📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. kovo 13 d. Nr. 313
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693; 2000, Nr. 47-1357; 2001, Nr. 25-832, Nr. 84-2946), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatyti, kad teisės aktų projektams, pateiktiems Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki šio nutarimo įsigaliojimo, taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693; 2000, Nr. 47-1357; 2001, Nr. 25-832, Nr. 84-2946), reikalavimai.
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS JUOZAS BERNATONIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728
(Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. kovo 13 d.
nutarimo Nr. 313 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Vyriausybė) darbo tvarką.
2. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.
3. Vyriausybės veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.
Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama – Seimas) už bendrą savo veiklą.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
II. VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA IR DARBO FORMOS
I. BENDRIEJI STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI
4. Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
5. Valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia Vyriausybės posėdžiuose.
6. Nesutarimams, kylantiems derinant teisės aktų projektus, išspręsti arba svarbiausiems posėdžio darbotvarkės klausimams aptarti prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas gali sudaryti nuolatinius arba laikinuosius Vyriausybės komitetus (toliau vadinama – Vyriausybės komitetai).
7. Prireikus Vyriausybė gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas atitinkamiems teisės aktams rengti, šalies masto renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti.
8. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes įvairiems klausimams nagrinėti ir teisės aktų projektams rengti.
9. Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas padeda atlikti Vyriausybės kanceliarija, kuriai vadovauja Vyriausybės kancleris.
Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurių veiklą koordinuoja Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas.
II. VYRIAUSYBĖS POSĖDIS
10. Vyriausybės posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jo nesant – einantis Ministro Pirmininko pareigas arba jį pavaduojantis ministras (toliau vadinama – Ministras Pirmininkas).
Vyriausybės posėdžiai paprastai rengiami Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku.
Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės posėdis rengiamas Ministro Pirmininko paskirtu laiku – tuomet nesilaikoma šio Reglamento IV skyriaus II ir III skirsnių reikalavimų.
11. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.
Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą.
Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.
12. Vyriausybės posėdyje paprastai svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti atitinkamų Vyriausybės nutarimų projektai.
13. Vyriausybės posėdžio darbotvarkė sudaroma ir svarstoma pagal šio Reglamento IV skyriaus nuostatas (išskyrus šio Reglamento 10 punkto trečiojoje pastraipoje nurodytą atvejį).
Vyriausybės posėdžio metu Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujų klausimų. Ministras taip pat turi teisę pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti į posėdžio darbotvarkę naujų klausimų, tačiau tik prieš pradedant svarstyti patvirtintos darbotvarkės klausimus. Tokiu atveju ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti naują klausimą į darbotvarkę. Dėl įtrauktino naujo klausimo balsuojama šio Reglamento 87–89 punktuose nustatyta tvarka. Ministrui Pirmininkui pritarus ministro pasiūlymui įtraukti naują klausimą į darbotvarkę, šis klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Jeigu dėl klausimo įtraukimo teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
III. MINISTRAS PIRMININKAS
14. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
15. Ministras Pirmininkas:
15.1. sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
15.2. teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;
15.3. teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
15.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
15.5. sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;
15.6. kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
15.7. Respublikos Prezidento pavedimu suteikia įgaliojimus atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1948) 7 straipsnyje nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymu;
15.8. suteikia įgaliojimus atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymu, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnyje nurodytas sutartis, ministerijos ar Vyriausybės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso sutartį rengti, teikimu, esant Užsienio reikalų ministerijos pritarimui;
15.9. sudaro vyriausybines delegacijas, vykstančias su oficialiais vizitais į užsienio valstybes, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;
15.10. teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
15.11. suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
15.12. pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis;
15.13. vykdo kitas pareigas, kurias jam paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės įstatymas ir kiti įstatymai.
16. Ministras Pirmininkas leidžia potvarkius dėl:
16.1. Vyriausybės, Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo organizavimo;
16.2. įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymu, suteikimo;
16.3. Lietuvos Respublikos vyriausybinių delegacijų, vykstančių su oficialiais vizitais į užsienio valstybes, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose, sudarymo;
16.4. atstovavimo Vyriausybei tarptautinėse organizacijose ir tarptautiniuose renginiuose;
16.5. atstovavimo Vyriausybei Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
16.6. ministrų, Vyriausybės kanclerio, Vyriausybės įstaigų ir kitų įstaigų vadovų, kuriuos skiria Ministras Pirmininkas, apskričių viršininkų ir Vyriausybės atstovų atostogų;
16.7. ministrų pavadavimo;
16.8. tarnybinių nuobaudų Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams skyrimo;
16.9. apskričių viršininkų, Vyriausybės atstovų, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovų, kitų Ministro Pirmininko skiriamų valstybės tarnautojų ir pareigūnų skatinimo;
16.10. atitinkamų laipsnių vidaus tarnybos pareigūnams suteikimo;
16.11. įvairių minėjimų rengimo;
16.12. kitų organizacinių klausimų.
17. Ministras Pirmininkas savo potvarkiais skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų:
17.1. Vyriausybės kanclerį;
17.2. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;
17.3. Vyriausybės įstaigų vadovus.
18. Teikiamus Ministrui Pirmininkui pasirašyti potvarkių projektų originalus vizuoja Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovas ar jo pavedimu – patarėjas, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento (toliau vadinama – Teisės ir teisėtvarkos departamentas) direktorius ar jo pavedimu – teisininkas, Vyriausybės kancleris (jo nesant ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas). Ministro Pirmininko potvarkių priedų originalus vizuoja atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovas ar jo pavedimu – patarėjas.
19. Ministro Pirmininko potvarkiai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiami juos vykdyti turinčioms institucijoms (valstybės tarnautojams).
20. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Prireikus Ministro Pirmininko potvarkius gali skelbti „Valstybės žinios“. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Ministro Pirmininko potvarkiai per 3 dienas nuo jų įsigaliojimo dienos nustatytąja tvarka skelbiami interneto tinklalapiuose. Prireikus Ministro Pirmininko potvarkius gali skelbti ir kitos žiniasklaidos priemonės.
IV. MINISTRAI
21. Ministrai pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus.
Ministro įsakymus registruoja už ministerijos raštvedybą atsakingas ministerijos administracijos padalinys. Ministro įsakymui suteikiamas registravimo eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.
Per 3 dienas nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ ministrų norminiai teisės aktai nustatytąja tvarka skelbiami norminį teisės aktą priėmusios ministerijos interneto tinklalapyje.
22. Ministras leidžia įsakymus dėl:
22.1. ministerijos administracijos struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo;
22.2. ministerijos administracijos padalinių nuostatų tvirtinimo, Vyriausybės pavedimu – įstaigų prie ministerijos nuostatų tvirtinimo;
22.3. ministerijos valstybės tarnautojų, įstaigų prie ministerijos vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, skatinimo;
22.4. komisijų (darbo grupių) sudarymo;
22.5. kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktų funkcijų vykdymo.
23. Ministro įsakymai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), ir Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009).
Ministrų įsakymų, kuriais nustatoma paramos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos paramos fondų lėšų naudojimo tvarka arba kuriais prisiimami (ar padidinami) finansiniai, garantiniai ir kiti skoliniai įsipareigojimai, tenkintini iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projektai turi būti suderinti su Finansų ministerija.
V. VYRIAUSYBĖS KOMITETAI IR VYRIAUSYBĖS SUDAROMOS KOMISIJOS, MINISTRO PIRMININKO SUDAROMOS DARBO GRUPĖS
24. Vyriausybės arba Ministro Pirmininko sudaryti Vyriausybės komitetai Ministro Pirmininko pavedimu svarsto teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilusius nesutarimus. Ministrai gali siūlyti svarstyti Vyriausybės komitete rengiamų naujų norminių teisės aktų koncepcijas, kitus probleminius klausimus, aptarti svarbiausius klausimus prieš Vyriausybės posėdžius. Jeigu nesutarimų dėl teisės akto projekto išspręsti nepavyksta, šis projektas perduodamas Ministrui Pirmininkui, kuris priima vieną iš šių sprendimų: svarstyti teisės akto projektą Vyriausybės posėdyje arba grąžinti jį atitinkamai ministerijai papildomai nagrinėti ir atitinkamai pakeisti (papildyti).
25. Vyriausybės komitetų veikla organizuojama pagal Nuolatinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės komiteto nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1187 (Žin., 2001, Nr. 84-2945).
26. Vyriausybė gali sudaryti nuolatines ar laikinąsias komisijas iš Vyriausybės narių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, mokslininkų ir specialistų. Prireikus į komisijų posėdžius kviečiami suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, organizacijų, taip pat politinių partijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas ministras arba kitas asmuo.
27. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė.
Komisijų posėdžių sprendimai įforminami jų posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo komisijų pirmininkai.
28. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes ir skirti jų vadovus.
Darbo grupės sudarymas įforminamas Ministro Pirmininko potvarkiu, kuriame nustatomos konkrečios užduotys.
29. Prireikus Vyriausybė sprendžia lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą.
30. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo teikti Vyriausybės sudarytoms komisijoms (Ministro Pirmininko sudarytoms darbo grupėms) jų prašymu reikiamą informaciją ir kitą medžiagą komisijų (darbo grupių) nagrinėjamais (rengiamais) klausimais.
31. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų atstovai Vyriausybės sudarytose komisijose (Ministro Pirmininko sudarytose darbo grupėse) teisės aktų projektams rengti suderina ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar apskrities viršininko vardu teikiamus pasiūlymus, taip pat parengtą teisės akto projektą su atitinkamu ministru, Vyriausybės įstaigos vadovu ar apskrities viršininku.
32. Už Vyriausybės sudaromų komisijų ir Ministro Pirmininko sudaromų darbo grupių narių ir konsultantų darbą mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai negali gauti atlyginimo už darbą komisijose ar darbo grupėse teisės aktų projektams rengti. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovai privalo asmeniškai kontroliuoti, kad nebūtų pažeista atlyginimų mokėjimo už teisės aktų projektų rengimą tvarka.
Komisijas (darbo grupes) ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija arba ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai ar kiti valstybės tarnautojai paskirti komisijų pirmininkais (darbo grupių vadovais).
33. Vyriausybės sudarytų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, kurių pirmininkais paskirti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ar ministerijų ir Vyriausybės įstaigų valstybės tarnautojai, veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos ir kita) saugomi atitinkamose ministerijose ar Vyriausybės įstaigose. Vyriausybės kanceliarijoje paprastai saugomi veiklos dokumentai tų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, kurių pirmininkai yra Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai arba kurias ūkiškai ir techniškai aptarnauti pavesta Vyriausybės kanceliarijai.
34. Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių veiklos dokumentai kartu su išvadomis ir pasiūlymais, kuriems parengti šios darbo grupės buvo sudarytos, persiunčiami (perduodami) saugoti institucijai, kurios atstovas yra darbo grupės vadovas.
VI. VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA IR MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
35. Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris. Vyriausybės kancleris atlieka funkcijas, numatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taip pat vykdo Ministro Pirmininko pavedimus.
Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs Vyriausybės kancleriui.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
III. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
36. Vyriausybės programa – dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos kryptys ir kuriam yra pritaręs Seimas.
37. Vyriausybės programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai teikia Ministrui Pirmininkui ir paskirtiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo.
38. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti, numatydama priemonių įvykdymo terminus ir už įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu.
39. Vyriausybė kasmet Seimo statute nustatytu terminu pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Vyriausybės metinė veiklos ataskaita rengiama remiantis ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir apskričių viršininkų metinėmis veiklos ataskaitomis. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir apskričių viršininkų metines veiklos ataskaitas apibendrina ir Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos projektą parengia Vyriausybės kanceliarija.
Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos projektas svarstomas ir aprobuojamas Vyriausybės posėdyje.
40. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskričių viršininkai atitinkamas veiklos ataskaitas pateikia Vyriausybei jos nustatytais terminais ir forma.
41. Ministro Pirmininko patarėjai teikia Ministrui Pirmininkui išvadas apie tai, ar Vyriausybės posėdžiui teikiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programą.
IV. VYRIAUSYBĖS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA
I. LEIDYBOS INICIATYVA
BENDROSIOS NUOSTATOS
42. Vyriausybės teisės aktų (toliau vadinama – teisės aktai) leidybos iniciatyvos teisę turi Ministras Pirmininkas ir ministrai. Įgyvendindami šią teisę, ministrai pagal jiems vadovauti pavestas valdymo sritis pasirašo (vizuoja) parengtus ir Vyriausybei teikiamus įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų leidybos.
Ministras Pirmininkas, įgyvendindamas Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, gali duoti pavedimą ministrui ar Vyriausybės kanceliarijai parengti teisės akto projektą. Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris gali duoti pavedimą ministerijai ar Vyriausybės įstaigai parengti atitinkamą teisės akto projektą.
43. Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos, pagal savo kompetenciją negalėdami išspręsti su jų valdymo sritimi susijusių klausimų, gali teikti atitinkamus projektus Vyriausybei, jeigu Vyriausybės įstaigos teikiamus projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras, o apskrities viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiamus projektus – atitinkamos valdymo srities ministras.
44. Prie Vyriausybei teikiamo teisės akto projekto pridedamas atitinkamos institucijos lydraštis-teikimas (toliau vadinama – teikimas). Vyriausybės kanceliarijai papildomai pateikiama kompiuterinė laikmena su teisės akto projekto įrašu, arba teisės akto projektas jai perduodamas elektroniniu paštu.
TEIKIMO REIKALAVIMAI
45. Teikime turi būti šie duomenys:
45.1. teisės akto projektą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas;
45.2. teikimo data;
45.3. teikiamo teisės akto pavadinimas;
45.4. kodėl būtina priimti projektą (įgyvendinamas įstatymas arba kitas teisės aktas ar teikiamu projektu numatomi sureguliuoti visuomeniniai santykiai) ir kokia teisės akto projektu sprendžiamo klausimo esmė;
45.5. asmens, kuris prireikus pristatytų teikiamą teisės akto projektą ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, vardas ir pavardė, darbo vieta ir pareigos, telefono numeris;
45.6. ar projektas atitinka Vyriausybės programą;
45.7. ar projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais;
45.8. kiek lėšų reikia projektui įgyvendinti arba kiek lėšų jis leis sutaupyti (pateikiami reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi finansavimo šaltiniai, jeigu teikiamo projekto įgyvendinimas susijęs su atitinkamomis lėšomis, o įsigaliojus Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975) – teisės akto poveikio vertinimas);
45.9. ar reikės priimti naujus teisės aktus, kuriuos galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios priėmus projektą (jeigu taip – ar yra parengti jų pakeitimo arba pripažinimo netekusiais galios projektai);
45.10. ministerijos, kitos suinteresuotos institucijos, su kuriomis suderintas teikiamas projektas (jeigu suinteresuotos institucijos derinimo metu pateikė pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, nurodoma, kad prie projekto pridedama derinimo pažyma);
45.11. kiti paaiškinimai, kurie, projektą teikiančios institucijos nuomone, yra būtini;
45.12. teisės akto projektą teikiančios institucijos padalinio, rengusio projektą (arba koordinavusio jo rengimą), pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, padalinio valstybės tarnautojo, tiesiogiai rengusio teisės akto projektą, vardas ir pavardė (jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė), telefonų numeriai.
46. Ministerijos teikimas, kuriuo Vyriausybei šio Reglamento nustatyta tvarka teikiamas suderintas projektas, turi būti pasirašytas ministro arba jo raštišku pavedimu – viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus (jeigu ministras nepaveda viceministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui pasirašyti teikimo ir ministro nėra, teikimas turi būti pasirašytas ministrą pavaduojančio ministro ir vizuotas projektą teikiančios ministerijos viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus). Vyriausybės įstaigos teikimas turi būti pasirašytas jos vadovo. Apskrities viršininko teikimas turi būti pasirašytas apskrities viršininko, o savivaldybės tarybos teikimas – savivaldybės mero.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR DERINIMO REIKALAVIMAI
47. Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, ir Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19.
48. Teikdami galiojančio įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto pakeitimo ar papildymo projektą, rengėjai prie projekto prideda ir atitinkamo teisės akto pakeitimo ar papildymo projekto lyginamąjį variantą, atitinkantį Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104.
49. Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai, susiję ne tik su juos parengusių (teikiančių), bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderinti su šiomis institucijomis:
49.1. Finansų ministerija – tie teisės aktų projektai, kurie susiję su nacionaliniu biudžetu, valstybės pinigų fondais ar kitais valstybės piniginiais ištekliais, taip pat tarptautine finansine parama;
49.2. Krašto apsaugos ministerija – teisės aktų projektai, susiję su tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimu Lietuvoje;
49.3. Teisingumo ministerija – norminių teisės aktų koncepcijos ir įstatymų projektai, Vyriausybei teikiami Seimo teisės aktų projektai, Vyriausybės teikiamos išvados dėl Seime svarstomų projektų Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu;
49.4. Užsienio reikalų ministerija – teisės aktų, susijusių su tarptautinėmis sutartimis ir kitais tarptautinės teisės aktais, projektai ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinės teisės aktų projektai po to, kai šie projektai buvo suderinti su kitomis suinteresuotomis ministerijomis ir Vyriausybės įstaigomis;
49.5. Vidaus reikalų ministerija – teisės aktų projektai, kuriais Vyriausybė tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičių; teisės aktų projektai, susiję su viešojo administravimo institucijų steigimu, likvidavimu, reorganizavimu ar pertvarkymu, jų funkcijų pasikeitimu;
49.6. Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos teisės departamentas) – norminių teisės aktų koncepcijos, įstatymų projektai, norminių Vyriausybės nutarimų projektai, teisės aktų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektai;
49.7. Lietuvos savivaldybių asociacija (savivaldybėmis) – teisės aktų, susijusių su bendraisiais savivaldybių interesais, projektai. Kitais atvejais teisės aktų projektai turi būti suderinti tik su tomis savivaldybėmis (ta savivaldybe), su kurių (kurios) veikla, teritorija ar turtiniais santykiais jie yra susiję;
49.8. Lietuvos Respublikos trišale taryba (toliau vadinama – Trišalė taryba) – teisės aktų projektai aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo, pasirašytame 1999 m. vasario 11 d. (Žin., 1999, Nr. 19-537) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais, pasirašytame 2002 m. gegužės 29 d. (Žin., 2002, Nr. 56-2269). Jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kartu su teisės akto projektu Vyriausybei teikiamos Trišalės tarybos išvados;
49.9. Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – teisės aktų projektai, kurių prieduose numatomos atitinkamų dokumentų formos;
49.10. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba – teisės aktų projektai, susiję su konkurencija ir valstybės pagalba ūkio subjektams;
49.11. šio Reglamento 49.1-49.5 punktuose nurodytomis ir kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, apskričių viršininkais, kitomis valstybės institucijomis ar įstaigomis (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) – teisės aktų projektai, susiję su suinteresuotų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija.
Suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas ar pastabas ir pasiūlymus dėl joms derinti pateiktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos, iš anksto informuodamos, kad projektas bus nagrinėjamas kaip didelės apimties ir/ar sudėtingas. Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja.
Didelės apimties projektas yra toks, kuris susideda iš 5 ir daugiau puslapių. Sudėtingas projektas yra toks, kuriame siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, teisės normų kodifikavimu arba įvairių rūšių visuomeninių santykių reguliavimu.
Institucijos gali motyvuotai prašyti projektus derinti skubos tvarka. Derinant skubos tvarka, suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas ar pastabas ir pasiūlymus dėl joms pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju (kai Vyriausybės nutarimo pakeitimo ar papildymo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimo originalą pasirašo kitos valdymo srities ministras) teikianti ministerija Vyriausybės nutarimo projektą turi suderinti su ta ministerija, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimto nutarimo originalą.
50. Rašte, kuriuo derinti teikiamas projektas, turi būti šio Reglamento 45.3, 45.4, 45.6–45.12 punktuose nurodyti duomenys.
Derinti teikiamas ministerijos parengtas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas ministro arba jo raštišku pavedimu – viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pagal ministro nustatytas administravimo sritis ir ministerijos administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko, ar kito teisininko, kuriam teisės padalinio vadovas pavedė vizuoti. Vyriausybės įstaigos parengtas ir derinti teikiamas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas jos vadovo ir teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko, ar kito teisininko, kuriam teisės padalinio vadovas pavedė vizuoti. Apskrities viršininko parengtas ir derinti teikiamas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas apskrities viršininko ir apskrities viršininko administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko, ar kito teisininko, kuriam teisės padalinio vadovas pavedė vizuoti. Savivaldybės tarybos parengtas ir derinti teikiamas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko, ar kito teisininko, kuriam teisės padalinio vadovas pavedė vizuoti.
Didelės apimties teisės akto projektą rengėjai gali teikti derinti suinteresuotoms institucijoms elektroniniu paštu. Tokiu atveju suinteresuotoms institucijoms išsiunčiamas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas raštas, o teisės akto projektas elektroniniu paštu išsiunčiamas suinteresuotos institucijos padaliniui, atsakingam už raštvedybą, arba ne vėliau kaip per vieną dieną nuo rašto išsiuntimo paskelbiamas teisės akto projektą rengusios valstybės institucijos ar įstaigos interneto tinklalapyje. Kai teisės akto projektas skelbiamas interneto tinklalapyje, rašte, kuriuo teikiamas derinti teisės akto projektas, pateikiama tiksli nuoroda į interneto tinklalapyje paskelbtą teisės akto projektą. Prieš išsiunčiant suinteresuotoms institucijoms elektroniniu paštu ar paskelbiant interneto tinklalapyje, teisės akto projektas turi būti vizuotas šio punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka ir perduotas saugoti jį rengusios institucijos ar įstaigos padalinyje, atsakingame už šios institucijos ar įstaigos raštvedybą.
Jeigu dėl pateikto derinti teisės akto projekto pateikiama pastabų, į kurias rengėjai neatsižvelgia, iškilusiems prieštaravimams pašalinti rengėjai gali organizuoti pasitarimą, kuriame dalyvauti gali būti kviečiami Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo, Vyriausybės kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai. Teisės akto projektas laikomas suderintu, jeigu suinteresuotas ministras (arba viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius), Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas (ar jo pareigas laikinai einantis asmuo) vizuoja projektą (ir priedus, jeigu jų yra) be pastabų arba raštu patvirtina, kad pritaria projektui be pastabų.
Suinteresuotų institucijų raštai, kuriais pritariama projektui be pastabų, Vyriausybei teikiami kartu su projektu. Jeigu derinimo faktą patvirtinanti viza (parašas) neįskaitoma, ji turi būti iššifruojama: po viza (parašu) skliaustuose projektą vizavęs valstybės tarnautojas turi parašyti savo pareigas, vardo raidę ir pavardę, datą. Suinteresuotos institucijos kartu su projektu pateikto projekto lyginamojo varianto nevizuoja.
51. Jeigu derinant su suinteresuotomis institucijomis projektas pasikeitė iš esmės, derinimo faktas turi būti patvirtinamas vizomis ar suinteresuotų institucijų raštais, kuriais pritariama projektui be pastabų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo institucijoje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos. Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja.
52. Jeigu projekto suderinti nepavyksta, jį rengusi institucija parengia derinimo pažymą ir kartu su projektu teikia ją Vyriausybei. Ministerijos parengta derinimo pažyma turi būti pasirašyta ministro (esant ministro raštiškam pavedimui – viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus) ir vizuota ministerijos administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos parengta derinimo pažyma turi būti pasirašyta jos vadovo ir vizuota teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Apskrities viršininko parengta derinimo pažyma turi būti pasirašyta apskrities viršininko ir vizuota apskrities viršininko administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Savivaldybės tarybos parengta derinimo pažyma turi būti pasirašyta savivaldybės mero ir vizuota savivaldybės administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta:
52.1. suinteresuotos institucijos, su kuriomis projektas nesuderintas;
52.2. nesuderintos projekto nuostatos, susijusios su suinteresuotų institucijų valdymo sritimis;
52.3. suinteresuotų institucijų pastabos ir pasiūlymai, kaip formuluoti nesuderintas projekto nuostatas;
52.4. argumentai, kodėl neatsižvelgta į suinteresuotų institucijų pasiūlymus, susijusius su jų valdymo sritimis;
52.5. institucijos, kurioms projektas buvo pateiktas derinti ir kurios per nustatytą terminą nepateikė pastabų (taip pat rašto, kuriuo projektas buvo pateiktas derinti atitinkamai institucijai, data ir numeris).
53. Vyriausybei teikiamas ministerijos parengtas ir šio Reglamento nustatyta tvarka suderintas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas pagal šio Reglamento 48 punktą) turi būti vizuotas ministro (jeigu jo nėra – jį pavaduojančio ministro ir projektą teikiančios ministerijos viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus) ir ministerijos administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko. Vyriausybės įstaigos parengtas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas jos vadovo ir teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko, taip pat ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apskrities viršininko parengtas teikiamas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas apskrities viršininko, apskrities viršininko administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko ir atitinkamos valdymo srities ministro. Savivaldybės tarybos parengtas projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas savivaldybės mero, savivaldybės administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko ir atitinkamos valdymo srities ministro.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų rengimą ir derinimą koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos valstybės sekretorius.
54. Teisės aktų projektai ir su jais susijusi medžiaga Vyriausybei pateikiama per Vyriausybės kanceliariją.
II. PROJEKTŲ ĮVERTINIMAS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOJE
ĮVERTINIMAS BENDRA TVARKA
55. Vyriausybės kanceliarijos padalinys, kuriam perduodamas teisės akto projektas, įvertina gautą teisės akto projektą pagal šio Reglamento reikalavimus ne vėliau kaip per 4 darbo dienas (kai gaunamas didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 6 darbo dienas). Šio Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovas yra atsakingas už tai, kad terminas, per kurį yra vertinamas teisės akto projektas, įskaitant įvertinimą Teisės ir teisėtvarkos departamente, nebūtų ilgesnis kaip 8 darbo dienos, o kai gaunamas didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas, – 13 darbo dienų.
Gavęs teisės akto projektą, Vyriausybės kanceliarijos padalinys parengia pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, taip pat pažymą apie klausimo esmę ir suderinimą.
Jeigu teisės akto projektas atitinka šio Reglamento reikalavimus, Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovas (ar jo pavedimu – patarėjas) vizuoja pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, ir ją kartu su pažyma apie klausimo esmę ir suderinimą pateikia Teisės ir teisėtvarkos departamentui.
Jeigu projektas (taip pat teikimas) neatitinka šio Reglamento reikalavimų – prieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams, neatitinka teisinės technikos reikalavimų, projektas nesuderintas šio Reglamento 49 punkte nustatyta tvarka ar turi kitokių trūkumų, – Vyriausybės kanceliarijos padalinys parengia motyvuotą pažymą ir ją, pasirašytą Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovo (ar jo pavedimu – patarėjo), pateikia Teisės ir teisėtvarkos departamentui.
Teisės ir teisėtvarkos departamentas, įvertinęs, ar teisės akto projektas (išskyrus norminių teisės aktų koncepcijas ir įstatymų projektus) atitinka galiojančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir teisinės technikos reikalavimus, vizuoja pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę (kai pareikšta pastabų ir pasiūlymų, vizuoja nurodydamas, kad atskirame lape pridedamos pastabos ir pasiūlymai, kuriuos pasirašo Teisės ir teisėtvarkos departamento direktorius ar jo pavedimu – teisininkas), ne vėliau kaip per 4 darbo dienas (o jeigu gautas didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas) nuo projekto gavimo Teisės ir teisėtvarkos departamente dienos.
56. Pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintą projektą ir pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę (su šio Reglamento 55 punkte nurodytomis vizomis, pastabomis ir pasiūlymais), Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai Vyriausybės kancleriui pateikia ne vėliau kaip per 8 darbo dienas (o jeigu gautas didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas – ne vėliau kaip per 13 dienų) nuo projekto gavimo Vyriausybės kanceliarijoje dienos.
57. Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio pasiūlymu arba Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko pavedimu, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos padalinių pastabas ir pasiūlymus, savo rezoliucija projektą (kopiją) grąžina rengėjams, prašydamas išnagrinėti pastabas ir pasiūlymus ir prireikus atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą.
Projektui pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti nustatomas terminas, ne ilgesnis už nustatytą šio Reglamento 51 punkte.
Ministerijos pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas ministro (arba jo raštišku pavedimu – viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus) pasirašytu teikimu ir turi būti vizuotas ministro (jeigu jo nėra – jį pavaduojančio ministro ir projektą teikiančios ministerijos viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus) ir ministerijos administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko.
Vyriausybės įstaigos pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas Vyriausybės įstaigos vadovo pasirašytu teikimu ir turi būti vizuotas jos vadovo, teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko ir ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Apskrities viršininko pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas apskrities viršininko pasirašytu teikimu ir turi būti vizuotas apskrities viršininko, apskrities viršininko administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko ir ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Savivaldybės tarybos pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas savivaldybės mero pasirašytu teikimu ir turi būti vizuotas savivaldybės mero, savivaldybės administracijos teisės padalinio vadovo ar jo funkcijas atliekančio teisininko ir ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu projekto rengėjai nesutinka su Vyriausybės kanceliarijos padalinių pastabomis, dėl kurių reikėtų atitinkamai keisti (papildyti) ar papildomai derinti projektą, šio Reglamento 52 punkto nustatyta tvarka parengiama derinimo pažyma arba viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius, Vyriausybės įstaigos vadovas, apskrities viršininkas ar savivaldybės meras kreipiasi į Vyriausybės kanclerį (prireikus ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką) su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Atsižvelgdamas į pasiūlymus, Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali spręsti nesutarimus pagal šio Reglamento 58 punkto antrąją pastraipą.
58. Jeigu projektas (taip pat teikimas) atitinka šio Reglamento reikalavimus, tačiau prie jo pridėtoje derinimo pažymoje nurodoma nesutarimų, susijusių su kelių ministrų valdymo sritimis, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ar jų pavedimu – patarėjai teikia Vyriausybės kancleriui išvadas dėl nesutarimų sprendimo, o Vyriausybės kancleris prireikus teikia atitinkamus pasiūlymus Ministrui Pirmininkui.
Įvertinęs pasiūlymus, kaip spręsti nesutarimus, Vyriausybės kancleris gali šaukti (o Ministras Pirmininkas – pavesti Vyriausybės kancleriui šaukti) suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarimą. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės kancleris arba jo pavaduotojas. Pasitarimo rezultatai paprastai įforminami protokolu, kurį rengia Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, o pasirašo pasitarimo pirmininkas (protokolas pridedamas prie teikiamo projekto ir laikomas Vyriausybės kanceliarijoje kartu su visa projekto medžiaga). Pasitarime pavykus išspręsti nesutarimus, projektas atitinkamai pakeičiamas (papildomas), vizuojamas šio Reglamento 57 punkto nustatyta tvarka ir Vyriausybės kanceliarijoje įvertinamas šio Reglamento 55 punkte nustatyta tvarka (jeigu Vyriausybės kanclerio šauktame suinteresuotų institucijų atstovų pasitarime nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Ministras Pirmininkas gali siūlyti svarstyti projektą atitinkamame Vyriausybės komitete šio Reglamento nustatyta tvarka).
ĮVERTINIMAS SKUBOS TVARKA
59. Ministrų motyvuotu teikimu ir Vyriausybės kanclerio pavedimu Vyriausybės kanceliarijos padaliniai teisės akto projektą įvertina ir pažymą apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kanceliarijos padalinio vadovas vizuoja (jeigu būtina pareikšti pastabas ar pasiūlymus, vizuoja nurodydamas, kad atskirame lape pridedama pastabų ar pasiūlymų) skubos tvarka.
Konkrečius skubos terminus Vyriausybės kanceliarijos padaliniams nustato Vyriausybės kancleris, tačiau vertinamasis projektas atitinkamiems Vyriausybės kanceliarijos padaliniams visuomet turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas.
ĮVERTINIMAS YPATINGOS SKUBOS TVARKA
60. Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, ministrų motyvuotu teikimu ir Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės nutarimų projektai Vyriausybės kanceliarijoje gali būti įvertinami ypatingos skubos tvarka.
Konkrečius ypatingos skubos terminus nustato Ministras Pirmininkas, tačiau vertinamasis projektas atitinkamiems Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams visuomet turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 4 darbo valandas iki Vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas.
III. PROJEKTŲ APTARIMAS MINISTERIJŲ VALSTYBĖS SEKRETORIŲ
PASITARIME
61. Vyriausybės kanceliarijoje bendra tvarka įvertinti teisės aktų projektai (išskyrus tuos, kurie susiję su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija) prieš įtraukimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę paprastai aptariami ministerijų valstybės sekretorių pasitarime.
62. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimus šaukia ir darbotvarkę sudaro Vyriausybės kancleris (jo nesant ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas).
Pasitarimo darbotvarkė, kurioje nurodoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka ir pranešėjai, ministerijų valstybės sekretoriams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasitarimo.
Be Vyriausybės kanclerio (jo pavaduotojo) ir ministerijų valstybės sekretorių (jų nesant – ministerijų sekretorių), pasitarime dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos komitetas) atstovas, Europos teisės departamento atstovas. Pasitarime gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiui teikiamo teisės akto projekto rengėjai ar jų atstovai, ministerijų administracijų teisės padalinių vadovai ar jų funkcijas atliekantys teisininkai.
63. Pasitarimui pirmininkauja Vyriausybės kancleris (jo nesant ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas). Pasitarimo dalyviai turi teisę pateikti atitinkamiems ministerijų valstybės sekretoriams (prireikus – projekto rengėjams, ministerijų administracijų teisės padalinių vadovams ar jų funkcijas atliekantiems teisininkams) klausimus, pareikšti motyvuotas pastabas ir pasiūlymus.
Atitinkamos ministerijos valstybės sekretorius, jo nesant – ministerijos sekretorius (taip pat projekto rengėjai, ministerijų administracijų teisės padalinių vadovai ar jų funkcijas atliekantys teisininkai) turi užsirašyti ir įvertinti pasitarimo dalyvių argumentuotai pareikštas pastabas ir pasiūlymus dėl aptariamo klausimo; jeigu nekyla šio Reglamento 64 punkto trečiojoje pastraipoje nurodytų nesutarimų, jie turi užtikrinti, kad projektas būtų atitinkamai pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas su suinteresuotomis ministerijomis ar kitomis institucijomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas – per 7 darbo dienas) nuo ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo dienos. Jeigu pasitarime pareiškiama daug pastabų ir pasiūlymų, ministerijos valstybės sekretorius gali prašyti, kad šios pastabos ir pasiūlymai būtų pateikti raštu (šiuo atveju pastabos ir pasiūlymai ministerijos valstybės sekretoriui pateikiami raštu (kopija – Vyriausybės kancleriui) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po pasitarimo).
Ministerijos valstybės sekretorius (prireikus – projekto rengėjas, ministerijos administracijos teisės padalinio vadovas ar jo funkcijas atliekantis teisininkas) į žodžiu pareikštas pastabas ir pasiūlymus gali motyvuotai atsakyti pasitarimo metu. Iškilus nesutarimams dėl pastabų ir pasiūlymų ar atsakymų į juos pagrįstumo, Vyriausybės kancleris (jeigu pirmininkauja Vyriausybės kanclerio pavaduotojas – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas) paveda atitinkamam pasitarimo dalyviui pateikti (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po pasitarimo) savo pastabas ir pasiūlymus ministerijos valstybės sekretoriui raštu (kopija – Vyriausybės kancleriui), o ministerijos valstybės sekretoriui – išnagrinėti šias pastabas ir pasiūlymus ir, jeigu nekyla šio Reglamento 64 punkto trečiojoje pastraipoje nurodytų nesutarimų, atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą.
Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimai protokoluojami. Pasitarimo protokolą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasitarimo parengia Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai. Jį pasirašo ministerijų valstybės sekretorių pasitarimui pirmininkavęs valstybės tarnautojas. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimų protokolų išrašai siunčiami ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms bei įstaigoms (ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo).
64. Projektas, kuriam ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pritarta be pastabų ir pasiūlymų, pateikiamas Vyriausybės kancleriui su Teisės ir teisėtvarkos departamento direktoriaus ar jo pavedimu – teisininko viza be pastabų pažymoje apie klausimą, įtrauktiną į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę (išskyrus norminio teisės akto koncepciją, įstatymo projektą, kurių Teisės ir teisėtvarkos departamento direktorius ar jo pavedimu – teisininkas nevizuoja). Toks projektas teikiamas įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę šio Reglamento IV skyriaus V skirsnio nustatyta tvarka.
Projektas, kuris pagal ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštas pastabas ir pasiūlymus keičiamas (pildomas) iš esmės, turi būti teikiamas, įvertinamas ir aptariamas iš naujo pagal šio Reglamento IV skyriaus I-III skirsnius.
Jeigu projekto rengėjai nesutinka su ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, ministerijos valstybės sekretorius ar Vyriausybės įstaigos vadovas kreipiasi į Vyriausybės kanclerį (prireikus ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką) su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Atsižvelgdamas į pasiūlymus, Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali spręsti nesutarimus šio Reglamento 58 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
IV. PROJEKTŲ APTARIMAS MINISTRŲ PASITARIME
65. Svarbiausieji Vyriausybės posėdžio darbotvarkės klausimai (teisės aktų projektai) prieš Vyriausybės posėdžius gali būti aptariami ministrų pasitarimuose. Ministrų pasitarimus šaukia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas.
66. Ministrų pasitarimai paprastai šaukiami likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki Vyriausybės posėdžio. Ministras Pirmininkas gali šaukti ministrų pasitarimą kitu jo paskirtu laiku.
67. Ministrų pasitarimo darbotvarkė ministrams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki ministrų pasitarimo.
68. Be Ministro Pirmininko ir ministrų, ministrų pasitarime gali dalyvauti Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos padalinių valstybės tarnautojai. Ministrų pasitarime prireikus gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiui teikiamo teisės akto projekto rengėjo atstovas.
69. Ministrų pasitarimai protokoluojami. Ministrų pasitarimo protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija.
V. VYRIAUSYBĖS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS SUDARYMAS
70. Atsižvelgdamas į ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštas pastabas, Vyriausybės kancleris kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl pritarimo įtraukti atitinkamus teisės aktų projektus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
71. Ministrui Pirmininkui pritarus įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės kancleris parengia darbotvarkės projektą.
72. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į posėdį asmenys.
73. Parengtas darbotvarkės projektas teikiamas Ministrui Pirmininkui pasirašyti. Prireikus Ministras Pirmininkas aptaria darbotvarkės projektą su ministrais.
74. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kancleris visą posėdžio medžiagą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia taip: neįslaptintą – Vyriausybės nariams, Seimo Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, Europos komiteto generaliniam direktoriui, Europos teisės departamento generaliniam direktoriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui, atitinkamiems Ministro Pirmininko patarėjams ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams; įslaptintą – Vyriausybės nariams, atitinkamiems Ministro Pirmininko patarėjams, Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams, prireikus – ir kitiems adresatams, nurodytiems posėdžio darbotvarkėje, jeigu teikiami projektai susiję su jų kompetencija. Kitiems asmenims, turintiems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdyje, medžiaga išsiunčiama (pateikiama), jeigu jie iš anksto praneša dalyvausią Vyriausybės posėdyje.
75. Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai su Vyriausybės posėdžio darbotvarke gali susipažinti Vyriausybės interneto tinklalapyje. Su posėdžio medžiaga juos dominančiais klausimais jie gali susipažinti atitinkamai Vyriausybės kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamente (toliau vadinama – Bendrųjų reikalų departamentas).
Įrašytiems į posėdžio darbotvarkę asmenims įteikiama posėdžio darbotvarkė ir medžiaga tuo klausimu, kurį svarstant jie kviečiami dalyvauti.
76. Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę šio Reglamento 13 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti įtraukti papildomi teisės aktų projektai, paprastai skubos ar ypatingos skubos tvarka įvertinti Vyriausybės kanceliarijoje.
VI. SVARSTYMAS VYRIAUSYBĖS POSĖDYJE
DALYVIAI
77. Vyriausybės posėdžiuose, be Vyriausybės narių, dalyvauja Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Teisės ir teisėtvarkos departamento direktorius, Bendrųjų reikalų departamento Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas, Vyriausybės spaudos tarnybos vadovas, Europos komiteto generalinis direktorius, Europos teisės departamento generalinis direktorius, asmenys, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Vyriausybės posėdyje taip pat dalyvauja kiti asmenys, įrašyti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius, kai ministrą pavaduoja kitas Vyriausybės narys, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vadovai (atsižvelgiant į Ministro Pirmininko nurodymus), apskričių viršininkai ir Vyriausybės atstovai. Jeigu ministrai pageidauja, Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti ministerijų sekretoriai.
Atitinkamų Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, kiti asmenys turi dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, prie kurių rengimo jie prisidėjo, arba kiti su jais tiesiogiai susiję klausimai (jų dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose turi būti numatytas posėdžio darbotvarkėje). Jeigu pakviesti į Vyriausybės posėdį svarstyti tam tikrų klausimų Vyriausybės įstaigų vadovai ar apskričių viršininkai negali dalyvauti posėdyje, jie privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą, kad posėdyje dalyvautų jų pavaduotojai.
Svarstant klausimą dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų ar kitų valstybės tarnautojų skyrimo (atleidimo), Vyriausybės posėdyje privalo dalyvauti kandidatas į apskrities viršininko, jo pavaduotojo, Vyriausybės atstovo, kitas teisės aktų nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (atleidžiamas iš pareigų atitinkamas valstybės tarnautojas).
Posėdžiuose, kuriuose svarstomi su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija susiję projektai, dalyvauja Vyriausybės nariai, viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius (kai ministrą pavaduoja kitas Vyriausybės narys), Vyriausybės kancleris arba jo pavaduotojas, atitinkami Ministro Pirmininko patarėjai ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Bendrųjų reikalų departamento Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas ir kiti pakviesti svarstyti atitinkamo klausimo asmenys, įrašyti į posėdžio darbotvarkę. Šiuose posėdžiuose dalyvaujantys asmenys privalo turėti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019) nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asociacijų, profesinių sąjungų, visuomeninių, politinių ar kitokių nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo Vyriausybės posėdžiuose klausimus sprendžia Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai.
78. Posėdžių dalyvius registruoja Vyriausybės kanceliarija.
SVARSTYMO EIGA
79. Vyriausybės posėdyje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
Svarstomo teisės akto projektą (ar kitą valstybės valdymo klausimą) paprastai pristato ministrai, prireikus – Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, Ministro Pirmininko patarėjai ar Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Vyriausybės sudarytų komisijų pirmininkai (Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių vadovai), posėdžio pirmininko sutikimu – kiti valstybės tarnautojai.
Pristatant svarstomą klausimą, išdėstoma jo esmė, nurodoma jo įtaka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams, visuomenei ir teisinei sistemai, pranešama apie derinimo rezultatus. Taip pat informuojama apie Vyriausybės komitetų posėdžių, ministerijų valstybės sekretorių pasitarimų ir ministrų pasitarimų išvadas ir pasiūlymus.
80. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, Vyriausybės nario nuomonei pareikšti – iki 2 minučių (kitų posėdžio dalyvių nuomonei pareikšti – iki minutės). Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
Kiekvienu darbotvarkės klausimu Vyriausybės nariai (išskyrus Ministrą Pirmininką) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti posėdžio dalyviai – kartą.
81. Vyriausybės posėdyje negali būti svarstomas su kurios nors ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar apskrities viršininko veikla susijęs klau …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.