📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠTO DARBUOTOJŲ SAUGOS DARBE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. rugsėjo 25 d. Nr. 120
Vilnius
1. Tvirtinu Pašto darbuotojų saugos darbe taisykles (pridedama) ir nustatau jų įsigaliojimą nuo 1997 m. spalio 15 dienos.
2. Įpareigoju valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ generalinį direktorių J. Šalavėjų su šiomis Taisyklėmis supažindinti įmonės darbuotojus ir kontroliuoti, kad būtų jų laikomasi.
SUSISIEKIMO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS RYŠIŲ IR
INFORMATIKOS MINISTRĄ ALGIS ŽVALIAUSKAS
______________
SUDERINTA PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis Lietuvos Respublikos
darbo inspektorius ryšių ir informatikos ministerijos
M. Pluktas 1997 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 120
1997 m. rugsėjo 12 d.
SUDERINTA
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės
sąjungos pirmininkė
A. Smilgienė
1997 m. gegužės 29 d.
______________
PAŠTO DARBUOTOJŲ SAUGOS DARBE TAISYKLĖS
DT 2 – 97
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios Taisyklės reglamentuoja saugą darbe valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“ ir visuose jos padaliniuose pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, valstybinių standartų, normų, taisyklių ir kitokių norminių aktų reikalavimus.
1.2. Viename Taisyklių skyriuje pateikti saugos reikalavimai taikomi ir kituose skyriuose nurodytiems analogiškiems darbams atlikti.
1.3. Taisyklės nustato bendrųjų gamybos (technologinių) procesų saugos reikalavimus ir pagrindinius saugos reikalavimus pašto darbuotojams, dirbantiems konkrečiose darbo vietose.
1.4. Taisyklės neaprėpia visų saugos darbe reikalavimų, kuriuos reglamentuoja žinybinės normos bei specialios įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, galiojančios visų ekonominės veiklos sričių įmonėse, tarp jų ir valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“, todėl konkrečiais atvejais, atliekant darbus, susijusius su eismu keliais, transporto, elektros, kėlimo, degiųjų dujų, slėginių, kitokių įrenginių eksploatavimu bei sveikatai, gamtai žalingų medžiagų naudojimu ir kt., privaloma vadovautis saugą šių darbų metu reglamentuojančiomis ir galiojančiomis taisyklėmis.
1.5. Saugos reikalavimus konkretiems technologiniams procesams turi reglamentuoti specialūs šių procesų reglamentai, technologinės kortelės, darbų organizavimo bei atlikimo projektai ir kitokie technologiniai dokumentai.
1.6. Taisyklėse nenumatytais saugos konkrečiame darbe reikalavimų atvejais reikia vadovautis kitais tą darbą reglamentuojančiais galiojančiais norminiais aktais, panaudoti kitokias priemones darbuotojų saugai garantuoti.
1.7. Darbdaviams konkrečiais atvejais pagal darbų specifiką leidžiama šių taisyklių reikalavimus sugriežtinti nepažeidžiant galiojančių norminių aktų, nustatančių darbo santykius ir žmonių saugą darbe.
1.8. Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo datos.
1.9. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“ nustoja galioti TSRS ryšių ministerijos 1982 01 04 patvirtintos „Saugumo technikos taisyklės atliekant darbus pašto ryšių ir sąjunginės spaudos įmonėse“.
1.10. Pastabas ir siūlymus dėl šių Taisyklių papildymų ir pakeitimų prašome siųsti VĮ „Lietuvos paštas“ Saugos darbe tarnybai.
1.11. Taisyklių papildymai ir pakeitimai daromi tik suderinus su Valstybine darbo inspekcija, o įsigalioja – patvirtinus Ryšių ir informatikos ministerijai ir oficialiai juos paskelbus.
2. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI DARBŲ (GAMYBOS, TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ) ORGANIZAVIMUI PAŠTUOSE
Organizuojant technologinius procesus, turi būti numatyta:
a) galimybė darbuotojams nebūti betarpiškai su naudojamomis medžiagomis, gamybiniais įrenginiais, pusfabrikačiais, produkcija ir gamybos atliekomis, darančiais žalą sveikatai;
b) galimybė saugiai ir patogiai atlikti darbo operacijas ir darbo veiksmus;
c) galimybė maksimaliai mechanizuoti sunkius ir pavojingus darbus, hermetinti technologinius procesus, kurių metu išsiskiria žalingos sveikatai medžiagos;
d) galimybė darbuotojams pailsėti nepertraukiamo technologinio proceso mikropertraukėlių metu;
e) galimybė darbuotojams operatyviai sužinoti apie galimas pavojingas situacijas, jų kenksmingumą sveikatai ir pavojus konkrečių darbinių operacijų metu;
f) darbo ir gamtinės aplinkos neteršimas žalingomis sveikatai medžiagomis;
g) traumų, gaisrų, sprogimų ir kitokių neigiamų gamybinių įvykių išvengimo priemonės.
2.1. Bendrieji saugos reikalavimai pašto įmonės personalui
2.1.1. Įmonės personalas privalo turėti išsilavinimą ir profesinį pasirengimą pagal specifinius reikalavimus konkrečiam darbui (pareigoms, profesijai, specialybei), nurodytus specialiuose norminiuose aktuose bei kvalifikaciniuose žinynuose.
2.1.2. Asmenims, dalyvaujantiems technologiniame procese, taikomi jų amžiaus bei fiziologinių, antropometrinių, psichofiziologinių ir psichologinių ypatumų atitikimo konkrečiam technologiniam procesui (darbui) reikalavimai.
2.1.3. Darbuotojų sveikatos būklė ir profesinis tinkamumas turi būti tikrinami prieš pradedant dirbti konkretų darbą ir periodiškai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
2.1.4. Darbuotojai turi būti mokomi ir atestuojami saugos darbe srityje pagal galiojančius norminius aktus.
2.1.5. Pašto darbuotojams pagal darbo specifiką nustatyta tvarka turi būti parengti jų teises, pareigas ir atsakomybę saugos darbe srityje reglamentuojantieji dokumentai, kurių turinį jie privalo žinoti ir vykdyti konkrečiame darbe jiems skirtus saugos reikalavimus.
2.1.6. Darbuotojai privalo būti išmokę ir vykdyti įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, saugos darbe norminius aktus, skirtus atliekamiems konkretiems darbams, be to, mokėti suteikti traumuotajam pirmąją pagalbą, gesinti gaisrą, tinkamai elgtis kitokių ekstremalių sąlygų darbe atvejais.
2.1.7. Už saugą darbe pagal priklausomybę atsakingi: darbdavys, padalinių vadovai ir kiekvienas darbuotojas konkrečioje savo darbo vietoje pagal pareigybinius nuostatus, saugos darbe taisykles bei instrukcijas.
2.2. Reikalavimai pašto darbo (gamybos) patalpoms
2.2.1. Patalpos turi atitikti galiojančias statybos, kitokias normas ir taisykles, skirtas pastatams projektuoti, statyti, įrengti, eksploatuoti.
2.2.2. Darbo patalpų mikroklimatas turi atitikti pagrindinių rodiklių, charakterizuojančių mikroklimato sąlygas uždarose patalpose, optimalius dydžius.
2.2.3. Apšvietimo (natūralaus, dirbtinio, kombinuotojo) savybės ir charakteristikos turi atitikti galiojančių normų, taisyklių nustatytus reikalavimus.
2.2.4. Kenksmingų medžiagų kiekis gamybos patalpose neturi viršyti leistinų normų, nustatytų galiojančių higienos normų, taisyklių.
2.2.5. Turi būti kokybiškos šildymo – vėdinimo (oro apykaitos) sistemos.
2.2.6. Neturi būti greitai užsiliepsnojančių ir sprogiųjų medžiagų, nenaudojamų pagal normas technologiniuose procesuose.
2.2.7. Turi būti įrengtos apsaugos, gaisrinės saugos signalizacijos sistemos.
2.2.8. Interjero spalvos turi atitikti ergonomikos ir techninės estetikos reikalavimus.
2.2.9. Gamybinių patalpų charakteristikos turi būti įrašytos statinio techniniame pase, o duomenys apie jų eksploatavimą turi būti pateikiami statinio techninio eksploatavimo žurnale.
2.2.10. Patalpų periodinės profilaktinės apžiūros turi būti atliekamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, galiojančiuose norminiuose aktuose nurodyta tvarka.
2.2.11. Prie darbo patalpų turi būti įrengtos pagal galiojančias normas ir taisykles pagalbinės patalpos – rūbinė, tualetai, prausyklos, dušai, moters higienos kambariai, specialūs kambariai, skirti rūkyti, pailsėti ir valgyti.
2.2.12. Patalpos turi būti valomos pagal padalinio vadovo patvirtintus grafikus ir higienos normų reikalavimus.
2.3. Bendrieji saugos ir ergonomikos reikalavimai darbo vietoms
2.3.1. Darbo vietos turi atitikti galiojančių saugos darbe standartų ir kitokių norminių aktų, reglamentuojančių jų projektavimą, įrengimą ir aprūpinimą saugos priemonėmis, reikalavimus.
2.3.2. Sėdimoji darbo vieta turi būti įrengiama lengviems ir vidutinio sunkumo darbams, kuriems atlikti nereikia nuolat judėti darbo patalpoje, keičiant kūno buvimo vietą erdvės atžvilgiu.
2.3.3. Darbo vietų konstrukcijos, atraminiai, darbo stalo paviršiai, darbo objektų dislokacija, darbo priemonių valdymo įtaisai, informacijos priemonės ir kiti darbo vietų elementai bei jų parametrai turi atitikti darbuotojų antropometrines, fiziologines ir psichologines charakteristikas bei atliekamo darbo ypatybes pagal ergonomikos reikalavimus.
2.3.4. Darbo vietos turi būti įrengtos patogiai, kad žmogus rankomis ir kojomis galėtų optimaliai pasiekti ir valdyti darbo objektus bei priemones.
2.3.5. Darbo vietos ir darbo įrenginių konstrukcija turi būti tokia, kad konkrečiam darbuotojui ją būtų galima lengvai pritaikyti.
2.3.6. Informacijos priemonės darbo vietose turi atitikti galiojančių standartų ir kitokių normų reikalavimus.
2.3.7. Kėdė turi būti tokios konstrukcijos, kad ji nekliudytų darbuotojui patogiai atlikti reikalingus darbo judesius.
2.3.8. Kėdės reguliuojami elementai reikiamoje padėtyje turi būti patikimai fiksuojami.
2.3.9. Kėdės padėtis turi būti tokia: sėdynė (atraminis paviršius) pasvirusi link atlošo 5° kampu horizontalės atžvilgiu, o tarp sėdynės paviršiaus ir atlošo turi būti 95o-100o kampas.
2.3.10. Stovimosios darbo vietos turi būti įrengiamos vidutinio sunkumo ir sunkiems darbams taip, kad darbuotojas galėtų atlikti konkretų darbą stovėdamas vertikaliai, o esant reikalui, jis galėtų pasvirti ne daugiau kaip 15° kampu bei patogiai keisti kūno buvimo vietą erdvėje.
2.3.11. Darbo vietose turi būti įrenginių eksploatavimo instrukcijos ir pagal darbuotojų profesijas (specialybes) konkretiems darbams skirtos saugos instrukcijos.
2.3.12. Darbo vietose turi būti nustatyta tvarka signalinėmis spalvomis ir saugos ženklais pažymėtos pavojingos ir kenksmingos zonos.
2.3.13. Darbo vietos ir priėjimai prie jų, esantys 1,3 m ir didesniame aukštyje nuo žemės (grindų) paviršiaus ir ne mažiau kaip per 2 m nuo skirtingo aukščio atraminių paviršių (grindų), turi būti aptverti atitinkamais apsauginiais aptvarais.
2.3.14. Darbo vietos turi būti apšviestos pagal galiojančių higienos normų reikalavimus konkretiems darbams.
2.3.15. Darbo vietose atraminiai paviršiai (grindys) turi būti lygūs, neslidūs.
2.3.16. Oro sudėtis, temperatūra, judėjimo greitis darbo aplinkoje turi atitikti galiojančiose higienos normose nurodytus reikalavimus.
2.4. Reikalavimai darbo aikštelėms
2.4.1. Darbo (gamybos) aikštelės turi atitikti galiojančias statybos normas ir taisykles, higienos normas, kitas valstybės priežiūros institucijų patvirtintas normas, taisykles, taip pat galiojančius standartus.
2.4.2. Darbo aikštelės turi būti įrengtos pagal specialius projektus, privalo būti parengti jų pasai ir eksploatavimo instrukcijos, kurių reikalavimai privalomi šių aikštelių eksploatuotojams.
2.5. Bendrieji reikalavimai darbo (gamybiniams, technologiniams) įrenginiams
2.5.1. Įrenginiai turi atitikti bendruosius saugos ir ergonomikos reikalavimus, nurodytus jų techniniuose dokumentuose.
2.5.2. Specialios paskirties įrenginiai turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nurodytus jiems skirtuose norminiuose aktuose, tarp jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose ir šiose Taisyklėse.
2.5.3. Įrenginiai turi būti nepavojingi jų įrengimo (montavimo), eksploatavimo bei remonto (keitimo) stadijose vadovaujantis jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose ir kituose projektiniuose dokumentuose nurodytais reikalavimais.
2.5.4. Įrenginių konstrukcijų medžiagos turi būti nežalingos žmogui visuose įrenginių veikimo režimuose ir eksploatavimo sąlygose.
2.5.5. Įrenginių konstrukcijos (dalys) turi būti patikimai sutvirtintos ir (arba) judėti viena kitos atžvilgiu nesudarydamos pavojaus žmonėms ir neigiamo poveikio darbo aplinkai.
2.5.6. Darbiniai (pjovimo ir kt.) įrankiai turi būti patikimai įtvirtinti ir teisingai eksploatuojami, apdorojant medžiagas, neturi traumuoti darbuotojų.
2.5.7. Įrenginių judančios dalys turi būti aptvertos, uždengtos konstruktyviais gaubtais arba joms pritaikytos kitokios konstruktyvios techninės saugos priemonės ir įrengtos taip, kad nebūtų galima darbuotojui prie jų prisiliesti, kai jos juda, ir patekti į pavojingą zoną.
2.5.8. Jei dėl įrenginio funkcinės paskirties negalima panaudoti aptvėrimų ar kitokių techninių priemonių, apsaugojančių darbuotojus nuo pavojingų veiksnių, tokiame įrenginyje turi būti įrengta šviesos, garsinė ar kitokia signalizacija, kurią suprastų ar lengvai justų darbuotojai, bei blokavimo įtaisai įrenginiui išjungti.
2.5.9. Įrenginiuose turi būti jų judančių ir pavojingų dalių greito automatinio sustabdymo įtaisai avariniams atvejams.
2.5.10. Įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nesudarytų sąlygų įvykti gaisrui ar sprogimui.
2.5.11. Įrenginių valdymo įtaisai (sistema) turi būti darbuotojo (operatoriaus) patogaus pasiekiamumo zonos ribose ir įrengta taip, kad būtų patogu jais naudotis bei neapsunkintų darbinių judesių.
2.5.12. Įrenginio konstrukcija turi būti tokia, kad darbuotojas galėtų patogiai, saugiai atlikti darbines operacijas, neviršydamas nustatytų organizmo energijos sunaudojimo normų.
2.5.13. Apsauginių įtaisų konstrukcija turi atitikti funkcinę paskirtį, nekliudyti darbuotojui (operatoriui) saugiai, kokybiškai bei našiai dirbti ir neapriboti kitų technologinio proceso galimybių.
2.5.14. Galinčios sukelti pavojų įrenginių dalys turi būti nustatyta tvarka nudažytos signalinėmis spalvomis ir pažymėtos standartiniais ženklais.
2.5.15. Įrenginiuose turi būti įtaisai sunkioms jų dalims užkabinti kėlimo įrenginiais (remonto ar krovimo, transportavimo atvejais).
2.5.16. Prie kiekvieno įrenginio turi būti jo naudojimo instrukcija.
2.5.17. Įrenginio konstrukcijoje turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo elektros srovės, taip pat kad jos veiktų aptarnaujančiam personalui atlikus klaidingus veiksmus ir atititiktų šiuos reikalavimus:
a) įrenginio dalys, kuriomis teka elektros srovė, turi būti patikimai izoliuotos arba aptvertos, arba įrengtos žmogui neprieinamose vietose;
b) elektros įrenginiai su atviromis, srovę praleidžiančiomis dalimis, turi būti įrengti korpuso viduje (spintose, blokuose) su sandariomis durimis arba uždengti apsauginiais dangčiais;
c) įrenginio metalinės elektros srovę praleidžiančios dalys, kuriose pažeidus izoliaciją gali atsirasti įtampa, turi būti įžemintos.
2.5.18. Esant transporterių (konvejerių) distancinio valdymo sistemai, kai transporteriai juda per kelias gamybos patalpas, turi būti įrengti avariniai mygtukai „STOP“; šviesos (garso) signalizacija turi būti kiekvienoje patalpoje.
2.6. Bendrieji reikalavimai pagalbinėms techninėms priemonėms
2.6.1. Pagalbinės techninės priemonės turi būti pagamintos ir įrengtos pagal projektus, eksploatuojamos pagal gamintojų pasus ir jų eksploatavimo instrukcijas bei eksploatuotojo parengtas saugos darbe instrukcijas.
2.6.2. Pagalbinės priemonės, jų įrengimas ir naudojimas turi atitikti šioms priemonėms įrengti ir eksploatuoti taikomus galiojančius valstybinius standartus, normas, taisykles ir kitokius norminius aktus.
2.6.3. Kopėčios turi būti pagamintos pagal specialius projektus ir eksploatuojamos vadovaujantis galiojančių norminių – techninių aktų reikalavimais, neturi būti nudažytos medienos defektus slepiančiais dažais.
2.6.3.1. Pristatomosios kopėčios turi būti ne ilgesnės kaip 5 m, patogios naudoti.
2.6.3.2. Ant kopėčių turi būti pritvirtinta lentelė, kurioje nenuplaunamais dažais turi būti pažymėta:
a) įmonės gamintojos pavadinimas ir prekės ženklas;
b) pagaminimo numeris;
c) pagaminimo data;
d) inventorinis numeris;
e) kito bandymo data.
2.6.3.3. Turi būti įmonės gamintojos parengtas kopėčių pasas ir eksploatavimo instrukcija.
2.6.3.4. Ant kopėčių vertikaliųjų tašelių apatinių galų turi būti pritvirtintos neslystančios atramos (aštrūs antgaliai), kad jos, pastatytos 70°-75° kampu horizontalės atžvilgiu ant lygių kietų paviršių (grindų), neslystų.
2.6.3.5. Pagal panaudojimo sąlygas ir paskirtį prie kopėčių vertikaliųjų tašelių viršutinių galų (jiems užkabinti, pvz., už patikimos statinio konstrukcijos) turi būti pagal projektą įrengti specialūs kabliai.
2.6.3.6. Kopėčios turi būti bandomos statine 120 kg apkrova, nukreipta vertikaliai žemyn, veikiančia vidurinį kopėčių skersinį 2 min., pastačius jas 75° kampu į horizontalę.
2.6.3.7. Kopėčių bandymo terminus nustato eksploatuojančioji įmonė, atsižvelgdama į jų naudojimo (eksploatavimo) sąlygas, tačiau ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
2.6.3.8. Kopėčių ir jų dalių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų patogiai dirbti, stovėdamas ne aukščiau kaip 1 m iki kopėčių viršaus.
2.6.3.9. Atstumas tarp kopėčių skersinių (darbinis žingsnis) turi būti vienodas ir ne didesnis kaip 0,3 m.
2.6.3.10. Prieš naudojantis kopėčiomis būtina jas kruopščiai apžiūrėti, ar nėra lūžių ir kitokių defektų.
2.6.3.11. Draudžiama naudotis netvarkingomis, neatitinkančiomis saugos reikalavimų, kopėčiomis.
2.7. Reikalavimai darbe (technologiniuose procesuose) naudojamoms medžiagoms
2.7.1. Technologiniuose procesuose naudojamos medžiagos, ruošiniai, pusgaminiai, gaminiai neturi daryti žalos darbuotojams ir gamtai; turi būti kenksmingų medžiagų dokumentacija, kurioje būtų nurodytos cheminės, technologinės savybės, jų neutralizavimo, nukenksminimo priemonės bei darbo su jomis ypatumai; jei to išvengti neįmanoma, privaloma panaudoti konkrečias priemones darbuotojų saugai užtikrinti.
2.8. Reikalavimai darbuotojų saugos darbe priemonėms
2.8.1. Saugos darbe priemonės turi būti naudojamos taip, kad:
a) būtų pašalinti pavojingi ir kenksmingi daiktai bei medžiagos iš darbo zonos;
b) žalingi veiksniai būtų sumažinti iki higienos bei kitokių normų leistinų dydžių (jei to padaryti neįmanoma, darbuotojai turi būti aprūpinami atitinkamomis individualiosios apsaugos priemonėmis);
c) būtų užtikrinta darbuotojų sauga nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių, atsirandančių dėl technologijos ir darbo sąlygų poveikio;
d) darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių, atsirandančių dėl technologinio proceso pažeidimo;
e) būtų patogios naudoti, nekliudytų nustatytam technologiniam procesui.
3. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI KROVIMO DARBAMS
3.1. Krovimo darbai turi būti atliekami vadovaujantis saugos reikalavimais, nurodytais norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose specialius krovimo technologinius procesus.
3.2. Konkretūs saugos reikalavimai konkrečių krovinių krovimo konkretiems technologiniams procesams reglamentuojami specialių šiems darbams skirtų nustatyta tvarka patvirtintų saugos darbe norminių aktų, taip pat šių Taisyklių.
3.3. Sunkūs krovimo darbai turi būti atliekami mechanizuotu būdu; žmogaus fizinį darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinti norminiai aktai.
3.4. Krovinių kėlimo – transportavimo įrenginiai turi atitikti specialių norminių aktų reikalavimus ir juos leidžiama eksploatuoti tik vadovaujantis jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose nurodytais reikalavimais.
3.5. Valdyti (naudoti) krovinių kėlimo – transportavimo įrenginį leidžiama tik specialistui (operatoriui), ne jaunesniam kaip 18 metų, kuris pagal sveikatos būklę Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka medicinos komisijos pripažintas tinkamu ir kuris turi specialia tvarka išduotą kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę jį valdyti.
3.6. Kiekvienoje krovimo zonoje turi būti panaudotos konkrečios darbuotojų saugos priemonės, tarp jų – standartų ir taisyklių reglamentuoti saugos ženklai; kraunant krovinius negalima ant jų ir galimo jų kritimo zonoje būti žmonėms; kroviniai turi būti užkabinami pagal „Krovinių kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimus.
3.7. Prieš pradedant krovimo darbus, turi būti reglamentuota krovimo darbų organizavimo, vadovavimo, sutartinių ženklų tarp kėlimo įrenginio operatoriaus ir kitų darbuotojų pateikimo tvarka.
3.8. Negalima kelti prišalusio, nežinomo ar kėlimo įrenginio galią viršijančio svorio krovinio, taip pat nepatikrinus jo stabilumo ir ar teisingai užkabintas.
3.9. Už saugą kraunant krovinius atsakingas vadovas, turintis specialų pažymėjimą, suteikiantį teisę vadovauti konkretiems krovimo darbams.
3.10. Darbuotojai, atliekantys krovimo darbus krovinių kėlimo mechanizmais (dalyvaujantys krovimo procese), privalo būti su specialiais šalmais.
3.11. Darbuotojų saugos priemonės turi atitikti galiojančių norminių aktų reikalavimus.
3.12. Krovimo darbų aikštelė (grunto paviršius) turi būti horizontali, jos nuolydis negali būti didesnis kaip 5°.
4. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI DARBAMS EKSPLOATUOJANT ĮRENGINIUS
4.1. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant elektros įrenginius
4.1.1. Žmonių saugą nuo elektros reglamentuojantis pagrindinis dokumentas yra „Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius“.
4.1.2. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti jiems skirtų techninių sąlygų reikalavimus.
4.1.3. Konkretaus elektros įrenginio eksploatavimo atveju privaloma vadovautis įmonės – gamintojos parengtame pase ir eksploatavimo instrukcijoje nurodytais reikalavimais.
4.1.4. Žmonių, eksploatuojančių elektros įrenginius, apsaugai nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikių turi būti naudojamos atitinkamos priemonės.
4.1.5. Draudžiama eksploatuoti (naudoti) nustatyta tvarka neįžemintus arba neįnulintus elektros įrenginius.
4.1.6. Įmonėje vadovo tvarkomuoju dokumentu (įsakymu) turi būti paskirtas atsakingu už elektros ūkį kompetentingas aukštą kvalifikacijos kategoriją (AK) turintis darbuotojas.
4.1.6.1. Filialuose, rajonų paštuose, kur nėra kvalifikuoto elektrotechninio personalo, būtina sudaryti sutartis su fiziniais arba juridiniais asmenimis, turinčiais teisę būti atsakingais už elektros ūkį ir dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių reikalavimus.
4.1.7. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, privalo garantuoti patikimą elektros įrenginių darbą, darbuotojų, naudojančių elektros įrenginius, saugą.
4.1.8. Elektros įrenginių įžeminimo, izoliacijų varžos ir kitos žmonių saugos nuo elektros techninės priemonės turi būti tikrinamos (bandomos) 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių nustatyta tvarka.
4.1.9. Dirbti su elektros įrenginiais ir prietaisais leidžiama darbuotojams, nustatyta tvarka atestuotiems, instruktuotiems ir kuriems suteikta atitinkamos kvalifikacijos kategorija.
4.1.10. Eksploatuojamus elektrinio suvirinimo įrenginius prijungti ir atjungti bei aptarnauti leidžiama elektrotechniniam personalui ne žemesnės kaip vidurinės kvalifikacijos kategorijos (VK).
4.1.11. Remontuoti elektros įrenginį galima tik atjungus įtampą bei panaudojus įspėjančiuosius ženklus (plakatus).
4.1.12. Prijungti įrenginius prie elektros tinklo konkretiems darbams atlikti per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius leidžiama atsakingiems asmenims, turintiems ne žemesnę kaip vidurinę kvalifikacijos kategoriją (VK).
4.1.13. Dirbant su rankiniais elektriniais įrenginiais, draudžiama:
a) atlikti bet kokį jų remontą, prieš tai jų neišjungus;
b) laikyti rankose jų elektros laidus ir kabelius;
c) liesti pjovimo įrankius bei kitokias judančias dalis;
d) dirbti būnant ant kopėčių;
e) palikti dirbančius šiuos įrenginius be priežiūros ir (arba) įjungtus į elektros tinklą.
4.1.14. Reikalavimai naudojant kilnojamuosius elektros šviestuvus:
a) pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudoti ne aukštesnės kaip 12 V kintamos srovės šviestuvus;
b) kilnojamojo šviestuvo elektros energijos šaltiniu leidžiama naudoti transformatorius, generatorius, keitiklius ir akumuliatorius; šiam tikslui naudoti autotransformatorius draudžiama;
c) žemesnės įtampos kilnojamųjų šviestuvų įjungimo šakutės neturi tikti įjungti į aukštesnės įtampos tinklą.
4.1.15. Eksploatuoti pavojingose, labai pavojingose patalpose, gaisro ir sprogimo pavojaus zonose leidžiama tik tokius elektros įrenginius, kurių įmonės-gamintojos parengtuose techniniuose dokumentuose yra apie tai nurodyta.
4.1.16. Elektros įrenginio eksploatuotojas privalo turėti patvirtintus elektros įrenginių, eksploatuojamų pavojingose, labai pavojingose patalpose bei gaisro ir sprogimo pavojaus zonose, sąrašus.
4.1.17. Namų ūkio (buitinių) elektros įrenginių eksploatavimo sauga turi būti garantuojama vadovaujantis šių įrenginių gamintojo pasuose ir eksploatavimo instrukcijose nurodytais reikalavimais.
4.1.18. Namų ūkio elektrotechninių reikmenų, vidaus ir išorinio el. apšvietimo elektros įrenginių techninį aptarnavimą, jeigu tai susiję su 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių reikalavimų taikymu arba tai nurodyta įmonės-gamintojos instrukcijoje, leidžiama atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos elektrotechniniam personalui, vadovaujant AK arba VK elektrotechniniam personalui.
4.2. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant gamybinius (technologinius) įrenginius paštuose
4.2.1. Dirbti su didesnio pavojaus įrenginiais, įrankiais, prietaisais leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų nustatyta tvarka išmokytiems, atestuotiems ir instruktuotiems darbuotojams.
4.2.2. Kiekvienoje dirbančio su įrenginiu darbuotojo darbo vietoje turi būti įmonės vadovo (darbdavio) patvirtinta saugos darbe instrukcija.
4.2.3. Prieš pradėdamas dirbti su įrenginiu darbuotojas privalo susitvarkyti darbinius drabužius: užsisegti sagas, susirišti rankogalius, apdengti plaukus galvos apdangalu.
4.2.4. Prieš įjungdamas įrenginį darbuotojas privalo apžiūrėti ir patikrinti bendrą įrenginio techninę būklę:
a) ar patikima įrenginio judančiųjų dalių apsauga;
b) ar nustatyta tvarka įžemintos įrenginio dalys;
c) ar tvarkingi elektros įtaisai: laidai, šakučių lizdai, šakutės, mygtukai ir pan.;
d) ar nėra ant įrenginio pašalinių daiktų;
e) ar nėra prie įrenginio įvado perspėjančių, draudžiančių jį įjungti ženklų, plakatų.
4.2.5. Prieš pradedant apdoroti pašto siuntas, būtina patikrinti, kaip įrenginys veikia tuščiąja eiga, įsitikinti, ar tvarkingi įjungiamieji prietaisai, signalizacijos, avariniai mygtukai „STOP“ bei blokavimo sistemos.
4.2.6. Draudžiama:
a) eksploatuoti techniškai netvarkingus įrenginius;
b) įjungti įrenginį, jeigu nėra jo saugos techninių priemonių arba jos sugedusios;
c) reguliuoti, valyti, remontuoti veikiantį įrenginį.
4.2.7. Jeigu įjungtas įrenginys neveikia, būtina skubiai jį išjungti, iškviesti elektromechaniką (mechaniką).
4.2.8. Apie darbo metu pastebėtus įrenginių gedimus būtina pranešti tiesioginiam vadovui.
4.2.9. Jeigu įrenginys sustabdomas dėl avarinės situacijos, jį įjungti galima tik įrenginius aptarnaujančiam elektromechanikui (mechanikui) leidus.
4.3. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis paštuose
4.3.1. Eksploatuojant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 04 14 nutarimu Nr. 282 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1994 12 15 įsakymu Nr. 80 patvirtinta „Šaunamųjų ginklų, šovinių įsigijimo, vežimo, saugojimo, apskaitos, panaudojimo ir laikymo instrukcija“.
4.3.2. Eksploatuoti tarnybinį ginklą leidžiama darbuotojui, Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka išlaikiusiam egzaminą ir turinčiam policijos komisariato išduotą leidimą, taip pat nustatyta tvarka instruktuotam.
4.3.3. Darbuotojai, eksploatuojantys tarnybinį ginklą ir (arba) kurių pareigos susijusios su jo eksploatavimu, privalo žinoti ir tiksliai vykdyti konkretaus ginklo įmonės-gamintojos parengtuose pase bei eksploatavimo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.
5. SAUGOS REIKALAVIMAI PAŠTO SIUNTŲ PRIĖMIMUI, APDOROJIMUI, IŠSIUNTIMUI, GAVIMUI IR ĮTEIKIMUI
5.1. Saugos reikalavimai išimant pašto korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių
5.1.1. Korespondencijai išimti iš siunčiamųjų laiškų dėžučių ir pristatyti adresatams turi būti parengtos ir paštų vadovų patvirtintos laiškininkų bei vairuotojų (vadeliotojų) maršrutų schemos, kuriose turi būti pažymėtos pavojingos, reikalaujančios didesnio atsargumo, ėjimo ir važiavimo vietos; su šia schema privaloma supažindinti laiškininkus ir vairuotojus; laiškininkai ir vairuotojai, išimantys korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių ir pristatantys adresatams, privalo laikytis schemoje pažymėtų maršrutų.
5.1.2. Pavedus laiškininkui ar vairuotojui išimti korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių naujuose maršrutuose arba pakitus maršrutams, privaloma papildomai juos instruktuoti.
5.1.3. Pašto darbuotojas, dirbdamas naktį, privalo turėti su savimi tvarkingą (veikiantį) kišeninį prožektorių.
5.1.4. Prieš išvažiuojant į maršrutą, būtina patikrinti transporto priemonių bei išimamos korespondencijos krepšio su rėmeliu techninę būklę.
5.1.5. Vairuotojas, išvažiuodamas į maršrutą motociklu, motoroleriu, mopedu, dviračiu, privalo krepšį su korespondencija patikimai pritvirtinti prie minėtų transporto priemonių bagažinių.
5.1.6. Važiuodami pagal maršrutą, taip pat sustodami išimti korespondencijos iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, laiškininkas ir vairuotojas privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
5.1.7. Vairuotojas sustojęs privalo išjungti transporto, kuriuo jis važiavo, variklį, įjungti stovėjimo stabdį; naktį privaloma įjungti gabaritinius žibintus.
5.1.8. Pašto darbuotojas, prieš išimdamas korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, pritvirtintų prie sienų ar specialių atramų, privalo patikrinti jų techninę būklę ir ar jos patikimai pritvirtintos.
5.1.9. Krepšį su rėmeliu į mechanines siunčiamųjų laiškų dėžučių nukreipiamąsias įpjovas reikia įstatyti laisvai, netrūkčiojant; negalima naudotis krepšiais su deformuotais rėmeliais.
5.1.10. Pašto darbuotojas, pastebėjęs blogai pritvirtintas siunčiamųjų laiškų dėžutes prie sienų, atramų, stovų ar sugadintas, taip pat pastebėjęs kelių eismo įvykius, avarijas, gaisrus ir kt., privalo skubiai pranešti savo tiesioginiam vadovui ir, jeigu reikia, kitiems pareigūnams.
5.1.11. Pašto darbuotojams, išimantiems korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, vairuojantiems mopedus, dviračius, paštų administracija privalo (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) organizuoti Kelių eismo taisyklių mokymą, dalyvaujant kelių eismo specialistams; pašto darbuotojams leidžiama naudotis mopedais ir dviračiais darbe tik išlaikius pašte Kelių eismo taisyklių egzaminą.
5.2. Saugos reikalavimai priimant ir apdorojant pašto siuntas
5.2.1. Rankomis antspauduoti pašto korespondenciją leidžiama tik ant stalo, padengto gumine danga.
5.2.2. Atrišant ir užrišant maišus su pašto korespondencija, perpjauti špagatą reikia su specialiu peiliu arba perkirpti žirklėmis; pjaunant špagatą būtina peilio ašmenis nukreipti nuo savęs; draudžiama naudoti skutimosi peiliukus ar pan., taip pat špagatą nutraukti rankomis.
5.2.3. Kad pašto darbuotojas nesusižeistų peiliu atrišdamas maišą su pašto korespondencija, jis turi laikyti pakėlęs maišą užrištąja dalimi aukštyn; rankas turi laikyti žemiau maišo raiščio.
5.2.4. Naudojant paketų aprišimo mašiną, draudžiama:
a) kišti rankas po krumpliaračio gaubtu;
b) šalinti gedimus mašinai dirbant;
c) laikyti rankas po darbo stalo išpjova.
5.2.5. Aprišant paketą, rankas reikia laikyti už špagato nukreipėjo judėjimo ribos.
5.2.6. Keisti špagato rites, susegtuvus galima tik išjungus paketų aprišimo mašiną.
5.2.7. Prieš priimant siuntinius, įvertintuosius laiškus, smulkiuosius paketus, privaloma patikrinti, ar tvarkingos svarstyklės, smalkos lydytuvas bei kiti elektros įrenginiai (laidai, šakutės, šakučių lizdai ir kt.).
5.2.8. Svarstyklės turi būti statomos ant tvirto horizontalaus stovo arba stalo (barjero); svarstyklių padėklas turi būti viename lygyje su stalo paviršiumi.
5.2.9. Svarsčiai dedami ant svarstyklių plokščiąja dalimi; jie turi būti sudėti į specialias dėžutes, iš kurių negalėtų iškristi.
5.2.10. Smalkos lydytuvas turi būti tvirtai (kad neslystų, neapvirstų) pastatytas ant specialaus stovo arba stalo, padengto nedegia, nepraleidžiančia šilumos danga.
5.2.11. Smalkos lydytuve turi būti įrengtas termoreguliatorius, kuris perkaitusį smalkos lydytuvą išjungtų iš elektros tinklo; naudojant smalkos lydytuvą, darbo vietoje turi būti įrengta ventiliacija.
5.2.12. Tirpinamos smalkos galima pripildyti ne daugiau kaip pusę smalkos lydytuvo; jo paviršius turi būti nuvalytas nuo smalkos liekanų; smalkos lydytuvas turi būti uždengiamas specialiu dangčiu; draudžiama smalką užvirinti.
5.2.13. Smalka ant pašto siuntų užpilama medinėmis arba metalinėmis lopetėlėmis su nepraleidžiančiomis šilumos rankenomis; lopetėlių su rankenomis ilgis turi būti 23–25 cm.
5.2.14. Su smalka antspauduojama pašto siunta turi būti padėta ant stalo ar stovo.
5.2.15. Draudžiama:
a) po antspauduojamu daiktu pakišti ranką;
b) vienu metu naudotis smalkos lydytuvu keliems darbuotojams;
c) pernešti iš vienos vietos į kitą smalkos lydytuvą su ištirpinta smalka.
5.2.16. Kino juostas leidžiama priimti siųsti tik metalinėse dėžėse.
5.2.17. Siuntinį reikia imti už šonų ir dėti ant svarstyklių visa plokštuma, adresu į viršų, atsargiai, kad jis neprispaustų rankų pirštų.
5.2.18. Priimant ir apdorojant siuntinius, draudžiama:
a) kelti siuntinį už surišimo virvelių;
b) priimti siųsti sprogmenis, lengvai užsiliepsnojančias ir nuodingąsias medžiagas, tokias kaip: parakas, šoviniai, spiritas, benzinas, žibalas, degtukai, nuodai, rūgštys ir pan.;
c) priimti siuntinius, iš kurių pakuotės kyšo vinys, siuntinius, sutvirtintus metalinėmis juostomis, viela, taip pat siuntinius, kurių svoris ir matmenys neatitinka Pašto taisyklių reikalavimų.
5.2.19. Jeigu, naudojant siuntinių dėžučių briaunų įpjovų stakles, pasigirsta pašalinis triukšmas ar bildesys, pajuntamas degėsių kvapas arba savaime išsijungia staklių variklis, būtina išjungti stakles ir pakviesti elektromechaniką (mechaniką).
5.2.20. Staklių frezos turi būti techniškai tvarkingos, su konstruktyviomis saugos priemonėmis; dėžutes stalo paviršiumi reikia stumti link frezos, lėtai, lygiai.
5.2.21. Užbaigus darbą, būtina išjungti stakles iš elektros tinklo ir išvalyti drožlių surinkėją; valyti leidžiama tik šepečiais.
5.2.22. Dirbant su siuntinių dėžučių briaunų įpjovimo staklėmis, draudžiama:
a) šalinti bet kokius staklių gedimus joms veikiant;
b) rankomis liesti (spausti) frezų apsauginius gaubtus;
c) liesti elektros laidus, staklių pjaunančius įrankius ar judančias dalis.
5.2.23. Siuntinių saugojimo sandėlyje turi būti įrengti stovai pagal projektą su ne mažesnio kaip 60 cm pločio lentynomis; lentynų stovai turi būti tvirti, mediniai – impregnuoti ugniai atspariomis medžiagomis, patogūs ir nepavojingi naudoti.
5.2.24. Sukraunant siuntinius į lentynas, lengvesnieji dedami viršuje, jie neturi išsikišti iš lentynų.
5.2.25. Sukraunant siuntinius rietuvėmis, apačioje dedami tvirtesni, didesni siuntiniai; rietuvių aukštis neturi viršyti 1,5 m; tarpas tarp rietuvių turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m pločio.
5.2.26. Draudžiama išimti (ištraukti) siuntinius, užkrautus kitais siuntiniais.
5.2.27. Prieš jungiant transporterį, būtina įsitikinti, ar nėra prie jo įspėjamųjų, draudžiamųjų užrašų, ar nėra ant jo pašalinių daiktų.
5.2.28. Pereiti per juostinius transporterius leidžiama tik tam skirtu tilteliu.
5.2.29. Negalima lipti ant transporterio juostos, sėstis ar atsistoti ant transporterio bortų.
5.2.30. Jeigu maišas ar pakas su pašto siuntomis įstrigo transporterio sandūroje, būtina transporterį sustabdyti ir tik tada atlaisvinti maišą ar paką.
5.2.31. Maišus, pakus su pašto siuntomis dėti ant transporterio juostos tvarkingai ne mažesniu kaip 1 m atstumu vienas nuo kito.
5.2.32. Negalima dėti maišų, pakų su pašto siuntomis ar kitokių daiktų po transporteriu.
5.2.33. Dirbant su kasos aparatu, pastebėjus defektą, pranešti tiesioginiam vadovui.
5.2.34. Draudžiama dirbti su nustatyta tvarka neįžemintu kasos aparatu.
5.2.35. Draudžiama remontuoti, valyti, tepti veikiantį kasos aparatą.
5.2.36. Kontrolinę ir čekių juostą keisti galima tik vadovaujantis eksploatavimo instrukcija.
5.2.37. Čekių juostos atplaišas reikia šalinti pincetu.
5.2.38. Dirbant su kompiuteriu, negalima palikti jo įjungto be priežiūros.
5.2.39. Naudojantis kompiuterio spausdintuvu, būtina laikytis šių reikalavimų:
a) maitinimo laidas turi būti specialiai pritaikytas ir įžemintas;
b) prieš apžiūrint spausdintuvą, reikia išjungti jį iš elektros tinklo;
c) prieš jungiant spausdintuvą prie kompiuterio, įsitikinti, ar spausdintuvas išjungtas iš tinklo;
d) neišjungti spausdintuvo, kol jis spausdina;
e) neliesti įkaitusio popieriaus traukimo ritinio variklio;
f) nespausdinti ant nestandartinio formato popieriaus.
5.2.40. Nelaikyti kompiuterio ir jo įrenginių saulės šviesoje, arti kaitinimo prietaisų.
5.2.41. Nedėti ant kompiuterio ir jo įrenginių popieriaus ir kitokių daiktų.
5.2.42. Saugoti, kad į kompiuterį ir jo įrenginius per ventiliacijos angas nepatektų smulkių metalinių detalių (sąvaržėlių, spaustukų ir kt.).
5.2.43. Patalpos, kuriose dirbama su kompiuteriais, turi būti šviesios, paviršiai matiniai, kad nesusidarytų atspindžių blyksnių.
5.2.44. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis – kombinuotas (bendras ir vietinis); draudžiama dirbti su kompiuteriais nesant natūralaus apšvietimo.
5.2.45. Darbo paviršių natūralus apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 300 lx, o kombinuotas – ne mažesnis kaip 750 lx.
5.2.46. Bendro apšvietimo šviestuvų blyksnių atspindžiams ekranuose išvengti rekomenduojama naudoti priešblyksninius tinklelius, specialius filtrus arba apsauginius stogelius.
5.2.47. Patalpos turi būti deramai vėdinamos.
5.2.48. Atstumas nuo veikiančio iki kito displėjaus turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.
5.2.49. Kai kompiuteriai sustatomi eilėmis, atstumas tarp eilių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.
5.2.50. Darbo metu atstumas nuo operatoriaus akių iki ekrano turi būti 40 – 80 cm.
5.2.51. Darbo reikmenys turi būti išdėstyti patogiai.
5.2.52. Dirbant su kompiuteriais, darbo vietoje elektrostatinio lauko lygis neturi viršyti leistinų higienos normų.
5.2.53. Kompiuterio ekranas turi atitikti tokius pagrindinius eksploatavimo techninius reikalavimus:
a) ekrano švytėjimo ryškumas turi būti ne mažesnis kaip 100 cd/m2;
b) monochromatinio displėjaus šviečiančiojo taško minimalus diametras – 0,4 mm, spalvoto – 0,6 mm;
c) ekranas turi būti su nuo blyksnių saugančiu paviršiumi;
d) ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 31 cm, o simbolių aukštis ekrane – ne mažesnis kaip 3,8 mm.
5.2.54. Kompiuterį naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį – darbo užduotims vykdyti.
5.2.55. Nepalikti įjungto kompiuterio be priežiūros.
5.2.56. Kad būtų išvengta regos sutrikimų, būtina darbe daryti pertraukas; kai dirbama aštuonias valandas per dieną, be pietų pertraukos, dar turi būti dvi papildomos pertraukos po 10 min.: pirmoji po trijų valandų nuo darbo pradžios, o antroji – likus dviems valandoms iki darbo pabaigos; per jas operatoriams rekomenduojami specialūs pratimai, psichologinė iškrova.
5.2.57. Įvedinėjant duomenis, redaguojant programas, skaitant informaciją iš ekrano, nepertraukiamo darbo su kompiuteriu trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 4 val., darant po pirmos ir trečios darbo valandos 10 min., o po dviejų darbo valandų – 15 min. pertraukas.
5.2.58. Dirbti su elektrografinėmis dauginimo mašinomis galima tik įjungus ištraukiamąją ventiliaciją.
5.2.59. Darbo metu reikia nuolat stebėti užrašus signalizacijos skydelyje, apsauginių blokuočių darbą.
5.2.60. Išimti iš dauginimo mašinos užstrigusį popieriaus lapą galima tik ją išjungus.
5.2.61. Dauginimo mašinai dirbant, draudžiama:
a) nuimti dauginimo mašinos apsauginius skydelius;
b) išjungti apsaugines blokuotes;
c) reguliuoti, remontuoti, valyti mašiną;
d) laikyti ant mašinos įrankius, pašalinius daiktus;
e) palikti ją be priežiūros ir įjungtą.
5.2.62. Pastebėjus darbo metu bet kokį dauginimo mašinos gedimą, išjungti ją iš elektros tinklo, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui.
5.3. Saugos reikalavimai pristatant paštą
5.3.1. Laiškininko darbo vietoje – pašte turi būti vadovo patvirtinta pašto pristatymo maršruto schema, kurioje turi būti nurodytos pavojingesnės perėjos bei važiavimo vietos.
5.3.2. Laiškininkas pristatymo apylinkėje privalo laikytis pašto vadovo patvirtinto pristatymo apylinkės maršruto, žinoti, kur yra pavojingos perėjimo ir važiavimo vietos, taip pat laikytis Kelių eismo taisyklių.
5.3.3. Kiekviename pašte, pristatančiame pašto korespondenciją, turi būti pildomas pristatymo apylinkių būklės žurnalas, kuriame užrašomi laiškininkų pastebėti trūkumai pristatymo apylinkėse (nesutvarkytos laiptinės, liftai, neapšviestos laiptų aikštelės, netvarkingi, apgriuvę tiltai ir kt.).
5.3.4. Esant nepalankiems orams, pristatymo tarnybos darbuotojai papildomai instruktuojami; esant plikledžiui (kai keliai slidūs), darbuotojams, prieš išeinantiems pristatyti pašto korespondenciją, turi būti primenama apie papildomas atsargumo priemones.
5.3.5. Pašto darbuotojų darbo drabužiams ir avalynei džiovinti paštuose turi būti įrengtos specialios patalpos su džiovinimo spintomis.
5.3.6. Pristatydamas pašto korespondenciją tamsį, laiškininkas turi su savim turėti kišeninį prožektorių ir atšvaitą.
5.3.7. Lipant laiptais, reikia laikytis turėklo; jeigu tenka naudotis liftu, į liftą įeiti galima tik nesant jame pašalinių.
5.3.8. Įteikdamas pašto korespondenciją gavėjui bute (registruotąsias siuntas, pensijas, pašto perlaidas), laiškininkas privalo imtis atsargumo priemonių: įeiti į butą reikia tik paskui gavėją; įeiti į butą pirma gavėjo – draudžiama (gali būti atidaryti rūsiai, saugyklos, nepririšti šunys ir pan.).
5.3.9. Pristatomosios pašto korespondencijos dėžės turi būti įrengtos patogiose vietose.
5.3.10. Laiškininkai, pristatantys pašto korespondenciją mopedais ir dviračiais, prieš išvažiuodami į pristatymo apylinkę, privalo patikrinti savo mopedų ir dviračių techninę būklę.
5.3.11. Dviratininkui ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti techniškai tvarkingu, tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu; prie dviračio ar mopedo turi būti pritvirtinti: iš galo – raudonas, iš abiejų šonų prie ratų stipinų pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai, o važiuojant keliu tamsį arba esant blogam matomumui, dviračio ar mopedo priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.
5.3.12. Pašto pristatymo transporto maršrutų schemos turi būti pristatymo tarnybos patalpose, matomoje vietoje.
5.3.13. Automobilyje pašto siuntos turi būti sukraunamos taip, kad važiuojant nenugriūtų ir nepasislinktų.
5.3.14. Lydinčiam pašto siuntas darbuotojui leidžiama važiuoti dengto krovininio automobilio kėbule tik tada, kai yra įrengta ryšio priemonė, kuria prireikus galima duoti vairuotojui signalą sustoti; taip pat automobilyje turi būti įtaisytas lengvai pasiekiamas ne mažesnės kaip 2 litrų talpos gesintuvas; kėbulas turi būti apšviestas iš vidaus; kad būtų galima iš kėbulo išlipti ir į jį įlipti, turi būti įrengti laipteliai.
5.3.15. Draudžiama atidaryti automobilio duris bei išlipti iš jo, kol jis visiškai nesustos.
5.3.16. Prieš sukraunant pašto siuntas į pristatomosios korespondencijos dėžes ar išimant pašto siuntas iš jų, būtina patikrinti, ar jos gerai pritvirtintos.
5.3.17. Draudžiama dėti pašto korespondenciją į netvarkingas pristatomosios korespondencijos dėžes.
5.3.18. Pašto darbuotojai apie netvarkingas pristatomosios korespondencijos dėžes, apie nesaugias, nepatogias privažiuoti prie šių dėžių vietas privalo pranešti pašto vadovams; trūkumai turi būti nustatyta tvarka pašalinami.
5.3.19. Naudoti kinkomąsias transporto priemones, vadelioti arklius, jais joti leidžiama asmenims, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmokytiems joti, vadelioti arklius, mokantiems orientuotis važiuojant nustatytu maršrutu, taip pat mokantiems pakinkyti ir pabalnoti arklius.
5.3.20. Paštui pervežti turi būti naudojami tik tvarkingi vežimai (rogės), pakinktai (kamanos, balnas) ir sveiki arkliai.
5.3.21. Vadelioti, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – dešiniuoju važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios kelio dalies krašto.
5.3.22. Vežimas, rogės turi būti iš priekio su baltais, iš šono – su oranžiniais, o iš galo – su raudonais atšvaitais, pritvirtintais gerai matomose vietose ir pažyminčiais kraštinius vežimo ar rogių matmenis.
5.3.23. Vadeliojant tamsį, esant blogam matomumui, prie vežimo, rogių kairės pusės ir iš priekio turi būti pritvirtinti baltos, o iš galo – raudonos spalvos žibintai.
5.3.24. Vadeliotojui, raiteliui draudžiama:
a) palikti arklius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
b) pririšti arklius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;
c) vadelioti, joti keliais, pažymėtais ženklais „Automagistralė“.
5.3.25. Pašto siuntos vežime, rogėse turi būti sukrautos tolygiai, kad nenugriūtų ar nepasislinktų.
5.3.26. Pristatant pašto siuntas kinkomosiomis transporto priemonėmis, draudžiama:
a) važiuojant vadeliotojui ir lydinčiam pašto darbuotojui nuleisti kojas už vežimo (rogių) krašto;
b) važiuoti per techniškai netvarkingus tiltus;
c) važiuoti vandens apsemtais, pelkėtais keliais bei kitais blogais keliais.
5.3.27. Apie netvarkingus tiltus ir kt. pavojingus objektus vadeliotojas, lydintis pašto siuntas darbuotojas privalo pranešti savo tiesioginiam vadovui.
5.3.28. Važiuoti užšalusių upių ir kitų vandens telkinių ledu leidžiama tik savivaldybių nurodytose, specialiais ženklais pažymėtose vietose.
5.3.29. Užvažiuoti ant kelto ir nuvažiuoti nuo jo leidžiama, tik kai jis visiškai sustojęs prieplaukoje; pastatyti transporto priemonę ant kelto būtina taip, kad ji nepradėtų riedėti.
6. SAUGOS REIKALAVIMAI PAŠTO SIUNTŲ PERVEŽIMUI IR APKAITAI
6.1. Reikalavimai pervežant pašto siuntas geležinkeliais
6.1.1. Pašto siuntų apkaitos punkto darbuotojas privalo būti išmokęs ir vykdyti būtinus saugos darbe reikalavimus, kurie nurodyti:
a) pašto siuntų pervežimo ir pašto vagonų eksploatavimo taisyklėse;
b) darbo elektrifikuotose geležinkelio linijose saugos taisyklėse;
c) geležinkelių signalizacijos instrukcijoje;
d) geležinkelio techninio eksploatavimo taisyklėse;
e) pašto taisyklėse.
6.1.2. Pašto pervežimo centro, pašto siuntų apkaitos tarnybų (padalinių) vadovai privalo užtikrinti, kad informacija apie traukinių su pašto vagonais atvykimą ir išvykimą apkaitos darbuotojams būtų pateikiama laiku.
6.1.3 Traukinių sąstatai formuojami, o pašto vagonai turi būti atvaromi pakrauti ir iškrauti pagal schemas ir grafikus.
6.1.4. Pašto ir bagažo, keleiviniai traukiniai su pašto vagonais turi būti priimami į kelius, platformas, kur patogiau apsikeisti pašto siuntomis; tai turi būti numatyta stoties darbo režimo dokumentuose.
6.1.5. Pašto pervežimo centro, pašto siuntų apkaitos punktų sandėlių durys turi būti be slenksčių ir tokio platumo, kad laisvai galėtų įvažiuoti pašto vėžimėliai ir vilkikai; platformų pakraščiuose turi būti 50 mm aukščio ir 250 mm pločio atramos.
6.1.6. Geležinkelio stotyse esančių pašto platformų plotis turi būti:
a) kai pašto vagonai stovi iš abiejų pusių – 8–12 m;
b) kai vagonai stovi iš vienos pusės – 6–8 m.
6.1.7. Stotyse, kur nėra platformų, pašto siuntų apkaitos vietose turi būti aikštelės su tvirta danga.
6.1.8. Privažiavimo keliai ir pervažos pašto apkaitos vietose turi būti tvarkingi ir deramai apšviesti pagal galiojančias normas ir taisykles.
6.1.9. Paštų, esančių geležinkelio stotyse, vadovai privalo informuoti pašto vagonų darbuotojus apie maršrute esančius geriamojo vandens atsargų papildymo punktus, apie vietas, iš kurių galima gauti anglių vagonui šildyti.
6.2. Reikalavimai pervežant pašto siuntas pašto vagonais
6.2.1. Prieš priimant pašto vagoną, jo palydovas privalo sužinoti iš savo vadovo, kur yra pašto vagonas ir kaip saugiai prie jo prieiti.
6.2.2. Einant prie pašto vagono, būtina įdėmiai klausytis lokomotyvų signalų, taip pat stoties radijo pranešimų; eiti reikia geležinkelio tarpukeliu arba kelkraščiu.
6.2.3. Prieš einant per geležinkelį, būtina įsitikinti, ar bėgiais nevažiuoja traukinys ar lokomotyvas.
6.2.4. Geležinkelį leidžiama pereiti tik per pervažas, pėsčiųjų takeliais, klojiniais, požeminėmis perėjomis ir kitose pažymėtose perėjimo vietose.
6.2.5. Priimant pašto vagoną, jo palydovas privalo patikrinti pašto vagono vidaus įrenginių techninę būklę: ar tvarkingi elektros įrenginiai, ar yra signalizacijos priemonės, gaisrinis inventorius, dielektrinės ir kitokios saugos priemonės, įrankiai, prietaisai, ūkio inventorius, patalynė, ar vaistinėlėje yra medikamentų, būtinų pagal jų sąrašą, ar vagonas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.
6.2.6. Pašto vagono palydovas turi žinoti: kokie yra pašto vagono įrenginiai, dėl kokių gedimų negalima prikabinti vagono prie traukinio sąstato, elektros įrenginių veikimo principus (generatoriaus, akumuliatorių, paskirstymo spintos su prietaisais, ventiliacijos ir šaldymo įrenginių, kūrenimo bei vandens sistemų ir kt.); mokėti geležinkelių signalizacijos instrukciją, saugos darbe taisykles, taip pat mokėti suteikti pirmąją pagalbą vežant traumuotąjį.
6.2.7. Pašto vagono palydovas privalo turėti pažymėjimą, liudijantį, kad jam suteikta elektrotechninio personalo pradinės kvalifikacijos kategorija (PK).
6.2.8. Prieš išvažiuodamas į maršrutą, pašto vagono palydovas (pašto siuntų lydėtojas) privalo patikrinti, ar visos darbo vietos atitinka saugos darbe ir gaisrinės saugos reikalavimus; jis yra atsakingas už saugos reikalavimų vykdymą.
6.2.9. Patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir gedimus iki traukinio išvykimo šalina pagal priklausomybę – pašto ar geležinkelio techninis personalas, atsižvelgiant į gedimo pobūdį.
6.2.10. Apie vagono arba įrenginio gedimus, pastebėtus važiuojant ir iki reiso pabaigos nepašalintus, pašto vagono palydovas (pašto siuntų lydėtojas) privalo pranešti galinio maršruto punkto pašto viršininkui.
6.2.11. Pašto vagono palydovas privalo žinoti, kur yra kuro ir vandens atsargų papildymo punktai; laiku papildyti šias atsargas.
6.2.12. Būtina išvalyti vagoną pagal galiojančius higienos reikalavimus.
6.2.13. Geriamasis vanduo turi būti saugomas bidonuose (kubiluose su kranais) arba kituose induose su dangčiais; bidonai (kiti indai vandeniui laikyti) po kiekvieno reiso turi būti švariai išplaunami.
6.2.14. Šaltu laikotarpiu pašto vagono vidaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 17°C ir ne aukštesnė kaip 22°C.
6.2.15. Pašto vagone turi būti ne mažiau kaip 2 žibintai su žvakėmis.
6.2.16. Generatoriaus pavaros diržas uždedamas ne vėliau kaip prieš 30 min. iki traukinio išvykimo.
6.2.17. Nuimti ar uždėti pavaros diržus tarpinėse stotyse galima tik tuo atveju, jeigu traukinys stovi ne mažiau kaip 10 min., o vagonas pažymėtas raudonais signaliniais ženklais.
6.2.18. Traukiniui važiuojant, tamburo ir sandėlių durys turi būti uždarytos.
6.2.19. Traukiniui sustojus, prieš apsikeičiant pašto siuntomis, būtina nuvalyti durų turėklus drėgnu skuduru, o nuo laiptelių sniegą ir ledą.
6.2.20. Peleninę, ortakį ir katilo kūryklą galima valyti tik stotyse. Pelenus ir šlaką kartu su šiukšlėmis būtina rinkti į specialiąją tarą ir sudėti į stoties šiukšlių rinktuvą.
6.2.21. Maišant kurą, būtina stovėti šalia kūryklos angos.
6.2.22. Įvykus avarijai, trūkus vandens vamzdžiams ar įvykus panašiems gedimams, katilą atvėsinti, ugnį kūrykloje užgesinti galima apvertus ardelius (kuras pakliūva į peleninę) ir uždarius abejas kūryklos dureles.
6.2.23. Draudžiama:
a) leisti dirbti pašto vagone asmenims, neišlaikiusiems saugos darbe egzamino, taip pat neišklausiusiems saugos darbe instruktažo;
b) leisti į pašto vagoną pašalinius;
c) laikyti bet kokius daiktus elektros skirstymo skyde, taip pat šalia elektros įrenginių ir katilinėje;
d) jungti elektros šildytuvus, lempas, kurie nenumatyti ir kurių galingumas didesnis negu nurodyta pašto vagono elektros schemoje;
e) naudoti nepritaikytus ir nestandartinius saugiklius konkrečiai elektros grandinei;
f) atsistoti ant palangės staliukų, remontuojant vagono įrenginius;
g) naudoti baterijas, jeigu jose yra per mažai elektrolito;
h) naudotis ne specialiais kobiniais, o kitokiais įrankiais, uždedant ar nuimant generatoriaus pavaros diržą;
i) gesinti ugnį kūrykloje vandeniu;
j) lipti ant vagono stogo;
k) naudoti pašto vagonus su netvarkingais dūmtraukiais;
l) stovėti, sėdėti ant vagono laiptelių, kyboti ant turėklų važiuojant traukiniui;
m) vartoti maistui, gerti vandenį iš techninio vandentiekio;
n) gerti alkoholinius gėrimus;
o) valyti vagoną, kai traukinys manevruoja.
6.3. Gaisrinės saugos reikalavimai pašto vagonuose
6.3.1. Pašto vagonuose turi būti: putų ir angliarūgštės gesintuvai, kirvis, laužtuvas-kobinys, gaisrinis čiaupas, kibiras; gaisrinis inventorius saugomas specialioje vietoje; draudžiama jį užrakinti, naudoti ne pagal paskirtį.
6.3.2. Putų gesintuvai naudojami gesinti degančius daiktus, medžiagas, išskyrus veikiančius elektros įrenginius.
6.3.3. Angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti užsidegusius elektros variklius, generatorius, kurių įtampa yra iki 1000 V.
6.3.4. Pajutus dūmų kvapą vagone, reikia išsiaiškinti priežastį, panaudoti priemones, kad nebūtų gaisro; kilus gaisrui, būtina skubiai atidaryti stabdymo sistemos čiaupą ir sustabdyti traukinį (išskyrus atvejį, kai traukinys važiuoja tuneliu, per tiltą, viaduką ir kitas vietas, kur neįmanoma evakuoti keleivių ir gesinti gaisro), iškviesti traukinio brigadininką (viršininką), išjungti elektros įrenginius, išskyrus avarinį apšvietimą (tamsį elektros apšvietimas neišjungiamas, kol nebaigiami evakuoti žmonės) ir pradėti gesinti gaisrą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis; elektrifikuotuose geležinkelio ruožuose gesinti degantį vagoną iš išorės vandeniu ar putų gesintuvu galima tik atjungus kontaktinį tinklą.
6.3.5. Siekiant išvengti gaisrų, draudžiama:
a) priimti ir išleisti vagoną į maršrutą, jeigu netvarkinga jo šildymo sistema;
b) palikti be priežiūros įjungtus elektros įrenginius, įjungti jėgainių grandis, kai netvarkinga elektros įranga;
c) keisti saugiklius, nenustačius įrenginio darbo sutrikimo priežasties;
d) kurti krosnį lengvai užsidegančiu skysčiu;
e) laikyti šalia šildymo sistemos katilo kurą, valymo priemones, drabužius;
f) palikti nevalytas, dulkėtas ir degiomis medžiagomis apneštas katilinių lubas, cirkuliacinius siurblius, ventiliacijos angas (deflektorius);
g) šildyti liepsna (deglu, degančiomis anglimis ar pan.) užšalusius vandentiekio ir šiluminius vamzdžius;
h) naudoti apšvietimui žvakes be gaubto, žibalines ar karbidines lempas ir pan.;
i) kūrenti katilą ar boilerį, kai vandens juose yra mažiau negu leistina norma;
j) palikti be priežiūros besikūrenančius katilus bei boilerius;
k) važiuojant traukiniui, išmesti degančias anglis, pelenus ar šlaką;
l) rūkyti ne specialiai skirtoje vietoje; palikti degančias nuorūkas, degtukus, taip pat išmesti juos iš vagono;
m) laikyti pašto siuntas tambūruose, koridoriuose;
n) pervežti sprogiąsias, degiąsias medžiagas (spiritą, benziną, žibalą, tirpiklius ir kt.).
6.3.6. Prieš įvažiuojant traukiniui į tunelį, būtina išjungti dirbtinę ventiliaciją.
6.4. Reikalavimai ruošiant pašto siuntas pašto vagone
6.4.1. Bendrasis pašto siuntų svoris neturi viršyti pašto vagono keliamosios galios.
6.4.2. Pašto siuntas sandėliuose būtina paskirstyti tolygiai pagal sandėlio ilgį ir plotį, būtina palikti laisvą priėjimą prie durų.
6.4.3. Kraunant siuntinius į rietuves, į jų apačią būtina dėti standžiai įpakuotus, sunkesnius siuntinius; į lentynas galima dėti tik lengvus siuntinius; mesti siuntinius į lentynas – draudžiama.
6.4.4. Pašto siuntos turi būti dedamos taip, kad nenukristų nuo lentynų; negalima užgriozdinti durų užraktų.
6.4.5. Pašto siuntos į pašto vagonus pradiniuose maršrutuose turi būti baigtos krauti ne mažiau kaip prieš 5 min. iki traukinio išvykimo; tarpinėse stotyse sandėlių durys turi būti uždaromos iki traukinio išvykimo.
6.4.6. Maišai su pašto korespondencija turi būti atidaromi korespondencijos dulkių šalinimo įrenginyje.
6.4.7. Naudojant dulkių šalinimo įrenginį, reikia atidaryti jo stalo dangtį ir vertikaliai jį užfiksuoti; įdėjus korespondenciją, dangtį būtina uždaryti.
6.4.8. Pašto vagonuose turi būti naudojami tik elektriniai smalkos šildytuvai arba plombinės; smalkos šildytuvai turi būti pritvirtinami taip, kad negalėtų apsiversti.
6.4.9. Apsikeičiant pašto siuntomis, būtina palikti laisvą priėjimą prie vagono durų.
6.4.10. Nuimant pašto siuntas nuo lentynų, reikia naudotis specialiu stalu, turinčiu inventoriaus numerį ir žymą apie jo techninius išbandymus; pirmiausia iš lentynų reikia išimti viršuje esančias pašto siuntas, po to – apačioje; draudžiama atsistoti ant horizontalios durų sklendės.
6.5. Reikalavimai pervežant pašto siuntas nebėginiu transportu
6.5.1. Vairuoti elektros vilkikus, elektros krautuvus ir traktorius leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, pasitikrinusiems sveikatą medicinos komisijoje ir išlaikiusiems vairavimo, geležinkelių signalizacijos, saugos darbe egzaminus bei turintiems įmonės kvalifikacijos komisijos išduotą pažymėjimą.
6.5.2. Prie elektros vežimėlio galima prikabinti ne daugiau kaip tris, o prie elektros vilkiko – ne daugiau kaip penkis vežimėlius arba konteinerius; būtina sąlyga: vairuotojui turi būti matomas paskutinis vežimėlis (konteineris).
6.5.3. Prieš važiuojant elektros vilkiku, reikia patikrinti keičiančios važiavimo kryptį svirties padėtį, duoti įspėjamąjį signalą, įjungti svirtį į pirmosios pavaros padėtį.
6.5.4. Elektros vilkikas turi pradėti važiuoti iš lėto, netrūkčiodamas; prieš važiuojant atbulom, reikia būtinai sustoti; vairuotojas turi sėdėti ar stovėti atsukęs veidą važiavimo kryptimi.
6.5.5. Prieš išlipdamas iš elektros vilkiko, vairuotojas privalo įjungti stabdį, pastatyti pavarų svirtį į neutralią padėtį, išimti iš akumuliatorių įjungimo įtaiso raktą.
6.5.6. Važiuodamas pakalnėn elektros vilkiko vairuotojas turi naudotis stabdžiais ir neleisti elektros vilkikui įsibėgėti.
6.5.7. Keleivių takelių sankryžose, prie įėjimų į platformas ir prie išėjimų iš jų, elektros vilkiko greitis turi būti maksimaliai saugus.
6.5.8. Esant plikledžiui, blogam orui, vairuoti elektros vilkiką reikia ypač atsargiai; žiemą visos pervažos, per kurias važiuoja elektros vilkikai, turi būti nuvalytos ir pabarstytos smėliu, šlaku, kad nebūtų slidu.
6.5.9. Apie visus elektros vilkiko gedimus vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti technikos priemones aptarnaujančiam (remontuojančiam) darbuotojui; apie tai, kad netvarkingos platformos ir privažiavimo keliai, būtina pranešti pašto administracijai.
6.5.10. Būtina kontroliuoti akumuliatorių būklę, neleisti jiems visiškai išsikrauti, saugoti elektros variklį ir akumuliatorius nuo drėgmės.
6.5.11. Reikia nuolat atnaujinti elektros vilkikų laiptelių ir pedalų rievėtumą arba pritvirtinti prie jų rievėtas dangas.
6.5.12. Baigęs darbą vairuotojas privalo pastatyti elektros vilkiką į jam skirtą vietą, kontrolerio dangčio dureles užrakinti, išimti iš akumuliatoriaus įjungimo įtaiso raktą; pagrindinio išjungiklio ir kontrolerio dėžės raktus vairuotojas turi įteikti atsakingam už transporto priemonių išdavimą ir priėmimą darbuotojui.
6.5.13. Elektros vilkikų stovėjimo vieta turi būti atitverta taip, kad pašaliniai negalėtų prie jų prieiti.
6.5.14. Draudžiama:
a) eksploatuoti elektros vilkikus, jeigu netvarkingos vairavimo ir stabdžių sistemos, akumuliatorių įjungimo įtaisai;
b) vežti žmones elektros vilkikais (traktoriais) ir jų priekabose;
c) stovėti elektros vilkikams automobilių eismo vietose, taip pat ant geležinkelio ir nuokalnėje, kurios nuolydis didesnis negu 8°;
d) palikti be priežiūros įjungtą elektros vil …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.