonių. Nuolatinio žmonių buvimo vieta – patalpa, kur žmogus būna be pertraukos ilgiau kaip dvi valandas. Natūraliai nevėdinamos patalpos – tokios, kur nėra išorės atitvarose atveriamų langų ar kitokių angų, taip pat patalpų, kuriose galimas natūralus vėdinimas, dalis, nutolusi nuo išorės atitvarų toliau kaip per penkis patalpos aukščius. Normalios eksploatacijos sąlygos – sąlygos, atitinkančios technologijos procesų ir pastatų eksploatavimo taisykles. Normali darbo veikla – veikla, vykstanti normaliomis eksploatacijos sąlygomis, pastatuose ir statiniuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Normalios lauko oro sąlygos – sąlygos skaičiuotinų lauko oro parametrų ribose. Oro kondicionavimo klasės: pirmoji – kai atitinka aukščiausius klimatinių sąlygų reikalavimus (oro parametrai turi būti palaikomi visos eksploatacijos metu); antroji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 200 valandų per metus; trečioji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 400 valandų per metus. Oro užtvara – į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymas vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara – sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu. Pripildomojo tipo – sulaikanti aukštesniu tambūro oro slėgiu. Švarus oras – oras, kuris užterštas mažiau nei leidžiama tiekiant jį į patalpą. Temperatūrinio efektyvumo koeficientas: t2 – t1 t = ————— t3 – t1 čia: t1 – tiekiamo oro temperatūra, įeinant orui į šilumos utilizatorių, t2 – tiekiamo oro temperatūra, išeinant iš šilumos utilizatoriaus, t3 – iš patalpos šalinamo oro temperatūra, įeinant į šilumos utilizatorių. Tranzitinis ortakis – vėdinimo sistemos ortakio dalis, esanti ne sistemos aptarnaujamoje patalpoje. Ugnies plitimo (užsiliepsnojimo) žemutinė koncentracijos riba (UPŽKR) – mažiausias homogeninio mišinio su oksiduojama dalimi degios medžiagos kiekis, kai mišinys gali užsiliepsnoti paveiktas uždegimo šaltinio. Vietinis siurbtuvas – įtaisas teršalų sklidimui lokalizuoti ir nusiurbti susidarymo vietoje (gaubtas, šoninis siurbtuvas ir kt.) 4. SKAIČIUOTINOS SĄLYGOS. MIKROKLIMATAS 4.1. Svarbiausi mikroklimato parametrai ir jį lemiantys veiksniai 4.1.1. PASTATAS TURI BŪTI TAIP SUPROJEKTUOTAS, PASTATYTAS IR JAME TURI BŪTI SUPROJEKTUOTOS IR ĮRENGTOS TOKIOS PATALPŲ ORO KOKYBĘ, PARAMETRUS PALAIKANČIOS IR REGULIUOJANČIOS ŠILDYMO, VĖDINIMO IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS, KAD NORMALIOMIS LAUKO ORO SĄLYGOMIS IR NORMALIAI DARBO VEIKLAI SKIRTOSE PATALPOSE, OPTIMALIAI NAUDOJANT ENERGIJĄ, VISOSE TO PASTATO PATALPOSE ARBA JŲ VIDAUS DARBO APLINKOJE BŪTŲ GALIMA PALAIKYTI NORMINIUS MIKROKLIMATO PARAMETRUS. 4.1.1.1. Tie parametrai yra: oro temperatūra, santykinė drėgmė, oro greitis ir tos patalpos atitvarų temperatūra, o intensyvaus šiluminio spinduliavimo sąlygomis, esant išplėtotiems aukštų ar žemų temperatūrų paviršiams, ir patalpos atstojamoji temperatūra. Kai reikiamų oro parametrų skaičiuojamųjų reikšmių negalima rasti specifinės paskirties pastatų atitinkamose projektavimo normose, leidžiama pasinaudoti A, B, C, D, E ir F prieduose esančiomis nuorodomis. 4.1.1.2. Skaičiuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, reikia įvertinti šiuos veiksnius: - pastato padėtis (orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, nuo vėjų apsaugotas ar ne ir t. t.); - pastato šiluminės, orinio sandarumo bei architektūros ir konstrukcijos ypatybės; - šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimas patalpoje nuo įrengimų, žmonių ir kt.; - pastato konstrukcijų ir interjero medžiagos; - klimatinės sąlygos, lauko oro kokybė; - kiti aplinkos veiksniai ir specifiniai reikalavimai. Tam, kad mikroklimatas būtų norminis, turi būti vartojamos atitinkamos statybinės konstrukcijos, sumažinta ir apribota vidinių ir išorinių veiksnių įtaka. 4.1.2. ŠILDYMO, VĖDINIMO IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ NAŠUMAS IR JŲ SCHEMOS TURI BŪTI TOKIOS, KAD: - PATALPOS ORO TEMPERATŪRA, SANTYKINĖ DRĖGMĖ, JO JUDRUMAS IR TERŠALŲ KONCENTRACIJA DARBO ZONOJE NEVIRŠYTŲ NORMOMIS NUSTATYTŲ RIBŲ; - ORO KOKYBĖ KIEKVIENOJE PATALPOJE BŪTŲ TOKIA, JOG NEKILTŲ PAVOJUS SVEIKATAI IR NESUSIDARYTŲ NEPALANKIOS SANITARIJOS IR HIGIENOS SĄLYGOS, GAISRO IR SPROGIMO PAVOJUS; - NEMALONAUS KVAPO, KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ DUJŲ AR KITŲ, MINĖTOMIS SAVYBĖMIS PASIŽYMINČIŲ, MEDŽIAGŲ SKLIDIMAS PATALPOJE BŪTŲ APRIBOTAS; - NEMALONAUS KVAPO ARBA KENKSMINGOS IR PAVOJINGOS DUJOS AR KITOS MEDŽIAGOS NEPATEKTŲ Į GRETIMAS IR KITAS PATALPAS; - ORAS TEKĖTŲ, JEI REIKIA, TIK IŠ MAŽIAU UŽTERŠTOS PATALPOS Į LABIAU UŽTERŠTĄ – PRIEŠINGAI NELEISTINA; - NEBŪTŲ VIRŠIJAMA IŠMETAMŲ Į APLINKĄ NEMALONAUS KVAPO ARBA KENKSMINGŲ DUJŲ AR KITŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIA LEIDŽIAMA KONCENTRACIJA ATMOSFEROJE, SKAIČIUOJANT KARTU SU FONINE KONCENTRACIJA; - JŲ SUKELIAMAS TRIUKŠMAS IR VIRPESIAI NEVIRŠYTŲ HIGIENOS NORMOMIS LEIDŽIAMOS REIKŠMĖS [2.3]. 4.2. Temperatūra 4.2.1. PATALPOS AR JOS DARBO ZONOS TEMPERATŪRA TURI BŪTI REGULIUOJAMA TAIP, KAD JOS SVYRAVIMAI NETURĖTŲ JUNTAMOS NEIGIAMOS ĮTAKOS ŽMOGAUS KOMFORTUI AR DARBO NAŠUMUI. 4.2.1.1. Skaičiuojamosios temperatūros reikšmės šildymo sezono metu gyvenamosiose ir viešosios paskirties patalpose nustatomos pagal HN „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“. 4.2.1.2. Skaičiuojamoji temperatūra aptarnavimo arba darbo zonoje turi būti: a) šiltuoju metų laikotarpiu, projektuojant vėdinimą: - ne didesnė už aukščiausią leistinąją – kai reikia šalinti šilumos perteklių, bet gamybos patalpose ne daugiau kaip 5°C, o viešosios paskirties patalpose – ne daugiau kaip 3°C aukščiau skaičiuojamosios lauko oro temperatūros (pagal A parametrus); - ekonomiškai pagrįsta, normomis leistinose ribose – kai šilumos pertekliaus nėra; b) šaltuoju ir pereinamuoju (tiš < 10o C) metų laikotarpiu: - projektuojant šildymą – ne žemesnė kaip žemiausia leistinoji; - projektuojant vėdinimą: - kai reikia pašalinti šilumos perteklių – ne didesnė už aukščiausią leistinąją; - kai šilumos pertekliaus nėra – ne žemesnė kaip žemiausia leistinoji. Lauko oro parametrų grupė A arba B nustatoma pagal 4.5.3 p. 4.2.1.3. Jei leidžia ekonominės ir techninės išgalės, patalpos temperatūrą priimti lygią komfortinei temperatūrai. 4.2.1.4. Šiltuoju metų laiku patalpų oro parametrai nenormuojami: - gyvenamosiose patalpose; - gamybos ir viešosios paskirties patalpose – ne darbo metu. 4.2.1.5. Šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku patalpų temperatūra palaikoma pagal 4.2.2.11 punkto reikalavimus. 4.2.1.6. Projektuojant mechaninį vėdinimą ar oro kondicionavimą, patalpose, aukštesnėse nei 6 m, skaičiavimuose reikia priimti, kaip šalinamą iš patalpos, tik tą šilumos dalį, kuri tenka patalpos erdvei iki 6 m aukščio. 4.2.1.7. Skaičiuojamoji temperatūra gamybos patalpose, kai technologijos procesas visiškai automatizuotas ir žmonės tose patalpose būna be pertraukos ne daugiau kaip 2 valandas, o technologijai nereikia specifinių sąlygų, rekomenduojama tokia: a) šiltuoju metų laiku: - pagal 4.2.1.2 punkto reikalavimus; b) šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku, kai šilumos pertekliaus nėra, prie B grupės lauko oro skaičiuotinų parametrų – +10oC, o kai yra šilumos perteklius – ekonomiškai pagrįsta, tačiau ne žemesnė už 10oC. PASTABA. Santykinė drėgmė ir oro judrumas, jeigu nėra specialių technologijos reikalavimų, tokios rūšies patalpose nenormuojama. 4.2.1.8. Nenuolatinėse remonto vietose, jei darbai be pertraukos tęsiasi ilgiau nei 2 valandas, reikia numatyti priemones palaikyti temperatūrą šiltuoju metų laiku ne aukštesnę kaip 28oC, jei tai neprieštarauja 4.2.1.2 punkto nurodymams, o šaltuoju – ne žemesnę kaip 16oC. 4.2.1.9. Darbo vietose su oro dušais – oro temperatūros ir greičiai turi būti tokie: - kai šilumos srautas yra 140 W/m2 ir didesnis – pagal D priedą; - kai iš technologijos įrengimų išsiskiria tik kenksmingos medžiagos – pagal higienos normą [2.6]. 4.2.1.10. Oro parametrai pastatuose, kurių mikroklimatui keliami specialūs reikalavimai, priimami pagal tų pastatų higienos, technologijos ir statybos projektavimo normas. 4.2.1.11. Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis. Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip 5oC oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios. Gyvenamuosiuose pastatuose turi būti galima keisti šildymo sistemų našumą pagal vartotojų poreikius. 4.2.1.12. Jeigu nuolatinės darbo vietos šildomos arba vėsinamos spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, atstojamoji temperatūra patalpose turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, šilumos srauto intensyvumas darbo vietoje dėl to neturi viršyti leidžiamų dydžių. 4.2.1.13. Vidaus klimatinės sąlygos kondicionuoto oro patalpose yra nurodytos E priede, išskyrus patalpas, kurioms klimatinės sąlygos nustatytos kitomis normomis. 4.2.1.14. Į darbo zoną įtekančios vėdinimo srovės ir patalpos skaičiuojamosios temperatūros didžiausias leidžiamas skirtumas parenkamas iš F priedo, o srovės greitis – iš B priedo. 4.2.2. SKERSVĖJAI AR KITI VEIKSNIAI, DARANTYS ĮTAKĄ ŠILUMOS REŽIMUI, DARBO APLINKOJE NELEISTINI, JEIGU JIE PABLOGINA KOMFORTINES SĄLYGAS AR SUMAŽINA DARBO NAŠUMĄ. 4.2.2.1. Didžiausias leidžiamas patalpos darbo zonos oro greitis, kai joje nuolat būna žmonės, parenkamas pagal higienos normą [2.6]. 4.2.2.2. Jeigu darbo aplinkoje yra intensyvus šilumos spinduliavimo šaltinis, taip pat karšti ar šalti paviršiai, tai patalpos atstojamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais arba, jeigu to reikia, matuojama. Atstojamoji temperatūra tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu temperatūra nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan. arba pakeičiami pastato elementai – kitaip išdėstomi langai, pakeičiami jų matmenys, įrengiamos šešėlį metančios konstrukcijos ir kt.). 4.3. Švarumas 4.3.1. PATALPOS VIDAUS ORE NETURI BŪTI KENKSMINGŲ KIEKIŲ AEROZOLINIO, DUJINIO AR KIETŲJŲ DALELIŲ PAVIDALO TERŠALŲ IR MIKROORGANIZMŲ. 4.3.1.1. Teršalų kiekis neturi būti didesnis, nei nurodyta higienos normose [2.1] ir [2.2]. 4.4. Santykinė drėgmė 4.4.1. SANTYKINĖ VIDAUS ORO DRĖGMĖ TURI ATITIKTI PATALPOS PASKIRTIES REIKALAVIMUS, PAGAL KURIUOS YRA SUPROJEKTUOTOS PASTATO KONSTRUKCIJOS IR VĖDINIMO SISTEMOS. KONDENSACIJA ANT STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ AR VĖDINIMO SISTEMOSE NELEIDŽIAMA, JEIGU GALI JAS SUGADINTI. JI TAIP PAT NETURI KELTI PAVOJAUS SVEIKATAI IR SUDARYTI PALANKIŲ SĄLYGŲ MIKROORGANIZMAMS ATSIRASTI BEI DAUGINTIS. 4.4.1.1. Jeigu kurios nors patalpos vidaus oro drėgnumas yra aukštas ir nepriimtinas gretimoms patalpoms, tai oro slėgis joje lauko oro ir kitų aplinkinių patalpų atžvilgiu turi būti mažesnis. Priklausomai nuo patalpos oro drėgmės, jeigu reikia, gali būti įrengiama garo izoliacija, pvz., baseinuose, dušuose ir t. t. 4.4.1.2. Jeigu patalpos vidaus oro santykinė drėgmė yra maža, tai orą būtina drėkinti tik tada, kai to reikia technologijos procesui. 4.5. Skaičiuojamieji lauko oro parametrai 4.5.1. Skaičiuojamieji gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių buitinių ir gamybinių pastatų lauko oro parametrai turi būti priimti tokie: a) šiltuoju metu: - natūralaus ir mechaninio vėdinimo, lauko oro dušų ir 3-ios klasės oro kondicionavimo sistemoms – pagal A grupės parametrus; - 1-os klasės oro kondicionavimo sistemoms – ne žemesni kaip B grupės parametrai; - 2-os klasės oro kondicionavimo sistemoms lauko oro temperatūra turi būti 2oC mažesnė ir entalpija 2 kJ/kg mažesnė, nei nurodyta pagal B grupės parametrus; b) šaltuoju metu: - šildymo, mechaninio vėdinimo, oro dušų ir oro kondicionavimo sistemoms – pagal B grupės parametrus; - natūralaus vėdinimo sistemoms lauko oro temperatūra 5oC; c) pereinamuoju metu: - šildymui ir mechaniniam vėdinimui – temperatūra 10oC ir entalpija 22,5 kJ/kg; d) jei neleidžiama, kad patalpų oro parametrai bent trumpą laiko tarpą nukryptų nuo reikiamų, oro kondicionavimo sistemos skaičiuojamos imant šiltuoju periodu aukščiausius, o šaltuoju periodu žemiausius tos vietovės lauko oro parametrus. 4.5.2. Žemės ūkio pastatams, jei nėra specialių statybos ar technologijos normų, skaičiuojamieji išorės oro parametrai turi būti tokie: a) šaltuoju metu: - šildymo sistemoms – pagal B grupės parametrus; b) – vėdinimo sistemoms visais metų laikais – pagal A grupės parametrus. Šaltuoju metu, jeigu tai pagrįsta, temperatūra gali būti 2oC didesnė ir entalpija 2 kJ/kg didesnė, nei nurodyti A grupėje lauko oro parametrai. 4.5.3. Lauko oro parametrų grupės: - A• grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos iki 10% jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės; - B grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos 2 % jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės. • Kol bus paskaičiuotos tikslios A ir B grupių oro parametrų reikšmės, imti: B parametrus šaltuoju metu – pagal šalčiausio penkiadienio duomenis (RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“), šiltuoju metu – 24,2°C ir 52,8 kJ/kg (Kaunas), 26,1°C ir 53,2 kJ/kg (Vilnius); A parametrus šaltuoju metu – -8°C ir -4,2 kJ/kg (Kaunas), -9°C ir -5 kJ/kg (Vilnius), o šiltuoju metu 21,2°C ir 48,6 kJ/kg (Kaunas), 21,6°C ir 48,1 kJ/kg (Vilnius). 5. ŠILDYMAS 5.1. Bendrieji reikalavimai 5.1.1. ŠILDYMO SISTEMOS TURI BŪTI PROJEKTUOJAMOS PAGAL PASTATO PASKIRTIES, JAME NUMATOMO TECHNOLOGINIO PROCESO REIKALAVIMUS. TURI BŪTI ĮVERTINTAS UŽSAKOVO PAGEIDAUJAMAS KOMFORTO LYGIS IR SPECIFINIAI REIKALAVIMAI. VISAIS ATVEJAIS ŠILDYMO SISTEMOS VISI KOMPONENTAI (ŠILDYMO PRIETAISAI, VAMZDYNŲ MEDŽIAGA, IŠDĖSTYMAS, VALDOMOJI IR REGULIUOJAMOJI ĮRANGA) TURI ATITIKTI PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS IR HIGIENOS NORMŲ REIKALAVIMUS. 5.1.1.1. Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai. Šildymo sistemos ir leidžiama šilumnešio temperatūra nurodytos G priede. 5.1.1.2. Šildymo sistemos šilumos generatoriui arba šilumos punktui turi būti numatytos priemonės, garantuojančios pakankamą šilumnešio cirkuliaciją visose šildymo sistemos šakose ir prietaisuose. 5.1.1.3. pastatų, gaunančių šilumą iš miesto ar gyvenvietės šilumos tinklų arba grupinių katilinių, šilumos punktuose turi būti įrengta suvartojamos šilumos kiekio apskaita, tinkanti komerciniam atsiskaitymui. Gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos projektuojamos taip, kad galima būtų įvertinti šilumos suvartojimą taip pat kiekviename bute. 5.1.1.4. Šildomų patalpų oro temperatūra numatoma pagal 4 skyriaus reikalavimus. 5.1.2. ŠILDYMO SISTEMOS SKAIČIUOJAMASIS ŠILUMINIS GALINGUMAS NUSTATOMAS PAGAL PATALPŲ ŠILUMOS POREIKĮ esant lauko oro skaičiuojamajai temperatūrai. 5.1.2.1. Šildymo sistemos skaičiuojamąjį šiluminį galingumą lemia: a) pastato šilumos nuostoliai per atitvaras; b) šilumos nuostoliai dėl lauko oro infiltracijos, kuriuos sukelia priverstinės traukos vėdinimo oro ištraukimo ir tiekimo debalansas, natūralios traukos vėdinimo oro ištraukimas, vėjo sukuriamas slėgių skirtumas priešvėjiniuose ir pavėjiniuose pastato fasaduose; c) šilumos poreikis į šildomas patalpas patenkančioms šaltoms žaliavoms, gaminiams, įrengimams, transporto priemonėms sušildyti; d) nuolatiniai šilumos srautai, sklindantys į šildomas patalpas nuo technologijos įrengimų, šviesos įrangos, inžinerinių komunikacijų, įneštų į patalpą ir joje auštančių žaliavų ar gaminių, žmonių ir kt.; e) pastato atitvarų ir įrangos šilumos akumuliavimo ypatybės, kai šildymas periodinis. 5.1.2.2. Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą. kai oro temperatūrų skirtumas abipus vidinės atitvaros neviršija 3oC, šilumos nuostolių galima nevertinti. 5.2. Šildymo prietaisai 5.2.1. ŠILDYMO PRIETAISŲ TIPAS, EKSPLOATACIJOS CHARAKTERISTIKOS, IŠORINIS PAVIDALAS, ŠILDYMO PAVIRŠIAUS TEMPERATŪRA TURI ATITIKTI HIGIENOS NORMŲ, PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ, PATALPOS PASKIRTIES IR JOJE VYKSIANČIO TECHNOLOGIJOS PROCESO REIKALAVIMUS. 5.2.1.1. Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų skaičiuojamajai temperatūrai palaikyti (taikant 5.1.2.1 p. išvardytus veiksnius patalpai). Turi būti įvertintas šildomoje patalpoje sumontuotų šildymo sistemos vamzdynų šilumos atidavimas. 5.2.1.2. Kiekvieno šildymo prietaiso arba prietaisų grupių šilumos atidavimas turi būti reguliuojamas pagal kintamus šilumos išskyrimus šildomoje patalpoje arba patalpos naudotojų poreikius. 5.2.1.3. Šildymo prietaisai turi būti prieinami valyti, prižiūrėti ir remontuoti. 5.2.1.4. Šildymo prietaisų apdanga, padidinanti šildymo paviršiaus plotą daugiau kaip 10%, turi būti pagrįsta. 5.2.1.5. Šildymo prietaisai turi turėti patogų valyti lygų šildymo paviršių: a) pavojingos gamybos A ir B kategorijų patalpose (kategorijas žr. normas [2.9]); b) patalpose, kurioms būdingas oro užterštumas dulkėmis; c) įmonių patalpose ir gyvenamosiose bei visuomeninėse patalpose, kuriose reikalavimai oro švarumui didesni nei to reikalauja higienos normos [2.1] arba [2.2]. 5.2.1.6. Patalpose šildymo prietaisai paprastai išdėstomi po langais. Ligoninėse, mokyklose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, invalidų ir senelių namuose šildymo prietaisai turi užimti ne mažiau kaip 75% palangės ilgio. 5.2.1.7. Gamybinėse patalpose su nuolatinėmis darbo vietomis, įrengtomis 2 m ir arčiau nuo langų išorės sienoje, po visais langais turi būti išdėstomi šildymo prietaisai darbo vietoms apsaugoti nuo šaltų oro srovių. Šildymo prietaisų šilumos našumas šiuo atveju turi padengti šilumos nuostolius per atitvaras iki 4 m aukščio nuo grindų arba nuo tarpinės aikštelės, jei joje yra nuolatinė darbo vieta. 5.2.1.8. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose taip, kad jie nesusiaurintų einamosios laiptų maršų dalies ir tarpinių aikštelių. Laiptinių ir kituose tambūruose, turinčiuose lauko duris, šildymo prietaisai nestatomi. Šis reikalavimas gali būti netaikomas vienbučiams gyvenamiesiems namams. 5.2.1.9. Jei patalpos šildomos deginant kurą tiesiog šildymo prietaisuose, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija, reikalinga technologiniam procesui. Jei patalpos šildomos išleidžiamais į jas dujų degimo produktais, projekte turi būti ribojamas į patalpą patenkančių kenksmingų medžiagų kiekis, o jų koncentracija patalpose neturi viršyti DLK. 5.2.1.10. Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti mažuose vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) – gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų. Reikalavimai šioms krosnims išdėstyti „Kieto kuro krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse“ [2.10]. Esamuose pastatuose, kurie yra nekilnojamosios kultūros vertybės, bei esamuose gyvenamuosiuose namuose, nepriklausomai nuo pastato aukštų skaičiaus, leidžiama naudotis krosnimis, jei jos atitinka šių Taisyklių reikalavimus. Reikalavimai skystojo kuro buitiniams šilumos generatoriams išvardyti „Skysto kuro įrenginių gyvenamuosiuose namuose įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėse“ RSN 87-84 [2.11], reikalavimai dujiniams šilumos generatoriams (tarp jų dujiniams šildymo konvektoriams) – „Dujų tiekimo gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose reglamente“ STR 2.08.01-1996 [2.12]. 5.2.1.11. Draudžiama krosnimis šildyti A, B ir C kategorijų patalpas. 5.2.1.12. Ribojama maksimali paviršių temperatūra panelinio šildymo sistemų su šildomaisiais elementais, įmontuotais į statybines konstrukcijas (grindis, lubas). Ji neturi viršyti: grindų – 29°C, kai šildomoje patalpoje žmonės būna nuolatos, grindų – 31°C patalpų, kur žmonės būna laikinai, – taip pat plaukymo baseinų šildomų takelių ir suolų; lubų – 28°C, kai patalpų aukštis 2,5-2,8 m, lubų – 30°C, kai patalpų aukštis 2,8-3 m, lubų – 33°C, kai patalpų aukštis 3-3,5 m, lubų – 36°C, kai patalpų aukštis 3,5-4 m, lubų – 38°C, kai patalpų aukštis 4-6 m. Be to, plaukymo baseinų, vaikų įstaigų, gyvenamųjų namų grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35°C. Paviršiaus temperatūra neribojama tais atvejais, kai į grindis ar perdangas įmontuojami pavieniai šildymo sistemos vamzdžiai. 5.2.1.13. Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais. Šių konstrukcijų paviršiaus temperatūra darbo zonoje neturi viršyti 60°C. 5.2.1.14. Spinduliuojamuoju principu veikiančius šildymo prietaisus, kurių paviršiaus temperatūra didesnė kaip 150°C, reikia montuoti virš darbo zonos. 5.3. Šildymo sistemos vamzdynai ir armatūra 5.3.1. ŠILDYMO SISTEMOSE VARTOJAMI METALINIAI ARBA PLASTMASINIAI VAMZDYNAI NORMALIOMIS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS TURI BŪTI ATSPARŪS ŠILUMNEŠIO TEMPERATŪROS, SLĖGIO, ŠILUMNEŠIO IR ATITVARŲ MEDŽIAGŲ CHEMINIAM, TAIP PAT IŠORINIAM MECHANINIAM POVEIKIUI. 5.3.1.1. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose tiesiami atvirai arba paslėptai – uždarais kanalais, nišomis, inžinerinių komunikacijų šachtomis, tuneliais arba statybinių konstrukcijų viduje. 5.3.1.2. Statybinėse konstrukcijose nutiestuose vamzdynuose neturi būti išardomų sujungimų. 5.3.1.3. Neleidžiama tiesti šildymo ir šilumos tiekimo tranzitinių vamzdynų per patalpas, kuriose dėl jų trūkimo galėtų kilti gaisro ar sprogimo pavojus arba grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei (elektros skydinės, transformatorinės, slėptuvės ir pan.), taip pat dirbtinai šaldomose patalpose. 5.3.1.4. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai, kertantys pastato atitvaras, turi būti tiesiami nedegios medžiagos dėkluose. 5.3.2. ŠILDYMO IR ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMŲ VAMZDYNŲ KONFIGŪACIJA, ARMATŪRA IR ŠILDYMO PRIETAISAI TURI BŪTI TOKIE, KAD SISTEMOS HIDRAULINIS IR ŠILUMINIS REŽIMAS BŪTŲ STABILŪS VISAIS GALIMAIS EKSPLOATAVIMO REŽIMAIS: ĮJUNGIANT AR IŠJUNGIANT PRIETAISUS ARBA ŠILUMOS VARTOTOJUS, REGULIUOJANT JŲ ŠILUMINĮ GALINGUMĄ. 5.3.2.1. Rekomenduojama numatyti atskirus šilumos tiekimo vamzdynus nuo šilumos punkto ar katilinės skirstomojo kolektoriaus: a) šildymo sistemų su vietiniais šildymo prietaisais; b) nuolatos veikiančių koncentruotų šilumos imtuvų (šildymo oru, vėdinimo ir oro kondicionavimo oro šildytuvai); c) periodiškai veikiančių koncentruotų šilumos imtuvų (oro užtvarų šildytuvai). 5.3.2.2. Šildymo sistemos atšakose ir stovuose turi būti tiek uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, kiek jos gali reikėti sistemai paleisti, reguliuoti, patogiai ir taupiai eksploatuoti. Uždaromoji, taip pat ir reguliuojamoji armatūra turi būti prieinamose vietose. Nerekomenduojama uždaromosios ar reguliuojamosios armatūros statyti pogrindiniuose ir nepereinamuose kanaluose. 5.3.2.3. Vandens ir garo šildymo sistemų šilumnešio vamzdynuose leidžiami didžiausi greičiai tokie, kad jais tekančio šilumnešio keliamas triukšmas neviršytų toms patalpoms leistinų triukšmo lygių. 5.3.2.4. Vandens šildymo sistemų vamzdynų hidraulinis pasipriešinimas leidžiamas su nesąryšiu tarp cirkuliacijos žiedų (neskaitant pasipriešinimo bendruose ruožuose): 15% – šakotinėje schemoje, 5% – lygiųjų cirkuliacijos žiedų schemoje. 5.3.2.5. Neįvertinti cirkuliacijos slėgio nuostoliai leidžiami iki 10% nuo maksimalių apskaičiuotų šildymo sistemos cirkuliacijos nuostolių. 5.3.2.6. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose turi būti klojami su nuolydžiais: - vandens, garo ir kondensato vamzdžiai – ne mažiau kaip 0,002, - garo vamzdžiai, garui judant prieš nuolydį – ne mažiau kaip 0,006. Leidžiama vamzdžius kloti be nuolydžio, kai vanduo teka juose ne lėčiau kaip 0,25 m/s. 5.3.2.7. Garu šildomos sistemos stovai, kai kondensatas teka prieš garo kryptį, turi būti ne ilgesni kaip 6 m. 5.3.2.8. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatyti būdai ir priemonės orui išleisti ir vamzdynams ištuštinti, taip pat įranga šiluminiam plėtimui kompensuoti. Orą išleisti numatoma: - vandens (arba visiškai užpildytų kondensato) vamzdynų aukščiausiose vietose ir šildymo prietaisuose, kai iš jų oras negali išeiti per vamzdyną; - iš garinio šildymo sistemų – per savitakio kondensato vamzdyno žemiausius taškus. Vandens išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu šilumnešio negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje. Šilumnešio išleidžiamosios armatūros nerekomenduojama projektuoti pogrindiniuose ir nepereinamuose kanaluose. 5.3.2.9. Prie miesto šilumos tinklų arba grupinių katilinių prijungtų šildymo sistemų šilumos punktuose turi būti galimybė šildymo sistemai ir įvado mazgui praplauti (atvamzdžiai su uždaromąja armatūra skirti plaunamajam vandeniui, laikiniems vamzdžiams, suspaustam orui, vartotam plaunamajam vandeniui išpilti, kanalizacijos trapas). 5.3.2.10. Šilumos izoliacija šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatoma: a) tranzitinių vamzdynų ruožams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma nevartojama darbo (arba aptarnaujamajai) zonai šildyti; b) vamzdynams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma būtų nereikalinga ir perteklinė (šilumos punktai, vėdinimo įrangos patalpos); c) vamzdynams, nutiestiems nešildomose patalpose; d) vamzdyno ruožuose, kur gali kilti šilumnešio užšalimo pavojus; e) žmonių buvimo vietose, kai nuo neizoliuoto vamzdžio galima nusideginti. 5.3.2.11. Šildymo sistemas, kuriose šilumnešis yra 100oC arba aukštesnės temperatūros vanduo, būtina apsaugoti nuo vandens užvirimo šildymo sistemos viduje. 6. VĖDINIMAS, ORO KONDICIONAVIMAS IR ŠILDYMAS ORU 6.1. Paskirtis ir naudojimo ribos 6.1.1. VĖDINIMO, ORO KONDICIONAVIMO IR ŠILDYMO ORU BŪDAS, TAIP PAT SISTEMŲ KONSTRUKCIJOS TURI BŪTI PARINKTOS PAGAL PASTATO PASKIRTĮ IR EKSPLOATACIJOS YPATUMUS TAIP, KAD GARANTUOTŲ NORMINĮ PATALPŲ MIKROKLIMATĄ IR ORO ŠVARUMĄ NORMALIOMIS EKSPLOATACIJOS IR LAUKO ORO SĄLYGOMIS. 6.1.1.1. Natūralusis vėdinimas naudotinas, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. 6.1.1.2. Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu. 6.1.1.3. Oro kondicionavimas naudojamas, kai reikia išlaikyti pastovų santykinį oro drėgnumą patalpose arba aušinti tiekiamą orą, bei kai yra specialūs oro švarumo reikalavimai (gydomosios įstaigos, švarios patalpos ir pan.). 6.1.2. VĖDINIMO, ORO KONDICIONAVIMO IR ŠILDYMO SISTEMŲ VEIKIMAS DERINAMAS TARPUSAVYJE. 6.1.2.1. Oro tiekimo sistemos gali būti naudojamos kaip šildymo oru sistemos. 6.1.2.2. OK sistemos gali būti naudojamos kaip pagrindinės šildymo sistemos pagrįstais atvejais. 6.1.2.3. Veikiant OK sistemoms, patalpa neturi būti natūraliai vėdinama. 6.1.2.4. Užterštam orui šalinti projektuojamos atskiros bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos. 6.2. Oro tiekimas 6.2.1. Į PATALPĄ TURI BŪTI TIEKIAMAS TOKS ŠVARAUS ORO KIEKIS, KAD JOJE BŪTŲ NORMINIS ORO ŠVARUMAS. 6.2.1.1. į patalpą tiekiamo lauko ir recirkuliuojamo oro kiekis nustatomas toks, kad patalpose oro tarša neviršytų: - higienos normų [2.1] ir [2.2] didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK), - 10 % ugnies plitimo žemutinės koncentracijos ribos (UPŽKR). 6.2.1.2. Minimalus švaraus lauko oro kiekis vienam suaugusiam žmogui nustatomas pagal 1 pav. Pav. 1. Minimalus švaraus lauko oro kiekis vienam žmogui Minimalus lauko oro kiekis negali būti mažesnis: - patalpose, kuriose rūkyti draudžiama – 14,4 m3/h (4 dm3/s) žmogui, - patalpose, kuriose leidžiama rūkyti – 36 m3/h (10 dm3/s) žmogui. Skaičiuojamasis oro kiekis gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose konkretizuojamas A priede. 6.2.1.3. Tam, kad gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, taip pat sandariuose pastatuose oras būtų jaučiamas kaip grynas, t. y. siekiant pašalinti žmogaus, vidaus įrangos bei atitvarų skleidžiamą kvapą ar susilpninti jų teršalų alergizuojantį poveikį, lauko oro kiekis turi būti pakankamas praskiesti teršalams iki reikalaujamojo vidaus oro juntamosios kokybės lygio. 6.2.1.4. Tiekiamo į patalpą skaičiuojamasis lauko oro kiekis gali būti didesnis už higieniškai minimalų, pagal 6.2.1.2 p., jei tai būtina: - kompensuojant vietiniais siurbtuvais pašalintą orą, - mažinant teršalų koncentraciją patalpos ore iki DLK, taip pat 6.2.1.3 p. atveju, - šalinant perteklinę šilumą ir drėgmę, - dėl deramo oro paruošimo įrangos veikimo, - sukuriant reikiamą oro cirkuliaciją patalpose. Jei veikia kartu keli suminėti veiksniai, skaičiuojamasis oro kiekis yra didžiausias iš kiekvienam jų atskirai apskaičiuoto. 6.2.1.5. Kai žmonės patalpose būna laikinai arba technologiniai procesai vyksta periodiškai, skaičiuojant oro kiekį, rekomenduojama įvertinti kenksmingumų akumuliavimąsi patalpos ore. 6.2.1.6. Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Naudojant oro dušus, atsižvelgti į 6.3.1.6 p. 6.2.2. TIEKIAMAS Į PATALPĄ IR IŠ KITŲ PATALPŲ ATITEKANTIS ORAS TURI BŪTI ŠVARESNIS UŽ APTARNAUJAMOS PATALPOS ORĄ. 6.2.2.1. Tam, kad būtų galima nustatyti reikalingą tiekiamo oro švarumą ir atitinkamai tiekiamo oro valymo laipsnį pramonės įmonėse, reikia įvertinti išsiskiriančių teršalų kiekį gamybos metu, o viešosios paskirties pastatuose – įvertinti teršalų kiekį iš atitvarų, vidaus įrangos, žmonių ir kt. 6.2.2.2. Jei patalpoje išsiskiriančių teršalų kiekis nėra patikimai žinomas, tiekiamo oro užterštumas neturi viršyti: - gamybinėse, administracinėse ir buitinėse pramonės įmonių patalpose neviršytų 30% higienos normos [2.2] nustatytos darbo zonos DLK, - gyvenamuosiuose namuose ir viešosios paskirties pastatuose – paros DLK atmosferos orui, o jos nesant – higienos normos [2.1] vienkartinės DLK arba orientacinio nepavojingo lygio. 6.2.3. PAŠALINTAS IŠ PATALPOS ORAS KOMPENSUOJAMAS ŠVARIU, ŠILDYMO SEZONE PAŠILDYTU, LAUKO ORU. 6.2.3.1. Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 6.2.1 ir 6.2.2 p. reikalavimus. 6.2.3.2. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 h per darbo dieną, šalindamos per tą laiką oro kiekį, ne didesnį kaip 5 patalpos tūriai: - gyvenamuosiuose namuose, sandėliuose, įstaigų, parduotuvių ir pan. patalpose; - dirbtuvėse, jei jose darbas nėra sėdimas. 6.2.3.3. Natūralios traukos sistemomis pašalintas oras gali būti nekompensuojamas, jei tai nesukelia diskomforto ar kitokių kenksmingų padarinių. 6.2.4. TIEKIAMAS ORAS VĖDINAMOJE ERDVĖJE TURI BŪTI PASKIRSTOMAS TAIP, KAD BET KURIOMIS NORMALIOS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS NESUKELTŲ DISKOMFORTO DARBO ZONOJE. 6.2.4.1. Tiekiamo oro skirstytuvai parenkami taip, kad darbo zonoje būtų palaikomi 4 skyriuje nurodyti norminiai parametrai. 6.2.4.2. Tiekiant orą neizoterminėmis srovėmis, rekomenduojama tikrinti skaičiuotinos oro cirkuliacijos pastovumą kintant patalpos ir lauko oro temperatūrai. 6.2.5. LAUKO ORO PAĖMIMO ANGOS TURI BŪTI ĮRENGTOS TAIP, KAD Tiekiamas ORAS BŪTŲ KUO ŠVARESNIS. 6.2.5.1. Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus. 6.2.5.2. Minimalus atstumas nuo oro imamosios angos apačios iki žemės arba jos dangos paviršiaus – 2 m, ant vejos leistina 1 m. 6.2.5.3. Oro imamosios angos patalpoms, kurių V ir OK sistemų neleidžiama sujungti, taip pat turi būti atskiros. 6.3. Energijos taupymas 6.3.1. PATALPOS TURI BŪTI VĖDINAMOS IR ŠILDOMOS TAIP, KAD NORMINĖ ORO KOKYBĖ BŪTŲ PALAIKOMA TAUPIAI NAUDOJANT ENERGIJĄ. 6.3.1.1. ŠV ir OK sprendiniai priimami pagal pastato, technologijos, patalpų mikroklimato, energijos tiekimo, eksploatacijos režimo ypatumus. 6.3.1.2. ŠV ir OK bei pastato architektūriniai statybiniai sprendiniai derinami tarpusavyje nuo pradinės projektavimo stadijos. 6.3.1.3. Įrangos tiekėjai pateikia energetinius įrangos rodiklius, kai jų to pareikalaujama. Jei tokių rodiklių nėra arba viename agregate jungiama kelių tiekėjų įranga, projektuotojas atsako už įrangos energetinį veiksmingumą. 6.3.1.4. Orą aušinti ar drėkinti tik esant technologijos, higienos ar darbo saugos reikalavimams. 6.3.1.5. Naudoti vietines sistemas vietoj bendrosios apykaitos sistemų, būtent, vietines oro šalinimo ir tiekimo sistemas, oro oazes, oro dušus ir kt., jei tai neprieštarauja technologijos ar konstrukciniams reikalavimams. 6.3.1.6. Oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 arba jei aptarnaujami atviri technologiniai procesai, kai nėra kitų galimybių apsaugoti žmogų nuo kenksmingų medžiagų. Kartu būtina patikrinti, ar dėl dušo oro srauto kenksmingos medžiagos neužterš darbo vietų. 6.3.1.7. Vartojama šalinamo oro šiluma (žr. 6.3.2 p.) 6.3.1.8. Energija taupoma ŠV ir OK sistemų valdymu. 6.3.1.9. ŠV ir OK sistemoms įrengiama įjungiamoji, išjungiamoji, reguliuojamoji ir kontrolės aparatūra, įgalinanti sekti pagrindinius lauko ir patalpų oro, įrangos veikimo, energijos vartojimo rodiklius. 6.3.1.10. Sistemose įtaisomi vožtuvai ir kt. rankinio arba automatinio valdymo ir reguliavimo įtaisai. 6.3.1.11. Vietinės vėdinimo sistemos blokuojamos su aptarnaujamais įrengimais (žr. taip pat 6.3.1.1 p.). 6.3.1.12. Oro šalinimo sistemose, kai ortakio skerspjūvio plotas prie ventiliatoriaus daugiau kaip 0,06 m2, įrengiami ventiliatoriui sustojus automatiškai užsidarantys vožtuvai, jei tai neprieštarauja 6.4.4 p. 6.3.1.13. Ekonomiškai arba higieniškai pamatuotais atvejais vartojamos kintamojo oro tūrio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. 6.3.1.14. Įrengimai, ortakiai ir vamzdynai padengiami šilumos izoliacija, kai tai naudinga ekonomiškai, daro sistemų valdymą patikimesnį, reikalauja priešgaisrinė sauga (7 sk.) arba vengiama kondensacijos. 6.3.2. ŠV IR OK SISTEMOS TURI VARTOTI MINIMALŲ ENERGIJOS KIEKĮ, TAČIAU NELEISTINA TAUPYTI ENERGIJOS, BLOGINANT PATALPŲ ORO KOKYBĘ. 6.3.2.1. Su recirkuliuojamu oru neturi sklisti nemalonūs kvapai, didėti užterštumo, gaisro ir sprogimo pavojus. 6.3.2.2. Recirkuliuoti neleistina: - gydomosiose ir kitose medicininės priežiūros įstaigose, - visų pakopų mokyklose ir auklėjamosiose įstaigose, - viešojo maitinimo įstaigose, - specialių higienos reikalavimų patalpose, - iš patalpų, kuriose skaičiuojamąjį vėdinimo oro kiekį lemia pagal higienos normą [2.2] I ir II pavojingumo klasės medžiagos (išskyrus oro užtvaras ir tose patalpose statomus recirkuliacinius oro valymo agregatus), - iš patalpų, kuriose išsiskiria ligų užkratai arba nemalonaus kvapo teršalai. 6.3.2.3. Recirkuliuoti leidžiama ribotai: - gyvenamuosiuose namuose – tik vienos šeimos patalpose, recirkuliuojant tik gyvenamųjų kambarių ir koridorių orą, - patalpose, kuriose išsiskiria, bet nelemia vėdinamojo oro skaičiuojamojo kiekio, I ar II pavojingumo klasės medžiagos – tik vienoje patalpoje arba tarp kelių patalpų, kuriose išsiskiria tos pačios medžiagos, - iš vietinių, užteršto kenksmingomis ar sprogiomis medžiagomis, oro šalinimo sistemų – tik su higieninės ar priešgaisrinės priežiūros organų sutikimu, - iš A ir B kategorijų patalpų – tik su priešgaisrinės priežiūros organų sutikimu. 6.3.2.4. Šalinamo oro šilumos atgaunamoji įranga (šilumos utilizatoriai) ir slėgis joje parenkami taip, kad šalinamasis oras nepatektų į tiekiamąjį orą. 6.3.2.5. Regeneraciniai sukamieji šilumokaičiai nevartojami, kai šalinamame ore yra dvokių medžiagų ar ligų užkratų. 6.3.2.6. Šilumos atgaunamosios įrangos temperatūrinio efektyvumo koeficientas turi būti ne žemesnis nei 50%, kai tiekiamo ir šalinamo oro santykis 1:1. 6.3.2.7. Šilumos atgaunamosios įrangos tikslingumas pagrindžiamas įvertinus: - šalinamo oro kiekį; - įrangos darbo trukmę; - šalinamo oro užterštumą ir jo temperatūrą; - tiekiamo ir šalinamo oro kiekių santykį; - kitus antrinės šilumos šaltinius. 6.3.3. IŠORĖS DURŲ IR VARTŲ ANGOS TURI BŪTI APSAUGOTOS, KAD PER JAS PLŪSTANTIS LAUKO ORAS NEIŠAUŠINTŲ PATALPŲ. 6.3.3.1. Plūstantis lauko oras sulaikomas statybinėmis (tambūrai, sukamosios durys, vožtuvai ir kt.) ir vėdinimo (oro užtvara) priemonėmis. 6.3.3.2. Apsaugos priemonės parenkamos tokios, kad, atsidarius išorės durims ar vartams, artimiausiose nuolatinėse darbo vietose, o jei jų nėra – aptarnaujamosiose patalpose (holas, laiptinė) vidutinė temperatūra nekristų žemiau apatinės leidžiamosios temperatūros ribos. 6.3.3.3. Apsaugos priemonės skaičiuojamos pagal lauko oro B grupės parametrus, jei nėra nepalankesnio temperatūros ir vėjo greičio derinio. 6.3.3.4. Oro užtvaros privalomos viešosios paskirties ir administracijos pastatų vestibiulių tarpduriuose, kai intensyviausias žmonių srautas viršija 400 žmonių per valandą arba yra specialūs reikalavimai. 6.3.3.5. Skaičiuojant laikoma, kad pripildomojo tipo oro užtvara veikia visą darbo dieną, o užtveriamojo – tik kai atvira anga, ir jos šilumos sąnaudos neįtraukiamos į aptarnaujamos patalpos šilumos balansą. 6.4. Saugumas ir patikimumas 6.4.1. VISI V IR OK SISTEMŲ ELEMENTAI TURI BŪTI PAKANKAMAI SANDARŪS. 6.4.1.1. Ortakiai yra tokių sandarumo klasių: normalūs (N) ir sandarūs (S). Sandarumų reikalavimai išdėstyti H priede. Kitos V ir OK įrangos sandarumas turi atitikti ortakių sandarumą. 6.4.1.2. Ortakiai turi būti: - sandarūs (S) – vietinių siurbtuvų ir oro kondicionavimo sistemose, tranzitiniuose A ir B patalpų ortakiuose, taip pat bendrosios apykaitos, orinio šildymo ir dūmų šalinamosiose sistemose, kai statinis slėgis prie ventiliatoriaus viršija 1,4 kPa; - normalūs (N) – visais kitais atvejais. 6.4.1.3. Ortakiai ir kolektoriai turi būti pakankamai standūs ir gerai pritvirtinti, kad liktų sandarūs ir nejudami bet kokiomis sistemos darbo sąlygomis. 6.4.2. SISTEMŲ ĮRANGA IR ORTAKIAI NETURI BŪTI GAISRO IR SPROGIMO PRIEŽASTIS, SPROGIŲ IR KENKSMINGŲ MEDŽIAGŲ SKLIDIMO KANALAS. 6.4.2.1. Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrengimai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrengimus (žr. taip pat 7 sk.). 6.4.2.2. Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo, yra užterštas ligų užkratų išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 6.3.2.4. ir 6.3.2.5. p.). Oro tiekimo įrangos patalpose draudžiama kloti fekalinės kanalizacijos vamzdžius. 6.4.2.3. Ortakius gali kirsti tik šalto ir karšto vandentiekio bei žemos temperatūros šildymo sistemų vamzdynai (taip pat turi būti įvykdyti 7.5 poskyrio reikalavimai). 6.4.2.4. Vėdinamosios įrangos patalpose laiduojama vienkartinė oro apykaita per valandą. 6.4.2.5. Šaldymo įranga gali būti aptarnaujamose patalpose, jei ji yra kondicionierių dalis. Atskirai nuo kondicionieriaus montuojamoji šaldymo įranga nestatoma gydomuosiuose, medicinos priežiūros ir vaikams skirtuose pastatuose. Ji išdėstoma atskiruose pastatuose ar priestatuose. Išvardytais ir visais kitais atvejais šaldymo įranga statoma taip, kad aptarnaujamuose bei gretimuose objektuose įrangos keliamas triukšmas ir vibracija neviršytų leistino lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų. 6.4.3. JEI ESAMA PAVOJAUS, KAD Į PATALPĄ STAIGA GALI PATEKTI NUODINGOS, SPROGIOS AR DEGIOS MEDŽIAGOS, TURI BŪTI NUMATYTAS AVARINIS VĖDINIMAS. 6.4.3.1. Avarinis vėdinimas projektuojamas mechaninis. 6.4.3.2. Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal technologinės projekto dalies duomenis. Jei tokių duomenų nepakanka, avarinis vėdinimas turi laiduoti ne mažiau kaip 8 h-1 oro apykaitos kartotinumą, o kai patalpa aukštesnė kaip 6 m – ne mažiau kaip 50 m3/h m2 grindų ploto. 6.4.3.3. Avariniam vėdinimui naudojamos pagrindinės sistemos, jei jų našumas pakankamas, arba specialios avarinės sistemos, arba avarinės sistemos papildo pagrindines iki reikiamo našumo. 6.4.3.4. Avarinio vėdinimo sistemų pašalintas oras nekompensuojamas pašildytu lauko oru, o tiekiamojo avarinio vėdinimo oras nešildomas. 6.4.3.5. Avarinių sistemų oro išmetamosios angos išdėstomos taip, kad nekiltų pavojus gretimoms patalpoms ar pastatams. 6.4.4. VĖDINIMO, ORO KONDICIONAVIMO IR ŠILDYMO ORU ĮRANGA TURI VEIKTI PATIKIMAI. 6.4.4.1. Šildymo oru sistemos statomos kelios arba viena su atsarginiu ventiliatoriumi arba šildymo oru sistemų galingumas derinamas su kitais šildymo būdais taip, kad, sustojus ventiliatoriui, temperatūra patalpoje nekristų žemiau nei 5oC. 6.4.4.2. Patalpų, kuriose išsiskiria kenksmingų medžiagų, nuolat būna žmonės ir kurių negalima natūraliai išvėdinti, bendrosios apykaitos sistemos įrengiamos taip, kad, ventiliatoriui sustojus, oro apykaita liktų ne mažesnė kaip 50% norminės. 6.4.4.3. Paros ir ištisų metų oro kondicionavimo sistemos turi turėti ne mažiau kaip du kondicionierius, kad, sutrikus vienam kondicionieriui, būtų galima palaikyti 50% norminės oro apykaitos, o šaltuoju metu – norminę patalpos temperatūrą. 6.4.4.4. Šalinant I ir II pavojingumo klasės arba sprogias ir degias medžiagas, kai, sustojus ventiliatoriui, negalima stabdyti technologijos įrengimų, sistemos projektuojamos taip, kad, sustojus vienam ventiliatoriui, patalpos oro užterštumas neviršytų higienos ir gaisrinės saugos normų leidžiamo. 6.4.4.5. Įrengimai ir vamzdynai apsaugomi nuo vandens užšalimo. 6.4.4.6. Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti su automatikos sistemomis. 6.4.4.7. Automatikos sistemos atlieka šias funkcijas: - kontrolės – palaiko reikalaujamas oro parametrų reikšmes, - saugumo – neleidžia oro parametrams peržengti saugumo ribas ir įrengimams veikti už saugumo ribų, - valdo – paleidžia, stabdo įrengimus nustatyta tvarka, pritaiko jų našumą kintančiai apkrovai, - signalizavimo apie įrangos darbą. Signalizuoti privaloma 7.8 poskyryje nurodytais atvejais ir aptarnaujant patalpas be natūralaus vėdinimo (išskyrus buitines patalpas). 6.4.4.8. Automatinės kontrolės tikslumas turi atitikti V ir OK įrangos atsako tikslumą. 6.4.5. V IR OK ĮRANGOS KELIAMAS TRIUKŠMAS IR VIBRACIJA NETURI TRUKDYTI IR KENKTI. 6.4.5.1. Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo žmogui [2.3, 2.4, 2.5], taip pat kitiems objektams. Avarinių sistemų triukšmo lygis neribojamas. 6.4.5.2. Triukšmo slopinimo priemonės neturi bloginti V ir OK sistemų veikimo. 6.4.5.3. Triukšmo slopintuvai parenkami pagal leistiną triukšmo lygį gamybiniuose pastatuose darbo metu, o gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties – darbo ir nakties valandų metu. 6.4.6. V IR OK SISTEMOS TURI BŪTI TAIP SUPROJEKTUOTOS IR ĮRENGTOS, KAD VANDUO AR GARŲ KONDENSACIJA NEPADARYTŲ ŽALOS PASTATUI, JO ĮRANGAI AR ŽMONĖMS. 6.4.6.1. Šildant orą garu arba vandeniu, oro tiekimo įrangos patalpoje turi būti trapas, o jei ji yra virš kitų patalpų – ir vandeniui nelaidžios grindys. To nereikia agregatams, kurių našumas iki 0,9 m3/s. 6.4.6.2. Vėdinimo įrengimai, jų patalpos ir ortakiai galimose kondensacijos vietose padengiami šilumine izoliacija. 6.4.6.3. Oro imamosios ir išmetamosios angos įrengiamos taip, kad krituliai nekenktų pačiai vėdinimo sistemai ir statinių konstrukcijoms. 6.4.6.4. Oro drėkintuvai neturi bloginti patalpų oro kokybės. Vandens paruošimas ir temperatūros režimas turi būti tokie, kad neleistų jame daugintis pavojingiems mikroorganizmams. 6.4.6.5. Tiesiogiai su apdorojamu oru susiliečiantis vanduo turi būti geriamasis ir atitikti specifinius panaudotos drėkinimo įrangos reikalavimus. 6.5. Oro slėgis pastate 6.5.1. PASTATŲ IR SISTEMŲ ORO SLĖGIS TURI PASISKIRSTYTI TAIP, KAD NORMALIAI EKSPLOATUOJANT ORAS TEKĖTŲ IŠ ŠVARESNIŲ VIETŲ Į LABIAU UŽTERŠTAS. 6.5.1.1. Patalpose, kur išsiskiria daug teršalų ir drėgmės, slėgis palaikomas žemesnis nei gretimų patalpų. 6.5.1.2. Laiptinių, koridorių ir pan. vietų oro slėgis numatomas toks, kad jomis užterštas oras nepertekėtų iš vienų patalpų į kitas. 6.5.1.3. Slėgis pastate apskritai laikytinas žemesnis nei aplinkos, nors pamatuotais atvejais jis gali būti aukštesnis nei aplinkos (kai durys ar kitokios angos dažnai būna atviros, švariose patalpose). 6.5.1.4. Esant normalioms lauko sąlygoms, mechaninių sistemų našumas dėl vėjo poveikio ir natūralios traukos kitimo neturi keistis daugiau kaip 5%. 6.5.1.5. Natūralios traukos sistemų našumas reguliuojamas vožtuvais, reguliuojamosiomis grotelėmis. 6.5.1.6. Natūralios traukos kanalai turi būti atskiri iš kiekvienos patalpos. Jei tai neįmanoma, kanalai jungiami taip, kad vėdinimo veiksmingumas nesumažėtų, Šalinamosios angos išdėstomos ir apdengiamos atsižvelgiant į neigiamą vėjo poveikį. 6.5.1.7. Vengti alkūnių, nevertikalių kanalų ir kitų, didinančių natūralios traukos sistemų pasipriešinimą ir galinčių kaupti teršalus, elementų. Šie elementai parenkami tokios formos, medžiagos ir dydžio, kad aerodinaminis pasipriešinimas neišaugtų, palyginant su tiesiu kanalu ir, kad prireikus juos būtų galima išvalyti. 6.5.1.8. Natūralų vėdinimą leidžiama laikinai suintensyvinti oro šalinamuoju ventiliatoriumi, tačiau tik taip, kad nepasikeistų oro judėjimo kryptis ortakiuose ir dūmų kanaluose ar kitaip nepablogėtų sąlygos patalpose. 6.5.1.9. Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%. Kiekvienam iš jų įrengiamas atbulinis vožtuvas. 6.6. Oro šalinimas 6.6.1. ŠALINAMAS ORAS TURI BŪTI IŠMETAMAS LAUK TAIP, KAD NEKELTŲ PAVOJAUS ŽMONIŲ SVEIKATAI, GAMTAI IR STATINIAMS. 6.6.1.1. Šalinamo oro valymo efektyvumas, jo išmetimo vieta ir būdas parenkamas toks, kad būdinguose aplinkos taškuose oro užterštumas, įvertinus užterštumo fono koncentraciją, neviršytų leistino. 6.6.1.2. Būdingieji aplinkos taškai yra šie: tiekiamam vėdinimo orui imti angos vieta, pašalinto oro nusileidimo į pažemę vieta, įmonės sanitarinės apsauginės zonos riba, gretimos įmonei gyvenamosios arba rekreacinės teritorijos riba. 6.6.1.3. Leistinas oro užterštumas būdinguose aplinkos taškuose neturi viršyti: - ties gyvenamosios teritorijos riba – vienkartinės atmosferos DLK, nustatytos higienos normos [2.1], jei nėra papildomų oro švarumo reikalavimų, - pramonės įmonių teritorijoje – 30% patalpų darbo zonos DLK, nustatytos higienos normos [2.2], - ties rekreacinės zonos riba – 0,8 vienkartinės atmosferos DLK. Išmetamų teršalų kiekiui kontroliuoti stambiose vėdinimo sistemose numatomos teršalų pavyzdžių paėmimo pagal aplinkosaugos reikalavimus vietos. 6.6.1.4. Užterštas oras išmetamas vertikaliai aukštyn per ortakius ar šachtas be stogelių iš: - A ir B kategorijų patalpų arba šalinant I ir II pavojingumo klasės medžiagas ar nemalonaus kvapo medžiagas bendrosios apykaitos sistemomis, - vietinių siurbtuvų, šalinant toksiškas, nemalonaus kvapo ar sprogias medžiagas. 6.6.1.5. Atstumas tarp oro šalinimo ir lauko oro imamųjų angų turi būti toks: - šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų židinys yra atitvaros (laiptinės, liftų šachtos, sterilios patalpos ir pan.) – atstumas nereglamentuojamas, - šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų židinys yra žmogaus metabolizmas, jei nėra nemalonių kvapų (įstaigų, komercijos, mokomosios patalpos, gyvenamieji kambariai ir pan.), – ne mažiau kaip 6 m, - visais kitais atvejais horizontalus atstumas tarp angų ne mažesnis kaip 10 m; kai horizontalus atstumas mažesnis kaip 10 m, vertikalus – ne mažesnis kaip 6 m. Avarinio vėdinimo šalinamosios angos – ne žemiau kaip 3 m virš žemės. 7. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI 7.1. Įranga 7.1.1. ŠILDYMO, VĖDINIMO IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ ĮRENGINIAI NETURI KELTI GAISRO AR SPROGIMO KILIMO IR PLITIMO PAVOJAUS. 7.1.1.1. A ir B kategorijų patalpoms (kategorijas žr. priešgaisrinės saugos normą [9]) tikslinga projektuoti šildymo oru sistemas. Leidžiama naudotis kitomis sistemomis (G priedas), taip pat vandens ir garo sistemomis ir vietiniais šildymo prietaisais, išskyrus patalpas, kuriose saugomos ir vartojamos medžiagos, susilietusios su vandeniu arba vandens garais, gali sudaryti sprogius mišinius. 7.1.1.2. Apsaugota nuo sprogimo įranga turi būti: - A ir B kategorijų patalpose ir šių kategorijų patalpų sistemų ortakiuose; - A ir B kategorijų patalpų vėdinimo, kondicionavimo ir orinio šildymo sistemose; - sprogiųjų mišinių šalinamosiose sistemose. Neapsaugota įranga numatoma C, D ir E kategorijų patalpų vietinio šalinimo sistemose, šalinančiose garų, dujų ir oro junginius, jei pagal technologinio projektavimo normas avarijoje arba kai įrenginys dirba normaliu darbo režimu negali susidaryti sprogimą sukelianti koncentracija. 7.1.1.3. A ir B kategorijų patalpų tiekiamojo vėdinimo, kondicionavimo ir šildymo oru įranga (be oro recirkuliacijos), taip pat šių patalpų oro šilumos atgaunamoji įranga, esanti vėdinimo įrenginių patalpose ir naudojanti kitų kategorijų patalpų šiltą orą, projektuojama neapsaugota nuo sprogimo, jei yra numatyti nuo sprogimo saugantys atbuliniai vožtuvai (pagal 7.5.1.2 p.). 7.1.1.4. Iš sprogiųjų dulkių ir oro mišinių degiosios medžiagos valomos dulkių gaudikliais. Jie turi būti: - apsaugoti nuo sprogimo, jei valoma sausai; sukauptos dulkės turi būti nepertraukiamai šalinamos; - apsaugoti nuo sprogimo, jei valymas šlapias (taip pat valant putomis); priešgaisrinės apsaugos institucijų sprendimu leidžiama juos vartoti neapsaugotus. 7.1.1.5. Pastatų pastogėse leidžiama įrengti išsiplėtimo indus, apšiltintus nedegia izoliacija. Nedegiose statybinėse konstrukcijose įrengtiems šildymo elementams leidžiama naudoti polimerinius vamzdžius. 7.1.1.6. Tiekiamo oro skirstytuvai (išskyrus perforuotus ortakius) ir traukos grotelės gali būti degios. 7.1.1.7. Šilumos utilizatoriai ir triukšmo slopintuvai turi būti nedegūs. Utilizatorių vidiniai šilumos perduodamieji paviršiai gali būti iš sunkiai degių medžiagų. 7.1.1.8. Draudžiama vartoti sprogiųjų ir degiųjų dulkių nusodinimo kameras. 7.1.1.9. Šildymas krosnimis projektuojamas ir įrengiamas pagal norminius dokumentus, išvardytus 5.2.1.10 p. 7.2. Vėdinimo sistemų ir patalpų jungimas 7.2.1. VĖDINIMO SISTEMOS PRIVALO MAKSIMALIAI RIBOTI SPROGIŲJŲ IR DEGIŲJŲ ORO MIŠINIŲ (DUJŲ, GARŲ, AEROZOLIŲ) PLITIMĄ. 7.2.1.1. Kiekvienai priešgaisrinėje zonoje esančių patalpų grupei reikia projektuoti atskiras vėdinimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas. Tos pačios kategorijos pagal gaisro arba gaisro ir sprogimo pavojų patalpos, neatskirtos priešgaisrinėmis pertvaromis ir turinčios didesnes nei 1 m2 angas į kitas patalpas, laikomos viena patalpa. 7.2.1.2. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemos turi būti atskirtos nuo bendrosios apykaitos sistemų, atsižvelgiant į 7.4 poskyrio reikalavimus. 7.2.1.3. A ir B kategorijų patalpų mechaninės bendrosios apykaitos ištraukiamosios vėdinimo sistemos turi būti su vienu rezerviniu ventiliatoriumi (kiekvienai sistemai arba kelioms sistemoms). Šių sistemų našumas turi būti toks, kad patalpoje degiųjų dujų, garų ir dulkių koncentracija būtų 10 kartų mažesnė nei dujų, garų ir dulkių ugnies plitimo žemutinė koncentracijos riba (UPŽKR). Rezervinis ventiliatorius nėra būtinas, jei: - sustojus bendrosios apykaitos sistemai, galima atjungti susijusius su ja technologinius įrenginius ir neleisti išsiskirti degiosioms dujoms, garams ir dulkėms; - patalpos avarinis vėdinimas laiduoja tokį oro kiekį, kad patalpoje nesusidarytų degiųjų dujų, garų ir dulkių koncentracija, viršijanti 0,1 UPŽKR. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemose rezervinis ventiliatorius turi būti tada, kai, sustojus pagrindiniam ventiliatoriui, negalima sustabdyti technologinių įrenginių ir degiųjų dujų, garų ir dulkių koncentracija gali viršyti 0,1 UPŽKR. Tada, kai automatiškai įsijungus avarinės ventiliacijos sistemoms degių medžiagų koncentracija ore sumažinama iki 0,1 UPŽKR, rezervinio ventiliatoriaus gali nebūti. Kai nėra rezervinio ventiliatoriaus, būtina numatyti automatinį avarinės signalizacijos įjungimą. 7.2.1.4. A ir B kategorijų patalpos privalo turėti mechanines bendrosios apykaitos vėdinimo sistemas. Kai šiltuoju metų laiku garantuojama reikiama oro apykaita, leidžiama projektuoti natūralios traukos sistemas. 7.2.1.5. Bendros vėdinimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemos leidžiamos: - gyvenamosiose patalpose; - visuomeninėse, administracinėse, buitinėse ir gamybinėse E kategorijos patalpose; - gamybinėse, vienos iš A arba B kategorijos patalpose, esančiose ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose; - gamybinėse, vienos iš C, D arba E kategorijos patalpose; - vienos iš A, B arba C kategorijos sandėlių patalpose, esančiose ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose; - vieno aukšto atskirame pastate esančiose A, B ir C kategorijų patalpose, kurių bendras plotas neviršija 1100 m2 ir iš jų yra durys tiesiai į lauką; - D ir E kategorijos gamybinėse patalpose ir E kategorijos sandėliuose. 7.2.1.6. Kai prie vienos grupės patalpų vėdinimo sistemų prijungiamos kitos grupės patalpų (ne didesnio kaip 200 m2 bendrojo ploto) sistemos, tuomet į bendrą vėdinimo sistemą leidžiama sujungti šių grupių patalpas: - gyvenamąsias ir administracines, buitines arba visuomenines (būtina įvertinti atitinkamų normatyvinių dokumentų reikalavimus); šiuo atveju ortakyje, jungiančiame kitos paskirties patalpų grupę, būtin …