VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTI NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISAI, TIPO PATVIRTINIMO TAISYKLIŲ 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2B-281 Vilnius Vadovaudamasis 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ 3.1 punktu (Žin., 2001, Nr. 7-194; 2004, Nr. 143-5231) bei įgyvendindamas 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinančią Direktyvą 71/127/EEB ir 2005 m. kovo 29 d. Komisijos direktyvą 2005/27/EB, derinančią su technikos pažanga ir iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, 1. Tvirtinu Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisykles (pridedama). 2. Technikos skyriui įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos tinklalapyje. INSPEKCIJOS VIRŠININKAS                                                         VIDMANTAS ŽUKAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 2B-281 NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTI NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISAI, TIPO PATVIRTINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus netiesioginio matymo įtaisams Europos Bendrijos (toliau – EB) tipo patvirtinimui gauti. 2. Taisyklės parengtos įgyvendinant 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinančią Direktyvą 71/127/EEB (toliau – Direktyva 2003/97/EB) ir 2005 m. kovo 29 d. Komisijos direktyvą 2005/27/EB, derinančią su technikos pažanga ir iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/97/EB (toliau – Direktyva 2005/27/EB). II. SĄVOKOS 3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 3.1. abiakis matymas – bendras matymo laukas, susidedantis iš dešiniosios ir kairiosios akių matymo (šių Taisyklių 1 paveikslas); 1 pav. Bendras matymo laukas 3.2. asferinis paviršius – paviršius, turintis tik vieną pastovaus spindulio plokštumą; 3.3. asferinis veidrodis – veidrodis, sudarytas iš sferinės ir asferinės dalių, kuriame atspindimojo paviršiaus perėjimas iš sferinės į asferinę dalį turi būti pažymėtas; pagrindinės veidrodžio ašies kreivis apibrėžiamas x ir y koordinačių sistema pagal pagrindinio sferinio skliauto spindulį: , čia: R – sferinės dalies vardinis spindulys; k – kreivio pokyčio konstanta; a – pagrindinio sferinio skliauto sferinio dydžio konstanta; 3.4. atspindimojo paviršiaus centras – atspindimojo paviršiaus matomos zonos centras; 3.5. CIE 1931 standartinis kalorimetrinis sekiklis – spinduliuotės receptorius, kurios kalorimetrinės charakteristikos atitinka spektrines trispalves vertes (λ), (λ), (λ); 3.6. CIE spektrinės trispalvės vertės – vienodos energijos spektro CIE (XYZ) sistemoje spektrinių sudėtinių dalių trispalvės vertės; 3.7. CIE standartinė šviečianti medžiaga A – kalorimetrinė šviečianti medžiaga, atitinkantį visiškąjį spinduolį T68 = 2 855,6 K temperatūroje; 3.8. CIE standartinis šaltinis A – dujų pripildyta lempa su volframo siūlu, veikianti koreliuotoje spalvos temperatūroje T68 = 2 855,6 K; 3.9. detekcija – gebėjimas išskirti objektą iš fono ar aplinkos per tam tikrą atstumą; 3.10. detekcijos atstumas – atstumas, išmatuotas ties žemės lygiu, nuo matymo atskaitos taško iki tolimiausiojo taško, ties kuriuo dar galima suvokti kritinį objektą (vos pasiekiama kritinio suvokimo ribinė vertė); 3.11. eksploatuoti parengtos transporto priemonės masė – transporto priemonės masė be krovinio, tačiau su kėbulu ir su prikabinimo įtaisu, jei tai yra vilkikas, masė arba važiuoklės masė su kabina, jeigu gamintojas nesumontuoja kėbulo ir/ arba su prikabinimo įtaisu (įskaitant aušinimo skystį, tepalus, 90 proc. degalų, 100 proc. kitų skysčių, išskyrus naudojamą vandenį, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją (75 kg) ir kalbant apie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus, ekipažo nario masė (75 kg), jeigu transporto priemonėje jam numatyta sėdimoji vieta); 3.12. fotopinė rega – įprastos akies rega jai prisitaikius prie apšviestumo lygio, kuris yra bent kelios kandelos kvadratiniame metre; 3.13. „H“ taškas – žmogaus kūno, kurį atstoja šių Taisyklių 1 priedo 2 punkte aprašytas manekenas, teorinės šlaunų ir liemens sukimosi ašies susikirtimo taškas išilginėje vertikalioje plokštumoje ir nurodo keleiviui skirtoje vietoje sėdinčio žmogaus padėtį; 3.14. įgaliota institucija – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija); 3.15. informacinis aplankas – visas aplankas (byla), pareiškėjo pateikiamas techninei tarnybai (laboratorijai) arba įgaliotai institucijai, kuriame yra informacinis dokumentas, brėžiniai, nuotraukos ir kt.; 3.16. informacinis dokumentas – šių Taisyklių 2 priede arba 3 priede nurodytas dokumentas, kuriame išvardyta, kokią informaciją turi pateikti pareiškėjas; 3.17. informacinis paketas – informacinis aplankas su įgaliotos institucijos ar techninės tarnybos (laboratorijos) pridėtais bandymo protokolais ar kitais dokumentais; 3.18. išorinis veidrodis – netiesioginio matymo apibrėžtas įtaisas, kuris gali būti montuojamas ant transporto priemonės išorinio paviršiaus; 3.19. kamera – įtaisas, kuris išorės vaizdą lęšiu perduoda į šviesai jautrų elektroninį detektorių, kuris paverčia tą vaizdą vaizdo signalu; 3.20. kiti netiesioginio matymo įtaisai – šių Taisyklių 3.4 punkte nurodyti įtaisai, kuriuose matymo laukas pasiekiamas kitomis nei veidrodis ir netiesioginio matymo kameros ir monitoriaus įtaisas priemonėmis; 3.21. kreivio spindulys viename atspindimojo paviršiaus taške (rp) – pagrindinių kreivio spindulių ri ir ri' aritmetinis vidurkis, t. y. ; 3.22. kritinis matymo laukas – zona, kurioje objektas turi būti aptinkamas netiesioginio matymo įtaisu, apibrėžiama kampu ir vienu ar keliais detekcijos atstumais; 3.23. kritinis objektas – apvalus objektas, kurio skersmuo D0 = 0,8 m 1; 3.24. kritinis suvokimas – suvokimo lygis, kurį žmogaus akis paprastai sugeba pasiekti įvairiomis sąlygomis; eismo sąlygomis kritinio suvokimo ribinė vertė yra regimojo kampo aštuonios minutės; 3.25. matymo atskaitos taškas – taškas, susietas su transporto priemone, su kuria susijęs nustatytas matymo laukas; tas taškas yra per vairuotojo akių vietas einančios vertikalios plokštumos sankirtos su transporto priemonės išilginei simetrijos plokštumai lygiagrečia plokštuma, esančia 20 cm nuo transporto priemonės, projekcija ant žemės; 3.26. matymo laukas – trimatės erdvės dalis, kurioje galima stebėti ir perduoti netiesioginio matymo įtaisu kritinį objektą; jis paremtas įtaiso teikiamu vaizdu ties žemės lygiu ir gali būti apribotas atsižvelgiant į taikomą įtaiso didžiausiąjį detekcijos atstumą; 3.27. monitorius – įtaisas, kuris vaizdo signalą verčia vaizdu, pateikiamu regimuoju spektru; 3.28. netiesioginio matymo įtaisai – įtaisai, skirti stebėti greta transporto priemonės esančią eismo erdvę, kurios negalima matyti tiesiogiai; tai gali būti įprastiniai veidrodžiai, kameros ir monitoriai ar kiti įtaisai, galintys teikti vairuotojui informaciją apie netiesioginio matymo lauką; 3.29. netiesioginio matymo įtaiso tipas – įtaisai, kurie nesiskiria šiomis pagrindinėmis charakteristikomis: 3.29.1. įtaiso konstrukcija, įskaitant, jei būdinga, tvirtinimą prie kėbulo; 3.29.2. veidrodžių savybėmis – veidrodžio atspindimojo paviršiaus klase, forma, matmenimis ir kreivio spinduliu; 3.29.3. kameros ir monitoriaus įtaisų savybėmis – detekcijos atstumu ir matymo atstumu; 3.30. netiesioginio matymo kameros ir monitoriaus įtaisas – netiesioginio matymo įtaisas, kuriame matymo laukas gaunamas kameros ir monitoriaus junginiu, apibrėžtu 3.19 ir 3.27 punktuose; 3.31. pagrindiniai kreivio spinduliai viename atspindimojo paviršiaus taške (ri) – vertės, gaunamos šių Taisyklių 4 priede apibrėžtu prietaisu, matuojamos ant atspindimojo paviršiaus lanko, einančio per paviršiaus centrą lygiagrečiai šių Taisyklių 5 priedo 2.2.1 punkte apibrėžtam segmentui b, ir ant lanko, einančio statmenai tam segmentui; 3.32. r – atspindimojo paviršiaus kreivio spindulio vidurkis, matuojant šių Taisyklių 4 priedo 2 punkte aprašytu būdu; 3.33. „R“ taškas– transporto priemonės gamintojo nurodytas sėdynėje sėdinčio žmogaus atskaitos taškas, kuris: 3.33.1. atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukciją, turi nustatytas koordinates; 3.33.2. sutampa su teorine liemens šlaunų sukimosi taško („H“ taško) vieta, kai transporto priemonę vairuojantis vairuotojas sėdi žemiausioje ir pačioje galinėje padėtyje arba eksploatavimo padėtyje, kurią transporto priemonės gamintojas nustato kiekvienai sėdynėje sėdinčio žmogaus padėčiai, kurią jis yra nurodęs; 3.34. regimasis spektras – žmogaus akims suvokiamo ilgio bangų šviesa – 380–780 nm; 3.35. sėdynės atlošo kampas – sėdynės atlošo polinkio kampas atsižvelgiant į vertikalę; 3.36. sferinis paviršius – paviršius, kurio spindulys pastovus ir vienodas visomis kryptimis; 3.37. skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas – transporto priemonės gamintojo nustatytas kampas, kuris: 3.37.1. sėdynės atlošo kampą, kai transporto priemonę vairuojantis vairuotojas sėdi žemiausioje ir pačioje galinėje padėtyje arba darbinėje padėtyje, kurį transporto priemonės gamintojas nustato kiekvienai sėdynėje sėdinčio žmogaus padėčiai, kurią gamintojas yra nurodęs; 3.37.2. „R“ taške sudaro vertikalė ir liemens atskaitos linija; 3.37.3. teoriškai atitinka tikrąjį sėdynės atlošo kampą; 3.38. skaisčio kontrastas – objekto ir jo fono ar aplinkos ryškumo santykis, leidžiantis išskirti objektą iš fono ar aplinkos; 3.39. skiriamoji geba – smulkiausia detalė, kurią galima išskirti jutimine sistema, t. y. suvokti kaip esančią atskirai nuo didesnės visumos; žmogaus akies skiriamoji geba nurodoma kaip „regumas“; 3.40. stebėjimo veidrodis – veidrodis, išskyrus apibrėžtus šių Taisyklių 3.48 punkte, kurį galima montuoti transporto priemonės viduje arba išorėje, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5 punkte neapibrėžtus matymo laukus; 3.41. sujungtoji transporto priemonė – reiškia transporto priemonę, sudarytą iš dviejų ar daugiau standžių korpusų, tarpusavyje sujungtų šarnyrinėmis jungtimis; visų dalių keleivių salonai sujungti taip, kad keleiviai galėtų laisvai judėti tarp jų; standūs korpusai yra nuolat sujungti taip, kad juos galima būtų atskirti tik naudojant priemones, kurios paprastai būna tik dirbtuvėse; 3.42. techninė tarnyba (laboratorija) – juridinis asmuo, įgaliotos institucijos pripažintas kaip bandymų laboratorija ir jos vardu atliekantis konkrečius bandymus ar tyrimus, siekiant įvertinti transporto priemonių ir (arba) jų sudėtinių dalių technines charakteristikas bei parametrus; techninės tarnybos (laboratorijos) turi atitikti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2000 reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį dokumentą; 3.43. tikrasis sėdynės atlošo kampas – kampas, kurį „H“ tašką kertanti vertikalė sudaro žmogaus kūno, kurį atstoja šių Taisyklių 1 priedo 2 punkte aprašytas manekenas, liemens atskaitos linija; 3.44. transporto priemonė – M arba N kategorijos motorinė transporto priemonė, skirta naudoti keliuose, turinti bent keturis ratus ir didesnį kaip 25 km/val. maksimalų konstrukcinį greitį, ir jos priekabos, išskyrus bėgiais važiuojančias transporto priemones bei žemės arba miškų ūkyje naudojamus traktorius ir visus judriuosius mechanizmus; transporto priemonės skirstomos į šias klases: 3.44.1. M Kategorija – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta keleiviams vežti: 3.44.1.1. M1 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis); 3.44.1.2. M2 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t (autobusas); 3.44.1.3. M3 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė didesnė kaip 5 t (autobusas); 3.44.2. N Kategorija – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti: 3.44.2.1. N1 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t (krovininis automobilis); 3.44.2.2. N2 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis); 3.44.2.3. N3 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis); 3.45. transporto priemonių tipas pagal netiesioginį matymą – motorinės transporto priemonės, kurios nesiskiria šiomis pagrindinėmis charakteristikomis: 3.45.1. netiesioginio matymo įtaiso tipu; 3.45.2. matymo lauką mažinančiais kėbulo elementais; 3.45.3. taško „R“ koordinatėmis; 3.45.4. privalomų ir neprivalomų (jei sumontuoti) papildomų netiesioginio matymo įtaisų nustatyta padėtimi ir tipo patvirtinimo ženklinimu; 3.46. trimatis koordinačių tinklelis – iš vertikalios išilginės X–Z, horizontalios X–Y ir vertikalios skersinės plokštumos Y–Z sudaryta atskaitos sistema (šių Taisyklių 2 paveikslas); tinklelis taikomas skaičiuojamųjų taškų vietos brėžinyje ir tikrosios tų taškų vietos transporto priemonėje atstumų santykiui nustatyti; transporto priemonės pastatymo metodika, atsižvelgiant į koordinačių tinklelį (šių Taisyklių 2 paveikslas); visos pagal nulinį atskaitos tašką nurodytos koordinatės nustatomos atsižvelgiant į eksploatuoti parengtos transporto priemonės masę, prie jos masės pridedama priekinėje sėdynėje sėdinčio keleivio masė, t. y. 75 kg ± 1 proc.; 2 pav. Trimatis koordinačių tinklelis 3.47. vairuotojo akių vietos – du taškai, esantys 65 mm atstumu vienas nuo kito ir 635 mm vertikaliu atstumu nuo vairuotojo vietos taško „R“, apibrėžto šių Taisyklių 1 priede; esant fiksuotam sėdynės atlošo kampui akių vietos taškas turi būti nustatomas pagal šių Taisyklių 7 priede pateiktus reikalavimus; fiksuoto atlošo šiuos taškus jungianti tiesė eina statmenai vertikaliai išilginei transporto priemonės plokštumai; dvi akių vietas jungiančios atkarpos vidurys yra vertikalioje išilginėje plokštumoje, kuri turi praeiti pro transporto priemonės gamintojo nustatytos vairuotojo sėdimosios vietos vidurį; 3.48. veidrodis – bet koks įtaisas, išskyrus periskopus, skirtas aiškiai matyti vaizdą transporto priemonės gale, šone ar priekyje šių Taisyklių 6 priedo 5 punkte apibrėžtuose matymo laukuose; 3.49. veidrodžio klasė – visi įtaisai, turintys vieną ar kelias vienodas savybes ar funkcijas; jie klasifikuojami taip: 3.49.1. I klasė: vidinis galinio vaizdo veidrodis, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5.1 punkte apibrėžtą matymo lauką; 3.49.2. II ir III klasės: pagrindinis išorinis galinio vaizdo veidrodis, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5.2 ir 5.3 punktuose apibrėžtą matymo lauką; 3.49.3. IV klasė: plačiakampis išorinis veidrodis, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5.4 punkte apibrėžtą matymo lauką; 3.49.4. V klasė: artimojo vaizdo išorinis veidrodis, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5.5 punkte apibrėžtą matymo lauką; 3.49.5. VI klasė: priekinis veidrodis, suteikiantis šių Taisyklių 6 priedo 5.6 punkte apibrėžtą matymo lauką; 3.50. veidrodžio sudėtinių dalių kreivio spindulys – apskritimo, kuris labiausiai atitinka nagrinėjamos dalies išlenktą formą, spindulys „c“; 3.51. vidinis veidrodis – netiesioginio matymo įtaisas, kuris gali būti montuojamas transporto priemonės keleivių salone; 3.52. I klasės transporto priemonė – transporto priemonės, kuriose yra vietos stovintiems keleiviams ir kur jie gali dažnai keistis. III. TRANSPORTO PRIEMONĖS, KURIOJE ĮRENGTI NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISAI, EB TIPO PATVIRTINIMAS 4. Paraišką gauti transporto priemonės, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, EB tipo patvirtinimą, Inspekcijai pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas. Kartu su šia paraiška pateikiamas transporto priemonės, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, informacinis aplankas. Jame turi būti informacinis dokumentas, atitinkantis šių Taisyklių 3 priedą. 5. Transporto priemonė, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, atitinkanti tvirtinamą tipą, pristatoma techninei tarnybai (laboratorijai), atliekančiai EB tipo patvirtinimo bandymus. Bandymams gali būti priimta transporto priemonė, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, turinti ne visas tipui būdingas sudėtines dalis, jei pareiškėjas techninei tarnybai (laboratorijai) gali įrodyti, kad tų sudėtinių dalių nebuvimas neturi įtakos tikrinimų rezultatams pagal šių Taisyklių reikalavimus. 6. Transporto priemonėms, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, atitinkančioms nustatytus reikalavimus, išduodamas EB tipo patvirtinimo sertifikatas (šių Taisyklių 8 priedas). 7. Kiekvienam transporto priemonių tipui suteikiamas tipo patvirtinimo numeris. Ta pati Europos Sąjungos valstybė narė negali priskirti to paties numerio kitam transporto priemonių tipui. IV. NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISO EB TIPO PATVIRTINIMAS 8. Paraišką gauti netiesioginio matymo įtaiso EB tipo patvirtinimą Inspekcijai pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas. Kartu su šia paraiška pateikiamas informacinis aplankas. Jame turi būti informacinis dokumentas, atitinkantis šių Taisyklių 2 priedą. 9. Kartu su paraiška dėl kiekvieno netiesioginio matymo įtaisų tipo pateikiama: 9.1. dėl veidrodžių – keturi pavyzdžiai: trys – skirti naudoti bandymams ir vienas – laboratorijai pasilikti ir naudoti papildomiems patikrinimams, kurių gali prireikti. Laboratorija gali pareikalauti pateikti papildomų pavyzdžių; 9.2. dėl kitų netiesioginio matymo įtaisų – po vieną visų sudedamųjų dalių pavyzdį. 10. Jei įtaisai atitinka taikomus reikalavimus, suteikiamas EB tipo patvirtinimas ir kiekvienam patvirtintam veidrodžiui ar netiesioginio matymo įtaisui, suteikiamas tipo patvirtinimo numeris ir išduodamas EB tipo patvirtinimo sertifikatas (šių Taisyklių 9 priedas). 11. Tas pats numeris nepriskiriamas jokiam kitam netiesioginio matymo įtaisų tipui. 12. Visi netiesioginio matymo įtaisai turi būti ženklinami EB tipo patvirtinimo žymeniu, nurodytu šių Taisyklių 10 priede. V. NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS, KURIOJE ĮRENGTI NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISAI, EB TIPO PATVIRTINIMO PRATĘSIMAI 13. Netiesioginio matymo įtaiso ar transporto priemonės, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, gamintojas, turintis išduotą EB tipo patvirtinimo sertifikatą, privalo informuoti Inspekciją apie visus duomenų pakeitimus, padarytus informaciniame dokumente. 14. Pasikeitus informacinio paketo duomenims, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas pateikia naują informacinio paketo turinį ir tą informacinio paketo dalį, kurioje padaryti pakeitimai, nurodydamas padarytus pakeitimus. 15. Jei pasikeitus informacinio paketo duomenims keičiasi EB tipo patvirtinimo sertifikato duomenys, išduodamas naujas EB tipo patvirtinimo sertifikatas, kuris numeruojamas kaip pratęsimas (praplėtimas), nurodant EB tipo patvirtinimo pratęsimo (praplėtimo) priežastis ir išdavimo datą. 16. Jei pasikeitus informacinio paketo duomenims Inspekcija priima sprendimą, kad reikia atlikti papildomus bandymus ar patikrinimus, apie tai informuojamas transporto priemonės netiesioginio matymo įtaisų ar transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas. Naujas EB tipo patvirtinimo sertifikatas išduodamas tik atlikus papildomus bandymus ar patikrinimus. 17. Apie pakeitimą, apibūdinantį EB tipo patvirtinimo suteikimą ar atsisakymą jį suteikti, pranešama Europos Sąjungos valstybėms narėms. 18. Inspekcija, suteikdama EB tipo patvirtinimo pratęsimą, kiekvienam pranešimui turi priskirti eilės numerį, kuris sudarytas kaip ir EB tipo patvirtinimo pratęsimo eilės numeris. VI. GAMYBOS ATITIKTIS 19. Suteikusi EB tipo patvirtinimą Inspekcija turi imtis šių Taisyklių 11 priede nurodytų būtinųjų priemonių patikrinti, ar išdavus EB tipo patvirtinimo sertifikatą buvo imtasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad transporto priemonių netiesioginio matymo įtaisų ar transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, gamyba būtų organizuota pagal patvirtintojo tipo reikalavimus. Prireikus toks patikrinimas atliekamas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių įgaliotomis institucijomis. 20. Suteikusi EB tipo patvirtinimą Inspekcija turi imtis nurodytų būtinųjų priemonių patikrinti, ar ir toliau tinkamai laikomasi šių Taisyklių 11 priedo 1 dalies reikalavimų ir ar transporto priemonių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, gamyba ir toliau atitinka patvirtintojo tipo reikalavimus. Prireikus toks patikrinimas atliekamas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių įgaliotomis institucijomis. Gaminių patvirtinto tipo atitikties patikrinimas turi atitikti šių Taisyklių 11 priede aprašytas procedūras. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 21. Gamintojai yra atsakingi už teisingą informacijos pateikimą informaciniame aplanke bei netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, konstrukcijos atitiktį EB tipo patvirtinimo sertifikatuose nurodytiems techniniams parametrams. 22. Lietuvos kompetentingos institucijos negali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą ar nacionalinį tipo patvirtinimą, uždrausti registruoti, parduoti, eksploatuoti transporto priemones, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, arba netiesioginio matymo įtaisus, jei netiesioginio matymo įtaisai arba transporto priemonės, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, atitinka šių Taisyklių reikalavimus. 23. Bet kokiam naujam transporto priemonių tipui dėl priežasčių, susijusių su netiesioginio matymo įtaisais, arba bet kokiam naujam netiesioginio matymo įtaisų tipui, jei neįvykdyti šių Taisyklių reikalavimai, nuo 2006 m. sausio 26 d. EB tipo patvirtinimas Lietuvoje nesuteikiamas. Šių Taisyklių reikalavimai dėl VI klasės priekiniams veidrodžiams ir jų įrengimui transporto priemonėse atidedami iki 2007 m. sausio 26 d. 24. Bet kokiam naujam transporto priemonių tipui dėl priežasčių, susijusių su netiesioginio matymo įtaisais, jei neįvykdyti šių Taisyklių reikalavimai, nuo 2006 m. sausio 26 d. nacionalinis tipo patvirtinimas Lietuvoje nesuteikiamas. Šių Taisyklių reikalavimai VI klasės priekiniams veidrodžiams ir jų įrengimui transporto priemonėse atidedami iki 2007 m. sausio 26 d. 25. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms nuo 2010 m. sausio 26 d., o visų kitų kategorijų transporto priemonėms nuo 2007 m. sausio 26 d., Lietuvoje pagal Direktyvą 70/156/EEB išduoti EB tipo atitikimo sertifikatai laikomi nebegaliojančiais. 26. M1 ir N1 kategorijų transporto priemones nuo 2010 m. sausio 26 d., o visų kitų kategorijų transporto priemones nuo 2007 m. sausio 26 d., Lietuvoje draudžiama parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti dėl priežasčių, susijusių su netiesioginio matymo įtaisais, jei tos transporto priemonės neatitinka šių Taisyklių reikalavimų. 27. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi M1 ir N1 klasių transporto priemonėms nuo 2010 m. sausio 26 d., o visų kitų kategorijų transporto priemonėms nuo 2007 m. sausio 26 d. 28. Nepriklausomai nuo šių Taisyklių 23 ir 27 punktų reikalavimų atsarginėms dalims Inspekcija toliau suteikia EB tipo patvirtinimą, leidžia parduoti ir pradėti eksploatuoti sudėtines dalis ar atskirus techninius elementus, skirtus naudoti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas iki 2007 m. sausio 26 d. pagal Direktyvos 71/127/EEB reikalavimus. 29. Nepriklausomai nuo šių Taisyklių 26 punkto Inspekcija gali suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą bet kuriam naujam M2 ir M3 klasių I klasės sujungtųjų transporto priemonių, sudarytų iš ne mažiau kaip trijų standžių dalių, tipui, kuris neatitinka šių Taisyklių reikalavimų, jei laikomasi vairuotojo matymo lauko reikalavimų, nurodytų šių Taisyklių 6 priedo 5 punkte. 30. Lietuvoje pripažįstami kitų valstybių išduoti sertifikatai, atitinkantys tų šalių nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą 2003/97/EB, reikalavimus. ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 1 priedas TAŠKO „H“ NUSTATYMO, TAŠKŲ „R“ IR „H“ SANTYKINĖS PADĖTIES TIKRINIMO TVARKA 1. TAŠKO „H“ NUSTATYMAS 1.1. Kiekvienos sėdynėje sėdinčio žmogaus padėties, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas, nustatomas „H“ taškas ir tikrasis sėdynės atlošo kampas. Jeigu sėdynėje sėdinčio žmogaus padėtis toje pačioje eilėje galima laikyti panašiomis (daugiavietė neišardoma sėdynė, vienodos sėdynės ir t. t.), kiekvienos sėdynių eilės nustatomas tik vienas „H“ taškas ir vienas tikrasis sėdynės atlošo kampas, o šio priedo 2 punkte aprašytas manekenas sodinamas į tą vietą, kuri laikoma reprezentacine eilės vieta. Ta vieta: 1.1.1. jei tai yra priekinė eilė – vairuotojo vieta; 1.1.2. jei tai yra galinė eilė arba galinės eilės – kraštinė sėdynė. 1.2. Nustatant „H“ tašką ir tikrąjį sėdynės atlošo kampą, atitinkama sėdynė sureguliuojama taip, kad ji būtų įprastoje žemiausioje ir galinėje transporto priemonę vairuoti numatytoje arba toje naudojimo padėtyje, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas. Sėdynės atlošas, jeigu jo polinkį galima reguliuoti, užfiksuojamas pagal gamintojo nurodymus, o kai tokių nurodymų jis nėra pateikęs, toje padėtyje, kuri pagal galimybes kuo labiau atitiktų 25º tikrąjį sėdynės atlošo kampą. 2. MANEKENO APRAŠYMAS 2.1. „H“ taško ir tikrojo sėdynės atlošo polinkio kampui nustatyti naudojamas trimatis manekenas, kurio masė ir forma atitinka vidutinio ūgio vyro masę ir formą (šio priedo 1 ir 2 paveikslai). 2.2. Manekenas sudarytas iš: 2.2.1. dviejų sudėtinių dalių: viena imituoja nugarą, o kita – apatinę kūno dalį, kurios pritvirtintos prie ašies, atstojančios ašį, apie kurią lankstosi liemuo ir šlaunis; tos ašies susikirtimo linija su vertikalia vidurine išilgine sėdynėje sėdinčio žmogaus padėties plokštuma – „H“ taškas; 2.2.2. dviejų kojas imituojančių sudėtinių dalių, kurios lankstais sujungtos su apatinę kūno dalį imituojančia sudėtine dalimi; 2.2.3. dviejų pėdas imituojančių sudėtinių dalių, kurios kulkšnis atstojančiais lankstais sujungtos su kojomis; 2.2.4. apatinę kūno dalį imituojančios sudėtinės dalies, turinčios gulsčiuką, kad būtų galima patikrinti skersinį tos sudėtinės dalies posvyrį. 2.3. Manekeno liemens atskaitos linija – šlaunies ir liemens jungtį kertanti tiesi linija bei teorinė kaklo ir krūtinės linija (šio priedo 1 paveikslas). 2.4. Su atitinkamais svorio centrais sutampančiose kūno-sudėtinės dalies vietose pakabinami svarmenys (šio priedo 2 paveikslas), kad bendra manekeno masė būtų maždaug 75 kg ± 1 proc. 3. MANEKENO PARENGIMAS BANDYMUI 3.1. Transporto priemonė pastatoma lygioje vietoje ir sėdynės sureguliuojamos pagal šio priedo 1.2 punktą. 3.2. Bandoma sėdynė užklojama audiniu, kad manekeną būtų galima lengviau nustatyti. 3.3. Manekenas ant atitinkamos sėdynės pasodinamas taip, kad jo centrinė ašis būtų statmena vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai. 3.4. Manekeno pėdų nustatymas: 3.4.1. Priekinėse sėdynėse manekeno pėdos nustatomos taip, kad apatinės manekeno sudėtinės dalies skersiniam orientavimui patikrinti taikomas gulsčiukas būtų horizontalioje padėtyje. 3.4.2. Galinėse sėdynėse manekeno pėdos pagal galimybes nustatomos taip, kad jos liestų priekines sėdynes. Jeigu anksčiau minėtu būdu nustatytos pėdos remiasi į grindis, kurių lygis yra skirtingas, pėda, kuri pirmoji prisiliečia prie priekinės sėdynės, laikoma atskaitos tašku, o kita pėda nustatoma taip, kad apatinės manekeno sudėtinės dalies skersiniam orientavimui patikrinti taikomas gulsčiukas būtų horizontalioje padėtyje. 3.4.3. Jeigu nustatytas vidurinės sėdynės „H“ taškas, kiekviena pėda statoma iš abiejų tunelio pusių. 3.5. Svarmenys pakabinami ant manekeno kojų, apatinės manekeno dalies skersiniam orientavimui patikrinti taikomas gulsčiukas pastatomas horizontalioje padėtyje ir šlaunų svarmenys užkabinami ant apatinę manekeno dalį imituojančios sudėtinės dalies. 3.6. Manekenas už kelio strypo atitraukiamas nuo sėdynės atlošo, manekeno nugara palenkiama į priekį. Manekenas vėl sodinamas ant sėdynės, apatinę jo dalį stumiant atgal tol, kol ji atsiremia į sėdynės atlošą, ir manekeno nugara prispaudžiama prie sėdynės atlošo. 3.7. Manekenas 2 kartus horizontaliai veikiamas 10 ± 1 daN apkrova. Apkrovos kryptis ir apkrovos veikimo vieta juodos spalvos strėle nurodytos šio priedo 2 paveiksle. 3.8. Prie dešiniojo ir kairiojo manekeno šono, o paskui prie jo liemens, prikabinami svarmenys. Skersinis manekeno gulsčiukas laikomas horizontalioje padėtyje. 3.9. Skersinį manekeno gulsčiuką nustačius horizontalioje padėtyje, manekeno nugara lenkiama į priekį tol, kol liemens svarmenys atsiduria virš „H“ taško, kad manekeno nugara nesitrintų į sėdynės atlošą. 3.10. Manekeno nugara atsargiai vėl stumiama atgal tam, kad nustatymas būtų užbaigtas. Skersinis manekeno gulsčiukas turi būti nustatytas horizontalioje padėtyje. Jeigu gulsčiukas nėra toje padėtyje, anksčiau aprašyta nustatymo tvarka pakartojama. 4. REZULTATAI 4.1. Kai manekenas nustatomas pagal šio priedo 3 punktą, atitinkamos transporto priemonės sėdynės „H“ taškas ir tikrasis sėdynės atlošo kampas – manekeno „H“ taškas ir manekeno liemens atskaitos linijos polinkio kampas. 4.2. Išmatuojamos „H“ taško koordinatės, atsižvelgiant į tris plokštumas, kurios vienos su kitomis sudaro stačius kampus, ir tikrasis sėdynės atlošo kampas, kad juos būtų galima palyginti su transporto priemonės gamintojo pateiktais duomenimis. 5. „R“ IR „H“ SANTYKINĖS PADĖTIES TIKRINIMO TVARKA 5.1. Pagal šio priedo 4.2 punktą atliktų „H“ taško ir tikrojo sėdynės atlošo kampo matavimų rezultatai palyginami su transporto priemonės gamintojo pateiktomis „R“ taško koordinatėmis ir skaičiuojamuoju sėdynės atlošo kampu. 5.2. Laikoma, kad sėdynėje sėdinčio žmogaus atitinkamos padėties santykinė „R“ ir „H“ taškų vieta bei skaičiuojamojo ir tikrojo sėdynės atlošo kampų santykis atitinka reikalavimus, jeigu pagal jo koordinates nustatyta „H“ taško vieta yra stačiakampyje, kurio kraštinių ilgis atitinkamai 30 mm ir 20 mm, įstrižainės kertasi „R“ taške ir jeigu tikrasis sėdynės atlošo kampas nuo skaičiuojamojo skiriasi ne daugiau kaip 3º. Jeigu šių sąlygų laikomasi, „R“ taškas ir skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas taikomi darant bandymus ir, jeigu reikia, manekenas sureguliuojamas taip, kad „H“ taškas sutaptų su „R“ tašku, o tikrasis sėdynės atlošo kampas – su skaičiuojamuoju. 5.3. Jeigu „H“ taškas arba tikrasis sėdynės atlošo kampas šio priedo 5.2 punkto reikalavimų neatitinka, „H“ taškas arba tikrasis sėdynės atlošo kampas nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jeigu šių dviejų iš bendro trijų matavimų skaičiaus rezultatai reikalavimus atitinka, laikoma, kad bandymo rezultatai reikalavimus atitinka. 5.4. Jeigu bent du iš trijų bandymų rezultatai šio priedo 5.2 punkto reikalavimų neatitinka, laikoma, kad bandymo rezultatai reikalavimų neatitinka. 5.5. Jeigu susiklosto 6.4 punkte nurodyta padėtis arba jeigu patikros atlikti negalima, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos apie „R“ taško vietą ar nenurodė skaičiuojamojo sėdynės atlošo kampo, galima taikyti trijų bandymų rezultatų vidurkį, kuris laikomas taikytinu visais atvejais, kai šiose Taisyklėse minimi „R“ taškas arba skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas. 5.6. Atliekant serijinės gamybos transporto priemonės „R“ ir „H“ taškų santykinių vietų bei skaičiuojamojo ir tikrojo sėdynės atlošo kampų santykio patikrą, vietoje šio priedo 5.2 punkte nurodyto stačiakampio taikomas kvadratas, kurio kraštinės ilgis 50 mm, ir tikrasis sėdynės atlošo kampas nuo skaičiuojamojo skiriasi ne daugiau kaip 5º. 1 pav. Trimačio manekeno sudėtinės dalys 2 pav. Manekeno matmenys ir masė ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 2 priedas INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. ______, patvirtinantis netiesioginio matymo įtaiso EB tipą Šis informacinis dokumentas pateikiamas trimis egzemplioriais. Prie jo pridedamas informacinio dokumento turinys. Visi brėžiniai pateikiami A4 formatu, tinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs. Jei yra nuotraukų, jos turi būti informatyvios. Jei funkcijas valdo mikroprocesorius, pateikiama su jo veikimu susijusi informacija. 0. Bendroji dalis 0.1. Gamintojas (gamintojo pavadinimas):............................................................................................. 0.2. Tipas:............................................................................................................................................... 0.3. Tipo identifikavimas, jei jis pažymėtas ant techninio mazgo:.......................................................... 0.4. Transporto priemonės, kuriai skirtas įtaisas, klasė:.......................................................................... 0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas:.................................................................................................. 0.7. EB tipo patvirtinimo žymens vieta ir paženklinimo būdas:............................................................. 0.8. Gamyklos (-ų) adresas (-ai):............................................................................................................. 1. Netiesioginio matymo įtaisai 1.1. Veidrodžiai (kiekvienam veidrodžiui atskirai) 1.1.3. Variantas:...................................................................................................................................... 1.1.4. Veidrodžio tapatumo nustatymo brėžinys (-iai):.......................................................................... 1.1.5. Informacija apie pritvirtinimo būdą:............................................................................................. 1.2. Netiesioginio matymo įtaisai, ne veidrodžiai 1.2.1. Tipas ir charakteristikos (pvz., išsamus įtaiso aprašas):................................................................. 1.2.1.1. Jei tai kameros ir monitoriaus įtaisas – detekcijos atstumas (mm), kontrastas, skaisčio ribos, akinimo korekcija, monitoriaus charakteristikos (nespalvinis/ spalvinis), vaizdo kartojimo dažnis, monitoriaus skaisčio atstumas:................................................................................................................................................. 1.2.1.2. Pakankamai detalūs viso įtaiso brėžiniai, įskaitant montavimo instrukcijas; brėžiniuose turi būti nurodyta EB tipo patvirtinimo žymens vieta:.............................................................................................................. ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 3 priedas INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. ______, patvirtinantis transporto priemonės, kurioje įrengti netiesioginio matymo įtaisai, EB tipą Šis informacinis dokumentas pateikiamas trimis egzemplioriais. Prie jo pridedamas informacinio dokumento turinys. Visi brėžiniai pateikiami A4 formatu, tinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs. Jei yra nuotraukų, jos turi būti informatyvios. Jei funkcijas valdo mikroprocesorius, pateikiama su jo veikimu susijusi informacija. 0. Bendroji dalis 0.1. Gamintojas (gamintojo pavadinimas):............................................................................................. 0.2. Tipas:............................................................................................................................................... 0.2.1. Komercinis aprašymas (jei taikytina):........................................................................................... 0.3. Tipo identifikavimas, jei jis pažymėtas ant transporto priemonės:.................................................. 0.3.1. Šio identifikavimo žymens vieta:................................................................................................. 0.4. Transporto priemonės klasė:............................................................................................................ 0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas:.................................................................................................. 0.8. Gamyklos (-ų) adresas (-ai):............................................................................................................. 1. Transporto priemonės konstrukciNĖs bendrosios charakteristikos 1.1. Pavyzdinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:.................................................... 1.7. Vairavimo kabina (priekinio valdymo ar virš variklio)1:.................................................................. 1.8. Vairaračio padėtis transporto priemonėje: kairėje/ dešinėje1:.......................................................... 1.8.1. Transporto priemonė suprojektuota eismui: kairiąja/ dešiniąja1 kelio puse:.................................. 2.4. Didžiausi transporto priemonės matmenys (gabaritiniai):................................................................ 2.4.1. Važiuoklė be kėbulo:.................................................................................................................... 2.4.1.2. Plotis:......................................................................................................................................... 2.4.1.2.1. Didžiausiasis leistinasis plotis:................................................................................................ 2.4.1.2.2. Mažiausiasis leistinasis plotis:................................................................................................. 2.4.2. Važiuoklė su kėbulu:.................................................................................................................... 2.4.2.2. Plotis:......................................................................................................................................... 9. KĖBULAS 9.9. Netiesioginio matymo įtaisai:.......................................................................................................... 9.9.1. Veidrodžiai:.................................................................................................................................. 9.9.1.4. Brėžinys (-iai), kuriame (-iuose) nurodyta veidrodžio padėtis transporto priemonės konstrukcijos atžvilgiu:................................................................................................................................................................ 9.9.1.5. Informacija apie pritvirtinimo būdą, įskaitant tą transporto priemonės dalį, prie kurios tvirtinama:     9.9.1.6. Papildoma įranga, kuri gali uždengti galinio vaizdo lauką:....................................................... 9.9.1.7. Reguliavimo sistemos elektroninių sudėtinių dalių (jei yra) trumpas aprašymas:...................... 9.9.2. Netiesioginio matymo įtaisai, ne veidrodžiai:............................................................................... 9.9.2.1.2. Pakankamai detalūs viso įtaiso brėžiniai, įskaitant montavimo instrukcijas:.......................... _____________________________ 1 – Išbraukti tą variantą, kuris netinkamas ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 4 priedas VEIDRODŽIO ATSPINDIMOJO PAVIRŠIAUS KREIVIO SPINDULIO „R“ NUSTATYMO TVARKA 1. MATAVIMAS 1.1. Veidrodžio atspindimojo paviršiaus kreivio spinduliui „R“ nustatyti naudojamas „sferometras“ (šio priedo 1 paveikslas), kuris turi nurodytąjį atstumą tarp matuoklio matuojamojo piršto ir strypo stacionarių kojelių. 1.2. Matavimo taškai: 1.2.1. Pagrindinis kreivio spindulys matuojamas trijuose taškuose, kurie yra kuo arčiau padėčių, atitinkančių trečdalį, pusę ir du trečdalius atstumo išilgai atspindimojo paviršiaus lanko, einančio per veidrodžio centrą ir lygiagrečiai atkarpai b, arba išilgai lanko, einančio per veidrodžio centrą ir statmenai atkarpai b, jei šis lankas yra ilgesnis. 1.2.2. Jei dėl atspindimojo paviršiaus dydžio neįmanoma matuoti šių Taisyklių 3.31 punkte nurodytomis kryptimis, už bandymus atsakinga techninė tarnyba (laboratorija) gali matuoti minėtame taške dvejomis statmenomis kryptimis, esančiomis kuo arčiau nurodytųjų. 2. KREIVIO SPINDULIO „R“ SKAIČIAVIMAS Milimetrais išreiškiamas „r“ apskaičiuojamas pagal tokią formulę: , čia: rp1 – kreivio spindulys pirmame matavimo taške; rp2 – kreivio spindulys antrame matavimo taške; rp3 – kreivio spindulys trečiame matavimo taške. 1 pav. Sferometras ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 5 priedas NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISO, NE VEIDRODŽIO, KONSTRUKCIJOS SPECIFIKACIJA IR BŪTINI BANDYMAI 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1.1. Naudotojas turi turėti galimybę reguliuoti netiesioginio matymo įtaisą, nenaudodamas įrankių. 1.2. Jei netiesioginio matymo įtaisas gali perteikti visą nustatytą matymo lauką tik skenuodamas matymo lauką, tai visas skenavimo, perteikimo ir grįžties į pradinę padėtį procesas neturi trukti ilgiau kaip dvi sekundes. 2. KAMEROS IR MONITORIAUS NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISAI 2.1. Bendrieji reikalavimai kameros ir monitoriaus netiesioginio matymo įtaisui: 2.1.1. Kai kameros ir monitoriaus netiesioginio matymo įtaisas montuojamas ant lygaus paviršiaus, visos dalys, neatsižvelgiant į įtaiso nustatymo padėtį, kurios gali turėti statišką sąlytį su 165 mm skersmens rutuliu (monitoriaus) arba 100 mm rutuliu (kameros), kreivio spindulys „c“ turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm. 2.1.2. Tvirtinimo kiaurymių ar įdubų, kurių skersmuo ar ilgiausioji įstrižainė yra mažesnė kaip 12 mm, kraštams šio punkto 2.1.1 punkte nurodyti spindulio reikalavimai netaikomi, jei jie yra užapvalinti. 2.1.3. Kameros ir monitoriaus dalims, pagamintoms iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šorą yra ne didesnis kaip 60 ir kurios sumontuotos ant standaus laikiklio, šio priedo 2.1.1 punkto reikalavimai taikomi tik laikikliui. 2.2. Funkciniai reikalavimai kameros ir monitoriaus netiesioginio matymo įtaisui: 2.2.1. Kamera turi gerai veikti blogo apšviestumo sąlygomis. Kameros skaisčio kontrastas blogo apšviestumo sąlygomis ne toje vaizdo dalyje, kuriose atvaizduojamas šviesos šaltinis, turi būti ne mažesnis kaip 1:3 (sąlygos apibrėžtos EN 12368:8.4). Šviesos šaltinis turi apšviesti kamerą 40 000 lx. Kampas tarp jutiklio plokštelės statmens ir linijos, jungiančios jutiklio ir šviesos šaltinio centrus, turi būti 10°. 2.2.2. Monitorius turi perteikti mažiausiąjį kontrastą įvairiomis apšvietimo sąlygomis, kaip nurodyta projektiniame tarptautiniame standarte ISO/DIS 15008 [2]. 2.2.3. Turi būti įmanoma rankiniu būdu arba automatiškai reguliuoti monitoriaus vidutinį skaistį pagal aplinkos sąlygas. 2.2.4. Skaisčio kontrastas turi būti matuojamas pagal ISO/DIS 15008. 3. KITŲ NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI 3.1. Įtaisas turi veikti regimuoju spektru ir visuomet perduoti šį vaizdą neversdamas į regimąjį spektrą. 3.2. Veikimas turi būti garantuojamas tomis naudojimo sąlygomis, kuriomis sistema veiks. Atsižvelgiant į vaizdams gauti ir pateikti taikomą technologiją, šio priedo 2.2 punkte taikomas visas ar iš dalies. Kitais atvejais tai gali būti pasiekta nustatant ir įrodant šio priedo 2.2 punktui analogiško jautrumo sistema, kad užtikrinamas veikimas, sulyginamas ar geresnis už reikalaujamą, ir įrodant, kad užtikrinamos atliekamos funkcijos yra lygiavertės ar geresnės už reikalaujamas veidrodžio ar kameros ir monitoriaus netiesioginio matymo įtaisams. ______________ Netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo taisyklių 6 priedas VEIDRODŽIŲ IR KITŲ NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISŲ TVIRTINIMO PRIE TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1.1 Veidrodžiai ir kiti netiesioginio matymo įtaisai turi būti sumontuoti taip, kad veidrodis ar kitas įtaisas nepajudėtų tiek, kad žymiai pasikeistų išmatuotas matymo laukas, ir nevibruotų tiek, kad vairuotojas galėtų netinkamai suvokti matomą vaizdą. 1.2. Šio priedo 1.1 punkte nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi transporto priemonei važiuojant iki 80 proc. jos didžiausiojo projektinio greičio, tačiau ne greičiau kaip 150 km/h. 1.3. Toliau apibrėžti matymo laukai nustatomi taikant abiakį matymą, akims esant šių Taisyklių 3.4.1.12 punkte apibrėžtose „vairuotojo akių vietose“. Matymo laukai nustatomi kai transporto priemonė yra parengta eksploatuoti. Jie nustatomi per langus, kurių bendras šviesos pralaidumo koeficientas yra ne mažesnis kaip 70 proc., matuojant statmenai paviršiui. 2. VEIDRODŽIŲ MATYMO LAUKAI 2.1. Šio priedo 5 punkte nurodyti matymo laukai gaunami nurodytu skaičiumi privalomų veidrodžių (šio priedo lentelė). Kai veidrodis nėra privalomas, tai reiškia, kad nėra privaloma jokia kita netiesioginio matymo sistema. Jei šio priedo 5.6 punkte nurodyto veidrodžio aprašytą matymo lauką gali rodyti kitas netiesioginio matymo įtaisas, kuris yra patvirtinamas pagal šių Taisyklių 5 priedą ir įrengiamas pagal šį priedą, tokį įtaisą galima naudoti vietoj veidrodžio. Jei naudojamas kameros ir monitoriaus įtaisas, monitorius turi rodyti išskirtinai šio priedo 5.6 punkte nustatytą matymo lauką, kai transporto priemonė važiuoja į priekį iki 30 km/h greičiu. Jei transporto priemonė važiuoja greičiau ar atbulomis, monitorius gali būti naudojamas rodyti kitų ant transporto priemonės sumontuotų kamerų matymo lauką. 2.2. Šių Taisyklių reikalavimai netaikomi šių Taisyklių 3.4.1.3 punkte apibrėžtiems stebėjimo veidrodžiams. Nepaisant to, išoriniai stebėjimo veidrodžiai turi būti montuojami ne žemiau kaip 2 m virš žemės, kai transporto priemonę veikia apkrova, atitinkanti didžiausiąją techniškai leistiną masę. Lentelė Transporto priemonės kategorija Vidinis veidrodis Išoriniai veidrodžiai Vidinis veidrodis I klasė Pagrindinis veidrodis (didelis), II klasė Pagrindinis veidrodis (mažas), III klasė Plačiakampis veidrodis, IV klasė Artimojo vaizdo veidrodis, V klasė Priekinis veidrodis, VI klasė M1 Privaloma Nebent veidrodis nerodytų galinio vaizdo (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 5.1 punkte). Neprivaloma Jei veidrodis nerodo galinio vaizdo. Neprivaloma Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Kaip alternatyva gali būti sumontuoti II klasės veidrodžiai. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir (arba) vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Neprivaloma (turi būti įrengiami ne žemiau kaip 2 m virš žemės) M2 Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų) Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Neleistina Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir (arba) vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Neprivaloma (turi būti įrengiami ne žemiau kaip 2 m virš žemės) M3 Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų) Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Neleistina Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir (arba) vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Neprivaloma (turi būti įrengiami ne žemiau kaip 2 m virš žemės) N1 Privaloma Nebent veidrodis nesuteiktų galinio vaizdo (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 5.1 punkte). Neprivaloma Jei veidrodis nesuteikia galinio vaizdo. Neprivaloma Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Kaip alternatyva gali būti sumontuoti II klasės veidrodžiai. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir (arba) vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Neprivaloma (turi būti įrengiami ne žemiau kaip 2 m virš žemės) N2 £ 7,5 t Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų) Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Neleistina Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje, jei V klasės veidrodis gali būti įmontuotas. Neprivaloma Iš abiejų pusių kartu. Privaloma (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 3.7 ir 5.5.5 punktuose) Vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2±0,1 m virš žemės). Neprivaloma Vienas priekinis veidrodis (turi būti įrengiamas ne žemiau kaip 2 m virš žemės). N2 > 7,5 t Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų) Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Neleistina Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Privaloma (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 3.7 ir 5.5.5 punktuose) Vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Privaloma (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 2.1.2 punkte) Vienas priekinis veidrodis (turi būti įrengiamas ne žemiau kaip 2 m virš žemės). N3 Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų) Privaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Neleistina Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje ir vienas keleivio pusėje. Privaloma, (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 3.7 ir 5.5.5 punktuose) Vienas keleivio pusėje. Neprivaloma Vienas vairuotojo pusėje (abu turi būti ne žemiau kaip 2 m virš žemės). Privaloma (kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priedo 2.1.2 punkte) Vienas priekinis veidrodis (turi būti įrengiamas ne žemiau kaip 2 m virš žemės). 3. VEIDRODŽIŲ IŠDĖSTYMAS: 3.1. Veidrodžiai turi būti išdėstyti taip, kad įprastoje vairavimo padėtyje vairuotojo sėdynėje sėdintis vairuotojas aiškiai matytų kelią transporto priemonės gale, šonuose ar priekyje. 3.2. Išoriniai veidrodžiai turi būti matomi pro šoninius langus arba pro tą priekinio lango dalį, kurią nuvalo priekinio lango valytuvai. Nepaisant to, konstrukcijos sumetimais, nuostata dėl valomos priekinio stiklo dalies netaikoma: 3.2.1. M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių vairuotojo pusėje esantiems išoriniams veidrodžiams; 3.2.2. VI klasės veidrodžiams. 3.3. Jei matuojant matymo lauką transporto priemonė yra važiuoklės ir kabinos formos, gamintojas turi nurodyti mažiausiąjį ir didžiausiąjį kėbulo plotį, kuris, jei būtina, imituojamas manekeno galvos plokštėmis, bandant visos įvertintos transporto priemonės ir veidrodžio konfigūracijos turi būti nurodytos transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į veidrodžių įrengimą sertifikate (šių Taisyklių 8 priedas). 3.4. Nurodytasis išorinis galinio vaizdo veidrodis vairuotojo pusėje turi būti pritvirtintas taip, kad kampas tarp transporto priemonės vertikalios išilginės simetrijos plokštumos ir vertikalios plokštumos, einančios per veidrodžio ir 65 mm ilgio atkarpos, jungiančios vairuotojo akių vietas, centrus, būtų ne didesnis kaip 55°. 3.5. Veidrodžiai už išorinio transporto priemonės kėbulo neturi išsikišti daugiau negu būtina tam, kad būtų laikomasi šio priedo 5 punkte nustatytų matymo laukų reikalavimų. 3.6. Jei pakrautos transporto priemonės apatinis išorinio veidrodžio kraštas yra mažiau kaip 2 m aukštyje virš žemės, tas galinio vaizdo veidrodis už gabaritinio transporto priemonės pločio, matuojant be galinio vaizdo veidrodžių, neturi išsikišti daugiau kaip 250 mm. 3.7. V ir VI klasių veidrodžiai montuojami ant transporto priemonių taip, kad, neatsižvelgiant į jų padėtį po nustatymo, nė viena jų ar jų laikiklių dalis nebūtų žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės, kai transporto priemonę veikia apkrova, atitinkanti didžiausiąją techniškai leistiną masę. Tačiau tokie veidrodžiai nemontuojami ant transporto priemonių, kurių kabinos aukštis yra toks, kad neįmanoma laikytis šio reikalavimo. Šiuo atveju nereikalaujama kitokio netiesioginio matymo įtaiso. 3.8. Jei laikomasi šio priedo 3.5, 3.6 ir 3.7 punktų reikalavimų, veidrodžiai gali išsikišti už didžiausiojo leistino gabaritinio transporto priemonių pločio. 4. REGULIAVIMAS: 4.1. Vidinį veidrodį vairuotojui turi būti įmanoma reguliuoti sėdint vairavimo padėtyje. 4.2. Vairuotojo pusėje pritvirtintą išorinį veidrodį turi būti galima reguliuoti iš transporto priemonės vidaus, neatidarius jos durų (langas gali būti atviras). Veidrodį tam tikroje padėtyje galima užfiksuoti ir iš išorės. 4.3. Šio priedo 4.2 punkto reikalavimai netaikomi išoriniams veidrodžiams, kuriuos po to, kai jie buvo išjudinti iš ankščiau nustatytosios į buvusiąją padėtį, galima nustatyti be jokio reguliavimo. 5. MATYMO LAUKAI: 5.1. Vidinio galinio vaizdo veidrodžio (I klasė) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 20 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurios centras yra transporto priemonės vertikali išilginė simetrijos plokštuma ir besitęsianti nuo 60 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto (šio priedo 1 paveikslas). 5.2. Pagrindiniai išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai (II klasė): 5.2.1. Išorinio galinio vaizdo veidrodžio vairuotojo pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 5 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką vairuotojo pusėje, ir besitęsianti nuo 30 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto. Pradedant 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 1 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką (šio priedo 2 paveikslas). 1 pav. I klasės veidrodžio matymo laukas 5.2.2. Išorinis galinio vaizdo veidrodžio keleivio pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 5 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią keleivio pusėje riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką keleivio pusėje, ir besitęsianti nuo 30 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto. Pradedant 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 1 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką (šio priedo 2 paveikslas). 2 pav. II klasės veidrodžių matymo laukas 5.3. Pagrindiniai išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai (III klasė): 5.3.1. Išorinio galinio vaizdo veidrodžio vairuotojo pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 4 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką vairuotojo pusėje, ir besitęsianti nuo 20 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto (šio priedo 3 paveikslas). Pradedant 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 1 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką. 5.3.2. Išorinio galinio vaizdo veidrodžio keleivio pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 4 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką keleivio pusėje, ir besitęsianti nuo 20 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto (šio priedo 3 paveikslas). Pradedant 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 1 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką. 3 pav. III klasės veidrodžių matymo laukas 5.4. „Plačiakampis“ išorinis veidrodis (IV klasė): 5.4.1. „Plačiakampio“ išorinio veidrodžio vairuotojo pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 15 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką vairuotojo pusėje, ir besitęsianti bent nuo 10 m iki 25 m už vairuotojo akių vietos. Pradedant 1,5 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 4,5 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką (šio priedo 4 paveikslas). 5.4.2. „Plačiakampio“ išorinio veidrodžio keleivio pusėje matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 15 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią riboja plokštuma, lygiagreti transporto priemonės vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką keleivio pusėje, ir besitęsianti bent nuo 10 m iki 25 m už vairuotojo akių vietos. Pradedant 1,5 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą, vairuotojui turi būti matoma 4,5 m pločio kelio juosta, kurią riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią transporto priemonės tašką (šio priedo 4 paveikslas). 5.5. „Artimojo vaizdo“ išorinio veidrodžio (V klasė) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti tokio pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį transporto priemonės šone, kurią riboja tokios vertikalios plokštumos (šio priedo 5a ir 5b paveikslai): 5.5.1. transporto priemonės išilginei simetrijos plokštumai lygiagreti plokštuma, einanti per toliausią transporto priemonės kabinos tašką keleivio pusėje; 5.5.2. skersine kryptimi simetrijos plokštumai lygiagreti plokštuma, einanti 2 m atstumu prieš šio priedo 5.5.1 punkte nurodytą plokštumą; 5.5.3. gale plokštuma, lygiagreti vertikaliai plokštumai, einančiai per vairuotojo akių vietas, ir esanti 1,75 m atstumu už tos plokštumos; 5.5.4. priekyje plokštuma, lygiagreti vertikaliai plokštumai, einančiai per vairuotojo akių vietas, ir esanti 1 m atstumu į priekį nuo tos plokštumos; jei vertikali skersinė plokštuma, einanti per transporto priemonės bamperio priekinį kraštą, yra mažiau kaip 1 m į priekį nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietas, regėjimo laukas apribojamas ta plokštuma; 5.5.5. jei regėjimo laukas (šio priedo …