LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1678 Vilnius (Žin., 2006, Nr. 82-3248; 2008, Nr. 71-2715) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas reglamentuoja profesinių pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti profesinių pensijų kaupimo reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas taikomas visoms asociacijoms, veikiančioms kaip profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos (toliau – pensijų asociacija) Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas pensijų asociacijoms taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Gyvybės draudimo įmonių profesinių pensijų kaupimo veiklai šio įstatymo taikymas yra numatytas jo septintajame skirsnyje. 4. Bet koks finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl profesinių pensijų kaupimo savo darbuotojams gali būti įgyvendinamas: 1) per pensijų asociaciją, veikiančią pagal šį įstatymą arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą analogišką subjektą (toliau – analogiškas subjektas); 2) sudarant gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos gyvybės draudimo įmonėje. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi finansuojančio subjekto įsipareigojimams, įgyvendinamiems mokant įmokas į pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas), ir finansuojančio subjekto įsipareigojimams, kylantiems iš draudimo sutarčių, kurių nereglamentuoja šis įstatymas. 6. Kai Lietuvos Respublikoje įsteigta pensijų asociacija ar draudimo įmonė, vykdanti profesinių pensijų kaupimą, priima įmokas iš Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijoje esančio finansuojančio subjekto, ji turi laikytis tos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų profesinių pensijų srityje ir, jeigu nustatyta, investavimo taisyklių, taikomų toje valstybėje narėje kitų valstybių pensijų asociacijų ir analogiškų subjektų profesinių pensijų fondams. 7. Šis įstatymas netaikomas pensijų fondams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. analogiškas subjektas – pensijų asociacijai prilyginamas (analogiškas) subjektas, tuo pačiu tikslu įsteigtas kitoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo teisinę formą ar į tai, kaip jis vadinamas buveinės valstybėje narėje. 2. Apibrėžtų įmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų įmokų pensijų fondas) – profesinių pensijų fondas, kuriame dalyviams priklausančių pensijų išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų ir turto vertės pokyčio, o pensijų išmokos dydis negarantuojamas. 3. Apibrėžtų išmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų išmokų pensijų fondas) – profesinių pensijų fondas, kurio taisyklėse garantuojama tam tikro dydžio investicijų grąža arba tam tikro dydžio pensijų išmoka ir kurio pensijų išmokų dydis nėra tiesiogiai priklausomas nuo sumokėtų įmokų ir turto vertės pokyčio. 4. Apskaitos vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. 5. Biometrinės rizikos – rizikos, susijusios su dalyvio mirtimi, žala sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo, darbingumo netekimu, liga ar ilgaamžiškumu. 6. Buveinės valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra pensijų asociacijos ar analogiško subjekto buveinė ir jo pagrindinė administracija arba, jeigu šis subjektas neturi buveinės, jo pagrindinė administracija. 7. Europos Sąjungos valstybė narė (toliau – valstybė narė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas). 8. Finansuojantis subjektas (įmokų mokėtojas) – bet kuri įmonė, įstaiga ar organizacija, ar fizinis asmuo, veikiantis kaip darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo ir mokantis pensijų įmokas į pensijų asociacijos profesinių pensijų fondą (fondus) arba sudaręs gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos. 9. Gyvybės draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje ir veikianti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) nustatyta tvarka, kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ir veikiantis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10. Gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos – gyvybės draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, ir finansuojančio subjekto (draudėjo) draudimo sutartis, pagal kurią finansuojantis subjektas (draudėjas) įsipareigoja mokėti joje nustatytą įmoką, o finansuojančio subjekto darbuotojai (ar savarankiškai dirbantis asmuo, kai jis pats moka pensijų įmokas) draudimo sutarties ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę į pensijų išmokas. 11. Grynieji aktyvai – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. 12. Išmokų gavėjas – asmuo, gaunantis pensijų išmokas. 13. Išvestinės investicinės priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 14. Komandiruotas darbuotojas – asmuo, išsiųstas laikinai dirbti į kitą valstybę narę ir kuriam pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71) II dalies sąlygas toliau taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai. 15. Minimalus dalyvavimo laikotarpis – pensijų asociacijos įstatuose ar profesinių pensijų fondo (fondų) taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo pensijų asociacijos profesinių pensijų fonde (fonduose) laikotarpis, ne ilgesnis kaip 2 metai, kurio neišbuvus, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, laikoma, kad dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Minimaliu dalyvavimo laikotarpiu sudarius gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, yra laikomas ne ilgesnis kaip 2 metų draudimo taisyklėse nustatytas nuo dalyvio apdraudimo skaičiuojamas laikotarpis, kuriam pasibaigus finansuojantis subjektas praranda teisę būti naudos gavėju to dalyvio atžvilgiu ar atgauti išperkamąją sumą, sukauptą iš dalyvio vardu mokėtų įmokų. 16. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas). 17. Pensijų anuitetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme. 18. Pensijų asociacija – asociacija, veikianti pagal šį įstatymą profesinių pensijų kaupimo tikslu, įsteigta atskirai nuo finansuojančio subjekto (darbdavio) ar savarankiškai dirbančių asmenų interesams atstovaujančios organizacijos ir kurios tikslas – teikti savo pensijų fondo (fondų) dalyviams pensijų išmokas, susijusias su profesine veikla, pagal pensijų asociacijos steigimo sutartį. 19. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – pensijų asociacijos narys, pasirinkęs asociacijos profesinių pensijų fondą, o jo profesinė veikla suteikia ar suteiks teisę jam gauti pensijų išmokas pagal šio profesinių pensijų fondo taisykles. 20. Pensijų turtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. 21. Pensijų turto valdymas: 1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas; 2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, grynųjų aktyvų skaičiavimas, profesinių pensijų fondo dalyvių sąrašo tvarkymas, pensijų sąskaitų atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, operacijų, susijusių su pensijų įmokų priėmimu ir pensijų išmokų mokėjimu (išskyrus atliekamas pensijų turto saugotojo), vykdymas, pinigų konvertavimas į apskaitos vienetus ir apskaitos vienetų konvertavimas į pinigus, pajamų paskirstymas, apskaitos vieneto vertės nustatymas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas; 3) rinkodaros veikla, informacijos teikimas turto valdymo sutartyse nustatyta tvarka; 4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta veikla. 22. Periodinė ataskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. 23. Pinigų rinkos priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 24. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis pensijų asociacijų registravimo ir veiklos priežiūros funkcijas, taip pat draudimo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas. 25. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurios socialinės apsaugos ir darbo teisės normos, reglamentuojančios pensijų kaupimą profesinių pensijų fonduose, taikomos finansuojančio subjekto ir dalyvių santykiams. 26. Profesinės pensijos (pensijų išmokos) – profesinių pensijų fondo taisyklėse numatyta išmoka šio fondo dalyviui, sukakusiam jose nustatytą senatvės pensijos amžių ar atitinkančiam kitas profesinių pensijų fondo taisyklėse numatytas sąlygas pensijų išmokai gauti, teisė į kurią yra susijusi su dalyvio profesine veikla ir kuri bent iš dalies buvo kaupiama iš finansuojančio subjekto pensijų įmokų. Pensijų išmokomis nelaikomi priedai ir išmokos, nustatyti šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnyje. 27. Profesinių pensijų fondas (toliau – pensijų fondas) – fondo dalyviams ir šio įstatymo nustatytais atvejais įmokų mokėtojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas. 28. Profesinių pensijų fondo taisyklės (toliau – pensijų fondo taisyklės) – šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas dokumentas, kuriame apibrėžiama pensijų įmokų mokėjimo, pensijų turto investavimo tvarka ir nustatoma, kokios pensijų išmokos ir kokiomis sąlygomis yra suteikiamos pensijų fondo dalyviams, taip pat kitos šio įstatymo reikalaujamos nuostatos. 29. Savarankiškai dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 30. Techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota turto suma, atitinkanti finansinius iš pensijų asociacijos apibrėžtų išmokų pensijų fondo taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus dalyviams. 31. Vertybiniai popieriai – kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. ANTRASIS SKIRSNIS PENSIJŲ ASOCIACIJOS VEIKLOS NUOSTATOS 3 straipsnis. Pensijų asociacijos steigimas 1. Pensijų asociacija veikia pagal savo steigimo dokumentus, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimų ir kitų teisės aktų. 2. Pensijų asociacija steigiama sudarant pensijų asociacijos steigimo sutartį: 1) tarp darbdavio (darbdavių) ir darbuotojų arba jų įgaliotų atstovų, arba 2) tarp savarankiškai dirbančių asmenų, laikantis buveinės ir priimančiosios valstybės narės teisės aktų. 3. Pensijų asociacijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta: 1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai; steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai); 2) steigiamos pensijų asociacijos pavadinimas; 3) asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamajai asociacijai, jų teisės ir įgaliojimai; 4) steigimo sutarties sudarymo data. 4. Pensijų asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta: 1) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai; 2) steigimo išlaidų padengimo tvarka; 3) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka; 4) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka; 5) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos. 5. Pensijų asociacijos steigėjai iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre ir įtraukimo į Profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų, kurios turi teisę veikti Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Pensijų asociacijų sąrašas) parengia įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigiamajame susirinkime priimami pensijų asociacijos įstatai ir sudaromi valdymo organai. 6. Pensijų asociacijos steigėjai, kurių vardu finansuojantis subjektas įsipareigoja mokėti ir (ar) kurie patys už save mokės pensijų įmokas, ir finansuojantys subjektai nuo steigimo sutarties sudarymo momento tampa pensijų asociacijos nariais. Pensijų asociacijos nariais gali būti finansuojantys subjektai ir 16 metų sukakę veiksnūs fiziniai asmenys, kuriuos vienija profesiniai ar ūkio šakos, kurioje jie vykdo profesinę veiklą, požymiai ir kurie yra šios pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) dalyviai. Pensijų asociacijos steigėjų fizinių asmenų narystė pensijų asociacijoje pasibaigia, jeigu jie per 12 mėnesių nuo narystės pradžios netapo pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) dalyviais. 4 straipsnis. Pensijų asociacijos registravimas ir veiklos pradžia 1. Pensijų asociacija gali pradėti veiklą tik tada, kai priežiūros institucija jos nustatyta tvarka pritaria pensijų asociacijos įstatams, valdymo organų narių kandidatūroms, pensijų fondo taisyklėms, pensijų turto valdymo, pensijų turto saugojimo sutarčių projektams ir įtraukia pensijų asociaciją į Pensijų asociacijų sąrašą. 2. Pensijų asociacija turi teisę pradėti vykdyti veiklą pagal pensijų fondo taisykles tik tada, kai joms pritaria priežiūros institucija ir (ar) šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą priimti įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto pagal pensijų fondo taisykles, sudarytas laikantis pensijų fondams taikomų kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktuose pensijų fondams nustatomi kitokie reikalavimai, įmokas pagal tokių pensijų fondų taisykles priimanti pensijų asociacija turi laikytis tiems pensijų fondams kitoje valstybėje narėje nustatytų socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimų. 3. Asociacija, pageidaujanti vykdyti pensijų asociacijos veiklą, po įregistravimo Juridinių asmenų registre turi pateikti priežiūros institucijai prašymą būti įtraukta į Pensijų asociacijų sąrašą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami: steigimo sutartis, įstatai, pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) taisyklės, informacija apie valdymo organų narius, pasirinktą pensijų turto valdytoją, pensijų turto saugotoją, pensijų turto valdymo ir pensijų turto saugojimo sutarčių projektai, kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo finansavimo planas, kuriame nurodoma įmokų apskaičiavimo tvarka ir jų mokėjimo periodiškumas, finansuojančio subjekto prisiimti įsipareigojimai, pensijų fondo turto plėtros prognozė 5 metams, atsižvelgiant į numatomus dalyvių ir išmokų gavėjų skaičiaus pokyčius ir į numatomas pelningumo prognozes, taip pat kiti dokumentai ir duomenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija jos tvirtinamose taisyklėse. 4. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti įtraukti subjektą į Pensijų asociacijų sąrašą, jeigu: 1) pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys; 2) valdymo organų nariai, pasirinktas pensijų turto valdytojas ar pensijų turto saugotojas, numatomos pensijų asociacijos veiklos sąlygos neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pensijų asociacijos narių interesų. 5. Priežiūros institucija turi raštu pranešti pareiškėjui apie savo sprendimą per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas tenkinti prašymą turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. 6. Žodžiai „profesinių pensijų fondo dalyvių asociacija“ ar kitokie šių žodžių junginiai arba jų vediniai gali būti vartojami tik tokių subjektų, kurie yra įtraukti į Pensijų asociacijų sąrašą, pavadinime ar reklamoje. 7. Pensijų asociacija turi turėti bent vieną pensijų fondą. 5 straipsnis. Pensijų asociacijų sąrašas 1. Pensijų asociacijų sąrašą tvarko priežiūros institucija. Duomenis apie pensijų asociacijas, kurios yra įtrauktos į Pensijų asociacijų sąrašą ar iš šio sąrašo išbrauktos, priežiūros institucija skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 2. Pensijų asociacijų sąraše kaupiami šie duomenys: 1) pensijų asociacijos pavadinimas, kodas, buveinė ir veiklos pradžios data; 2) pensijų asociacijos įstatų aktuali redakcija; 3) informacija apie pensijų asociacijų valdymo organus ir jų narius; 4) informacija apie pensijų asociacijos pensijų fondą (fondus); 5) informacija apie pensijų turto valdytoją; 6) informacija apie pensijų turto saugotoją; 7) valstybių narių, kurių jurisdikcijoje esančių finansuojančių subjektų pensijų asociacija turi teisę priimti įmokas šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka, sąrašas ir susijusi informacija; 8) kiti priežiūros institucijos patvirtintose taisyklėse nustatyti duomenys. 3. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų asociacijų sąrašo, jeigu: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma poveikio priemonė – uždrausti pensijų asociacijos veiklą ir išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų asociacijų sąrašo; 2) pensijų asociacija per 12 mėnesių nuo įtraukimo į Pensijų asociacijų sąrašą nepradeda veiklos; 3) pensijų asociacijos prašymu, jeigu ji įvykdė visus įsipareigojimus pensijų fondo (fondų) dalyviams arba visi pensijų fondo (fondų) dalyviai perėjo į kitų pensijų asociacijų pensijų fondus ar gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį, arba nutraukė dalyvavimą pensijų asociacijos pensijų fonduose; 4) pensijų asociacija likviduojama, reorganizuojama arba pertvarkoma. 6 straipsnis. Pensijų asociacijos įstatai 1. Pensijų asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo pensijų asociacija vadovaujasi savo veikloje. 2. Pensijų asociacijos įstatuose turi būti nurodyta: 1) pensijų asociacijos pavadinimas (pavadinime turi būti žodžiai „profesinių pensijų fondo dalyvių asociacija“ ar kitokie šių žodžių junginiai arba jų vediniai); 2) pensijų asociacijos teisinė forma (asociacija); 3) pensijų asociacijos buveinė; 4) aiškiai ir išsamiai apibūdinti asociacijos veiklos tikslai ir veiklos rūšis; 5) bendrosios narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo jos pensijų fonduose sąlygos; 6) perėjimo iš vieno pensijų asociacijos pensijų fondo į kitą jos pensijų fondą tvarka; 7) pensijų fondų steigimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarka; 8) bendros pensijų fondo (fondų) dalyvių teisės ir pareigos; 9) visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo, sprendimų priėmimo tvarka; 10) kiti pensijų asociacijos organai, jų kompetencija, sudarymo, narių rinkimo, atšaukimo tvarka ir terminai, teisės, pareigos ir atsakomybė; 11) pensijų asociacijos dokumentų ir kitos informacijos pateikimo pensijų fondo (fondų) dalyviams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus nustatyta pensijų fondo taisyklėse; 12) pensijų asociacijos pranešimų skelbimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus nustatyta pensijų fondo taisyklėse; 13) pensijų asociacijos įstatų keitimo ir pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir keitimo tvarka; 14) pensijų asociacijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas; 15) pensijų asociacijos lėšų naudojimo, taip pat pensijų asociacijos veiklos kontrolės tvarka; 16) pensijų asociacijos likvidavimo tvarka; 17) pensijų asociacijos finansiniai metai, kurie turi sutapti su kalendoriniais metais; 18) įstatų pasirašymo data. 3. Pensijų asociacijos įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams. 4. Pensijų asociacijos įstatai gali būti keičiami, jeigu jų pakeitimams gautas išankstinis priežiūros institucijos pritarimas. 7 straipsnis. Pensijų asociacijos veikla ir pareigos 1. Pensijų asociacija negali verstis veikla, nesusijusia su profesinėmis pensijomis. Pensijų asociacija veikia vadovaudamasi narių solidarumo ir lygiateisiškumo principais. 2. Asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų nuostatos, gali dalyvauti tik apibrėžtų įmokų pensijų fonduose. 3. Vykdydama veiklą, pensijų asociacija privalo: 1) sąžiningai veikti narių ir rinkos patikimumo interesais; 2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai; 3) turėti ir taikyti reikiamas priemones ir procedūras; 4) dalyviams pakankamai ir tinkamai atskleisti su jų naryste pensijų asociacijoje, dalyvavimu pensijų fonde susijusią informaciją; 5) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai; 6) užtikrinti, kad pensijų asociacijos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, įmokų mokėtojus, įmokų dydžius, įmokų dalies pasiskirstymą tarp finansuojančio subjekto ir dalyvio, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis pensijų fondo taisyklėse, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 7) turėti adekvačius veiklai vidaus kontrolės mechanizmus; 8) atliktų operacijų dokumentus saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo jų įvykdymo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatytas ilgesnis terminas; 9) užtikrinti, kad sprendimus priimantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį. 8 straipsnis. Pensijų asociacijos reorganizavimo, pertvarkymo proceso ypatumai 1. Pensijų asociacija gali būti reorganizuota, pertvarkyta, jeigu tai nepažeidžia esamo (esamų) pensijų fondo (fondų) dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų interesų. 2. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija gali būti pertvarkoma tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų fondus ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir atitinkamai pensijų fondų dalyviai tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi pensijų fondai yra panaikinti dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją ir yra gautas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos leidimas. 3. Prieš priimant sprendimą reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Priežiūros institucijai pateikiamas atitinkamas prašymas, pensijų asociacijos reorganizavimo sąlygos ir po reorganizavimo veiksiančių pensijų asociacijų įstatų projektai (reorganizavimo atveju); dokumentai, patvirtinantys visų pensijų fondų ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančių pensijų asociacijos įsipareigojimų perdavimą kitoms pensijų asociacijoms arba visų pensijų fondų panaikinimą dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją; naujos teisinės formos juridinio asmens, į kurį bus pertvarkoma pensijų asociacija, steigimo dokumentų projektas (pertvarkymo atveju) ir kiti priežiūros institucijos nustatyti dokumentai. 4. Pensijų asociacijos reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus pensijų fondus ir juos sudarantį pensijų turtą, pensijų turto valdytojas ir pensijų turto saugotojas, taip pat pensijų asociacijos prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondo (fondų) dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo sąlygos ir terminai. Reorganizavimo sąlygoms turi pritarti visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas ir priežiūros institucija. 5. Apie reorganizavimą, pertvarkymą pensijų asociacija privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 6. Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam pensijų asociacijos nariui, pensijų fondo dalyviui, priežiūros institucijai. 9 straipsnis. Pensijų asociacijos bankroto proceso ypatumai 1. Pensijų asociacijos bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka. 2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų asociacijai iškėlimo. Tokiu atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai. 3. Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų asociacijai iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų asociacijos nemokumo. 4. Pensijų asociacijos bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija. 10 straipsnis. Pensijų asociacijos likvidavimo proceso ypatumai 1. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų fondus ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir pensijų fondų dalyviai tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi pensijų fondai yra panaikinti dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją ir yra gautas priežiūros institucijos sutikimas likviduoti pensijų asociaciją bei jos pritarimas likvidatoriaus kandidatūrai. 2. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti pensijų asociaciją ir pritarimo likvidatoriaus kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Priežiūros institucijai pateikiamas atitinkamas prašymas, dokumentai, patvirtinantys visų pensijų fondų ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančių pensijų asociacijos įsipareigojimų perdavimą kitoms pensijų asociacijoms arba visų pensijų fondų panaikinimą dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją, numatomo likvidatoriaus duomenys ir kiti priežiūros institucijos nustatyti dokumentai. 3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimo likviduoti pensijų asociaciją apie tai turi būti raštu pranešta priežiūros institucijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys. 4. Apie pensijų asociacijos likvidavimą pensijų asociacija privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie pensijų asociacijos likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam pensijų asociacijos nariui ir pensijų fondo dalyviui. 5. Priverstine tvarka pensijų asociacija likviduojama teismo sprendimu, gavus priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų asociacijos likvidavimo. Likvidatoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija. 6. Likviduojamos pensijų asociacijos likvidatorius yra atsakingas už kitoms pensijų asociacijoms neperduotus pensijų fondus (kai iš pensijų fondų taisyklių atsirandantys pensijų asociacijos įsipareigojimai nebuvo perduoti kitoms pensijų asociacijoms) sudarančio turto padalijimą. 7. Likviduota pensijų asociacija išbraukiama iš Pensijų asociacijų sąrašo ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro tik baigus pensijų turto padalijimą. 8. Priežiūros institucija turi teisę gauti visus duomenis ir paaiškinimus apie pensijų asociacijos likvidavimo eigą. TREČIASIS SKIRSNIS PENSIJŲ ASOCIACIJOS VALDYMAS 11 straipsnis. Pensijų asociacijos organai 1. Pensijų asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. 2. Pensijų asociacijoje turi būti visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Gali būti sudaromi kiti organai, tarp jų – vienasmenis valdymo organas. 3. Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems pensijų asociacijos organams spręsti jo išimtinei kompetencijai priskirtų klausimų. 4. Pensijų asociacijos valdymo organai privalo veikti pensijų asociacijos ir jos pensijų fondų dalyvių bei išmokų gavėjų interesais, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, pensijų asociacijos įstatų ir pensijų fondų taisyklių. 5. Visuotiniai pensijų asociacijos narių susirinkimai ir valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. 12 straipsnis. Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas 1. Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę: 1) keisti pensijų asociacijos įstatus; 2) rinkti ir atšaukti valdymo organų narius; 3) steigti pensijų fondus ir priimti sprendimus dėl pensijų fondų (fondo) panaikinimo, jeigu pensijų asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip; 4) tvirtinti pensijų asociacijos metinę finansinę ataskaitą ir pensijų asociacijos veiklos ataskaitą; 5) priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); 6) tvirtinti ir keisti pensijų fondų taisykles, jeigu pensijų asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. 2. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, gali būti priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių. 3. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimas pakeisti pensijų asociacijos įstatus gali būti priimamas, jeigu tokiems pakeitimams gautas išankstinis priežiūros institucijos pritarimas. 4. Eilinis visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi įvykti kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 5. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba ir 1/10 pensijų asociacijos narių. 6. Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi priežiūros institucija. 7. pensijų asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra pensijų asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame pensijų asociacijos narių susirinkime be balso teisės. 13 straipsnis. Valdyba ir jos sudarymas 1. Pensijų asociacijos valdyba yra kolegialus pensijų asociacijos valdymo organas. 2. Valdyba turi būti sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesams. 3. Valdybos nariai, veikdami pensijų asociacijos vardu ir interesais, turi veikti su rūpestingai ir kvalifikuotai, savo veikloje vadovautis šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondų taisyklėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vengti interesų konfliktų. 4. Tuo atveju, kai pensijų asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto, valdyba turi užtikrinti, kad pensijų asociacija savo veikloje laikytųsi atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų profesinių pensijų srityje. 5. Valdybos narių skaičius nustatomas pensijų asociacijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. 6. Valdybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, išmanantys pensijų asociacijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir susipažinę su pagrindiniais investavimo principais. Pensijų asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai asmenims, renkamiems valdybos nariais. Valdybos narių kandidatūroms turi iš anksto pritarti priežiūros institucija. 7. Valdyba sudaroma ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tas pats valdybos narys gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 8. Ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti renkami iš pensijų fondų dalyvių ar jų atstovų, kiti – iš finansuojančio subjekto (subjektų) pasiūlytų asmenų. Renkant valdybos narius iš pensijų fondų dalyvių ar jų atstovų, balsavime turi teisę dalyvauti tik pensijų fondų dalyviai (jų įgalioti atstovai). Renkant valdybos narius iš finansuojančio subjekto (subjektų) pasiūlytų asmenų, balso teisę turi tik finansuojantys subjektai. 9. Valdybos narys gali būti atšauktas prieš terminą tokia tvarka, kokia jis buvo išrinktas. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti atšaukti valdybos narį, pažeidusį pareigą veikti geriausiais pensijų asociacijos ir jos pensijų fondų dalyvių interesais. 10. Jeigu valdybos narys atsistatydina ar atšaukiamas prieš terminą, naujas valdybos narys išrenkamas laikotarpiui iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. 11. Valdyba iš savo narių renka pirmininką. Pirmininkas veikia valdybos vardu. 14 straipsnis. Valdybos kompetencija ir darbo tvarka 1. Pensijų asociacijos valdyba: 1) steigia pensijų fondus ir priima sprendimus dėl pensijų fondų (fondo) panaikinimo, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose; 2) tvirtina ir keičia pensijų fondų taisykles, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose; 3) reguliariai peržiūri pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) investavimo politikos principus ir prireikus inicijuoja jų pakeitimus, kad šie principai atitiktų pensijų asociacijos veiklos tikslus; 4) suderinusi su priežiūros institucija, parenka pensijų turto valdytoją ir sudaro su juo pensijų turto valdymo sutartį; 5) suderinusi su priežiūros institucija, parenka pensijų turto saugotoją ir sudaro su juo pensijų turto saugojimo sutartį; 6) parenka audito įmonę pensijų asociacijos metinei ataskaitai audituoti ir sudaro su ja sutartį; 7) užtikrina šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytą informacijos teikimą dalyviams; 8) skiria ir atleidžia administratorių, kaip nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje; 9) atlieka kitas jai įstatuose ar visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimais pavestas funkcijas. 2. Valdyba atsako, kad visuotinis narių susirinkimas būtų sušauktas ir surengtas laiku, taip pat pagal savo kompetenciją – už kitų šio įstatymo nuostatų laikymąsi. 3. Valdyba turi užtikrinti, kad pensijų asociacijos buveinėje (jos nuolatinio valdymo organo buvimo vietoje) būtų abėcėlės tvarka sudarytas dalyvių sąrašas pagal kiekvieną pensijų asociacijos pensijų fondą. Šis sąrašas turi būti pateikiamas visiems dalyviams jų prašymu. 4. Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas. Posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 valdybos narių sprendimu. 5. Valdyba gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių. Valdybos nariai turi lygias teises. Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl pensijų fondo taisyklių pakeitimų, kai tokia teisė valdybai nustatyta pensijų asociacijos įstatuose, norint sumažinti pensijų fondų dalyvių teises arba padidinti jų pareigas, sprendimas turi būti priimtas visais balsais. 6. Išsami valdybos sudarymo, darbo tvarka, reikalavimai valdybos nariams turi būti nustatyti pensijų asociacijos įstatuose. KETVIRTASIS SKIRSNIS PENSIJŲ FONDAS 15 straipsnis. Pensijų fondo taisyklės 1. Pensijų asociacija pensijų kaupimo veiklą jos pensijų fonduose vykdo remdamasi pensijų fondo taisyklėmis. 2. Pensijų fondo taisyklės gali būti keičiamos tik tuo atveju, jeigu dėl pensijų fondo taisyklių pakeitimų yra gautas išankstinis priežiūros institucijos pritarimas jos nustatyta tvarka. 3. Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta: 1) asmenų, kurie turi teisę tapti pensijų fondo išmokų gavėjais, grupė (dalyviai); 2) finansuojantis subjektas (subjektai); 3) dalyvavimo pensijų fonde pradžios ir pabaigos sąlygos bei tvarka, minimalus dalyvavimo laikotarpis, jeigu tai taikoma; 4) finansuojančio subjekto (subjektų) teisės ir pareigos; 5) pensijų asociacijos įstatuose nenurodytos specifinės pensijų fondo dalyvių, išmokų gavėjų teisės; 6) pensijų išmokų rūšys, mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensijų išmokų mokėjimo tvarka, įskaitant amžių, nuo kurio įgyjama teisė į pensijų išmoką, pensijų fondo dalyvių teisė atidėti pensijų išmokų mokėjimo terminą; 7) pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo, apskaitos vieneto vertės apskaičiavimo taisyklės ir dažnumas, vertės skelbimo tvarka; 8) pensijų įmokų ir į kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį pervedamų pensijų fondo dalyviui priklausančių lėšų konvertavimo į apskaitos vienetus, taip pat apskaitos vienetų konvertavimo į pinigus tvarka; 9) pensijų fondo investavimo politika; 10) perėjimo į kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka; dalyviui, pereinančiam į kitą pensijų fondą, priklausančių lėšų pervedimo į tą pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka; 11) priemonės, kurių imamasi, jeigu finansuojantis subjektas negali įvykdyti savo įsipareigojimų; 12) pensijų turto valdytojo, pensijų turto saugotojo parinkimo kriterijai, jų pasirinkimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka; 13) atlyginimo pensijų turto valdytojui ir pensijų turto saugotojui apskaičiavimo metodika, maksimalus dydis ir mokėjimo tvarka, kitų išlaidų, dengiamų iš pensijų fondo turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika, taip pat maksimalūs dydžiai; 14) ataskaitų pateikimo dalyviams šio įstatymo nustatytais atvejais tvarka, taip pat kitų pranešimų pateikimo pensijų fondo dalyviams formos ir tvarka bei mokestis (kai šis mokestis imamas iš pensijų fondo dalyvio šiame įstatyme numatytais atvejais); 15) pensijų fondo taisyklių keitimo tvarka; 16) pensijų fondo panaikinimo sąlygos ir tvarka, panaikinto pensijų fondo turto padalijimo tvarka; 17) informacijos skelbimo tvarka; 18) kita priežiūros institucijos nustatyta informacija. 4. Pensijų fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam bei kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. 5. Draudžiama pensijų fondo taisyklėse numatyti ribojimus dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų fonde, riboti dalyvio galimybę pervesti lėšas į kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai pensijų fondų taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis. Draudžiama riboti dalyvio nuosavybės teisių į įmokų, sumokėtų atskaitant jas iš dalyvio, dalį ir joms tenkančio investicijų prieaugio (nuostolio) dalį. 6. Prieš pasirenkant pensijų fondą asmeniui turi būti pateiktos pensijų asociacijos įstatų ir visų jos pensijų fondų taisyklių kopijos. 7. Pensijų fondų dalyviams bet kuriuo metu turi būti sudarytos galimybės susipažinti su pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondo taisyklėmis ir jų pakeitimais. 8. Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti raštu pranešta apie atitinkamo pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų pasikeitimo. Jeigu per 2 mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dalyvis nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad jis sutinka su pakeitimais. Dalyvis, nesutinkantis su pensijų fondo taisyklių pakeitimais, turi teisę nutraukti jo paties mokamų įmokų mokėjimą, tačiau dalyvavimas pensijų fonde tęsiasi. 16 straipsnis. Pensijų sąskaitos Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti atidaroma pensijų sąskaita. Sąskaitoje fiksuojami dalyviui tenkantys pensijų fondo, kuriam jis priklauso, apskaitos vienetai. 17 straipsnis. Apskaitos vienetai ir jų konvertavimas 1. Kiekvienas pensijų fondas turi turėti savo apskaitos vienetus. 2. Apskaitos vienetai išreiškia dalyviui apskaičiuoto pensijų fondo turto dalį. 3. Pensijų įmokos, taip pat iš kito pensijų fondo pervedamos lėšos konvertuojamos į apskaitos vienetus, o šie įrašomi į pensijų sąskaitą. Konvertuojama ne vėliau kaip kitą dieną nuo lėšų gavimo į pensijų fondo sąskaitą dienos pensijų fondo apskaitos vieneto verte, kuri yra lėšų gavimo dieną. 4. Apskaitos vienetai (jų dalys) nominaliosios vertės neturi. Apskaitos vieneto vertė išreiškiama litais arba eurais. Apskaitos vieneto vertė nustatoma padalijus pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę iš bendro pensijų fondo apskaitos vienetų skaičiaus. Bendra visų pensijų fondo apskaitos vienetų vertė visada lygi to pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. Apskaitos vienetų vertė nustatoma keturių skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles. 5. Kai šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais turi būti išmokamos dalyviui apskaičiuotos lėšos ar jų dalis, apskaitos vienetai konvertuojami į pinigus. Jie išmokami ar pervedami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento, pagal kurį turi būti išmokama, gavimo ar teisinio pagrindo juos išmokėti atsiradimo. Konvertuojama apskaitos vienetų verte, apskaičiuota apskaitos vienetų konvertavimo dieną. 18 straipsnis. Pensijų fondo turtas 1. Pensijų fondo turtas yra pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų bendroji dalinė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai nepasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį. Kol nėra pasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis, finansuojančio subjekto įmokomis pensijų fondo dalyvio vardu sukaupta pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso finansuojančiam subjektui. 2. Dalyvio ar išmokų gavėjo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal apskaitos vienetais išreikšto turto dalį. 3. Pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) turto valdymas turi būti patikėtas šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytam turto valdytojui, kuris pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais. 4. Kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo kitų pensijų asociacijos pensijų fondų ir pensijų asociacijos nuosavo turto. 5. Į pensijų fondo turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų turto valdytojo, pensijų turto saugotojo, finansuojančio subjekto, pensijų asociacijos ir pensijų fondo dalyvių prievoles. 6. Pensijų fonde sukauptas pensijų turtas gali būti naudojamas tik įsipareigojimams to pensijų fondo dalyviams dengti. Tuo atveju, kai pensijų asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto, šių įmokų pagrindu sukauptas turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai. 7. Po pensijų fondo dalyvio mirties jam nuosavybės teise priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka. 8. Dėl pensijų fondo turto gali būti sudaromi tik šiame įstatyme nustatyti sandoriai. 9. Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė turi būti reguliariai apskaičiuojama, kad būtų galima nustatyti pensijų fondo apskaitos vieneto vertę kiekvieną kartą, kai mokamos pensijų įmokos ar atliekami išmokėjimai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. 10. Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo tvarką, principus ir periodiškumą nustato priežiūros institucija. 11. Pensijų fondo turtas negali būti perleistas pensijų asociacijos valdymo organų nariams, pensijų turto valdytojui, finansuojančiam subjektui, pensijų turto valdytojo ir finansuojančio subjekto vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar pensijų asociacijos darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Taip pat draudžiama iš šioje dalyje nurodytų asmenų įsigyti turtą pensijų fondų lėšomis. 19 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto 1. Atlyginimas už pensijų turto valdymą, saugojimą ir kitos su pensijų turto valdymu susijusios išlaidos gali būti dengiami iš pensijų turto. 2. Iš pensijų turto galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su pensijų turto valdymu ir saugojimu ir kurių baigtinis sąrašas yra nustatytas pensijų fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti pensijų fondo taisyklėse nustatytų maksimalių dydžių. 20 straipsnis. Pagal kitų valstybių narių socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatas valdomų pensijų fondų ypatumai Pagal kitos valstybės narės (priimančiosios valstybės narės) socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus Lietuvos Respublikoje įsteigtos pensijų asociacijos valdomų pensijų fondams šio įstatymo ketvirtasis ir penktasis skirsniai netaikomi, jeigu nurodytų skirsnių reikalavimų laikymasis reikštų priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų nuostatų pažeidimą. Bet kuriuo atveju apie tokių pensijų fondų taisyklių, sąlygų ar joms analogiškų dokumentų pasikeitimus pensijų asociacija turi nedelsdama informuoti priežiūros instituciją. 21 straipsnis. Pensijų fondo panaikinimas 1. Pensijų fondas gali būti panaikinamas įgalioto pensijų asociacijos organo arba teismo sprendimu, jeigu: 1) finansuojantis subjektas (subjektai) nebegali toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų; 2) pensijų fondo dalyvių skaičius sumažėjo tiek, kad tolesnis jo valdymas neatitinka likusių pensijų fondo dalyvių interesų; 3) yra kitų rimtų priežasčių, dėl kurių tolesnis pensijų fondo valdymas neatitinka jo dalyvių interesų. 2. Pensijų fondui panaikinti turi būti gautas išankstinis priežiūros institucijos leidimas. 3. Kreiptis į teismą dėl pensijų fondo panaikinimo turi teisę priežiūros institucija. 4. Subjektas, priėmęs sprendimą panaikinti pensijų fondą, paskiria už panaikinto pensijų fondo pensijų turto realizavimą ir atsiskaitymą su dalyviais atsakingą administratorių. 5. Ne vėliau kaip per 3 dienas po teismo ar įgalioto pensijų asociacijos organo sprendimo panaikinti pensijų fondą apie tai turi būti raštu pranešta šios asociacijos pensijų fondo dalyviams, finansuojantiems subjektams ir priežiūros institucijai. 6. Kai priimamas sprendimas panaikinti pensijų fondą, nustatoma pensijų fondo panaikinimo data. Ji gali būti ne ankstesnė kaip praėjus 3 mėnesiams po atitinkamo sprendimo priėmimo. Priėmus sprendimą dėl pensijų fondo panaikinimo, finansuojančio subjekto pareiga mokėti įmokas baigiasi nuo sprendimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo) dienos. 7. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pensijų fondo panaikinimo naikinamo pensijų fondo dalyviams turi būti apie tai pranešta ir suteikta išsami informacija apie dalyvavimo kituose tos pačios ar kitų pensijų asociacijų pensijų fonduose ir profesinių pensijų kaupimo gyvybės draudimo įmonėse galimybes. Iki pensijų fondo panaikinimo dienos dalyvis turi teisę pereiti į kitą pagal šį įstatymą įsteigtą pensijų fondą, pervedant jam priklausančią pensijų turto dalį, ar pervesti šias lėšas gyvybės draudimo įmonei ir toliau kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį. 8. Naikinamo pensijų fondo turtas padalijamas dalyviams proporcingai jiems apskaičiuoto turto vertei pagal pensijų fondo panaikinimo dienos duomenis. Pensijų fondo pensijų turtas turi būti realizuotas ir su dalyviais atsiskaityta pinigais. Naikinamo pensijų fondo pensijų turtas turi būti parduodamas per reguliuojamą rinką ar aukcione, siekiant dalyviams geriausio rezultato pagal priežiūros institucijos nustatytas taisykles. 9. Ne vėliau kaip per 2 savaites nuo pensijų fondo panaikinimo administratorius turi pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatytų pareigų atlikimo ataskaitą. 10. Tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas, priimant sprendimą dėl pensijų fondo panaikinimo kartu turi būti sprendžiamas ir pensijų asociacijos pertvarkymo arba likvidavimo klausimas. PENKTASIS SKIRSNIS NARYSTĖ PENSIJŲ ASOCIACIJOJE IR DALYVAVIMAS PENSIJŲ FONDE 22 straipsnis. Narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo pensijų fonde pradžia 1. Narystė pensijų asociacijoje ir dalyvavimas pensijų fonde prasideda įstojus į pensijų asociaciją ir, kaip tai nustatyta pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse, pasirinkus šios pensijų asociacijos pensijų fondą. Asmuo gali tapti pensijų asociacijos pensijų fondo dalyviu tik tuo atveju, jeigu jis tampa šios pensijų asociacijos nariu. 2. Pensijų asociacija yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo profesiniuose pensijų fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais, parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos. 3. Jeigu informacijos apie pensijų kaupimo profesiniuose pensijų fonduose veiklą teikimas ir (ar) sutarčių su pensijų fondų dalyviais sudarymas pensijų asociacijos vardu yra pavestas pensijų turto valdytojui, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai taikomi taip pat ir pensijų turto valdytojui. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo profesiniuose pensijų fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais pensijų asociacijos vardu, kvalifikacinius reikalavimus. 4. Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti nustatytas minimalus darbo santykių su finansuojančiu asmeniu laikotarpis, kuriam pasibaigus asmuo įgyja teisę tapti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių. 5. Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti nustatytas minimalus amžius, kurio nesukakęs asmuo negali tapti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu. Šis amžius negali būti didesnis kaip 21 metai. 23 straipsnis. Pensijų fondų dalyvių teisių ir interesų apsauga 1. Pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondų taisyklėse draudžiama nustatyti vyrų ir moterų lygiateisiškumo principui prieštaraujančias dalyvavimo sąlygas. Vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo pažeidimu laikoma, kai atsižvelgiant į lytį: 1) nustatyti asmenys, galintys dalyvauti pensijų fonde; 2) nustatytas privalomas ar neprivalomas dalyvavimas pensijų fonde; 3) nustatytos skirtingos taisyklės dėl amžiaus, nuo kurio leidžiama tapti pensijų fondo dalyviu, ar dėl minimalaus dalyvavimo laikotarpio; 4) nustatytos skirtingos taisyklės dėl pensijų turto grąžinimo ar teisių į išmoką išlaikymo, kai darbuotojas nutraukia dalyvavimą pensijų fonde, išskyrus šios dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus atvejus; 5) nustatytos skirtingos pensijų išmokų skyrimo, jų gavimo apribojimo sąlygos; 6) nustatytas skirtingas senatvės pensijos amžius; 7) skirtingai nustatomos teisės (jų įgijimas) į dalyvių vardu sukaupto pensijų turto dalį už motinystės (tėvystės) atostogų arba kitų tikslinių atostogų, susijusių su šeiminėmis priežastimis, laikotarpius, kai atostogos suteikiamos pagal įstatymus arba sutartį ir įmokas tuo laikotarpiu moka darbdavys; 8) nustatyti skirtingi išmokų dydžiai, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius, kurie atsižvelgiant į lytį skiriasi apibrėžtų įmokų pensijų fonde; 9) nustatyti skirtingi dalyvių įmokų dydžiai, išskyrus įmokas už biometrinių rizikų draudimą, kai būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius, kurie skiriasi atsižvelgiant į lytį; 10) nustatyti skirtingi finansuojančio subjekto įmokų dydžiai, išskyrus apibrėžtų įmokų pensijų fondo atveju, kai siekiama kuo labiau suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių dalyviams, o apibrėžtų išmokų pensijų fondo atveju, kai finansuojančio subjekto įmokos yra skirtos lėšų, reikalingų garantuotų išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui užtikrinti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas pensijų fondų, kuriuose pensijų kaupimas vykdomas tik iš pačių dalyvių savanoriškai mokamų įmokų, taisyklėms ir pensijų asociacijos įstatams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netrukdo finansuojančiam subjektui skirti priedą prie pensijų išmokos asmenims, kurie jau sukako senatvės pensijos amžių, suteikiantį teisę gauti pensijų išmoką pagal pensijų asociacijos įstatus ir (ar) pensijų fondo taisykles, tačiau dar nesukako senatvės pensijos amžiaus, suteikiančio teisę gauti senatvės pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto. Jeigu pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse nustatyta, kad vyrai ir moterys, tomis pačiomis sąlygomis dalyvaujantys tame pačiame pensijų fonde, turi teisę pasirinkti, nuo kokio amžiaus gauti pensijų išmokas iš sukauptų lėšų, tai nelaikoma prieštaravimu šio straipsnio 1 dalies imperatyviosioms nuostatoms. 4. Pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondų taisyklėse draudžiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias finansuojantį subjektą pakeitęs ir kitoje valstybėje narėje pradėjęs dirbti darbuotojas, kuris (ar jo buvęs darbdavys) dėl to nustojo mokėti įmokas į pensijų fondą, prarastų tame pensijų fonde jam priklausančio pensijų turto dalį. pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondų taisyklėse negali būti numatyta apribojimų iš pensijų fondo pasitraukiančiam dalyviui perkelti jam priklausančio pensijų turto dalį į kitą kitos valstybės narės teritorijoje įregistruoto analogiško subjekto valdomą pensijų fondą. 5. Už dalyvį, finansuojančio asmens komandiruotą dirbti į kitą valstybę narę, laikotarpiu, neviršijančiu Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto maksimalaus komandiravimo termino, turi būti tęsiamas pensijų įmokų mokėjimas ir dalyviui turi būti suteikta teisė mokėti įmokas į pensijų fondą, jeigu jis jas mokėjo iki komandiruotės. 6. Draudžiama Lietuvos Respublikoje valdomų pensijų fondų taisyklėse numatyti nuostatas, reikalaujančias, kad kitos valstybės narės į Lietuvą dirbti komandiruotas darbuotojas dalyvautų Lietuvos Respublikoje įregistruotos pensijų asociacijos pensijų fonde, jeigu komandiravimo Lietuvos Respublikoje trukmė neviršija Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto maksimalaus komandiravimo termino. 7. Finansuojančiam subjektui tapus nemokiam arba jam iškėlus bankroto bylą, pensijų fondo dalyviai įgyja teises į jų vardu sukaupto pensijų turto dalį, net jeigu minimalus dalyvavimo laikotarpis nėra pasibaigęs. 24 straipsnis. Slapta informacija ir jos saugojimas Informacija apie įmokas, išmokas, dalyvio pensijų sąskaitos būklę ir kita su dalyviu susijusi informacija, kurios atskleidimas gali padaryti žalą šiam asmeniui, yra slapta. Ši informacija gali būti teikiama tik dalyviui, jo įgaliotam asmeniui ir valstybės institucijoms, kurioms ji reikalinga funkcijoms atlikti ir kurių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta galimybė tokią informaciją gauti. 25 straipsnis. Pensijų įmokos 1. Finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl pensijų įmokų mokėjimo turi būti įformintas raštu. 2. Pensijų įmokos dalyvių vardu gali būti mokamos tik pinigais. 3. Finansuojančio subjekto mokamos įmokos tampa pensijų fondo dalyvio nuosavybe nuo to momento, kai jos konvertuojamos į apskaitos vienetus ir įrašomos į pensijų sąskaitą, išskyrus atvejus, kai pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis. 26 straipsnis. Pensijų išmokos 1. Teisė į pensijų išmokas įgyjama pensijų fondo dalyviui sukakus pensijų fondo taisyklėse nurodytą senatvės pensijos amžių. Šis amžius negali būti mažesnis kaip 55 metai. 2. Pensijų fondo dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar minimalus dalyvavimo pensijų fonde laikotarpis yra pasibaigęs. 3. Pensijų fondo dalyvis turi teisę nukelti pensijų išmokų mokėjimą, jeigu tai leidžiama pensijų fondo taisyklėse. Jeigu dalyvis nesikreipia raštu dėl išmokų išmokėjimo, laikoma, kad jis pasinaudojo teise nukelti išmokų mokėjimą. Pensijų fondo dalyvis turi teisę raštu atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą. 4. Pensijų išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių pensijų fondo dalyvio teisę į pensijų išmokas (asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta šio asmens gimimo data, ar darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), ir rašytinio prašymo atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą (jeigu pensijų išmokų mokėjimas buvo atidėtas) pateikimo pensijų asociacijai. 5. Draudžiama bet kokia pensijų išmokų gavėjų diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos konkrečioje valstybėje narėje. Pensijų fondų taisyklėse draudžiama nustatyti kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam pensijų išmokų gavėjui papildomus atskaitymus už pensijų išmokų jam mokėjimą, išskyrus atskaitymus, susijusius su Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įgyvendinimu ir faktinius atskaitymus už finansines pensijų išmokų pervedimo gavėjui operacijas. 27 straipsnis. Pensijų išmokų mokėjimo būdai ir tvarka 1. Pensijų išmokos gali būti mokamos šiais būdais: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą; 2) išmokant vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, jeigu tokie pensijų išmokos mokėjimo būdai yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. 2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas turi būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Bazinis pensijų anuitetas apskaičiuojamas Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų asociacijos periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. 4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų asociacijos periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu. 5. Pensijų išmokos būdą, atsižvelgdamas į šio įstatymo ir pensijų fondo taisyklių nuostatas, pasirenka dalyvis. Pensijų asociacija turi laiku pranešti dalyviui apie būtinybę pasirinkti pensijų išmokos būdą ir pensijų anuitetą jam mokėsiančią gyvybės draudimo įmonę. 28 straipsnis. Pensijų anuitetas 1. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą. 2. Dalyvis, kuriam įsigyti pensijų anuitetą yra privaloma, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją. Pensijų anuitetas įgyjamas už dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotas sumas jam pasirašius draudimo sutartį su pensijų anuitetų mokėtoju. Pensijų anuitetų mokėtojas gali būti tik gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė. 3. Dalyvis su gyvybės draudimo įmone sudaro sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo, o pensijų asociacija šios sut …