LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. GEGUŽĖS 12 D. NUTARIMO NR. 343 „DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 1995 m. gruodžio 29 d. Nr. 1640 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334): 1. Išdėstyti 2 punktą taip: „2. Nustatyti, kad: 2.1. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.2. svarstant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui; 2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596 Nr. 66-1636) nustatyta tvarka“. 2. Išdėstyti nauja redakcija Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                                Adolfas Šleževičius Statybos ir urbanistikos ministras                                             Julius Laiconas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS I. Ryšių linijų apsaugos zonos 1. Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: 1.1. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; 1.2. vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus; 1.3. lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika; 1.4. sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, kurti laužus; 1.5. įrengti transporto priemonių ir mechanizmų aikšteles; 1.6. po orinėmis ryšių linijomis vežti negabaritinius krovinius; 1.7. užversti ir laužyti įspėjamuosius bei signalinius ženklus. 2. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti jose duobes, tranšėjas, suderinus šiuos darbus su žemės savininkais ir naudotojais ir atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama persodinti medžius, genėti medžių šakas, kad būtų užtikrintas nustatytasis proskynų plotis. II. Kelių sanitarinės apsaugos zonos 3. Atsižvelgiant į tai, kad būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai, abipus kelio (nuo kelkraščių) nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Ši zona pažymima žemėnaudų planuose. 4. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076) kelio sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą: daugiau kaip 7000 automobilių per parą          – po 150 metrų; 3001 – 7000 automobilių per parą                   – po 70 “; 701 – 3000 automobilių per parą                     – po 50 “; 250 – 700 automobilių per parą                       – po 20 “. Kitais atvejais minimalus kelio sanitarinės apsaugos zonos plotis – 10 metrų. 5. Jeigu kelio sanitarinėje apsaugos zonoje auga vėjo greitį mažinantys želdiniai (3–4 eilės spygliuočių medžių ir krūmų), už jų esančios žemės ūkio naudmenos naudojamos be jokių apribojimų. 6. Jeigu kelio sanitarinėje apsaugos zonoje ištisinių želdinių juostų nėra, žemės ūkio naudmenose draudžiama: 6.1. ganyti gyvulius, šienauti, auginti pašarinius šakniavaisius, bulves, daržoves; 6.2. auginti vaismedžius, vaiskrūmius, medinguosius augalus, vaistažoles, veisti sodus; 6.3. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus. 7. Kelio sanitarinėje apsaugos zonoje medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi savivaldos vykdomajai institucijai išdavus leidimą, nustatytąja tvarka suderintą su kitomis valstybinėmis tarnybomis. III. Geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos, rezervinės bei sanitarinės apsaugos zonos 8. Nustatoma tokio dydžio geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos zona: 8.1. neužpustomuose ruožuose – po 20 metrų abipus žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų sienos (40 metrų + žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų žemės užimamas ruožas); 8.2. užpustomuose ruožuose, taip pat ruožuose, einančiuose miškais, – po 45 metrus abipus žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų sienos (90 metrų + žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų užimamas žemės ruožas); 8.3. užpustomų ruožų nesaugomose pervažose – po 70 metrų abipus kraštinių bėgių, pamažu šią zoną siaurinant iki 45 metrų abipus kraštinio bėgio (400 metrų atstumu abipus pervažos). 9. Geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje draudžiami: 9.1. statybos bei montavimo darbai, nesusiję su geležinkelio aptarnavimu; 9.2. žemės kasybos darbai. 10. Geležinkelio rezervinė zona skiriama antriesiems ar kitiems keliams tiesti, stotims plėsti, geležinkelio linijoms modernizuoti bei geležinkelio įrenginių perspektyvinei statybai. Šios zonos dydis nustatomas perspektyviniuose projektuose, planuose, atsižvelgiant į geležinkelio plėtojimo perspektyvą. 11. Geležinkelio rezervinėje zonoje draudžiama: 11.1. statyti gyvenamuosius, gamybinius pastatus bei įrenginius, nesusijusius su geležinkelio veikla; 11.2. plėsti miestus, miestelius, kaimus bei inžinerines komunikacijas. 12. Geležinkelio sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų pločio žemės juostos nuo kraštinių bėgių. 13. Geležinkelio sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, vaikų, medicinos, kultūros ir sporto įstaigas, vasarnamius bei kitus pastatus. 14. Geležinkelio sanitarinėje apsaugos zonoje medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi savivaldos institucijai išdavus leidimą, nustatytąja tvarka suderintą su kitomis valstybinėmis tarnybomis. Ši nuostata netaikoma geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonai. IV. Navigacijos ženklų, naudojamų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose, veikimo zonos 15. Įvairiems navigacijos ženklams yra nustatomos veikimo zonos, kuriose šie ženklai gerai matomi iš laivų. Ženklo veikimo zonoje, nesuderinus klausimo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba (jeigu šie ženklai naudojami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste) arba su Vidaus vandens kelių direkcija (jeigu šie ženklai naudojami vidaus vandenų keliuose, taip pat šių kelių 20 metrų pločio pakrantės zonoje), draudžiami statybos, mechanizuoti žemės kasybos bei žemės ūkio darbai. V. Aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonos 16. Nesuderinus atitinkamų darbų su Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos direkcija ir karinių oro pajėgų vadovybe (tuo atveju, kai darbus numatoma atlikti greta karo aviacijos bazių) draudžiama: 16.1. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: 16.1.1. tiesti oro ryšių, aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, įrengti kitus objektus, skleidžiančius radijo bei elektromagnetines bangas, ir statyti labai pavojingus sprogimo atžvilgiu objektus; 16.1.2. statyti pramonės ir kitas įmones, dėl kurių veiklos blogėja matomumas aerodromo apsaugos zonoje; 16.2. įrengti sąvartynus, statyti gyvulininkystės, žvėrininkystės fermas, taip pat kitas įmones, apie kurias gali telktis daug paukščių, 15 kilometrų spinduliu nuo aerodromo kontrolinio taško; 16.3. statyti objektus aerodromo apsaugos zonoje: 16.3.1. iki 300 metrų atstumu nuo kilimo bei tūpimo tako ir aerodromų prieigų zonose nepriklausomai nuo objektų aukščio; 16.3.2. iki 600 metrų atstumu nuo kilimo bei tūpimo tako 4 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolinio taško atžvilgiu) objektus; 16.3.3. iki 5 kilometrų atstumu nuo kilimo bei tūpimo tako 10 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolinio taško atžvilgiu) objektus; 16.3.4. iki 30 kilometrų atstumu nuo kilimo bei tūpimo tako 50 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolinio taško atžvilgiu) objektus. 17. Kai skrydžių maršrutai nekerta gyvenamųjų namų teritorijos ribos ir kai nėra taršos veiksnių sklaidos skaičiavimų, orientacinis atstumas tarp lėktuvų tūpimo maršruto horizontalios projekcijos ir gyvenamosios teritorijos ribos turi būti ne trumpesnis kaip 2-3 kilometrai. Sraigtasparnių tūpimo aikštelių apsaugos zona sraigtasparnių kilimo (tūpimo) kryptimi turi būti ne trumpesnė kaip 2 kilometrai, kitomis kryptimis – ne trumpesnė kaip 300 metrų. Aerodromų sanitarinė apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į triukšmo lygį. Patikslinimui gali būti atsižvelgta į elektromagnetinės energijos dydžius, oro, dirvožemio bei vandens cheminę taršą. Aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo bei auklėjimo, socialinės globos bei poilsio įstaigas, stadionus, įrengti rekreacinius objektus (parkus, miesto sodus ir kt.). Aerodromų sanitarinių apsaugos zonų teritorijos panaudojimas konkrečiai veiklai turi būti suderintas su Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos direkcija ir Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybiniu visuomenės sveikatos centru. VI. elektros linijų apsaugos zonos 18. Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: iki 1 kV      – po 2 metrus; 6,10 kV      – po 10 “; 35 kV         – po 15 “; 110 kV       – po 20 “; 330 kV       – po 30 “; 750 kV       – po 40 “. 19. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro. 20. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama: 20.1. statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; 20.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; 20.3. sodinti arba kirsti medžius ir krūmus; 20.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); 20.5. rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras. 21. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: 21.1. įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; 21.2. sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; 21.3. įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; 21.4. įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus; 21.5. užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; 21.6. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją; 21.7. sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose). 22. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių. VII. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos 23. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, esančia magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonose. Prie magistralinių dujotiekių ir naftotiekių priskiriami: 23.1. vamzdynai su atšakomis ir lupingais, uždaromąja armatūra, siurblinių ir kompresorinių prijungimo, valymo įrenginių paleidimo, dujų apskaitos mazgais, kondensato rinktuvais; 23.2. elektrocheminės vamzdynų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, technologinių ryšių linijos ir įrenginiai, vamzdynų telemechanikos priemonės; 23.3. vamzdynų uždaromosios armatūros ir elektrocheminės apsaugos įrenginių distancinio valdymo įtaisai, elektros tiekimo linijos ir įrenginiai; 23.4. vamzdynų priešgaisrinės apsaugos priemonės, priešeroziniai ir apsauginiai įrenginiai; 23.5. vamzdynų eksploatavimo linijinės tarnybos įrenginiai; 23.6. vamzdynų skiriamieji ir signaliniai ženklai, privažiuojamieji keliai prie vamzdynų; 23.7. pagrindinės ir tarpinės siurblinės, rezervuarai, kompresorinės ir dujų skirstymo stotys; 23.8. požeminės dujų saugyklos; 23.9. perpylimo estakados bei prieplaukos; 23.10. naftos ir naftos produktų šildymo stotys. 24. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba mediniais skiriamaisiais ženklais (skydais su užrašais), kurių aukštis – 1,5-2 metrai nuo žemės. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų skiriamieji ženklai išdėstomi remiantis bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) ir žemės naudotojo aktu. 25. Nustatomos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos: 25.1. išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 50 metrų abipus vamzdyno ašies. Žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies; 25.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies. Žemės ūkio ir miško naudmenose esančios apsaugos zonos plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies; 25.3. aplink pagrindines ir tarpines siurblines, rezervuarų parkus, kompresorines bei dujų skirstymo stotis, dujų apskaitos mazgus, perpylimo estakadas, požemines dujų saugyklas, naftos ir naftos produktų šildymo punktus, naftotiekio vamzdynų uždaromąją armatūrą, technologinių ryšių linijas – 100 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją; 25.4. aplink rezervuarus kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti, požeminius rezervuarus naftos produktams, kondensatui ir suskystintiesiems angliavandeniliams išleisti avarijos atveju – 50 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytuosius objektus (naftotiekio ir naftos produktų vamzdynų avarijos atveju – 100 metrų pločio žemės juosta aplink vamzdyną). Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 26. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama: 26.1. statyti pastatus ir įrenginius; 26.2. sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; 26.3. sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas; 26.4. krauti į stirtas šieną ir šiaudus; 26.5. įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius; 26.6. skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus; 26.7. įrengti girdyklas, kapoti bei pjaustyti ledą; 26.8. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles; 26.9. vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus; 26.10. vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą; 26.11. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu; 26.12. perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus; 26.13. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus; 26.14. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius; 26.15. ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju; 26.16. mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę; 26.17. deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius; 26.18. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro. 27. Įmonėms ir organizacijoms, eksploatuojančioms magistralinius dujotiekius ir naftotiekius, leidžiama: 27.1. privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų pagal privažiavimo schemą, suderintą su žemės naudotoju ir rajono savivaldybe; 27.2. aptarnauti ir remontuoti vamzdynus, apsauginėje zonoje pjauti žolę, kirsti krūmus; 27.3. kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės naudotojais; 27.4. kirsti miškus, įvykus avarijai miško masyvuose, vėliau nustatytąja tvarka įforminus miško kirtimą ir pašalinus iš kirtaviečių kirtimo liekanas. 28. Žemės naudotojas, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, turi nedelsdamas apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba atitinkamo rajono merui (valdybai). 29. Įvykus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio avarijai, jį eksploatuojanti įmonė (organizacija) nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, pranešusi apie tai merui (valdybai) ir žemės naudotojui. 30. Magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto bei atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams ir naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį. VIII. Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos 31. Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti pastatus ir statinius, taip pat naudoti degias medžiagas bei atvirame ore kūrenti ugnį. 32. Atstumai nuo kuro tiekimo bazių gaisro bei sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai“ priešgaisriniais reikalavimais (RSN 157-94). 33. Atstumas nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir rezervuarų iki vaikų darželių, mokyklų, gydymo bei profilaktikos įstaigų sklypų ribų arba iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų sienų turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų. 34. Atstumas nuo anglių štabelių iki gyvenamųjų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 18 metrų, o iki sprogimo atžvilgiu pavojingų kuro sandėlių – ne mažesnis kaip 50 metrų. IX. Dujotiekių apsaugos zonos 35. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, kuri priskirta prie dujotiekio apsaugos zonos ir per kurią eina antžeminis dujotiekis. Dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta abipus dujotiekio (jo šulinio). Šios juostos plotis nustatomas šia tvarka: 35.1. žemo slėgio dujotiekiams (iki 0,5 kg/cm2)            – po 2 metrus; 35.2. vidutinio slėgio dujotiekiams (iki 3 kg/cm2)         – po 4 metrus; 35.3. aukšto slėgio dujotiekiams (iki 6 kg/cm2)             – po 7 metrus; 35.4. aukšto slėgio dujotiekiams (iki 12 kg/cm2)           – po 10 metrų. Dujų reguliavimo punkto apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta apie šio punkto sienas. 36. Dujotiekio apsaugos zonoje be raštiško dujotiekį eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama: 36.1. statyti kapitalinius ir laikinuosius statinius bei įrenginius; 36.2. sandėliuoti statybines medžiagas bei konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti grunto atliekas, rengti lauko stovyklas, kurti laužus; 36.3. užtverti ir užversti kelius prie dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių; 36.4. sodinti medžius ir krūmus arčiau kaip per 1,5 metro nuo dujotiekio; 36.5. kasti žemę ekskavatoriais, buldozeriais bei kita technika, taip pat kasinėti žemę ten, kur nutiesti katodinės apsaugos įžeminimo kontūrai, kabeliai ir laidai; 36.6. įrengti automobilių, traktorių bei kitos technikos pervažas ar aikšteles; 36.7. atidaryti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių) duris bei liukų dangčius, užversti juos, savavališkai jungti naujus dujotiekio įvadus prie veikiančių dujotiekių; 36.8. likviduoti dujofikuotus objektus, nesuderinus šio klausimo su dujotiekį eksploatuojančia įmone; 36.9. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškas, geodezinius ir kitus tyrinėjimus, kasti duobes ir imti grunto pavyzdžius; 36.10. griauti ir rekonstruoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali užversti dujotiekio tinklus ir įrenginius, arba statinius, kuriuose nutiesti dujotiekiai ir įrengti dujotiekio tinklai bei įrenginiai. Šiuos darbus galima vykdyti tik tada, kai iš anksto susitarus su įmone, kurios žinioje yra šie tinklai ir įrenginiai, jie perkeliami į kitą vietą; 36.11. užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, įrengti dujotiekio trasose rūgščių, druskų, srutų bei šarmų nuotakus; 36.12. statyti pastatus ir kitus statinius arčiau kaip per 10 metrų nuo dujų reguliavimo punkto, jeigu dujų slėgis jame iki 6 kg/cm2, ir arčiau kaip per 15 metrų, jeigu dujų slėgis jame didesnis kaip 6 kg/cm2; 36.13. tiesti automobilių kelius arčiau kaip per 5 metrus nuo dujų reguliavimo punkto, jeigu dujų slėgis jame iki 6 kg/cm2, ir arčiau kaip per 8 metrus, jeigu dujų slėgis jame didesnis kaip 6 kg/cm2; 36.14. tiesti orines elektros linijas prie dujų reguliavimo punkto ar šulinio arčiau negu tuo atstumu, kuris gaunamas, atramos aukštį padauginus iš 1,5. 37. Antžeminio žemo slėgio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama: 37.1. laužyti dujotiekio armatūrą ir kitaip gadinti dujotiekį ir jo atramas, taip pat užversti juos; 37.2. atvirame ore sandėliuoti degius skysčius bei medžiagas arčiau kaip per 20 metrų nuo dujotiekio; 37.3. tiesti požemines inžinerines komunikacijas arčiau kaip per metrą nuo dujotiekio atramos pamato; 37.4. tiesti kelius arčiau kaip per 1,5 metro nuo dujotiekio; 37.5. įrengti elektros skirstymo įrenginį, kurio aptvaras būtų arčiau kaip 10 metrų nuo dujotiekio. 38. Dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams leidžiama prieiti prie dujotiekio, suderinus tai su žemės savininkais ir naudotojais. Kai reikia likviduoti dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti dujotiekio apsaugos zona ir dirbti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės savininkams ir naudotojams padarytus nuostolius. 39. Pažeidus dujotiekį, jo įrenginį, taip pat pajutus dujų nuotėkį, apie tai būtina skubiai pranešti dujų įmonei. X. Suskystintųjų dujų įrenginių apsaugos zonos 40. Naudotis žeme, kurioje įrengti suskystintųjų dujų įrenginiai ir dujotiekiai, be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama: 40.1. kasti srutų ir pamazgų duobes arčiau kaip per 5 metrus nuo įrenginio; 40.2. tiesti orines elektros linijas arčiau kaip per 5 metrus nuo įrenginio; 40.3. tiesti požeminius elektros kabelius arčiau kaip per 3,5 metro nuo įrenginio; 40.4. statyti laikinuosius ūkinius pastatus (medinius sandėlius, stogines ir pan.) arčiau kaip per 8 metrus nuo grupinio balioninio įrenginio; 40.5. statyti gyvenamuosius namus, turinčius langų arba durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę. Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip: 10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų; 15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų; 20 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų; 40 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 200 kub. metrų; 40.6. statyti gyvenamuosius namus, neturinčius langų ir durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę. Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip: 8 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų; 10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų; 15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų; 40 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 200 kub. metrų; 40.7. statyti žemės ūkio pastatus (fermas, tvartus ir pan.) prie požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų. Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir žemės ūkio pastatų turi būti ne mažesnis kaip: 8 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų; 10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų; 15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų; 25 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 100 kub. metrų; 35 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 100 kub. metrų iki 200 kub. metrų; 40.8. laikyti degias medžiagas ir atvirame ore kurti ugnį arčiau kaip per 10 metrų nuo įrenginio; 40.9. statyti elektros transformatorines arba skirstymo įrenginius arčiau kaip per 15 metrų nuo įrenginio; 40.10. užversti kelius prie suskystintųjų dujų įrenginių, dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių. 41. Suskystintųjų dujų įrenginį ir dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams leidžiama prieiti prie įrenginio ir dujotiekio, suderinus tai su žemės naudotojais. Kai reikia likviduoti suskystintųjų dujų įrenginio arba dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti suskystintųjų dujų įrenginio zona ir dirbti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. 42. Pažeidus suskystintųjų dujų įrenginį, taip pat pajutus dujų nuotėkį, apie tai būtina skubiai pranešti dujų įmonei. XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos 43. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink dujų pilstymo stoties tvorą (už teritorijos ribos). 44. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonoje draudžiama: 44.1. statyti pastatus ir kitus statinius; 44.2. naudoti degias medžiagas bei kūrenti ugnį atvirame ore. 45. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai: Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) Maksimali vieno su- skystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamų- jų visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) antžeminių požeminių Nuo 50 iki 200 25 80 40 „ 50 150 75 „ 100 200 100 Nuo 200 iki 500 50 150 75 „ 100 100 100 „ daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 200 300 150 Nuo 500 iki 2000 100 200 100 „ daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 600 300 150 Nuo 2000 iki 8000 „ 300 150 Odoruotųjų dujų skirstymo stočių sanitarinė apsaugos zona – 500 metrų iki gyvenamųjų pastatų. Šioje zonoje draudžiama statyti visuomeninius, gyvenamuosius ir pramoninius objektus. 46. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai: Keliai Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki kelių (metrais) bendra dujų rezervuarų talpa – iki 200 kub. metrų bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 200 kub. metrų antžeminių požeminių antžeminių požeminių Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) 30 20 40 25 47. Atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties geležinkelio išpylimo estakados iki pastatų, kitų statinių bei kelių turi būti tokie patys, kaip nurodyti 45 ir 46 punktuose (vienu metu galinčių stovėti išpylimo estakadoje geležinkelio cisternų talpą prilyginus antžeminių rezervuarų talpai). 48. Minimalūs atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties antžeminių rezervuarų iki tų vietų, kur numatoma įrengti objektus, kuriuose vienu metu gali susirinkti daugiau kaip 800 žmonių (stadionus, turgus, parkus), taip pat iki statomų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų turi būti 2 kartus didesni už atstumus, nurodytus 45 punkte. XII. Suskystintųjų dujų degalinių apsaugos zonos 49. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos). 50. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonoje draudžiama: 50.1. statyti pastatus ir kitus statinius; 50.2. naudoti degias medžiagas arba kūrenti atvirame ore ugnį. 51. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai: Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) Maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) antžeminių požeminių Iki 100 25 80 40 „ 50 100 50 Nuo 100 iki 200 50 150 75 52. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai: Keliai Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki kelių (metrais) bendra dujų rezervuarų talpa – iki 100 kub. metrų bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 100 kub. metrų antžeminių požeminių antžeminių požeminių Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) 20 15 30 20 53. Minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki suskystintųjų dujų degalinės kolonėlių turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų, o iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 metrų. XIII. Suskystintųjų dujų balionų sandėlių zonos 54. Suskystintųjų dujų balionų sandėlio teritorijai priklauso žemės plotas aplink suskystintųjų dujų balionų sandėlį, aptvertas tvora, nutolusia nuo sandėlio sienų 10 metrų atstumu. 55. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio (atsižvelgiant į jo talpą) iki statomų įvairios paskirties pastatų ir kitų statinių turi būti ne mažesnis kaip: 50 metrų – iki gyvenamųjų pastatų; 100 metrų – iki negamybinių visuomeninių pastatų; 20 metrų – iki pramonės ir žemės ūkio įmonių pastatų, taip pat gamybinių buities paslaugų įmonių, automobilių kelių (iki kelkraščio) ir geležinkelio atšakų (iki kelio ašies). 56. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio iki tiesiamų aukštos įtampos elektros linijų turi būti ne mažesnis kaip: 10 metrų – esant iki 20 kV įtampai; 15 metrų – esant iki 35 kV įtampai; 20 metrų – esant iki 110 kV įtampai; 25 metrai – esant iki 150 kV – 220 kV įtampai; 30 metrų – esant iki 350 kV – 500 kV įtampai. 57. Atstumas nuo elektros pastočių iki suskystintųjų dujų balionų sandėlio turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. 58. Mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio draudžiama naudoti degias medžiagas ir kurti atvirame ore ugnį. 59. Draudžiama užversti arba perkasti kelius, vedančius prie suskystintųjų dujų balionų sandėlio. XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos 60. Gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona – žemės plotas tarp šių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Nustatomos šio dydžio gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (atsižvelgiant į įmonės kenksmingumo klasę): I kenksmingumo klasės įmonių – 1000 metrų; II           “                   – 500 “; III          “                   – 300 “; IV          “                   – 100 “; V           “                   – 50 “. Įmonės kenksmingumo klasė nustatoma pagal normatyvą CH-245-71. 61. Jeigu pramonės įmonės išdėstytos kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė) ir tarp jų nėra kitokios paskirties objektų, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinė apsaugos zona, iš išorės gaubianti atskirų įmonių sanitarines apsaugos zonas. 62. Katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį. 63. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į išmetimų kiekį, taršos foną ir didinamos (ne daugiau kaip 3 kartus) rajono (miesto) valdybos sprendimu, suderinus šį klausimą su Aplinkos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, jeigu: 63.1. nėra teršalų valymo, nukenksminimo ar kitų teršalų emisiją mažinančių priemonių ir nežinomas gamybos toksinis poveikis aplinkai; 63.2. neįmanoma sumažinti sklindančio triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir kitų faktorių iki leistinų normų už normalios sanitarinės apsaugos zonos ribos; 63.3. nepalanki vėjų rožė ir kitos meteorologinės sąlygos (dažni štiliai, rūkai ir pan.). Sanitarinės apsaugos zonos dydis ir konfigūracija koreguojami atsižvelgiant į daugiametę vėjų rožę, naudojantis galiojančiomis metodikomis ir suderinus tai su Aplinkos apsaugos ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija. 64. Komunalinių objektų sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra šie: Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais), kai įrenginių našumas – tūkst. kub. metrų per parą iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiroms dumblo aikštelėms 100 150 200 400 500 Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą 50 100 150 300 500 Uždarieji biologinio valymo įrenginiai 10 25 50 100 - Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą) 40 50 50 - - Antžeminiai filtravimo laukai 100 200 300 500 - Biologiniai tvenkiniai - 200 200 300 300 Požeminiai filtravimo laukai 15 - - - - Smėlio bei žvyro filtrai 25 - - - - Septikai 5 - - - - Filtravimo šuliniai 8 - - - - Siurblinės 10 15 20 20 30 Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Gyvulininkystės įmonių mėšlo utilizavimo ir kaupimo įrenginiai: kiaulių auginimo įmonių (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) 1500 galvijų įmonių: mažiau kaip 1200 karvių 300 nuo 1200 iki 6000 karvių 500 daugiau kaip 6000 karvių 1000 paukštynų 1000 Nuotekų lietinimo laukai: gyvulininkystės įmonių: įterpiant nuotekas į dirvą 50 išlaistant nuotekas mobiliomis priemonėmis 100 naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius 100 naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius 200 pieno pramonės įmonių 30 ūkio ir buities nuotekų 500 65. Gyvulininkystės įmonių nuotekų lietinimo laukai įrengiami 50 metrų atstumu nuo kelių. Jie turi būti apželdinami 10–15 metrų želdinių juosta. 66. Gyvenamųjų ir įmonių teritorijų lietaus vandens ir gamybinių nuotekų pirminio valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nurodyti HN 43-1993. 67. Kitos paskirties komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos yra šio dydžio: Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Respublikinės atliekų perdirbimo įmonės – 1000 metrų; Buitinių atliekų sąvartyno – 500 metrų; Regioninių toksinių atliekų aikštelių – 500 metrų; Gyvulių laidojimo vietų – 500 metrų; Kapinių: tradicinio laidojimo – 300 metrų; laidojimo po kremacijos – 100 metrų; uždarytųjų (po paskutinio laidojimo – 25 metai) – 100 metrų; Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpų – 100 metrų; Antrinių žaliavų surinkimo bazės – 300 metrų; Rajoninių antrinių žaliavų surinkimo punktų – 100 metrų; Automobilių (sunkvežimių, autobusų) techninio aptarnavimo įmonių – 100 metrų. 68. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai: 0bjektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas Atstumas (metrais) nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius 10 ir mažiau 11–50 51–100 101–300 daugiau kaip 300 10 ir mažiau 11–30 daugiau kaip 30 Gyvenamieji namai 10 15 25 35 50 11 25 50 Visuomeniniai pastatai 10 10 15 25 25 15 20 20 Vaikų įstaigos 15 25 25 50 x 50 x x Medicinos įstaigų stacionarai 25 50 x x x 50 x x x – nustatoma suderinus su visuomenės sveikatos centru. 69. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama: 69.1. statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; 69.2. statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. 70. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu, reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį, suderinus šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. 71. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama: 71.1. statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; 71.2. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus; 71.3. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti. 72. Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidas), apskrities valdytojo administracijos sprendimu, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, gali būti reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkio pobūdis. XV. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos 73. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Stambių fermų, paukštynų, gyvulininkystės kompleksų ir kitų žemės ūkio objektų sanitarinių apsaugos zonų dydis yra: Žemės ūkio įmonių ar objektų pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Fermos: triušių stambiųjų raguočių, arklių, avių, žvėrelių paukščių kiaulių 100 300 300 500 Paukštynai 1000 Kiaulininkystės kompleksai (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) 1500 Galvijų kompleksai: mažiau kaip 1200 karvių nuo 1200 iki 6000 karvių daugiau kaip 6000 karvių 300 500 1000 Veterinarijos ligoninės 200 Šiltnamiai: šildomi mėšlu šildomi buitinėmis atliekomis šildomi elektra, garu, karštu vandeniu 100 300 nenormuojama Pašarų ruošimo cechai: nenaudojant maisto atliekų naudojant maisto atliekas nenormuojama 100 Pieno, vaisių, daržovių surinkimo įmonės ir cechai nenormuojama Žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninio aptarnavimo bei remonto parkai, kuriuose yra: iki 200 mašinų daugiau kaip 200 mašinų 50 100 Vaisių, daržovių, bulvių, grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos saugyklos ir sandėliai 50 Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti daugiabučių namų kvartale 50 Sandėliai: mineralinių trąšų mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų: iki 20 tonų talpos nuo 20 iki 50 tonų talpos nuo 50 iki 100 tonų talpos nuo 100 iki 300 tonų talpos nuo 300 iki 500 tonų talpos nuo 500 tonų talpos 200 200 300 400 500 700 1000 Nuo ūkininkų sodybų ūkinių pastatų iki gyvenamųjų namų siūlomas toks atstumas: Statinio pavadinimas Atstumas iki gyvenamojo namo (metrais) Karvidė: iki 50 karvių (galvijų) daugiau kaip 50 karvių 30 50 Kiaulidė: iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių iki 400 penimų kiaulių arba 80 paršavedžių didesnė 50 70 100 Avidė: iki 50 ėriavedžių daugiau kaip 50 ėriavedžių 30 50 Paukštidė: iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių arba parduoti skirtų paukščių              didesnė 50 70 Arklidė 20 Žemės ūkio technikos garažas 15 Lauko tualetas 20 Šachtinis šulinys 5 Požeminis skystojo kuro rezervuaras 1,5 Septikas 5 Filtravimo šulinys 8 Gręžinys 30–50 74. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus. XVI. Kurortų apsaugos zonos 75. Kurortų apsaugos zonas sudaro 3 juostos: pirmoji – griežto režimo, antroji – apribojimų, trečioji – stebėjimų. 76. Pirmoji juosta apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos). Pirmojoje juostoje draudžiama: 76.1. vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu; 76.2. nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. 77. Antroji juosta apima teritorijas, iš kurių paviršiniai ir gruntiniai vandenys teka link mineralinio vandens, purvo bei gydomųjų durpių telkinių bei kitų gydomųjų gamtos išteklių. Šiai juostai priklauso vietovės, supančios natūralias ir dirbtines mineralinio vandens, gydomojo purvo saugyklas, sanatorijų teritorijos, naujų sanatorijų ir kitų greta esančių kurorto pastatų statybos sklypai, numatyti kurorto generaliniame plane ir detaliuosiuose planuose, miškai ir kiti želdiniai. Antrojoje juostoje draudžiama: 77.1. vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu; 77.2. statyti nutekamojo vandens valymo ir požeminio filtravimo įrenginius; 77.3. įrengti kapines; 77.4. užkasti kritusius gyvulius; 77.5. įrengti sąvartynus; 77.6. naudoti pavojingas chemines ir radioaktyviąsias medžiagas; 77.7. vykdyti pagrindinius miško kirtimus. 78. Prie trečiosios juostos priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei. XVII. Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos 79. Valstybinio geodezinio pagrindo punkto apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink ženklo ribą (išorinį griovio kraštą, aptvarą arba signalo pagrindą). 80. Prie valstybinio geodezinio pagrindo punkto (trianguliacijos, poligonometrijos, niveliacijos, gravimetrijos) ir jo apsaugos zonoje draudžiama: 80.1. vykdyti žemės kasybos ir žemės ūkio darbus (išskyrus šienavimą); 80.2. krauti šieną, šiaudus, trąšas, statybines ir kitas medžiagas. XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos 81. Hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. 82. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama: 82.1. statyti pastatus ar įrenginius; 82.2. įrengti drėkinimo ir sausinimo sistemas; 82.3. vykdyti kasybos, montavimo, sprogdinimo darbus, keisti žemės paviršių; 82.4. sodinti medžius; 82.5. laikyti trąšas, įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus, druskų ir kitus tirpalus; 82.6. įrengti automobilių, traktorių ir kitos technikos aikšteles; 82.7. perstatyti ir užversti skiriamuosius, matavimo ir signalinius ženklus. XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos 83. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37) nustatomos šios nekilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus statinių priklausinius) individualios apsaugos zonos: 83.1. apsaugos nuo fizinio poveikio; 83.2. vizualinės apsaugos. 84. Kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: 84.1. apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; 84.2. vizualinės apsaugos – 500 metrų. 85. Prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes kultūros paminklais, turi būti nustatytos jų individualios apsaugos zonos. 86. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos saugomos kartu su šiomis vertybėmis. Jų priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato apsaugos reglamentas. 87. Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: 87.1. atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; 87.2. laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; 87.3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; 87.4. atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. 88. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. 89. Nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei šiems darbams jų teritorijoje atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas. 90. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos 91. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos, kurios nustatomos kiekvienai požeminio vandens vandenvietei atskirai, vadovaujantis požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinių apsaugos zonų projektavimo ir priežiūros higienos normomis bei taisyklėmis HN 44-1993. Turi būti užpildytas kiekvieno požeminio vandens ėmimo gręžinio pasas, kuriame nurodomas sanitarinės apsaugos zonos dydis. Jeigu šio paso nėra arba jame nenurodytas sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūloma, kad veikiančio gruntinio horizonto gręžinio griežtojo režimo juosta būtų 50 metrų, o giliau slūgsančių vandeningų horizontų gręžinio – 30 metrų. 92. Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 92.1. vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; 92.2. statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmonėms; 92.3. tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu; 92.4. išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines); 92.5. plynai kirsti mišką; 92.6. verstis intensyviąja žemdirbyste. 93. Išžvalgytų, bet neeksploatuojamų požeminių vandens telkinių (vandenviečių) pirmojoje (griežtojo režimo) juostoje draudžiama: 93.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius; 93.2. kasti vandens telkinius. 94. Antrojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 94.1. teršti teritoriją buitinėmis, nuodingosiomis, pramoninėmis atliekomis, mėšlu; 94.2. statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; 94.3. steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; 94.4. naudoti trąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; 94.5. imti iš upės dugno smėlį, gilinti dugną; 94.6. ganyti gyvulių bandą (išskyrus pavienius gyvulius) 300 metrų pločio pakrantės zonoje. 95. Trečiojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 95.1. statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus; 95.2. naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą. XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai 96. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 1995, Nr. 53-1298) žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo: 96.1. tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius; 96.2. neatlygintinai atlikti jam priskirtų melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą; 96.3. leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais); 96.4. derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus. 97. Žemės savininkai turi leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ar naudotojams dėl to padaryti nuostoliai turi būti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žemė – išpirkta. XXII. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti 98. Žemės sklypuose, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti, neturi būti trukdoma vegetacijos laikotarpiu utilizuoti skysto mėšlo filtratą ir nutekamuosius vandenis (drėkinimo sistema lietinti skysto mėšlo filtratą, nutekamuosius vandenis). 99. Žemės savininkai arba žemės naudotojai 98 punkte nurodytuose žemės sklypuose privalo leisti vykdyti (arba patys vykdyti) reikiamus agrotechnikos darbus. 100. Už skysto mėšlo filtravimo ir nutekamųjų vandenų lietinimo darbus, drėkinimo sistemos techninę būklę ir gamtosaugos reikalavimų pažeidimus atsakinga įmonė, kuri vykdo utilizavimo darbus lietinamame plote. XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai 101. Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: 101.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; 101.2. kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. 102. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545; 1992, Nr. 3-40, Nr. 7-155, Nr. 11-278, Nr. 15-405; 1993, Nr. 5-83, Nr. 32-725; 1994, Nr. 7-100, Nr. 14-229, Nr. 43-778; 1995, Nr. 39-965, Nr. 50-1226, Nr. 59-1465, Nr. 85-1916, Nr. 103-2299) perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. XXIV. Karstinis regionas 103. Karstiniame regione yra nustatyta intensyvaus karsto zona su I–IV grupių žeme ir jos apsaugos rajonas. 104. Intensyvaus karsto zonoje draudžiama: 104.1. rengti požemines naftos saugyklas, filtravimo laukus gamtinėmis sąlygomis, fekalijų baseinus; 104.2. statyti įmones ir kitus statinius, išskiriančius nuodingąsias medžiagas ir galinčius turėti neigiamos įtakos požeminių vandenų kokybei, skatinančius karstinį procesą bei darančius neigiamą poveikį Likėnų kurorto gydomiesiems gamtos ištekliams. 105. Intensyvaus karsto zonoje ir jos apsaugos rajone draudžiama: 105.1. naudoti karstines įgriuvas koncentruotam lietaus ir drenažo vandeniui nuleisti, šiukšlėms, buities ir pramonės atliekoms versti, taip pat užpilti šias įgriuvas žeme; 105.2. kasti karstinėse įgriuvose durpes; 105.3. statyti įrenginius paliekant atvirus karstėjančių uolienų sluoksnius. 106. Intensyvaus karsto zonoje nustatoma ši pasėlių struktūra ir tręšimo bei augalų apsaugos sistema: 106.1. I grupės žemėje (iki 20 įgriuvų 100 hektarų) javai turėtų sudaryti apie 50 procentų, daugiametės žolės – 40 procentų, o kaupiamosios kultūros – ne daugiau kaip 10 procentų pasėlių. I grupės žemės hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 90 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 80 tonų kraikinio mėšlo. I grupės žemėje draudžiama naudoti triazininius herbicidus bei chloro organinius insekticidus; 106.2. II grupės žemėje (20–25 įgriuvų 100 hektarų) negalima auginti kaupiamųjų kultūrų ir veisti naujų pramoninių sodų bei daržų. II grupės žemei taikytina septynlaukė sėjomaina, kai apie 43 procentus pasėlių ploto užima javai ir 57 procentus – daugiametės žolės. II grupės žemė tręšiama pagal augalų ir dirvožemio analizių duomenis, bet hektarui šios žemės tręšti per metus gali būti sunaudojama ne daugiau kaip 60 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 60 tonų kraikinio mėšlo. II grupės žemėje draudžiama naudoti herbicidus, retardantus bei insekticidus; 106.3. III grupės žemėje (50–80 įgriuvų 100 hektarų) turi vyrauti daugiamečių žolių pievos ir ganyklos, javai gali būti sėjami tik kaip daugiamečių žolių priešsėlis. III grupės žemės hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 60 kilogramų mineralinių fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos). III grupės žemę draudžiama tręšti mineralinėmis azoto trąšomis, taip pat draudžiama naudoti pesticidus, išskyrus beicus; 106.4. IV grupės žemėje (daugiau kaip 80 įgriuvų 100 hektarų) gali būti tik pievos ir miškai. Šioje žemėje leidžiama auginti medinguosius ir vaistinius augalus. IV grupės žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, taip pat draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones; 106.5. I–IV grupių žemėje aplink įgriuvą paliekama ne siauresnė kaip 25 metrų juosta. Šioje juostoje žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius, galima tik šienauti; 106.6. I–IV grupių žemėje draudžiama naudoti amoniakinį vandenį ir skystąjį amoniaką, taip pat lėktuvais barstyti chemikalus ir mineralines trąšas; 106.7. I–IV grupių žemėje tais atvejais, kai jos savininkai ar naudotojai yra sudarę sutartis gaminti ekologiškai švarią žemės ūkio produkciją, pasėlių struktūra gali būti nereglamentuojama, tačiau būtina laikytis tręšimo ir chemikalų naudojimo taisyklių, nustatytų atitinkamoms žemės grupėms. XXV. Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona 107. Molėtų astronomijos observatorijai nustatoma apsaugos zona. Ši zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę. Šioje zonoje žemės savininkams ir naudotojams, nesuderinus su Molėtų astronomijos observatorijos administracija, draudžiama: 107.1. statyti naujus pramonės ir žemės ūkio objektus, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, poilsiavietes; 107.2. tiesti kelius ir aukštos įtampos elektros linijas; 107.3. įrengti išorinį gyvenviečių apšvietimą; 107.4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus; 107.5. performuoti kraštovaizdį; 107.6. vykdyti kitus darbus, kurių metu teršiama atmosfera arba naktį lauke naudojamas apšvietimas. XXVI. Miško naudojimo apribojimai 108. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1872) miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. 109. Miestų, kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose, esančiuose kilometro spinduliu apie respublikinės reikšmės sanatorijas, poilsio namus, pensionus, profilaktoriumus, turistines bazes, draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti chemikalus. Pagal miškotvarkos projektus gali būti uždrausta kirsti kai kurių rūšių medžius, taip pat apribotas ugdomųjų, sanitarinių ir landšaftinių kirtimų laikas. 110. Miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti trąšas ir chemikalus. 111. Atskiruose iki 5 hektarų ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausiojo miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų šliejimo periodą. Atskiras iki 2 hektarų ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis. 112. Miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose, draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai. 113. Retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Saugomose Lietuvos raudonosios knygos rūšių radimvietėse pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai. 114. Retų, vertingų rūšių medžių medynuose, etaloniniuose medynuose, rekreaciniuose miško sklypuose ir sklypuose su …