📄 Įstatymo tekstas
DĖL NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS STRATEGIJOS 2013–2020
METŲ TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO
PATVIRTINIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS STRATEGIJOS 2013–2020 metŲ TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. balandžio 23 d. Nr. 366
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662) 3 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 133-6762) 2 straipsnio nuostatas ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą (toliau – Planas).
2. Pavesti Aplinkos ministerijai organizuoti ir koordinuoti Plano vykdymą.
3. Pasiūlyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Lietuvos mokslo tarybai, savivaldybėms, valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ir universitetams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems asmenims pagal kompetenciją dalyvauti vykdant Plano priemones ir skirti lėšų šioms priemonėms įgyvendinti.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366
NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS STRATEGIJOS 2013–2020 metŲ TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS
I. BENDROsios nuostatos
1. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – Planas) įgyvendina Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje (toliau – Strategija), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 (Žin., 2012, Nr. 133-6762), nustatytus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos specialiuosius ir bendruosius trumpalaikius tikslus ir uždavinius iki 2020 metų.
2. Plano paskirtis – numatyti išmetamų į aplinkos orą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, mažo anglies dioksido kiekio konkurencingos ekonomikos plėtojimo, ekoinovatyvių technologijų diegimo, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kita), gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio (ekonomikos) sektorių pažeidžiamumo mažinimo, jų atsparumo klimato kaitos pokyčiams didinimo ir palankių visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygų gerinimo priemones, taip pat asignavimus šioms priemonėms įgyvendinti ir užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti Strategijoje nustatytus tikslus ir uždavinius.
3. Tikimasi, kad Plane numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės kasmet padės įgyvendinti trumpalaikius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Bus pasiekta, kad Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet mažės ir 2020 metais neviršys 8,53 mln. tonų CO2e. Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose bus įgyvendinami metiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai užtikrinant, kad Europos Sąjungos 20 procentų tikslo atveju bendras kiekis 2020 metais padidėtų ne daugiau kaip 15 procentų, palyginti su 2005 metų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, ir neviršytų 18,338 mln. tonų CO2e, o Europos Sąjungos 30 procentų tikslo atveju – padidėtų ne daugiau kaip 4 procentais ir neviršytų 16,584 mln. tonų CO2e.
4. Prie Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo prisidės šalies ekonomikos (ūkio) konkrečių sektorių planavimo dokumentų, tokių kaip 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430), Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), Nacionalinė reformų darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 (Žin., 2011, Nr. 54-2596), Energijos efektyvumo veiksmų planas, patvirtintas ūkio ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 4-270 (Žin., 2007, Nr. 76-3024; 2009, Nr. 2-38), Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas energetikos ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 (Žin., 2010, Nr. 78-4030), Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 (Žin., 2011, Nr. 29-1368), Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 (Žin., 2012, Nr. 61-3058), Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (Žin., 2010, Nr. 125-6425), Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos įgyvendinimo 2010–2013 metų priemonių planas, patvirtintas ūkio ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-750/V-1692 (Žin., 2010, Nr. 121-6192), Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 (Žin., 2012, Nr. 145-7455), kitų valdymo sričių plėtros programų ar trumpos trukmės planavimo dokumentų įgyvendinimo priemonės, susijusios su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos.
5. Kad laiku ir kokybiškai būtų įgyvendintos Plane numatytos priemonės, ministerijos, dalyvaujančios įgyvendinant Planą, turi parengti šiuos teisės aktus:
5.1. Klimato kaitos švelninimo priemonių dalyje:
5.1.1. Aplinkos ministerija:
5.1.1.1. kartu su Energetikos ministerija – teisės aktų, reglamentuojančių vėjo elektrinių jūroje statybos ir eksploatacijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje, projektus (1 tikslo 3 uždavinys);
5.1.1.2. Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano projektą (numatyti prievolę į savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles įrašyti rekomendacijas dėl maisto atliekų ir kitų biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo) (2 tikslo 7 uždavinys);
5.1.2. Energetikos ministerija:
5.1.2.1. kartu su Aplinkos ministerija – energetikos, statybų ir teritorijų planavimo sričių teisės aktų, reglamentuojančių įrenginių ir sistemų, skirtų elektros energijai, šildymui ir vėsinimui iš atsinaujinančių energijos išteklių naudoti, taip pat šilumai ir vėsumai centralizuotai tiekti, planavimą kuriant miestų infrastruktūrą, projektus (1 tikslo 4 uždavinys);
5.1.2.2. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/128/EB ir 2010/30/ES ir kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), reikalavimus, Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projektą (1 tikslo 1 uždavinys ir 2 tikslo 2, 9–11 uždaviniai);
5.1.2.3. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo ir lėšų naudojimo tvarką (numatyti reikalavimą kiekvienam finansuojamam projektui apskaičiuoti sumažinamą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį) (1 tikslo 3 uždavinys);
5.1.2.4. teisės aktų, reglamentuojančių šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų energijos vartojimo efektyvumo tikrinimą, projektus (2 tikslo 11 uždavinys);
5.1.2.5. teisės akto, nustatančio energetinių paslaugų bendrovių (EPB) sertifikavimo (atestavimo) schemą, projektą (2 tikslo 11 uždavinys);
5.1.2.6. Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1023 (Žin., 2008, Nr. 121-4600), pakeitimo projektą (2 tikslo 13 uždavinys);
5.1.2.7. kartu su Susisiekimo ministerija – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) pakeitimo įstatymo, nustatančio energijos efektyvumo įpareigojimų sistemą, projektą (1 tikslo 1 uždavinys, 2 tikslo 2, 10 ir 11 uždaviniai).
5.2. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių dalyje:
5.2.1. Aplinkos ministerija – Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 (Žin., 2010, Nr. 105-5431), ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 metų plano, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-934 (Žin., 2010, Nr. 138-7074), pakeitimo projektus (remdamasi atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu ir nustatytomis geros Baltijos jūros aplinkos būklės savybėmis) (10 tikslo 1 uždavinys);
5.2.2. Vidaus reikalų ministerija – Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1202 (Žin., 2006, Nr. 132-5007), pakeitimo projektą (11 tikslo 1 uždavinys).
5.3. Bendrųjų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių dalyje:
5.3.1. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija – teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų naudojimą taikant paskolų teikimo, aplinkosauginio inžinerinio projektų finansavimo būdus, užtikrinant lėšų grąžą ir pakartotinį panaudojimą pramonės sektoriui nustatytiems griežtesniems reikalavimams klimato kaitos srityje įgyvendinti, projektus (14 tikslo 2 uždavinys ir 15 tikslo 1 uždavinys);
5.3.2. Ūkio ministerija – Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projektą, teisiškai reglamentuojantį inovacijų sampratą, valstybės paramos inovacinei veiklai teikimo principus ir formas, inovacijų paramos institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą (17 tikslo 3 uždavinys).
6. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos iš bendrųjų asignavimų turės įgyvendinti šias priemones:
6.1. Klimato kaitos švelninimo priemonių dalyje:
6.1.1. Energetikos ministerija:
6.1.1.1. išanalizuoti technines ir ekonomines galimybes ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių plano, kuris leistų Lietuvos įsipareigojimus pasiekti 23 procentus atsinaujinančių energijos išteklių galutiniame energijos balanse įvykdyti mažiausia kaina vartotojams (1 tikslo 3 uždavinys);
6.1.1.2. atlikti pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (ILUC direktyva), COM(2012) 595 galutinis, įgyvendinimo galimo socialinio-ekonominio poveikio Lietuvos biodegalų gamybos sektoriui ir antros kartos biodegalų gamybos potencialo studiją (2 tikslo 4 uždavinys);
6.1.2. Susisiekimo ministerija:
6.1.2.1. diegiant ekonomiško geležinkelių riedmenų valdymo įgūdžius geležinkelių transporte, organizuoti mašinistų mokymus (2 tikslo 2 uždavinys);
6.1.2.2. Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus automobilių techninės būklės reikalavimus (2 tikslo 2 uždavinys);
6.1.3. Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Energetikos ministerija – parengti elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtros ir elektromobilių įkrovimo stotelių planus ir magistraliniuose keliuose įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles (2 tikslo 4 uždavinys);
6.1.4. Ūkio ministerija – parengti studiją, nustatančią galimus valstybės pagalbos priemonių mechanizmus pramonės šakoms ir pošakiams, kuriems dėl į elektros kainas įtraukiamų su Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema susijusių išlaidų kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika (1 tikslo 1 uždavinys);
6.1.5. Lietuvos standartizacijos departamentas:
6.1.5.1. dalyvauti rengiant Europos standartą, nustatantį metano, pagaminto iš biodujų ir naudojamo motorinių priemonių degalams, techninius reikalavimus, ir jį perimti kaip Lietuvos standartą (2 tikslo 4 uždavinys);
6.1.5.2. dalyvauti rengiant Europos standartą ir technines ataskaitas (anglų k. CEN/TR), nustatančias degalų mišinių, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis didesnė kaip 10 procentų, techninius reikalavimus, ir jį perimti kaip LST leidinį (2 tikslo 4 uždavinys).
6.2. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių dalyje:
6.2.1. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija – rengdamos šalies ūkio (ekonomikos) sektorines plėtros programas ir kitus programinius dokumentus, taikyti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijoje, Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetinėms sritims (energetika, pramonė, žemės ūkis, transportas, miškininkystė, vandens išteklių valdymas ir kita) nustatytas gaires (4 tikslo 1 ir 2 uždaviniai);
6.2.2. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija – įgyvendinti priemones, susijusias su tausiu paviršinių ir požeminių vandens telkinių ir irigacinių sistemų naudojimu (7 tikslo 1 uždavinys);
6.2.3. Žemės ūkio ministerija:
6.2.3.1. įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos programas (7 tikslo 1 uždavinys);
6.2.3.2. įgyvendinti agroekosistemų tvarumo didinimo ir dirvožemio degradacijos mažinimo priemones (7 tikslo 1 uždavinys);
6.2.3.3. tobulinti gamtinių stichinių reiškinių padaromos žalos žemės ūkiui draudimo ir kompensavimo mechanizmą (7 tikslo 3 uždavinys).
6.3. Bendrųjų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių dalyje:
6.3.1. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija:
6.3.1.1. rengiant sektorines plėtros programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, numatyti priemones ekoinovatyvių energijos gamybos ir naudojimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimui skatinti (4 tikslo 1 ir 2 uždaviniai, 13 tikslo 1–3 uždaviniai);
6.3.1.2. nuolat skelbti ir atnaujinti informaciją apie galimybes pasinaudoti ekonominiais instrumentais valstybės institucijų interneto svetainėse (15 tikslo 2 uždavinys);
6.3.1.3. inicijuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, kurių veikla susijusi su klimato kaitai įtaką turinčiais sektoriais, kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą, siūlyti įtraukti temas, suteikiančias žinių apie galimybes mažinti poveikį klimato kaitai ir prisitaikyti prie klimato kaitos atitinkamoje veiklos srityje (20 tikslo 1 ir 2 uždaviniai);
6.3.2. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Ūkio ministerija – taikyti valstybės pagalbos priemones įgyvendinant Europos Komisijos komunikatą „Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2012 m., gairės“ (OL 2012 C 158, p. 6) (15 tikslo 1 ir 2 uždaviniai);
6.3.3. Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija – įgyvendinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektus, skatinti bendrų mokslo ir verslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų (kompetencijos centrų) kūrimąsi, plėtoti jų infrastruktūrą ir paslaugas (17 tikslo 1 ir 2 uždaviniai);
6.3.4. Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija:
6.3.4.1. skatinant inovacijų kultūros formavimąsi, parengti pasiūlymus dėl technologinių gebėjimų, gamtos ir tiksliųjų mokslų srities mokinių gabumų ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose (18 tikslo 2 uždavinys);
6.3.4.2. rinkti ir sistemingai skleisti informaciją apie Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus klimato kaitos srityje (19 tikslo 1 uždavinys);
6.3.5. Ūkio ministerija:
6.3.5.1. skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus, technologijų kūrimą ir diegimą pramonėje (tarp jų įgyvendinančių didelio poveikio technologijas gaminių prototipų kūrimą (projektavimą ir gamybą) ir diegimą pramonėje) (17 tikslo 3 uždavinys);
6.3.5.2. vystyti inovacijų kultūrą propaguojant Lietuvos inovacinį potencialą ir didinant visuomenės sąmoningumą inovacijų srityje per šviečiamąsias ir informacijos inovacijų tema viešinimo priemones (19 tikslo 2 uždavinys);
6.3.6. Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgiant į Lietuvos interesus ir grėsmes saugumui, – dalyvauti derantis dėl tarptautinių klimato kaitos susitarimų, bendradarbiauti su kitomis šalimis įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones (21 tikslo 1 ir 2 uždaviniai).
7. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos, rengdamos šalies ūkio sektorių (energetika, pramonė, gyvenamųjų teritorijų vystymas, žemės ūkis, transportas, sveikatos apsauga ir kita) strategijas, jų įgyvendinimo planus ir programas, integruos Strategijos prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo tikslus ir uždavinius, numatys jų įgyvendinimo priemones ir užtikrins glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
II. PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS
Eil. Nr.
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas
2013 metų asignavimai,
tūkst. litų
2014 metų asignavimai,
tūkst. litų
2015 metų asignavimai,
tūkst. litų
2016 metų asignavimai,
tūkst. litų
Įgyvendinanti institucija
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
išlaidoms
turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
I. KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO PRIEMONĖS
1.
Tikslas – siekti, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose 2020 metais neviršytų 8,53 mln. tonų CO2e, taip užtikrinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimą
1.1.
Uždavinys – įgyvendinti taupų ir ekonomiškai efektyvų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą pramonės įmonėse
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.2, 5.1.2.7 ir 6.1.4 punktai)
1.1.1.
Priemonė – atlikti anglies dioksido geologinio saugojimo plano strateginį poveikio aplinkai vertinimą potencialioje teritorijoje (850 kv. kilometrų) ir pagal jo išvadas įvertinti likusios dalies tinkamumą geologiniam saugojimui
75***
75
0
0
65
65
0
0
65
65
0
0
70
70
0
0
Lietuvos geologijos tarnyba
1.1.2.
Priemonė – iš dalies finansuoti projektus, skatinančius didinti energijos gamybos efektyvumą
1 500**
1 500
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Ūkio ministerija
1.2.
Uždavinys – siekti, kad centralizuoto aprūpinimo šiluma įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų
1.2.1.
Priemonė – sukurti medienos kuro pasiūlos ir paklausos periodinio vertinimo savivaldybių lygmeniu sistemą, kuri sudarytų vietiniais medienos ištekliais pagrįstų energijos gamybos pajėgumų darnios plėtros prielaidas
150***
150
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
1.3.
Uždavinys – elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti iki 21 procento bendro šalies elektros energijos suvartojimo 2020 metais
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.1.1, 5.1.2.3 ir 6.1.1.1 punktai)
1.3.1.
Priemonė – skelbti ir organizuoti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus
230,1*
230,1
131,1
0
333,21
333,21
139,29
0
342,85
342,85
142,85
0
342,85
342,85
142,85
0
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1.4.
Uždavinys – vykdyti darnų teritorijų ir jų aprūpinimo energetine infrastruktūra planavimo procesą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.1 punktas)
1.4.1.
Priemonė – organizuoti nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-950 (Žin., 2010, Nr. 75-3847), mokslinių tyrimų projektų vykdymą ir patvirtinti šios programos baigiamąją ataskaitą, kurioje apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai
3 513*
3 513*
0
0
3 000
3 000
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos mokslo taryba
1.5.
Uždavinys – pasirengti elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo infrastruktūros modernizavimui ir jį vykdyti, maksimaliai didinant galimybes efektyviai reaguoti į paklausą ir paskirstyti gamybą
1.5.1.
Priemonė – iš dalies finansuoti energijos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus
104 400**
104 400
0
0
106 400
106 400
0
0
76 713
76 713
0
0
0
0
0
0
Ūkio ministerija
2.
Tikslas – užtikrinti, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose neviršytų nustatytų kasmetinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslų, o bendras kiekis 2020 metais nepadidėtų daugiau kaip 15 procentų, palyginti su 2005 metais, ir neviršytų 18,338 mln. tonų CO2e. Jeigu Europos Sąjungos lygiu bus pereita prie 30 procentų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo, užtikrinti, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose neviršytų nustatytų kasmetinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslų, o bendras kiekis 2020 metais nepadidėtų daugiau kaip 4 procentais, palyginti su 2005 metais, ir neviršytų 16,584 mln. tonų CO2e
2.1.
Uždavinys – vykdyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną atskiruose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transporto, žemės ūkio, pramonės, atliekų tvarkymo ir kituose)
2.1.1.
Priemonė – įvertinti, ar Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose vykdomų priemonių pakanka tikslams pasiekti, ir numatyti papildomas priemones, jeigu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija nustatytus metinius tikslus
0
0
0
0
0
0
0
0
50***
50
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.1.2.
Priemonė – parengti studiją, nustatančią išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo sąnaudų efektyvumą atskiruose sektoriuose, ir nustatyti priemones, leidžiančias mažiausiomis sąnaudomis sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
0
0
0
0
50***
50
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
Transporto sektoriuje
2.2.
Uždavinys – diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones transporto sektoriuje
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.2, 5.1.2.7, 6.1.2.1 ir 6.1.2.2 punktai)
2.2.1.
Priemonė – asfaltuoti rajoninės reikšmės automobilių kelius, didinti asfaltuotų kelių dalį valstybiniame kelių tinkle
40 400**
40 400
0
0
225 000
225 000
0
0
225 000
225 000
0
0
225 000
225 000
0
0
Susisiekimo ministerija
2.3.
Uždavinys – užtikrinti, kad daugėtų kelionių dviračiais, viešuoju kelių transportu ir viešuoju geležinkelių transportu
2.3.1.
Priemonė – parengti lengvųjų automobilių ir dviračių naudojimo derinimo prie viešojo transporto darbo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose studiją, įvertinti vadinamųjų „P+R“ ir „B+R“ sistemų įdiegimo galimybes, automobilių statymo apribojimus miesto centre, taip pat automobilių ir dviračių laikymo aikštelių išdėstymo prie persėdimo į maršrutinį transportą vietų schemas
18*
18
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Susisiekimo ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
2.4.
Uždavinys – užtikrinti alternatyvių energijos šaltinių ir ekologiškai švaresnio kuro dalių transporto sektoriaus energetiniame balanse augimą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.1.1.2, 6.1.3, 6.1.5.1 ir 6.1.5.2 punktai)
2.4.1.
Priemonė – įgyvendinti geležinkelių pagrindinių transporto koridorių elektrifikavimo projektus
0
0
0
0
0
0
0
0
101 800**
101 800
0
0
37 300
37 300
0
0
Susisiekimo ministerija
2.4.2.
Priemonė – parengti ir įgyvendinti priemones, sudarančias sąlygas ir skatinančias naudoti nakties metu pagaminamą perteklinę elektros energiją, kurti ir plėtoti elektros energiją naudojančių transporto priemonių infrastruktūrą miestuose
30****
30
0
0
100
100
0
0
200
200
0
0
200
200
0
0
akcinė bendrovė „Lesto“
Žemės ūkio sektoriuje
2.5.
Uždavinys – įgyvendinti priemones, skirtas išmetamojo metano kiekio iš mėšlo tvarkymo sistemoms ekonomiškai efektyviai mažinti
2.5.1.
Priemonė – skatinti biodujų surinkimo ir panaudojimo energijos gamybai investicinių projektų kaimo vietovėse įgyvendinimą, siekiant mažinti metano išsiskyrimą iš gyvulininkystės kompleksų
5 200**
5 200
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
2.6.
Uždavinys – įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos
2.6.1.
Priemonė – atlikti azoto trąšų tausaus naudojimo tyrimus ir rengti rekomendacijas
0
0
0
0
30*
30*
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
Atliekų sektoriuje
2.7.
Uždavinys – įgyvendinti priemones, skirtas išmetamojo metano kiekiui iš bioskaidžių atliekų ir nuotekų dumblo ekonomiškai efektyviai mažinti
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.1.2 punktas)
2.7.1.
Priemonė – parengti ir pateikti tvirtinti Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano projektą ir kartu su savivaldybėmis jį įgyvendinti
157***
157
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
2.7.2.
Priemonė – sukurti ir įdiegti atliekų valdymo ir tvarkymo modelį, orientuotą į atliekų susidarymo mažinimą, atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir panaudojimą energijai gauti, kuris didintų atliekose esančių medžiagų ir energijos panaudojimą, mažintų atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai
48***
48
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.7.3.
Priemonė – parengti rekomendacijas dėl žaliųjų atliekų individualaus kompostavimo
0
0
0
0
30***
30***
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.7.4.
Priemonė – įgyvendinti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelių statybos investicinius projektus, numatytus savivaldybių ir regioniniuose atliekų tvarkymo planuose
35 000**
35 000
0
0
25 000
25 000
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
2.7.5.
Priemonė – sukurti valstybės Atliekų tvarkytojų registrą
0
0
0
0
650***
650
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.8.
Uždavinys – panaudoti ne mažiau kaip 30 procentų susidarančio metinio atliekų kiekio energijos gamybai
2.8.1.
Priemonė – įgyvendinti regioninių atliekų tvarkymo sistemų plėtros, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumus, projektus
27 772**
27 772
0
0
243 925
243 925
0
0
137 005
137 005
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
regioniniai atliekų tvarkymo centrai
2.8.2.
Priemonė – įgyvendinti nuotekų dumblo tvarkymo projektus
31 000**
31 000
0
0
30 000
30 000
0
0
10 000
10 000
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
vandens tiekimo įmonės
Pramonės sektoriuje
2.9.
Uždavinys – diegti ekoinovatyvias energetinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo priemones, skirtas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ekonomiškai efektyviai mažinti Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiose pramonės įmonėse
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.2 punktas)
2.9.1.
Priemonė – parengti studiją, kurioje būtų pasiūlytos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiose pramonės įmonėse, atsižvelgiant į valstybės pagalbos gaires
0
0
0
0
0
0
0
0
60***
60
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
Kituose sektoriuose
2.10.
Uždavinys – nustatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ekonomiškai efektyviai mažinti kituose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.2 ir 5.1.2.7 punktai)
2.10.1.
Priemonė – nustatyti ir teisės aktais reglamentuoti finansinio skatinimo priemones vartotojams, skirtas energijos gamybos įrenginiams, gaminantiems energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, saulės, geoterminės, hidroterminės, vėjo energijos), naujuose pastatuose ir atnaujinamuose (modernizuojamuose) pastatuose įsirengti ir energijos vartojimo efektyvumo priemonėms taikyti
50***
50
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.10.2.
Priemonė – iš dalies finansuoti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai
28 000**
28 000
0
0
65 000
65 000
0
0
65 000
65 000
0
0
0
0
0
0
Ūkio ministerija
2.11.
Uždavinys – užtikrinti nuolatinį energijos vartojimo efektyvumo didinimą namų ūkio ir paslaugų sektoriuose
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.2, 5.1.2.4, 5.1.2.5 ir 5.1.2.7 punktai)
2.11.1.
Priemonė – atnaujinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo kompiuterinę programą
100***
100
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
2.11.2.
Priemonė – organizuoti visuomenės švietimo ir edukacijos iniciatyvas, siekiant daryti įtaką energijos vartojimo įpročiams ir skatinti energiją taupančios ir racionaliai vartojančios visuomenės kūrimą, įgyvendinti priemones, mažinančias neigiamą energetikos objektų įtaką žmonėms ir aplinkai, propaguoti aplinką tausojančių įrenginių montavimą, taršą mažinančių darbo priemonių naudojimą ir aktyvų darbuotojų savanorių įsitraukimą į šią veiklą
80****
80
0
0
80
80
0
0
80
80
0
0
80
80
0
0
akcinė bendrovė „Lesto“
2.12.
Uždavinys – užtikrinti, kad metinis šilumos energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų normatyvinius statybos techninius dokumentus, 2020 metais siektų ne mažiau kaip 1 000 GWh, palyginti su 2005 metais
2.12.1.
Priemonė – sukurti naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) modelį (išplėtoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo būdus ir numatyti daugiau pasirinkimo galimybių gyventojams), skatinti savivaldybių iniciatyvą rengti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo projektus ir sudaryti lankstesnes sąlygas įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus
22 858**
22 858
0
0
35 447
35 447
0
0
14 669
14 669
0
0
14 669
14 669
0
0
Aplinkos ministerija
2.13.
Uždavinys – užtikrinti nuolatinį energijos vartojimo efektyvumo didinimą visuomeninės paskirties pastatuose
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.1.2.6 punktas)
2.13.1.
Priemonė – iš dalies finansuoti viešosios paskirties pastatų renovavimą
76 694**
76 694
0
0
118 000
118 000
0
0
13 264
13 264
0
0
0
0
0
0
Ūkio ministerija
3.
Tikslas – didinti absorbuojamųjų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant šalies miškingumą ir stiprinant gamtinį karkasą (bendras metinis absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 3,7 mln. tonų CO2e 2020 metais)
3.1.
Uždavinys – įgyvendinti miškingumo didinimo priemones, apželdinant nenaudojamą ir žemės ūkiui mažai tinkamą žemę
3.1.1.
Priemonė – įveisti naujus ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus valstybės įmonėms miškų urėdijoms perduotoje valstybei nuosavybės teise priklausančioje nenaudojamoje žemėje ir skatinti veisti tokius naujus miškus privačioje žemėje, tam panaudojant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamą finansinę paramą
40 000***
40 000
0
0
40 000
40 000
0
0
40 000
40 000
0
0
40 000
40 000
0
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
valstybės įmonės miškų urėdijos
3.1.2.
Priemonė – valstybės įmonėms miškų urėdijoms valdyti patikėjimo teise valstybinės reikšmės miškų schemose pažymėtus miškus. Valstybės įmonėms miškų urėdijoms tvarkyti žemėtvarkos projektuose valstybiniams miškams įveisti suformuotus žemės sklypus
60****
60
0
0
60
60
0
0
60
60
0
0
60
60
0
0
valstybės įmonės miškų urėdijos
3.2.
Uždavinys – vykdyti darnią miškininkystės politiką, išplečiant miško kirtimo atliekų paėmimo biokuro gamybai mastą
3.2.1.
Priemonė – sukurti ir įdiegti medienos biokuro gamybai mobilizavimo iš miškų sistemą, pagrįstą finansinio skatinimo mechanizmais
100***
100
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
3.2.2.
Priemonė – įgyvendinti miško kirtimo atliekų paėmimo biokuro gamybai investicinius projektus
300**
300
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
II. PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PRIEMONĖS
4.
Tikslas – siekti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, uždaviniai ir priemonės būtų integruoti į jautriausius klimato kaitos poveikiui šalies ūkio (ekonomikos) sektorius ir įgyvendintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės
4.1.
Uždavinys – atlikti Lietuvos ūkio (ekonomikos) sektorių būklės analizę, prireikus išskirti naujus prioritetinius prisitaikymo prie klimato kaitos sektorius ir užtikrinti šiuose sektoriuose veiksmingų priemonių įgyvendinimą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.2.1 ir 6.3.1.1 punktai)
4.1.1.
Priemonė – parengti mokslo programą arba atlikti atskirų sektorių (teritorijų planavimo, transporto, energetikos, atliekų, pramonės, žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės, turizmo ir kitų) jautrumo klimato kaitos poveikiui ir galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos studijas, numatyti veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir pasiūlyti vertinimo kriterijus
0
0
0
0
70***
70
0
0
70
70
0
0
70
70
0
0
Aplinkos ministerija
4.2.
Uždavinys – užtikrinti teisės aktų suderinamumą prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais (įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.2.1 ir 6.3.1.1 punktai)
5.
Tikslas – stebėti, tirti ir vertinti klimato kaitos poveikį Lietuvos teritorijoje ir regionuose
5.1.
Uždavinys – užtikrinti, kad meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų sistema būtų nuolat tobulinama ir atnaujinama
5.1.1.
Priemonė – didinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stebėjimų tinklo techninius pajėgumus – įrengti meteorologinį radiolokatorių Rytų Lietuvoje, skirtą ekstremaliems reiškiniams tiksliau prognozuoti
1 050**
0
0
1 050
4 200
0
0
4 200
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
5.1.2.
Priemonė – atnaujinti automatinių agrometeorologijos stočių tinklo matavimo įrangą (43 stotys)
454**
140
0
314
384
154
0
230
70
0
0
70
70
0
0
70
Aplinkos ministerija
5.1.3.
Priemonė – atnaujinti ultravioletinės saulės spinduliuotės matavimo įrangą (3 stotys)
130*
0
0
130
70
0
0
70
37
0
0
37
16
0
0
16
Aplinkos ministerija
5.1.4.
Priemonė – analizuoti ir sisteminti Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos (EUMETSAT) informaciją, tobulinti klimato duomenų bazę
0
0
0
0
0
0
0
0
500*
500
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
5.1.5.
Priemonė – tobulinti paviršinio ir požeminio vandens stebėseną – papildyti ją klimato kaitos poveikio tyrimų rodikliais
0
0
0
0
0
0
0
0
700**
0
0
700
1 500
0
0
1 500
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
5.1.6.
Priemonė – plėtoti palydovinę klimatologiją – pradėti naudoti palydovinius duomenis sausringumo ir vegetacijos indeksams, sniego dangai ir sausroms nustatyti
35*
35
35
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
5.2.
Uždavinys – įsitraukti į pasaulinio ir regioninio klimato monitoringo programas (GCOS, Baltijos jūros regiono klimato kaitos tyrimų programas BALTEX, „Baltic Sea Region Programme 2007– 2013“ ir kitas)
5.2.1.
Priemonė – parengti ir paskelbti naują Lietuvos klimato rajonavimą, remiantis 1961– 1990 metų standartine klimato norma ir 1980– 2010 metų duomenimis
15*
15
15
0
15
15
15
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
6.
Tikslas – gerinti informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos koordinavimą ir didinti jos sklaidą – kvalifikuotai ir sistemingai saugoti ir tvarkyti informaciją GIS pagrindu apie klimato kaitą ir pateikti ją įvairioms interesų grupėms (mokslininkams, valstybės institucijoms, visuomenei)
6.1.
Uždavinys – parengti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias efektyvų interesų grupių (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų) informavimą prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais
6.1.1.
Priemonė – išleisti Lietuvos klimato atlasą (lietuvių ir anglų kalbomis)
45*
45
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
6.1.2.
Priemonė – rengti informaciją, skaityti paskaitas apie klimato kaitą, jos padarinius ir galimą prisitaikymą prie jos Lietuvos visuomenei, moksleiviams, studentams, dalyvauti susitikimuose su Lietuvos miestų ir rajonų visuomene
0
0
0
0
30*
30
0
0
0
0
0
0
25
25
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
6.2.
Uždavinys – kurti geografinę klimato kaitos duomenų bazę
6.2.1.
Priemonė – įvertinti skirtingų Lietuvos regionų jautrumą ir svarbiausias grėsmes klimato kaitos požiūriu
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
50***
50
0
0
Aplinkos ministerija
6.2.2.
Priemonė – parengti Lietuvos klimato stebėjimo duomenų skaitmeninį archyvą
0
0
0
0
200**
200
200
0
200
200
200
0
200
200
200
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
Žemės ūkis, dirvožemis
7.
Tikslas – didinti agrarinio sektoriaus atsparumą klimato pokyčiams
7.1.
Uždavinys – užtikrinti tausų gamtos išteklių – vandens ir dirvožemio – naudojimą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.2.2, 6.2.3.1 ir 6.2.3.2 punktai)
7.1.1.
Priemonė – įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos programas
148,3*
148,3
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
7.2.
Uždavinys – užtikrinti atsparių klimato kaitai žemės ūkio augalų rūšių parinkimą ir naujų veislių išvedimą
7.2.1.
Priemonė – parengti žemės ūkio augalų adaptyvių rūšių ir gyvulininkystės veislių atrankos ir naujų rūšių ir veislių, prisitaikiusių prie besikeičiančių klimato sąlygų ir atsparių ligoms, tyrimų mokslo programą
70*
70
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
7.3.
Uždavinys – kurti pavojų ir krizių valdymo priemones, skirtas klimato reiškinių sukeltiems ekonominiams padariniams likviduoti
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.2.3.3 punktas)
7.3.1.
Priemonė – taikyti stichinių gamtos reiškinių išankstinio perspėjimo sistemą (SGRIPS)
0
0
0
0
30*
30
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
7.3.2.
Priemonė – perspėti gyventojus apie susidariusias ekstremaliąsias situacijas ar ekstremaliųjų situacijų galimas grėsmes, naudojant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS)
0
0
0
0
1 520**
28
0
1 492
0
0
0
0
0
0
0
0
Vidaus reikalų ministerija
7.4.
Uždavinys – įdiegti nuolatinės stebėsenos sistemą dirvožemio būklei stebėti ir tobulinti ūkininkavimo metodus, siekiant mažinti naudingojo dirvožemio sluoksnio praradimą
7.4.1.
Priemonė – palaikyti ir tobulinti agrometeorologinių stebėjimų sistemą
130*
115
0
15
60
60
0
0
60
60
0
0
60
60
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
7.4.2.
Priemonė – sukurti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemą
0
0
0
0
0
0
0
0
550**
550
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
7.5.
Uždavinys – formuoti ūkininkų gebėjimus, gerinti jų supratimą apie klimato kaitą ir didinti motyvaciją prie jos prisitaikyti
7.5.1.
Priemonė – organizuoti pagrindinės ir konkretiems regionams skirtos informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos platinimą
24*
24
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
7.5.2.
Priemonė – plėsti konsultavimo ūkio valdymo klausimais paslaugų teikimą ir institucijas, aktyvinti jų veiklą
2 000**
2 000
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
Miškininkystė, ekosistemos, biologinė įvairovė, kraštovaizdis
8.
Tikslas – mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį gamtinėms ekosistemoms
8.1.
Uždavinys – mažinti neigiamą vandens lygio kilimo, stichinių meteorologinių reiškinių poveikį Baltijos jūros pakrantės zonai, potvynių veikiamoms Kuršių marių bei Nemuno žemupio ir kitoms šalies teritorijoms
8.1.1.
Priemonė – atsižvelgiant į atliktus Nemuno deltos žemupio hidrologinio režimo tyrimus, parengti tilto ar kelio tiesimo per užliejamas teritorijas techninius sprendinius
100*
100
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Susisiekimo ministerija
8.1.2.
Priemonė – įvertinti, kaip įgyvendinama Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008– 2013 m., patvirtinta aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88 (Žin., 2008, Nr. 17-612); parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014– 2020 metams, siekiant užtikrinti efektyvų pajūrio juostos tvarkymą
70***
70
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.1.3.
Priemonė – kartu su savivaldybėmis koordinuoti krantotvarkos priemonių, patvirtintų Pajūrio juostos tvarkymo programoje, įgyvendinimą Baltijos jūros Lietuvos krante
300**
300
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija,
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Klaipėdos miesto savivaldybė,
Klaipėdos rajono savivaldybė
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Palangos miesto savivaldybė
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Neringos savivaldybė
8.2.
Uždavinys – stabilizuoti biologinės įvairovės nykimą dėl klimato kaitos poveikio Lietuvoje ir Baltijos biogeografiniame regione
8.2.1.
Priemonė – tęsti klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei mokslinius tyrimus ekosistemų lygmeniu ir parengti atskirų reguliavimo sričių (saugomų teritorijų, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio, miškininkystės, žemės ūkio, žuvininkystės ir kitų) prisitaikymo (biologinės įvairovės apsaugos) priemonių planavimo dokumentus
0
0
0
0
1 217**
1 217
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.2.2.
Priemonė – taikyti ligų ir kenkėjų (tarp jų invazinių rūšių), atsiradusių dėl klimato kaitos įtakos, masinio dauginimosi židinių naikinimo priemones
2 000**
2 000
0
0
4 000
4 000
0
0
6 000
6 000
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.2.3.
Priemonė – parengti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, kuriose aptinkamos klimato kaitai jautriausios ir pažeidžiamiausios Europos Sąjungos svarbos rūšys ir natūralios buveinės, gamtotvarkos planus
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
250**
250
0
0
Aplinkos ministerija
8.2.4.
Priemonė – sukurti veiksmingesnę biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsaugos valdymo sistemą: parengti Biologinės įvairovės išsaugojimo programą ir numatyti kompleksinį biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų integravimą į kitus sektorius
20***
20
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.2.5.
Priemonė – organizuoti Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-951 (Žin., 2010, Nr. 75-3849), mokslinių tyrimų projektų vykdymą ir patvirtinti programos baigiamąją ataskaitą, kurioje apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai
3 514*
3 514
0
0
2 000
2 000
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos mokslo taryba
8.3.
Uždavinys – išsaugoti savitą ir formuoti klimato kaitos poveikiams atsparią kraštovaizdžio įvairovę
8.3.1.
Priemonė – parengti šalies kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, tarp kitų aspektų numatyti neigiamų klimato kaitos padarinių mažinimo priemones ir nustatyti galimų paveikti rizikos teritorijų prevencines kraštotvarkos priemones
392,392**
392,392
0
0
96,848
96,848
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.3.2.
Priemonė – parengti kelių ir geležinkelių kraštovaizdžio gaires ir numatyti jose kelių ir geležinkelių erdvinių parametrų nustatymo priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių
80,5**
80,5
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.3.3.
Priemonė – parengti Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studiją
84,7**
84,7
0
0
42,35
42,35
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.4.
Uždavinys – plėtoti saugomų teritorijų ir gamtinio karkaso sistemą, atkurti ir gausinti natūralius kraštovaizdžio elementus šiose teritorijose
8.4.1.
Priemonė – parengti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą
76**
76
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.4.2.
Priemonė – parengti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2011, Nr. 98-4628), pakeitimo projektą
100,629**
100,629
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.5.
Uždavinys – užtikrinti, kad genetiškai modifikuoti organizmai neišplistų aplinkoje ir nepažeistų biologinės įvairovės ir ekosistemų
8.5.1.
Priemonė – parengti genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo studiją ir pateikti išvadas
17*
17
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
8.5.2.
Priemonė – vykdyti genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką kontrolę, tikrinti ūkio subjektus, užsiimančius genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ribotu naudojimu
46*
46
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos apsaugos agentūra
9.
Tikslas – išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką
9.1.
Uždavinys – skatinti darnaus vystymosi principais paremtus pagrindinius neplynuosius miško kirtimus valstybiniuose ir privačiuose miškuose
9.1.1.
Priemonė – diegti privačių miško savininkų neplynųjų miško kirtimų skatinimo priemones
800**
800
0
0
1 000
1 000
0
0
1 000
1 000
0
0
1 000
1 000
0
0
Aplinkos ministerija
9.2.
Uždavinys – didinti miško ekosistemų ekologinį ir kraštovaizdžio stabilumą
9.2.1.
Priemonė – numatyti priemones, kurios leistų integruoti artimo gamtai miškininkavimo II– III grupių miškuose elementus ir pagal augavietes diferencijuotą miško kirtimų amžių
0
0
0
0
100***
100
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
9.3.
Uždavinys – mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą miškuose, jas keisti biologinėmis ar mechaninėmis priemonėmis
9.3.1.
Priemonė – kontroliuoti, kad valstybinių miškų plotas, kuriame panaudotos miško sanitarinės apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir nepageidaujamos augalijos cheminės priemonės, neviršytų 3 500 hektarų per metus, išskyrus integruotoje miškų apsaugoje būtiną miško kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimą
200****
200
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
9.4.
Uždavinys – siekti atkurti nykstančias ar degradavusias miško ekosistemas
9.4.1.
Priemonė – atlikti inventorizaciją ir parengti rekomendacijas dėl nykstančių ar degradavusių miško ekosistemų tvarkymo ir atkūrimo
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
200***
200
0
0
Aplinkos ministerija
Vandens ištekliai
10.
Tikslas – mažinti neigiamą vandens lygio kilimo, stichinių meteorologinių reiškinių poveikį paviršinio ir požeminio vandens kokybei
10.1.
Uždavinys – tobulinti vandens išteklių valdymą ir užtikrinti vandens kokybės gerinimą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.2.1 punktas)
10.1.1.
Priemonė – atnaujinant Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, įvertinti klimato kaitos poveikį vandens telkiniams ir prireikus numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio ar šio poveikio mažinimo priemones
0
0
0
0
0
0
0
0
2 650**
2 650
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
10.2.
Uždavinys – modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti jos plėtrą urbanizuotose teritorijose, siekiant apsaugoti urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsti kelią teršalams patekti į aplinką (paviršinius vandens telkinius)
10.2.1.
Priemonė – parengti miestų paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo studiją
100***
100
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
10.2.2.
Priemonė – įgyvendinti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektus
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
1 000**
1 000
0
0
Aplinkos ministerija
11.
Tikslas – sukurti veiksmingą potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus
11.1.
Uždavinys – užtikrinti potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemos įdiegimą
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.2.2 punktas)
11.1.1.
Priemonė – parengti ir pateikti tvirtinti Baltijos jūros, Kuršių marių ir upių potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, taip pat potvynių rizikos valdymo planus
0
0
0
0
0
0
0
0
2 000**
2 000
0
0
0
0
0
0
Aplinkos apsaugos agentūra
11.1.2.
Priemonė – nustatyti teritorijas, kurios gali būti užliejamos potvynių, ir įvertinti galimą neigiamą potvynių poveikį šiose teritorijose
2 000**
2 000
0
0
850
850
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos apsaugos agentūra
11.1.3.
Priemonė – įdiegti potvynių prognozavimo modelį, leidžiantį sudaryti hidrologines prognozes (upėse, kurių maksimalus 1 procento debitas didesnis kaip 100 kub. metrų per sekundę)
2 200**
2 200
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyba
11.2.
Uždavinys – nustatyti labiausiai pažeidžiamus hidrotechninius statinius, numatyti ir įgyvendinti nuoseklias prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemones
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.3.1.3 punktas)
11.2.1.
Priemonė – organizuoti tyrimus, skirtus melioracijos sistemų efektyvumui pagerinti padidėjusio nuotėkio sąlygomis
0
0
0
0
0
0
0
0
30*
30
0
0
0
0
0
0
Žemės ūkio ministerija
Visuomenės sveikata
12.
Tikslas – mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai
12.1.
Uždavinys – užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą mažinant klimato pokyčių keliamas rizikas
12.1.1.
Priemonė – numatyti Lietuvos sveikatos programoje prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai gaires ir veiksmų kryptis
8*
8
5,5
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.1.2.
Priemonė – parengti studiją, nustatančią klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir pateikiančią rekomendacijas
80***
80
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.1.3.
Priemonė – parengti nacionalinį visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos planą ir kartu su savivaldybėmis jį įgyvendinti
0
0
0
0
60*
60
41,4
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Sveikatos apsaugos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
12.1.4.
Priemonė – parengti ir patvirtinti klimato kaitos ir sveikatos rodiklių sąrašą ir informacijos rinkimo tvarkos ir šių rodiklių apskaičiavimo metodikų aprašą, vykdyti klimato kaitos ir sveikatos rodiklių stebėseną
0
0
0
0
30*
30
20,7
0
50
50
34,5
0
50
50
34,5
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.1.5.
Priemonė – gerinti Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą prisitaikymo prie klimato pokyčių srityje
12*
12
8,3
0
18
18
12,4
0
20
20
12,8
0
20
20
12,8
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.1.6.
Priemonė – didinti gyventojų ir sveikatos priežiūros specialistų informavimą apie klimato kaitos grėsmes žmonių sveikatai ir prisitaikymo priemones
25*
25
17,3
0
30
30
20,7
0
30
30
20,7
0
30
30
20,7
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.2.
Uždavinys – sukurti veiksmingą ligų, susijusių su klimato kaitos poveikiu, profilaktikos sistemą
12.2.1.
Priemonė – įdiegti nukentėjusių nuo klimato kaitos veiksnių (susirgusiųjų ir mirusiųjų) registravimo sistemą
0
0
0
0
0
0
0
0
70***
60
41,4
10
0
0
0
0
Sveikatos apsaugos ministerija
12.2.2.
Priemonė – parengti su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) profilaktikos programą
0
0
0
0
20*
20
12,8
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Sveikatos apsaugos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Vilniaus universitetas
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Šiaulių universitetas
III. BENDRŲJŲ KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO IR PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
13.
Tikslas – integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo tikslus, uždavinius ir priemones į šalies ūkio sektorių (energetika, pramonė, gyvenamųjų teritorijų vystymas, žemės ūkis, transportas ir kita) strategijas ir planus
13.1.
Uždavinys – užtikrinti glaudų įvairių institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant Strategijoje, sektorinėse strategijose ir jų įgyvendinimo priemonių planuose numatytas priemones
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.3.1.1 punktas)
13.2.
Uždavinys – užtikrinti, kad klimato kaitos aspektas būtų įtraukiamas į sektorines strategijas bei jų įgyvendinimo planus ir programas
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.3.1.1 punktas)
13.3.
Uždavinys – užtikrinti, kad sprendimai, susiję su prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimu, būtų priimami ne vietos, bet regiono lygmeniu
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.3.1.1 punktas)
14.
Tikslas – skatinti efektyviai panaudoti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšas ir kitas finansines priemones prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo projektams (priemonėms) įgyvendinti
14.1.
Uždavinys – užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių, Sanglaudos ir kitų fondų lėšų panaudojimą pagal Daugiametę finansinę programą 2014– 2020 metų laikotarpiu, taip pat valstybės biudžeto lėšų panaudojimą įgyvendinant infrastruktūros plėtros ir kitus projektus, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos
14.1.1.
Priemonė – administruoti programas, pagal kurias skiriamas finansavimas investiciniams atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo projektams energetikos, pramonės, transporto, atliekų ir žemės ūkio sektoriuose įgyvendinti
11 000**
11 000
502
0
11 000
11 000
502
0
11 000
11 000
502
0
11 000
11 000
502
0
Aplinkos ministerija
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
savivaldybės
14.1.2.
Priemonė – administruoti programas, pagal kurias skiriamas finansavimas investiciniams energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų modernizavimo, energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio ir kitose srityse įgyvendinti, užtikrinant ekoinovatyvių, mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą
2 982**
2 972
1 467
10
2 982
2 972
1 467
10
2 982
2 972
1 467
10
2 982
2 972
1 467
10
Aplinkos ministerija
14.2.
Uždavinys – užtikrinti ilgalaikį efektyvų finansinių ir techninių išteklių valdymą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų panaudojimą pramonei vystyti
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.3.1 punktas)
14.3.
Uždavinys – tobulinti Žaliosios investavimo sistemos teisinę bazę ir įgyvendinti pagal šią sistemą finansuojamus projektus
14.3.1.
Priemonė – nustatyta tvarka Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kituose sektoriuose projektus
80 746***
80 746
0
0
140 856
140 856
0
0
145 726
145 726
0
0
145 906
145 906
0
0
Aplinkos ministerija
14.3.2.
Priemonė – vykdyti nuolatinę, nepertraukiamą Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo stebėseną ir nuolat laiku tobulinti teisinę bazę
3 334,3***
3 118,3
1 240
216
33 048
33 023
1 190,5
25
3 277,4
3 252,4
1 068,1
25
3 256,4
3 231,4
1 152,1
25
Aplinkos ministerija
15.
Tikslas – skatinti ekonominių priemonių (mokesčių lengvatų, valstybės pagalbos priemonių ir kitų) diegimą
15.1.
Uždavinys – užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą prisitaikymo prie klimato kaitos ir efektyvaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projektams ir priemonėms įgyvendinti (įgyvendina bendrųjų nuostatų 5.3.1 ir 6.3.2 punktai)
15.2.
Uždavinys – užtikrinti visuomenės informavimą apie galimybes pasinaudoti ekonominėmis priemonėmis
(įgyvendina bendrųjų nuostatų 6.3.1.2 ir 6.3.2 punktai)
16.
Tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų ir absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą ir ataskaitų rengimą
16.1.
Uždavinys – užtikrinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ir ataskaitų rengimą
16.1.1.
Priemonė – sukurti nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos, prognozių, strateginių dokumentų įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių finansavimo duomenų surinkimo, ataskaitų parengimo ir informacijos teikimo sistemą, atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimus
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
10 000**
10 000
0
0
Aplinkos ministerija
16.1.2.
Priemonė – kaupti išmetamųjų ir absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitai reikalingus duomenis ir informaciją apie sektorinių strateginių dokumentų įgyvendinimą bei su klimato kaita susijusių priemonių finansavimą
505,3**
505,3
505,3
0
1 011
1 011
835,5
175,5
0
0
0
0
0
0
0
0
Aplinkos ministerija
207,8***
207,8
0
0
307,8
307,8
0
0
207,8
207,8
0
0
307,8
307,8
0
0
Aplinkos apsaugos agentūra
481,9***
481,9
232
116
411,4
411,4
247,5
25
438,8
413,8
269,9
25
459,8
436,8
285,9
25
Valstybinė miškų tarnyba
16.1.3.
Priemonė – kasmet rengti Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitą
200***
200
0
0
200
200
0
0
200
200
0
0
200
200
0
0
Aplinkos ministerija
16.2.
Uždavinys – užtikrinti išmet …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.