Etninės kultūros globos tarybos

Etninės kultūros globos tarybos ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA 2002 metų veiklos ataskaita Patvirtinta Etninės kultūros globos tarybos 2003 m. kovo 10 d. posėdyje Vilnius, 2003 turinys Etninės kultūros globos tarybos misija, tikslai ir uždaviniai, strateginės veiklos kryptys .....................................................................................                             3 Tarybos sandara ................................................................................................................. 4 Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos programos aprašymas ................................................................................................................................                          8 Tarybos biudžetiniai asignavimai ......................................................................... 38 Priedai 1 priedas Etninės kultūros globos taryba ir jos padaliniai ....................................................................... 39 2 priedas Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 4 dėl valstybinės etnografinių kaimų išlikimo programos darbo grupės sudarymo .........................................                                    48 3 priedas Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 5 dėl valstybinės etninės kultūros plėtros programos darbo grupės sudarymo .................................................                                          50 Etninės kultūros globos taryba Etninės kultūros globos taryba (toliau vadinama – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos ir jos nuostatų patvirtinimo“. Minėtuose teisės aktuose apibrėžtos pagrindinės Tarybos veiklos kryptys ir formos, nustatyti institucijos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, Tarybos sandara. MISIJA, TIKSLAI ir UŽDAVINIAI, strateginės veiklos kryptys Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros globos taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Tarybos t i k s l a s – skatinti lietuvių etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra: 1.         spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus; 2.         prižiūrėti, optimizuoti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą; 3.         teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais. Strateginės veiklos k r y p t y s: 1.   etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas; 2.   etninės kultūros objektų ir subjektų globa; 3.   etninės kultūros pažinimo užtikrinimas integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis; 4.   mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas; 5.   etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga; 6.   regioninio savitumo išsaugojimas. Tarybos sandara Etninės kultūros politikos strategijai formuoti bei etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklai koordinuoti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir Tarybos nuostatuose bei Tarybos reglamente nustatyta tokia Tarybos struktūra: Tarybą sudaro 25 nariai-ekspertai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka skiria valstybės institucijos, mokslo ir studijų įstaigos, kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. 5 Tarybos nariai Taryboje atstovauja etnografiniams regionams. Tarybai vadovauja – Tarybos pirmininkas (neetatinis), Tarybos sekretoriatui (vykdomajam Tarybos organui) – Tarybos sekretoriato vadovas. Jis yra Tarybos asignavimų valdytojas. Tarybos pirmininkas ir Tarybos sekretoriato vadovas pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už Tarybos priimtų sprendimų ir Lietuvos valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą. Taryba turi regioninius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje. Etninės kultūros valstybinės globos problemas nagrinėja Tarybos įsteigtos ekspertų komisijos – Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA Ekspertų komisijos Taryba (25 nariai – ekspertai) Tarybos sekretoriatas (vykdomasis Tarybos organas) Tarybų padaliniai (Regioninės etninės kultūros globos tarybos) Etninės kultūros gyvosios tradicijos Etninės kultūros paveldo Regionų Švietimo ir mokslo Žiniasklaidos Tarybos pirmininkas Tarybos sekretoriato vadovas Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja teisės sritį) Vyriausiasis specialistas Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja etninės kultūros gyvąją tradiciją) Vyresnysis specialistas Specialistas Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja etninės kultūros paveldą) Specialistas (Aukštaitijos regioninėje taryboje) Aukštaitijos regioninė taryba Specialistas (Dzūkijos (Dainavos) regioninėje taryboje) Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba Specialistas (Mažosios Lietuvos regioninėje taryboje) Mažosios Lietuvos regioninė taryba Specialistas (Suvalkijos (Sūduvos) regioninėje taryboje) Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba Specialistas (Žemaitijos regioninėje taryboje) Žemaitijos regioninė taryba Regioninių tarybų steigimas Taryba, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skyriaus 9 dalimi, Tarybos reglamentu ir Tarybos nutarimu „Dėl regioninių tarybų sudarymo ir organizavimo tvarkos“, įsteigė regioninius Tarybos padalinius: Aukštaitijoje – 2002 m. gegužės 3 d., Dzūkijoje (Dainavoje) – 2002 m. gegužės 10 d., Sūduvoje (Suvalkijoje) – 2002 m. birželio 14 d., Žemaitijoje – 2002 m. liepos 5 d., Mažojoje Lietuvoje – 2002 m. liepos 16 d.  Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininke išrinkta Liudvika Trasykytė (Panevėžio m. savivaldybės vicemerė), pavaduotojais – Vitalija Vasiliauskaitė, Jonas Vaiškūnas ir Rima Garsonienė. Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 20 narių, koordinacinis centras įkurtas Panevėžyje. Dzūkijos (Dainavos) regioninės tarybos pirmininku išrinktas Romas Balčius (Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, architektas), pirmininko pavaduotojais – Arvydas Švirmickas, Vygandas Čaplikas, Algimantas Černiauskas. Dzūkijos (Dainavos) regiono etninės kultūros globos taryboje yra 29 nariai,  koordinacinis centras įkurtas Alytuje. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininke išrinkta Danguolė Micutienė (Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė), pavaduotojais – Asta Vandytė, Albinas Vaičiūnas, Zenius Šileris, Antanas Žilinskas, Valentinas Jezerskas. Suvalkijos (Sūduvos) regiono etninės kultūros globos taryboje yra 27 nariai, koordinacinis centras įkurtas Marijampolėje. Žemaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas Alfredas Vauras (Telšių rajono savivaldybės tarybos narys), pavaduotojais – Algirdas Žebrauskas, Vacys Vaivada. Žemaitijos regiono atstovu Etninės kultūros globos taryboje išrinktas Egidijus Skarbalius (Seimo narys, Žemaičių kultūros draugijos narys). Žemaitijos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 14 narių, koordinacinis centras įkurtas Telšiuose. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininke išrinkta Genovaitė Kimbrienė (Lietuvos ūkininkių draugijos narė), pavaduotojais – Nijolė Sliužinskienė, Giedrė Skipitienė, Vigantas Giedraitis, Danutė Norušaitė, Roza Šikšnienė. Mažosios Lietuvos regiono atstove Etninės kultūros globos taryboje išrinkta Virginija Kondratienė (Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė). Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 22 nariai, koordinacinis centras įkurtas Šilutėje. Įsteigti regioniniai Tarybos padaliniai turėtų padėti užtikrinti etnografiniuose Lietuvos regionuose regioninę etninės kultūros plėtrą, etninės kultūros objektų ir subjektų globą, etninės kultūros paveldo apsaugą, įtraukti į etninės kultūros veiklą visas suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, vietos bendruomenę. Tarybos narių pakeitimas Įsteigus regionines etninės kultūros globos tarybas, Taryba patvirtino naujus savo narius – iš regioninių tarybų deleguotus regionų atstovus: Aukštaitijos – Liudviką Trasykytę (nuo 2002-05-29 vietoj V. Vasiliauskaitės), Dzūkijos (Dainavos) – Romą Balčių (nuo 2002-05-29 vietoj V. Čapliko), Suvalkijos (Sūduvos) – Danguolę Micutienę (nuo 2002-07-11 vietoj V. Daniliausko), Žemaitijos – Egidijų Skarbalių (nuo 2002-09-11 vietoj M. Ričkutės), Mažosios Lietuvos – Virginiją Kondratienę (nuo 2002-09-11 vietoj V. Šimėno). Pasikeitė Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas atstovas – Dalia Teišerskytė (nuo 2002-09-11 vietoj J. Jučo) ir Lietuvių etninės kultūros draugijos – dr. Krescencijus Stoškus (nuo 2002-09-11 vietoj V. Kondratienės). Tarybos vadovybės pakeitimai Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 12 dalies 1 punkte numatyta, kad Taryba renka 2 metams iš Tarybos narių pirmininką. Taryba buvo įsteigta 2000 m. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos posėdyje Tarybos pirmininku išrinktas doc. dr. Krescencijus Stoškus. Išrinktam Tarybos pirmininkui pasiūlius ir Tarybai pritarus, pirmininko pavaduotojai liko tie patys Tarybos nariai – Virginija Kondratienė (teisės klausimams), Jonas Rudzinskas (etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams), dr. Dalia Urbanavičienė (etninės kultūros paveldo klausimams). Tarybos sekretoriato struktūros pakeitimai Esama Tarybos sekretoriato struktūra bei etatinių darbuotojų skaičius yra per mažas Tarybai paskirtoms funkcijoms vykdyti bei darbui etnografiniuose Lietuvos regionuose užtikrinti, o regioninės tarybos, būdamos valstybės institucijos – Etninės kultūros globos tarybos – padaliniai, negali veikti tik visuomeniniais pagrindais, todėl buvo nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Seimo skirti 103,2 tūkst. Lt regioninių tarybų veiklai užtikrinti, įsteigiant po 1 specialisto etatą darbui regioninėse tarybose. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išaugusią Tarybos darbų apimtį ir siekdamas sudaryti realias galimybes įstatyme numatytai etninės kultūros valstybinei globai regionuose užtikrinti, iš dalies atsižvelgė į Tarybos prašymą ir 2003 m. valstybės biudžete numatė papildomai skirti Tarybai 50,0 tūkst. Lt (darbo užmokesčio fondui). Todėl Taryba, vadovaudamasi Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 21 dalimi, Tarybos sekretoriato vadovo teikimu 2002 m. gruodžio 20 d. patvirtino naują Tarybos sekretoriato struktūrą ir etatų sąrašą ir skyrė po 0,5 specialisto etato darbui Tarybos padaliniuose – regioninėse etninės kultūros globos tarybose. Tarybos sekretoriato struktūra: Tarybos sekretoriato vadovas (karjeros valstybės tarnautojas) – 1 etatas, vyriausiasis specialistas (vyriausiasis buhalteris, karjeros valstybės tarnautojas) –1 etatas, vyresnysis specialistas – 1 etatas, specialistas – 0,5 etato, specialistas (Aukštaitijos regioninėje taryboje) – 0,5 etato, specialistas (Dzūkijos (Dainavos) regioninėje taryboje) – 0,5 etato, specialistas (Mažosios Lietuvos regioninėje taryboje) – 0,5 etato, specialistas (Suvalkijos (Sūduvos) regioninėje taryboje) – 0,5 etato, specialistas (Žemaitijos regioninėje taryboje) – 0,5 etato. Tarybos strateginiame veikLos plane numatytos programos aprašymas Institucijos programa – etninės kultūros valstybinė globa. 2002 m. Tarybos strateginio veiklos plano aplinkos analizėje pažymima, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatos nėra įgyvendinamos: neužtikrinama etninės kultūros vertybių apsauga, autentiškų etninės kultūros reiškinių perteikimas bei gyvosios tradicijos tęstinumas, nepakankama regioninė etninės kultūros plėtra, tautinės savimonės puoselėjimas bei tautos etninio identiteto apsauga. Programos tikslas – etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas bei tautinės savimonės puoselėjimas. Programa įgyvendinama pagal šiuos uždavinius: I uždavinys – parengti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir teikti Vyriausybei tvirtinti. Uždavinio įgyvendinimas: Vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 8 str. 1 dalimi ir Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ II skirsnio 6 dalies 12 punktu, 2002 m. gruodžio mėnesį Taryba parengė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos ir priemonių plano  2003–2009 m. projektą. Dokumentas pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Programos paskirtis – nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, padedančias užtikrinti etninės kultūros paveldo išsaugojimą, pažinimą bei naudojimą, puoselėti tautos tapatumą ir savimonę, plėtoti etnografinių regionų savitumą, skatinti gyvosios tradicijos tęstinumą, integruoti etninę kultūrą į švietimo sistemą, plėtoti etninės kultūros tyrimus ir efektyviau juos panaudoti platesnių visuomenės sluoksnių mokymui bei lavinimui, skatinti senųjų tradicijų pritaikymą žemės ūkio, verslo ir turizmo reikmėms, sudaryti etninės kultūros subjektams tinkamas veiklos sąlygas, didinti etninės kultūros vaidmenį pilietinės visuomenės kūrime ir bendrame kultūros procese. Programos priemonių planas apima 2002–2009 metus. Programos priemonėse numatoma: 1) nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetus, parengti finansavimo sistemos koncepciją ir etninės kultūros programų rėmimo tvarką; 2) subalansuotai plėtoti svarbiausias etninės kultūros sritis, atlikti etninės kultūros plėtros monitoringą; 3) aktyvinti etninės kultūros plėtrą etnografiniuose Lietuvos regionuose koordinuojant valstybinių, regioninių ir vietinių institucijų (kultūros, švietimo, mokslo, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kt.) veiklą; 4) sudaryti palankias sąlygas etninės kultūros subjektų veiklos plėtrai: parengti jų paramos koncepciją ir etninės kultūros subjektų sertifikavimo sistemą; 5) užtikrinti etninės kultūros paveldo fiksavimą, tvarkymą, išsaugojimą ir naudojimą: suformuoti etninės kultūros paveldą kaupiančių, tvarkančių ir saugančių institucijų tinklą; sukurti bendrą jų informacinę sistemą; atnaujinti šių institucijų materialinę techninę bazę; sudaryti tinkamas sąlygas etninės kultūros vertybių  ir duomenų apie jas fiksavimui bei išsaugojimui; 6) stiprinti etninės kultūros tyrinėjimų bazę mokslo sistemoje ir aktyvinti tyrimų sklaidą bei įtaką etninės kultūros plėtrai; 7) sukurti prielaidas etninės kultūros vertybių perimamumui ir sklaidai švietimo sistemoje; 8) integruoti etninę kultūrą į turizmą ir žemės ūkį; 9) užtikrinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą skatinant jos formų plėtrą; II uždavinys – parengti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą ir  teikti Vyriausybei ją tvirtinti. Uždavinio įgyvendinimas: Vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 2 dalimi ir Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ II skirsnio 6 dalies 13 punktu 2002 m. spalio 18 d. Taryba parengė Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos ir jos priemonių plano 2003-2009 m. projektą ir jį pateikė derinti Žemės ūkio ministerijai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms. Suderintą programos projektą numatoma 2003 m. pateikti Vyriausybei tvirtinti. Rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą, atkreiptas dėmesys į tai, kad, pradėjus valstybės reformas, etnografiniai kaimai nebuvo pakankamai integruoti į šalies socialinį bei ekonominį gyvenimą, todėl jie išgyvena kultūrinį, socialinį ir ekonominį nuosmukį. Daugelis jų be valstybės paramos gali sunykti. Programoje numatomos priemonės bei siūlomi realūs etnografinių kaimų gaivinimo būdai. Minėtos programos priemonių planas apima 2002-2009 metus. Numatytos tokios pagrindinės programos įgyvendinimo priemonės: 1) siekiant atgaivinti ir išsaugoti etnografinius kaimus, parengti jų infrastruktūros plėtros modelį; 2) sudaryti prielaidas etnokultūriniam paveldui bei tradiciniam kraštovaizdžiui etnografiniuose kaimuose išsaugoti; 3) sudaryti sąlygas etninės kultūros, turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrai etnografiniuose kaimuose; 4) sudaryti prielaidas ūkinės veiklos, pagrįstos etnokultūrinėmis tradicijomis, plėtrai; 5) skleisti žinias apie etnografinius kaimus kaip etninės kultūros židinius. Programa padės užtikrinti etnografinių kaimų etninės kultūros elementų išsaugojimą, tradicinių amatų gaivinimą bei netradicinių amatų – etnokultūrinio turizmo plėtrą kaime, padidins kaimiškų vietovių gyventojų gamybinį pajėgumą. III uždavinys - padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą. Priemonės: · etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas; · etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas; ·          etninės kultūros problemų sprendimas; ·          konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas; ·          tarpinstitucinių programų rengimas. Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas: 1 priemonė. Etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas. Įgyvendindama šią priemonę, Taryba pagrindinį dėmesį skyrė teisinės bazės stiprinimui ir jos plėtrai. Atlikti šie darbai: 1. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto prašymu Tarybos ekspertai įvertino Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą ir pateikė savo išvadas ir pasiūlymus. Vertinant šį dokumentą, pagrindinis dėmesys buvo skirtas tautos etninio identiteto, tautinės savimonės, etninės kultūros puoselėjimo bei regioninės politikos klausimams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, sparčiai modernizuojant ekonomikos valdymą ir diegiant rinkos ekonomikos principus, svarbu užtikrinti ir dvasinius interesus išreiškiančių valstybės sričių – kultūros, švietimo, mokslo, taip pat tautos etninį imunitetą stiprinančių veiksnių – plėtrą, pabrėžiant tautos tapatumo ir etninių vertybių puoselėjimą valstybės raidos kontekste bei vieningos Europos erdvėje. Į minėtus Tarybos ekspertų siūlymus atsižvelgta. Vertinant projekte suformuluotus regioninės plėtros principus, atkreiptas dėmesys į tai, kad strategijos teiginiai apie regioninę plėtrą, valdymo tobulinimą bei ryšių gerinimą su administraciniais vienetais, nėra reikšmingi, nes projekte nėra apibrėžti patys regionai. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turėtų būti žymiai patobulintas. Į šias Tarybos ekspertų pastabas dėl regioninės plėtros iš dalies atsižvelgta. 2. Tarybos ekspertai analizavo Finansų ministerijos parengtą Nacionalinės plėtros plano/bendrojo programavimo dokumento (2004-2006) projektą. Ekspertų pastabos ir pasiūlymai pateikti Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms. Pagrindinį dėmesį ekspertai skyrė tautos etninio identiteto bei etnokultūrinių tradicijų perteikimo ir plėtros galimybėms. Nurodyti dokumento parengimo metodiniai trūkumai, projekto neatitikimas ES valstybių praktikai. Pastabose ir pasiūlymuose taip pat atkreiptas dėmesys į kaimo turizmo plėtros perspektyvas ir galimybes panaudoti etnokultūrines tradicijas, amatų gaivinimo galimybes, vietos infrastruktūros modernizavimo perspektyvas, išlaikant etnoarchitektūros ir tradicinio kraštovaizdžio elementus, žemės ūkio mokyklų mokymo programų atnaujinimo būtinybę. Į pateiktas pastabas iš dalies atsižvelgta. Taryba pakoreguotam Bendrojo programavimo dokumentui (II variantui) pateikė atskirą priemonę „Regioninė etninės kultūros plėtra“, į kurią Finansų ministerijos dokumento rengimo darbo grupė ketina atsižvelgti, tobulindama projektą 2003 m. 3. Taryba, siekdama užtikrinti Etinės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu įtvirtintą nuostatą „ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūlymus Švietimo įstatymo projekto naujajai redakcijai. Vertinant projektą, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad priėmus pateiktą įstatymo dokumentą Lietuvoje būtų įtvirtinta unifikuota švietimo sistema, neturinti jokių nacionalinių bruožų. Siūlyta įstatymo projektą suderinti su Nacionalinio saugumo pagrindų bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymų nuostatomis. Svarstant parengtą įstatymo naujosios redakcijos projekto variantą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, į pateiktus Tarybos ekspertų siūlymus nebuvo atsižvelgta. Įstatymo projekto tolesnio svarstymo metu Seimo nariai P. Gražulis, A. Saudargas, A. Indriūnas ir E. Skarbalius susipažino su Tarybos ekspertų įstatymo projektui pateiktomis pastabomis. P. Gražulio iniciatyva jos buvo įtrauktos į parengto įstatymo projekto II variantą. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pastaboms pritarė. Seimo nario P. Gražulio prašymu Taryba pateikė Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektą papildantį straipsnį – „Ugdymo turinys“. Pateiktam siūlymui pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projekto nuostatų suderinimas su Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatomis užtikrins galimybę perteikti mokiniams etninės kultūros pagrindus bei galimybę ugdyti jų tautinę savimonę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą. 4. Siekdama spręsti etninės kultūros paveldo teisinės apsaugos klausimus, Taryba sudarė darbo grupę siūlymams rengti. Gausiausius etninės kultūros archyvinės medžiagos fondus sukaupė mokslo ir studijų institucijose esantys padaliniai, tačiau jie neturi archyvo statuso. Todėl darbo grupė visų pirma parengė siūlymus dėl Archyvų įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo bei Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų. Parengti siūlymai pateikti derinti Valstybės archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2003 m. šį klausimą numatyta aptarti su Švietimo ir mokslo ministru, siūlant inicijuoti Archyvų įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo bei Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į Tarybos pateiktus siūlymus. 2 priemonė. Etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas. Taryba, siekdama užtikrinti etinės kultūros valstybinės globos koordinavimą, vykdė i š o r i n į (tarptautinį) bendradarbiavimą ir v i d i n į bendradarbiavimą su institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis: 1) Išorinis bendradarbiavimas su UNESCO, Tarptautine liaudies meno organizacija bei su kitų valstybių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais: ·          Buvo parengti bendri projektai bei tobulinta etninės kultūros globos teisinė bazė Pateikti siūlymai dėl UNESCO parengto tarptautinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos projekto. Vertinant parengtą projektą atkreiptas dėmesys į tai, kad dokumentas nesuderintas su 1989 m. UNESCO rekomendacijomis, kuriose folkloras (tradicinė arba liaudies kultūra) „yra ir praeities, ir dabarties kultūros neatskiriama dalis“, kad ji yra „gyvas, kintantis reiškinys, prisitaikantis prie naujų sąlygų ir tradicijų“. Todėl Tarybos ekspertai pasiūlė patikslinti sąvokas paveldas, tradicinė kultūra ir kt., išryškinant tradicinės kultūros gyvuosius reiškinius. ·          Dalyvauta tarptautinėse konferencijose Tarybos pirmininkas dr. R. Astrauskas 2002 m. gegužės 10–17 d. dalyvavo Austrijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje vykusioje Tarptautinės liaudies meno organizacijos X Europos konferencijoje „Europos tautos ir liaudies kultūros“, skaitė pranešimą. ·          Surengti susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais 2002 m. gegužės mėn. Taryboje įvyko susitikimas su Švedijos kulinarinio paveldo ekspertu Janu Hanssonu Pietų Švedijos CARRFOUR biuro projektų direktoriumi, europinio tinklo „Kulinarinis paveldas“ konsultantu. Buvo aptartos lietuviškojo kulinarinio paveldo problemos bei Lietuvos galimybės įsijungti į Europos Sąjungos finansuojamą Europos kulinarinio paveldo programą. 2002 m. liepos 9–12 d. Vilniuje įvyko susitikimas su Lenkijos Seimo nariais ir etninės kultūros ekspertais. Svečiai dalyvavo Tarybos  posėdyje, kurio metu buvo aptartos etninės kultūros globos bei teisinės bazės tobulinimo, regioninės plėtros, etninės kultūros perteikimo švietimo ir ugdymo sistemoje problemos, integruojantis į ES. Svečiams supažindinti su Lietuvos kultūra buvo sudaryta speciali vizito programa. 2002 m. rugpjūčio mėn. 10–12 d. Taryboje vyko tarptautinė konferencija „Tautų ir kultūrų kongresas“, kurioje dalyvavo atstovai iš Anglijos, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir kt. Konferencijos metu kalbėjo Tarybos narys J. Trinkūnas (pagrindinis konferencijos rengėjas), V. Kondratienė. Buvo svarstomos Europos ir Indijos tradicinių (etninių) kultūrų bendrumo ir apsaugos problemos. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kvietimu 2002 m. rugsėjo 13–14 dienomis Tarybos nariai V. Kondratienė,  J. Trinkūnas, dr. D. Urbanavičienė dalyvavo susitikime su Kaliningrado srities lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos nariais bei Generalinio konsulato darbuotojais. Susitikimo metu aptartos Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių, turinčių tautinės mažumos statusą Rusijos Federacijoje, teisė ir galimybės pažinti, puoselėti savo tautos etninės kultūros tradicijas, domėtasi lietuvių etnokultūriniu paveldu Kaliningrado srityje, Mažosios Lietuvos krašto kultūros ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu. ·          Organizuotos parodos  Pristatant etnokultūrines tradicijas Europoje, 2002 m. Balstogėje ir Lodzėje (Lenkija) eksponuotos tautodailės parodos. 2) Vidinis bendradarbiavimas buvo vykdomas šiomis kryptimis: ·          Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ·          Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis a) Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Sprendžiant etninės kultūros globos klausimus Taryba bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų, Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų, Žmogaus teisių komitetais. Koordinuojant etninės kultūros valstybinę globą aktyviai bendradarbiauta su Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijomis, Seimui atskaitingomis institucijomis (Valstybine lietuvių kalbos komisija, Mokslo taryba ir kt.), įvairiomis mokslo ir studijų institucijomis, apskritimis ir savivaldybėmis. 2002 m. birželio 11 d. Alytuje Dailiųjų amatų mokykloje buvo pristatytas projektas „Nauja erdvė senoj pastogėj“ – amatų kaimo kūrimas (projekto įgyvendinimą sutiko finansuoti Europos Sąjunga). Pristatyme dalyvavo Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė ir skaitė pranešimą „Etninės kultūros tradicijos kaime“. Ji taip pat papasakojo renginio dalyviams apie Tarybos rengiamą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektą. 2002 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime Taryba, Žemaičių parlamentinė grupė ir Lietuvių visuomeninių organizacijų forumas surengė seminarą „Lietuvių etninė kultūra – akcentas daugialypėje Europos kultūroje. Gyvosios etninės kultūros plėtros problemos ir jų sprendimo būdai“. Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Seimo nariai, valstybės institucijų vadovai, visuomeninės organizacijos. Išleistos seminaro tezės. 2002 m. spalio 11 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto organizuotame seminare „Dabarties iššūkiai etnografinio turizmo plėtrai“ bei parodoje „Agropanorama“ Kaune dalyvavo Tarybos ekspertai prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė, dr. Vytautas Tumėnas, Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė. 2002 m. lapkričio 11 d. prof. A. Vyšniauskaitė dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos surengtoje parodoje „Lietuviška kryždirbystė Lietuvoje ir Kolumbijoje“. 2002 m. gruodžio mėn. Tarybos pirmininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė dalyvavo Aplinkos ministerijoje regioniniams parkams surengtame seminare ir skaitė pranešimą apie valstybinę etninės kultūros globą bei Tarybos veiklą. 2002 m. gruodžio 6 d. Lietuvos istorijos instituto ataskaitiniame seminare „Etnologija: kultūrinio, teritorinio ir socialinio tapatumo paieškos“ dalyvavo Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė. b) Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis. Surengti bendri seminarai, konferencijos, kt. renginiai, skaityti pranešimai. Tarybos nariai prisidėjo rengiant 2002 m. vasario 23 – kovo 15 d. vykusį III Lietuvos kultūros kongresą „Įžengus į XXI amžių: kultūros politikos strateginiai metmenys”, dalyvavo jo konferencijose, skaitė pranešimus: 2002 m. vasario 23 d. Šiauliuose konferencijos „Kultūros teisinių pamatų stabilizavimas“  pranešimus skaitė: plenariniame posėdyje – Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė („Etninės kultūros teisės pagrindai Lietuvoje ir Europoje“), paveldo sekcijoje – Tarybos primininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė („Dvasinių etninės kultūros vertybių ir jas sukaupusių saugyklų statuso problemos”); 2002 m. kovo 2 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Kultūra spartėjančios globalizacijos sąlygomis“ pranešimus skaitė: Tarybos narys J. Trinkūnas („Baltų kultūros bruožai“), dr. D. Urbanavičienė („Etninės kultūros valstybinė globa – globalizacijos įvaldymo veiksnys“); 2002 m. kovo 9 d. Klaipėdoje organizuotoje konferencijoje „Kultūros ugdymo ir plėtros prioritetai“ pranešimus skaitė Tarybos pirmininkas doc. dr. R. Astrauskas („Nacionalinės kultūros vertybės aukštojo mokslo sistemoje“), Tarybos narės doc. dr. I. Čepienė  („Etninės kultūros ugdymas mokykloje“) ir dr. D. Urbanavičienė („Meno mokyklos ir švietimo reforma“); 2002 m. kovo 16 d. Panevėžyje įvykusios konferencijos „Regionų kultūra“ plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: Tarybos narys dr. V. Čaplikas („Europos Sąjungos regioninė politika ir kultūros decentralizacija“), Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė („Lietuvos regioninė politika ir jos valdymo pagrindai integruojantis į Europos Sąjungą“), Tarybos narė V. Vasiliauskaitė („Etninė kultūra – regioninės kultūros pagrindas“); 2002 m. kovo 23 d. Lietuvos kultūros kongreso baigiamajame posėdyje Vilniuje Tarybos narys M. Martinaitis skaitė pranešimą „Žvaigždėtasis kultūros dangus ir jos kasdienė duona“. Dalyvavimas kituose renginiuose: 2002 m. birželio 8 d. Lietuvos ūkininkių 10-mečio šventėje ir konferencijoje „Moters vaidmuo kaimo bendruomenėje“, vykusioje Kleboniškio etnografiniame muziejuje (Radviliškio r.), dalyvavo pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, Tarybos narės doc. dr. I. Čepienė, ir R. Vasiliauskienė. V. Kondratienė skaitė pranešimą „Etninės kultūros vertybės ir kaimo bendruomenė“. 2002 m. birželio 17 d. Lietuvių piliečių organizacijų forumo surengtoje konferencijoje dalyvavo Tarybos pirmininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė, prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė. Jos padėjo parengti rezoliucijas etninės kultūros ir regionų klausimais. 2002 m. liepos 6 d. Kernavės muziejaus vykusiame renginyje „Gyvosios archeologijos dienos“ kalbėjo pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, prof.  habil dr. A. Vyšniauskaitė, doc. dr. I. Čepienė, J.Trinkūnas. 3 priemonė. Etninės kultūros problemų sprendimas Kylančias etninės kultūros problemas, Taryba sprendė šiais būdais: 1)   organizavo Tarybos posėdžius; 2)   rengė specialius ekspertų komisijų posėdžius. 1) Tarybos posėdžiai Sausio 16 d. posėdis. Taryba patvirtino Etninės kultūros globos tarybos 2001 m. veiklos ataskaitą ir Tarybos sekretoriato vadovo ataskaitą. Buvo nutarta užsakyti sociologinį tyrimą „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje“ (2002 m. surinktų duomenų palyginimas su 1990 m. atlikto analogiško sociologinio tyrimo duomenimis). Numatomais tyrimų rezultatai buvo siekiama išryškinti etninės kultūros raidos pokyčius, jų kryptį, padėti rasti efektyviausius kelius, kaip taisyti padėtį. Sociologinio tyrimo duomenys turėtų moksliškai pagrįsti, ar yra užtikrinamas etninės kultūros perteikimas švietimo ir ugdymo sistemoje. Gautus sociologinius duomenis numatyta panaudoti rengiant Valstybinę etninės kultūros plėtros programą. Diskutuota, kaip parengti profesionalesnį bei tikslingesnį klausimyną, todėl buvo rekomenduota klausimyną detaliau apsvarstyti ir patobulinti Tarybos Švietimo ir mokslo komisijoje. Taryba patvirtino Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos darbo grupės sudėtį (žr. 2 priedą). Šios programos inicijavimas ir parengimas – vienas 2002 metų Tarybos prioritetų, todėl programai parengti buvo suformuota kompetentinga Tarybos narių ir Tarybos kviestinių ekspertų darbo grupė, turinti programų rengimo patirtį. Aptartas Tarybos bendradarbiavimas etninės kultūros globos klausimais su III Lietuvos kultūros kongreso rengėjais. Vasario 13 d. posėdis: Tarybos nariai pateikė pastabas dėl Tarybos 2002 m. veiklos programos projekto ir jį patvirtino. Taip pat buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinės programos darbo grupės sudėtis (žr.3 priedą). Taryba nutarė parengti įstatymų pakeitimus, susijusius su etninės kultūros vertybių apsauga bei jas kaupiančių saugyklų statuso įteisinimu. Siūlymams dėl įstatymų pakeitimų parengti sudaryta speciali darbo grupė. Svarstyta regioninių tarybų sudarymo eiga ir regioninių Tarybos padalinių įkūrimo aktualumas: Lietuvos periferijoje gyvenantys etninės kultūros puoselėtojai geriausiai žino etnografinių regionų problemas ir gali jas padėti spręsti vietose; be to, didžioji etninės kultūros paveldo dalis bei gyvieji autentiškos kultūros reiškiniai daugiausia yra išlikę regionuose. Posėdžio metu Tarybos nariai kartu su III Lietuvos kultūros kongreso iniciatyvine grupe aptarė Kongreso rengimo ir bendradarbiavimo klausimus. Tarybos nariai nutarė Kultūros kongreso metu iškelti aktualius etninės kultūros paveldo, gyvosios tradicijos puoselėjimo ir sklaidos, etninės kultūros integravimo į švietimo ir ugdymo sistemą, regioninio savitumo išsaugojimo klausimus. Į Kongreso darbą įsitraukė daugelis Tarybos narių ir jos regioninių padalinių atstovai. Kovo 14 d. posėdis. Posėdyje buvo svarstyta Tarybos veiklos ataskaita, kurią Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas grąžino Tarybai tobulinti. Posėdžio metu išanalizuotos pastabos ir pasiūlymai. Tarybos nariai nepritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto neigiamam ataskaitos vertinimui. Svarstyta iškilusi problema dėl valstybinės programos rengimo: Kultūros ministerija, nesuderinusi su Taryba, kuriai įstatymu pavesta parengti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, pati ėmėsi rengti šią programą. Buvo nutarta klausimą spręsti susitikime su Kultūros ministre. Taryba patvirtino pateiktus regioninių tarybų narių sąrašus. Balandžio 3 d. posėdyje daug dėmesio skirta patobulintam Tarybos veiklos ataskaitos projektui aptarti. Susipažinę su naujuoju ataskaitos variantu, Tarybos nariai jį vieningai patvirtino ir nutarė teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Tarybos nariams buvo pristatytas ką tik išleistas Etninės kultūros globos tarybos surengtos UNESCO konferencijos, vykusios 2001 m. Lietuvos Respublikos Seime, pranešimų rinkinys Folk Culture at the Beginning of the 3rd Millennium. Gegužės 29 d. posėdis. Posėdyje patvirtinti naujai deleguoti Aukštaitijos ir Dzūkijos regionų atstovai – L. Trasykytė ir R. Balčius. Taryba nutarė pakeisti Tarybos reglamentą, kad būtų galima į ekspertų komisijas įtraukti ir regioninių tarybų narius. Nutarta birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seime surengti seminarą „Lietuvių etninė kultūra Europos integracijos kontekste“, į kurį numatyta pakviesti Seimo narius, Tarybos ekspertus, Lietuvos visuomeninių organizacijų forumo atstovus, kitus žymius visuomenės ir kultūros veikėjus.  Išklausę informaciją apie ataskaitos aptarimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Tarybos nariai pritarė Tarybos vadovybės parengtam raštui „Dėl Etninės kultūros globos tarybos ataskaitos vertinimo“ ir nutarė prašyti Seimo pirmininko viešai pristatyti Tarybos ataskaitą Seimo posėdyje. Taryba apsvarstė Aukštaitijos ir Dzūkijos (Dainavos) regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklos programų projektus bei sociologinio tyrimo „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje“ preliminarinius duomenis. Abi informacijos buvo pripažintos svarbiomis rengiamoms valstybinėms programoms: regionų atstovai kalbėjo apie galimybes gauti tarptautinį finansavimą regioniniams projektams, o sociologų tyrimas atskleidė neigiamas etninės kultūros pažinimo ir įsisąmoninimo tendencijas, per dešimtmetį išryškėjusias Lietuvos mokyklose. Apsvarsčiusi valstybinės vėliavos klausimą, Taryba pritarė siūlymui, jog būtina įteisinti istorinę vėliavą paliekant dabartinį valstybinės vėliavos statusą trispalvei vėliavai. Svarstant folkloro archyvų klausimą, buvo nustatyta, kad aukštosiose mokyklose yra sukaupta daug vertingos etninės kultūros medžiagos, kurios išsaugojimo iki šiol neužtikrina teisinės normos. Nutarta šiuo klausimu inicijuoti įvairių suinteresuotų institucijų atstovų pasitarimą. Taip pat buvo nutarta leisti informacinį Tarybos leidinį „Etninė kultūra“ ir sudaryti jo redakcinę kolegiją. Liepos 11 d. posėdis. Taryba patvirtino D. Micutienę, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros tarybos pirmininkę, Etninės kultūros globos tarybos nare (pakeičiant iki tol Sūduvai (Suvalkijai) Taryboje atstovavusį V. Daniliauską). Buvo pritarta Dzūkijos ir Aukštaitijos regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklos programų projektams. Patvirtinta dr. V. Čapliko parengta ekspertinė išvada dėl Alytaus apskrities plėtros plano. Tarybos reglamentą nutarta svarstyti kitame Tarybos posėdyje. Taryba pritarė dr. I. Čepienės ekspertinėms išvadoms dėl programos „Tėviškės metai“. Dalyvaujant Švietimo ir mokslo viceministrui R. Vaitkui, Taryba aptarė sociologinį tyrimą „Dėl etninės kultūros raiškos ir sklaidos vidurinėje švietimo grandyje“, patvirtino šio tyrimo išvadas ir numatė jas pateikti Lietuvos Respublikos Seimui, pristatyti spaudai bei Lietuvos visuomenei. Su Švietimo ir mokslo viceministru buvo aptartas Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos bendruomenės kreipimasis į Tarybą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos G. Šeibokienės nurodymo nebedėstyti etninės kultūros dalyko „Genio“ pradinėje mokykloje. Viceministras užtikrinto, kad tai nėra ministerijos pozicija ir pažadėjo padėti teigiamai išspręsti šį klausimą. Per Taryboje įvykusį susitikimą su Lenkijos parlamentarais buvo pasidalinta Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo rengimo patirtimi, svarstyta, kaip Europos valstybės sprendžia etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros klausimus, kaip vyksta etninės kultūros vertybių perteikimas jaunajai kartai besivienijančioje Europoje, regioninės plėtros ir politikos klausimai.  Rugsėjo 11 d. posėdis. Taryba patvirtino naujus narius – E. Skarbalių, Žemaitijos regiono atstovą (vietoj M. Ričkutės), V. Kondratienę, Mažosios Lietuvos regiono atstovę (vietoj V. Šimėno), K.Stoškų Lietuvių etninės kultūros draugijos atstovą (vietoj V. Kondratienės) ir D.Teišerskytę Lietuvos Respublikos Seimo atstovę (vietoj J. Jučo). Pasiūlytas Tarybos reglamento pakeitimo projektas sukėlė diskusijas, todėl buvo nutarta pavesti V. Kondratienei, D. Urbanavičienei ir E. Skarbaliui parengti galutinį Tarybos reglamento pataisų variantą. Pasibaigus Tarybos pirmininko R.Astrausko dvejų metų kadencijai, jis buvo paprašytas laikinai eiti Tarybos pirmininko pareigas iki bus išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Taryba nutarė parengti LRT kultūrinių laidų ekspertizę. J. Rudzinskas ir V. Kondratienė buvo įpareigoti iki kito Tarybos posėdžio pateikti apibendrintus siūlymus Kultūros ministerijos pateiktam Nacionalinės kultūros programos projektui. Tarybos nariams pasiūlyta iki rugsėjo 23 d. pateikti kandidatų pavardes J. Basanavičiaus premijai gauti. Rugsėjo 23 d. posėdis. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, naujuoju Tarybos pirmininku buvo išrinktas doc. dr. Krescencijus Stoškus. Svarstant Tarybos reglamento pakeitimus, pritarta 18 ir 19 punktų naujoms redakcijoms. Išrinktajam Tarybos pirmininkui pasiūlius ir Tarybos nariams pritarus Tarybos pirmininko pavaduotojais liko dr. D. Urbanavičienė, J. Rudzinskas ir V. Kondratienė. Svarstant regioninių etninės kultūros globos tarybų strategijas, atkreiptas dėmesys į etatinių specialistų poreikį darbui regioninėse tarybose. Posėdyje buvo pateikta informacija apie Tarybos narių viešnagę Lietuvos konsulate Kaliningrade, susitikimą su jo vadovais ir vietinės lietuvių bendruomenės atstovais bei susitikimo metu aptartas etninės kultūros puoselėjimo Mažojoje Lietuvoje problemas ir bendradarbiavimo klausimus, susitikimus su Nidos vicemeru, Klaipėdos miesto Etninės kultūros centro darbuotojais. Spalio 16 d. posėdis. Posėdyje aptartos Tarybos pastabos ir pasiūlymai dėl Švietimo strategijos gairių ir Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projektų. Nutarta, teikiant Seimui pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų projektų, remtis sociologinio tyrimo išvadomis. Aptarta Tarybos komisijų veikla, numatyti jų darbų prioritetai. Pristatytas Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektas, kuris buvo parengtas, siekiant išsaugoti etnokultūrines tradicijas kaime bei gerinti etnografinių kaimų gyventojų gyvenimo kokybę, vadovaujantis Žemės ūkio plėtros strategijoje suformuluotomis nuostatomis bei ES dokumentais. Tarybos pritarė programos projektui ir jo teikimui Žemės ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms derinti. Taryba analizavo Lietuvos muzikos akademijos (LMA) Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriuje sukaupto vieno iš didžiausių Lietuvoje muzikinio folkloro archyvo išsaugojimo ir jo teisinio statuso klausimus. Nuspręsta pritarti siūlymui reorganizuoti šį LMA padalinį suteikiant jam juridinio asmens teises. Pasiūlyta minėtą klausimą aptarti su LMA vadovybe. Posėdyje konstatuota, kad Tarybos užsakymu ekspertų atlikta ekspertizė, apibendrinanti duomenis apie Lietuvoje etninės kultūros paveldą sukaupusias institucijas, patvirtino, kad šis muzikinį folklorą kaupiantis Lietuvos muzikos akademijos padalinys atlieka didžiulį darbą etninės kultūros paveldo kaupimo, tyrinėjimo, leidybos, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo ir specialistų rengimo srityse, tačiau turi prasčiausią materialinę techninę bazę, trūksta etatų archyviniams darbams atlikti. Sprendimas dėl šio padalinio reorganizavimo, Tarybai tarpininkaujant, turėtų būti priimtas 2003 m. bendromis Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos muzikos akademijos vadovybės pastangomis. Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymų pakeitimus, susijusius su etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų teisinio statuso reglamentavimu. Darbo grupę sudarė: Etninės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. D. Urbanavičienė, V. Kondratienė (Tarybos pirmininko pavaduotoja teisės klausimais), V. Vasiliauskaitė ir R. Vasiliauskienė, kviestiniai ekspertai – dr. Daiva Atkočaitytė (Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė, tarmių archyvo vadovė), dr. Nastazija Keršytė (Vilniaus universiteto, Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyr. mokslo darbuotoja) ir dr. Žilvytis Šaknys (Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas). Tarybos nariai posėdyje buvo informuoti apie tai, kad Vidaus reikalų ministerija pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tuo remiantis nuspręsta realizuoti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl etnografinių regionų įteisinimo ir siūlyti peržiūrėti Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą. Tarybos posėdyje pateikta informacija apie Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra” projektą bei numatytas išlaidas. Lapkričio 20 d. posėdis. Posėdyje aptarti Tarybos 2002 m. veiklos plano baigiamieji darbai. Vienas iš jų – Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projekto rengimo eiga. Nutarta iki metų pabaigos pateikti programos projekto pirminį variantą. Taryba patvirtino sociologinio tyrimo medžiagos pagrindu parengtas Tarybos ekspertų išvadas „Dėl etninės kultūros ugdymo švietimo sistemoje“ ir nutarė jas pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Posėdyje aptartos Tarybos ekspertų parengtos pastabos ir pasiūlymai UNESCO pateiktam konvencijos „Dėl tarptautinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos“ projektui. Iš esmės sutarta dėl etnografinių regionų ribų: nutarta pagrindu imti pagal Tarybos ekspertų ir regioninių tarybų siūlymus parengtą dr. D. Pivoriūno žemėlapį ir jo ribas koreguoti ir tikslinti atsižvelgiant į vietos gyventojų nuomonę. Tarybos posėdyje pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos Seime priimtą Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Šio dokumento projektui Tarybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus pavyko apginti. Šio dokumento nuostatos, susijusios su etninės kultūros globa, atsispindi ir Nacionalinio plėtros plano/bendrojo programavimo dokumente, kuriam pastabas ir pasiūlymus taip pat teikė Tarybos ekspertai. Aptartos etninės kultūros mokytojų rengimo aukštosiose mokyklose problemos. Pateikta informacija apie lenkų kolegų (Seimo narių ir etninės kultūros ekspertų, kurie buvo atvykę į Tarybą), pageidavimą ir toliau bendradarbiauti etninės kultūros globos srityje bei jų iniciatyva Lenkijos Seime užregistruotą etninės kultūros globos įstatymo projektą lenkų tradicinei kultūrai globoti, informuota apie etninės kultūros pristatymą žiniasklaidoje, apie Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra“ rengimo eigą. Gruodžio 20 d. išplėstinis Tarybos posėdis. Išplėstiniame Tarybos posėdyje dalyvavo regioninių tarybų atstovai, kviestieji asmenys. Posėdyje ekspertų komisijų pirmininkai apžvelgė 2002 m. jų vadovaujamų komisijų veiklą, informavo apie nuveiktus darbus ir nurodė iškilusias problemas. Aptartos Lietuvos etnografinių regionų diskutuotinos ribos. Tarybos nariai, regioninių tarybų nariai pateikė įvairių argumentų dėl etnografinių regionų ribų nustatymo. Buvo nutarta šiuo klausimu dar diskutuoti ir rasti visiems regionams priimtiną sprendimą. Taip pat pritarta pagal Tarybos ekspertų ir regioninių tarybų siūlymus dr. D. Pivoriūno parengtą etnografinių regionų žemėlapį laikyti pagrindu ir jį toliau tikslinti remiantis visuomenės apklausos duomenimis. Regioninių tarybų pirmininkai pristatė regioninių tarybų veiklą, atkreipė Tarybos posėdžio dalyvių dėmesį į įvairias problemas, iškylančias regioninėms etninės kultūros globos taryboms. Išklausyta Tarybos sekretoriato vadovės V. Kondratienės informacija apie Seimo sprendimą 2003 m. skirti Tarybai papildomų biudžetinių asignavimų, darbo užmokesčio fondui Tarybos darbui regione organizuoti. Tarybos sekretoriato vadovės teikimu patvirtinta nauja Tarybos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas, numatyta po 0,5 specialisto etato darbui kiekvienoje regioninėje taryboje. Tarybos sekretoriato vadovė informavo apie sutaupytas Tarybos sekretoriato lėšas iš darbo užmokesčio fondo, už kurias nupirkti 5 kompiuteriai regioninėms etninės kultūros globos taryboms. Tarybos posėdyje buvo pristatytas Etninės kultūros globos tarybos informacinis leidinys „Etninė kultūra“, išleistas 1000 egzempliorių tiražu. 2) Tarybos komisijų veikla Tarybos suformuotos ekspertų komisijos darbą organizavo vadovaudamosios strateginėse veiklos kryptyse nubrėžtomis nuostatomis. Todėl pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas į etninės kultūros valstybinės globos problemų sprendimą komisijų kuruojamoje srityje. Švietimo ir mokslo komisijos (pirmininkė doc. dr. Irena Čepienė) darbas 2002 m. vyko pagal parengtą planą, kuris patvirtintas komisijos posėdyje 2002-01-23. Metų eigoje planas buvo koreguojamas – keičiamas ir pildomas. Komisija, vadovaudamasi nustatyta veiklos strategija, sprendė etninės kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir etninės kultūros ugdymo efektyvinimo švietimo sistemoje problemas. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 9 Švietimo ir mokslo komisijos posėdžiai. Komisija svarstė etninės kultūros mokymo programų projektus, teikė Lietuvos Respublikos Seimui siūlymus dėl Švietimo įstatymo projektų, organizavo sociologinius tyrimus, ekspertinius darbus, anketines apklausas, svarstė etninės kultūros profilio švietimo įstatymų problemas ir kt. Komisijos pirmininkės doc. dr. I. Čepienės iniciatyva buvo organizuotas etninės kultūros mokytojų rengimas prie Vilniaus pedagoginio universitete įsteigto Etninės kultūros centro. Pasitelkus Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas E. Krukauskienę, I. Trinkūnienę ir V. Žilinskaitę buvo atliktas sociologinis tyrimas 16-je Lietuvos mokyklų „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje mokykloje“. Tyrimo tikslas: ištirti etninės kultūros raiškos ir sklaidos rezultatą, kuris atsispindi mokyklų abiturientų požiūriuose į etninę kultūrą. Komisijos narių dr. R. Astrausko, V. Kondratienės, J. Palionytės, dr. D. Urbanavičienės parengtas išvadas apie tyrimus Taryba pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Švietimo ir mokslo komisija išanalizavo etninės kultūros specialistų rengimo būklę švietimo ir mokslo institucijose. Buvo atlikta etninės kultūros programinių reikalavimų analizė. Atliktos anketinės apklausos duomenų ekspertizės. Ekspertų išvados ir pasiūlymai sudaro Etninės kultūros globos tarybos parengtos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projekte numatytų priemonių švietimo ir mokslo srityje pagrindą. Komisija apsvarstė grupės pastabas ir pasiūlymus Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projekto pirmajam ir antrajam variantui ir jiems pritarė bei pateikė jas tvirtinti Tarybai. Komisijai parengus ir Tarybai patvirtinus etninės kultūros mokytojų specializacijos Vilniaus pedagoginiame universitete rengimo modelį (atsakinga doc. dr. I. Čepienė), 2002 m. buvo parengta ir išleista pirmoji etninės kultūros mokytojų laida. Ši specializacija suteikė galimybę pedagogui dėstyti vidurinėje mokykloje etninės kultūros pagrindų dalyką, organizuoti papildomą etninės kultūros ugdymą ir užklasinę veiklą. Atliktos dvi etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje programos „Tėviškės metai“ (5-10 kl.) ekspertizės, kurių pagrindu Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pateiktas siūlymas pritarti šios programos pataisytam variantui. Komisijos posėdyje apsvarstyta Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos etinės kultūros ugdymo programa ir išsiųsta Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendacija šią programą patvirtinti. Komisija sprendė klausimus, susijusius su etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų pertvarkymu. Komisijoje aptartas Alytaus darželio-mokyklos bendruomenės kreipimasis į Etninės kultūros globos tarybą dėl šios mokyklos etninės kultūros pakraipos išsaugojimo. Komisijos nariai susipažino su situacija vietoje ir pateikė siūlymus Alytaus apskrities viršininkui ir Alytaus miesto merui. Regionų komisijos (pirmininkas dr. Vygandas Čaplikas) 2002 metų veiklą galima suskirstyti į penkias sritis: 1) įstatymo įgyvendinimas; 2) ekspertizės; 3) etnografinių regionų žemėlapio rengimas; 4) dalyvavimas III Lietuvos kultūros kongrese; 5) kita komisijos veikla. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 4 Regionų komisijos posėdžiai. 1) Regionų komisijos pirmininkas dr. V. Čaplikas ir komisijos nariai V. Kondratienė, J. Rudzinskas, prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė padėjo Tarybos sekretoriatui įsteigti Tarybos padalinius – regionines tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), ir Žemaitijoje. Steigiant regionines tarybas Regionų komisijos nariai konsultavo ir patarė, kaip naujieji Etninės kultūros globos tarybos padaliniai turi parengti regioninių tarybų įstatus, sudaryti programas ir plėtoti veiklą regionuose. 2) Regionų komisijos nariai prisidėjo prie: Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto, Nacionalinės plėtros plano/bendrojo programavimo dokumento (2004-2006) projekto, Alytaus apskrities regioninės plėtros plano ekspertinio vertinimo. Šių svarbių strateginių ir planinių dokumentų ekspertinis vertinimas atskleidė nemaža esminių trūkumų, susidarančių vykdant įvairaus lygmens valstybinį planavimą, strateginių klausimų bei prioritetų nustatymą. Prie pagrindinių trūkumų priskirtina: neteisingas prioritetų planuose ir programiniuose dokumentuose nustatymas, teoriniu požiūriu silpnos dokumentų struktūros (neaiškiai formuluojamas planinis objektas ir jo vidinės sandaros nustatymas); dokumentai nesuderinti tarpusavyje, perkrauti nereikalingais rodikliais, įvairiomis smulkmenomis. 3) Etnografinių regionų žemėlapio rengimas. Į šį darbą Regionų komisija kreipė nuolatinį dėmesį, konsultavo pagrindinį šios srities talkininką – Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėją Danielių Pivoriūną. Regionų komisija 2002 m. lapkričio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą: pasinaudojant Europos Sąjungos valstybių, taip pat  stojančių į šią organizaciją šalių praktika, neaiškių ribų nustatymui taikyti jau išbandytą s u b s i d i a r u m o  p r i n c i p ą. Mūsų sąlygomis jis reiškia sprendimo perkėlimą žemesnei demokratinei valdymo grandžiai – savivaldybėms. Ten, kur tenka skaidyti savivaldybių teritoriją – būtina atsiklausti ir seniūnijų nuomonės, kuriam etnografiniam regionui jos nori priklausyti. Tokiam sprendimui pritarė ir Etninės kultūros globos taryba savo išplėstiniame 2002 m. gruodžio 20 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir regioninių tarybų atstovai. Šis žemėlapis būtinas ne tik Etninės kultūros globos tarybai, bet ir regioninėms taryboms, Lietuvos etnografiniuose regionuose veikiančioms visuomeninėms organizacijoms. 4) Komisijos nariai aktyviai dalyvavo 2002 m. vykusiame Lietuvos kultūros kongrese. Organizaciniame komitete dirbo dr. V. Čaplikas, J. Rudzinskas ir L. Trasykytė. Dr. V. Čaplikas vadovavo vienai kongreso konferencijai – „Regionų kultūra“, kuri įvyko 2002 m. kovo mėn. 16 d. Panevėžyje, čia pranešimus regionų klausimais skaitė dr. V. Čaplikas, V. Kondratienė, V. Vasiliauskaitė. Svarbiausias konferencijos „Regionų kultūra“ pasiekimas – priimta rezoliucija, kurią pavyko suderinti su visų konferencijoje dalyvavusių organizacijų atstovais. Rezoliucijos turinyje išreikšti svarbiausi klausimai, kuriuos įgyvendinus Lietuva pasuks Europos demokratinio regioniškumo linkme. Pagrindiniai rezoliucijos uždaviniai: regionų valdymą susieti su jų identiteto išlaikymu; vykdyti reguliarius regionų kultūros palyginamuosius tyrimus; sunorminti nacionalinėje teisėje regiono apibrėžimą; pritaikyti šalies administracinį teritorinį suskirstymą prie istoriškai susiklosčiusių etnokultūrinių regionų, atnaujinti mokslininkų darbo grupės prie LR Vyriausybės veiklą, skirtą apskričių reformai parengti; įsteigti Lietuvos regionų – istorinių žemių (Aukštaitijos, Dainavos, Sūduvos, Žemaitijos) asociaciją; sukurti Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų paskirstymo sistemą, sąlygojančią tolygią regionų plėtrą; sudaryti šalies regionams sąlygas dalyvauti Europos regioninėse tarptautinės organizacijose, neaplenkiant ir regionų atstovybių Briuselyje klausimo. Metams baigiantis, Regionų komisija kėlė klausimą dėl Antrojo Dzūkijos kultūros kongreso surengimo, nes 2003 m. istorinei Dainavos žemei sukanka 750 metų. Komisijos pastangomis 2002 m. spalio 17 d. buvo sudaryta iniciatyvinė šio kongreso rengimo grupė: R. Balčius (Dainavos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), dr. V. Čaplikas (Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos primininkas), G. Jakavonis (Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkų grupės vadovas), A. Kašėta (Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkų grupės narys) ir O. Suncovienė (Pirmojo Dzūkijos kultūros kongreso komiteto pirmininkė, Dzūkų kultūros draugijos koordinatorė). 2002 m. gruodžio 5 d. visų šios grupės narių sutarimu buvo pasiūlyta Alytaus apskrities viršininkui R. Markauskui baigti formuoti šio kongreso organizacinį komitetą ir rengti kongresą. Be įvairių kultūrinių organizacijų kongresą remia LR Seimas ir LR Kultūros ministerija. Kongreso organizavimas įtrauktas į 2003 m. Tarybos Regionų komisijos veiklos programą. 5) Komisijos nariai dalyvavo rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo programos projektą, iš Regionų komisijos čia aktyviausiai talkino etnologė prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė. Kiti teikė pasiūlymus, skaitė tekstą, padėjo patobulinti kai kurias programos nuostatas. Regionų komisijos nariai paskelbė nemaža straipsnių, dalyvavo įvairiuose moksliniuose ir praktiniuose renginiuose, susijusiuose su etninės kultūros problemomis. Regionų komisijos nariai dalyvavo žurnalo „Žemaičių žemė“ planinėje akcijoje, spausdino straipsnius. Regionų komisija atkreipė Tarybos dėmesį į tai, kad vis dar nedaug bendraujama su kitų valstybių ekspertais ir panašiomis institucijomis, kurios formuoja ES bei kitų šalių regioninę politiką, tačiau šioje srityje jau yra nemaža naujovių, pvz., tai vyksta įtraukiant kultūros objektus į regioninius planus, vykdant kultūrinių ir kt. organizacijų bei įstaigų bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti krašto (regiono) identitetą, formuojant fondus ir kitokią pagalbą kultūrai remti. Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisija (pirmininkas Jonas Rudzinskas) 2002 m. nagrinėjo šiuolaikiniame etninės kultūros plėtros procese iškylančias problemas pagal Tarybos patvirtintą komisijos strategiją. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 3 Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos posėdžiai. Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisija vykdė teisės aktų ir kitų dokumentų ekspertizes, teikė išvadas, rekomendacijas ir kitus dalykinius pasiūlymus. Komisijos veikla apėmė šias veiklos sritis: etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo problemų svarstymas, sprendimas bei ekspertinių išvadų teikimas, dalyvavimas kuriant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos bei Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektus (Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos darbo grupės vadovu buvo patvirtintas Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas J. Rudzinskas). Komisijos nariai J. Rudzinskas ir J. Trinkūnas dalyvavo 2002 m. kovo 2 d. Kaune įvykusioje III Lietuvos kultūros kongreso konferencijoje „Tradicinė kultūra ir globalizacija“ ir skaitė pranešimus. Įvairiais požiūriais išanalizuota tradicinės kultūros padėtis spartėjančios globalizacijos sąlygomis, parengti siūlymai, kas turėtų būti įtraukta į Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektą. Išvados panaudotos rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą. Gegužės 24 d. komisijos posėdyje svarstytas Heraldikos komisijos siūlymas Lietuvos Respublikos Seimui „Dėl tautinės vėliavos įteisinimo“. Projektą komisijoje pristatė dailininkas, Heraldikos komisijos narys, daugelio valstybinės reikšmės simbolių kūrėjas A. Každailis. Komisija pateiktam projektui pritarė. Kadangi Seime buvo pradėtas svarstyti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektas, komisija pateikė Tarybai siūlymus, kaip užtikrinti tradicinių amatų ir verslų teisinę apsaugą bei subjektų, besiverčiančių šia veikla, apmokestinimo lengvatų taikymą. 2002 m. gegužės 30 d. komisijoje svarstyta valstybės parama nevyriausybinėms etninę kultūrą puoselėjančioms organizacijoms. Panaikinus regionuose daugelį kultūros namų, folkloro ansamblių ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikla akivaizdžiai silpsta. Nutarta padėtį ištirti detaliai ir parengti ekspertines išvadas šiuo klausimu. Dirbęs …