📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR VALDYMO
2008 m. lapkričio 14 d. Nr. V-1110
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069) 25 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-385 (Žin., 2007, Nr. 57-2211), 1 ir 6 priemones:
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašą;
1.2. Infekcijų kontrolės darbuotojų veiklos, vykdant infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, aprašą.
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643);
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ IV, V skyrius ir 2 priedą (Žin., 2003, Nr. 12-444);
2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. V-397 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių turi būti atliekama epidemiologinė priežiūra, sąrašo ir informacijos teikimo tvarkos patvirtinimo“ priedo „Užkrečiamųjų ligų ir sveikatos problemų sąrašas ir informacijos teikimas“ lentelės 58 punktą (Žin., 2004, Nr. 90-3317).
3. Nustatau, kad:
3.1. Hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu koordinuoja Higienos institutas;
3.2. įsakymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
4. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS GEDIMINAS ČERNIAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2008 m. lapkričio 14 d.
įsakymu Nr. V-1110
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja hospitalinių infekcijų (toliau – HI) epidemiologinės priežiūros organizavimą ir vykdymą nacionaliniu ir vietiniu lygiu.
2. HI epidemiologinės priežiūros nacionaliniu lygiu tikslas – nustatyti HI ir jų sukėlėjų paplitimo lygį šalyje, stebėti HI sergamumą ir jų rizikos veiksnių dažnumą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, stebėti operacinių žaizdų infekcijų ir jų rizikos veiksnių dažnumą chirurgijos skyriuose, dalyvauti palyginamose studijose ir teikti bendrus HI duomenis Europos Sąjungos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklui.
3. HI epidemiologinės priežiūros vietiniu lygiu (t. y. kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, toliau – ASPĮ) tikslas – stebėti HI sergamumo tendencijas (pagal vietą ir laiką), laiku nustatyti HI protrūkius, nustatyti HI atsiradimą įtakojančius rizikos veiksnius, įvertinti infekcijų kontrolės priemonių efektyvumą.
4. Hospitalinės infekcijos registruojamos pagal šio įsakymo 1 priede pateiktus kriterijus.
II. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA NACIONALINIU LYGIU
5. HI epidemiologinės priežiūros nacionaliniu lygiu dalyviai:
5.1. Higienos institutas – koordinuojanti įstaiga, kuri:
5.1.1. metodiškai vadovauja HI epidemiologinei priežiūrai šalyje;
5.1.2. pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo mokymus;
5.1.3. rengia bendras HI epidemiologinės priežiūros duomenų ataskaitas;
5.1.4. planuoja ir vykdo mokslinius praktinius tyrimus priežiūros kokybei ir efektyvumui įvertinti ir didinti;
5.1.5. teikia HI duomenis ES užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklui;
5.1.6. garantuoja dalyvių konfidencialumą ir gerą grįžtamąjį ryšį.
5.2. ASPĮ – vykdytoja, kuri:
5.2.1. renka ir teikia HI epidemiologinės priežiūros duomenis koordinuojančiai įstaigai;
5.2.2. atsako už pateiktų duomenų patikimumą, kokybę ir savalaikiškumą.
6. HI epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu sudaro:
6.1. Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas (toliau – Paplitimo tyrimas), kurį privalo atlikti kiekviena stacionarines paslaugas teikianti ASPĮ ir pateikti duomenis Higienos institutui.
6.2. Nuolatinė hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose (toliau – RITS), kurią kiekviena ASPĮ vykdo ir teikia duomenis Higienos institutui savanoriškai.
6.3. Nuolatinė operacinių žaizdų infekcijų (toliau – OŽI) epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius), kurią kiekviena ASPĮ vykdo ir teikia duomenis Higienos institutui savanoriškai. Operacijos, po kurių vykdoma priežiūra nacionaliniu lygiu, pateiktos šio įsakymo 2 priede.
III. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA VIETINIU LYGIU
7. HI epidemiologinė priežiūra vietiniu lygiu vykdoma kiekvienoje ASPĮ pagal įstaigos vadovo patvirtintą HI epidemiologinės priežiūros tvarką, kurioje nurodoma: priežiūros vykdymo eiga, registruojamos infekcijos, registruojami duomenys, registraciją vykdantys, duomenis surenkantys, tvarkantys, analizuojantys asmenys ir rezultatų pateikimas (sklaida).
8. Kiekviena ASPĮ vietiniu lygiu privalo:
8.1. Diagnozavusi HI ir nustačiusi ar įtarusi, kad pacientas galėjo ją įgyti kitoje ASPĮ, informuoti tą įstaigą raštu (faksu) per 24 val. Tai atlieka infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ar asmuo, atsakingas už infekcijų priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pildoma 3 priede pateikta forma.
8.2. Registruoti ir ištirti hospitalinių infekcijų protrūkius (dviejų ir daugiau epidemiologiškai galimai susijusių hospitalinių infekcijų atvejus).
9. ASPĮ, teikianti stacionarines paslaugas (įskaitant palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines), vietiniu lygiu privalo:
9.1. atlikti Paplitimo tyrimą mažiausiai kartą per metus;
9.2. vykdyti nuolatinę HI epidemiologinę priežiūrą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje;
9.3. vykdyti nuolatinę operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius).
IV. INFEKCIJŲ IR JŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMO TYRIMAS ASPĮ
10. Paplitimo tyrimas atliekamas kasmet balandžio mėn. visose stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ (įskaitant palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines).
11. Paplitimo tyrimą atlieka ASPĮ vadovo įsakymu paskirti asmenys: gydytojas, infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ar kitas gydytojas, kurie būtų susipažinę su Paplitimo tyrimo atlikimo metodika.
12. Duomenys renkami į šio įsakymo 4 priede pateiktą formą.
13. Duomenys suvedami į elektroninę duomenų formą (EpiData programoje) ir iki birželio 1 d. perduodami Higienos institutui elektronine laikmena arba elektroniniu paštu [email protected].
V. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE
14. Nuolatinės hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros, vykdomos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, trukmė turi būti ne mažiau kaip 4 mėn. per metus; rekomenduotina – nuolat.
15. Jei ASPĮ yra daugiau nei vienas RITS, epidemiologinė priežiūra vykdoma pasirinktinai bent viename iš jų (kur gydomi didesnės rizikos pacientai).
16. HI epidemiologinę priežiūrą RITS vykdo infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ir/ar atsakingas už infekcijų epidemiologinę priežiūrą gydytojas (anesteziologas-reanimatologas).
17. Kiekviename RITS privalo registruoti hospitalines pneumoniją, kraujo ir šlapimo takų infekcijas.
18. ASPĮ gali papildomai registruoti ir kitas HI (pvz., OŽI, kitas apatinių kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, odos/minkštųjų audinių ir kt. infekcijas).
19. HI epidemiologinė priežiūra vykdoma visiems pacientams, kurie skyriuje gydomi ilgiau nei 48 val. Pacientas stebimas visą gydymosi RITS laikotarpį. Kiekvienam pacientui pildoma šio įsakymo 5 priede pateikta forma.
20. ASPĮ, teikianti HI epidemiologinės priežiūros duomenis, suveda juos į elektroninę duomenų formą (EpiData programoje) ir du kartus per metus: I pusmečio – iki rugsėjo 1 d., II pusmečio – iki ateinančių metų vasario 1 d. siunčia juos Higienos institutui elektroninėje laikmenoje arba elektroniniu paštu [email protected].
VI. OPERACINIŲ ŽAIZDŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA CHIRURGIJOS SKYRIUOSE
21. Nuolatinės operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinės priežiūros, vykdomos ASPĮ chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius), trukmė turi būti ne mažiau kaip 4 mėn. per metus; rekomenduotina – nuolat.
22. OŽI epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuose vykdo infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ir/ar atsakingas už OŽI epidemiologinę priežiūrą chirurginio skyriaus gydytojas (chirurgas).
23. Kiekviena ASPĮ pasirenka ne mažiau kaip 2 operacijų tipus, po kurių vykdys epidemiologinę priežiūrą.
23.1. Privaloma vykdyti OŽI epidemiologinę priežiūrą po koronarinių arterijų šuntavimo ir ortopedinių operacijų.
23.2. Kitas operacijas kiekviena ASPĮ pasirenka savo nuožiūra; rekomenduotina iš šio įsakymo 2 priede pateikto sąrašo.
24. Operuoti pacientai stebimi visą gydymosi skyriuje laikotarpį. Kiekvienam pacientui pildoma šio įsakymo 6 priede pateikta forma.
25. ASPĮ, teikianti OŽI epidemiologinės priežiūros duomenis, suveda juos į elektroninę duomenų formą (EpiData programoje) ir du kartus per metus: I pusmečio – iki rugsėjo 1 d., II pusmečio – iki ateinančių metų vasario 1 d. siunčia juos Higienos institutui elektroninėje laikmenoje arba elektroniniu paštu [email protected].
VII. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PROTRŪKIO IŠTYRIMAS
26. ASPĮ privalo registruoti, ištirti ir aprašyti visus hospitalinių infekcijų protrūkius (žr. 8.2 punktą).
26.1. Apraše turi būti ši informacija:
26.1.1. protrūkio vieta (padalinys, skyrius ar kt.);
26.1.2. hospitalinė infekcija (pavadinimas);
26.1.3. infekcijos sukėlėjas;
26.1.4. susirgusiųjų skaičius;
26.1.5. įtariamas infekcijos plitimo būdas;
26.1.6. veiksniai, turėję įtakos protrūkiui atsirasti;
26.1.7. taikytos priešepideminės priemonės.
27. ASPĮ, nustačiusi HI protrūkį, turi teisę kreiptis į kitas institucijas (pvz., Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, Higienos institutą, Nacionalinį visuomenės sveikatos tyrimų centrą, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą, kitą ASPĮ) su prašymu ištirti ir suvaldyti protrūkį.
VIII. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS NACIONALINIU LYGIU ORGANIZAVIMAS IR ATASKAITŲ RENGIMAS
28. Higienos institutas kasmet kovo mėn. organizuoja ir praveda Paplitimo tyrimo mokymo seminarą ASPĮ specialistams.
29. Higienos institutas peržiūri ir parengia Paplitimo tyrimo duomenų registracijos formos pildymo kodus, elektronines duomenų suvedimo formas ir kasmet iki kovo 1 d. paskelbia jas tinklalapyje www.hi.lt.
30. Higienos institutas parengia bendrą Paplitimo tyrimo duomenų ataskaitą ir iki spalio 1 d. pateikia ją Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui bei paskelbia tinklalapyje www.hi.lt. Ataskaitos forma pateikta šio įsakymo 7 priede.
31. Higienos institutas du kartus per metus: I pusmečio – iki spalio 1 d. ir II pusmečio – iki ateinančių metų balandžio 1 d. parengia HI epidemiologinės priežiūros RITS ir OŽI epidemiologinės priežiūros chirurgijos skyriuose duomenų ataskaitas ir pateikia jas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui bei paskelbia instituto tinklalapyje www.hi.lt. Ataskaitų formos pateiktos šio įsakymo 8 ir 9 prieduose.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tvarka gali būti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu keičiama atsižvelgiant į naujų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
_________________
Hospitalinių infekcijų epidemiologinės
priežiūros tvarkos aprašo
1 priedas
Hospitalinių infekcijų registravimo kriterijai
1. Hospitalinė infekcija – bet kokie bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimai, susiję su paciento hospitalizavimu, tyrimais, gydymu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje.
2. Bendrieji hospitalinių registravimo kriterijai:
2.1. Infekcijos, kurių inkubacinis periodas nežinomas ar neapibrėžtas, ir jos pasireiškė po 48 valandų nuo hospitalizacijos, registruojamos kaip hospitalinės infekcijos.
2.2. Hospitalinės infekcijos registruojamos remiantis epidemiologiniais, klinikiniais ir (ar) laboratoriniais duomenimis, taip pat gali būti panaudoti pagalbiniai duomenys (pvz.: rentgenogramų patologinių tyrimų išvados ir kt.).
2.3. Hospitaline infekcija yra laikoma infekcija, įgyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir kliniškai pasireiškusi joje arba išvykus iš jos, taip pat naujagimių infekcija, įgyta gimdymo metu.
2.4. Infekcija nelaikoma hospitaline, jeigu:
2.4.1. pacientas hospitalizacijos metu jau serga užkrečiamąja liga;
2.4.2. pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo hospitalizuotas, gydomas ir (ar) jam atliekami tyrimai (apžiūra) užkrečiamosios ligos inkubacijos periodu;
2.4.3. buvimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu komplikuojasi ar išplinta infekcija, dėl kurios asmuo hospitalizuotas;
2.4.4. žinoma ar įtariama, kad naujagimis užsikrėtė transplacentiniu būdu (pvz.: virusinė Herpes simplex infekcija, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusinė infekcija, sifilis) ir ši infekcija pasireiškia per 48 ir mažiau valandų po gimimo;
2.4.5. mikroorganizmų kolonizacija ant žmogaus kūno ar jo viduje nesukelia klinikinių infekcijos simptomų;
2.4.6. uždegimas yra organizmo atsakas į neinfekcinį veiksnį, pvz., sužeidimą.
3. Hospitalinių infekcijų registravimo kriterijai:
3.1. Pirminės kraujo infekcijos – šioms infekcijoms priklauso laboratoriškai patvirtintos kraujo infekcijos ir klinikinis sepsis:
3.1.1. kraujo infekcija registruojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai ir yra šių požymių:
3.1.1.1. žinomų patogenų randama kraujo pasėlyje ir jie nesusiję su infekcija kitoje vietoje. Kai iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas susijęs su kitos lokalizacijos hospitaline infekcija, kraujo infekcija vadinama antrine. Išimtis yra kraujo infekcijos, susijusios su kraujagyslių intervencinėmis priemonėmis, kurios visos priklauso pirminėms kraujo infekcijoms, nors kraujagyslės dūrio vietoje yra vietinių infekcijos požymių;
3.1.1.2. karščiavimas (daugiau kaip 38° C), šalčio krėtimas ar hipotenzija ir kuris nors iš šių požymių:
3.1.1.2.1. dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose randama įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų), nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;
3.1.1.2.2. paciento, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujuje rasta įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų) ir gydytojas skiria antimikrobinį gydymą
3.1.1.2.3. kraujuje rasta antigenų (pvz.: Candida padermių, Herpes simplex, Varicella zoster, Haemophilus influenzae, pneumonijos streptokoko, meningokoko, B grupės streptokokų), nustatyta požymių ir yra patogeninių mikroorganizmų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje. Bakterijų, grybų ar virusų antigenų nustatymui naudojami greiti diagnostiniai testai (pvz.: imunoelektroforezė, lateksinė agliutinacija);
3.1.1.3. ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus pacientui būdingas vienas iš šių požymių: karščiavimas (daugiau kaip 38° C), hipotermija (mažiau kaip 37° C), apnėja ar bradikardija ir bet kuris iš toliau išvardytų:
3.1.1.3.1. kraujuje yra įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių Propionibacterium padermių, koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų), randamų dviejuose ir daugiau skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose ir nesusijusiuose su infekcija kitoje vietoje;
3.1.1.3.2. paciento, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujuje rasta įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų) ir gydytojas skiria antimikrobinį gydymą
3.1.1.3.3. kraujuje rasta antigenų (pvz.: Candida padermių, Herpes simplex, Varicella zoster, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, meningokoko, B grupės streptokokų), nustatyta požymių ir yra patogeninių mikroorganizmų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje.
3.1.2. Klinikinis sepsis registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.1.2.1. be jokios kitos priežasties nustatomas vienas iš šių klinikinių požymių ar simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38° C), hipotenzija (sistolinis spaudimas mažiau kaip 90 mmHg) ar oligurija (mažiau kaip 20 cm3/val.), leukocitozė daugiau kaip 12 000 ir:
3.1.2.1.1. kraujo pasėlis neatliktas arba kraujuje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;
3.1.2.1.2. nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;
3.1.2.1.3. gydytojo skirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.
3.1.2.2. Be jokios kitos nustatytos priežasties ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus pacientui būdingas vienas iš šių klinikinių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38° C), hipotermija (mažiau kaip 37° C), apnėja ar bradikardija ir visi šie:
3.1.2.2.1. kraujo pasėlis neatliktas arba kraujuje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;
3.1.2.2.2. nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;
3.1.2.2.3. gydytojo skirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.
3.2. Pneumonija registruojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.2.1. plaučiuose girdimi karkalai ar paduslėjęs perkusinis garsas ir yra bet kuris iš šių simptomų:
3.2.1.1. pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
3.2.1.2. iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
3.2.1.3. iš trachėjos aspirato, bronchų biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
3.2.2. krūtinės radiografiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė arba rasta skysčio pleuros ertmėje ir yra bet kuris iš šių požymių:
3.2.2.1. pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
3.2.2.2. iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
3.2.2.3. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
3.2.2.4. išskirtas virusas ar nustatyta viruso antigenų kvėpavimo takų sekretuose;
3.2.2.5. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogeniniam mikroorganizmui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
3.2.2.6. pneumonija diagnozuota histopatologiškai.
3.2.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus pacientui būdingi du iš šių simptomų: apnėja, tachipnėja, bradikardija, sunkus kvėpavimas, sausi ar drėgni karkalai arba kosulys ir bet kuris iš šių požymių:
3.2.3.1. padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;
3.2.3.2. pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
3.2.3.3. iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
3.2.3.4. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
3.2.3.5. kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;
3.2.3.6. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
3.2.3.7. pneumonija diagnozuota histopatologiškai.
3.2.4. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus pacientui krūtinės radiologiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skystis pleuros ertmėje, taip pat yra bet kuris iš šių požymių:
3.2.4.1. padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;
3.2.4.2. pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
3.2.4.3. iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
3.2.4.4. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
3.2.4.5. kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;
3.2.4.6. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogeniniam mikroorganizmui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
3.2.4.7. pneumonija diagnozuota histopatologiškai.
3.3. Operacinių žaizdų infekcijos – šioms infekcijoms priklauso paviršinės, giliosios ir organų/ertmių operacinės žaizdos infekcijos.
3.3.1. Paviršinė operacinės žaizdos infekcija registruojama, kai infekcija pjūvio vietoje prasideda per 30 dienų po operacijos ir apima odą, poodinį audinį ar raumenis, esančius virš fascijos sluoksnio, taip pat yra vienas iš šių požymių:
3.3.1.1. pūlingos išskyros iš paviršinio pjūvio ar dreno, esančio virš fascijos sluoksnio;
3.3.1.2. iš paviršinio pjūvio aseptiškai paimto skysčio arba audinio išaugo mikroorganizmai;
3.3.1.3. vietinis skausmas arba jautrumas, patinimas, paraudimas, karščiavimas pjūvio vietoje ir specialiai chirurgo atverta žaizda, nors žaizdos pasėlio tyrimas neigiamas;
3.3.1.4. chirurgo ar gydančiojo gydytojo nustatyta infekcija.
3.3.2. Gilioji operacinės žaizdos infekcija registruojama, kai infekcija operacijos vietoje atsiranda per 30 dienų po operacijos, jei nebuvo palikta jokio dirbtinės kilmės implantato (pvz.: širdies vožtuvo protezas, ne žmogaus kraujagyslės lopas, mechaninė širdis ar šlaunikaulio protezas ir kt.), kuris yra implantuojamas pacientui operacijos metu ilgam laikui arba per vienerius metus (jei paliktas implantatas), kai infekcija susijusi su operacija, apima audinius ar ertmes, esančius ties ar žemiau fascijos, taip pat yra vienas iš šių požymių:
3.3.2.1. pūlingos išskyros iš giliojo pjūvio ar dreno, palikto žemiau fascijos sluoksnio;
3.3.2.2. spontaniškai atsivėrusi ar chirurgo specialiai atverta žaizda, kai ligonis karščiuoja (daugiau kaip 38° C), ir (ar) jaučia vietinį skausmą arba vieta yra jautri, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;
3.3.2.3. abscesas ar kitas infekcijos požymis, nustatytas tiesiogiai apžiūrint operacijos ar histopatologinio arba radiologinio tyrimo metu;
3.3.2.4. chirurgo ar gydančiojo gydytojo nustatyta infekcija.
3.3.3. Organų/ertmių operacinė žaizdos infekcija registruojama, kai infekcija operacijos vietoje atsiranda per 30 dienų po operacijos, jei nebuvo palikta jokio dirbtinės kilmės implantato (pvz.: širdies vožtuvo protezas, ne žmogaus kraujagyslės lopas, mechaninė širdis ar šlaunikaulio protezas ir kt.), kuris yra implantuojamas pacientui operacijos metu ilgam laikui arba per vienerius metus (jei paliktas implantatas), kai infekcija susijusi su operacija, kai infekcija apima bet kurią organizmo vietą, išskyrus odos pjūvį, fascijas ar raumenis, kurie operacijos metu buvo atverti, ir yra vienas iš šių požymių:
3.3.3.1. pūlingos išskyros iš dreno, kuris yra įdėtas ne per pjūvio vietą organe/ertmėje;
3.3.3.2. išskirti mikroorganizmai iš organo/ertmės skysčių ar audinių išaugintos kultūros;
3.3.3.3. abscesas ar kitas infekcijos požymis, nustatytas organe/ertmėje tiesiogiai apžiūrint antrinės operacijos metu ar histopatologinio tyrimo metu;
3.3.3.4. chirurgo ar gydančiojo gydytojo nustatyta infekcija.
3.4. Šlapimo takų infekcijos – šioms infekcijoms priklauso simptominė šlapimo takų infekcija, besimptomė bakteriurija ir kitos šlapimo takų infekcijos.
3.4.1. Simptominė šlapimo takų infekcija registruojama, kai yra:
3.4.1.1. vienas iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38° C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija ar skausmas viršgakčio srityje, šlapimo pasėlyje (šlapimo tyrimai nustatant šlapimo takų infekciją turi būti paimti aseptiškai) išauga ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmų 105 ar daugiau kolonijų/cm3;
3.4.1.2. du iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38° C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija ar skausmas viršgakčio srityje, taip pat bet kuris vienas iš šių požymių:
3.4.1.2.1. teigiamas leukocitų esterazės ir (ar) nitratų testas;
3.4.1.2.2. piurija (10 ar daugiau leukocitų/mm3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke didžiuoju padidinimu);
3.4.1.2.3. Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;
3.4.1.2.4. dviejuose šlapimo pasėliuose auga 102 ar daugiau kolonijų mililitre šlapimo to paties šlapimo takų patogeno (gram neigiama bakterija arba Staphylococcus saprophyticus):
3.4.1.2.5. ligonio, kuriam paskirtas antimikrobinis gydymas, šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų mililitre šlapimo vienos rūšies šlapimo takų patogeno (gram neigiama bakterija arba Staphylococcus saprophyticus):
3.4.1.2.6. gydytojo nustatyta diagnozė;
3.4.1.2.7. gydytojas skiria antimikrobinį gydymą.
3.4.1.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus pacientui būdingas vienas iš šių simptomų: karščiavimas (ne mažiau kaip 38° C), hipotermija (mažiau kaip 37° C), apnėja, bradikardija, dizurija, letargija ar vėmimas; taip pat vienas iš šių požymių:
3.4.1.3.1. teigiamas leukocitų esterazės ir (ar) nitratų testas;
3.4.1.3.2. piurija (10 ar daugiau leukocitų/mm3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke didžiuoju padidinimu);
3.4.1.3.3. Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;
3.4.1.3.4. dviejuose šlapimo pasėliuose išauga 102 ar daugiau kolonijų mililitre to paties šlapimo takų patogeno (gram neigiamos bakterijos, Staphylococcus saprophyticus);
3.4.1.3.5. ligonio, kuriam paskirtas antimikrobinis gydymas, šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų mililitre vienos rūšies šlapimo takų patogeno (gram neigiamos bakterijos, Staphylococcus saprophyticus);
3.4.1.3.6. gydytojo nustatyta diagnozė;
3.4.1.3.7. gydytojas skiria antimikrobinį gydymą.
3.4.2. Besimptomė šlapimo takų infekcija registruojama, kai yra vienas iš šių požymių:
3.4.2.1. šlapimo kateteris nuolat įkištas 7 dienas prieš paimant šlapimo pasėlį, kai ligonis nekarščiuoja (>38° C), nėra dažno ir staigaus šlapinimosi, disurijos ar skausmo virš gaktos, kai šlapimo pasėlyje auga ≥ 105 kolonijų mililitre šlapimo ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmai;
3.4.2.2. pacientui nebuvo nuolat įkištas šlapimo kateteris 7 dienas prieš paimant pirmą iš dviejų atliktų šlapimo pasėlių, kuriuose augo ≥ 105 kolonijų mililitre šlapimo ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmai, kai ligonis nekarščiuoja (> 38° C), nėra staigaus ir dažno šlapinimosi, disurijos ar skausmo virš gaktos.
3.4.3. Kitos šlapimo takų infekcijos (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, šlaplės ar retroperitoninių ir paranefrinių audinių) registruojamos tada, kai teigiamas nors vienas iš šių požymių:
3.4.3.1. iš pažeistos vietos skysčių ar audinių pasėlio išskiriamas mikroorganizmas;
3.4.3.2. tiesioginio apžiūrėjimo, operacijos ar histopatologinio tyrimo metu matomas abscesas ar kiti infekcijos požymiai;
3.4.3.3. bent du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), vietinis skausmas ar jautrumas pažeistoje vietoje ir vienas požymis iš šių:
3.4.3.3.1. pūlingos išskyros iš pažeistos vietos;
3.4.3.3.2. iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas;
3.4.3.3.3. radio grafiniais tyrimais nustatyti infekcijos požymiai;
3.4.3.3.4. gydytojo nustatyta diagnozė;
3.4.3.3.5. gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.
3.4.3.4. ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatytas vienas simptomas iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, letargija ar vėmimas ir vienas iš šių:
3.4.3.4.1. pūlingos išskyros iš pažeistos vietos;
3.4.3.4.2. iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas;
3.4.3.4.3. radiografiniais tyrimais nustatyti infekcijos požymiai;
3.4.3.4.4. gydytojo diagnozė;
3.4.3.4.5. gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.
3.5. Kaulų ir sąnarių infekcijos – šioms infekcijoms priklauso osteomielitas, sąnarių ar tepalinių maišelių infekcijos ir tarpslankstelinių diskų infekcijos:
3.5.1. Osteomielitas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.5.1.1. iš kaulo pasėlio išskirtas mikroorganizmas;
3.5.1.2. operacijos ar histopatologinio tyrimo metu nustatyti osteomielito požymiai;
3.5.1.3. be jokios kitos priežasties yra du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), vietinis patinimas, skausmas, karštis ar išskyros įtariamoje infekcijos vietoje ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.5.1.3.1. iš kraujo pasėlio išskirti mikroorganizmai;
3.5.1.3.2. kraujuje nustatyta antigenų;
3.5.1.3.3. radio grafiniais tyrimais nustatyti infekcijos požymiai.
3.5.2. Sąnarių ir tepalinių maišelių infekcijos registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.5.2.1. iš sąnarių skysčio ar sinovijinės biopsijos medžiagos pasėlio išskirtas mikroorganizmas;
3.5.2.2. operacijos ar histopatologinio tyrimo metu nustatyta sąnario ar tepalinio maišelio infekcijos požymių;
3.5.2.3. be jokios kitos priežasties yra du simptomai iš šių: sąnario skausmas, patinimas, jautrumas, karštis, skysčio požymiai ar riboti judesiai ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.5.2.3.1. Gramo būdu dažytame sąnarių skysčio tepinėlyje matoma mikroorganizmų ir leukocitų;
3.5.2.3.2. kraujuje, šlapime ar sąnarių skystyje nustatyta antigenų;
3.5.2.3.3. sąnarių skysčio ląstelių vaizdas ir cheminės savybės atitinka infekcijos požymius ir jų negalima susieti su kita neinfekcine jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos patologija;
3.5.2.3.4. radio grafiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių.
3.5.3. Tarpslankstelinių diskų ertmės infekcija registruojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.5.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš pažeistų audinių pasėlio, paimto operacijos ar adatinės punkcijos metu;
3.5.3.2. operacijos ar histopatologinio tyrimo metu nustatyta infekcijos požymių;
3.5.3.3. be jokios kitos priežasties ligonis karščiuoja (>38° C) ar jaučia skausmą pažeistoje vietoje ir jam radio grafiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių;
3.5.3.4. be jokios kitos priežasties ligonis karščiuoja (>38° C), kai pažeistoje vietoje jaučia skausmą ir kraujuje ar šlapime nustatyta antigenų.
3.6. Širdies ir kraujagyslių sistemos infekcijos – šioms infekcijoms priklauso arterijų ir venų infekcijos, endokarditas, miokarditas ar perikarditas ir mediastinitas.
3.6.1. Arterijų ir venų infekcijos registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.6.1.1. mikroorganizmai, išskirti iš arterijos ar venos, pašalintos operacijos metu, pasėlio ir kraujo pasėlis nepaimtas arba jį paėmus neišskirtas joks mikroorganizmas;
3.6.1.2. operacijos ar histopatologinio tyrimo metu pažeistos kraujagyslės vietoje nustatyta infekcijos požymių;
3.6.1.3. nors vienas iš šių požymių: karščiavimas (>38° C), skausmas, eritema ar karštis pažeistos kraujagyslės vietoje ir:
3.6.1.3.1. tiriant pusiau kiekybiniu metodu iš pasėlio išauga daugiau kaip 15 kolonijų;
3.6.1.3.2. kraujo pasėlis nepaimtas arba jį paėmus neišskirtas joks mikroorganizmas;
3.6.1.4. pūlingos išskyros pažeistos kraujagyslės vietoje, kai kraujo pasėlis nepaimtas arba jį paėmus neišskirtas joks mikroorganizmas;
3.6.1.5. ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatytas vienas simptomas iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, letargija, skausmas, eritema ar karštis pažeistos kraujagyslės vietoje ir abu šie požymiai:
3.6.1.5.1. daugiau kaip 15 kolonijų išauga iš intrakraujagyslinės kaniulės galo pasėlio, tiriant pusiau kiekybiniu metodu;
3.6.1.5.2. kraujo pasėlis nepaimtas arba jį paėmus neišskirtas joks mikroorganizmas.
3.6.2. Natūralaus ar protezuoto širdies vožtuvo endokarditas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.6.2.1. mikroorganizmas, išskirtas iš pasėlio, paimto nuo vožtuvo ar jo vegetacijos;
3.6.2.2. du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), naujas ar pasikeitęs širdies ūžesys, emboliniai reiškiniai, odos pakitimai (t. y. petechijos, hemoragijos, skausmingi poodiniai mazgeliai), stazinis širdies nepakankamumas, gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.6.2.2.1. iš dviejų kraujo pasėlių išskirtas mikroorganizmas;
3.6.2.2.2. Gramo būdu nudažytame tepinėlyje nuo vožtuvo matomi mikroorganizmai, nors pasėlis būtų neigiamas arba jis buvo nepaimtas;
3.6.2.2.3. operacijos ar autopsijos metu matomos vožtuvo vegetacijos;
3.6.2.2.4. kraujuje arba šlapime nustatyta antigenų;
3.6.2.2.5. echokardiogramoje matomos naujos vegetacijos;
3.6.2.3. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, naujai atsiradęs ar pasikeitęs širdies ūžesys, emboliniai reiškiniai, odos pakitimai, stazinis širdies nepakankamumas ar širdies laidumo sutrikimas ir paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.6.2.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš dviejų kraujo pasėlių;
3.6.2.3.2. Gramo būdu nudažytame tepinėlyje nuo vožtuvo matoma mikroorganizmų, nors pasėlis būtų neigiamas arba jis nebuvo paimtas;
3.6.2.3.3. operacijos ar autopsijos metu matomos vožtuvo vegetacijos;
3.6.2.3.4. teigiamas antigenų kraujuje arba šlapime testas;
3.6.2.3.5. naujos vegetacijos, matomos echokardiogramoje.
3.6.3. Miokarditas arba perikarditas registruojamas tada, kai teigiamas nors vienas iš šių požymių:
3.6.3.1. mikroorganizmai, išskirti iš perikardo audinio pasėlio arba skysčio, paimto adatinės punkcijos ar operacijos metu;
3.6.3.2. dėl nežinomos priežasties yra du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), skausmas krūtinėje, paradoksalus pulsas ar padidėjusi širdis ir vienas iš šių požymių:
3.6.3.2.1. pakitimai elektrokardiogramoje, atitinkantys miokarditą ar perikarditą;
3.6.3.2.2. teigiamas antigenų kraujuje testas;
3.6.3.2.3. miokardito ar perikardito požymiai širdies audiniuose matomi histologinio tyrimo metu;
3.6.3.2.4. keturis kartus padidėję specifinių antikūnų titrai nepriklausomai nuo to, ar iš ryklės arba išmatų išskirtas virusas ar ne;
3.6.3.2.5. skystis perikarde ar kiti infekcijos požymiai nustatyti echokardiogramoje, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, angiografijos ar kitų radiografinių tyrimų metu;
3.6.3.3. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, paradoksalus pulsas ar padidėjusi širdis ir vienas iš šių požymių:
3.6.3.3.1. miokarditą ar perikarditą atitinkantys pakitimai elektrokardiogramoje;
3.6.3.3.2. teigiamas antigenų kraujuje testas;
3.6.3.3.3. miokardito ar perikardito požymiai širdies audiniuose, nustatyti histopatologinio tyrimo metu;
3.6.3.3.4. keturis kartus padidėjęs specifinių antikūnų titras nepriklausomai nuo to, ar iš ryklės arba išmatų išskirtas virusas ar ne;
3.6.3.3.5. skystis perikarde ar kiti infekcijos požymiai, nustatyti echokardiogramoje, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, angiografijos arba kitų radiografinių tyrimų metu.
3.6.4. Mediastinitas registruojamas tada, kai teigiamas nors vienas iš šių požymių:
3.6.4.1. mikroorganizmai, išskirti iš mediastinumo audinių pasėlio arba skysčio, paimto operacijos ar adatinės punkcijos metu;
3.6.4.2. mediastinito požymiai, nustatyti operacijos ar histopatologinio tyrimo metu;
3.6.4.3. vienas iš šių požymių: karščiavimas (>38° C), skausmas krūtinėje ar krūtinkaulio netvirtumas ir vienas iš šių:
3.6.4.3.1. pūlingos išskyros iš mediastinumo;
3.6.4.3.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo arba iš mediastinumo skysčio pasėlio;
3.6.4.3.3. rentgenologiniu tyrimu nustatytas mediastinumo išsiplėtimas;
3.6.4.4. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija ar krūtinkaulio netvirtumas ir vienas iš šių:
3.6.4.4.1. pūlingos išskyros iš mediastinumo;
3.6.4.4.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo arba iš mediastinumo skysčio pasėlio;
3.6.4.4.3. rentgenologiniu tyrimu nustatytas mediastinumo išsiplėtimas.
3.7. Centrinės nervų sistemos infekcijos – šioms infekcijoms priklauso intrakranijinė infekcija, meningitas ar ventrikulitas ir nugaros smegenų abscesas be meningito.
3.7.1. Intrakranijinė infekcija (smegenų abscesas, subduralinė ar epiduralinė infekcija ir encefalitas) registruojama tada, kai teigiamas nors vienas iš šių požymių:
3.7.1.1. mikroorganizmas, išskirtas iš smegenų skysčio ar kietojo smegenų dangalo pasėlio;
3.7.1.2. abscesas ar intrakranijinė infekcija, nustatyta operacijos ar histopatologinio tyrimo metu;
3.7.1.3. dėl nežinomos priežasties yra du simptomai iš šių: galvos skausmas, galvos svaigimas, karščiavimas (>38° C), vietiniai neurologiniai simptomai ar sąmonės sutrikimas ir gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių:
3.7.1.3.1. mikroorganizmai matomi mikroskopuojant galvos smegenų ar absceso audinius, paimtus adatine punkcija ar biopsija operacijos ar autopsijos metu;
3.7.1.3.2. kraujuje ar šlapime nustatyta antigenų;
3.7.1.3.3. radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių;
3.7.1.3.4. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
3.7.1.4. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, vietiniai neurologiniai reiškiniai, sutrikusi sąmonė ir gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.7.1.4.1. mikroorganizmai matomi mikroskopuojant galvos smegenų ar absceso audinius, paimtus adatine punkcija ar biopsija operacijos ar autopsijos metu;
3.7.1.4.2. teigiamas antigenų kraujuje ar šlapime testas;
3.7.1.4.3. radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių;
3.7.1.4.4. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.7.2. Meningitas arba ventrikulitas registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.7.2.1. iš smegenų skysčio išskirti mikroorganizmai;
3.7.2.2. du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), galvos skausmas, sustingęs (nelankstus) kaklas, meninginiai reiškiniai, galvos nervų pažeidimo simptomai ar dirglumas ir gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.7.2.2.1. smegenų skystyje padidėjęs leukocitų skaičius, baltymų kiekis ir/ar gliukozės kiekis;
3.7.2.2.2. Gramo būdu nudažytame smegenų skysčio tepinėlyje matomi mikroorganizmai;
3.7.2.2.3. iš kraujo pasėlio išskirti mikroorganizmai;
3.7.2.2.4. smegenų skystyje, kraujuje ar šlapime nustatyta antigenų;
3.7.2.2.5. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
3.7.2.3. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du iš šių požymių: karščiavimas (>38° C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, rigidiškas kaklas, meninginiai reiškiniai, galvos nervų pažeidimo simptomai ar dirglumas ir gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.7.2.3.1. padidėjęs leukocitų skaičius, baltymų ir/ar gliukozės kiekis smegenų skystyje;
3.7.2.3.2. Gramo būdu nudažytame smegenų skysčio tepinėlyje matomi mikroorganizmai;
3.7.2.3.3. iš kraujo pasėlio išskirti mikroorganizmai;
3.7.2.3.4. smegenų skystyje, kraujuje ar šlapime nustatyta antigenų;
3.7.2.3.5. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.7.3. Nugaros smegenų abscesas be meningito (nugaros smegenų epiduralinės ar subduralinės ertmės abscesas, nesiekiantis smegenų skysčio ar gretimų kaulų) registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.7.3.1. mikroorganizmai, išskirti iš nugaros smegenų epiduralinės ar subduralinės ertmės absceso medžiagos pasėlio;
3.7.3.2. operacijos, autopsijos ar histopatologinio tyrimo metu matomas nugaros smegenų epiduralinės ar subduralinės ertmės abscesas;
3.7.3.3. dėl nežinomos priežasties yra nors vienas iš šių požymių: karščiavimas (>38° C), nugaros skausmas, židininis jautrumas, radikulitas, paraparezės ar paraplegijos ir gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas, jei diagnozė nustatyta gyvam pacientui, ir vienas iš šių požymių:
3.7.3.3.1. iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas;
3.7.3.3.2. radiografinių tyrimų metu nustatytas nugaros smegenų abscesas.
3.8. Akių, ausų, nosies, gerklės ir burnos infekcijos:
3.8.1. Konjunktyvitas registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.1.1. iš junginės ar gretimų audinių (pvz.: akių voko, ragenos, voko krašto riebalinių liaukų ar ašarų liaukų) pūlingo eksudato pasėlio išskirtas patogenas;
3.8.1.2. junginės ar akies skausmas arba paraudimas ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.1.2.1. Gramo būdu nudažytame eksudato tepinėlyje matomi leukocitai ir mikroorganizmai;
3.8.1.2.2. pūlingas eksudatas;
3.8.1.2.3. eksudate ar junginės nuogramdose nustatyta antigenų;
3.8.1.2.4. daugiabranduolės gigantiškos ląstelės matomos mikroskopuojant junginės eksudatą ar nuogramdas;
3.8.1.2.5. virusai, išskirti iš junginės eksudato pasėlio;
3.8.1.2.6. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.8.2. Kitos akių infekcijos (ne konjunktyvitas) registruojamos, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.2.1. mikroorganizmas, išskirtas iš priekinės ar užpakalinės akies kameros arba stiklakūnio skysčio pasėlio;
3.8.2.2. be jokios kitos priežasties yra du simptomai iš šių: akių skausmas, regos sutrikimai ar pūliai priekinėje akies kameroje ir yra nors vienas iš šių:
3.8.2.2.1. gydytojo nustatyta diagnozė;
3.8.2.2.2. kraujuje nustatyta antigenų;
3.8.2.2.3. iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas.
3.8.3. Išorinės ausies uždegimas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.3.1. patogenas, išskirtas iš pūlingo ausies kanalo eksudato;
3.8.3.2. vienas požymis iš šių: karščiavimas (>38° C), skausmas, paraudimas ar išskyros iš ausies kanalo ir mikroorganizmai, matomi Gramo būdu nudažytame pūlingų išskyrų tepinėlyje.
3.8.4. Vidurinės ausies uždegimas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.4.1. mikroorganizmas, išskirtas iš vidurinės ausies skysčio, paimto timpanocentezės ar operacijos metu, pasėlio;
3.8.4.2. yra du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), būgnelio skausmas, uždegimas, būgnelio retrakcija ar judrumo sumažėjimas arba skystis už būgnelio pertvaros.
3.8.5. Vidinės ausies uždegimas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.5.1. mikroorganizmas, išskirtas iš vidinės ausies skysčio pasėlio, paimto operacijos metu;
3.8.5.2. gydytojo nustatyta diagnozė.
3.8.6. Mastoiditas registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.6.1. mikroorganizmai, išskirti iš mastoideus pūlingo sekreto pasėlio;
3.8.6.2. be jokios kitos priežasties yra du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), skausmas, jautrumas, eritema, galvos skausmas ar veido paralyžius ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.6.2.1. Gramo būdu dažytame mastoideus pūlinės medžiagos tepinėlyje matomi mikroorganizmai;
3.8.6.2.2. kraujuje nustatyta antigenų.
3.8.7. Burnos ertmės infekcijos (burnos, liežuvio ar dantenų) registruojamos, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.7.1. mikroorganizmas, išskirtas iš burnos ertmės ar audinių pūlingos medžiagos pasėlio;
3.8.7.2. operacijos ar histopatologinio tyrimo metu tiesiogiai apžiūrint matomas abscesas ar kitas burnos ertmės infekcijos požymis;
3.8.7.3.vienas iš šių požymių: abscesas, išopėjimai ar pakilusios baltos dėmelės ant uždegiminės gleivinės arba diskai ant burnos gleivinės ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.7.3.1. Gramo būdu nudažytame tepinėlyje matomi mikroorganizmai:
3.8.7.3.2. teigiamas kalio hidroksido (KOH) mėginys:
3.8.7.3.3. daugiabranduolės gigantiškos ląstelės matomos mikroskopuojant gleivinės nuogramdas:
3.8.7.3.4. burnos sekrete nustatyta antigenų;
3.8.7.3.5. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose:
3.8.7.3.6. gydytojo diagnozė ir vietinis ar peroralinis gydymas antigrybeliniais preparatais.
3.8.8. Sinusitas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.8.1. mikroorganizmai, išskirti iš sinuso ertmės pūlingos medžiagos pasėlio:
3.8.8.2. vienas simptomas iš šių: karščiavimas (>38° C), skausmas ar jautrumas ties pažeistu sinusu, galvos skausmas, pūlingas eksudatas ar nosies obstrukcija ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.8.2.1. teigiama diafanoskopija (transiliuminacija):
3.8.8.2.2. radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių.
3.8.9. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (faringitas, laringitas, epiglotitas) registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.9.1. du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), ryklės eritema, gerklės skausmas, kosulys, užkimimas ar pūlingas eksudatas gerklėje ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.9.1.1. mikroorganizmas, išskirtas iš tos vietos pasėlio:
3.8.9.1.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio:
3.8.9.1.3. kraujuje ar kvėpavimo takų sekrete nustatyta antigenų:
3.8.9.1.4. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose:
3.8.9.1.5. gydytojo diagnozė:
3.8.9.2. abscesas matomas tiesioginio apžiūrėjimo, operacijos ar histopatologinio tyrimo metu.
3.8.9.3. ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui nustatyti ne mažiau kaip du simptomai iš šių: karščiavimas (>38 °C), hipotermija (<37° C), apnėja, bradikardija, išskyros iš nosies ar pūlingas eksudatas gerklėje ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.8.9.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš tos vietos pasėlio:
3.8.9.3.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio:
3.8.9.3.3. kraujuje ar kvėpavimo takų sekrete nustatyta antigenų:
3.8.9.3.4. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose:
3.8.9.3.5. gydytojo nustatyta diagnozė.
3.9. Virškinimo sistemos infekcijos – šioms infekcijoms priklauso gastroenteritas, hepatitas, nekrozuojantis enterokolitas, virškinamojo trakto ir intraabdominalinės infekcijos.
3.9.1. Gastroenteritas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.1.1. ūmi diarėja (vandeningos išmatos daugiau nei 12 val.) su vėmimu ar be jo arba karščiavimas (>38° C) ir atmetama kita neinfekcinė priežastis (t. y. diagnostinis testas, terapinis režimas, lėtinės būklės paūmėjimas, psichologinis stresas):
3.9.1.2. dėl nežinomos priežasties yra du simptomai iš šių: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ar galvos skausmas ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.1.2.1. žarnyno patogenas, išskirtas iš išmatų pasėlio ar iš tiesiosios žarnos tepinėlio:
3.9.1.2.2. žarnyno patogenas, nustatytas paprastu ar elektroniniu mikroskopu:
3.9.1.2.3. žarnyno patogenas, išaiškintas išmatose ar kraujuje radus antigenų ar antikūnų;
3.9.1.2.4. žarnyno patogenas, nustatytas pagal citopatinius pokyčius audinių kultūroje (toksinis mėginys);
3.9.1.2.5. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.9.2. Hepatitas registruojamas, kai dėl nežinomos priežasties yra du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), anoreksija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, gelta ar transfuzija praėjusių 3 mėnesių laikotarpiu ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.2.1. teigiamas antigenų ar antikūnų testas hepatitui A, hepatitui B, hepatitui C ar delta hepatitui:
3.9.2.2. pakitę kepenų funkcijos rodikliai (t. y. padidėję alanininės/asparagininės aminotransfearzės ar bilirubino kiekiai):
3.9.2.3. citomegalovirusas (CMV) nustatytas šlapime ar burnos-ryklės sekrete.
3.9.3. Naujagimių nekrotizuojantis enterokolitas registruojamas, kai dėl nežinomos priežasties yra du požymiai iš šių: vėmimas, pilvo išpūtimas ar maisto netoleravimas, kai yra pastovus nedidelis ar gausus kraujo kiekis išmatose ir yra radiografiniais tyrimais nustatytų nors vienas iš šių požymių:
3.9.3.1. pneumoperitoneumas:
3.9.3.2. žarnų pneumotozė:
3.9.3.3. nesikeičiančios „rigidiškos“ kilpos plonosiose žarnose.
3.9.4. Virškinamojo trakto infekcijos (stemplės, skrandžio, plonųjų ir storųjų žarnų), išskyrus gastroenteritą ir apendicitą, registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.4.1. abscesas arba kitas infekcijos požymis, matomas operacijos ar histopatologinio tyrimo metu:
3.9.4.2. dėl nežinomos priežasties yra du iš šių organų ar audinių infekciją atitinkančių simptomų: karščiavimas (>38° C), pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar jautrumas ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.4.2.1. mikroorganizmas, išskirtas iš išskyrų ar audinių pasėlio, paimto operacijos ar endoskopijos metu arba iš operacijos metu įvesto dreno:
3.9.4.2.2. ištyrus audinius, paimtus operacijos ar endoskopijos metu arba išskyras iš operacijos metu įvesto dreno, mikroorganizmai matomi Gramo būdu nudažytame tepinėlyje ar nustatyti, atliekant KOH testą, arba mikroskopuojant matomos gigantinės daugiabranduolės ląstelės:
3.9.4.2.3. mikroorganizmai, išskirti iš kraujo pasėlio:
3.9.4.2.4. radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių;
3.9.4.2.5. endoskopiniu tyrimu nustatyta patologinių pakitimų (pvz.: Candida ezofagitas ar proktitas).
3.9.5. Intraabdominalinės infekcijos (tulžies pūslės, tulžies latakų kepenų (išskyrus virusinius hepatitus), blužnies, kasos, pilvaplėvės, podiafragminės ertmės ir kitų pilvo audinių infekcijos, kitur nepaminėtos) registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.5.1. mikroorganizmas, išskirtas iš pilvo ertmės pūlingos medžiagos, paimtos operacijos ar adatinės punkcijos būdu:
3.9.5.2. abscesas ar kitas infekcijos požymis, matomas operacijos ar histopatologinio tyrimo metu:
3.9.5.3. dėl nežinomos priežasties yra du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar pilvo pūtimas ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.9.5.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš operacijos metu įvesto dreno sekreto pasėlio (t. y. uždaros drenų sistemos, atviro dreno ar T-formos vamzdelinio dreno):
3.9.5.3.2. Gramo būdu nudažytame išskyrų ar audinių, paimtų operacijos ar adatinės punkcijos metu. pasėlyje matomi mikroorganizmai:
3.9.5.3.3. mikroorganizmai, išskirti iš kraujo pasėlio, ir radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių.
3.10. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos (išskyrus pneumoniją) – šioms infekcijoms priklauso bronchitas, tracheobronchitas, bronchiolitas, tracheitas, plaučių abscesas ir empiema.
3.10.1. Bronchitas, tracheobronchitas, bronchiolitas, tracheitas, nesant pneumonijos, registruojami tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.10.1.1. pacientui nei klinikiniais, nei radiografiniais tyrimais nenustatyta pneumonija ir pastebimi du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), kosulys, naujai atsiradusi ar pagausėjusi skreplių sekrecija, drėgni ar sausi karkalai ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.10.1.1.1. mikroorganizmai, išskirti iš pasėlio, paimto gilios trachėjinės aspiracijos ar bronchoskopijos būdu:
3.10.1.1.2. kvėpavimo takų sekrete nustatyta antigenų;
3.10.1.2. dėl nežinomos priežasties ≤ 12 mėnesių amžiaus pacientui, kuriam nei klinikiniais, nei radiografiniais tyrimais nenustatyta pneumonija, nustatyti du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C), kosulys, naujai atsiradusi ar pagausėjusi skreplių sekrecija, drėgni ar sausi karkalai, apsunkintas kvėpavimas, apnėja ar bradikardija ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.10.1.2.1. mikroorganizmas, išskirtas iš pasėlio, paimto gilios trachėjinės aspiracijos ar bronchoskopijos būdu;
3.10.1.2.2. kvėpavimo takų sekrete nustatyta antigenų;
3.10.1.2.3. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.10.2. Kitos apatinių kvėpavimo takų infekcijos registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.10.2.1. mikroorganizmai, matomi tepinėlyje arba išskirti iš plaučių audinio ar skysčio, įskaitant ir pleuros skystį, pasėlio:
3.10.2.2. plaučių abscesas ar empiema, matomi operacijos ar histopatologinio tyrimo metu.
3.11. Lytinių takų infekcijos – šioms infekcijoms priklauso endometritas, epiziotomijos infekcijos, makšties prieangio infekcijos ir kitos moterų bei vyrų lytinių takų infekcijos.
3.11.1. Endometritas registruojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.11.1.1. mikroorganizmas, išskirtas iš gimdos gleivinės sekreto ar audinio, paimto operacijos, adatinės punkcijos ar biopsijos metu, pasėlio:
3.11.1.2. pūlingos išskyros iš gimdos ir du iš šių požymių: karščiavimas (>38° C), pilvo skausmas ar gimdos jautrumas.
3.11.2. Epiziotomijos infekcija registruojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.11.2.1. pūlingos išskyros iš epiziotomijos:
3.11.2.2. abscesas epiziotomijos vietoje.
3.11.3. Makšties prieangio infekcija registruojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.11.3.1. pūlingos išskyros iš makšties prieangio:
3.11.3.2. makšties prieangio abscesas:
3.11.3.3. patogenas, išskirtas iš skysčio ar audinio, paimto iš makšties prieangio, pasėlio.
3.11.4. Kitos moterų ir vyrų lytinių takų infekcijos (sėklidės prielipo, sėklidės, priešinės liaukos, makšties, kiaušidės, gimdos ar kitų giliųjų dubens audinių infekcijos, išskyrus endometritą ar makšties prieangio infekciją) registruojamos tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.11.4.1. mikroorganizmai, išskirti iš pažeistos vietos audinio ar skysčio pasėlio:
3.11.4.2. abscesas ar kitas infekcijos požymis, matomas operacijos ar histopatologinio tyrimo metu:
3.11.4.3. yra du požymiai iš šių: karščiavimas (>38° C), pykinimas, vėmimas, skausmas, jautrumas ar disurija ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.11.4.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio:
3.11.4.3.2. gydytojo nustatyta diagnozė.
3.12. Odos ir minkštųjų audinių infekcijos – šioms infekcijoms priklauso odos infekcijos (išskyrus paviršinę operacinės žaizdos infekciją), minkštųjų audinių infekcijos, pragulų infekcijos, nudegimo vietos infekcijos, krūties abscesas ar mastitas, omfalitas, naujagimių pustuliozė ir naujagimių cirkumcizijos infekcija. Kiekvienos šių infekcijų yra atskiri kriterijai.
3.12.1. Odos infekcijos registruojamos tada:
3.12.1.1. kai yra nors vienas iš šių požymių: pūlingos išskyros, pustulės, pūslelės ar furunkulai:
3.12.1.2. pažeistoje vietoje yra du simptomai iš šių: vietinis skausmas ar jautrumas, patinimas, paraudimas ar karštis ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.1.2.1. mikroorganizmas, išskirtas iš pažeistos vietos punktato ar išskyrų pasėlio (jei išskirtas mikroorganizmas yra normalios odos mikrofloros, pasėlyje turi būti jo monokultūra):
3.12.1.2.2. iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas:
3.12.1.2.3. infekuotame audinyje ar kraujuje nustatyta antigenų:
3.12.1.2.4. gigantinės daugiabranduolės ląstelės matomos mikroskopuojant pažeistus audinius:
3.12.1.2.5. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.12.2. Minkštųjų audinių infekcijos (nekrozuojantis fasciitas, infekcinė gangrena, nekrozuojantis celiulitas, infekcinis miozitas, limfadenitas ar limfangitas) registruojamos tada, kai teigiamas nors vienas iš šių požymių:
3.12.2.1. iš pažeistos vietos audimų ar išskyrų pasėlio išskirti mikroorganizmai:
3.12.2.2. pūlingos išskyros iš pažeistos vietos:
3.12.2.3. abscesas ar kitas infekcijos požymis, matomas operacijos ar histopatologinio tyrimo metu:
3.12.2.4. pažeistoje vietoje yra du simptomai iš šių: vietinis skausmas ar jautrumas, paraudimas, patinimas ar karštis ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.2.4.1. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio:
3.12.2.4.2. kraujuje ar šlapime nustatyta antigenų:
3.12.2.4.3. diagnostinis antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
3.12.3. Pragulos infekcijos, įskaitant paviršinę ir giliąją registruojamos, kai yra du simptomai iš šių: žaizdos kraštų paraudimas, jautrumas ar patinimas ir vienas iš šių:
3.12.3.1. mikroorganizmas, išskirtas iš adatinės pukcijos būdu paimto skysčio ar žaizdos kraštų audinių biopsijos pasėlio:
3.12.3.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio.
3.12.4. Nudegimo vietos infekcija registruojama, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.4.1. nudegimo žaizdos vaizdo pasikeitimas, pvz.: greitas šašo atsidalijimas arba šašo spalvos pasikeitimas į tamsiai rudą juodą ar violetinę, arba žaizdos kraštų edema ir nudegimo biopsinio tyrimo metu matoma mikroorganizmų invazija į gretimus sveikus audinius:
3.12.4.2. nudegimo žaizdos vaizdo pasikeitimas, pvz.: greitas šašo atsidalijimas arba šašo spalvos pasikeitimas į tamsiai rudą juodą ar violetinę, arba žaizdos kraštų edema ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.4.2.1. be kitos nustatytos priežasties iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas:
3.12.4.2.2. iš biopsijos ar nuograndų medžiagos išskirtas Herpes simplex virusas arba šviesos ar elektroniniu mikroskopu nustatyti intarpai ar viruso dalys:
3.12.4.3. nudegusiam žmogui pasireiškia du simptomai iš šių: karščiavimas (>38° C) ar hipotermija (<36° C), hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas <90 mmHg), oligurija (<20 ml/val.), hiperglikemija ar sąmonės sutrikimai ir yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.4.3.1. nudegimo biopsinio tyrimo metu nustatyta mikroorganizmų invazija į gretimus sveikus audinius:
3.12.4.3.2. mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo pasėlio:
3.12.4.3.3. iš biopsijos ar nuograndų medžiagos išskirtas Herpes simplex virusas arba šviesos ar elektroniniu mikroskopu nustatyti intarpai ar viruso dalys.
3.12.5. Krūties abscesas ar mastitas registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.5.1. iš pažeistų krūties audinių ar skysčio, paimto incizijos ir drenavimo ar adatinės punkcijos metu, pasėlio išskirtas mikroorganizmas:
3.12.5.2. krūties abscesas ar kiti infekcijos požymiai, nustatyti operacijos ar histopatologinio tyrimo metu:
3.12.5.3. karščiavimas (>38° C), vietiniai krūties uždegimo reiškiniai ir gydytojo diagnozė.
3.12.6. Naujagimių omfalitas registruojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.6.1. eritema ir (ar) serozinės išskyros iš bambutės ir vienas iš mikrobiologinių tyrimų rezultatų:
3.12.6.1.1. iš bambutės sekreto ar skysčio pasėlio išaugo mikroorganizmų:
3.12.6.1.2. kraujo pasėlyje rasta mikroorganizmų:
3.12.6.2. eritema ir pūlingos išskyros iš bambutės.
3.12.7. Naujagimių pustuliozė registruojama tada, kai naujagimiui nustatyta:
3.12.7.1. naujagimis turi pūslelių ir tai yra gydytojo nustatyta diagnozė:
3.12.7.2. gydytojo skirtas būdingas antimikrobinis gydymas.
3.12.8. Naujagimių cirkumcizijos infekcija registruojama, kai yra nors vienas iš šių požymių:
3.12.8.1. pūlingos išskyros iš cirumcizijos vietos:
3.12.8.2. naujagimiui nustatytas vienas simptomas iš šių: eritema, patinimas ar skausmas cirkumcizijos vietoje ir iš pažeistos vietos pasėlio išskirtas patogenas:
3.12.8.3. naujagimiui pastebėtas vienas simptomas iš šių: eritema, patinimas ar skausmas cirkumcizijos vietoje ir iš pažeistos vietos pasėlio išskirtas odos mikrofloros patogenas ir gydytojo nustatyta diagnozė ar gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.
3.13. Sisteminės infekcijos – šioms infekcijoms d …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.