Dėl Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo koncepcijos patvirtinimo

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2011 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1137 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1137 LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS 1. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008– 2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 7.5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008– 2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės XII skyriaus 330, 332, 333, 342, 347 ir 350 nuostatas.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA 2. Koncepcijos pagrindu siūloma parengti Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriame bus nustatyti formuojamos naujos Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat reglamentuoti prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, gamtinėmis dujomis ir centralizuotos prekybos biokuru ir naftos produktų atsargomis visuomeniniai santykiai.

6.1. nustatyti energijos išteklių biržos organizavimo, administravimo ir reguliavimo teisinius pagrindus;

6.2. nustatyti energijos išteklių biržos operatoriaus teisinį statusą ir sureguliuoti jo santykius su kitais energetikos sektoriuje veiklą vykdančiais asmenimis;

6.3. sudaryti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai konkuruoti energijos išteklių rinkoje ir naudotis skaidria, aiškiai sureguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais sistema;

6.4. suvienodinti prekybos energijos ištekliais skirtinguose energetikos sektoriuose teisinį reguliavimą;

6.5. sudaryti prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis ir elektros energijos išvestinių priemonių rinkos tolesnės plėtros teisines sąlygas;

6.6. užtikrinti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferencijavimą – sudaryti teisines sąlygas efektyviai prekiauti gamtinėmis dujomis;

6.7. sudaryti sąlygas energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai prekiauti biokuru ir naftos produktų atsargomis – sukurti centralizuotą elektroninę prekybos sistemą;

6.8. užtikrinti darnią, skaidrią ir integralią efektyvia konkurencija ir nediskriminavimu pagrįstos energijos išteklių rinkos plėtrą.

7.1. energijos išteklių rinka – asmenų, išgaunančių, gaminančių, paruošiančių, transportuojančių, persiunčiančių ir (ar) tiekiančių energijos išteklius, santykių visuma, apimanti didmeninę prekybą energijos ištekliais;

7.2. energijos išteklių birža – centralizuota didmeninės prekybos energijos ištekliais vieta, kurioje Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis prekiaujama elektros energijos išvestinėmis priemonėmis ir gamtinėmis dujomis, centralizuotai prekiaujama biokuru ir naftos produktų atsargomis;

7.3. energijos išteklių biržos operatorius – asmuo, Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuojantis centralizuotą prekybą energijos ištekliais, administruojantis energijos išteklių biržą ir turintis energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos išduotą energijos išteklių biržos operatoriaus licenciją;

7.4. energijos išteklių biržos dalyvis – asmuo, prekiaujantis energijos ištekliais Įstatymo nustatytais būdais ir registruotas energijos išteklių biržos duomenų sistemoje.

9.1. elektros energija – pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis didmeninėje elektros energijos rinkoje tiek, kiek elektros energijos rinkos dalyviams, prekiaujantiems „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, reikia elektros energijos rinkos kainų rizikos valdymo;

9.2. gamtinėmis dujomis – didmeninėje gamtinių dujų rinkoje;

9.3. biokuru – kiek šis biokuras bus naudojamas elektros ir šilumos energijai gaminti, kai gaminama šiluma skirta tiekti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas;

9.4. naftos produktais – kiek šie naftos produktai bus skirti valstybės naftos produktų atsargoms sudaryti, kaupti, tvarkyti ir naudoti.

III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA 12. Galiojantys įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja energijos išteklių rinkos, energijos išteklių biržos ar energijos išteklių biržos operatoriaus koncepcijos, jie nesudaro teisinių sąlygų prekiauti elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis ir gamtinėmis dujomis kitais pagrindais, ne vien tik pagal tiesiogines su gamtinių dujų tiekėju sudaromas dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, ar prekiauti gamtinių dujų rinkos išvestinėmis priemonėmis, taip pat centralizuotai prekiauti biokuru ar naftos produktų atsargomis.

1 pav. Įstatymo vieta energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo struktūroje 14. Galiojantys elektros energetikos sektoriaus teisės aktai, reglamentuojantys prekybos elektros energija visuomeninius santykius, nesudaro teisinių sąlygų veikti elektros energijos rinkos išvestinių priemonių (finansinių instrumentų) rinkai atskirai nuo fizinės prekybos elektros energija rinkos:

14.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas įtvirtina elektros energijos rinkos modelį, nustato elektros energijos rinkos organizavimo principus ir sudaro prekybos elektros energija tarp elektros energijos rinkos dalyvių teisines sąlygas. Tačiau šis įstatymas nustato tik fizinės prekybos elektros energija bendrąsias sąlygas, bet nenustato prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, tai yra prekybos elektros energijos rinkos finansiniais instrumentais nevykdant fizinės prekybos elektros energija, tvarkos ir sąlygų. Šiuo požiūriu įstatymo reguliavimo dalyko nepakeičia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2656.

14.2. Prekybos elektros energija taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 (Žin., 2009, Nr. 149-6677), nustato fizinės prekybos elektros energija pagal dvišalius sandorius ir elektros energijos biržoje būdus, tvarką ir sąlygas, elektros energijos biržos funkcionavimo teisinius pagrindus, taip pat biržos dalyvių teisę sudaryti išankstines elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (ateities sandorius), tačiau nenustato prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis tvarkos ir sąlygų.

14.3. Nuo 2010 metų Lietuvos Respublikoje pradėjo veikti centralizuota didmeninės prekybos elektros energija aikštelė – „diena-prieš“ elektros energijos birža. Elektros energija, turinti griežtus techninius reikalavimus, yra ypač gerai standartizuotas produktas (dažnis, įtampa, srovė ir kita), todėl centralizuota prekyba elektros energija plačiai paplitusi. Esminis jos bruožas – išankstinė prekyba, tai yra elektros energija prekiaujama iki gamybos ir vartojimo momento, kartu įsipareigojus ją pristatyti fiziškai ar suvartoti kitą dieną po prekybos dienos. Vėliausias prekybos laikas – viena diena prieš gamybos ir vartojimo dieną. Tokia prekybos forma ganėtinai rizikinga didmeninės elektros energijos rinkos dalyviams, kurie norėtų turėti aiškias perkamos ir (ar) parduodamos elektros energijos kainas ilgesniam laikui, ne tik kitą parą po prekybos dienos.

Kitose valstybėse tokiems rinkos dalyviams siūloma papildoma ilgalaikės kainos rizikos valdymo priemonė – ilgalaikės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys didmeninėje elektros energijos rinkoje. Nuo 2010 metų pradžios kartu su prekybos „diena-prieš“ elektros energijos biržoje sistema elektros energijos rinkos operatoriaus veiklą vykdanti bendrovė BALTPOOL UAB įdiegė elektros energijos biržos dalyvių tarpusavio kompensacinių atsiskaitymų mechanizmo modelį, taikomą ilgalaikių dvišalių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (ateities sandorių) pagrindu. Šis mechanizmas padeda elektros energijos biržos dalyviams užsitikrinti elektros energijos biržoje perkamos ir parduodamos elektros energijos kainą ilgesniam laikui, ne tik kitą parą.

14.4. Šiuo metu Lietuvos Respublikos didmeninės elektros energijos rinkos dalyviai gali prekiauti elektros energija pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, „diena-prieš“ elektros energijos biržoje ir naudodamiesi kompensaciniu atsiskaitymų mechanizmu (ateities sandorių pagrindu). Prekybos elektros energija Lietuvos Respublikos didmeninėje elektros energijos rinkoje būdai pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Prekybos elektros energija didmeninėje rinkoje būdai 14.5. Prekiauti elektros energija dvišalių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu tiesiogiai gali Lietuvos Respublikoje veikiantys elektros energijos gamintojai su tiekėjais ir (arba) su elektros tinklų operatoriais. Tokios sutartys sudaromos ne trumpiau kaip mėnesiui, o elektros energijos prekybos grafikas gali būti bazinis (vienodas 24 valandoms) arba pikinis (vienodas 12 valandų).

14.6. Elektros energija „diena-prieš“ elektros energijos biržoje prekiaujama kitai dienai – ji gaminama ir vartojama kitą dieną po prekybos dienos. Elektros energijos rinkos dalyviai elektros energijos biržos operatoriui teikia pavedimus pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją, nurodydami savo lūkesčius pagal visą kainų diapazoną (pavyzdžiui, jeigu elektros energijos kaina didesnė kaip 15 ct už kWh, bus parduodama 100 MW; jeigu kaina didesnė kaip 20 ct už kWh, bus parduodama 150 MW; jeigu kaina mažesnė kaip 10 ct už kWh, bus perkama 50 MW). Vyksta atskiras kiekvienos valandos aukcionas, per kurį pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo taškas rodo konkrečios prekybos valandos elektros energijos kiekį, kuriuo prekiauta elektros energijos biržoje, ir visiems pirkėjams ir pardavėjams nustatytą bendrą elektros energijos biržos kainą.

14.7. Elektros energijos rinkos dalyviai gali apsidrausti nuo kainų pokyčių elektros energijos biržoje, pasinaudodami kompensaciniu atsiskaitymų mechanizmu, kuris įtvirtinamas ilgalaikėje dvišalėje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje (ateities sandoris). Kompensacinių atsiskaitymų mechanizmas – elektros energijos biržos siūloma paslauga fiksuoti dviejų elektros energijos rinkos dalyvių susitarimą dėl nustatyto kiekio elektros energijos pirkimo ir pardavimo už sutartą kainą. Toks susitarimas įgyvendinamas per elektros energijos biržą, tai yra elektros energija parduodama ir nuperkama „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, tačiau ne už susiformavusią elektros energijos biržos kainą, kaip nurodyta Koncepcijos 0 punkte, bet už sandorio šalių sutartą kainą. Elektros energijos rinkos dalyvių sudarytas sandoris registruojamas elektros energijos biržoje kaip kompensacinių atsiskaitymų mechanizmo sandoris atliekant užskaitas: sandorio šalys parduoda ir perka elektros energiją „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, tačiau tarpusavyje atsiskaito sutarta kaina. Sandorio šalys papildomai gauna nuolaidą arba moka priemoką, kai elektros energijos biržos kaina mažesnė ar didesnė nei sandorio šalių sutarta kaina, kaip nurodyta 3 paveiksle.

3 pav. Prekyba elektros energija taikant kompensacinių atsiskaitymų mechanizmą 14.8. Norint sudaryti ilgalaikę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos didmeninėje elektros energijos rinkoje, galima sudaryti dvišalę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (tarp elektros energijos gamintojo ir tiekėjo arba tarp gamintojo ir elektros tinklų operatoriaus) arba pasinaudoti kompensacinių atsiskaitymų mechanizmu, kaip nurodyta Koncepcijos 0 punkte. Kompensacinių atsiskaitymų mechanizmu gali pasinaudoti tik du „diena-prieš“ elektros energijos biržos dalyviai, kurie patys susitaria dėl ilgalaikės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taigi elektros energijos biržos dalyvių susitarimas dėl ateinančių laikotarpių elektros energijos kainos nedaro poveikio kainos formavimuisi „diena-prieš“ elektros energijos biržoje. Elektros energijos biržos rinkos dalyviai, išreikšdami elektros energijos kainos kitai dienai lūkesčius (siūlydami pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją, kaip nurodyta Koncepcijos 0 punkte), tiesiogiai formuoja elektros energijos biržos kainą.

14.9. Kompensacinių atsiskaitymų mechanizmas, taikomas elektros energijai, kuria prekiaujama elektros energijos biržoje, turi keletą trūkumų: norint vykdyti sandorius naudojant šį mechanizmą, reikia rasti kitą tokio sandorio pusę ir su ja susitarti dėl elektros energijos kiekio, laiko, kurį būtų taikomas toks mechanizmas, ir sandorio kainos, nuo kurios bus skaičiuojamos tarpusavio kompensacijos, tačiau stambūs elektros energijos rinkos dalyviai nėra linkę tartis dėl kompensacinio atsiskaitymų mechanizmo taikymo su smulkiaisiais rinkos dalyviais, nes prireiktų papildomų administravimo išlaidų.

14.10. Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje nėra vietos, kurioje rinkos dalyviai pagal nustatytas taisykles galėtų reikšti elektros energijos kainos ilgesniam nei viena diena laikotarpiui (savaitei, mėnesiui, metams ir panašiai) lūkesčius. Informacija apie ilgalaikes elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis viešai neprieinama, o tokių sutarčių kainos nežinomos.

15.1. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas numato gamtinių dujų tiekimo įmonėms galimybę prekiauti gamtinėmis dujomis pagal dvišales sutartis ir (ar) gamtinių dujų biržoje, taip pat ir tokiu gamtinių dujų kiekiu, kurio nesuvartojusiam vartotojui gali būti taikoma dvišalėse gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartyse numatyta „imk arba mokėk“ nuostata, tai yra įstatymų leidėjas sudaro teisinį pagrindą veikti gamtinių dujų biržai, tačiau nenustato prekybos gamtinėmis dujomis ar gamtinių dujų rinkos išvestinėmis priemonėmis tokioje biržoje tvarkos ir sąlygų, numato tik galimybę prekiauti gamtinėmis dujomis tokiais būdais.

15.2. Galiojantys Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja prekybos gamtinėmis dujomis, jos tvarkos ir sąlygų, prekybos gamtinėmis dujomis visuomeniniai santykiai paliekami formuotis tik sutartiniu gamtinių dujų rinkos dalyvių pagrindu.

15.3. Gamtinės dujos techninių reikalavimų, ypač saugos, požiūriu – gan standartizuotas produktas (slėgis, energetinė vertė, priemaišų riba ir kita). Lietuvos Respublikoje gamtinių dujų rinka itin koncentruota. Maksimaliai koncentruota – gamtinių dujų pasiūla, nes visos jos importuojamos iš Rusijos Federacijos. Galiojantys teisės aktai riboja centralizuotos ir konkurencinės prekybos gamtinėmis dujomis galimybę – vartotojams, nusipirkusiems gamtines dujas, draudžiama perleisti (parduoti) kitiems vartotojams savo dujų perteklių. Visa galima prekyba gamtinėmis dujomis vyksta tik per konkrečius gamtinių dujų tiekėjus, su kuriais vartotojai sudarę sutartis.

15.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu ir gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartimis, įteisintas „imk arba mokėk“ principas, taikomas daugelyje Europos valstybių rinkų. Lietuvos Respublika, įteisinusi „imk arba mokėk“ principą, neturi vartojimo rizikos valdymo priemonių, kurios yra kitose Europos valstybėse, – prekybos aikštelės, kurioje gamtinių dujų rinkos dalyviai galėtų tarpusavyje prekiauti nupirktų gamtinių dujų pertekliumi su tais rinkos dalyviais, kuriems dvišalių sutarčių pagrindu nupirktų gamtinių dujų nepakanka. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas numato galimybę tiekimo įmonėms prekiauti gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje, tačiau nenustato tokios prekybos aikštelės organizavimo, funkcionavimo ir veiklos reguliavimo bendrųjų principų. Ištyrus numatomo prekybos gamtinėmis dujomis teisinio reguliavimo poveikį gamtinių dujų rinkos dalyviams, tokie principai turėtų būti nustatyti įstatyme.

15.5. Toliau esančioje 1 lentelėje pateikiamas lyginamasis skaičiavimas, kai „imk arba mokėk“ principas lyginamas su galima prekyba likučiais gamtinių dujų biržoje (4 kainos variantai). Pagal lyginimo rezultatus galima daryti išvadą, kad visais keturiais atvejais (1– 4 skiltys) dėl sisteminio efekto sistema sutaupo (šiuo atveju 12 mln. litų). Nesant gamtinių dujų biržos, vienintelis naudos iš sisteminio efekto turėtojas yra tiekėjas, kai vienam vartotojui už nesuvartotas dujas skiriamos netesybos tiekėjui pagal „imk arba mokėk“ principą, o kitam už papildomai suvartotas dujas tenka mokėti visą kainą.

1 lentelė. Prekybos gamtinėmis dujomis lyginamųjų variantų skaičiavimai Likutis parduodamas už 0 kainos parduodamas už 50 procentų kainos parduodamas už 75 procentus kainos parduodamas už 100 procentų kainos neparduodamas Vartotojas – potencialus likučių pardavėjas Užsakytas dujų kiekis, tūkst. kub. metrų 130 000 130 000 130 000 130 000 130 000 Dujų kaina, litais už 1 000 kub. metrų 1 000 1 000 1 000 1 000 1 000 Kiekio, kuriam netaikomos netesybos, riba, procentais 85 85 85 85 85 Kiekio, kuriam netaikomos netesybos, riba 110 500 110 500 110 500 110 500 110 500 Faktinis vartojimas 100 000 100 000 100 000 100 000 100 000 Suvartotų dujų kiekio dalis iš užsakytojo, procentais 77 77 77 77 77 Parduotas dujų kiekis kitam vartotojui 10 500 10 500 10 500 10 500 0 Parduoto kiekio kaina 0 500 750 1 000 0 Pajamos pardavus dujas kitam 0 5 250 000 7 875 000 10 500 000 0 Netesybų suma, litais 0 0 0 0 -10 500 000 Pelno mokestis 0 0 0 0 -1 575 000 Visos išlaidos už dujas -110 500 000 -110 500 000 -110 500 000 -110 500 000 -100 000 000 Visų išlaidų ir pajamų saldo -110 500 000 -105 250 000 -102 625 000 -100 000 000 -112 075 000 Suvartotų dujų savikaina, litais -1 105 -1 053 -1 026 -1 000 -1 121 Vartotojas – potencialus likučių pirkėjas Užsakytas dujų kiekis, tūkst. kub. metrų 100 000 100 000 100 000 100 000 100 000 Dujų kaina, litais už 1 000 kub. metrų 1 000 1 000 1 000 1 000 1 000 Faktinis vartojimas 110 500 110 500 110 500 110 500 110 500 Papildomai nupirkto dujų kiekio kaina 0 500 750 1 000 1 000 Išlaidos už papildomą dujų kiekį 0 -5 250 000 -7 875 000 -10 500 000 -10 500 000 Visos išlaidos -100 000 000 -105 250 000 -107 875 000 -110 500 000 -110 500 000 Suvartotų dujų savikaina, litais -905 -952 -976 -1 000 -1 000 Abu vartotojai kartu Iš viso suvartota abiejų vartotojų 210 500 210 500 210 500 210 500 210 500 Iš viso užsakyta abiejų vartotojų 230 000 230 000 230 000 230 000 230 000 Suvartotų dujų kiekio dalis iš užsakytojo, procentais 92 92 92 92 92 Visos abiejų vartotojų išlaidos -210 500 000 -210 500 000 -210 500 000 -210 500 000 -222 575 000 Visas efektas 12 075 000 12 075 000 12 075 000 12 075 000 0 16. Galiojantys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus teisės aktai, be kita ko, reglamentuojantys prekybą biokuru, nesudaro teisinių sąlygų veikti centralizuotai prekybos biokuru sistemai:

16.1. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato biokuro gamybos ir naudojimo Lietuvos Respublikoje skatinimo teisinius pagrindus, tačiau nereglamentuoja prekybos biokuru ar jo produktais. Šiame įstatyme Energetikos ministerijai pavesta patvirtinti biokuro (kuriam taip pat priskiriamos ir biodujos), biodegalų ir bioalyvų prekybos taisykles, tačiau nesant tokios prekybos bendrųjų principų įstatyminio teisinio pagrindo nėra galimybės įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti papildomų centralizuotos prekybos biokuru reikalavimų, dėl to prekyba biokuru vis dar fragmentuota ir plėtojama tik asmenų, kurie ja verčiasi, sutartiniu pagrindu.

16.2. Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) nenustato prekybos biokuru teisinių sąlygų. Kadangi šio įstatymo ir priimto naujo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reguliavimo dalykas tapatus, derėtų svarstyti, ar pirmojo įstatymo iš viso reikia.

16.3. Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 (Žin., 2010, Nr. 148-7625), be kita ko, nustato didmeninės ir mažmeninės prekybos biokuru reikalavimus, tačiau jos taikomos tik tokiems biokuro produktams, kurie laikomi iš biologinės kilmės žaliavų pagamintais degiaisiais skystais produktais arba jų mišiniais su naftos produktais, skirtais vartoti kaip katilų kuras; bendrųjų prekybos biokuru ir jo produktais principų šiose taisyklėse nenustatyta.

16.4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme biokuras apibrėžiamas kaip iš biomasės, tai yra iš biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavų, atliekų ir liekanų, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat iš biologiškai skaidžių pramoninių ir komunalinių atliekų pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.

16.5. Biokuras savo techninėmis savybėmis – labiausiai nestandartizuotas iš visų Koncepcijoje minimų energijos ir energijos išteklių, prekybą kuriais reguliuos Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Biokuru, be kita ko, laikytinos miško kirtimo atliekos, mediena, medžio drožlės, pjuvenos, briketai, granulės, šiaudai, intensyviai augančios vytelės ir kita. Toks biokuras yra skirtingų apdirbimo stadijų. Labiausiai standartizuotos medžio granulės: Europoje ketinama fiziškai prekiauti biokuru centralizuotoje anoniminėje prekybos aikštelėje – Nyderlandų Karalystės biržoje (APX ENDEX) bus prekiaujama medžio granulėmis.

16.6. Lietuvoje energijai gaminti plačiausiai naudojamas kietasis biokuras – iš biomasės pagaminti degūs kietieji produktai (miško ir medienos atliekos, malkos, šiaudai, linai, spaliai ir kitokios biologinės kilmės žemės ūkio atliekos ir augalai), dažniausiai – miško ir medienos atliekos, malkinė mediena. Lietuvos Respublikoje kasmet iškertama apie 6,5 mln. kub. metrų medienos, susidaro daugiau kaip 2 mln. kub. metrų įvairių kirtimo atliekų. Miško kirtimo atliekų potencialas Lietuvos Respublikoje – apie 1 mln. kietmetrių per metus. Toliau Koncepcijoje plačiau aptariama prekyba medienos biokuru, manant, kad šia biokuro žaliava bus dažniausiai prekiaujama naudojantis centralizuota prekybos biokuru sistema, drauge galėtų būti plečiama ir prekyba šiaudais, linais, spaliais ir kitokiu biologinės kilmės biokuru. Įstatymas ar jo įgyvendinamieji teisės aktai neribos prekybos energijos išteklių biržoje visų rūšių biokuru.

16.7. Pirminis medienos biokuro pasiūlos šaltinis – miško urėdijų ir privačių miškų apvaliosios medienos ir miško kirtimų likutinė žaliava. Miško urėdijų apvaliosios medienos ir miško kirtimų likutinės žaliavos pardavimą reglamentuoja Prekybos apvaliąja mediena taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-504 (Žin., 2005, Nr. 85-3186; 2008, Nr. 115-4395), pagal kurias organizuojamas medienos žaliavos pardavimas. Su pardavimo konkurso nugalėtojais sudaromos dvišalės medienos pirkimo–pardavimo sutartys.

16.8. Valstybės ar savivaldybės įmonės, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikta specialioji ar išimtinė teisė verstis energetikos srities veikla (elektros energiją generuojančios ir centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės), energiją ar kurą (biokurą), su energijos ar kuro tiekimu susijusias paslaugas, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, perka vadovaudamosi Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (Žin., 2003, Nr. 23-976), kurioje nustatyta, kad pirkimai gali būti vykdomi konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ir įprastos komercinės praktikos būdais. Kitos įmonės, naudojančios biokurą šilumos ar elektros energijai gaminti, pirkimus vykdo pagal jų pačių nustatytas pirkimo taisykles ar sudarytas dvišales pirkimo–pardavimo sutartis.

16.9. Šalies miškų urėdijų medienos biokuro žaliava parduodama pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis su organizuotų apvaliosios medienos ir miško kirtimų likutinės žaliavos pardavimo konkursų nugalėtojais, laikantis Prekybos apvaliąja mediena taisyklių.

16.10. Įmonės, veikiančios energetikos srityje, energiją ar kurą (biokurą), su energijos ar kuro tiekimu susijusias paslaugas, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, perka pagal dvišales biokuro pirkimo–pardavimo sutartis, sudaromas su įmonėmis, laimėjusiomis energijos ar kuro (biokuro), su energijos ar kuro tiekimu susijusių paslaugų pirkimo konkursus. Biokuru prekiaujama pagal dvišales sutartis, kuriose numatomos gautinos biokuro specifikacijos (kaloringumas, energetinė vertė, pusgaminių forma, matmenys, drėgnumas ir panašiai) ir pristatymo sąlygos.

16.11. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis (gautais atlikus biokuro rinkos stebėseną 2009 metų birželį – 2010 metų kovą), biokuro rinkoje veikia daugiau kaip 100 ūkio subjektų, o daugiau kaip 46 procentus viso biokuro, nuperkamo rinkoje, sudaro kuras, įsigytas iš vieno biokuro tiekėjo. Kiti du stambesni biokuro tiekėjai turi ne daugiau kaip 7 procentus biokuro rinkos. Taigi atotrūkis tarp didžiausio ir artimiausio konkurento – beveik 40 procentinių punktų. Galima teigti biokuro rinkoje esant didelę koncentraciją. Be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, dalis centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių biokurą perka už kainą, kuri, galimas dalykas, didesnė nei rinkos kaina, nors gali jį pirkti pigiau. Kadangi biokuro pirkimo sąnaudos įtraukiamos į šilumos gamybos sąnaudas, taigi ir į pagaminamos šilumos energijos tarifą, brangiau nei rinkoje perkamas biokuras galbūt didina ir šilumos energijos kainą gyventojams.

16.12. Esama prekybos biokuru būklė rodo, kad reikia diegti reguliuojamą ir skaidriais principais veikiančią centralizuotą elektroninę prekybos biokuru sistemą. Prekybos biokuru skaidrumas didėtų ir rinkos dalyvių konkurencinė aplinka gerėtų į kuriamos energijos išteklių biržos prekybos sistemą įtraukus prekybą biokuro produktais. Centralizuota elektroninė prekybos biokuru sistema užkirstų kelią galimiems neskaidriems susitarimams tarp biokuro žaliavos pirkėjų ir pardavėjų, padėtų užtikrinti, kad biokuru būtų prekiaujama rinkos kainomis, tai leistų optimizuoti ir ekonomiškai pagrįsti iš biokuro gaunamos energijos, visų pirma – šilumos energijos, kainą galutiniams vartotojams.

16.13. Renkantis centralizuotos elektroninės prekybos biokuru sistemos techninį projektą derėtų nepamiršti – centralizuotos prekybos biokuru kaip žaliaviniu produktu sistemos techninio projekto, pagrįsto biržos ribinės kainos nustatymo principu, diegimo pagrindinis trukdys tas, kad nėra biokuro produktų standartų: tai labai įvairus (tam tikros rūšies biokuro pasiūlos ir paklausos likvidumo klausimas), nestandartinis produktas, kurį standartizuoti keblu (nėra bendrų matavimo vienetų), standartizuotos tiekimo ir pristatymo infrastruktūros, vienodų tarptautinių standartų, biokuro specifikacijų (pavyzdžiui, energetinė vertė, drėgnumas, kaloringumas ar panašiai), kyla tęstinumo užtikrinimo ir palaikymo problemų. Taigi sistemos techninį projektą, pagrįstą plataus vartojimo prekių biržos ribinės kainos nustatymo ir sandorio sudarymo principu, Lietuvos Respublikos energijos išteklių biržoje diegti netikslinga.

17.1. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas reglamentuoja naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir naudojimo kontrolę, tačiau nenustato prekybos naftos produktų atsargomis teisinių sąlygų ir sąlygų veikti centralizuotai prekybos naftos produktų atsargomis sistemai. Pateiktas derinti Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (TAPIS Nr. 11-419-03) taip pat nesudaro teisinių sąlygų centralizuotai prekiauti naftos produktų atsargomis, tačiau numato galimybę naftos produktų atsargas kaupti ne tik nuosavybės, bet ir reikalavimo teisės būdu, o tai dar labiau padidina poreikį turėti centralizuotą prekybos aikštelę, kurioje naftos produktų rinkos dalyviai galėtų ne tik fiziškai prekiauti naftos produktų atsargomis, bet ir inter alia keistis informacija apie įgytas ir perleidžiamas reikalavimo teises.

17.2. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 (Žin., 2002, Nr. 117-5255; 2008, Nr. 33-1155), be kita ko, nustato naftos produktų valstybės atsargų perdavimo kitiems ūkio subjektams sąlygas, tačiau nereglamentuoja prekybos naftos produktų atsargomis, kurių reikia valstybės atsargoms sudaryti, tvarkyti ir kaupti.

17.3. Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės, be kita ko, nustato didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais reikalavimus, tarp jų taikomus ir kaip valstybės atsargos kaupiamiems naftos produktams, tačiau nesudaro teisinių sąlygų veikti centralizuotai prekybos naftos produktų atsargomis sistemai.

17.4. Lietuvos Respublika siekia užtikrinti nenutrūkstamą naftos produktų tiekimą ištikus ekstremaliai situacijai. Tuo tikslu kaupiamos naftos produktų atsargos. Atsargų kaupimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas.

17.5. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatyta, kad valstybėje turi būti sukaupta tiek naftos produktų atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį kasdienį suvartojimą valstybėje per praėjusius kalendorinius metus. Valstybės lėšomis turi būti sukaupiama ir tvarkoma tiek naftos produktų atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų. Likusi dalis kaupiama naftos produktų gamintojų ir importuotojų. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas reikalauja, kad energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti ne mažesnes kaip vieno mėnesio energijos išteklių rezervines atsargas.

17.6. Galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis ūkio subjektai naftos produktų atsargas gali kaupti šiais būdais:

17.6.1. nusipirkti reikiamą kiekį naftos produktų ir juos laikyti savo saugykloje; tai paprasčiausias, tačiau dažnai ir nepigiausias būdas, nes reikia turėti nuosavas saugyklas ir apyvartinių lėšų naftos produktų atsargoms įsigyti; Lietuvos Respublikoje tai gana paplitęs būdas, nes daug subjektų turi savo kuro saugyklas;

17.6.2. nusipirkti reikiamą kiekį naftos produktų ir juos laikyti kitos įmonės saugykloje; šį būdą dažnai renkasi naujesnės ar mažesnės įmonės, kurios neturi savo saugyklų, arba įmonės, kurioms neužtenka turimų saugyklų;

17.6.3. įsigyti reikalavimo teisę į kitoje saugykloje laikomą naftos produktą; tai – ekonomiškiausiais būdas, nes ūkio subjektui nereikia skirti ir įšaldyti nemenkų apyvartinių lėšų atsargoms įsigyti, išvengiama išlaidų, susijusių su produktų transportavimu į kuro saugyklas, optimaliau (pigiau) gali būti naudojamos esamos kuro talpyklos, tai mažina atsargų saugojimo sąnaudas ir galbūt atsargų saugojimo kainą paslaugos gavėjui.

17.7. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatytais pagrindais rezervines atsargas kaupiančios įmonės jas gali laikyti savo ar kitų įmonių, teikiančių kuro saugojimo paslaugas, kuro sandėliuose (terminaluose).

17.8. Vieša sistema, kur būtų galima skaidriai ir efektyviai pasiūlyti pirkti ir parduoti reikalavimo teises, pirkti ir parduoti atsargas ar saugojimo paslaugas, leistų kai kuriais atvejais ekonomiškiau ir efektyviau valdyti turimus išteklius ir kartu užtikrintų leidžiamos skleisti informacijos prieinamumą visuomenei, laikantis Įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose ar kituose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų. Turinčios pakankamai talpyklų įmonės, pasinaudojusios šios prekybos (produktų saugojimo ar reikalavimo teisių į produktą) galimybe, turėtų ekonominės naudos. Patogi ir vieša sistema leistų sumažinti informacijos stygių ir sukurti gerai veikiančią šių produktų rinką. Svarbu pažymėti – Lietuvos Respublikoje saugoti atsargas galima už kainą, konkurencingą kitų valstybių analogiškoms kainoms, todėl energijos išteklių birža turėtų leisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams papildomai uždirbti, o kitoms valstybėms – galbūt sutaupyti alternatyvių sąnaudų.

17.9. Kaip nurodyta Koncepcijos 0 punkte, energijos išteklių birža pajėgs administruoti tarpvalstybinę prekybą naftos produktų atsargomis ir (ar) susijusiomis teisėmis, kadangi naftos produktai pakankamai standartizuoti ir turi atitikti bendrus Europos Sąjungoje nustatytus kokybės ir kitus susijusius reikalavimus. Beje, pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvą 2009/119/EB, kuri valstybes nares įpareigoja išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (toliau – Direktyva 2009/119/EB), valstybėse narėse veikiantiems ūkio subjektams turi būti suteikta teisė laikyti naftos produktų atsargas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

17.10. Kiek tokia prekyba naftos produktų atsargomis susijusi su valstybės vykdoma priežiūra ir kontrole, sandorių registravimas vienoje sistemoje leistų atsakingoms valstybės institucijoms operatyviau ir tinkamesniu formatu gauti jų funkcijoms deramai atlikti reikalingą apibendrintą informaciją apie vykstančius ar įvykusius sandorius. Informacija apie prekybos sandorius centralizuotoje elektroninėje prekybos naftos produktų atsargomis sistemoje gali būti atskleidžiama valstybės institucijoms ar kitiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

17.11. Kadangi naftos produktų atsargų saugojimo paslaugos kaina gali priklausyti nuo naftos produktų saugojimo vietos, nes įskaitomos naftos produktų gabenimo į saugojimo vietą ir iš jos sąnaudos, teikiant pasiūlymus dėl naftos produktų atsargų saugojimo paslaugų centralizuotoje elektroninėje prekybos naftos produktų atsargomis sistemoje turėtų būti nurodyta ir siūloma naftos produktų saugojimo vieta. Energijos išteklių biržos dalyvis, norintis pasinaudoti naftos produktų atsargų saugojimo paslauga, pasirinks ir jų saugojimo vietą, atsižvelgdamas į būsimas gabenimo sąnaudas. Gali prireikti teikiant pasiūlymus nurodyti ir minimalius bei maksimalius saugomo produkto (ypač skirtingų rūšių benzino ir dyzelino) kiekius, kad jie atitiktų rezervinių talpyklų dydį.

17.12. Kad būtų užtikrinta pakankama konkurencija centralizuotoje elektroninėje prekybos naftos produktų atsargomis sistemoje, prekybos naftos produktų atsargomis sandoriai galės būti tvirtinami tik tada, kai yra ne mažiau kaip keli aktyvūs (per pasiūlymo galiojimo laiką) pasiūlymai parduoti. Prekiaujant naftos produktų atsargomis svarbu identifikuoti ir prekybos vietą kaip ir saugojimo paslaugos teikimo atveju.

17.13. Nors pasiūlymų centralizuotoje elektroninėje prekybos naftos produktų atsargomis sistemoje pateikimo momentu pasiūlymą teikiančių šalių identifikuoti nereikės (užtikrinant sandorio anonimiškumą), tačiau po to, kai sandoris bus patvirtintas, perkančioji ir parduodančioji sandorio pusės turės gauti informaciją, su kuo patvirtintas sandoris, ir pasirašyti atitinkamą pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi už pačią paslaugą ar produktą sandorio šalys tarpusavyje atsiskaitytų tiesiogiai.

IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ 19. Vadovaujantis Koncepcijos III skyriuje pateikta teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika, galima teigti, kad galiojantys teisės aktai nenustato prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis tvarkos ir sąlygų, nesudaro teisinių sąlygų veikti gamtinių dujų biržai, taip pat centralizuotos prekybos biokuru ir naftos produktų atsargomis sistemos teisinio pagrindo. Taigi siūloma atitinkamus visuomeninius santykius sureguliuoti atskiru Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, nustatančiais vienodus energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus.

V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA 21. Rengiant Koncepciją, atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ypač Baltijos jūros regiono valstybių, patirtį ir teisėkūros praktiką diegiant centralizuotos prekybos energijos ištekliais sistemas, organizuojant ir administruojant energijos išteklių biržas – tiek fizinės prekybos energijos ištekliais, tiek prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis (finansiniais instrumentais) aikšteles.

VI. TARPTAUTINĖS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ 31. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja kiekvienos valstybės energijos išteklių rinkų formavimo, organizavimo, administravimo ir (ar) reguliavimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į Koncepcijos 0 punkte nurodytus bendruosius Įstatymo tikslus, galima daryti išvadą – energijos išteklių rinkos formavimas Lietuvos Respublikoje glaudžiai susijęs su energijos rinkų liberalizavimu ir darniu energetikos sektoriaus vystymusi, kildinamu iš Europos Sąjungos energetikos politikos ir teisės.

VII. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO 36. Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nustatys Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuos prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, gamtinėmis dujomis, centralizuotos prekybos biokuru ir naftos produktų atsargomis visuomeninius santykius.

Jeigu dėl licencijos išdavimo kreipiasi bendrovė, kurios akcijas valstybė valdo netiesiogiai, tai yra per jos valdomą įmonę, įstaigą ar organizaciją, licencija bus išduodama tokiai bendrovei, kuri atitiks energijos išteklių biržos operatoriaus akcijų valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame sektoriuje (pavyzdžiui, elektros energetikos, gamtinių dujų, naftos) veikiančios įmonės negalės turėti daugiau kaip 3/4 akcijų ir balsų energijos išteklių biržos operatoriaus bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

45.1. pareiškėjas, norintis gauti licenciją (toliau – pareiškėjas), privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia energijos išteklių biržai organizuoti ir kitai licencijuojamai veiklai vykdyti; reikalavimus energijos išteklių biržos operatoriaus valdomoms techninėms priemonėms ir programinei įrangai nustato energetikos sektoriaus nacionalinė reguliavimo institucija;

45.2. pareiškėjas privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš energijos išteklių biržos dalyvių gauti ir siųsti; reikalavimus energijos išteklių biržos operatoriaus valdomoms ryšio priemonėms nustato energetikos sektoriaus nacionalinė reguliavimo institucija;

45.3. pareiškėjo finansinis pajėgumas įvertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis, kai asmuo vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai asmuo nevykdė ūkinės komercinės veiklos, kurie vertinami pagal energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytus finansinio pajėgumo rodiklius;

45.4. pareiškėjas privalo turėti darbuotojus licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti, skundams dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nagrinėti.

47.1. administruoja ir organizuoja elektros energijos išteklių rinką, taip pat prekybą elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis ir gamtinėmis dujomis, centralizuotą prekybą biokuru ir naftos produktų atsargomis;

47.2. registruoja energijos išteklių biržos dalyvius ir administruoja jų santykius energijos išteklių biržoje;

47.3. valdo, palaiko ir administruoja energijos išteklių biržos operatoriaus informacinę sistemą ir energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemą;

47.4. teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikia kompetentingoms institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms informaciją, kurios reikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

47.5. užtikrina vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems energijos išteklių biržos dalyviams, vadovaudamasis Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais;

47.6. neatlygintinai teikia informaciją apie energijos išteklių rinkos veiklą energijos išteklių biržos dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

47.7. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kiekvieno metų kalendorinio ketvirčio pabaigos parengia, teikia energetikos sektoriaus nacionalinei reguliavimo institucijai ir viešai skelbia energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirčio ataskaitą pagal energijos išteklių biržos operatoriaus parengtą ir su energetikos sektoriaus nacionaline reguliavimo institucija suderintą formą;

47.8. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 d. parengia, teikia energetikos sektoriaus nacionalinei reguliavimo institucijai ir viešai skelbia energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą pagal energijos išteklių biržos operatoriaus parengtą ir su energetikos sektoriaus nacionaline reguliavimo institucija suderintą formą;

47.9. gavęs energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos pasiūlymus ar nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo, nedelsdamas per energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos nurodytą terminą pateikia ir paskelbia viešai patikslintas veiklos ataskaitas;

47.10. užtikrina, kad būtų laikomasi kitų Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų įpareigojimų ir vykdomos veiklos energetikos sektoriuje reikalavimų.

53.1. Ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinka (prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis vieta), kurios veiklos teisinius pagrindus nustatys Įstatymas, bus ta vieta, kurioje elektros energijos rinkos dalyviai galės išreikšti elektros energijos kainų lūkesčius ateičiai, nustatytam laikotarpiui. Nors sandoriai energijos išteklių biržos prekybos sistemoje bus sudaromi anonimiškai, apibendrinta informacija apie kainas ir kiekius bus skelbiama viešai.

53.2. Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu energijos išteklių biržoje įdiegus prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis sistemą, tai yra centralizuotą ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo vietą, Lietuvos Respublikoje būtų prekiaujama elektros energija trumpesniam ir ilgesniam laikotarpiams. Elektros energijos rinkos dalyviai elektros energija trumpesniam laikotarpiui (kitai dienai) prekiautų „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, o ilgesniam laikotarpiui – pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu prekiaujama būtų tarp Lietuvos Respublikos elektros energijos gamintojų ir tiekėjų ar tarp gamintojų ir elektros tinklų operatorių, taip pat prekiaujama elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis energijos išteklių biržoje, kaip nurodyta 4 paveiksle.

4 pav. Numatomi prekybos didmeninėje rinkoje elektros energija būdai Prekyba trumpesniam laikotarpiui (kitai dienai):

Prekyba ilgesniam laikotarpiui (savaitei, mėnesiui, metams):

Elektros birža Dvišalės sutartys Ilgalaikių sutarčių rinka 53.3. Apibendrinti prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, tai yra ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinkos, rezultatai bus viešai skelbiami, elektros energijos rinkos dalyviai galės teikti pavedimus dėl ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, neturėdami kitos sandorio šalies, o jai atsiradus rinkoje sandoris bus sudaromas anonimiškai.

53.4. Pagal Įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus energijos išteklių biržoje bus centralizuotai prekiaujama elektros energijos kainos fiksavimo instrumentais (ilgalaikėmis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis), fizinę elektros energiją pristatant per „diena-prieš“ elektros energijos biržą. Prekyba vyks nustatytu periodiškumu energijos išteklių biržos dalyviams teikiant pavedimus dėl skirtingo laikotarpio ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Pasibaigus prekybos sesijai, apibendrinti duomenys apie kiekvieno laikotarpio ilgalaikes elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sudarytus sandorius, kainas ir kiekius – bus skelbiama viešai. Prekiaujama bus centralizuotai ir anonimiškai, ilgalaikių energijos išteklių biržos operatorius užtikrins sandorio šalių tarpusavio atsiskaitymus. Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nustatys prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, tai yra ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinkos, organizavimo tvarką ir sąlygas.

53.5. Pasibaigus prekybos fizine elektros energija sesijai „diena-prieš“ elektros energijos biržoje ir paskelbus konkrečios dienos ir valandos kainas, bus atliekami skirtumo tarp kainos, nustatytos sandoriams pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ir „diena-prieš“ elektros energijos biržoje susiformavusios kainos skaičiavimai. Tie energijos išteklių biržos dalyviai, kurie sutiko ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinkoje parduoti už kainą, mažesnę nei susiformavo „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, turės apmokėti kainų skirtumą energijos išteklių biržai, o tie elektros energijos biržos dalyviai, kurie sutiko ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinkoje parduoti už kainą, didesnę nei susiformavo „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, turės gauti kainų skirtumą iš energijos išteklių biržos.

Tokiu pat principu kainų skirtumas bus apmokamas ir pirkimo dalyje. Taigi elektros energijos rinkos dalyviai, prekiaujantys elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis energijos išteklių biržoje, visam sandorio galiojimo laikotarpiui užsitikrins sandoryje patvirtintą elektros kainą ir taip apsidraus nuo kainų pokyčių rizikos „diena-prieš“ elektros energijos biržoje. Galima daryti prielaidą, kad sandoriai ilgalaikių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių rinkoje bus sudaromi gana retai, tai yra metams – prieš metus, ketvirčiams – prieš ketvirtį, mėnesiams – prieš mėnesį ir taip toliau, o kainų skirtumas bus skaičiuojamas ir už kiekvieną dieną mokama pasibaigus prekybos sesijai „diena-prieš“ elektros energijos biržoje.

53.6. Tokios rinkos dalyvių aktyvumas priklausys nuo jų pačių atliktos sąnaudų ir naudos analizės, nes dalyvavimas energijos išteklių rinkoje prekiaujant elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, ne taip, kaip „diena-prieš“ elektros energijos biržoje, bus savanoriškas. Jeigu Lietuvos Respublikos „diena-prieš“ elektros energijos biržoje prekiauti privalo visi biržos dalyviai, parduodantys importuotą elektros energiją arba perkantys elektros energiją eksportui, energijos išteklių biržoje tokios prievolės nebus. Tik tie elektros energijos rinkos dalyviai, kurie norės užsitikrinti elektros energijos kainas ilguoju laikotarpiu ir akivaizdi nauda jiems atpirks galimas išlaidas, naudosis šia pagalbine prekybos elektros energija priemone.

54.1. Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą, Įstatymą ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus prekybos gamtinėmis dujomis modelis susidarys iš 3 etapų: gamtinių dujų ilgesniam laikotarpiui (metams ir sezonui) pirkimo–pardavimo etapas, prekybos gamtinėmis dujomis energijos išteklių biržoje mėnesiui, savaitei, dienoms etapas ir prekybos balansavimo gamtinėmis dujomis etapas, kaip nurodyta 5 paveiksle.

5 pav. Prekybos gamtinėmis dujomis struktūra 54.2. Pirmasis etapas gali būti pradėtas 2012 metais (6 paveikslas). Šio etapo ypatumas tas, kad tam tikro kiekio gamtinių dujų pirkėjai ir pardavėjai dažniausiai prekiauja tarpusavyje tiesiogiai – dvišaliai sandoriai sudaromi ir atsiskaitoma tiesiogiai. Tokia sistema veikia ir šiandien, tik sandoriai neregistruojami biržoje ir jų sąlygos gali būti įvairios (ypač tai liečia atsiskaitymus ir garantijas). Ateityje galima būtų sudaryti anoniminius sandorius pačioje biržoje. Tada atsiskaitymai ir garantijos būtų valdomi per energijos išteklių biržą, gamtinių dujų pirkėjams nereikėtų pažinoti pardavėjo, o pardavėjams – pirkėjo.

6 pav. Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių segmentas *Tiekimo licencijas turinčios įmonės.

54.3. Kitas prekybos gamtinėmis dujomis etapas – prekyba pačiomis gamtinėmis dujomis trumpesniems laikotarpiams – mėnesiui, savaitei, parai. Principinė tokių sandorių sudarymo schema pavaizduota 7 paveiksle. Kiekvienas gamtinių dujų tiekėjas ar vartotojas energijos išteklių biržoje galės prekiauti ir kaip pirkėjas, ir kaip pardavėjas. Energijos išteklių biržoje bus sudaromi gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ateities sandoriai. Pavyzdžiui, gamtines dujas, kurias ketinama vartoti rytoj, vėliausiai bus galima nusipirkti dieną prieš, tai yra šiandien. Pagrindiniai šios prekybos gamtinėmis dujomis aikštelės bruožai – nereguliuojama kaina, anoniminė prekyba ir centralizuoti atsiskaitymai per energijos išteklių biržą.

7 pav. Gamtinių dujų prekybos energijos išteklių biržoje segmentas *Tiekimo licencijas turinčios įmonės.

54.4. Paskutinis prekybos gamtinėmis dujomis etapas – prekyba balansavimo gamtinėmis dujomis, kaip nurodyta 8 paveiksle, kai gamtinių dujų rinkos dalyviai suvartoja dujas, kurios nebuvo nupirktos nei pagal ilgalaikes dvišales gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis, nei energijos išteklių biržoje, arba priešingai – vartotojas, nusipirkęs gamtines dujas pagal ilgalaikę dvišalę gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį arba energijos išteklių biržoje, jų faktiškai nesuvartoja. Balansavimo gamtines dujas perdavimo sistemos operatorius gali nupirkti iš vartotojo ir parduoti tiekėjams arba laikyti gamtinių dujų saugykloje, arba parduoti vartotojui, nusipirkęs iš tiekėjo arba saugyklos. Šio prekybos gamtinėmis dujomis etapo ypatumas tas, kad iš anksto nustatoma, už kokią kainą bus superkamos ar parduodamos balansavimo gamtinės dujos.

8 pav. Prekybos balansavimo gamtinėmis dujomis segmentas *Vartotojai ir tiekimo licencijas turinčios įmonės, pasirašiusios atitinkamą balansavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi.

54.5. Kad būtų pradėti taikyti pirmiau aprašyti prekybos gamtinėmis dujomis principai, rengiant Įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus turės būti papildomai apsvarstytos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, susijusios su prekybos gamtinėmis dujomis organizavimu, taip pat parengti trūkstami norminiai teisės aktai: Gamtinių dujų balansavimo taisyklės, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės ir kiti. Šiuose teisės aktuose, be Koncepcijoje nurodytų principų, turėtų būti papildomai išspręsti atsiskaitymų už gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sandorius, jų garantijų valdymo mechanizmo klausimai.

54.6. Siekiant užtikrinti gamtinių dujų kainos formavimo prekiaujant gamtinėmis dujomis energijos išteklių biržoje skaidrumą ir užkirsti kelią galimiems energijos išteklių rinkos iškraipymams ir piktnaudžiavimui, Įstatyme bus nustatyta, kad prekybos gamtinėmis dujomis priežiūrą atliks ir gamtinių dujų kainą reguliuos pagal kompetenciją energetikos sektoriaus nacionalinė reguliavimo institucija Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

55.1. Prekybos biokuru skatinimo, palengvinimo ir skaidrumo didinimo priemonė – sudaryti sąlygas pirkėjams ir pardavėjams lengviau susirasti vienas kitą. Siekiant prekybą biokuru supaprastinti ir padaryti skaidresnę, Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu centralizuota elektroninė prekybos biokuru sistema bus kuriama ir diegiama kaip energijos išteklių biržos dalis. Šioje sistemoje bus pateikiami detalūs biokuro pardavėjų ir pirkėjų pasiūlymai, o privalomai – pasiūlymai vykdančių licencijuojamą veiklą energetikos sektoriuje įmonių, kurios perka ir (ar) parduoda biokurą elektros ir šilumos energijai gaminti, kai gaminama šiluma skirta tiekti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Pasiūlymuose pirkti ar parduoti biokurą bus reikalaujama detaliai nurodyti biokuro specifikacijos informaciją, pristatymo sąlygas, atskirai – siūlomas su biokuro tiekimu susijusias paslaugas ir atitinkamai biokuro ir papildomų tiekimo paslaugų kainas. Priėmus Įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, biokuro pirkimo–pardavimo sutartys bus sudaromos tarp šalių, pateikusių centralizuotoje elektroninėje prekybos biokuru sistemoje palankiausius prekybos pasiūlymus.

55.2. Kad būtų padidintas biokuro pasiūlos ir paklausos likvidumas ir lengviau į rinką patektų smulkesni biokuro gamintojai ar naudotojai, centralizuotoje elektroninėje prekybos biokuru sistemoje bus įdiegta siūlomo pirkti biokuro kiekio viršutinė riba – dideli pageidaujami parduoti ar pirkti biokuro kiekiai turės būti skaidomi į keletą mažesnio kiekio pasiūlymų, kad energijos išteklių biržoje galėtų prekiauti ne tik stambieji biokuro gamintojai ar naudotojai.

55.3. Dar viena iš galimų priemonių konkurencinei aplinkai gerinti – reikalavimas kiekvienam energijos išteklių biržos dalyviui deklaruoti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias įmones, prekiaujančias ar ketinančias prekiauti biokuru.

55.4. Prekyba biokuru centralizuotoje elektroninėje prekybos biokuru sistemoje turėtų atitikti skaidrių pirkimų reikalavimus – veiklos energetikos sektoriuje licencijas turinčių įmonių pirkimo–pardavimo sandoris turėtų būti tvirtinamas tik su geriausią pasiūlymą iš kelių alternatyvių pasiūlymų pateikusiu asmeniu. Centralizuota elektroninė prekybos biokuru sistema automatiškai patvirtintų biokuro pirkimo–pardavimo sandorius tik tuo atveju, kai yra keli (pavyzdžiui, ne mažiau kaip trys) nesusijusių įmonių alternatyvūs pasiūlymai.

55.5. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad biokuro galutinė kaina labai priklauso nuo jo gabenimo sąnaudų. Prekybos pasiūlymai centralizuotoje elektroninėje prekybos biokuru sistemoje bus anonimiški – pardavėjai, teikdami pasiūlymą, nežinos, kas nupirks jų siūlomą biokurą, pirkėjai nematys, kuris rinkos dalyvis yra pardavėjas, ir atvirkščiai. Tuo tikslu teikiantys pasiūlymus pirkti ar parduoti biokurą energijos išteklių biržos dalyviai turėtų nurodyti vietoves, kuriose jie sutinka parduoti (pristatyti) ar pirkti (priimti) biokurą. Pardavimo pasiūlymuose atitinkamai būtų pateikiamos biokuro pardavimo (pirkimo) kainos, atsižvelgiant į geografines biokuro pristatymo (priėmimo) zonas. Geografinės zonos galėtų būti nurodomos rajonų ar kitu teritoriniu pagrindu.

55.6. Šiuo metu rinkos subjektų perkamo ir parduodamo dvišalių pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu biokuro apskaita atliekama įvairiais matavimo vienetais (tonomis, erdmetriais, tonomis naftos ekvivalento, megavatvalandėmis ir taip toliau). Kad biokuro pardavimo ir pirkimo pasiūlymai galėtų būti tarpusavyje palyginami, centralizuotoje elektroninėje prekybos biokuru sistemoje teikiamuose prekybos pasiūlymuose perkamo ir parduodamo biokuro matavimo vienetas turi būti vienodas, nustatytas Įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Biokuro apskaitos taisyklėse.

55.7. Pagal Įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus bus pradėtos taikyti standartizuotų biokuro pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, nustatyti prekybos biokuru pagal standartizuotas sutartis reikalavimai. Į specialiąją sutarties dalį turės būti perkeliama prekybos pasiūlyme, pateiktame energijos išteklių biržai, nurodytos biokuro specifikacijos informacija, pristatymo sąlygos, siūlomos su biokuro tiekimu susijusios papildomos paslaugos, biokuro ir papildomų tiekimo paslaugų kainos ir kita.

56.1. Siekiant didinti prekybos naftos produktais skaidrumą, rinkos likvidumą, spartinti naftos produktų atsargų įsigijimo procedūras ir suteikti galimybę efektyviai konkuruoti lengvai prieinamos informacijos aplinkoje, bus sukurta centralizuota elektroninė prekybos naftos produktų atsargomis sistema, integruota į bendrą energijos išteklių biržos prekybos aplinką. Vadovaudamiesi Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, ūkio subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis privalantys kaupti naftos produktų atsargas, energijos išteklių biržoje galės prekiauti naftos produktų atsargomis, taip pat naftos produktų atsargų saugojimo ir reikalavimo į naftos produktų atsargas teisėmis, naudodamiesi centralizuota elektronine prekybos naftos produktų atsargomis sistema. Prekyba pačiomis naftos produktų atsargomis galėtų būti organizuojama tiek per energijos išteklių biržą, tiek pagal viešųjų pirkimų procedūras. Prekyba naftos produktų atsargomis per energijos išteklių biržą būtų organizuojama, jeigu pakaktų naftos produktų pasiūlos alternatyvų.

56.2. Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis energijos išteklių biržos elektroninė prekybos sistema bus tokia, kad energijos išteklių biržos dalyviai galėtų prekiauti reikalavimo į naftos produktų atsargas teisėmis, įsigyti ar parduoti turimas atsargas, siūlyti naftos produktų atsargų saugojimo ir (ar) naftos produktų atsargų atnaujinimo paslaugas. Lietuvos Respublikos teritorijos aprūpinimą naftos produktais ir naftos produktų tiekimą (prekybą ir paskirstymą) esant ekstremaliai energetikos situacijai, taip pat susijusius naftos produktų tiekimo ir vartojimo ribojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas.

VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS 64. Manoma, kad priėmus Įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus ir tinkamai įdiegus prekybos energijos ištekliais per energijos išteklių biržą sistemą, bus pasiekti Koncepcijos 0 punkte nurodyti reguliavimo tikslai:

64.1. kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir pasaulio energijos išteklių rinkų pavyzdžiu Lietuvos Respublikoje bus sudarytos centralizuotos prekybos energijos ištekliais teisinės sąlygos, nustatyti energijos išteklių biržos organizavimo, administravimo ir reguliavimo teisiniai pagrindai;

64.2. bus nustatytas energijos išteklių biržos operatoriaus teisinis statusas ir sureguliuoti jo santykiai su kitais energetikos sektoriuje veiklą vykdančiais asmenimis;

64.3. bus sudarytos galimybės energijos išteklių biržos dalyviams efektyviai konkuruoti energijos išteklių rinkoje ir pasinaudoti skaidria, aiškiai sureguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais sistema;

64.4. bus nuosekliai vienodinamas prekybos energijos ištekliais skirtinguose energetikos sektoriuose teisinis reguliavimas;

64.5. bus sudarytos prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis ir tolesnės elektros energijos išvestinių priemonių (finansinių instrumentų) rinkos plėtros teisinės sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinės „diena-prieš“ elektros energijos biržos integracijos į Skandinavijos valstybių elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“ kainų zoną tikslus ir ketinimą turėti centralizuotą prekybos aikštelę, suteikiančią elektros energijos rinkos dalyviams galimybę finansiniais instrumentais suvaldyti elektros energijos kainos pokyčius „diena-prieš“ elektros energijos biržoje;

64.6. bus užtikrintas gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferencijavimas kartu su planuojama gamtinių dujų infrastruktūros Lietuvos Respublikoje plėtra sudarant efektyvios prekybos gamtinėmis dujomis ir gamtinių dujų rinkos išvestinėmis priemonėmis teisines sąlygas ir taip didinant gamtinių dujų rinkos skaidrumą, likvidumą ir konkurencingumą;

64.7. bus sudarytos sąlygos energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai prekiauti biokuru ir naftos produktų atsargomis – sukurta centralizuota prekybos informacinė sistema, didinanti šių produktų rinkų konkurencingumą ir skaidrumą;

64.8. ilgalaikėje perspektyvoje bus užtikrinta darni, skaidri ir integrali efektyvia konkurencija ir nediskriminavimu pagrįsta energijos išteklių rinkos plėtra.

IX. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS 66. Įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų neprireiks.

2 lentelė. Didmeninės prekybos elektros energija duomenys Matavimo vienetas 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai 2016 metai Išeities duomenys (visa prekybos apyvarta) Elektros energijos poreikis (iš viso) MWh per metus 10 911 620 11 129 853 11 352 450 11 579 499 11 811 089 Biržos apyvarta MWh per metus 7 943 660 8 681 285 10 353 434 10 560 503 10 771 713 Elektros energijos eksportas MWh per metus 305 525 333 896 1 271 474 1 296 904 1 322 842 Prielaidos Poreikio dalis, tenkinama per biržą procentai 70 75 80 80 80 Ilgalaikių sandorių rinkos poreikis (nuo biržos apyvartos) procentai 30 35 40 45 45 Biržos apyvartos eksportuojama dalis procentai 4 4 14 14 14 Visa apyvarta pagal ilgalaikius sandorius MWh per metus 2 383 098 3 038 450 4 141 374 4 752 226 4 847 271 Mokesčiai Rinkos dalyvių skaičius vienetai 8 9 10 11 12 Dalyvio mokestis eurai (litai) už vienetą 3 000 (10 358) 4 000 (13 811) 5 000 (17 264) 6 000 (20 717) 6 000 (20 717) Apyvartos mokestis eurai (litai) už MWh 0,03 (0,10) 0,03 (0,10) 0,03 (0,10) 0,03 (0,10) 0,03 (0,10) Atsiskaitymų mokestis eurai (litai) už MWh 0,01 (0,03) 0,01 (0,03) 0,01 (0,03) 0,01 (0,03) 0,01 (0,03) Diskonto norma prilyginama svertinei kapitalo kainai, kuri apskaičiuojama:

Diskonto norma (WACC) procentai 4,0 Gautos paskolos palūkanų norma procentai 4,0 71. Lėšas sistemai įdiegti ir administruoti, kurios kompensuotų energijos išteklių biržos operatoriaus prekybos ilgalaikių sandorių pagrindu organizavimo sąnaudas, numatoma surinkti nustačius energijos išteklių biržos dalyviams fiksuotas ir kintamas įmokas, kaip tai daroma kitose valstybėse. Tokių įmokų pavyzdžiai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Ilgalaikių sutarčių rinkų dalyvių įmokos Mokestis / Rinka Vienkartinė įmoka, eurais Metinė dalyvio įmoka, eurais Kintama įmoka, eurais už 1 MWh Sandorio įmoka, eurais Skandinavija (Nord Pool ASA) – 13 500 0,0035 – Olandija, Didžioji Britanija (APX) – 25 000 0,01 0,5 Vokietija (EEX) – 12 500 0,01 – Lenkija (TGE) – – 0,049 – Čekija, Slovakija, Vengrija (Power Exchange Central Europe A. S.) 15 000 14 700 0,025 – Italija 7 500 10 000 0,01 – Siūloma Lietuvoje – 3 000 0,03 – Dalyvio įmoką sudaro: fiksuota metinė dalis; kintama dalis.

Siekiant pritraukti daugiau dalyvių, siūloma didesnė kintama dalis ir mažesnė fiksuota įmokos dalis.

0,03 euro už 1 MWh – prekybos elektros energijos biržoje įmoka.

Kiti biržos operatoriai teigia, kad tokios rinkos įmokos rinkos dalyviams patrauklios.

X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA 79. Įstatymą sudarys 9 skyriai: „I. Bendrosios nuostatos“; „II. Energijos išteklių rinkos valstybinis valdymas ir reguliavimas“; „III. Energijos išteklių rinkos struktūra ir organizavimas“; „IV. Prekyba elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis“; „V. Prekyba gamtinėmis dujomis“; „VI. Centralizuota prekyba biokuru“; „VII. Centralizuota prekyba naftos produktų atsargomis“; „VIII. Skundų nagrinėjimas ir atsakomybė“; „IX. Baigiamosios nuostatos“.

XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI 89. Priėmus Įstatymą ir rengiant jo įgyvendinamuosius teisės aktus, reikės pakeisti kai kurias šių teisės aktų nuostatas ar papildyti juos naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į vėlesnius šių teisės aktų pakeitimus po Koncepcijos priėmimo:

89.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224);

89.2. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964);

89.3. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626; 2011, Nr. 87-4186);

89.4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936);

89.5. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3008);

89.6. Prekybos elektros energija taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 (Žin., 2009, Nr. 149-6677);

89.7. Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 (Žin., 2010, Nr. 148-7625);

89.8. Prekybos apvaliąja mediena taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-504 (Žin., 2005, Nr. 85-3186; 2008, Nr. 115-4395);

89.9. Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (Žin., 2003, Nr. 23-976);

89.10. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 (Žin., 2002, Nr. 117-5255; 2008, Nr. 33-1155);

89.11. Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-363 (Žin., 2004, Nr. 148-5384).