Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento str 1.04.02:2004 „inžineriniai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.04.02:2004 „INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 703 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.04.02:2004 INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

5.1. nustatyti visų statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), taip pat kitų juridinių ir fizinių asmenų, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, sąveiką inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų srityje;

5.2. užtikrinti statinio darną su aplinka, taip pat racionalų žemės gelmių savybių bei žemės išteklių naudojimą;

5.3. užtikrinti tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę detaliojo planavimo dokumentams, statinio projektui bei statybos darbų technologijos projektui rengti.

6.1. per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų statinio esminius reikalavimus;

6.2. tenkintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, nesukeltų gretimų statinių deformacijų;

6.3. atitiktų normatyvinės kokybės reikalavimus;

6.4. statybos ir naudojimo metu atitiktų poveikio aplinkai apribojimus.

7.1. urbanistinei plėtrai ir infrastruktūros objektams skirtų teritorijų bei žemės sklypų statinių statybai inžinerinėms geologinėms sąlygoms įvertinti;

7.2. pagrįsti statinio statybą;

7.3. rengti statinio projekto konstrukcinę dalį – statinio pamatų ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius;

7.4. rengti statybos darbų technologijos projektą;

7.5. vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai;

7.6. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

7.7. rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

7.8. statinių avarijoms (konstrukcijų griūtims) tirti;

7.9. statinio ekspertizės reikmėms.

8.1. statiniams projektuoti karstiniame rajone;

8.2. tyrimams, kurie atliekami projektuojant susisiekimo komunikacijas, tiltus, tunelius, kitus kelių statinius;

8.3. tyrimams jūrų ir jūrų uostų infrastruktūros statinių statybai ir uostų akvatorijų gilinimui;

8.4. tyrimams, kurie skirti parinkti antžeminių (paviršinių ir sekliai įleistų į žemę) branduolinės energetikos objektų statybos vietas, įvertinti parinktų statybos sklypų tinkamumą ir rengti tokių statinių projektus.

9.1. požeminių giluminių branduolinės energetikos objektų inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.2. naudingųjų iškasenų telkinių žvalgybos inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.3. naudingųjų iškasenų kasybos ir gavybos inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.4. inžinerinio geologinio kartografavimo darbams.

II SKYRIUS. NUORODOS

21.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

21.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164);

21.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391);

21.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

21.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

21.6. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771);

21.7. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634);

21.8. Leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1624 (Žin., 1996, Nr. 1-22);

21.9. Žemės gelmių registro nuostatai, pavirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676);

21.10. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906);

21.11. Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1872 (Žin., 2002, Nr. 116-5198);

21.12. Branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projekto derinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1873 (Žin., 2002, Nr. 116-5199);

21.13. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 1997, Nr. 118-3064);

21.14. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2002, Nr. 57-1697);

21.15. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 263 (Žin., 2002, Nr. 57-1698);

21.16. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 (Žin., 2001, Nr. 5-152);

21.17. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 186/62 „Dėl Branduolinės energetikos objektų statybos techninių reglamentų paruošimo grafiko“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124);

21.18. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko 2002 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 45 „Dėl Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo reikalavimų pavirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 106-4797);

21.19. Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 29 (Žin., 1999, Nr. 18-499);

21.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150);

21.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 37-1634);

21.22. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 2000, Nr. 67-2031; 2002, Nr. 31-1175);

21.23. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 410 (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

21.24. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 1998, Nr. 71-2084);

21.25. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 42-1587);

21.26. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144);

21.27. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

21.28. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

21.29. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 2002, Nr. 55-2200);

21.30. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

21.31. Statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 (Žin., 2002, Nr. 55-2209);

21.32. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S1 „Earthquakes and associated topics in relation to nuclear power plant siting“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. NS-G-3.3 „Evaluation of seismic hazards for nuclear power plants“;

21.33. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S2 „Seismic analysis and testing of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. 50-SG-D15 „Seismic desing and qualification for nuclear power plants“;

21.34. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S7 „Nuclear power plant siting: Hydrogeologic aspects“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124);

21.35. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S8 „Safety aspects of the foundations of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) keitimas IAEA Safety Guide „Geotechnical aspects of nuclear power plant site evaluation and foundation“;

21.36. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos taisyklės ST 4032987.01:2001 „Inžineriniai geologiniai tyrimai“, įregistruotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 514 (Inf. pranešimai, 2001, Nr. 85);

21.37. Statybos rekomendacijos R 33-02 „Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai“, patvirtintos Automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2003, Nr. 3-87);

21.38. Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85 (Žin., 1998, Nr. 50-1376);

21.39. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1997-1:2001 – LST L ENV 1997-2:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas (1ir 2 dalys)“;

21.40. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1998-5:2002 „Eurokodas 8. Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimo reikalavimai. 5 dalis. Pamatai, atraminės konstrukcijos ir geotechniniai aspektai“;

21.41. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 32-921);

21.42. Lietuvos standartas LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“;

21.43. Lietuvos standartas LST 0-4:1999 „Standartizacija. 4 dalis. Tarptautinių, regioninių ir užsienio šalių standartizacijos organizacijų ir institucijų standartų bei kitų leidinių taikymas“;

21.44. Lietuvos standartas LST ISO 1000:1997 „SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų vartojimo rekomendacijos“;

21.45. Lietuvos standartas LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3-oji dalis. Mechanika“;

21.46. Lietuvos standartas LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai“;

21.47. Lietuvos standartas LST ISO 5966:2000 „Dokumentai. Mokslinių ir techninių ataskaitų pateikimas“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

23.1. inžineriniai geologiniai tyrimai – žemės gelmių sandaros ir savybių tyrimai statybų planavimo ir statybos reikmėms; veikla, skirta ištirti užstatomos teritorijos, akvatorijos, statybos sklypo ar jo dalies inžinerines geologines sąlygas ir gauti duomenis, reikalingus atlikti detalųjį planavimą, rengti statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus, statinio projektą, statybos darbų technologijos projektą, atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

23.2. geotechniniai tyrimai – statybos sklypo ar jo dalies inžineriniai geologiniai tyrimai statinio pamatų, atraminių konstrukcijų ar statybos darbų technologijos projekto sprendiniams rengti;

23.3. inžinerinės geologinės sąlygos – visuma geologinių, hidrogeologinių, geotechninių, geomechaninių, geodinaminių bei seismologinių charakteristikų ir parametrų, reikalingų statyboms planuoti, statiniams projektuoti, statyti ir naudoti, taip pat vertinti poveikį aplinkai ir parinkti statinių bei aplinkos apsaugos priemones;

23.4. inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumas – apibendrintas kokybinis įvertis, kuriuo nusakomas tyrimų eigoje išaiškintas statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų palankumas sumanyto statinio statybai ir naudojimui ir į kurį atsižvelgiama, kai reikia nustatyti ar keisti sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar režimą, kai reikia pagrįsti statinio statybą, rengti jo projektą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat kai reikia nustatyti, tikslinti ar keisti geotechninę kategoriją;

23.5. inžinerinių geologinių sąlygų tinkamumas – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normatyvinių dokumentų nustatytų reikalavimų statybos vietos ir statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms tenkinimo įvertis; sąvoka taip pat taikoma inžinerinių geologinių sąlygų visumai vertinti, kai tyrimai atliekami tam tikros paskirties statinio statybai pagrįsti ir jo projektui rengti;

23.6. gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos, kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama ir panaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas ar statinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arba kaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka;

23.7. uolienos – kristalizacinių ir cementacinių struktūros sąsajų sukietinti kristalinių ar amorfinių mineralų, jų nuotrupų patvarūs gamtiniai agregatai, sudarantys plyšiuotus sluoksnius ar diskrečius masyvus, kurių irsmo deformacijos trapios ar trapiai plastinės, o spūdumo deformacijos siejamos su plyšių tūrio pokyčiais;

23.8. įžemis – po perkasto, kasinėto, supiltinio ar kitokio technogeninio grunto sluoksniu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas; nejudinta žemė;

23.9. statinio pagrindas – gruntų ar uolienų storymė, į kurią remiasi statinys ar jo dalis ir kuri deformuojama statybos ir statinio naudojimo metu;

23.10. požeminė terpė – gruntų ar uolienų storymė, į kurią įleisti ar įterpti arba kurioje įrengti požeminiai statiniai, statinių požeminės dalys, inžineriniai tinklai, arba kuri sudaro požeminių ertmių aplinkumą;

23.11. geotechninė kategorija – statinio projekto konstrukcinės (geotechninės) dalies bei statybos darbų technologijos projekto sudėtingumo matas – statinio tvirto sujungimo su žeme sąlygų įvertis; geotechninė kategorija nusako statinio mechaninio patvarumo, pastovumo ir normatyvinės kokybės netekties riziką dėl pagrindo ir požeminės terpės inžinerinių geologinių sąlygų; geotechninė kategorija nustatoma pagal statinio rūšį ir paskirtį, pagal normatyvinių dokumentų nurodytus statinio konstrukcijos sudėtingumo požymius ir pagrindui perduodamų apkrovų didumą, pagal statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą, taip pat pagal statybos ir statinio poveikius pagrindui, gretimiems statiniams ir aplinkai;

23.12. pagrindinis gręžinys – tyrimo gręžinys, gręžiamas iš anksto nustatytose vietose ir skirtas išaiškinti statybos sklypo, statinio pagrindo, požeminės terpės inžinerinę geologinę ir hidrogeologinę sandarą, taip pat ištirti požeminio vandens, gruntų ar uolienų sudėtį ir savybes;

23.13. tarpinis gręžinys – tyrimo gręžinys, skirtas inžineriniams geologiniams (geotechniniams) ir hidrogeologiniams duomenims papildyti, patikslinti sluoksnių ir lęšių ribas bei išplitimą; jis gręžiamas pagrindinių gręžinių ar geotechninio zondavimo išaiškintose sudėtingose geologinio pjūvio vietose;

23.14. geotechninis zondavimas – gruntų storymių sandaros ir fizinės būklės, kai kurių geotechninių parametrų netiesioginio įvertinimo būdas – gruntų gebos priešintis mechaniniams poveikiams, kuriuos sukelia apibrėžtomis sąlygomis į tiriamą storymę įterpiami nustatytų matmenų ir formos zondavimo antgaliai, tiesioginis matavimas; gruntų mechaninio priešinimosi įterpti zondavimo antgalį matavimas gali būti atliekamas kartu su tų gruntų išorinės trinties, perteklinio vandens slėgio, neutronų ir gama spinduliuotės registravimu tiriamos storymės vertikaliajame geologiniame pjūvyje;

23.15. inžinerinis geologinis sluoksnis– statinio pagrindą ar požeminę terpę sudarančios gruntų storymės dalis, kurios geologinių požymių visuma tapati, o sudėtis, fizinė būklė ir savybės statistiškai vienodos. Inžinerinis geologinis sluoksnis apibūdinamas geotechninių parametrų būdingosiomis (charakteristinėmis) vertėmis, kurios surandamos to sluoksnio gruntų savybių tyrimo duomenų statistinio apdorojimo būdu arba yra parenkamos iš inžinerinio geologinio kartografavimo statistinių apibendrinimų;

23.16. geotechniniai parametrai – inžineriniai geologiniai rodikliai, skirti rengti statinio projekto konstrukcinę dalį ar kitoms projektavimo ir statybos reikmėms – sluoksnių geometriniai matmenys, hidrogeodinaminės ir hidrocheminės charakteristikos, gruntų sudėties, jų fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių skaitinės vertės – ekstreminės, būdingosios (charakteristinės), projektinės (skaičiuotinės); inžineriniai geologiniai rodikliai yra adaptuoti, pritaikyti fizikiniai dydžiai, kurių žymenis ir indeksus nustato Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartai ir kurių skaitinės vertės reikiamu tikslumu bei nustatytu pasikliovimo lygmeniu surandamos pripažintais būdais ir apibrėžtomis metodikomis bei matuojamos tarptautinės sistemos vienetais;

23.17. būdingoji rodiklio vertė (charakteristinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – grunto savybės rodiklio skaitinė vertė, nusakanti to rodiklio tiriamos visumos vidurkio vienpusio pasikliautinojo intervalo ribos įvertinį, atitinkantį statinio ir gruntų storymės mechaninio sąveikojimo nepalankiausią atvejį bei pasirinktą rizikos reikšmingumo laipsnį ar nustatytą pasikliovimo lygmenį;

23.18. projektinė rodiklio vertė (skaičiuotinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – daliniu saugos koeficientu padidinta ar sumažinta būdingoji (charakteristinė) to rodiklio vertė, atitinkanti to sluoksnio mechaninės sąveikos su statinio apkrova nepalankiausią atvejį, nustatytą statinio projektavimo užduotyje; atsižvelgdamas į konversijos daugiklį ir dalinį saugos koeficientą, projektinę rodiklio vertę nustato statinio projekto ar statinio projekto konstrukcinės dalies vadovas;

23.19. tyrimų įmonė – juridinis asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus ir atsakingas už leidimo sąlygų laikymąsi;

23.20. tyrimų vadovas – nustatytą kvalifikaciją ir tyrimų patirtį turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atsakingas už tyrimų techninės užduoties vykdymą pagal parengtą ir įvertintą (jei privaloma) tyrimų programą;

23.21. tyrimų atlikėjas (tyrėjas) – nustatytą kvalifikaciją turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atliekantis tam tikros rūšies (rūšių) tyrimų darbus ir atsakingas už tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę.

IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

38.1. sumanyto statinio statybos sklypo paskirties ir naudojimo sąlygoms nustatyti ar keisti;

38.2. pakartotinai taikant kito statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms parengtus projektus;

38.3. projektiniams siūlymams ar projektiniams sprendiniams pagrįsti;

38.4. statinio projekto konstrukcinei daliai rengti;

38.5. statybos darbų (žemės darbų) technologijai parinkti;

38.6. atvejams, kai iš esmės pakeičiami sumanyto statinio parametrai;

38.7. statinių avarijų (konstrukcijų griūčių) tyrimo reikmėms;

38.8. geologinių procesų ir reiškinių stabilizavimui, kitoms aplinkotvarkos reikmėms.

47.1. tyrimų vietos nustatomos ir nužymimos pagal 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą (LKS–94), integruotą į WGS–84, o altitudės matuojamos pagal Baltijos aukščių sistemą, taip pat Valstybinę Lietuvos aukščių sistemą (LAS) [21.41];

47.2. naudojama matavimo įranga ir matavimo prietaisai turi tenkinti reikiamą matavimų tikslumą ir turi būti laiku metrologiškai patikrinti;

47.3. gruntų storymių ir sluoksnių geologiniam amžiui ir kilmei žymėti vartojami geologiniai indeksai, nurodyti Reglamento 6 priede;

47.4. tyrimų dokumentuose ir ataskaitose vartojami rodikliai, fizikiniai dydžiai, jų žymėjimo ženklai ir indeksai, taip pat matavimo vienetai turi atitikti 7 priede pateiktus rodiklių ir dydžių žymėjimus bei matavimo vienetus, taip pat Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytus standartus, perimtus Lietuvos standartais [21.43; 21.44; 21.45];

47.5. tyrimų ataskaitos tekstas ir priedai rengiami valstybine kalba; jei sutartyje arba tyrimų Techninėje užduotyje nustatyta kitaip, ataskaitos tekstą ir priedų antraštes privalu išversti į valstybinę kalbą.

49.1. ataskaitos duomenys;

49.2. ataskaitos duomenų įslaptinimo motyvai ir terminai;

49.3. ataskaitos duomenų perdavimo trečiajai šaliai su raštišku juos įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimu sąlygos.

51.1. žvalgybiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;

51.2. projektiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;

51.3. kontroliniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai.

V SKYRIUS. ŽVALGYBINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

53.1. urbanizuotų teritorijų planavimo sąlygoms rengti (jei reikia);

53.2. kai nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naujų statinių statybai;

53.3. kai keičiamas suformuoto užstatyti žemės sklypo naudojimo režimas;

53.4. rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar galimybių studiją;

53.5. rengiant konkurso dokumentus;

53.6. pagrįsti statinio statybos projekto principinius sprendinius, jei tie sprendiniai priklauso nuo teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų ypatumų.

60.1. geologinės ir geomorfologinės sandaros požymių išaiškinimas, sluoksnių geologinio amžiaus ir genezės identifikavimas;

60.2. gruntų sudėties ir jų fizinės būklės preliminarus įvertinimas;

60.3. vandens tiekimo gręžinių, šulinių apžiūra, gruntinio vandens lygio tikrinimas;

60.4. žemių melioracijos ir drenažo įrenginių būklės išaiškinimas;

60.5. aktyvių ir stabilizuotų geologinių procesų apraiškų išaiškinimas;

60.6. esamų statinių būklės vertinimas;

60.7. vandens telkinių, esamų ir rekultivuotų karjerų, kitų atvirųjų kasinių apžiūra;

60.8. kultūros paveldo objektų apžiūra (jei yra);

60.9. pavojingų taršos židinių apžiūra (jei yra);

60.10. kiti darbai pagal Techninę užduotį.

61.1. Žemės gelmių registro medžiagą;

61.2. geologinio kartografavimo medžiagą;

61.3. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiagą;

61.4. teritorijų inžinerinius geologinius žemėlapius ir regioninių inžinerinių geologinių tyrimų duomenis;

61.5. ankstesnių vietovės IGG tyrimų ataskaitas;

61.6. apžiūros darbų vietovėje duomenis.

62.1. teisės aktų, reglamentuojančių tyrimų objekto inžinerinį geologinį vertinimą, sąrašas;

62.2. kitų panaudotų šaltinių sąrašas;

62.3. ankstesnių tyrimų duomenys;

62.4. geologinės ir hidrogeologinės situacijos apibūdinimas;

62.5. statybos sklypo ir vietovės apžiūros rezultatai;

62.6. Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų aiškinimas;

62.7. apibendrinamoji išvada.

VI SKYRIUS. PROJEKTINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

68.1. projektuojamo statinio parametrus ir pagrindo apkrovų pobūdį ir didumą;

68.2. statinio konstrukcijos sudėtingumą;

68.3. statinio pagrindo ir požeminės terpės geologinius ir hidrogeologinius ypatumus;

68.4. gretimų statinių statybos patirtį, jų deformacijų būklę, taip pat geologinių procesų aktyvumą statybos sklype ir gretimoje vietovėje;

68.5. statinio, jo statybos ir naudojimo galimus poveikius gretimiems statiniams ir aplinkai.

71.1. pirmoji – paprasti statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.28; 21.39];

71.2. antroji – nesudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.26; 21.40];

71.3. trečioji – sudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.22; 21.27; 21.35; 21.36; 21.40].

72.1. rengiami pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų antrosios grupės statinių, kitų paprastos konstrukcijos, lengvų ir negiliai (iki 3 m) į žemę įleistų statinių projektai, kurių projektavimo užduotyse ar išankstiniuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti įprastų konstrukcijų pamatai, seklios įlaidos, žemos atraminės sienos, arba rengiami projektai pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus [21.28];

72.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas:

72.2.1. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis detaliomis darbų vykdymo taisyklėmis;

72.2.2. neatliekant nesudėtingų statinių patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi;

72.2.3. vadovaujantis bendrąja ar lyginamąja patirtimi, neatliekant pagrindo laikomosios gebos, taip pat požeminės terpės, atraminių ir žemės statinių pastovumo tikrinamųjų skaičiavimų;

72.3. statyba planuojama nesudėtingos geologinės sandaros sklypuose, kurių inžinerinės geologinės sąlygos pakankamu detalumu įvertintos teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo dokumentuose ar ištirtos žvalgybinių IGG tyrimų metu;

72.4. statybos sklypas yra pakankamai dideliu atstumu nuo stačių ar eroduojamų šlaitų, taip pat kai sklype ar arti jo nėra aktyvių geologinių procesų apraiškų;

72.5. greta esančių statinių statybos ir naudojimo patirtis tenkina naujo statinio projektinius sprendinius;

72.6. kai statinio statybos pagrindimo dokumentuose nustatyta, kad sumanyto statinio statyba ir naudojimas nesukels grėsmių gretimiems statiniams, kad nereikės atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad statinys atitiks detaliajame plane nustatytą sklypo paskirtį ir sklypo naudojimo sąlygas.

73.1. statybos sklypo geologinės sandaros, gruntų geologinio amžiaus, genezės ir technogeninių pokyčių tikrinimas ir aiškinimas;

73.2. hidrogeologinės situacijos išaiškinimas, gruntinio vandens lygio tikrinimas ir jo korodavimo agresyvumo betonui įvertinimas;

73.3. gruntų identifikavimas pagal jų sudėtį ir fizinę būklę;

73.4. silpnųjų gruntų buvimo geologiniame pjūvyje patikrinimas;

73.5. gamtinių ir technogeninių geologinių procesų apraiškų identifikavimas;

73.6. pačiame statybos sklype ar tapačiomis geologinėmis ir hidrogeologinėmis sąlygomis apibūdinamoje gretimoje vietovėje anksčiau statytų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo patirties nagrinėjimas.

74.1. nagrinėjami Žemės gelmių registro inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenys;

74.2. analizuojama inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir sukaupti duomenys apie gruntų sudėtį, fizinę būklę, gruntų fizikines ir mechanines savybes, gruntinį vandenį ir geologinius procesus;

74.3. analizuojama sklypo detalaus plano medžiaga ir duomenys;

74.4. patikrinami (jei yra) statinio statybos pagrindimo dokumentai;

74.5. nagrinėjamos ankstesnių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaitos.

76.1. inžineriniai geologiniai vietovės apžiūros darbai;

76.2. gręžinių gręžimas ir geotechninis zondavimas statinio pagrindo ir požeminės terpės sluoksnių riboms nustatyti, gruntų sudėties ir fizinės būklės identifikavimas, gruntinio vandens lygio matavimas.

78.1. projektuojami šie statiniai:

78.1.1. ypatingi statiniai, nepriskirti trečiajai geotechninei kategorijai;

78.1.2. statiniai, kurių techniniuose sprendiniuose numatomi sudėtingų konstrukcijų ar gilūs pamatai;

78.1.3. požeminiai statiniai, įleisti į žemę nuo 3 iki 6 m, taip pat statiniai, kurių statybai būtini didelės apimties žemės darbai;

78.1.4. statiniai, perduodantys į gruntus horizontalias apkrovas, atraminės ir įlaidinės sienos, gruntiniai inkarai ir inkarinės sistemos;

78.1.5. statiniai ant supiltinių ar kitų technogeninių gruntų;

78.1.6. statiniai lėkštuose (iki 25 laipsnių statumo) šlaituose ir arti jų;

78.1.7. statiniai, statomi kartotinai taikant projektus, parengtus kitos vietovės geologinėms sąlygoms;

78.1.8. statiniai, kuriems turi būti atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [21.14];

78.1.9. statiniai, kurių projektams yra privaloma aplinkos apsaugos dalis [21.14; 21.22; 21.38];

78.1.10. statiniai, kurių parametrai atitinka pirmąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami sklypuose, apibūdinamuose vidutinio sudėtingumo ir sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis;

78.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas:

78.2.1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;

78.2.2. atliekant patikslinamuosius skaičiavimus įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama.

81.1. nustatyti statybos sklypo, statinio pagrindo ar požeminės terpės inžinerinės geologinės sandaros geometrinius parametrus;

81.2. įvertinti gruntų geotechninius parametrus;

81.3. įvertinti hidrogeologinę situaciją, prognozuoti jos pokyčius;

81.4. vertinti geologinių procesų grėsmes ir statybos poveikį aplinkai.

83.1. projektuojami šie statiniai:

83.1.1. branduolinės energetikos objektai [21.11; 21.18];

83.1.2. ypatingi statiniai, turintys sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų požymius ir techninius parametrus [21.27];

83.1.3. ypatingi statiniai, kuriems privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą [21.14];

83.1.4. statiniai, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės;

83.1.5. požeminiai statiniai, kurie įleisti į daugiau nei 6 metrų gylį;

83.1.6. seisminiams poveikiams jautrūs statiniai (jei tai nustatyta statinio projektavimo užduotyje);

83.1.7. statiniai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone;

83.1.8. statiniai stačiuose (daugiau kaip 25 laipsnių) šlaituose ir arti jų;

83.1.9. statiniai, kurių parametrai atitinka antrąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami ir statomi arti nestabilių šlaitų, abrazijos, erozijos ir nuošliaužų pažeistose žemėse, sklypuose, kurių sudėtinga geologinė ar hidrogeologinė sandara (5 priedas).

83.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas taip:

83.2.1. naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų nurodomus specialius ar papildomus naudojimo reikalavimus;

83.2.2. apkrovų ir poveikių įtaka turi būti nustatoma projektavimo, statybos ir naudojimo metu;

83.2.3. apskaičiuojant statinių ar jų dalių nuovargį gali būti atsižvelgta į skirtingą ilgalaikiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;

83.2.4. nustatant poveikių ir medžiagų savybių rodiklių vertes, gali būti taikomi daliniai saugos koeficientai, kurie parenkami reprezentacinių poaibių pagrindu. Tais atvejais patikimumo reikalavimas yra sąlygojamas naudojamos kokybės kontrolės sistemos. Pageidautini saugos ir tinkamumo naudoti lygiai gali būti nustatyti tikimybių metodais.

85.1. parengiamųjų darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.2. lauko darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.3. laboratorinių tyrimų darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.4. duomenų apdorojimo būdai.

VII SKYRIUS. KONTROLINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

92.1. vykdant polių ar lakštinių polių sukalimo ir jų laikomosios gebos išbandymus;

92.2. tikrinant žemės darbų metu atliekamo gruntų sutankinimo kokybę;

92.3. registruojant cemento skiedinio įslėgimo ar įpurškimo į gruntų storymes duomenis;

92.4. vykdant gruntų sausinimo darbus;

92.5. vykdant kitus statybos technologinio proceso darbus – inkarų gruntuose išbandymus, pamatų duobių išplūkimus ir kt.;

92.6. vykdant geodinaminio ir geotechninio monitoringo darbus – statinių nuosėdžių ir poslinkių vyksmo stebėseną, požeminių srautų dinamikos matavimą, geologinių procesų eigos tyrimą, gruntų masyvų deformacijų matavimą, perteklinio vandens slėgio esamų statinių pagrinduose dinamikos vertinimą ir kt.

93.1. kontroliniai tyrimai – patikrinti ir patikslinti projektinių IGG tyrimų duomenis, kai keičiami projekto techniniai sprendiniai, kartu pakeičiant projekto geotechninę kategoriją, ar jei nuo anksčiau atliktų statybos aikštelės IGG tyrimų praėjo daugiau nei penkeri metai;

93.2. kontroliniai tyrimai iškastoje pamatų duobėje ar kitokiame statybiniame kasinyje – patikrinti projektinių IGG tyrimų duomenis ir inžinerinės geologinės prognozės atitiktį tikrosioms sąlygoms;

93.3. valstybinės priežiūros kontroliniai tyrimai – įvertinti įmonės atliktų IGG tyrimų kokybę ir duomenų patikimumą.

VIII SKYRIUS. PASIRENGIMAS INŽINERINIAMS GEOLOGINIAMS (GEOTECHNINIAMS) TYRIMAMS

96.1. sudaryta IGG tyrimų darbų sutartimi;

96.2. IGG tyrimų Technine užduotimi;

96.3. IGG tyrimų darbų programa (jei ji privaloma).

105.1. projektuojamo statinio (statinio projekto) pavadinimas, numeris, statybos sklypo vieta (adresas), duomenys apie statinį;

105.2. užsakovo (užsakovo įgalioto asmens) duomenys, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

105.3. projektavimo įmonės duomenys, adresas, projekto vadovo duomenys, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas (jei tyrimų užsakovas yra projektuotojas);

105.4. statybos rūšis (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas ir kt.), statinio paskirtis, duomenys apie tyrimo, projektavimo ir statybos finansavimo pobūdį (visuomenės lėšos, investicijos ir kt.), taip pat kokios paskirties žemėje statinys statomas;

105.5. geotechninė kategorija;

105.6. statinio projektavimo specialiosios sąlygos (jei tos sąlygos yra nustatytos);

105.7. duomenys apie projektuojamo statinio parametrus pagal projektavimo užduotį, duomenys apie numatomus pamatų konstrukcijų variantus, apie perduodamų į pagrindą apkrovų didumą ar intensyvumą;

105.8. duomenys iš statybos sklypo (statybvietės) detaliojo plano (sklypo ribos ir ribų koordinatės, požeminių komunikacijų, inžinerinių tinklų planai ir kt.);

105.9. statinio statybos pagrindimo išvada, taip pat duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą (jei tokie yra);

105.10. normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami IGG tyrimai, sąrašas;

105.11. duomenys apie ankstesnius statybos sklypo inžinerinius geologinius (geotechninius), geologinius, hidrogeologinius tyrimus.

106.1. topografiniai (geodeziniai) planai ir schemos, pažymint projektuojamo statinio vietą ir kontūrus, esamus statinius (pastatai, inžineriniai statiniai, tarp jų inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos);

106.2. statybos sklype ar gretimoje teritorijoje esančių geodezinių ženklų koordinatės;

106.3. tyrimų darbams atlikti duoti leidimai, tyrimų darbų derinimo su inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkais ir naudotojais dokumentai;

106.4. žemės savininko, nuomininko ar naudotojo (kai jie nėra statytojai) sutikimas vykdyti darbus jo disponuojamoje teritorijoje;

106.5. statybos sklype ar gretutinėse vietose anksčiau atliktų tyrimų ataskaitų, kuriomis disponuoja užsakovas, kopijos;

106.6. grunto mėginių ir bandinių perdavimo saugoti sąlygos (tik trečiajai geotechninei kategorijai).

IX SKYRIUS. PARENGIAMŲJŲ DARBŲ TVARKA

115.1. topografinių, geodezinių planų tikrinimas tyrimų vietoje, statybos sklypo dalies, kur numatoma išdėstyti tyrimo agregatus, reljefo įvertinimas, esamų statinių techninės būklės apžiūra, tiriamojo sklypo dangos, tyrimo vietų ir privažiavimo kelių būklės įvertinimas, inžinerinių tinklų ir kitų objektų apsaugos zonų nužymėjimas, geodezinių ženklų vietų, būklės ir koordinačių bei altitudžių tikslinimas;

115.2. gręžimo ir kitų tyrimo agregatų privažiavimo prie nustatytų ir nužymėtų tyrimo vietų ir saugaus darbų atlikimo galimybių vertinimas, taip pat IGG tyrimų įrangos transportavimo, pastatymo ar inkaravimo sąlygų nustatymas, reikalingų matmenų darbo aikštelių ir saugių darbo vietų parengimas;

115.3. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir duomenimis pagrįstas tiriamojo sklypo dalies geologinės sandaros sudėtingumo lygmens nustatymas, gruntų sluoksnių genezės, geologinio amžiaus ir geologinio indeksavimo tikslinimas, hidrogeologinės situacijos, požeminio vandens korodavimo agresyvumo židinių ir geologinių reiškinių išaiškinimas;

115.4. tiriamajame plote anksčiau atliktų inžinerinių geologinių (geotechninių), hidrogeologinių, geofizikinių tyrimų ataskaitų duomenų nagrinėjimas bei ankstesnių projektų ar statybos lyginamosios patirties vertinimas;

115.5. nustatytų, pažymėtų topografiniame plane ir nužymėtų vietovėje gręžinių, kasinių, kitų tyrimų vietų derinimas su žemės savininkais, nuomininkais ar naudotojais, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais ar naudotojais, taip pat leidimų atlikti tyrimo darbus apsauginėse zonose bei saugomose teritorijose gavimas, šių leidimų derinimas su vietos savivaldos institucijomis [21.16; 21.36; 21.37].

122.1. IGG tyrimų tikslai ir uždaviniai;

122.2. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir duomenys bei ankstesnių tyrimų archyvinės medžiagos analizė ir vertinimas;

122.3. ankstesnių geologinių, hidrogeologinių ir inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenys;

122.4. kiti duomenys, būtini pagrįsti IGG tyrimų darbų sudėtį, apimtį, metodus, technologiją ir detalumą;

122.5. topografiniai (geodeziniai) planai, juose turi būti pažymėtos gręžinių, kasinių, lauko bandymų, mėginių ir bandinių ėmimo vietos bei jų koordinatės;

122.6. tyrimo metodai, metodikos, duomenų apdorojimo būdai;

122.7. normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami tyrimai, sąrašas;

122.8. tyrimų darbų dokumentų (gręžimo ir stebėjimų registravimo žurnalų, geologinio dokumentavimo žiniaraščių) sąrašas [21.39; 21.42];

122.9. tyrimų darbų atlikėjų sąrašas, nurodant jų kompetencijas;

122.10. tyrimų darbų subrangovinės įmonės ir joms išduotų leidimų tirti žemės gelmes galiojimo patvirtinimas;

122.11. tyrimų darbų atlikimo kalendorinis grafikas;

122.12. Techninės užduoties ir užduoties priedų kopijos.

X SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ DARBŲ TVARKA

123.1. lauko darbai vietovėje;

123.2. laboratoriniai tyrimai;

123.3. duomenų apdorojimas.

136.1. laikantis darbų saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų išgręžti reikiamo skersmens gręžinį į nustatytą gylį reikiamu tikslumu nužymėtoje vietoje;

136.2. priklausomai nuo gręžimo būdo reikiamu tikslumu identifikuoti skirtingos sudėties ir skirtingos fizinės būklės gruntų (ar uolienų) sluoksnių ribas bei išmatuoti tų sluoksnių pado ir kraigo slūgsojimo gylį;

136.3. išmatuoti gruntinio vandens lygio gylį, spūdinio požeminio vandens (jei yra) pjezometrinio lygio aukštį;

136.4. paimti grunto ir požeminio vandens mėginius;

136.5. paimti nustatytų matmenų nesuardytos sandaros gruntų ir uolienų bandinius, išsaugant rišlių gruntų gamtinį drėgnumą [21.42];

136.6. gręžskylėse atlikti numatytus kitus – geotechninio zondavimo, geofizikinio tyrimo ar hidrogeologinio bandymo darbus;

136.7. laikantis nustatytų reikalavimų likviduoti gręžinį;

136.8. pasiekti, kad žala, padaryta žemės savininkui, nuomininkui ar naudotojui, būtų kiek įmanoma mažiausia.

147.1. vandeniui labai laidžių sluoksnių filtracinių savybių tyrimo (jei reikia) – filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) verčių suradimo bandomaisiais išpumpavimais ar bandomaisiais įpylimais (aeracijos zonoje);

147.2. vandeniui silpnai laidžių ir laidžių gruntų filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) verčių suradimo (jei reikia) laboratoriniais tiesioginės filtracijos ar gruntų bandinių konsolidacijos būdais;

147.3. gruntinio vandens lygio gylio matavimo ir vandens lygio sezoninio svyravimo įvertinimo;

147.4. spūdinio požeminio vandens sluoksnių identifikavimo, pjezometrinio lygio aukščio matavimo, gruntinio ir spūdinio vandeningųjų sluoksnių sąveikos įvertinimo;

147.5. vandens nuotekų iš vandentiekio, technologinių vamzdynų, kanalizacijos įrenginių, taip pat technogeninio požeminio vandens apraiškų įvertinimo;

147.6. požeminio vandens srauto krypties ir linkmės, to srauto maitinimo, iškrovos ir drenavimo sąlygų išaiškinimo;

147.7. požeminio vandens cheminės sudėties ir korodavimo agresyvumo įvertinimo.

158.1. granuliometrinę analizę, organinės medžiagos kiekio ir klasifikacinių rodiklių verčių suradimą gruntų klasifikavimo, identifikavimo ir inžinerinių geologinių sluoksnių išskyrimo reikmėms;

158.2. gruntų fizinę būklę nusakančių savybių (tankumo, drėgnumo, plastingumo, konsistenciškumo, poringumo ir kt.) rodiklių verčių radimą;

158.3. gruntų filtracinių savybių ir sąveikos su vandeniu (praskydimo, sufozinio atsparumo, brinkimo) ypatybių kiekybinį įvertinimą (jei nurodyta Techninėje užduotyje);

158.4. gruntų mechaninių savybių – stiprumo, spūdumo, tamprumo – tyrimą tiesioginiais statiniais ar dinaminiais bandymais;

158.5. gruntų konsolidacijos tyrimą (jei nurodyta Techninėje užduotyje).

164.1. mažiausiųjų kvadratų būdu apskaičiavus Kulono-Navje ar Kulono-Moro priklausomybės regresijos koeficiento ir regresijos laisvojo nario vienpusio pasikliautinojo intervalo nepalankiausius įvertinius nustatytam statmenųjų įtempių tarpsniui ir užduotam pasikliovimo lygmeniui [21.39];

164.2. mažiausiųjų kvadratų būdu apskaičiavus Kulono-Navje ar Kulono-Moro priklausomybės regresijos koeficiento ir regresijos laisvojo nario vertes iš vienmačių stiprumo parametrų pasikliautinojo vienpusio intervalo nepalankiausiųjų įvertinių, atitinkančių užduotą pasikliovimo lygmenį [21.39].

XI SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ ATASKAITA

168.1. ankstesnių tyrimų duomenų nagrinėjimas;

168.2. gautų tyrimų duomenų analitinis ir grafoanalitinis apdorojimas;

168.3. gautų tyrimo duomenų geologinė ir hidrogeologinė analizė ir sisteminimas;

168.4. kartografinės ir grafinės medžiagos rengimas;

168.5. gruntų geotechninių parametrų ir uolienų geomechaninių parametrų apskaičiavimas;

168.6. išvadų, rekomendacijų ir siūlymų rengimas;

168.7. ataskaitos tekstinės dalies rengimas;

168.8. ataskaitos teksto ir priedų apipavidalinimas ir įforminimas.

177.1. žemės paviršiaus reljefas, altitudės, šlaitų statumas, kiti morfometriniai ir morfologiniai ypatumai, dugno batimetriniai duomenys (jei reikia);

177.2. sklypo technogeninė apkrova (iškasos, sampylos, esami statiniai);

177.3. duomenys apie saugomas teritorijas (jei yra); žinios apie nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes (jei yra);

177.4. svarbiausi hidrografiniai kranto ir akvatorijos parametrai (jei yra).

178.1. kvartero sistemos sluoksnių geologinis amžius, genezė, sudėtis;

178.2. sluoksnių slūgsojimo sąlygos, sluoksnių deformacijos, palaidotos struktūros, tektonikos elementai (jei reikia įvertinti);

178.3. ikikvarterinės storymės sluoksniai (jei yra tirti), jų litologiniai ypatumai ir petrografinė sudėtis, sandaros ir struktūros elementai;

178.4. sukarstėjusių uolienų sluoksnių (jei yra) geologiniai ypatumai įvertinami vadovaujantis tam skirto statybos techninio reglamento nuostatomis.

179.1. išaiškinti vandeningieji sluoksniai, nustatyti požeminio vandens tipai;

179.2. vandeningųjų sluoksnių tįsa, kiti geometriniai matmenys, slūgsojimo, maitinimo ir drenavimo sąlygos sluoksnių filtracinės (hidraulinio laidumo) savybės (jei reikia);

179.3. gruntinio vandens lygis, lygio režimas, lygio gylio prognozė, srauto kryptis;

179.4. požeminio vandens pjezometrinio lygio gylis, hidraulinės sąsajos;

179.5. technogeninio gruntinio vandens formavimosi galimybės, galimi taršos židiniai;

179.6. požeminio vandens hidrocheminė sudėtis, jo korodavimo aktyvumo ir agresyvumo įvertinimas.

181.1. gruntų sudėtį, jų fizinę būklę nusakantys rodikliai ir charakteristikos;

181.2. gruntų savybių nevienodumo įvertinimas inžineriniuose geologiniuose sluoksniuose (rodiklių verčių aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, kitimo koeficientai);

181.3. gruntų mechaninių savybių tyrimų metodai, metodikos ir duomenų apdorojimo būdai;

181.4. gruntų stiprumo rodiklių įverčiai (ar įvertiniai);

181.5. gruntų deformacinių (spūdumo, tamprumo) rodiklių įverčiai (ar įvertiniai) [21.46];

181.6. gruntų filtracinių ir atsparumo vandens poveikiui rodiklių įverčiai;

181.7. statinių projektams rengti skirti geotechniniai parametrai;

181.8. gruntų seisminės kategorijos ir praskydimo potencialas (jei numatyta Tyrimų programoje).

182.1. dabartinių geologinių procesų apraiškos, aktyvūs ar stabilizuoti gamtiniai ir technogeniniai geologiniai reiškiniai (jei yra);

182.2. statinių deformacijos ištirtame ir gretutiniuose sklypuose (jei yra);

182.3. krantų ir šlaitų tvirtinimų deformacijos (jei yra);

182.4. seisminio aktyvumo įvertinimas (jei numatyta Techninėje užduotyje).

183.1. statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų tinkamumą sumanyto statinio statybai ir naudojimui;

183.2. sklypo inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių sąlygų įtaką statinio naudojimui;

183.3. geologinės ir hidrogeologinės sandaros įtaką statybos darbams;

183.4. gruntų tinkamumą statinio pagrindui ar požeminei terpei bei jų panaudojimą žemės darbuose;

183.5. statinio pagrindo ir pamatų klojimo gylio parinkimą, pamatų, įlaidinių ar atraminių sienų įrengimą, geotechninės kategorijos pakeitimą ar patikslinimą (jei būtina);

183.6. specialias inžinerines priemones sudėtingomis hidrogeologinėmis ir geologinėmis sąlygomis (jei reikia);

183.7. Techninės užduoties reikalavimų tenkinimą.

184.1. Techninės užduoties kopija;

184.2. tyrimų įmonei ir tyrimų subrangovinėms įmonėms Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo kopijos;

184.3. ištirto sklypo padėties vietovėje schema;

184.4. topografinis (geodezinis) planas, kuriame pažymėta tyrimų vietos (gręžimo, geotechninio zondavimo ir kt.), inžinerinių geologinių pjūvių linijos, projektuojamų statinių kontūrai;

184.5. gręžinių, kitų tyrimų vietų geodezinių koordinačių LKS-94 ir altitudžių Baltijos aukščių sistemoje žiniaraštis;

184.6. archyvinės ir fondinės medžiagos duomenų apie anksčiau gręžtus gręžinius, geotechninių bandymų vietas planas;

184.7. inžineriniai geologiniai gręžinių stulpeliai – tyrimų metu išgręžtų ar paimtų iš ankstesnių tyrimų ataskaitų;

184.8. inžineriniai geologiniai pjūviai su inžinerinių geologinių sluoksnių ribomis ir hidrogeologiniais duomenimis;

184.9. geotechninio zondavimo kreivės, bandomųjų apkrovimų grafikai, geofizikinių tyrimų brėžiniai;

184.10. gruntų (ir uolienų) fizikinių ir mechaninių savybių tyrimų rezultatų lentelės;

184.11. gruntų (ir uolienų) mechaninių ir filtracinių bandymų (jei tokie bandymai atlikti) duomenų grafikai;

184.12. požeminio (gruntinio) vandens cheminių analizių duomenų lentelės;

184.13. gruntų geotechninių parametrų, nustatytų kiekvienam inžineriniam geologiniam sluoksniui, lentelės.

XII SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

194.1. leidimų atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus išdavimo tvarkos laikymasis [21.7];

194.2. tyrimų registravimas Žemės gelmių registre [21.9];

194.3. tyrimų ataskaitų privalomas pateikimas Lietuvos geologijos tarnybai [21.7];

194.4. IGG tyrimų trūkumų analizė, prevencija, tyrimų būdų ir metodų tobulinimas [21.13].

196.1. tyrimų darbų kontrolę;

196.2. lauko darbų ir laboratorinių tyrimų duomenų tikrinimą;

196.3. tyrimų rezultatų ir išvadų vertinimą;

196.4. kontrolinius valstybinės priežiūros tyrimus.

197.1. reikalauti pašalinti išaiškintus trūkumus;

197.2. tikrinti laboratorijas, atliekančias gruntų, uolienų ir požeminio vandens sudėties ir savybių tyrimus;

197.3. vertinti IGG tyrimų Technines užduotis ir programas, tyrimų darbų rūšių ir apimčių pakankamumą ir pagrįstumą.

XIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

II Žvyras, kurio negalima pagal jo sudėtį priskirti I seisminei kategorijai; žvirgždingas, rupus ir vidutinio rupumo drėgnas didelio ir vidutinio tankumo smėlis; smulkus, labai smulkus ir dulkingas drėgnas tankus ir vidutinio tankumo smėlis; molingi gruntai, kurių konsistencija standžiai plastinė, puskietė ar kieta, o poringumo koeficiento vertės mažesnės už 0,9 (molio ir priemolio) ar mažesnės už 0,7 (priesmėlio); visos sudūlėję uolienos.

III Visos puraus smėlio atmainos; vandens įsotintas žvirgždingas, rupus, vidutinio rupumo, smulkus, labai smulkus ir dulkingas smėlis; visi molingi gruntai, kurių konsistencija minkštai plastinė, takiai plastinė ar taki; molingi gruntai, kurių konsistencija standžiai plastinė, puskietė ar kieta, bet poringumo koeficiento vertės didesnės už 0,9 (molio ir priemolio) ar didesnės už 0,7 (priesmėlio). ______________ STR 1.04.02:2004 5 priedas TERITORIJOS (STATYBOS SKLYPO, JUOSTINIO STATYBOS SKLYPO, AIKŠTELĖS) POŽYMIAI INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ SUDĖTINGUMO IŠANKSTINIAM VERTINIMUI PAGAL INŽINERINIO GEOLOGINIO KARTOGRAFAVIMO DUOMENIS Sąlygos Sąlygų sudėtingumo įvertinimas 1. Geomorfologinės paprastos vidutinės sudėtingos 1 2 3 4 Reljefo genetinių ir morfometrinių tipų skaičius 1–2 3–4 >4 Reljefo raižytumas lygus reljefas mažai raižytas raižytas Technogeniniai reljefo pokyčiai (sampylos, pylimai, iškasos, karjerai) nėra nedideli pokyčiai labai pakeistas reljefas Paviršiaus nuolydžiai, laipsn. <15 15–25 >25 Šlaitai, nuokalnės, slėniai nėra yra yra daug Erozinės, termokarstinės, sufozinės ir kitos neigiamos reljefo formos nėra yra nedaug ir mažų yra daug ir didelių Atstumas iki nepastovių šlaitų ir eroduojamų krantų, m >100 100–50 <50 2. Geologinės paprastos vidutinės sudėtingos Podirvio sluoksnio (įžemio) genezė ikikvarterinės uolienos, pagrindinė morena, fliuvioglacialiniai, senojo aliuvio, vagos aliuvio dariniai hipergeninė morena, limnoglacialiniai, jūriniai, eoliniai, aliuviniai dariniai sukarstėję ikikvarterinės uolienos, kraštiniai dariniai, senvagių aliuvio, biogeninės ir technogeninės nuogulos Įžemio gruntai Žvyras, smėlis, moreninis priesmėlis, moreninis priemolis, uoliena molis, juostinis molis, juostinis priemolis, aliuvinis priemolis ir priesmėlis, aleuritas, įdūlėjusi uoliena sukarstėjusi uoliena, dolomitmilčiai, dumblas, sapropelis, durpės, sudurpėjusi nuogula, dumblinga nuosėda, dribsmėlis, technogeniniai dariniai Skirtingų litologinių tipų sluoksnių skaičius <3 3–5 >5 Ikikvarterinių sluoksnių uolienos nėra gali būti yra sukarstėjusių ar sudūlėjusių Santykiškai silpni sluoksniai nėra slūgso viršutinėje pjūvio dalyje ir nedidelio storio slūgso giliau ir didelio storio Supiltinės, suplautinės ar perkastos storymes nėra planingai suformuotos, sutankintos ar sutankėjusios betvarkės, nesutankintos ar nesutankėjusios Sluoksniuotumo pobūdis horizontalūs ir subhorizontalūs ištisiniai sluoksniai įkypi nevientisi sluoksniai ir lęšiai sudėtingos konfigūracijos sluoksniai, lęšiai, lustai Palaidotos paleoreljefo formos nėra gali būti yra palaidotų paleoįrėžių

f IIIbl – fliuvioglacialinės Baltijos posvitės prieledyninės nuogulos lgt IIIbl – Baltijos posvitės vidinio ledo limnoglacialiniai dariniai ft IIIbl – Baltijos posvitės vidinio ledo ir kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai g IIIbl – glacialinės Baltijos posvitės pagrindinės morenos nuogulos gt IIIbl – Baltijos posvitės kraštinė morena (bl0 – Rytų Lietuvos, bl1 – Pietų Lietuvos, bl2 – Vidurio Lietuvos, bl3 – Šiaurės Lietuvos, bl4 – Pajūrio recesinės fazės) lg IIIgr – limnoglacialinės Grūdos posvitės nuosėdos f IIIgr – fliuvioglacialinės Grūdos posvitės nuogulos lgt IIIgr – Grūdos posvitės vidinio ledo limnoglacialiniai dariniai ft IIIgr – Grūdos posvitės vidinio ledo ir kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai g IIIgr – glacialinės Grūdos posvitės pagrindinės morenos nuogulos gd IIIgr – glacialinės Grūdos posvitės pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena) b, l, a IIInm2 – pelkių, limninės bei aliuvinės Vidurinio Nemuno svitos nuosėdos b, l, d, d-s IIInm1 – pelkių, limninės, deliuvinės bei deliuvinės-solifliukcinės Apatinio Nemuno svitos nuosėdos ir nuogulos b, l, a IIImr – pelkių, limninės bei aliuvinės Merkinės svitos nuosėdos Vidurinis pleistocenas (II) lg IImd – limnoglacialinės Medininkų svitos nuosėdos f IImd – fliuvioglacialinės Medininkų svitos nuogulos g IImd – glacialinės Medininkų svitos pagrindinės morenos nuogulos gd IImd – glacialinės Medininkų svitos pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena) l IIpm – limninės Pamario svitos nuosėdos l, b, a IIsn – limninės, pelkių bei aliuvinės Snaigupėlės svitos nuosėdos lg IIžm – limnoglacialinės Žemaitijos svitos nuosėdos f IIžm – fliuvioglacialinės Žemaitijos svitos nuogulos g IIžm – glacialinės Žemaitijos svitos pagrindinės morenos nuogulos gd IIžm – glacialinės Žemaitijos svitos pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena) l, b, a IIbt – limninės, pelkių bei aliuvinės Butėnų svitos nuosėdos lg IIdn – limnoglacialinės Dainavos svitos nuosėdos f IIdn – fliuvioglacialinės Dainavos svitos nuogulos g IIdn – glacialinės Dainavos svitos pagrindinės morenos nuogulos l, b, a IItr – limninės, pelkių bei aliuvinės Turgelių svitos nuosėdos lg IIdz – limnoglacialinės Dzūkijos svitos nuosėdos f IIdz – fliuvioglacialinės Dzūkijos svitos nuogulos g IIdz – glacialinės Dzūkijos svitos pagrindinės morenos nuogulos Apatinis pleistocenas (I) l Ivn – limninės Vindžiūnų svitos nuosėdos g Ikl – glacialinės Kalvių svitos pagrindinės morenos nuogulos Prepleistocenas l, a pp dm – limninės bei aliuvinės Daumantų svitos nuosėdos

______________ STR 1.04.02:2004 7 priedas INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ ATASKAITOSE VARTOJAMI RODIKLIAI, DYDŽIAI, JŲ ŽYMENYS IR MATAVIMO VIENETAI Grunto tankumą ir sunkumą apibūdinantys rodikliai rs – dalelių (masės) tankis, Mg × m-3 r, rn – gamtinis (masės) tankis, Mg × m-3 rd – sauso grunto tankis, Mg × m-3 rdmin – mažiausias sauso grunto tankis, Mg × m-3 rdmax – didžiausias sauso grunto tankis, Mg × m-3 rr – liekaninis tankis, Mg × m-3 rsat – soties tankis, Mg × m-3 rPr – Proktoro tankis, Mg × m-3 rmodPr – modifikuotas Proktoro tankis, Mg × m-3 g, gn – savitasis sunkis, kN × m-3 gsb – savitasis sunkis vandenyje (apsemto grunto savitasis sunkis), kN × m-3 gw – porų vandens savitasis sunkis, kN × m-3 Grunto drėgnumą apibūdinantys rodikliai w, wn – gamtinis drėgnis (natūralusis drėgnis), 1 wv – tūrinis drėgnis, 1 wr – liekaninis drėgnis, 1 wsat – soties drėgnis, 1 wopt – optimalusis drėgnis, 1 Sr – soties laipsnis, 1 Gruntų poringumą apibūdinantys rodikliai e, en – poringumo koeficientas, gamtinio poringumo koeficientas, 1 eo – pradinio poringumo koeficientas, 1 en+1 – pusiausvyrinio poringumo koeficientas, 1 emax – didžiausio poringumo koeficientas, 1 emin – mažiausio poringumo koeficientas, 1 n – poringumo rodiklis, 1 Grunto plastingumą apibūdinantys rodikliai wL – takumo drėgnis (drėgnis takumo riboje), 1 w – Vasiljevo takumo drėgnis, 1 w – Kazagrandės takumo drėgnis, 1 wp – plastingumo drėgnis kočiojant, 1 w – plastingumo drėgnis slegiant, 1 Ip – plastingumo rodiklis (plastingumo tarpsnis, plastinės būklės tarpsnis), 1 Grunto konsistenciškumą apibūdinantys rodikliai Rpn – penetracijos rodiklis, kN × m-2 IL – takumo rodiklis, 1 Ic – konsistencijos rodiklis, 1 Grunto sandaros kompaktiškumą apibūdinantys rodikliai ID – tankumo (sandaros tankumo) rodiklis, 1 Is – kompaktiškumo rodiklis, 1 IPr – Proktoro tankumo rodiklis, 1 Kd – sutankėjimo rodiklis, 1 CBR- kaliforniškasis kompaktiškumo rodiklis, 1 Mechaniniai dydžiai M – masė, kg, Mg F – jėga, kN, MN Fg – sunkis, kN, MN W – svoris, kN, MN P – slėgis, kPa, MPa s – statmenasis įtempis, kPa, MPa s1; s2; s3 – svarbiausieji įtempiai, kPa, MPa s¢ – efektyvusis statmenasis įtempis, kPa, MPa t – šlyties įtempis, kPa, MPa t¢ – efektyvusis šlyties įtempis, kPa, MPa u – neutralusis slėgis (porų vandens slėgis), kPa, MPa Du – perteklinis porų vandens slėgis, kPa, MPa e – ilginė (santykinė) deformacija, 1 Ds, Dh – sąslūgis, mm, cm s – nuosėdis, mm, cm Grunto standumą apibūdinantys rodikliai E, EY – tampros modulis (Jungo modulis), MPa Es – standumo modulis, MPa G – šlyties modulis (Kulono modulis), MPa

K – spūdos modulis, MPa m – Puasono santykis, 1 n – Puasono skaičius, 1 Grunto spūdumą apibūdinantys rodikliai Eo – deformacijų modulis (visuminės deformacijos modulis), MPa Em – (drenuoto grunto) deformacijų modulis, MPa EPLT – (bandomųjų apkrovimų) deformacijų modulis, MPa Eoed – odometrinis (kompresinis) deformacijų modulis, MPa ELMT – dilatometrinis deformacijų modulis, MPa av – spūdos koeficientas (kompresijos koeficientas), MPa-1 mv – tūrinės spūdos koeficientas, MPa-1 Cc – kompresijos rodiklis, 1 cv – konsolidacijos koeficientas, m2 · s-1 Ut – konsolidacijos laipsnis, 1 Grunto stiprumą apibūdinantys rodikliai sc, qu – stiprumas gniuždant, kPa, MPa st – stiprumas tempiant, kPa, MPa scf – irsmo stiprumas gniuždant, kPa, MPa stf – irsmo stiprumas tempiant, kPa, MPa scr – užribinis stiprumas gniuždant, kPa, MPa str – užribinis Karneiros stiprumas, kPa, MPa tf – irsmo stiprumas kerpant (stiprumas kerpant), kPa, MPa t – efektyvusis stiprumas kerpant, kPa, MPa tr – slysmo stiprumas, kPa, MPa t – efektyvusis irsmo stiprumas, kPa, MPa t – efektyvusis slysmo stiprumas, kPa, MPa c – suminė sankiba (sankiba), kPa, MPa cc – tariamoji sankiba, kPa, MPa cu – nedrenuotoji sankiba (nedrenuoto grunto stiprumas), kPa, MPa c¢ – efektyvioji sankiba (tikroji sankiba), kPa, MPa j – vidinės trinties kampas, laipsniai ju – nedrenuotosios vidinės trinties kampas, laipsniai j¢ – efektyviosios vidinės trinties kampas, laipsniai tan j – vidinės trinties koeficientas, 1 tan Yn – šlyties koeficientas, 1 Geotechninio zondavimo ir bandomųjų apkrovimų rodikliai qc – kūgio sprauda (grunto priešinimasis kūgio spraudai), MN × m-2, MPa qt – pjezokūgio sprauda (grunto priešinimasis pjezokūgio spraudai), MN × m-2, MPa qn – grynoji pjezokūgio sprauda, MN × m-2, MPa fs – paviršinė movos trintis (grunto trintis į movą), kN × m-2, kPa ft – koreguota movos trintis, kN × m-2, kPa Rt – paviršinės trinties koeficientas, 1 uo – geostatinis porų vandens slėgis, kPa u – išmatuotas porų vandens slėgis, kPa Du – perteklinis porų vandens slėgis, kPa Bq -porų slėgio koeficientas, 1 Nn – standartinė kūgio smiga (smūgių skaičius), 1 n10, nn – dinaminės smigos rodiklis, 1 qd – dinaminė kūgio smiga, MPa ctv, tFS – stiprumas kerpant mentele, kPa, MPa pL – ribinė štampo apkrova, MPa pLM – ribinis Menaro slėgis, MPa Gruntų savybes apibūdinančių rodiklių būdingųjų (charakteristinių) verčių žymenys gk – būdingoji (charakteristinė) savitojo sunkio vertė, kN × m-3 cuk – būdingoji (charakteristinė) nedrenuotos sankibos vertė, kPa c – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios sankibos vertė, kPa

j – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios vidinės trinties kampo vertė, laipsniai tan j – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios vidinės trinties koeficiento vertė, 1 ck – būdingoji (charakteristinė) sankibos vertė, kPa jk – būdingoji (charakteristinė) vidinės trinties kampo vertė, laipsniai tan jk – būdingoji (charakteristinė) vidinės trinties koeficiento vertė, 1 Ek – būdingoji (charakteristinė) deformacijų (standumo, spūdumo) modulio vertė, MPa kk – būdingoji (charakteristinė) filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) vertė, m × d-1, cm s-1 Statistikos rodiklių žymenys n – imties didumas (imtis) , Mx – tiriamosios visumos vidurkis sx- vidutinis kvadratinis nuokrypis

L94 – geodezinė ilguma Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94), laipsn. x, y – plokštuminės koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94), m ABS. A., abs. a – absoliutusis aukštis, absoliučioji altitudė, m Hn – normalinis aukštis Baltijos (Kronštato) aukščių sistemoje, m He – elipsoidinis aukštis Lietuvos aukščių sistemoje (LAS), m GVG – gruntinio (požeminio) vandens slūgsojimo gylis (nuo žemės paviršiaus), m GVL – gruntinio (požeminio) vandens lygio altitudė, m DH – požeminio vandens spūdžio aukštis, m PVL – pjezometrinio lygio altitudė, m MSK 64 – 1964 metų Medvedevo-Šponhojerio-Karniko makroseisminė skalė EMS 98 – 1998 metų Europos makroseisminė skalė Grunto bandymų metodų pavadinimų santrumpos OED – kompresijos bandymas (Oedometer Test) TX – stabilometrijos bandymas, triašio gniuždymo bandymas (Triaxial Test) PT – filtracinio laidumo bandymas (Permeability Test) DST – tiesioginio kirpimo bandymas (Direct Shear Test) CBRT – kaliforniškasis kompaktiškumo bandymas (California Bearing Ratio Test) CPT – kūgio spraudos bandymas (Cone Penetration Test) CPTU – pjezokūgio spraudos bandymas (Piezocone Test) PMT – presiometrijos bandymas (Pressuremeter Test) SPT – kūgio smigos bandymas (Standard Penetration Test) DP – dinaminės smigos bandymas (Dynamic Probing Test) FVT – bandymas mentele (Field Vane Test) DMT – dilatometrijos bandymas (Dilatometer Test) PLT – štampo apkrovimo bandymas (Plate Loading Test) ______________