LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.04.02:2004 „INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 703 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d. ir taikomas po šio termino pradedamiems vykdyti inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.04.02:2004 INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius (geotechninius) žemės tyrimus teritorijų planavimo ir statybos reikmėms. 2. Inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus sudaro geologinių, hidrogeologinių, geofizikinių, geomechaninių ir geodinaminių žemės tyrimų statybos ir statinių naudojimo reikmėms visuma. 3. Reglamentas nustato inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų pagrindinius principus ir šių darbų atlikimo tvarką. 4. Reglamentas taip pat nustato iš žemės gelmių paimtų uolienų, gruntų ir požeminio vandens mėginių ir bandinių tyrimų statybos reikmėms tvarką. 5. Reglamento nuostatomis siekiama: 5.1. nustatyti visų statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), taip pat kitų juridinių ir fizinių asmenų, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, sąveiką inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų srityje; 5.2. užtikrinti statinio darną su aplinka, taip pat racionalų žemės gelmių savybių bei žemės išteklių naudojimą; 5.3. užtikrinti tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę detaliojo planavimo dokumentams, statinio projektui bei statybos darbų technologijos projektui rengti. 6. Statybos sklypo inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų reglamentavimo tikslas yra nustatyti reikalavimus, kad atliktų tyrimų duomenys leistų suprojektuoti ir pastatyti statinį, kuris: 6.1. per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų statinio esminius reikalavimus; 6.2. tenkintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, nesukeltų gretimų statinių deformacijų; 6.3. atitiktų normatyvinės kokybės reikalavimus; 6.4. statybos ir naudojimo metu atitiktų poveikio aplinkai apribojimus. 7. Reglamentas taikomas inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams, kurie atliekami: 7.1. urbanistinei plėtrai ir infrastruktūros objektams skirtų teritorijų bei žemės sklypų statinių statybai inžinerinėms geologinėms sąlygoms įvertinti; 7.2. pagrįsti statinio statybą; 7.3. rengti statinio projekto konstrukcinę dalį – statinio pamatų ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius; 7.4. rengti statybos darbų technologijos projektą; 7.5. vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai; 7.6. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 7.7. rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį; 7.8. statinių avarijoms (konstrukcijų griūtims) tirti; 7.9. statinio ekspertizės reikmėms. 8. Reglamento nuostatos taip pat taikomos, kai specialiuosius reikalavimus inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams nustato Aplinkos ministerijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų (pagal kompetenciją) ir Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai statybos statinio saugos ir paskirties dokumentai: 8.1. statiniams projektuoti karstiniame rajone; 8.2. tyrimams, kurie atliekami projektuojant susisiekimo komunikacijas, tiltus, tunelius, kitus kelių statinius; 8.3. tyrimams jūrų ir jūrų uostų infrastruktūros statinių statybai ir uostų akvatorijų gilinimui; 8.4. tyrimams, kurie skirti parinkti antžeminių (paviršinių ir sekliai įleistų į žemę) branduolinės energetikos objektų statybos vietas, įvertinti parinktų statybos sklypų tinkamumą ir rengti tokių statinių projektus. 9. Reglamentas netaikomas: 9.1. požeminių giluminių branduolinės energetikos objektų inžineriniams geologiniams tyrimams; 9.2. naudingųjų iškasenų telkinių žvalgybos inžineriniams geologiniams tyrimams; 9.3. naudingųjų iškasenų kasybos ir gavybos inžineriniams geologiniams tyrimams; 9.4. inžinerinio geologinio kartografavimo darbams. 10. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [21.1]. 11. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas. 12. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai yra žemės gelmių geologinio tyrimo rūšis, veikla, kuria verstis reikia leidimo [21.2]. 13. Teisę atlikti inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų darbus turi Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, nustatyta tvarka gavusi leidimą šios rūšies tyrimams [21.7]. 14. Nustatyta tvarka išduotą leidimą privalo turėti ir įmonė, subrangos būdu atliekanti tam tikrą inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų dalį (geofizikinius tyrimus, geotechninius ar hidrogeologinius bandymus, taip pat uolienų, gruntų, požeminio vandens mėginių ir bandinių laboratorinį tyrimą ar bandymą). 15. Leidimą atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka įmonei išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba). 16. Leidimas išduodamas įvertinus įmonėje dirbančiųjų specialistų specializaciją, kvalifikaciją ir išsilavinimą [21.7]. 17. Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos gręžinių kerną ar jo mėginius [21.8]. 18. Lietuvos geologijos tarnyba, išdavusi įmonei leidimą, suteikiantį teisę atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus, turi teisę gauti iš tos įmonės informaciją, reikalingą jos atliekamų tyrimų darbų kontrolei vykdyti. 19. Inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus įmonė privalo registruoti Žemės gelmių registre [21.9]. 20. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba [21.10; 21.13]. II SKYRIUS. NUORODOS 21. Reglamento nuorodose pateikiami šie teisės aktai: 21.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 21.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164); 21.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391); 21.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); 21.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092); 21.6. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771); 21.7. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634); 21.8. Leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1624 (Žin., 1996, Nr. 1-22); 21.9. Žemės gelmių registro nuostatai, pavirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676); 21.10. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906); 21.11. Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1872 (Žin., 2002, Nr. 116-5198); 21.12. Branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projekto derinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1873 (Žin., 2002, Nr. 116-5199); 21.13. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 1997, Nr. 118-3064); 21.14. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2002, Nr. 57-1697); 21.15. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 263 (Žin., 2002, Nr. 57-1698); 21.16. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 (Žin., 2001, Nr. 5-152); 21.17. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 186/62 „Dėl Branduolinės energetikos objektų statybos techninių reglamentų paruošimo grafiko“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124); 21.18. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko 2002 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 45 „Dėl Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo reikalavimų pavirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 106-4797); 21.19. Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 29 (Žin., 1999, Nr. 18-499); 21.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150); 21.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 37-1634); 21.22. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 2000, Nr. 67-2031; 2002, Nr. 31-1175); 21.23. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 410 (Žin., 1999, Nr. 112-3260); 21.24. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 1998, Nr. 71-2084); 21.25. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 42-1587); 21.26. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144); 21.27. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639); 21.28. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639); 21.29. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 2002, Nr. 55-2200); 21.30. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 21.31. Statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 (Žin., 2002, Nr. 55-2209); 21.32. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S1 „Earthquakes and associated topics in relation to nuclear power plant siting“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. NS-G-3.3 „Evaluation of seismic hazards for nuclear power plants“; 21.33. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S2 „Seismic analysis and testing of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. 50-SG-D15 „Seismic desing and qualification for nuclear power plants“; 21.34. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S7 „Nuclear power plant siting: Hydrogeologic aspects“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124); 21.35. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S8 „Safety aspects of the foundations of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) keitimas IAEA Safety Guide „Geotechnical aspects of nuclear power plant site evaluation and foundation“; 21.36. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos taisyklės ST 4032987.01:2001 „Inžineriniai geologiniai tyrimai“, įregistruotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 514 (Inf. pranešimai, 2001, Nr. 85); 21.37. Statybos rekomendacijos R 33-02 „Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai“, patvirtintos Automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2003, Nr. 3-87); 21.38. Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85 (Žin., 1998, Nr. 50-1376); 21.39. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1997-1:2001 – LST L ENV 1997-2:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas (1ir 2 dalys)“; 21.40. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1998-5:2002 „Eurokodas 8. Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimo reikalavimai. 5 dalis. Pamatai, atraminės konstrukcijos ir geotechniniai aspektai“; 21.41. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 32-921); 21.42. Lietuvos standartas LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“; 21.43. Lietuvos standartas LST 0-4:1999 „Standartizacija. 4 dalis. Tarptautinių, regioninių ir užsienio šalių standartizacijos organizacijų ir institucijų standartų bei kitų leidinių taikymas“; 21.44. Lietuvos standartas LST ISO 1000:1997 „SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų vartojimo rekomendacijos“; 21.45. Lietuvos standartas LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3-oji dalis. Mechanika“; 21.46. Lietuvos standartas LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai“; 21.47. Lietuvos standartas LST ISO 5966:2000 „Dokumentai. Mokslinių ir techninių ataskaitų pateikimas“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 22. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme [21.2], Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme [21.3], Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [21.1] ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [21.5] nurodytas sąvokas ir jų apibrėžimus. 23. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 23.1. inžineriniai geologiniai tyrimai – žemės gelmių sandaros ir savybių tyrimai statybų planavimo ir statybos reikmėms; veikla, skirta ištirti užstatomos teritorijos, akvatorijos, statybos sklypo ar jo dalies inžinerines geologines sąlygas ir gauti duomenis, reikalingus atlikti detalųjį planavimą, rengti statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus, statinio projektą, statybos darbų technologijos projektą, atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 23.2. geotechniniai tyrimai – statybos sklypo ar jo dalies inžineriniai geologiniai tyrimai statinio pamatų, atraminių konstrukcijų ar statybos darbų technologijos projekto sprendiniams rengti; 23.3. inžinerinės geologinės sąlygos – visuma geologinių, hidrogeologinių, geotechninių, geomechaninių, geodinaminių bei seismologinių charakteristikų ir parametrų, reikalingų statyboms planuoti, statiniams projektuoti, statyti ir naudoti, taip pat vertinti poveikį aplinkai ir parinkti statinių bei aplinkos apsaugos priemones; 23.4. inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumas – apibendrintas kokybinis įvertis, kuriuo nusakomas tyrimų eigoje išaiškintas statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų palankumas sumanyto statinio statybai ir naudojimui ir į kurį atsižvelgiama, kai reikia nustatyti ar keisti sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar režimą, kai reikia pagrįsti statinio statybą, rengti jo projektą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat kai reikia nustatyti, tikslinti ar keisti geotechninę kategoriją; 23.5. inžinerinių geologinių sąlygų tinkamumas – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normatyvinių dokumentų nustatytų reikalavimų statybos vietos ir statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms tenkinimo įvertis; sąvoka taip pat taikoma inžinerinių geologinių sąlygų visumai vertinti, kai tyrimai atliekami tam tikros paskirties statinio statybai pagrįsti ir jo projektui rengti; 23.6. gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos, kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama ir panaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas ar statinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arba kaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka; 23.7. uolienos – kristalizacinių ir cementacinių struktūros sąsajų sukietinti kristalinių ar amorfinių mineralų, jų nuotrupų patvarūs gamtiniai agregatai, sudarantys plyšiuotus sluoksnius ar diskrečius masyvus, kurių irsmo deformacijos trapios ar trapiai plastinės, o spūdumo deformacijos siejamos su plyšių tūrio pokyčiais; 23.8. įžemis – po perkasto, kasinėto, supiltinio ar kitokio technogeninio grunto sluoksniu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas; nejudinta žemė; 23.9. statinio pagrindas – gruntų ar uolienų storymė, į kurią remiasi statinys ar jo dalis ir kuri deformuojama statybos ir statinio naudojimo metu; 23.10. požeminė terpė – gruntų ar uolienų storymė, į kurią įleisti ar įterpti arba kurioje įrengti požeminiai statiniai, statinių požeminės dalys, inžineriniai tinklai, arba kuri sudaro požeminių ertmių aplinkumą; 23.11. geotechninė kategorija – statinio projekto konstrukcinės (geotechninės) dalies bei statybos darbų technologijos projekto sudėtingumo matas – statinio tvirto sujungimo su žeme sąlygų įvertis; geotechninė kategorija nusako statinio mechaninio patvarumo, pastovumo ir normatyvinės kokybės netekties riziką dėl pagrindo ir požeminės terpės inžinerinių geologinių sąlygų; geotechninė kategorija nustatoma pagal statinio rūšį ir paskirtį, pagal normatyvinių dokumentų nurodytus statinio konstrukcijos sudėtingumo požymius ir pagrindui perduodamų apkrovų didumą, pagal statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą, taip pat pagal statybos ir statinio poveikius pagrindui, gretimiems statiniams ir aplinkai; 23.12. pagrindinis gręžinys – tyrimo gręžinys, gręžiamas iš anksto nustatytose vietose ir skirtas išaiškinti statybos sklypo, statinio pagrindo, požeminės terpės inžinerinę geologinę ir hidrogeologinę sandarą, taip pat ištirti požeminio vandens, gruntų ar uolienų sudėtį ir savybes; 23.13. tarpinis gręžinys – tyrimo gręžinys, skirtas inžineriniams geologiniams (geotechniniams) ir hidrogeologiniams duomenims papildyti, patikslinti sluoksnių ir lęšių ribas bei išplitimą; jis gręžiamas pagrindinių gręžinių ar geotechninio zondavimo išaiškintose sudėtingose geologinio pjūvio vietose; 23.14. geotechninis zondavimas – gruntų storymių sandaros ir fizinės būklės, kai kurių geotechninių parametrų netiesioginio įvertinimo būdas – gruntų gebos priešintis mechaniniams poveikiams, kuriuos sukelia apibrėžtomis sąlygomis į tiriamą storymę įterpiami nustatytų matmenų ir formos zondavimo antgaliai, tiesioginis matavimas; gruntų mechaninio priešinimosi įterpti zondavimo antgalį matavimas gali būti atliekamas kartu su tų gruntų išorinės trinties, perteklinio vandens slėgio, neutronų ir gama spinduliuotės registravimu tiriamos storymės vertikaliajame geologiniame pjūvyje; 23.15. inžinerinis geologinis sluoksnis– statinio pagrindą ar požeminę terpę sudarančios gruntų storymės dalis, kurios geologinių požymių visuma tapati, o sudėtis, fizinė būklė ir savybės statistiškai vienodos. Inžinerinis geologinis sluoksnis apibūdinamas geotechninių parametrų būdingosiomis (charakteristinėmis) vertėmis, kurios surandamos to sluoksnio gruntų savybių tyrimo duomenų statistinio apdorojimo būdu arba yra parenkamos iš inžinerinio geologinio kartografavimo statistinių apibendrinimų; 23.16. geotechniniai parametrai – inžineriniai geologiniai rodikliai, skirti rengti statinio projekto konstrukcinę dalį ar kitoms projektavimo ir statybos reikmėms – sluoksnių geometriniai matmenys, hidrogeodinaminės ir hidrocheminės charakteristikos, gruntų sudėties, jų fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių skaitinės vertės – ekstreminės, būdingosios (charakteristinės), projektinės (skaičiuotinės); inžineriniai geologiniai rodikliai yra adaptuoti, pritaikyti fizikiniai dydžiai, kurių žymenis ir indeksus nustato Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartai ir kurių skaitinės vertės reikiamu tikslumu bei nustatytu pasikliovimo lygmeniu surandamos pripažintais būdais ir apibrėžtomis metodikomis bei matuojamos tarptautinės sistemos vienetais; 23.17. būdingoji rodiklio vertė (charakteristinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – grunto savybės rodiklio skaitinė vertė, nusakanti to rodiklio tiriamos visumos vidurkio vienpusio pasikliautinojo intervalo ribos įvertinį, atitinkantį statinio ir gruntų storymės mechaninio sąveikojimo nepalankiausią atvejį bei pasirinktą rizikos reikšmingumo laipsnį ar nustatytą pasikliovimo lygmenį; 23.18. projektinė rodiklio vertė (skaičiuotinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – daliniu saugos koeficientu padidinta ar sumažinta būdingoji (charakteristinė) to rodiklio vertė, atitinkanti to sluoksnio mechaninės sąveikos su statinio apkrova nepalankiausią atvejį, nustatytą statinio projektavimo užduotyje; atsižvelgdamas į konversijos daugiklį ir dalinį saugos koeficientą, projektinę rodiklio vertę nustato statinio projekto ar statinio projekto konstrukcinės dalies vadovas; 23.19. tyrimų įmonė – juridinis asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus ir atsakingas už leidimo sąlygų laikymąsi; 23.20. tyrimų vadovas – nustatytą kvalifikaciją ir tyrimų patirtį turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atsakingas už tyrimų techninės užduoties vykdymą pagal parengtą ir įvertintą (jei privaloma) tyrimų programą; 23.21. tyrimų atlikėjas (tyrėjas) – nustatytą kvalifikaciją turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atliekantis tam tikros rūšies (rūšių) tyrimų darbus ir atsakingas už tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę. IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI 24. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai (toliau – IGG tyrimai) atliekami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir Reglamento nuostatomis. 25. Įmonės, atliekančios IGG tyrimų darbus, darbuotojai privalo laikytis teritorijos režimo (jei toks nustatytas) reikalavimų. 26. IGG tyrimų atlikėjai privalo laikytis darbų saugomose teritorijose nustatytos tvarkos, nepažeisti žemės, kurioje vykdomi darbai, savininkų ir naudotojų teisių, taip pat privalo nustatyta tvarka atlyginti žalą. 27. Įmonė IGG tyrimus privalo atlikti, vadovaudamasi technine užduotimi (toliau – Techninė užduotis) pagal parengtą programą (jei ji privaloma), ir pateikti tyrimų ataskaitą užsakovui. 28. IGG tyrimų sudėtis, apimtis ir priemonės turi būti nustatytos ir parinktos taip, kad būtų galima gauti pakankamus duomenis, reikalingus statinio projektui rengti, atsižvelgiant į sumanyto statinio statybos ir naudojimo reikalavimus. 29. IGG tyrimai turi teikti visus reikiamus duomenis apie statinio (statinių grupės) pagrindo, požeminės terpės ir gretimos aplinkos geologinę sandarą, požeminį vandenį, taip pat statiniui projektuoti reikalingus gruntų ir uolienų parametrus. 30. IGG tyrimai vietovėje atliekami išnagrinėjus teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo duomenis (1 priedas). 31. Tyrimų atlikėjas privalo vadovautis vietovės, kurioje yra tiriamasis statybos sklypas, geologinės analizės prioritetu. 32. Būtina išanalizuoti anksčiau atliktų inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų statybos sklype ar gretutinėje vietovėje duomenis. 33. Reikia įvertinti statybos sklypo ir aplinkinės vietovės urbanistinės raidos ar ūkinio naudojimo istoriją, taip pat atsižvelgti į atliktą žemių melioraciją, reljefo lyginimą, anksčiau vykdytus žemės darbus, kitus technogeninius vietovės pokyčius. 34. Reikia įvertinti statybos ir statinių naudojimo tiriamojoje vietovėje patirtį, išanalizuoti sukauptus tokios patirties apibendrinimų duomenis. 35. Turi būti įvertinti geologinės aplinkos pokyčiai, kuriuos gali sukelti statybos darbai ar statinio naudojimas ir kurie gali lemti statinio deformacijas, gretimų statinių ir vietovės geodinaminį pastovumą. 36. Atliekami IGG tyrimai turi teikti žinių vertinti statybos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir (jei reikia) teikti duomenis rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį (kai ji privaloma) [21.5]. 37. IGG tyrimai atliekami tokiais terminais, kad duomenys apie statybos sklypo inžinerines geologines ir hidrogeologines sąlygas būtų gauti iki pradedant rengti statinio projektą. 38. IGG tyrimų darbų sudėtį, darbų rūšis ir apimtį reikia parinkti atsižvelgiant į projekto rengimo etapą, geotechninę kategoriją ir į IGG tyrimų paskirtį: 38.1. sumanyto statinio statybos sklypo paskirties ir naudojimo sąlygoms nustatyti ar keisti; 38.2. pakartotinai taikant kito statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms parengtus projektus; 38.3. projektiniams siūlymams ar projektiniams sprendiniams pagrįsti; 38.4. statinio projekto konstrukcinei daliai rengti; 38.5. statybos darbų (žemės darbų) technologijai parinkti; 38.6. atvejams, kai iš esmės pakeičiami sumanyto statinio parametrai; 38.7. statinių avarijų (konstrukcijų griūčių) tyrimo reikmėms; 38.8. geologinių procesų ir reiškinių stabilizavimui, kitoms aplinkotvarkos reikmėms. 39. Vertinant geologinius procesus ir reiškinius bei jų aktyvumą ir keliamas grėsmes statiniui, vadovaujamasi jų suskirstymo schema (2 priedas). 40. Atliekant IGG tyrimus branduolinės energetikos objektų ir kitų seisminiams poveikiams jautrių statinių projektavimo reikmėms, būtina įvertinti teritorijos seisminį aktyvumą, hidrogeologinės situacijos ir gruntų sudėties bei fizinės būklės sąlygojamą dinaminio praskydimo potencialą, kitas dinamines gruntų storymių charakteristikas [21.32; 21.33; 21.34; 21.35; 21.40]. 41. Branduolinės energetikos objektų projektavimo, statybos ir naudojimo reikmėms statybos sklypo seismingumui įvertinti turi būti atliktas seisminis mikrorajonavimas, nustatytos gruntų storymių seisminės kategorijos, gruntų seisminių virpesių lygiai SL-1 ir SL-2 [21.32]. Žemės drebėjimų balai įvertinami pagal 1964 metų Medvedevo-Šponhojerio-Karniko žemės drebėjimų stiprumo skalę MSK 64 [21.33]; jei numatyta IGG tyrimų Techninėje užduotyje, branduolinės energetikos objekto statybos aikštelės seismingumą galima įvertinti projektiniu žemės drebėjimo stiprumu arba maksimaliu skaičiuojamuoju žemės drebėjimo stiprumu, atsižvelgiant į gruntų seismines kategorijas (4 priedas). 42. Kitų ypatingų statinių statybos sklypų seismingumas įvertinamas (jei tokio įvertinimo reikalavimas yra IGG tyrimų Techninėje užduotyje) nustatyta tvarka [21.40], atsižvelgiant į gruntų storymių seismines kategorijas; žemės drebėjimų lygiai įvertinami pagal MSK 64 ar 1998 metų Europos makroseisminę skalę EMS 98. 43. Branduolinės energetikos objektų statybos sklypams parinkti, nustatyti jų tinkamumą, taip pat įvertinti parinktų statybos sklypų inžinerines geologines sąlygas IGG tyrimai atliekami vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) normatyviniais dokumentais [21.17], kurie kaupiami Lietuvos Respublikos valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje (toliau – VATESI). 44. Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone IGG tyrimai atliekami tik po teritorijos karstinio pastovumo įvertinimo (3 priedas), o tyrimų darbai – pagal tiems tyrimams skirto statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus. 45. Valstybinės reikšmės automobilių keliams projektuoti skirti IGG tyrimai atliekami vadovaujantis normatyvinių dokumentų reikalavimais [21.37]. 46. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje ir akvatorijoje IGG tyrimai atliekami uosto direkcijos statybos taisyklių nustatyta tvarka [21.36]. 47. Kitos nuostatos: 47.1. tyrimų vietos nustatomos ir nužymimos pagal 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą (LKS–94), integruotą į WGS–84, o altitudės matuojamos pagal Baltijos aukščių sistemą, taip pat Valstybinę Lietuvos aukščių sistemą (LAS) [21.41]; 47.2. naudojama matavimo įranga ir matavimo prietaisai turi tenkinti reikiamą matavimų tikslumą ir turi būti laiku metrologiškai patikrinti; 47.3. gruntų storymių ir sluoksnių geologiniam amžiui ir kilmei žymėti vartojami geologiniai indeksai, nurodyti Reglamento 6 priede; 47.4. tyrimų dokumentuose ir ataskaitose vartojami rodikliai, fizikiniai dydžiai, jų žymėjimo ženklai ir indeksai, taip pat matavimo vienetai turi atitikti 7 priede pateiktus rodiklių ir dydžių žymėjimus bei matavimo vienetus, taip pat Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytus standartus, perimtus Lietuvos standartais [21.43; 21.44; 21.45]; 47.5. tyrimų ataskaitos tekstas ir priedai rengiami valstybine kalba; jei sutartyje arba tyrimų Techninėje užduotyje nustatyta kitaip, ataskaitos tekstą ir priedų antraštes privalu išversti į valstybinę kalbą. 48. Jeigu IGG tyrimų, atliekamų ne visuomenės lėšomis, ataskaitos duomenys turi komercinės paslapties požymių, tyrimų įmonės nuožiūra ar tyrimų užsakovo reikalavimu tokiai ataskaitai suteikiama terminuoto riboto naudojimo slaptumo žyma. 49. Pateikiant IGG tyrimų ataskaitą su riboto naudojimo slaptumo žyma Lietuvos geologijos tarnybai, lydraštyje nurodoma: 49.1. ataskaitos duomenys; 49.2. ataskaitos duomenų įslaptinimo motyvai ir terminai; 49.3. ataskaitos duomenų perdavimo trečiajai šaliai su raštišku juos įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimu sąlygos. 50. Kai IGG tyrimų užsakovas yra valstybės ir tarnybos paslapčių subjektas, jo nuožiūra ir reikalavimu, vadovaujantis įslaptinamų duomenų detaliuoju sąrašu, IGG tyrimų ataskaitai suteikiama nustatyta įslaptintos informacijos žyma, jos įslaptinimo terminai ir įslaptinimo sąlygos. 51. IGG tyrimų detalumas, tyrimų darbų apimtys, tyrimų priemonės ir būdai priklauso nuo uždavinių, kurie sprendžiami konkrečiame teritorijų planavimo, statinio statybos pagrindimo, statinio projekto rengimo ar statybos darbų etape. Pagal šių uždavinių pobūdį skiriami: 51.1. žvalgybiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai; 51.2. projektiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai; 51.3. kontroliniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai. V SKYRIUS. ŽVALGYBINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI 52. Žvalgybiniai IGG tyrimai yra vietovės tinkamumo konkretaus statinio statybai įvertinimas pagal geologinių, hidrogeologinių, geomorfologinių ir geodinaminių požymių visumą. 53. Žvalgybiniai IGG tyrimai – tai išankstinis inžinerinių geologinių sąlygų nusakymas ir įvertinimas, kuris atliekamas: 53.1. urbanizuotų teritorijų planavimo sąlygoms rengti (jei reikia); 53.2. kai nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naujų statinių statybai; 53.3. kai keičiamas suformuoto užstatyti žemės sklypo naudojimo režimas; 53.4. rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar galimybių studiją; 53.5. rengiant konkurso dokumentus; 53.6. pagrįsti statinio statybos projekto principinius sprendinius, jei tie sprendiniai priklauso nuo teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų ypatumų. 54. Žvalgybiniai IGG tyrimai atliekami, kai jų privalomumą ar būtinumą nustato teisės aktai, arba jei to reikalauja statytojas ar projektuotojas. 55. Žvalgybinių IGG tyrimų pagrindas yra užsakovo parengta Techninė užduotis – patvirtintas dokumentas, turintis privalomuosius rekvizitus. Techninėje užduotyje pateikiami tyrimų objekto duomenys, koordinatės, suformuluojami tyrimų tikslai ir klausimai, į kuriuos tyrimų atlikėjas turi pateikti atsakymus ir išvadas. 56. Atsižvelgiant į branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos garantijas ir ypatingas branduolinės energetikos objektų projektavimo, statybos ir eksploatacijos sąlygas, rengiama branduolinės energetikos objekto statybos potencialių vietų parinkimo speciali schema, kurioje nagrinėjamos kelios galimos statybos vietos. Žvalgybiniai IGG tyrimai branduolinės energetikos objektų vietoms parinkti atliekami TATENA normatyvinių dokumentų nustatyta tvarka [21.32; 21.35]. 57. Branduolinės energetikos objekto statybai parinktų (vienos ar kelių) potencialių sklypų žvalgybiniai IGG tyrimai atliekami dviem etapais. Pirmasis – parengiamųjų žvalgybinių IGG tyrimų etapas – yra parinkto sklypo (ar sklypų) tinkamumo branduolinės energetikos objekto statybai įvertinimas pagal turimus tektoninių, geologinių, hidrogeologinių ir geofizikinių tyrimų duomenis. Antrasis žvalgybinių IGG tyrimų etapas yra parinkto sklypo (ar sklypų) tinkamumo branduolinės energetikos objekto statybai tikrinimas tiesioginiais geologinio gręžimo, hidrogeologinių bandymų ir seismologinių tyrimų būdais TATENA nustatyta tvarka [21.33; 21.34]. 58. Kitų statinių statybos reikmėms skirti žvalgybiniai IGG tyrimai gali būti atliekami be parengiamųjų darbų – tyrimus vietovėje sudaro teritorijos (statybos sklypo ir gretimos vietovės) apžiūra ir inžinerinio geologinio kartografavimo duomenų analizė. 59. Žvalgybinių IGG tyrimų atlikėjas vietovės, sklypo apžiūrai turi gauti žemės savininko, nuomininko ar naudotojo sutikimą (tais atvejais, kai šie asmenys nėra statytojai). 60. Žvalgybinių IGG tyrimų etapo – apžiūros vietovėje – darbai: 60.1. geologinės ir geomorfologinės sandaros požymių išaiškinimas, sluoksnių geologinio amžiaus ir genezės identifikavimas; 60.2. gruntų sudėties ir jų fizinės būklės preliminarus įvertinimas; 60.3. vandens tiekimo gręžinių, šulinių apžiūra, gruntinio vandens lygio tikrinimas; 60.4. žemių melioracijos ir drenažo įrenginių būklės išaiškinimas; 60.5. aktyvių ir stabilizuotų geologinių procesų apraiškų išaiškinimas; 60.6. esamų statinių būklės vertinimas; 60.7. vandens telkinių, esamų ir rekultivuotų karjerų, kitų atvirųjų kasinių apžiūra; 60.8. kultūros paveldo objektų apžiūra (jei yra); 60.9. pavojingų taršos židinių apžiūra (jei yra); 60.10. kiti darbai pagal Techninę užduotį. 61. Žvalgybinių IGG tyrimų etapo – duomenų analizės ir apdorojimo – darbai atliekami panaudojant šiuos geologijos fondo šaltinius ir ankstesnių tyrimų duomenis: 61.1. Žemės gelmių registro medžiagą; 61.2. geologinio kartografavimo medžiagą; 61.3. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiagą; 61.4. teritorijų inžinerinius geologinius žemėlapius ir regioninių inžinerinių geologinių tyrimų duomenis; 61.5. ankstesnių vietovės IGG tyrimų ataskaitas; 61.6. apžiūros darbų vietovėje duomenis. 62. Žvalgybinių IGG tyrimų duomenys ir įvertinimai pateikiami ataskaitoje, kurią sudaro: 62.1. teisės aktų, reglamentuojančių tyrimų objekto inžinerinį geologinį vertinimą, sąrašas; 62.2. kitų panaudotų šaltinių sąrašas; 62.3. ankstesnių tyrimų duomenys; 62.4. geologinės ir hidrogeologinės situacijos apibūdinimas; 62.5. statybos sklypo ir vietovės apžiūros rezultatai; 62.6. Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų aiškinimas; 62.7. apibendrinamoji išvada. 63. Žvalgybinių IGG tyrimų ataskaita sutartyje nustatyta tvarka perduodama užsakovui; vienas ataskaitos egzempliorius perduodamas Lietuvos geologijos tarnybai. VI SKYRIUS. PROJEKTINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI 64. Projektiniai IGG tyrimai atliekami statinio projektui rengti. Tyrimų ataskaita yra privalomasis projektavimo dokumentas [21.1; 21.12; 21.26]. 65. Projektiniai IGG tyrimai privalomi naujo, atkuriamo ar rekonstruojamo statinio techniniam projektui rengti, taip pat projektuoti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus. Projektiniai IGG tyrimai atliekami ir konceptualaus projekto etapui – statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, galimybių studijai ir konkursinei dokumentacijai, taip pat nesudėtingų statinių projekto schemoms rengti [21.19; 21.24]. 66. Tyrimai turi būti atlikti prieš pradedant rengti techninį projektą (projekto konstrukcinę dalį). 67. Statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai, tikslinamieji ir tikrinamieji skaičiavimai privalo būti grindžiami projektinių IGG tyrimų duomenimis. 68. Projektinių IGG tyrimų darbų sudėtis, apimtis ir turinys priklauso nuo Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų ir nuo geotechninės kategorijos, kuri nustatoma, tikslinama ir keičiama atsižvelgiant į: 68.1. projektuojamo statinio parametrus ir pagrindo apkrovų pobūdį ir didumą; 68.2. statinio konstrukcijos sudėtingumą; 68.3. statinio pagrindo ir požeminės terpės geologinius ir hidrogeologinius ypatumus; 68.4. gretimų statinių statybos patirtį, jų deformacijų būklę, taip pat geologinių procesų aktyvumą statybos sklype ir gretimoje vietovėje; 68.5. statinio, jo statybos ir naudojimo galimus poveikius gretimiems statiniams ir aplinkai. 69. Geotechninę kategoriją (jei ji nenustatyta normatyviniais statybos techniniais dokumentais) nustato projekto vadovas kartu su projekto konstrukcinės dalies vadovu, o tyrimų užsakovas nurodo tyrimų Techninėje užduotyje. Geotechninė kategorija gali būti tikslinama pagal parengiamųjų darbų duomenis, taip pat atsižvelgiant į žvalgybinių ir projektinių IGG tyrimų rezultatus. 70. Tais atvejais, kai geotechninė kategorija yra nustatyta pagal normatyvinio statybos techninio dokumento nuostatą, ji negali būti keičiama. 71. Atsižvelgiant į statinio konstrukcinį sudėtingumą ir statybos sklypo inžinerines geologines sąlygas, skiriamos trys geotechninės kategorijos: 71.1. pirmoji – paprasti statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.28; 21.39]; 71.2. antroji – nesudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.26; 21.40]; 71.3. trečioji – sudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.22; 21.27; 21.35; 21.36; 21.40]. 72. Pirmąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 72.1. rengiami pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų antrosios grupės statinių, kitų paprastos konstrukcijos, lengvų ir negiliai (iki 3 m) į žemę įleistų statinių projektai, kurių projektavimo užduotyse ar išankstiniuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti įprastų konstrukcijų pamatai, seklios įlaidos, žemos atraminės sienos, arba rengiami projektai pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus [21.28]; 72.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas: 72.2.1. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis detaliomis darbų vykdymo taisyklėmis; 72.2.2. neatliekant nesudėtingų statinių patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi; 72.2.3. vadovaujantis bendrąja ar lyginamąja patirtimi, neatliekant pagrindo laikomosios gebos, taip pat požeminės terpės, atraminių ir žemės statinių pastovumo tikrinamųjų skaičiavimų; 72.3. statyba planuojama nesudėtingos geologinės sandaros sklypuose, kurių inžinerinės geologinės sąlygos pakankamu detalumu įvertintos teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo dokumentuose ar ištirtos žvalgybinių IGG tyrimų metu; 72.4. statybos sklypas yra pakankamai dideliu atstumu nuo stačių ar eroduojamų šlaitų, taip pat kai sklype ar arti jo nėra aktyvių geologinių procesų apraiškų; 72.5. greta esančių statinių statybos ir naudojimo patirtis tenkina naujo statinio projektinius sprendinius; 72.6. kai statinio statybos pagrindimo dokumentuose nustatyta, kad sumanyto statinio statyba ir naudojimas nesukels grėsmių gretimiems statiniams, kad nereikės atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad statinys atitiks detaliajame plane nustatytą sklypo paskirtį ir sklypo naudojimo sąlygas. 73. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams ar projekto schemoms rengti atliekami šie IGG tyrimai (jei statytojas kartu su projektuotoju nustato, kad jie reikalingi): 73.1. statybos sklypo geologinės sandaros, gruntų geologinio amžiaus, genezės ir technogeninių pokyčių tikrinimas ir aiškinimas; 73.2. hidrogeologinės situacijos išaiškinimas, gruntinio vandens lygio tikrinimas ir jo korodavimo agresyvumo betonui įvertinimas; 73.3. gruntų identifikavimas pagal jų sudėtį ir fizinę būklę; 73.4. silpnųjų gruntų buvimo geologiniame pjūvyje patikrinimas; 73.5. gamtinių ir technogeninių geologinių procesų apraiškų identifikavimas; 73.6. pačiame statybos sklype ar tapačiomis geologinėmis ir hidrogeologinėmis sąlygomis apibūdinamoje gretimoje vietovėje anksčiau statytų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo patirties nagrinėjimas. 74. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams tyrimai atliekami vadovaujantis teritorijos ankstesnių inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių sąlygų įvertinimų analize: 74.1. nagrinėjami Žemės gelmių registro inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenys; 74.2. analizuojama inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir sukaupti duomenys apie gruntų sudėtį, fizinę būklę, gruntų fizikines ir mechanines savybes, gruntinį vandenį ir geologinius procesus; 74.3. analizuojama sklypo detalaus plano medžiaga ir duomenys; 74.4. patikrinami (jei yra) statinio statybos pagrindimo dokumentai; 74.5. nagrinėjamos ankstesnių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaitos. 75. Pirmąją geotechninę kategoriją atitinkantys IGG tyrimų lauko darbai atliekami tokios apimties, kad tenkintų Techninės užduoties reikalavimus. 76. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams skirti IGG tyrimų lauko darbai yra: 76.1. inžineriniai geologiniai vietovės apžiūros darbai; 76.2. gręžinių gręžimas ir geotechninis zondavimas statinio pagrindo ir požeminės terpės sluoksnių riboms nustatyti, gruntų sudėties ir fizinės būklės identifikavimas, gruntinio vandens lygio matavimas. 77. IGG tyrimų rezultatai pirmosios geotechninės kategorijos projektams pateikiami gręžinių stulpeliais ir inžineriniais geologiniais pjūviais. Ataskaitos tekstas turi būti glaustas, joje pateikiami būtini duomenys, išvados ir siūlymai projektuotojui. 78. Antrąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos šios sąlygos: 78.1. projektuojami šie statiniai: 78.1.1. ypatingi statiniai, nepriskirti trečiajai geotechninei kategorijai; 78.1.2. statiniai, kurių techniniuose sprendiniuose numatomi sudėtingų konstrukcijų ar gilūs pamatai; 78.1.3. požeminiai statiniai, įleisti į žemę nuo 3 iki 6 m, taip pat statiniai, kurių statybai būtini didelės apimties žemės darbai; 78.1.4. statiniai, perduodantys į gruntus horizontalias apkrovas, atraminės ir įlaidinės sienos, gruntiniai inkarai ir inkarinės sistemos; 78.1.5. statiniai ant supiltinių ar kitų technogeninių gruntų; 78.1.6. statiniai lėkštuose (iki 25 laipsnių statumo) šlaituose ir arti jų; 78.1.7. statiniai, statomi kartotinai taikant projektus, parengtus kitos vietovės geologinėms sąlygoms; 78.1.8. statiniai, kuriems turi būti atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [21.14]; 78.1.9. statiniai, kurių projektams yra privaloma aplinkos apsaugos dalis [21.14; 21.22; 21.38]; 78.1.10. statiniai, kurių parametrai atitinka pirmąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami sklypuose, apibūdinamuose vidutinio sudėtingumo ir sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis; 78.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas: 78.2.1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę; 78.2.2. atliekant patikslinamuosius skaičiavimus įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama. 79. IGG tyrimai, skirti antrosios geotechninės kategorijos projektams, turi būti pakankami projektiniams sprendiniams ir patikslinamiesiems statinio ribinės būklės skaičiavimams parengti bei atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 80. Antrąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai aprėpia visus uždavinius, išvardytus 73 punkte, o ankstesnių tyrimų duomenų nagrinėjimas atliekamas 74 punkte nurodyta tvarka. 81. Lauko darbai ir laboratoriniai IGG tyrimai, atitinkantys antrosios geotechninės kategorijos projektų reikalavimus, turi teikti duomenis, kurių visiškai pakaktų: 81.1. nustatyti statybos sklypo, statinio pagrindo ar požeminės terpės inžinerinės geologinės sandaros geometrinius parametrus; 81.2. įvertinti gruntų geotechninius parametrus; 81.3. įvertinti hidrogeologinę situaciją, prognozuoti jos pokyčius; 81.4. vertinti geologinių procesų grėsmes ir statybos poveikį aplinkai. 82. IGG tyrimų rezultatai antrosios geotechninės kategorijos projektams pateikiami išsamia ataskaita. Ataskaitoje geometriniai parametrai, gruntų geotechninių parametrų vertės turi išsamiai apibūdinti išskirtus inžinerinius geologinius sluoksnius. Ataskaitoje turi būti pateikiami vandeningųjų sluoksnių hidrogeodinaminiai ir hidrocheminiai parametrai, pateiktas korodavimo agresyvumo vertinimas. 83. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos šios sąlygos: 83.1. projektuojami šie statiniai: 83.1.1. branduolinės energetikos objektai [21.11; 21.18]; 83.1.2. ypatingi statiniai, turintys sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų požymius ir techninius parametrus [21.27]; 83.1.3. ypatingi statiniai, kuriems privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą [21.14]; 83.1.4. statiniai, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės; 83.1.5. požeminiai statiniai, kurie įleisti į daugiau nei 6 metrų gylį; 83.1.6. seisminiams poveikiams jautrūs statiniai (jei tai nustatyta statinio projektavimo užduotyje); 83.1.7. statiniai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone; 83.1.8. statiniai stačiuose (daugiau kaip 25 laipsnių) šlaituose ir arti jų; 83.1.9. statiniai, kurių parametrai atitinka antrąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami ir statomi arti nestabilių šlaitų, abrazijos, erozijos ir nuošliaužų pažeistose žemėse, sklypuose, kurių sudėtinga geologinė ar hidrogeologinė sandara (5 priedas). 83.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas taip: 83.2.1. naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų nurodomus specialius ar papildomus naudojimo reikalavimus; 83.2.2. apkrovų ir poveikių įtaka turi būti nustatoma projektavimo, statybos ir naudojimo metu; 83.2.3. apskaičiuojant statinių ar jų dalių nuovargį gali būti atsižvelgta į skirtingą ilgalaikiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą; 83.2.4. nustatant poveikių ir medžiagų savybių rodiklių vertes, gali būti taikomi daliniai saugos koeficientai, kurie parenkami reprezentacinių poaibių pagrindu. Tais atvejais patikimumo reikalavimas yra sąlygojamas naudojamos kokybės kontrolės sistemos. Pageidautini saugos ir tinkamumo naudoti lygiai gali būti nustatyti tikimybių metodais. 84. Projektiniai IGG tyrimai branduolinės energetikos objektų statybos sklypuose atliekami TATENA normatyvinių dokumentų nustatyta tvarka [21.17; 21.35] pagal tyrimų darbų programą. 85. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami vadovaujantis tyrimų Technine užduotimi; tyrimų darbai vykdomi pagal tyrimų darbų programą. Programoje turi būti numatyta: 85.1. parengiamųjų darbų rūšys, būdai ir apimtis; 85.2. lauko darbų rūšys, būdai ir apimtis; 85.3. laboratorinių tyrimų darbų rūšys, būdai ir apimtis; 85.4. duomenų apdorojimo būdai. 86. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkančių projektinių IGG tyrimų priemonės, darbų būdai ir apimtis parenkama taip, kad statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų analizė leistų sudaryti projektuojamo statinio pagrindo ir požeminės terpės geomechaninį modelį, kad leistų įvertinti gruntų parametrų būdingąsias (charakteristines) vertes ir tikrinti bet kurią ribinę būklę ar jų derinį. VII SKYRIUS. KONTROLINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI 87. Kontroliniai IGG tyrimai yra atliktų projektinių IGG tyrimų kokybės ir tyrimų duomenų patikimumo tikrinimas; tikrinimo metodai ir metodikos turi atitikti kontrolinių tyrimų Techninės užduoties reikalavimus. 88. Kontrolinius IGG tyrimus turi teisę inicijuoti statytojas savo nuožiūra ar statinio projektuotojo, statybos rangovo pasiūlymu, taip pat statybos bei teritorijų planavimo ir tyrimų valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos reikalavimu. 89. Kontroliniai IGG tyrimai atliekami vadovaujantis Technine užduotimi pagal parengtą ir su statytoju suderintą programą. 90. Kontrolinių IGG tyrimų išvados pateikiamos statytojui, projekto projektuotojui bei valstybinės priežiūros institucijai. 91. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti atliekami iki pradedant rengti statinio projektą, taip pat projekto rengimo metu. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti stebėjimai ir bandymai, atliekami statybos ir statinio naudojimo metu – prognozuotoms inžinerinėms geologinėms sąlygoms patikrinti. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti statinio ekspertizės, statinio avarinės būklės tyrimų ar esamo statinio tyrimų sudėtinė dalis. 92. Kontroliniais IGG tyrimais negali būti laikomi statinių pamatų, įlaidinių ir atraminių sienų statybos ar įrengimo technologijos bandymai, taip pat savikontrolės darbai, kurie atliekami: 92.1. vykdant polių ar lakštinių polių sukalimo ir jų laikomosios gebos išbandymus; 92.2. tikrinant žemės darbų metu atliekamo gruntų sutankinimo kokybę; 92.3. registruojant cemento skiedinio įslėgimo ar įpurškimo į gruntų storymes duomenis; 92.4. vykdant gruntų sausinimo darbus; 92.5. vykdant kitus statybos technologinio proceso darbus – inkarų gruntuose išbandymus, pamatų duobių išplūkimus ir kt.; 92.6. vykdant geodinaminio ir geotechninio monitoringo darbus – statinių nuosėdžių ir poslinkių vyksmo stebėseną, požeminių srautų dinamikos matavimą, geologinių procesų eigos tyrimą, gruntų masyvų deformacijų matavimą, perteklinio vandens slėgio esamų statinių pagrinduose dinamikos vertinimą ir kt. 93. Kontroliniai IGG tyrimai skirstomi pagal jų paskirtį: 93.1. kontroliniai tyrimai – patikrinti ir patikslinti projektinių IGG tyrimų duomenis, kai keičiami projekto techniniai sprendiniai, kartu pakeičiant projekto geotechninę kategoriją, ar jei nuo anksčiau atliktų statybos aikštelės IGG tyrimų praėjo daugiau nei penkeri metai; 93.2. kontroliniai tyrimai iškastoje pamatų duobėje ar kitokiame statybiniame kasinyje – patikrinti projektinių IGG tyrimų duomenis ir inžinerinės geologinės prognozės atitiktį tikrosioms sąlygoms; 93.3. valstybinės priežiūros kontroliniai tyrimai – įvertinti įmonės atliktų IGG tyrimų kokybę ir duomenų patikimumą. VIII SKYRIUS. PASIRENGIMAS INŽINERINIAMS GEOLOGINIAMS (GEOTECHNINIAMS) TYRIMAMS 94. IGG tyrimus organizuoja ir koordinuoja jų užsakovas, pasirašęs IGG tyrimų sutartį. Šiuo užsakovu gali būti: statytojas, projektuotojas, rangovas, teritorijų planavimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo organizatorius, statinio ekspertizės įmonė [21.26, 21.29]. 95. Ekstremaliomis situacijomis (statinių griūtys, avarijos, stichinės nelaimės) operatyvią IGG tyrimų atlikimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba kartu su apskrities viršininko administracija [21.31]. 96. Tyrimų darbai ruošiami ir atliekami vadovaujantis šiais dokumentais: 96.1. sudaryta IGG tyrimų darbų sutartimi; 96.2. IGG tyrimų Technine užduotimi; 96.3. IGG tyrimų darbų programa (jei ji privaloma). 97. IGG tyrimų darbų sutartis rengiama ir sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu konkursai tyrimų darbams pirkti finansuojami iš Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių programų lėšų, IGG tyrimų sutartys gali būti parengiamos ir sudaromos Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) standartinėmis darbų sutarčių sąlygomis [21.26]. 98. IGG tyrimų darbų sutartį privalu derinti su žemės, kurioje bus atliekami tyrimai, savininku, nuomininku ar naudotoju. Sutartyje turi būti aptartos sąlygos tyrimo darbų padarytai žalai atlyginti. 99. Užsakovas tyrimų įmonę, turinčią teisę atlikti IGG tyrimų darbus, pasirenka savo nuožiūra arba konkurso tvarka. IGG tyrimams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas, – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 100. Sutarties su tyrimų įmone privalomasis priedas yra IGG tyrimų Techninė užduotis. 101. Techninė užduotis tyrimams atlikti rengiama pagal statinio projektavimo užduoties duomenis. 102. Jei IGG tyrimai atliekami rengti naujo statinio statybos projektą, Techninė užduotis turi atitikti detalaus planavimo dokumentus bei privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus. 103. Techninė užduotis turi būti parengta, suderinta, patvirtinta ir perduota tyrimų įmonei iki projektavimo darbų pradžios, atskirais motyvuotais atvejais – statinio projekto rengimo ir statybos darbų metu. 104. Techninė užduotis rengiama viena visiems statinio projekto rengimo etapams arba sudaromos atskiros Techninės užduotys kiekvienam projektavimo etapui, taip pat (jei tai būtina) statybos darbų technologijos projektui rengti. Kontroliniams IGG tyrimams turi būti parengta atskira Techninė užduotis. 105. Techninėje užduotyje užsakovas pateikia tokius duomenis: 105.1. projektuojamo statinio (statinio projekto) pavadinimas, numeris, statybos sklypo vieta (adresas), duomenys apie statinį; 105.2. užsakovo (užsakovo įgalioto asmens) duomenys, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas; 105.3. projektavimo įmonės duomenys, adresas, projekto vadovo duomenys, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas (jei tyrimų užsakovas yra projektuotojas); 105.4. statybos rūšis (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas ir kt.), statinio paskirtis, duomenys apie tyrimo, projektavimo ir statybos finansavimo pobūdį (visuomenės lėšos, investicijos ir kt.), taip pat kokios paskirties žemėje statinys statomas; 105.5. geotechninė kategorija; 105.6. statinio projektavimo specialiosios sąlygos (jei tos sąlygos yra nustatytos); 105.7. duomenys apie projektuojamo statinio parametrus pagal projektavimo užduotį, duomenys apie numatomus pamatų konstrukcijų variantus, apie perduodamų į pagrindą apkrovų didumą ar intensyvumą; 105.8. duomenys iš statybos sklypo (statybvietės) detaliojo plano (sklypo ribos ir ribų koordinatės, požeminių komunikacijų, inžinerinių tinklų planai ir kt.); 105.9. statinio statybos pagrindimo išvada, taip pat duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą (jei tokie yra); 105.10. normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami IGG tyrimai, sąrašas; 105.11. duomenys apie ankstesnius statybos sklypo inžinerinius geologinius (geotechninius), geologinius, hidrogeologinius tyrimus. 106. Techninės užduoties priedai: 106.1. topografiniai (geodeziniai) planai ir schemos, pažymint projektuojamo statinio vietą ir kontūrus, esamus statinius (pastatai, inžineriniai statiniai, tarp jų inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos); 106.2. statybos sklype ar gretimoje teritorijoje esančių geodezinių ženklų koordinatės; 106.3. tyrimų darbams atlikti duoti leidimai, tyrimų darbų derinimo su inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkais ir naudotojais dokumentai; 106.4. žemės savininko, nuomininko ar naudotojo (kai jie nėra statytojai) sutikimas vykdyti darbus jo disponuojamoje teritorijoje; 106.5. statybos sklype ar gretutinėse vietose anksčiau atliktų tyrimų ataskaitų, kuriomis disponuoja užsakovas, kopijos; 106.6. grunto mėginių ir bandinių perdavimo saugoti sąlygos (tik trečiajai geotechninei kategorijai). 107. Užsakovas Techninėje užduotyje gali nurodyti tik tuos IGG tyrimų reikalavimus, kuriuos leidžia nustatyti Reglamentas ir neturi teisės vienašališkai nustatyti ar nurodyti IGG tyrimų darbų metodų ir metodikų, taip pat tyrimų darbų sudėties ir šių darbų technologijos. 108. Parengtą Techninę užduotį užsakovas privalo suderinti su projekto vadovu. 109. Suderintą Techninę užduotį tvirtina tyrimų užsakovas. 110. Kai IGG tyrimus užsako ir atlieka ta pati įmonė (specializuota tyrimų ir projektavimo įmonė), tyrimų užsakovu laikomas projektuotojas, kuris ir parengia Techninę užduotį. 111. Techninės užduoties kopija yra privalomasis IGG tyrimų ataskaitos priedas. Jei Techninė užduotis parengta ne valstybine kalba, pateikiamas jos vertimas į šią kalbą. 112. Taikant trečią geotechninę kategoriją, tyrimų įmonė, vadovaudamasi Techninės užduoties duomenimis, privalo parengti IGG tyrimų darbų programą. 113. Pirmosios ir antrosios geotechninių kategorijų IGG tyrimų darbų apimtys ir tyrimų darbų rūšys nustatomos vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais [21.37; 21.39]. IX SKYRIUS. PARENGIAMŲJŲ DARBŲ TVARKA 114. Parengiamieji darbai atliekami žvalgybinių, projektinių ir kontrolinių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų reikmėms. 115. Parengiamuosius tyrimų darbus sudaro: 115.1. topografinių, geodezinių planų tikrinimas tyrimų vietoje, sta …