LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 1999 m. spalio 27 d. Nr. 1188 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1997, Nr. 41-1007; 1998, Nr. 1-8) ir išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą nauja redakcija (pridedama). 2. Nustatyti, kad: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento naujos redakcijos, pateiktos šiame nutarime, nuostatos taikomos nuo 1999 m. lapkričio 8 dienos; 2.2. teisės aktų projektams, pateiktiems Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1999 m. lapkričio 5 d., taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento reikalavimai. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                       ROLANDAS PAKSAS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS      SIGITAS KAKTYS Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1188 redakcija) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTAS I. Bendrosios nuostatos 1. Šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Vyriausybė) darbo tvarką. 2. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės programa, šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais. 3. Vyriausybės veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. II. Vyriausybės struktūra ir darbo formos I. BENDRIEJI STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI 4. Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. 5. Valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia Vyriausybės posėdžiuose. 6. Išspręsti nesutarimams, kylantiems derinant teisės aktų projektus, arba svarbiausiems posėdžio darbotvarkės klausimams aptarti prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas gali sudaryti nuolatinius arba laikinuosius Vyriausybės komitetus. 7. Prireikus Vyriausybė gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas atitinkamiems teisės aktams rengti, šalies masto renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti. 8. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes įvairiems klausimams nagrinėti ir teisės aktų projektams rengti. 9. Vyriausybę aptarnauja Vyriausybės kanceliarija, kuriai vadovauja Vyriausybės sekretorius. Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda Ministro Pirmininko aparatas, kuriam vadovauja Vyriausybės kancleris. II. Vyriausybės posėdis 10. Vyriausybės posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jo nesant – einantis Ministro Pirmininko pareigas arba jį pavaduojantis ministras (toliau vadinama – Ministras Pirmininkas). Vyriausybės posėdžiai paprastai rengiami Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės posėdis rengiamas Ministro Pirmininko paskirtu laiku nesilaikant šio reglamento IV skyriaus II ir III skirsnių reikalavimų. 11. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą. Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje. 12. Vyriausybės posėdyje paprastai svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio reglamento nustatyta tvarka yra pateikti atitinkamų Vyriausybės sprendimų projektai. 13. Vyriausybės posėdžio darbotvarkė sudaroma ir svarstoma pagal šio reglamento IV skyriaus nuostatas (išskyrus šio reglamento 10 punkto trečiojoje pastraipoje numatytą atvejį). Vyriausybės posėdžio metu Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras. III. Ministras Pirmininkas 14. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 15. Ministras Pirmininkas: 15.1. teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 15.2. kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 15.3. pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis; 15.4. vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės įstatymas ir kiti įstatymai. 16. Ministras Pirmininkas leidžia potvarkius dėl: 16.1. Vyriausybės, Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybės kanceliarijos darbo organizavimo; 16.2. Ministro Pirmininko aparato struktūros ir funkcijų; 16.3. Vyriausybės kanceliarijos struktūros; 16.4. įgaliojimų derėtis, pasirašyti tarptautines sutartis suteikimo; 16.5. Lietuvos Respublikos delegacijų vykimo į užsienį; 16.6. atstovavimo Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose; 16.7. atstovavimo Vyriausybei Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 16.8. ministrų, Vyriausybės kanclerio, Vyriausybės sekretoriaus, Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų ir Vyriausybės atstovų atostogų; 16.9. ministrų pavadavimo; 16.10. atlyginimų priedų nustatymo Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, ministrų teikimu – viceministrams, Vyriausybės kancleriui ir Vyriausybės sekretoriui; skatinimo ir tarnybinių nuobaudų atitinkamiems valstybės tarnautojams (toliau vadinama – tarnautojai) skyrimo; 16.11. valstybės stipendijų skyrimo; 16.12. atitinkamų vidaus tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų specialiųjų laipsnių suteikimo; 16.13. įvairių minėjimų rengimo; 16.14. įžymių žmonių laidotuvių organizavimo; 16.15. neatlygintino konsultantų pasitelkimo (jiems sutikus) Vyriausybei konsultuoti, išvadoms ir rekomendacijoms dėl svarbiausių Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektų teikti; 16.16. kitų organizacinių ar personalinių klausimų. 17. Ministras Pirmininkas savo potvarkiais skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų: 17.1. Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus; 17.2. Vyriausybės sekretorių; 17.3. Vyriausybės įstaigų – departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovus (Vyriausybės kanclerio teikimu); 17.4. departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijų vadovus (ministrų teikimu) bei jų pavaduotojus (departamentų vadovų teikimu), jeigu tai numatyta įstatymuose ar Vyriausybės patvirtintuose jų nuostatuose; 17.5. viceministrus (ministrų teikimu); 17.6. Vyriausybės įstaigų – inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų vadovus (Vyriausybės sekretoriaus teikimu); 17.7. apskrities viršininko pavaduotojus (apskrities viršininko teikimu); 17.8. kitus tarnautojus įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais atvejais. 18. Prie Ministrui Pirmininkui teikiamo potvarkio projekto pridedamas kandidato į atitinkamas pareigas sutikimas eiti šias pareigas (ar prašymas atleisti iš šių pareigų), atitinkamas tarpininkavimas, kandidato biografiniai duomenys (anketa), diplomo kopija. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu pateiktai kandidatūrai, atitinkamas ministras, Vyriausybės kancleris ne vėliau kaip per 14 darbo dienų pateikia kitą kandidatūrą. 19. Teikiami Ministrui Pirmininkui pasirašyti potvarkių projektų originalai ir jų priedai vizuojami šio reglamento 106 punkte nustatyta tvarka. 20. Ministro Pirmininko potvarkiai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiami juos vykdyti turinčioms institucijoms (tarnautojams) bei kitiems adresatams pagal atitinkamų Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ar patarėjų (konsultantų) sudarytus adresatų sąrašus. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos. 21. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną neatsižvelgiant į tai, ar jie bus paskelbti „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai per 3 darbo dienas nuo jų įsigaliojimo dienos nustatytąja tvarka skelbiami interneto tinklapiuose. Prireikus Ministro Pirmininko potvarkius skelbia „Valstybės žinios“ ir kitos visuomenės informavimo priemonės. Jeigu Ministro Pirmininko potvarkis skelbiamas „Valstybės žiniose“, jis interneto tinklapiuose skelbiamas per 3 darbo dienas nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose“. IV. Ministrai 22. Atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais ministrai leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Ministrų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministrų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti teisės aktai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, juos pasirašiusių ministrų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja nuo jų priėmimo (pasirašymo) dienos neatsižvelgiant į tai, ar jie bus (buvo) ten paskelbti, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Per 3 darbo dienas nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ ministrų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, nustatytąja tvarka skelbiami interneto tinklapiuose. 23. Ministras leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus dėl: 23.1. ministerijos administracijos struktūros ir etatų sąrašo tvirtinimo; 23.2. ministerijos administracijos padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatų (įstatų) tvirtinimo; 23.3. ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų (išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių vadovų (ministerijos sekretoriaus teikimu) skyrimo pareigoms ir atleidimo iš pareigų; 23.4. ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų bei kitų ministro skiriamų tarnautojų atleidimo iš pareigų savo iniciatyva; 23.5. reguliariai atnaujinamų ilgalaikių (iki 10 metų) ministerijos strateginių veiklos planų tvirtinimo; 23.6. darbo grupių (komisijų) sudarymo; 23.7. kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktų funkcijų vykdymo. 24. Ministro įsakymas įforminamas ministro blanke, o įsakymais patvirtinti kiti teisės aktai – šių įsakymų prieduose. V. Vyriausybės komitetai ir VYRIAUSYBĖS SUDAROMOS Komisijos. Ministro pirmininko sudaromos darbo grupės 25. Vyriausybės nuolatinius ar laikinuosius komitetus Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas gali sudaryti iš ministrų. 26. Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės komitetai svarsto teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilusius nesutarimus, kurių nepavyko išspręsti Ministro Pirmininko aparate. Jeigu nesutarimų išspręsti nepavyksta, nesutarimus keliantis teisės akto projektas įteikiamas Ministrui Pirmininkui, kuris priima vieną iš šių sprendimų: svarstyti teisės akto projektą Vyriausybės posėdyje arba grąžinti jį atitinkamai ministerijai papildomai nagrinėti ir atitinkamai pakeisti (papildyti). Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės komitetai prieš Vyriausybės posėdžius aptaria svarbiausius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (toliau vadinama – norminiai Vyriausybės nutarimai) projektus, įtrauktus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Aptarimo rezultatai (išvados, pasiekti susitarimai) skelbiami Vyriausybės posėdyje, svarstant komitete aptartą projektą. 27. Komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja komiteto pirmininkas. Komiteto posėdyje, be komiteto narių, dalyvauja atitinkamų įstatymų ir norminių Vyriausybės nutarimų projektais suinteresuoti ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti tarnautojai. 28. Vyriausybės komitetų darbą padeda organizuoti ir juos aptarnauja Vyriausybės kanceliarija ir atitinkama ministerija, jeigu šiai ministerijai vadovaujantis ministras yra paskirtas komiteto pirmininku. 29. Vyriausybė nuolatines ar laikinąsias komisijas gali sudaryti iš Vyriausybės narių, valstybės valdymo, vietos savivaldos ar savivaldybių institucijų (toliau vadinama – valstybės ar savivaldybės institucija) tarnautojų, mokslininkų ir specialistų. Prireikus į komisijų posėdžius kviečiami suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat politinių partijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas ministras arba kitas asmuo. 30. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (Vyriausybės kanceliarijos ar atitinkamų ministerijų bei Vyriausybės įstaigų išlaikymo išlaidų sąmatose); nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo. Komisijų posėdžių sprendimai įforminami jų posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo komisijų pirmininkai. 31. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes ir skirti jų vadovus iš šio reglamento 29 punkte nurodytų asmenų. Darbo grupės sudarymas įforminamas Ministro Pirmininko potvarkiu, kuriame nustatomos konkrečios užduotys. 32. Vyriausybė prireikus sprendžia lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą. 33. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai privalo teikti Vyriausybės sudarytoms komisijoms (Ministro Pirmininko sudarytoms darbo grupėms) jų prašymu reikiamą informaciją ir kitą medžiagą komisijų (darbo grupių) nagrinėjamais (rengiamais) klausimais. 34. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų atstovai Vyriausybės sudarytose komisijose (Ministro Pirmininko sudarytose darbo grupėse) teisės aktų projektams rengti suderina ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar apskrities viršininko vardu teikiamus pasiūlymus, taip pat parengtą teisės akto projektą su atitinkamu ministru, Vyriausybės įstaigos vadovu ar apskrities viršininku. 35. Vyriausybės sudaromų komisijų ir Ministro Pirmininko sudaromų darbo grupių narių bei konsultantų darbas apmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai negali gauti atlyginimo už darbą komisijose ar darbo grupėse teisės aktams rengti. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovai privalo asmeniškai kontroliuoti, kad nebūtų pažeista atlyginimų mokėjimo už teisės aktų rengimą tvarka. Komisijas (darbo grupes) ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija arba ministerijos bei Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai ar kiti tarnautojai paskirti komisijų (darbo grupių) vadovais. 36. Vyriausybės sudarytų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, kurių vadovais paskirti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ar ministerijų bei Vyriausybės įstaigų valstybės tarnautojai, veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos bei kita) saugomi atitinkamose ministerijose ar Vyriausybės įstaigose. Vyriausybės kanceliarijoje paprastai saugomi veiklos dokumentai tų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, kurių vadovai yra Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybės kanceliarijos tarnautojai arba kuriuos ūkiškai ir techniškai aptarnauti pavesta Vyriausybės kanceliarijai. 37. Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių veiklos dokumentai kartu su išvadomis ir pasiūlymais, kuriems parengti šios darbo grupės buvo sudarytos, persiunčiami (perduodami) institucijai, kurios atstovas yra darbo grupės vadovas. VI. Vyriausybės kanceliarija ir ministro pirmininko aparatas 38. Vyriausybės kanceliariją sudaro karjeros tarnautojai – Vyriausybės sekretorius, jo pavaduotojai, struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, konsultantai ir kiti tarnautojai. Kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais yra atsakingi Ministrui Pirmininkui ir tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės sekretoriui. Kiti kanceliarijos tarnautojai yra atsakingi ir pavaldūs kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovams, patarėjams ir Vyriausybės sekretoriui. Ministro Pirmininko aparatą sudaro politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai – Vyriausybės kancleris, jo pavaduotojai, valstybės konsultantai atskirais klausimais, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Valstybės konsultantai ir kiti Ministro Pirmininko aparato tarnautojai yra atsakingi Ministrui Pirmininkui ir tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui. 39. Atitinkamai Vyriausybės kancleris ar Vyriausybės sekretorius (jų nesant – jų pavaduotojai) referuoja Ministrui Pirmininkui, jog gauti šie Vyriausybei adresuoti dokumentai: 39.1. įstatymai ir kiti Seimo teisės aktai, Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų pasirašyti raštai, Seimo komitetų, komisijų raštai bei kiti su jais susiję dokumentai; 39.2. Respublikos Prezidento dekretai, Respublikos Prezidento pasirašyti raštai, taip pat dokumentai su Respublikos Prezidento pavedimais; 39.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos banko vadovų pasirašyti dokumentai; 39.4. užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašyti dokumentai, tarpvyriausybinių tarptautinių organizacijų dokumentai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų pasirašyti dokumentai, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų pasirašyti dokumentai, raštai ar telegramos (faksai), kuriomis atsakoma į užsienio valstybių institucijoms (tarnautojams) ar tarptautinėms organizacijoms adresuotus ir Ministro Pirmininko pasirašytus dokumentus; 39.5. ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, Vyriausybės atstovų, savivaldybių institucijų raštai; 39.6. bažnyčių ir religinių organizacijų hierarchų pasirašyti dokumentai; 39.7. Vyriausybės teisės aktų projektai, teiktini svarstyti Vyriausybės posėdžiuose (paprastai apie juos referuojama derinant Vyriausybės posėdžio darbotvarkę); 39.8. Ministro Pirmininko potvarkių projektai (paprastai apie juos referuojama, kai jie būna parengti pasirašyti). 40. Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybės kanceliarijos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi jų nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė. III. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 41. Vyriausybės programa – teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos gairės ir kuriam yra pritaręs Seimas. 42. Vyriausybės programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai teikia paskirtiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. 43. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti, numatydama priemonių įvykdymo terminus ir už įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu. 44. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai kaupia informaciją ir kitą medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitai parengti. Šios ataskaitos rengimą organizuoja ir atitinkamą medžiagą apibendrina Ministro Pirmininko aparatas kartu su Vyriausybės kanceliarija. Ataskaitos projektas svarstomas ir aprobuojamas Vyriausybės posėdyje. 45. Vyriausybės nustatyta tvarka ministerijos ir Vyriausybės įstaigos iki einamųjų metų kovo 1 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas: Vyriausybei – ministerijos, Vyriausybės kancleriui – departamentai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausybės sekretoriui – tarnybos, inspekcijos, kitos valdymo institucijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 46. Ministrai, būdami tiesiogiai atsakingi už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, paskiria viceministrą Vyriausybės programos įgyvendinimui koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai nustato atitinkamai Vyriausybės įstaigų vadovų pavaduotojų, apskričių viršininkų pavaduotojų asmeninę atsakomybę už Vyriausybės programos įgyvendinimo organizavimą ir koordinavimą. 47. Ministro Pirmininko aparatas teikia Ministrui Pirmininkui išvadas apie tai, ar Vyriausybės posėdžiui teikiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programą. IV. VYRIAUSYBĖS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA I. Leidybos iniciatyva 48. Vyriausybės teisės aktų (toliau vadinama – teisės aktai) leidybos iniciatyvos teisę turi Ministras Pirmininkas ir ministrai. Įgyvendindami šią teisę, ministrai pagal jiems vadovauti pavestas valdymo sritis pasirašo ministerijų parengtus ir Vyriausybei teikiamus įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų leidybos. 49. Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, pagal savo kompetenciją negalėdamos išspręsti su jų valdymo sritimi susijusių klausimų, gali teikti atitinkamus projektus Vyriausybei, jeigu šiuos projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras. 50. Prie Vyriausybei teikiamo teisės akto projekto pridedamas atitinkamos institucijos lydraštis–teikimas (toliau vadinama – teikimas). Jeigu projektas yra didesnės kaip vieno puslapio apimties, papildomai pateikiama kompiuterinė laikmena su projekto įrašu. TEIKIMO REIKALAVIMAI 51. Teikime turi būti šie duomenys: 51.1. teisės akto projektą teikiančios institucijos pavadinimas, adresas; 51.2. teikimo data; 51.3. teikiamo teisės akto pavadinimas; 51.4. asmens, kuris prireikus pristatytų teikiamą teisės akto projektą ministerijų sekretorių ar Ministro Pirmininko aparato pasitarime, vardas ir pavardė, darbo vieta ir pareigos, telefono numeris; 51.5. teisės akto projektą teikiančios institucijos padalinio, rengusio projektą (arba koordinavusio jo rengimą), pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, padalinio tarnautojo, tiesiogiai rengusio teisės akto projektą, vardas ir pavardė (jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė – jos vadovo pareigos, vardas ir pavardė), telefonų numeriai; 51.6. kokia teisės akto projektu sprendžiamo klausimo esmė ir kodėl būtina priimti projektą (įstatyme ar kitame teisės akte numatytas teikiamo projekto priėmimo pagrindas); 51.7. ar projektas atitinka Vyriausybės programą; 51.8. ar projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais; 51.9. kiek lėšų reikia projektui įgyvendinti arba kiek lėšų jis leis sutaupyti (pateikiami reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi finansavimo šaltiniai, jeigu teikiamo projekto įgyvendinimas susijęs su atitinkamomis lėšomis); 51.10. kuriuos galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus projektą (jeigu taip – ar yra parengti jų pakeitimo arba panaikinimo projektai); 51.11. ministerijos, kitos suinteresuotos institucijos, su kuriomis suderintas teikiamas projektas (jeigu projektas nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis, nurodoma, kad prie projekto pridedama derinimo pažyma); 51.12. kiti paaiškinimai, kurie, projektą teikiančios institucijos nuomone, yra būtini. 52. Ministerijos teikimas turi būti pasirašytas ministro arba esant ministro raštiškam pavedimui – viceministro (jeigu ministras nepaveda viceministrui pasirašyti teikimo ir ministro nėra, teikimas turi būti pasirašytas ministrą pavaduojančio ministro ir vizuotas projektą teikiančios ministerijos viceministro). Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos teikimas turi būti pasirašytas jos vadovo ir vizuotas Vyriausybės priskirto ministro. PROJEKTO REIKALAVIMAI 53. Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 41–991) ir teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 patvirtintas Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas (Žin., 1998, Nr. 87–2416). 54. Teikdami galiojančio įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto pakeitimo ar papildymo projektą, rengėjai prie projekto prideda ir atitinkamo teisės akto pakeitimo ar papildymo projekto lyginamąjį variantą, atitinkantį teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 patvirtintas Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas. 55. Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai, susiję ne tik su juos parengusių (teikiančių), bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderinti su šiomis institucijomis: 55.1. Finansų ministerija – tie teisės aktų projektai, kurie susiję su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu ar kitais valstybės piniginiais ištekliais, kuriais disponuoja Vyriausybė; ši ministerija privalo pateikti savo išvadas dėl jai derinti pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (ypatingais atvejais – per 7 darbo dienas, apie tai iš anksto informuodama teisės akto projektą rengusią ministeriją ar kitą instituciją) nuo jų gavimo dienos; 55.2. Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos teisės departamentas) – įstatymų, norminių Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų projektai, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos; šios institucijos privalo pateikti savo išvadas dėl joms derinti pateiktų projektų paprastai ne vėliau kaip per 8 darbo dienas nuo jų gavimo dienos (jeigu gautas įstatymo projektas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; tais atvejais, kai išvadoms pateikti Europos teisės departamentas naudojasi samdomų ekspertų paslaugomis arba kai pateikiami didelės apimties ir sudėtingi projektai – ne vėliau kaip per mėnesį); prieš pateikiami Teisingumo ministerijai ir Europos teisės departamentui derinti įstatymų, norminių Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų projektai turi būti suderinti tose ministerijose ar Vyriausybės įstaigose, su kurių valdymo sritimi ar kompetencija jie yra susiję; Teisingumo ministerija neteikia išvadų dėl derinti pateiktų projektų, jeigu juose nėra projektą teikiančios institucijos vadovo, institucijos teisės departamento direktoriaus (teisės skyriaus viršininko) ar jo funkcijas atliekančio teisininko vizos; 55.3. Europos teisės departamentu – teisės aktų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis; šis departamentas privalo pateikti savo išvadas dėl jam derinti pateiktų sutarčių projektų ne vėliau kaip per šio reglamento 55.2 punkte nurodytus terminus; 55.4. Lietuvos savivaldybių asociacija – norminių teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių institucijų veikla; jeigu ši asociacija per 7 darbo dienas raštu nepateikia pastabų dėl jai derinti pateikto projekto, laikoma, kad ji projektui neprieštarauja (prireikus sužinoma ir atitinkamų asociacijų, profesinių sąjungų ar visuomeninių organizacijų nuomonė); 55.5. Lietuvos Respublikos trišale taryba – teisės aktų projektai aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip numatyta Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 1999 m. vasario 11 d. susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo (Žin., 1999, Nr. 19–537); 55.6. Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės –teisės aktų projektai, kurių prieduose numatomos atitinkamų dokumentų formos; šis departamentas privalo pateikti savo išvadas dėl jam derinti pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos; 55.7. kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, taip pat apskričių viršininkais (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) – teisės aktų projektai, susiję su suinteresuotų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija; suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas dėl joms derinti pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos, apie tai iš anksto informuodamos teisės akto projektą rengusią ministeriją ar kitą instituciją (jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja). Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju (kai Vyriausybės nutarimo pakeitimo ar papildymo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimo originalą pasirašo kitos valdymo srities ministras) teikianti ministerija Vyriausybės nutarimo projektą turi suderinti su ta ministerija, kuriai vadovauja priimto nutarimo originalą turintis pasirašyti ministras. Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiami teisės aktų projektai, susiję su investicijų programomis, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, iš anksto derinami su suinteresuotų institucijų vadovais, tačiau jiems vizuoti neteikiami. 56. Rašte, kuriuo derinti teikiamas projektas, turi būti šio reglamento 51.5–51.10 punktuose nurodyti duomenys. Derinti teikiamas ministerijos parengtas projektas (ir priedai, jeigu jie yra, taip pat raštas, kuriuo teikiamas projektas) turi būti pasirašytas ministro (iš anksto suderinti, t. y. pastaboms ir pasiūlymams gauti, teikiami projektas ir priedai, jeigu jie yra, taip pat raštas, kuriuo teikiamas projektas, ministro pavedimu gali būti pasirašytas viceministro ar ministerijos sekretoriaus) ir institucijos teisės departamento direktoriaus (teisės skyriaus viršininko) ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos parengtas ir derinti teikiamas projektas (ir priedai, jeigu jie yra, taip pat raštas, kuriuo teikiamas projektas) turi būti pasirašytas jos vadovo ir teisės skyriaus viršininko. Teisės akto projektas laikomas suderintu, jeigu suinteresuotas ministras (arba viceministras pagal ministro nustatytą kompetenciją), Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas (ar jo pareigas laikinai einantis asmuo) vizuoja projektą (taip pat projekto priedus, jeigu jie yra) be pastabų arba raštu patvirtina, kad pritaria projektui be pastabų. Suinteresuotų institucijų raštai, kuriais pritariama projektui be pastabų, Vyriausybei teikiami kartu su projektu. Jeigu derinimo faktą patvirtinanti viza (parašas) neįskaitoma, ji turi būti iššifruojama: po viza (parašu) skliaustuose rašoma vizavusio (pasirašiusio) asmens vardo raidė ir pavardė. 57. Jeigu projekto suderinti nepavyksta, jį rengusi institucija parengia ir kaip projekto priedą Vyriausybei teikia derinimo pažymą. Ministerijos parengta derinimo pažyma turi būti pasirašyta ministro (esant ministro raštiškam pavedimui – viceministro ar ministerijos sekretoriaus) ir ministerijos teisės departamento direktoriaus (teisės skyriaus viršininko) ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos parengta derinimo medžiaga turi būti pasirašyta jos vadovo ir teisės skyriaus viršininko. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta: 57.1. suinteresuotos institucijos, su kuriomis projektas nesuderintas; 57.2. nesuderintos projekto nuostatos, susijusios su suinteresuotų institucijų valdymo sritimis; 57.3. suinteresuotų institucijų pasiūlymai, kaip formuluoti nesuderintas projekto nuostatas; 57.4. argumentai, kodėl neatsižvelgta į suinteresuotų institucijų pasiūlymus, susijusius su jų valdymo sritimis. 58. Vyriausybei teikiamas ministerijos parengtas projektas (ir priedai, išskyrus viceministro ar ministerijos sekretoriaus pasirašytą derinimo pažymą, jeigu jie yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas pagal šio reglamento 54 punktą) turi būti pasirašytas ministro (jeigu jo nėra – jį pavaduojančio ministro ir projektą teikiančios ministerijos viceministro) ir ministerijos teisės departamento direktoriaus (teisės skyriaus viršininko) ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos parengtas projektas (ir priedai, jeigu jie yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti pasirašytas jos vadovo ir teisės skyriaus viršininko bei vizuotas Vyriausybės priskirto ministro. Už Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, kuriuos pasirašo ar vizuoja ministras, kokybę atsako ministerijos sekretorius. Vyriausybės sekretorius, remdamasis Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais pažymomis, Ministrui Pirmininkui ne rečiau kaip kartą per pusmetį raštu pateikia informaciją apie Vyriausybei pateiktus teisės aktų projektus, neatitikusius įstatymų ar kitų teisės aktų. 59. Teisės aktų projektai ir su jais susijusi medžiaga Vyriausybei pateikiama per Vyriausybės kanceliariją. II. Projektų įvertinimas Vyriausybės kanceliarijoje ir Ministro Pirmininko aparate Įvertinimas bendra tvarka 60. Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais įvertina gautą teisės akto projektą pagal šio reglamento reikalavimus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas (kai gaunamas didelės apimties ir sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išankstiniu Vyriausybės sekretoriaus, kuris sprendžia, ar projektas didelės apimties ir sudėtingas, sutikimu). Jeigu projektas (taip pat teikimas) neatitinka šio reglamento reikalavimų – prieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams, neatitinka juridinės technikos reikalavimų arba projektas, kuriuo nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, nesuderintas su Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentu, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais parengia motyvuotą pažymą ir pateikia ją Vyriausybės sekretoriui. Vyriausybės sekretorius savo rezoliucija grąžina projektą (kopiją) kartu su Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ar patarėjų atskirais klausimais parengta pažyma rengėjams, prašydamas išnagrinėti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais pastabas ir atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą. Ministerijos pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas ministro (esant raštiškam ministro pavedimui – viceministro ar ministerijos sekretoriaus) pasirašytu teikimu (jeigu teikimą pasirašo viceministras ar ministerijos sekretorius, prie jo Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais prideda anksčiau ministro pasirašytąjį teikimą, nurodytą šio reglamento 52 punkte) ir turi būti pasirašytas ministro (ministras gali pavesti šiuos projektus pasirašyti viceministrui ar ministerijos sekretoriui) ir ministerijos teisės departamento direktoriaus (teisės skyriaus viršininko) ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas jos vadovo pasirašytu teikimu (prie jo Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais prideda anksčiau Vyriausybės priskirto ministro vizuotą teikimą, nurodytą šio reglamento 52 punkte) ir turi būti pasirašytas jos vadovo ir teisės skyriaus viršininko. Jeigu projekto rengėjai nesutinka su Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ar patarėjų atskirais klausimais pastabomis, t. y. Vyriausybės sekretoriaus prašymu atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą, viceministras ar Vyriausybės įstaigos vadovas kreipiasi į Vyriausybės kanclerį (prireikus ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką) su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Atsižvelgdamas į pasiūlymus, Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali spręsti nesutarimus pagal šio reglamento 61 punkto antrąją pastraipą. 61. Jeigu projektas (taip pat teikimas) atitinka šio reglamento reikalavimus, tačiau prie jo pridėtoje derinimo pažymoje nurodomi nesutarimai, susiję su kelių ministrų valdymo sritimis, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais teikia Vyriausybės sekretoriui išvadas dėl nesutarimų sprendimo, o jis – atitinkamus pasiūlymus Vyriausybės kancleriui (prireikus – Ministrui Pirmininkui). Įvertinęs pasiūlymus, kaip spręsti nesutarimus, Vyriausybės kancleris gali kviesti (o Ministras Pirmininkas – pavesti Vyriausybės kancleriui kviesti) suinteresuotų institucijų atstovų pasitarimą Ministro Pirmininko aparate. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės kancleris arba jo šiam tikslui paskirtas Ministro Pirmininko aparato tarnautojas. Pasitarimo rezultatai paprastai įforminami protokolu, kurį rengia Vyriausybės kanceliarijos tarnautojai, o pasirašo pasitarimo pirmininkas (protokolas pridedamas prie teikiamo projekto ir laikomas Vyriausybės kanceliarijoje kartu su visa projekto medžiaga). Pasitarime pavykus išspręsti nesutarimus, projektas atitinkamai pakeičiamas (papildomas), vizuojamas ir Vyriausybės kanceliarijoje bei Ministro Pirmininko aparate įvertinamas šio reglamento 62 punkte nustatyta tvarka (jeigu Ministro Pirmininko aparate nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Ministras Pirmininkas gali siūlyti svarstyti projektą atitinkamame Vyriausybės komitete šio reglamento nustatyta tvarka). 62. Jeigu projektas (taip pat teikimas) atitinka šio reglamento reikalavimus, iš jų – dėl projekto derinimo, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais teikimą ir projektą (prireikus – jų nuorašus) pateikia: 62.1. Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamentui. Šis departamentas, įrašęs projekto gavimo departamente datą ir įvertinęs, ar projektas atitinka galiojančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir juridinės technikos reikalavimus, atitinkamą pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, vizuoja (kai pareiškiamos pastabos ar pasiūlymai – vizuoja nurodydamas, kad atskirame lape pridedamos pastabos ar pasiūlymai) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o jeigu gautas įstatymo projektas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (jeigu gautas didelės apimties ir sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas išankstiniu Vyriausybės sekretoriaus, kuris sprendžia, ar projektas didelės apimties ir sudėtingas, sutikimu) nuo projekto gavimo Teisės ir teisėtvarkos departamente dienos; 62.2. atitinkamam Ministro Pirmininko aparato tarnautojui (paprastai – valstybės konsultantui). Šis, įvertinęs, ar projektas atitinka Vyriausybės programą, atitinkamą pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, vizuoja (jeigu būtina pareikšti pastabas ar pasiūlymus – vizuoja nurodydamas, kad atskirame lape pridedamos pastabos ar pasiūlymai) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas (kai gaunamas didelės apimties ir sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išankstiniu Vyriausybės kanclerio, kuris sprendžia, ar projektas didelės apimties ir sudėtingas, sutikimu) nuo projekto gavimo dienos. 63. Pagal šio reglamento reikalavimus įvertintą projektą ir pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę (su šio reglamento 62.1 ir 62.2 punktuose nurodytomis vizomis, pastabomis bei pasiūlymais), Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais Vyriausybės sekretoriui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o jeigu gautas įstatymo projektas – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas (jeigu gautas didelės apimties ir sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 10 dienų išankstiniu Vyriausybės sekretoriaus, kuris sprendžia, ar projektas didelės apimties ir sudėtingas, sutikimu) nuo projekto gavimo Vyriausybės kanceliarijoje dienos. 64. Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento bei Ministro Pirmininko aparato tarnautojų pastabas ir pasiūlymus, priima vieną iš šių sprendimų: 64.1. grąžinti savo rezoliucija projektą (kopiją) rengėjams, prašydamas išnagrinėti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais bei Ministro Pirmininko aparato tarnautojų pastabas (pasiūlymus) ir atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą (tokiu atveju projekto rengėjai vadovaujasi šio reglamento 60 punkto ketvirtąja ir penktąja pastraipomis); 64.2. aptarti projektą ministerijų sekretorių pasitarime. Įvertinimas skubos tvarka 65. Ministrų motyvuotu teikimu ir Vyriausybės sekretoriaus pavedimu Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais (o Vyriausybės kanclerio pavedimu – atitinkami Ministro Pirmininko aparato tarnautojai) teisės akto projektą įvertina ir pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, vizuoja (jeigu būtina pareikšti pastabas ar pasiūlymus – vizuoja nurodydami, kad atskirame lape pridedamos pastabos ar pasiūlymai) skubos tvarka. Konkrečius skubos tvarkos terminus Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams nustato Vyriausybės sekretorius (Ministro Pirmininko aparato tarnautojams – Vyriausybės kancleris), tačiau visuomet vertinamas projektas atitinkamiems Vyriausybės kanceliarijos ir Ministro Pirmininko aparato tarnautojams turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas. Skubos tvarka Vyriausybės kanceliarijos ir Ministro Pirmininko aparato tarnautojai nevertina įstatymų, taip pat didelės apimties Vyriausybės nutarimų, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, projektų. Įvertinimas ypatingos skubos tvarka 66. Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, ministrų motyvuotu teikimu ir Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės nutarimų projektai Vyriausybės kanceliarijoje ir Ministro Pirmininko aparate gali būti įvertinami ypatingos skubos tvarka. Konkrečius ypatingos skubos terminus nustato Ministras Pirmininkas, tačiau visuomet vertinamas projektas atitinkamiems Vyriausybės kanceliarijos ir Ministro Pirmininko aparato tarnautojams turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 4 darbo valandas iki Vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas. Ypatingos skubos tvarka Vyriausybės kanceliarijos ir Ministro Pirmininko aparato tarnautojai nevertina įstatymų, taip pat didelės apimties Vyriausybės nutarimų, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, projektų. III. PROJEKTŲ APTARIMAS MINISTERIJŲ SEKRETORIŲ PASITARIME 67. Paprastai Vyriausybės kanceliarijoje ir Ministro Pirmininko aparate bendra tvarka įvertinti teisės aktų projektai, prieš įtraukiant juos į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, aptariami ministerijų sekretorių pasitarime. Prireikus ministerijų sekretorių pasitarime aptariami ir teisės aktų projektai, įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, taip pat klausimai, susiję su teisės aktų projektų rengimo organizavimu ir kokybe. 68. Ministerijų sekretorių pasitarimus šaukia ir darbotvarkę sudaro Vyriausybės sekretorius. Pasitarimo darbotvarkė, kurioje nurodoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka ir pranešėjai, ministerijų sekretoriams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasitarimo. Be Vyriausybės sekretoriaus (jo pavaduotojų) ir ministerijų sekretorių (jų nesant – jų pavaduotojų), pasitarime dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, Teisingumo ministerijos Teisės departamento direktorius, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos komitetas) atstovas, Europos teisės departamento atstovas, ministerijų teisės departamentų direktoriai (teisės skyrių viršininkai) ar jų funkcijas atliekantys teisininkai. Pasitarime prireikus gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiui teikiamo teisės akto projekto rengėjo atstovas (atstovai). 69. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės sekretorius (jo nesant – sekretoriaus pavaduotojas). Pasitarimo dalyviai turi teisę pateikti atitinkamiems ministerijų sekretoriams (prireikus – projekto rengėjams, ministerijų teisės departamentų direktoriams (teisės skyrių viršininkams) ar jų funkcijas atliekantiems teisininkams) klausimus, pareikšti motyvuotas pastabas, pasiūlymus. Pasisakoma vieną kartą, neįskaitant pastabų ir pasiūlymų dėl konkretaus teisės akto projekto. Atitinkamos ministerijos sekretorius, jo nesant – jo pavaduotojas (taip pat teisės akto projekto rengėjo atstovas ar ministerijų teisės departamentų direktoriai (teisės skyrių viršininkai) ar jų funkcijas atliekantys teisininkai turi užsirašyti bei įvertinti pasitarimo dalyvių argumentuotai pareikštas pastabas bei pasiūlymus dėl aptariamo klausimo ir jeigu nekyla šio reglamento 70 punkto trečiojoje pastraipoje numatytų nesutarimų, užtikrinti, kad projektas būtų atitinkamai pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas su suinteresuotomis ministerijomis ar kitomis institucijomis. Jeigu pasitarime pareiškiama daug pastabų ir pasiūlymų, ministerijos sekretorius gali prašyti, kad šios pastabos ir pasiūlymai būtų pateikti raštu (šiuo atveju pastabos ir pasiūlymai ministerijos sekretoriui pateikiami raštu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po pasitarimo). Ministerijos sekretorius (prireikus – projekto rengėjas, ministerijos teisės departamento direktorius (teisės skyriaus viršininkas) ar jo funkcijas atliekantis teisininkas) į žodžiu pareikštas pastabas ir pasiūlymus gali motyvuotai atsakyti pasitarimo metu. Iškilus nesutarimams dėl pastabų (pasiūlymų) ar atsakymų į jas pagrįstumo, Vyriausybės sekretorius paveda atitinkamam pasitarimo dalyviui pateikti (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po pasitarimo) savo pastabas ir pasiūlymus ministerijos sekretoriui raštu, o ministerijos sekretoriui – išnagrinėti šias pastabas ir pasiūlymus ir jeigu nekyla šio reglamento 70 punkto trečiojoje pastraipoje numatytų nesutarimų, atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą. 70. Projektas, kuris per vieną darbo dieną po ministerijų sekretorių pasitarimo pagal pareikštas pastabas (pasiūlymus) pakeičiamas (papildomas ar suderinamas) ir pateikiamas Vyriausybės sekretoriui per Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ar patarėjus atskirais klausimais (be naujo teikimo) su Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento direktoriaus ar jo įgalioto teisininko viza be pastabų, teikiamas įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę šio reglamento IV skyriaus IV skirsnio nustatyta tvarka kartu su tais projektais, dėl kurių ministerijų sekretorių pasitarime nebuvo pareikšta pastabų ar pasiūlymų. Projektas, kuris pagal pasitarime pareikštas pastabas ir pasiūlymus keičiamas (pildomas) iš esmės, turi būti teikiamas, įvertinamas ir aptariamas iš naujo pagal šio reglamento IV skyriaus I, II, ir III skirsnius. Jeigu projekto rengėjai nesutinka su ministerijų sekretorių pasitarime pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, viceministras ar Vyriausybės įstaigos vadovas kreipiasi į Vyriausybės kanclerį (prireikus ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką) su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Atsižvelgdamas į pasiūlymus, Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali spręsti nesutarimus pagal šio reglamento 61 punkto antrąją pastraipą. 71. Vyriausybės sekretorius (jo nesant – sekretoriaus pavaduotojas) prieš Vyriausybės posėdį pateikia Ministrui Pirmininkui pastabas, pareikštas ministerijų sekretorių pasitarime. IV. VYRIAUSYBĖS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS SUDARYMAS 72. Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į ministerijų sekretorių pasitarime pareikštas pastabas, kreipiasi į Vyriausybės kanclerį, kad šis pateiktų savo išvadas apie gautų Vyriausybės kanceliarijoje teisės aktų projektų įtraukimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. 73. Vyriausybės kancleris išvadas paprastai teikia Ministro Pirmininko aparato pasitarime, atsižvelgdamas į valstybės konsultantų pastabas, taip pat projekto rengėjų paaiškinimus dėl valstybės konsultantų pastabų, jeigu tokie paaiškinimai pateikiami (valstybės konsultantų pastabas, pateiktas pagal šio reglamento 62.2 punktą, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais perduoda projekto rengėjams ne vėliau kaip per vieną darbo dieną). 74. Atsižvelgdamas į Vyriausybės kanclerio išvadas, Vyriausybės sekretorius kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl pritarimo įtraukti atitinkamus teisės aktų projektus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. 75. Vyriausybės kancleriui dėl atskirų projektų, pasirašytų (vizuotų) ministrų, pateikus neigiamą išvadą, Vyriausybės sekretorius apie tai informuoja Ministrą Pirmininką, kuris sprendžia (prireikus pasitaręs su atitinkamu ministru), ar pritarti, kad šie projektai būtų: įtraukti į darbotvarkę; grąžinti juos pasirašiusiems (vizavusiems) ministrams papildomai keisti (papildyti); papildomai suderinti su suinteresuotomis institucijomis. 76. Ministrui Pirmininkui pritarus įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius parengia darbotvarkės projektą. 77. Projektai į darbotvarkės projektą paprastai įtraukiami eilės tvarka, t. y. pagal jų gavimo Vyriausybės kanceliarijoje datą, išskyrus su Vyriausybės programos įgyvendinimu susijusius projektus, kuriems teikiamas prioritetas. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai bei kviečiami į posėdį asmenys. 78. Parengtas darbotvarkės projektas teikiamas Ministrui Pirmininkui pasirašyti. Prireikus Ministras Pirmininkas aptaria projektą su ministrais. 79. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius visą posėdžio medžiagą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia Vyriausybės nariams, Seimui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, Europos teisės departamento generaliniam direktoriui, Europos komiteto generaliniam direktoriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui ir atitinkamiems Ministro Pirmininko aparato bei Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams (pagal suderintą su Vyriausybės kancleriu ir Vyriausybės sekretoriumi sąrašą). 80. Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, kitų valstybės institucijų vadovams įteikiama Vyriausybės posėdžio darbotvarkė. Su posėdžio medžiaga juos dominančiais klausimais jie gali susipažinti atitinkamai Vyriausybės kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamente ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje. Įrašytiems į posėdžio darbotvarkę asmenims įteikiama posėdžio darbotvarkė ir medžiaga tuo klausimu, kurį svarstant jie kviečiami dalyvauti. 81. Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę šio reglamento 13 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti įtraukti papildomi teisės aktų projektai, paprastai skubos ar ypatingos skubos tvarka įvertinti Vyriausybės kanceliarijoje ir Ministro Pirmininko aparate. V. SVARSTYMAS VYRIAUSYBĖS POSĖDYJ E DALYVIAi 82. Vyriausybės posėdžiuose, be Vyriausybės narių, dalyvauja Vyriausybės kancleris ir jo pavaduotojai, Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas, valstybės konsultantai, Ministro Pirmininko patarėjai (padėjėjai), Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Vyriausybės sekretorius ir jo pavaduotojai, Vyriausybės spaudos tarnybos vadovas (jo įgaliotas atstovas), Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, Vyriausybės kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas (jo įgaliotas atstovas), Europos komiteto generalinis direktorius, Europos teisės departamento generalinis direktorius, tarnautojai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti vienas iš viceministrų, kai ministrą laikinai pavaduoja kitas Vyriausybės narys, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vadovai (atsižvelgiant į Ministro Pirmininko nurodymus), taip pat apskričių viršininkai, Vyriausybės atstovai. Jeigu ministrai pageidauja, Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti ministerijų sekretoriai. Atitinkamų Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, kiti tarnautojai turi dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, prie kurių rengimo jie prisidėjo, arba kiti juos tiesiogiai liečiantys klausimai (jų dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose turi būti numatytas posėdžio darbotvarkėje). Jeigu pakviesti į Vyriausybės posėdį svarstyti tam tikrų klausimų Vyriausybės įstaigų vadovai ar apskričių viršininkai negali dalyvauti posėdyje, jie privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą, kad posėdyje dalyvautų jų pavaduotojai. Svarstant klausimą dėl apskričių viršininkų, Vyriausybės atstovų ar kitų tarnautojų skyrimo (atleidimo), Vyriausybės posėdyje privalo dalyvauti kandidatas į apskrities viršininko, Vyriausybės atstovo, kitas teisės aktų numatytas pareigas. Posėdžiuose, kuriuose svarstomi su valstybės paslaptimis susiję projektai, gali dalyvauti tik asmenys, turintys leidimą dirbti su valstybės paslaptimis, ir asmenys, kuriems įstatymas, reglamentuojantis valstybės paslaptis ir jų apsaugą, suteikia teisę susipažinti su valstybės paslaptimis pagal jų pareigas. Medžiaga šiuose Vyriausybės posėdžiuose svarstytinais klausimais pateikiama ir posėdžių sprendimai įforminami vadovaujantis darbo su valstybės paslaptimis tvarka. Posėdžiuose, kuriuose svarstomi Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme pasiūlymai dėl taikaus susitarimo bei metinė ataskaita, dalyvauja Vyriausybės nariai ir Ministro Pirmininko nurodyti Ministro Pirmininko aparato ar Vyriausybės kanceliarijos tarnautojai. Asociacijų, profesinių sąjungų, visuomeninių, politinių ar kitokių nevalstybinių organizacijų atstovų dalyvavimo Vyriausybės posėdžiuose klausimus sprendžia Ministras Pirmininkas. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai. 83. Posėdžių dalyvius registruoja Vyriausybės kanceliarija. SVARSTYMO EIGA 84. Vyriausybės posėdyje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, pirmiausia paprastai išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai. Svarstomo teisės akto projektą (ar kitą valstybės valdymo klausimą) paprastai pristato ministrai, prireikus – Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, Ministro Pirmininko aparato ar Vyriausybės kanceliarijos tarnautojai, Vyriausybės sudarytų komisijų (Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių) pirmininkai (vadovai), taip pat, posėdžio pirmininkui sutikus, kiti tarnautojai. Pristatant svarstomą klausimą, išdėstoma jo esmė, nurodoma jo įtaka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, visuomenei ir teisinei sistemai, pranešama apie derinimo rezultatus. Taip pat informuojama apie Vyriausybės komitetų posėdžių ir ministerijų sekretorių pasitarimų išvadas ir pasiūlymus. 85. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, Vyriausybės nario nuomonei pareikšti – iki 2 minučių (kitų posėdžio dalyvių nuomonei pareikšti – iki 1 minutės). Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę. Kiekvienu darbotvarkės klausimu Vyriausybės nariai (išskyrus Ministrą Pirmininką) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti posėdžio dalyviai – kartą. 86. Vyriausybės posėdyje negali būti svarstomas kurios nors ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar apskrities viršininko veiklą liečiantis klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiomis institucijomis derintas ir jeigu posėdyje nedalyvauja šių institucijų atstovas. 87. Darbotvarkės klausimai svarstomi lietuvių kalba. Jos nemokantys posėdžio dalyviai turi teisę kalbėti kita kalba. Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija užtikrina vertimą į lietuvių kalbą. PROTOKOLAS 88. Vyriausybės posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija. 89. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas bei kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (be kita ko, pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), įrašoma Vyriausybės narių atskiroji nuomonė, taip pat kitų posėdžio dalyvių, kalbėjusių posėdžio pirmininko leidimu, nuomonė. 90. Vyriausybės posėdžio protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas arba einantis Ministro Pirmininko pareigas ar jį pavaduojantis ministras. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrąją po posėdžio darbo dieną. 91. Posėdžių magnetofoniniai įrašai (juos daro ir ne trumpiau kaip 3 mėnesius saugo Vyriausybės kanceliarija) arba jų dalis prireikus iššifruojami Ministro Pirmininko, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės sekretoriaus nurodymu. VI. Vyriausybės posėdžio sprendimai PRIĖMIMAS 92. Vyriausybės sprendimai dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Ši dauguma paprastai nustatoma, posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“ Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantysis, balsų daugumai nustatyti Vyriausybės nariai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos tarnautojas, įforminantis posėdžio protokolą. …