Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas dėl techninio reglamento „mašinų sauga“ patv

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS Į S A K Y M A S DĖL TECHNINIO REGLAMENTO „MAŠINŲ SAUGA“ PATVIRTINIMO 2000 m. kovo 6 d. Nr. 28 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 6 straipsniu (Žin., 1998, Nr. 92-2542) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 33 „Dėl Nacionalinės kokybės programos“ (Žin., 1999, Nr. 7-153):

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IRENA DEGUTIENĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 Techninis reglamentaS MAŠINŲ SAUGA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis techninis reglamentas „Mašinų sauga“ (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1998 06 22 direktyvą 98/37/EC1 dėl mašinų saugos (Official Journal of the European Communites (toliau – OJ) 1998, Nr. L 207).

Šio Reglamento tikslas – siekti laisvo mašinų ir saugos įrangos judėjimo rinkoje ir užtikrinti žmonių ir visų pirma darbuotojų, kuriems naudojamos mašinos kelia daugiausia pavojų, saugą ir sveikatą, nemažinant jau taikomų patvirtintų saugos lygmenų, taip pat užtikrinti naminių gyvūnų bei turto apsaugą.

Šiuo Reglamentu privalo vadovautis mašinų bei saugos įrangos gamintojai ir jų įgaliotieji atstovai, tiekiantys mašinas į rinką.

3.1. sujungtų dalių arba komponentų, iš kurių bent vienas juda, sąranka su atitinkamomis pavaromis, valdymo ir energijos tiekimo grandinėmis ir t. t., sujungtų apibrėžtam tikslui, ypač medžiagoms perdirbti, apdoroti, gabenti ar pakuoti;

3.2. sąranka mašinų, kurios siekiant to paties tikslo yra sumontuotos ir valdomos taip, kad veikia kaip nedaloma visuma;

3.3. sukeičiamas įrenginys, modifikuojantis mašinos veikimą, kuris tiekiamas į rinką tam, kad būtų paties operatoriaus sumontuotas su mašina arba įvairių mašinų grupe, arba su traktoriumi, jei tik tas įrenginys nėra atsarginė mašinos dalis arba įrankis.

5.1. mašinoms, kurių vienintelis energijos šaltinis – tiesioginė fizinė jėga, išskyrus mašinas, naudojamas kroviniams kelti arba nuleisti;

5.2. medicinos įrangai, turinčiai tiesioginį sąlytį su pacientais;

5.3. specialiems atrakcionų aikštelių ir (arba) pramogų parkų įrenginiams;

5.4. garo katilams, rezervuarams ir slėgio indams;

5.5. branduolinės paskirties mašinoms ir įrenginiams, kurioms sugedus gali būti sukelta jonizuojančioji spinduliuotė;

5.6. radioaktyviesiems šaltiniams, sudarantiems mašinos dalį;

5.7. šaunamiesiems ginklams;

5.8. benzino, dyzelinio kuro, greitai užsiliepsnojančių skysčių ir pavojingų medžiagų saugyklų rezervuarams ir vamzdynams;

5.9. transporto priemonėms, skirtoms tik žmonėms vežti oro, automobilių keliais, geležinkeliais ar vandens keliais, taip pat toms transporto priemonėms, kurios skirtos kroviniams vežti oro, automobilių keliais, geležinkeliais arba vandens keliais. Neišskiriamos ir transporto priemonės, naudojamos mineralų gavybos pramonėje;

5.10. jūriniams laivams ir plaukiojantiems pakrantės agregatams kartu su tokių laivų arba agregatų borto įranga;

5.11. lynų keliams ir funikulieriams, skirtiems žmonėms transportuoti;

5.12. žemės ir miškų ūkių traktoriams, kuriems saugos reikalavimai nusakomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, parengtuose pagal 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvos 74/150/EEC dėl Bendrijos šalių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ir miškų ūkių traktorių tipus, suvienodinimo 1(1) straipsnio 1 dalyje bei ją papildančioje Direktyvoje 95/1/EC;

5.13. mašinoms, suprojektuotoms ir pagamintoms specialiai kariuomenei ir policijai;

5.14. liftams, kurių kabina nuolat juda tarp tam tikrų pastatų ar konstrukcijų aukštų standžiomis vertikaliomis ar pakrypusiomis daugiau nei 15 laipsnių kampu nuo horizonto kreipėmis ir kurių paskirtis – transportuoti:

5.14.1. žmones, 5.14.2. žmones ir krovinius, 5.14.3. tik krovinius, jei kabina prieinama (t. y. jei žmogus gali be kliūčių į ją patekti) ir įrengta taip, kad valdymo įtaisas yra arba pačioje kabinoje, arba pasiekiamas viduje esančiam žmogui;

5.15. krumpliastiebinėms žmonių transportavimo priemonėms su pavara kabinoje;

5.16. šachtų keltuvams su pavara;

5.17. teatrų keltuvams;

5.18. statybos aikštelių keltuvams, kurie kelia tik žmones arba žmones ir krovinius.

Jei mašinoms bei saugos įrangai šiame Reglamente minima rizika yra visiškai arba iš dalies nusakoma kituose specifiniuose techniniuose reglamentuose, šio Reglamento nuostatos tokioms mašinoms ir saugos įrangai netaikomos arba, juos įgyvendinant, nustojama taikyti.

II. TIEKIMAS Į RINKĄ IR JUDĖJIMO LAISVĖ 7. Mašinos ir saugos įranga, kurioms taikomas šis Reglamentas, turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, išdėstytus Reglamento I priede.

Mašinos ir saugos įranga gali būti tiekiamos į rinką ir naudojamos tik tada, kai nekelia pavojaus žmonių saugai ir sveikatai, naminiams gyvuliams ir turtui bei yra saugios, kai jos tinkamai montuojamos, prižiūrimos ir naudojamos pagal paskirtį.

Negalima drausti, riboti ar kliudyti tiekti į rinką saugos įrangos, minimos Reglamento 4 punkte, jei jos gamintojas ar jo įgaliotas atstovas pateikia EB atitikties deklaraciją, nurodytą II priedo C punkte.

Informacija Komitetui pateikiama per Lietuvos Respublikos atstovą pagal procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 20 nutarime Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras“ (Žin., 1999, Nr. 45 – 1446).

16.1. ar tai neatitikimas šio Reglamento 7 punkto reikalavimams;

16.2. ar neteisingai taikomi 12 ir 13 punktuose minimi standartai;

16.3. ar 12 ir 13 punktuose minimų standartų trūkumai.

III. ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRA 18. Gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, kad laiduotų, jog mašinos ir saugos įranga atitinka šį Reglamentą, visoms pagamintoms mašinoms ir saugos įrangai parengia EB atitikties deklaracijas pagal II priedo A ir C punktų reikalavimus.

Be to, gamintojas ar įgaliotas atstovas turi prie kiekvienos mašinos pritvirtinti CE ženklą.

19.1. jei mašinos yra nenurodytos IV priede – parengti techninę bylą pagal V priedą;

19.2. jei mašinos yra nurodytos IV priede ir jų gamintojas nesilaiko arba tik iš dalies laikosi standartų, nurodytų Reglamento 12 punkte, arba jei tokių standartų apskritai nėra – pateikti mašinos pavyzdį EB tipo tyrimui pagal VI priedą;

19.3. jei IV priede nurodytos mašinos yra pagamintos pagal standartus, nurodytus Reglamento 12 punkte:

19.3.1. parengti techninę bylą pagal VI priedą ir siųsti ją notifikuotai įstaigai, kuri kuo greičiau patvirtina bylos gavimą ir ją saugo;

19.3.2. pagal VI priedą parengtą techninę bylą pateikti notifikuotai įstaigai, kuri patvirtina, kad Reglamento 12 punkte nurodyti standartai buvo teisingai taikomi, ir parengia tai bylai atitikties sertifikatą;

19.3.3. arba pateikti mašinos pavyzdį VI priede nurodytam EB tipo tyrimui.

Jeigu taikomas Reglamento 19.3.2 punktas, taip pat turi būti taikomi VI priedo 5, 6 ir 7 punktai.

Kai taikomi Reglamento 19.2 ir 19.3.3 punktai, EB atitikties deklaracija turi patvirtinti pavyzdžio, kuriam buvo atliktas EB tipo tyrimas, atitikimą.

Tačiau jei pereinamuoju laikotarpiu vienas ar daugiau tokių reglamentų leidžia gamintojui pasirinkti, kuriuos reikalavimus taikyti, CE ženklo pritvirtinimas reiškia, kad gamintojas rodo atitikimą tik pasirinktam reglamentui. Duomenis apie taikytą reglamentą gamintojas privalo pateikti prie mašinos pridedamuose reglamento reikalaujamuose dokumentuose, pastabose arba instrukcijose.

IV. CE ŽENKLAS 26. CE atitikties ženklas pateikiamas III priede.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31. Lietuvoje EB tipo tyrimus ir kitas atitikties vertinimo procedūras pagal šio Reglamento nuostatas atlieka tos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtos notifikuotos įstaigos, kurios atitinka Reglamento VII priede išvardytus reikalavimus. Notifikuotų įstaigų paskyrimas ir atšaukimas vykdomas vadovaujantis Paskelbtųjų (notifikuotų) atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 62-2058). Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas gali pasirinkti bet kurią vieną iš Europos Sąjungos paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų atlikti Reglamente numatytas atitikties vertinimo procedūras.

ĮŽANGINĖS PASTABOS 1. Įpareigojimai, kurie nustatomi remiantis esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais, taikomi tik tada, kai atitinkamas pavojus siejamas su mašina, naudojant gamintojo numatytomis sąlygomis. Visais atvejais 1.1.2, 1.7.3 ir 1.7.4 punktų reikalavimai taikomi visoms mašinoms, kurioms taikomas šis Reglamentas.

Gamintojas privalo vertinti pavojus, kad nustatytų visus tuos, kuriuos gali kelti jo gaminama mašina; projektuodamas ir gamindamas savo mašiną jis privalo atsižvelgti į šiuos vertinimus.

1.1.2. Saugos integravimo principai

Privalomų priemonių tikslas – panaikinti bet kokio nelaimingo atsitikimo galimybę per visą numatomą mašinos naudojimo laiką, įskaitant mašinos surinkimo ir išardymo etapus, net tada, kai nelaimingo atsitikimo rizika kyla dėl iš anksto numatomų nenormalių situacijų.

Mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad jų nebūtų galima naudoti nenormaliomis sąlygomis, jei dėl to kyla rizika naudotojui. Kitais atvejais instrukcijose naudotojo dėmesys turi būti atkreiptas į būdus, kurie, kaip parodė patirtis, gali būti pavojingi naudotojui ir kuriais mašinos neturi būti naudojamos.

1.1.3. Medžiagos ir produktai Medžiagos arba produktai, naudojami mašinoms sukurti arba sukurti naudojant mašinas, neturi kelti pavojaus pažeidžiamojo asmens saugai arba sveikatai.

Svarbiausia, kai naudojami skysčiai, mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad juos pilant, naudojant, papildant ar išpilant nekiltų pavojaus.

1.1.4. Apšvietimas Kai atliekant darbą nepakanka normalaus intensyvumo aplinkos apšvietimo ir tai didina rizikos tikimybę, gamintojas turi įmontuoti tinkamą apšvietimą.

Gamintojas turi užtikrinti, kad dėl apšvietimo neatsirastų dirbti trukdančių šešėlių, nebūtų erzinančio akinamo blizgesio ir nekiltų pavojingų stroboskopinių reiškinių.

Vidinės mašinos dalys, kurias reikia nuolat stebėti, reguliuoti ir prižiūrėti, turi būti tinkamai apšviestos.

1.1.5. Kėlimą palengvinanti mašinų konstrukcija Mašinos ar visos jų sudedamosios dalys turi būti:

Kai mašinų arba įvairių jų sudedamųjų dalių dėl svorio, dydžio arba formos negalima gabenti rankomis, mašinos ar jų sudedamosios dalys turi:

Jeigu mašinas ar jų sudedamąsias dalis galima kelti rankomis, jos turi:

Įrankiams ir (arba) mašinų dalims kelti, kurie, nors ir nesunkūs, gali būti pavojingi (dėl savo formos, medžiagos ir t. t.), turi būti numatytos specialios kėlimo priemonės.

1.2. Valdymas 1.2.1. Valdymo sistemų sauga ir patikimumas Valdymo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų saugios, patikimos ir neleistų atsirasti pavojingai situacijai. Svarbiausia, jos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad:

1.2.2. Valdymo įtaisai Valdymo įtaisai turi būti:

Kai suprojektuoti ir pagaminti valdymo įtaisai yra skirti kelioms skirtingoms funkcijoms vykdyti, t. y. kai nėra vienareikšmio atitikmens (pvz., klaviatūros ir kt.), tai veiksmas, kuris bus atliekamas, turi būti aiškiai parodytas ir, jei reikia, patvirtintas.

Valdymo įtaisai turi būti įrengti taip, kad jų išdėstymas, eiga ir įjungimo jėga, įvertinant ergonomiškumo principus, būtų suderinti su atliekamu veiksmu. Reikia atsižvelgti į galimus suvaržymus dėl būtino ar galimo asmeninių apsaugos priemonių naudojimo (avalynės, pirštinių ir kt.).

Mašinos turi turėti indikatorius (skales, signalus ir kt.), padedančius saugiai jas eksploatuoti. Operatorius privalo juos įskaityti iš valdymo vietos.

Iš pagrindinės valdymo vietos operatorius turi turėti galimybę įsitikinti, kad pavojaus zonose nėra pažeidžiamųjų asmenų.

Jei to pasiekti neįmanoma, tai valdymo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad įspėjamasis garso ir (arba) vaizdo signalas atsirastų tada, kai mašinas rengiamasi paleisti. Pažeidžiamasis asmuo privalo turėti laiko ir priemonių imtis staigių veiksmų sukliudyti paleisti mašinas.

1.2.3. Paleidimas Mašinos turi būti paleidžiamos tiktai sąmoningai įjungus tam skirtą valdymo įtaisą.

To paties reikalaujama:

Šis esminis reikalavimas netaikomas, kai pakartotinis mašinų paleidimas ar jų darbo sąlygų pakeitimas yra normali automatinio ciklo fazė.

Jeigu mašinos turi keletą paleidimo valdymo įtaisų ir operatoriai gali sukelti pavojų vienas kitam, turi būti įrengti papildomi įtaisai (pvz., įgalinantieji įtaisai arba selektoriai, vienu metu leidžiantys veikti tik vienam kuriam paleidžiamos mašinos agregatui) tokiai rizikai pašalinti.

Sustabdytą automatizuotą mašiną turi būti lengva vėl paleisti, kai tik patenkinamos saugos sąlygos.

1.2.4. Stabdymo įtaisas Normalus stabdymas Kiekviena mašina turi turėti valdymo įtaisą, kuris galėtų ją saugiai ir visiškai sustabdyti.

Kiekvienas darbo pultas turi turėti valdymo įtaisą, atsiradus pavojui sustabdantį tam tikras arba visas judamąsias mašinų dalis, kad jos taptų saugios. Pirmenybę turi turėti mašinų stabdymo valdymas, o ne paleidimo valdymas.

Kai tik mašinos arba jų pavojingos dalys sustabdomos, nutraukiamas energijos tiekimas atitinkamiems vykdytuvų paleidikliams.

Avarinis stabdymas Kiekviena mašina turi turėti vieną arba kelis avarinio stabdymo įtaisus, padedančius išvengti esančio arba gresiančio pavojaus. Išimtys taikomos:

Šis įtaisas turi:

Įjungtas avarinio stabdymo įtaisas turi veikti visą laiką; jis išjungiamas tam tikru veiksmu; kai avarinio stabdymo valdymo įtaisas baigia veikti po stabdymo komandos, išjungus šį įtaisą, mašinos neturi pradėti veikti, bet turi susidaryti sąlygos vėl ją paleisti.

Įrenginių kompleksas Tuo atveju, kai mašinos ar jų dalys turi veikti kartu, gamintojas privalo mašinas projektuoti ir pagaminti taip, kad stabdymo valdymo įtaisas ir (arba) avarinio stabdymo įtaisas sustabdytų ne tik pačias mašinas, bet ir visus įrenginius iki mašinų ar po jų, jeigu toliau veikdami jie gali būti pavojingi.

1.2.5. Valdymo būdo parinkimas Parinktasis valdymo būdas privalo turėti pirmenybę, palyginti su visomis kitomis valdymo sistemomis, išskyrus avarinį stabdymą.

Jeigu mašinos suprojektuotos ir pagamintos taip, kad gali veikti ne vienu, bet keliais valdymo ir eksploatavimo būdais, atitinkančiais skirtingus saugos lygmenis (pvz., gali būti skirta reguliuoti, remontuoti, tikrinti ir kt.), tai ji turi turėti darbo režimo selektorių, kuris gali būti nustatytas vienoje iš tų pozicijų. Kiekviena selektoriaus pozicija turi atitikti vieną valdymo arba darbo režimą.

Selektorius gali būti pakeistas kitomis priemonėmis, kurios tam tikroms operatorių kategorijoms neleistų naudotis tam tikromis mašinų funkcijomis (pvz., specialus priėjimo prie tam tikrų skaitmeniškai valdomų funkcijų kodas ir kt.).

Jeigu atlikdamos tam tikras operacijas mašinos turi veikti su išjungtais apsaugos įtaisais, tai selektorius tuo pačiu metu turi:

Be to, operatorius turi galėti valdyti dalis, su kuriomis dirba, iš reguliavimo punkto.

1.2.6. Energijos tiekimo sistemos gedimas Tiekiamos energijos pertrūkis, įjungimas po tokio pertrūkio ar kitokio pobūdžio energijos tiekimo mašinoms svyravimai neturi sukelti pavojingos situacijos.

Ypač svarbu, kad:

1.2.7. Valdymo sistemos grandinės gedimas Valdymo sistemos grandinės loginė klaida, jos gedimas ar pažeidimas neturi sukelti pavojingos situacijos.

Ypač svarbu, kad:

1.2.8. Programinė įranga Mašinos valdymo sistemoje naudojama programinė įranga operatoriui turi būti lengvai suprantama ir paranki naudoti.

1.3. Apsauga nuo mechaninių pavojų 1.3.1. Stabilumas Mašinos, jų sudedamosios dalys ir detalės turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad numatytomis darbo sąlygomis (jei būtina, atsižvelgiama ir į klimato sąlygas) būtų pakankamai stabilios, negalėtų apvirsti, nukristi ar netikėtai pajudėti.

Jeigu pačių mašinų forma arba galimas jų montažas neužtikrina pakankamo stabilumo, tai turi būti numatytos inkarinio tvirtinimo priemonės, nurodomos instrukcijose.

1.3.2. Suirimo rizika dirbant Įvairios mašinų dalys ir jų jungtys, veikdamos gamintojo numatytomis sąlygomis, turi pajėgti išlaikyti jas veikiančias įrąžas.

Medžiagų ilgaamžiškumas turi atitikti gamintojo numatytą darbo pobūdį, ypač jų nuovargio, senėjimo, korozijos ir dilimo charakteristikas.

Gamintojas instrukcijose turi nurodyti tikrinimo būdą, dažnumą ir reikalingą saugos priežiūrą. Jis turi nurodyti greitai susidėvinčias dalis ir jų keitimo kriterijus.

Kai nepaisant panaudotų priemonių lūžimo arba suirimo rizika išlieka (pvz., naudojant šlifavimo diskus), judamosios dalys turi būti išdėstytos ir įtaisytos taip, kad suirusios ar atplyšusios dalys neišsibarstytų.

Lankstieji ir nelankstieji vamzdžiai, kuriais teka skystis, ypač tie, kuriais teka didelio slėgio skystis, turi išlaikyti numatytą vidinį ir išorinį poveikį, būti tvirtai pritvirtinti ir (arba) apsaugoti nuo visų galimų išorinių poveikių bei deformacijų; turi būti imtasi atsargumo priemonių, užtikrinančių, kad dėl galimo įtrūkimo nekiltų pavojus (dėl staigaus judesio, didelio slėgio srovės ir kt.).

Siekiant nerizikuoti su mašina dirbančių asmenų sauga (pvz., dėl įrankio lūžimo), kai apdirbama medžiaga paduodama prie įrankio automatiškai, reikia laikytis tokių sąlygų:

1.3.3. Rizika dėl krintančių ar išmetamų daiktų Privalo būti imtasi atsargos priemonių, neleidžiančių kilti rizikai dėl krintančių ar išmetamų daiktų (pvz., apdirbamų ruošinių, įrankių, nuopjovų, drožlių, nuolaužų, atliekų ir kt.).

1.3.4. Rizika, susijusi su paviršiais, briaunomis arba kampais Kiek tik leidžia paskirtis, prieinamos mašinų dalys privalo būti be aštrių briaunų, kampų ir šiurkščių paviršių, galinčių sužeisti.

1.3.5. Rizika, susijusi su kombinuotomis mašinomis Mašinos, atliekančios keletą skirtingų operacijų, kai tarp operacijų ruošiniai perkeliami rankomis (kombinuotos mašinos), turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad kiekvieną elementą būtų galima naudoti atskirai, o kiti elementai nekeltų grėsmės ar dėl jų nekiltų rizika pažeidžiamajam asmeniui.

Šiam tikslui turėtų būti galima atskirai paleisti ir sustabdyti kiekvieną neapsaugotą elementą.

1.3.6. Rizika, susijusi su įrankių sukamojo greičio pokyčiu Kai mašina atlieka operacijas skirtingomis naudojimo sąlygomis (pvz., skirtingais greičiais ar esant kintamajam energijos tiekimui), ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad tokios sąlygos būtų parenkamos ir reguliuojamos saugiai ir patikimai.

1.3.7. Rizikos, susijusios su mašinų judamosiomis dalimis, išvengimas Mašinų judamosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengiamos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurio gali įvykti nelaimingi atsitikimai.

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, neleidžiančių judamosioms dalims dirbant užsikirsti. Jei nepaisant naudojamų atsargumo priemonių užsikirtimas gali įvykti, gamintojas instrukcijoje ir ant pačių mašinų turi nurodyti, kaip saugiai pataisyti užsikirtusius įrenginius specialiais įtaisais arba įrankiais.

1.3.8. Apsaugos rizikai, susijusiai su judamosiomis dalimis, išvengti parinkimas Apsaugai ar apsaugos įtaisai, naudojami rizikai, susijusiai su judamosiomis dalimis, išvengti, turi būti parenkami atsižvelgiant į rizikos tipą. Toliau pateikiamos rekomendacijos padeda juos parinkti.

A. Pavaros judamosios dalys Apsaugai, suprojektuoti pažeidžiamiesiems asmenims apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl pavaros judamųjų dalių (tokių kaip skriemuliai, diržai, pavaros, krumpliastiebiai, krumpliaračiai, velenai ir kt.), yra:

Judamieji apsaugai turėtų būti naudojami, jeigu numatoma juos dažnai nuiminėti.

B. Judamosios dalys, tiesiogiai susijusios su darbo procesu Apsaugai ar apsaugos įtaisai, suprojektuoti pažeidžiamiesiems asmenims apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl pavaros judamųjų dalių, tiesiogiai susijusių su darbo procesu (tokių kaip pjovimo įrankiai, judamosios presų dalys, cilindrai, apdirbamosios detalės ir kt.), turi būti:

Vis dėlto, kai tam tikros judamosios dalys, tiesiogiai susijusios su darbo procesu, negali būti padarytos visiškai ar iš dalies neprieinamos per procesą dėl operacijų, kurioms būtinas operatoriaus įsikišimas, kur techniškai įmanoma, tai tokios dalys privalo turėti:

1.4. Privalomosios apsaugų ir apsaugos įtaisų savybės 1.4.1. Bendrieji reikalavimai Apsaugai ir apsaugos įtaisai turi:

1.4.2. Specialieji apsaugams keliami reikalavimai 1.4.2.1. Nejudamieji apsaugai Nejudamieji apsaugai turi būti saugiai įtaisyti savo vietose.

Nejudamieji apsaugai turi būti įtvirtinami taip, kad juos būtų galima nuimti tik naudojant įrankius.

Ten, kur įmanoma, apsaugai negali būti palikti neįtvirtinti jiems skirtose vietose.

1.4.2.2. Judamieji apsaugai A. A tipo judamieji apsaugai:

B. B tipo judamieji apsaugai turi būti suprojektuoti ir įkomponuoti į valdymo sistemą taip, kad:

1.4.2.3. Reguliuojamieji apsaugai, ribojantys priėjimą Reguliuojamieji apsaugai, ribojantys priėjimą prie darbui būtinų judamųjų dalių, turi:

1.4.3. Specialieji apsaugos įtaisams keliami reikalavimai Apsaugos įtaisai turi būti suprojektuoti ir įkomponuoti į valdymo sistemą taip, kad:

1.5. Apsauga nuo kitų pavojų 1.5.1. Elektros energijos tiekimas Jei mašinos vartoja elektros energiją, jų tiekiamoji sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir sukomplektuota taip, kad būtų išvengta visų su elektra susijusių pavojų.

Mašinoms, kurių elektros įranga suprojektuota taip, kad vartotų įtampą tam tikrose nustatytose ribose, turi būti taikomos specialiosios taisyklės.

1.5.2. Statinis elektros krūvis Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta potencialiai pavojingo statinio elektros krūvio arba būtų apribotas jo atsiradimas ir (arba) jos turėtų įžemintą iškrovos sistemą.

1.5.3. Ne elektros energijos tiekimas Jei mašinos vartoja ne elektros, o kitokią energiją (pvz., hidraulinę, pneumatinę ar šilumos energiją ir kt.), jų tiekiamoji sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir sukomplektuota taip, kad būtų išvengta visų galimų pavojų, susijusių su tokios energijos vartojimu.

1.5.4. Montavimo klaidos Montavimo arba permontavimo klaidos, kurios gali būti rizikos šaltiniu, turi būti eliminuojamos arba projektuojant tokias dalis, arba pateikiant informaciją ant dalių arba jų korpusų. Tokia pat informacija turi būti pateikta ant judamųjų dalių ir (arba) korpusų, kai rizikai išvengti būtina žinoti jų judėjimo kryptį. Bet kuri kita būtina informacija turi būti pateikta instrukcijose.

Tokie galimos rizikos šaltiniai kaip klaidingos jungtys, netinkamai sumaišyti skysčiai ar sujungti elektros laidininkai turi būti pašalinti projektuojant, o jei šio reikalavimo negalima įvykdyti – pateikiant apie tai informaciją ant vamzdžių, kabelių bei pan. ir (arba) jungčių blokų.

1.5.5. Ekstremalios temperatūros Turi būti imtasi visų priemonių pašalinti bet kokiai sužalojimo rizikai, atsirandančiai dėl sąlyčio su mašinomis arba buvimo šalia mašinų ar jų dalių, turinčių aukštą arba labai žemą temperatūrą.

Turi būti įvertinta karštų arba labai šaltų medžiagų išmetimo rizika. Kai tokia rizika yra, reikia imtis būtinų priemonių jai išvengti arba, jeigu tai techniškai neįmanoma, padaryti išmetimą nekenksmingą.

1.5.6. Gaisras Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta gaisro kilimo arba perkaitimo rizikos, kuriuos gali kelti pačios mašinos arba jų gaminamos ar naudojamos dujos, skysčiai, dulkės, garai arba kitos medžiagos.

1.5.7. Sprogimas Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta mašinų arba jų gaminamų ar naudojamų dujų, skysčių, dulkių, garų ar kitų medžiagų bet kokios sprogimo rizikos.

Tuo tikslu gamintojas privalo:

Gamintojas privalo imtis tokių pat atsargumo priemonių, jeigu jis numato, kad jo gaminamos mašinos gali būti naudojamos potencialiai sprogioje aplinkoje.

Mašinų elektros įranga, esant sprogimo rizikai, turi atitikti galiojančių specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

1.5.8. Triukšmas Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl ore skleidžiamo triukšmo, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač prie triukšmo šaltinio.

1.5.9. Vibracija Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl mašinų sukeliamos vibracijos, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti vibraciją mažinančias priemones, ypač prie vibracijos šaltinio.

1.5.10. Spinduliuotė Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad spinduliuotės plitimas būtų ribojamas iki darbui būtino lygio, o pažeidžiamieji asmenys nebūtų jos visai veikiami arba jos veikimas būtų nepavojingas.

1.5.11. Išorinė spinduliuotė Mašinos privalo būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad išorinė spinduliuotė nekliudytų jų darbui.

1.5.12. Lazerinė įranga Naudojant lazerinę įrangą reikia atsižvelgti į šias rekomendacijas:

1.5.13. Dulkių, dujų ir kitų panašių medžiagų sklaida Mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir (arba) sukomplektuotos taip, kad būtų išvengta rizikos dėl mašinų gaminamų dujų, skysčių, dulkių, garų arba kitų atliekų.

Kai toks pavojus yra, mašinos turi būti sukomplektuotos taip, kad minėtąsias medžiagas būtų galima surinkti ir (arba) pašalinti.

Kai normaliai veikdamos mašinos yra atviros, tai medžiagų renkamieji ir (arba) šalinamieji įtaisai turi būti išdėstyti kuo arčiau šių medžiagų sklaidos šaltinio.

1.5.14. Įtraukimo į mašiną rizika Mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos su priemonėmis, trukdančiomis įtraukti į jas pažeidžiamąjį asmenį, arba, jeigu tokios priemonės negalimos, turi turėti pagalbos iškvietimo priemones.

1.5.15. Slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika Mašinų dalys, kuriomis žmonės privalo vaikščioti arba ant jų stovėti, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta slydimo, užkliuvimo ar griuvimo ant dalių arba nuo jų.

1.6. Priežiūra 1.6.1. Mašinų priežiūra Reguliavimo, tepimo ir priežiūros vietos turi būti įrengtos nepavojaus zonose. Turi būti numatyta galimybė reguliavimo, priežiūros, taisymo, valymo ir aptarnavimo darbus atlikti, kol mašinos nedirba.

Jei dėl techninių priežasčių viena ar daugiau išvardytų sąlygų negali būti patenkintos, turi būti numatyta galimybė šiuos darbus atlikti be rizikos.

Gamintojas automatinėse mašinose, prireikus ir kitokiose, turi įrengti jungęs gedimų diagnostikos įrangai prijungti.

Sudedamosios automatinės mašinos dalys, kurias reikia dažnai keisti, ypač pasikeitus gamybai, joms nusidėvėjus arba dėl avarijos, turi būti lengvai ir saugiai nuimamos bei pakeičiamos. Priėjimas prie šių sudedamųjų dalių turi būti toks, kad šias operacijas būtų galima atlikti naudojant būtinas technines priemones (įrankius, matuoklius ir kt.) pagal gamintojo parinktus darbo metodus.

1.6.2. Prieiga prie darbo ir aptarnavimo vietų Gamintojas turi imtis priemonių (įrengti laiptus, kopėčias, perėjas ir kt.), kad į visas gamybos, reguliavimo ir priežiūros darbų vietas būtų patenkama saugiai.

1.6.3. Energijos šaltinio atskyrimas Visos mašinos turi turėti priemones, skirtas joms atskirti nuo visų energijos šaltinių. Tokie atskyrikliai turi būti lengvai atpažįstami. Turi būti galimybė juos užblokuoti, jei pakartotinis energijos jungimas gali kelti grėsmę pažeidžiamiesiems asmenims. Jeigu mašinoms elektros energija tiekiama per kištukinę jungtį, kuria elektros grandinę galima atjungti, tai pakanka šį kištuką ištraukti.

Turi būti galimybė atskyriklį užblokuoti toje vietoje, kurios operatorius iš savo darbo vietos negali patikrinti, kad įsitikintų, ar energija vis dar atjungta.

Energiją atjungus turi būti galimybė visą likusią ar sukauptą mašinų grandinėse energiją tiesiog išsklaidyti, nekeliant pavojaus pažeidžiamiesiems asmenims.

Išimtis yra tai, kad tam tikros elektros grandinės turi likti sujungtos su jų energijos šaltiniais, kad, pvz., sulaikytų dalis, saugotų informaciją, apšviestų mašinos vidų ir kt. Šiuo atveju turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių operatoriaus saugą.

1.6.4. Operatoriaus įsikišimas Mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sukomplektuotos taip, kad operatoriui reikėtų kuo mažiau kištis į mašinos darbą.

Jei operatoriaus įsikišimo išvengti negalima, tokia operacija turi būti nesudėtinga ir saugi.

1.6.5. Vidinių dalių valymas Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iš išorės būtų galima išvalyti jų vidines dalis, kuriose buvo pavojingos medžiagos arba preparatai; iš išorės taip pat turi būti galima, kai reikia, deblokuoti. Jeigu būtina liesti vidines mašinų dalis, tai gamintojas, projektuodamas tokias mašinas, privalo imtis visų galimų priemonių, kad valant šias dalis pavojus būtų kuo mažiausias.

1.7. Indikatoriai 1.7.0. Informaciniai įtaisai Informacija, kuri reikalinga mašinoms valdyti, turi būti nedviprasmiška ir lengvai suprantama.

Jos neturi būti pernelyg daug, kad operatorius nebūtų perkraunamas.

Jei pažeidžiamiesiems asmenims pavojus gali didėti dėl galimo nestebimų mašinų gedimo, tai mašinose turi būti įtaisyti atitinkami įspėjamieji šviesos arba garso signalai.

1.7.1. Įspėjamieji įtaisai Kai mašinos turi įspėjamuosius įtaisus (tokius kaip signalai ir kt.), tai jie turi būti nedviprasmiški ir lengvai suvokiami.

Operatorius turi galėti bet kada lengvai patikrinti tokių įspėjamųjų įtaisų veikimą.

Turi būti laikomasi specialiųjų teisės aktų reikalavimų, nustatančių spalvas ir saugos signalus, nuostatų.

1.7.2. Įspėjimas apie liekamąją riziką Jei panaudojus visus galimus apsaugos būdus rizika lieka arba ji nėra lengvai pastebima (pvz., elektros skydinėse, radioaktyviuosiuose šaltiniuose, hidraulinėje ir elektros įrangoje, nematomo pavojaus vietoje ir kt.), gamintojas turi numatyti įspėjamąsias priemones.

Geriau naudoti tokias įspėjamąsias priemones kaip lengvai suprantamos piktogramos ir (arba) užrašai, parašyti viena iš tos šalies, kurioje mašina naudojama, kalbų, o prireikus – ir operatoriui suprantama kalba.

1.7.3. Ženklinimas Visos mašinos turi būti įskaitomai ir neišdildomai pažymėtos, būtinai nurodant:

Be to, jei gamintojas gamina mašinas, numatomas naudoti sprogioje aplinkoje, tai turi būti pažymėta ant mašinų.

Ant mašinų turi būti pateikta visa jų tipo ir saugaus naudojimo informacija (pvz., didžiausias tam tikrų sukamųjų dalių greitis, didžiausias naudojamų įrankių skersmuo, masė ir kt.).

Kai mašinos dalis naudojimo metu turi būti kilnojama iš vienos vietos į kitą naudojant kėlimo įrangą, tos dalies masė turi būti pažymėta įskaitomai, neištrinamai ir nedviprasmiškai.

Ant mašinos sukeičiamosios įrangos, aprašytos šio Reglamento 3 punkte, taip pat turi būti pažymėta tokia pat informacija.

1.7.4. Instrukcijos

Jei būtina, instrukcijose atkreipiamas dėmesys į tuos būdus, kuriais mašinos neturi būti naudojamos.

Jeigu mašinos labai didelės, tai vietoj garso galios lygio galima nurodyti ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį, esantį konkrečiose vietose aplink mašinas.

Tais atvejais, kai nėra taikomi harmonizuoti standartai, garso lygiai turi būti matuojami šioms mašinoms tinkamiausiu būdu.

Gamintojai turi nurodyti matavimo būdus ir tai, kokiomis sąlygomis mašinos dirbo matuojant.

Kai darbo vieta (- os) yra nenustatyta (- os) arba negali būti nustatyta (- os), garso slėgio lygiai turi būti matuojami 1 metro atstumu nuo mašinų paviršiaus ir 1,6 metro aukštyje nuo grindų arba vaikščiojimo platformos. Turi būti nurodyta vieta, kur garso slėgis yra didžiausias, ir jo dydis.

Instrukcijos Be informacijos, nurodytos šiame punkte, instrukcijose turi būti nurodomi rekomenduotini preparatai ir metodai, skirti mašinai valyti, dezinfekuoti ir skalauti (tinkantys ne tik lengvai prieinamoms, bet ir neprieinamoms vietoms, pavyzdžiui, vamzdynams, kuriuos reikia išvalyti neišardant).

2.2. Nešiojamosios rankinės ir (arba) rankinio valdymo mašinos Nešiojamosios rankinės ir (arba) rankinio valdymo mašinos turi atitikti tokius esminius sveikatos ir saugos reikalavimus:

Instrukcijos Apie nešiojamųjų rankinių ar rankinio valdymo mašinų perduodamą vibraciją instrukcijose turi būti pateikta tokia informacija:

Jeigu nėra pritaikomų bandymo taisyklių, tai gamintojas turi nurodyti matavimo metodus ir sąlygas, kuriomis buvo matuota.

2.3. Medienos ir panašių medžiagų apdirbimo mašinos Mašinos, skirtos apdirbti medienai ir medžiagoms, savo fizinėmis ir technologinėmis charakteristikomis panašioms į medieną, tokioms kaip kamštis, kaulas, guma, plastikas ir kitoms panašioms standžioms medžiagoms, turi atitikti šiuos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus:

Rizika, kylanti dėl mašinų judamumo, visada yra reali, kai naudojamos savaeigės, velkamosios ar stumiamosios mašinos, taip pat kitų mašinų ar traktorių vežamos ir tos, kurios dirbdamos turi judėti, nesvarbu, ar tas judėjimas nuolatinis, ar pertraukiamas viena po kitos einančių fiksuotų darbo padėčių.

Rizika dėl judamumo gali kilti ir naudojant tokias mašinas, kurios, nors ir dirba nejudėdamos, turi priemonių, padedančių joms lengvai judėti į kitą vietą (mašinos su ratais, ritiniais, pavažomis ir t. t. arba įtaisytos ant portalų, judančių platformų ir pan.).

Kad įsitikintų, jog rotaciniai kultivatoriai ir motorinės akėčios nekelia itin didelės rizikos pažeidžiamiesiems asmenims, gamintojai ar jų įgalioti atstovai atlieka atitinkamus kiekvieno šių mašinų tipo bandymus arba turi jau būti juos atlikę.

3.1. Bendroji dalis 3.1.1. Apibrėžimas „Vairuotojas“ yra operatorius, atsakingas už mašinų judėjimą. Vairuotojas gali važiuoti tomis mašinomis, gali eiti pėsčiomis šalia jų arba gali valdyti mašinas nuotolinio valdymo įtaisais (laidais, radijo bangomis ir pan.).

3.1.2. Apšvietimas Jeigu gamintojas numato, kad savaeigės mašinos bus naudojamos neapšviestose vietose, tai jos turi turėti tinkamus apšvietimo įtaisus, leidžiančius dirbti tokiose vietose, nepažeidžiant bet kurio kito joms taikomo reikalavimo (kelių eismo, navigacijos taisyklių ir t. t.).

3.1.3. Mašinų konstrukcija, palengvinanti jų gabenimą Gabenant mašinas ir (arba) jų dalis pagal gamintojo instrukcijas neturi būti galimybės mašinai ir (arba) jos dalims staigiai pajudėti arba kilti pavojui dėl jų nestabilumo.

3.2. Darbo vietos 3.2.1. Vairavimo vieta Vairavimo vieta turi būti suprojektuota pagal ergonomikos principus. Gali būti įrengtos dvi ir daugiau vairavimo vietų, tokiais atvejais kiekviena vairavimo vieta turi turėti visus reikalingus valdymo įtaisus. Tuo atveju, kai yra daugiau negu viena vairavimo vieta, mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojantis viena iš jų nebūtų galima naudotis kitomis, išskyrus avarinį stabdymą. Matomumas iš vairavimo vietos turi būti toks, kad vairuotojas galėtų visiškai užtikrinti savo bei kitų pažeidžiamųjų asmenų saugą ir valdyti mašinas bei jų darbo įrankius numatytomis jų naudojimo sąlygomis. Prireikus atitinkami įtaisai turi panaikinti nepakankamo tiesioginio matomumo sukeliamus pavojus.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad vairavimo vietoje esančiam vairuotojui ir operatoriams nekiltų jokios rizikos atsitiktinai paliesti ratus ar vikšrus.

Vairavimo vieta turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos sveikatai dėl išmetamųjų dujų ir (arba) deguonies stygiaus.

Mašinose vairavimo vieta turi būti suprojektuota taip, kad, jei yra pakankamai vietos, būtų įrengta vairuotojo kabina. Tokiu atveju kabinoje turi būti pakankamai vietos, reikalingos vairuotojui ir (arba) operatoriui instruktuoti. Kai pavojinga aplinka kelia grėsmę, vairavimo vieta turi būti su kabina.

Mašinų kabinos, turi būti suprojektuotos, pagamintos ir (arba) sukomplektuotos taip, kad vairuotojas turėtų geras darbo sąlygas ir būtų apsaugotas nuo visų galinčių atsirasti pavojų (pavyzdžiui, dėl nepakankamo šildymo, vėdinimo, matomumo, didelio triukšmo ir vibracijos, krintančių daiktų, kitų daiktų skvarbos, apsivertimo ir t. t.). Jos turi būti įrengtos taip, kad prireikus būtų galima greitai iš jų išeiti. Be to, kitoje pusėje turi būti įrengtas atsarginis išėjimas.

Medžiagos, naudojamos kabinos ir jos įrangos gamybai, turi būti atsparios ugniai.

3.2.2. Sėdynė Kiekvienoje mašinoje pagal ergonomikos principus turi būti įrengta sėdynė, sudaranti galimybę vairuotojui išlaikyti stovią padėtį.

Sėdynė turi būti suprojektuota taip, kad iki žemiausio leistino lygio sumažintų vairuotojo patiriamas vibracijas. Sėdynės tvirtinamieji elementai turi išlaikyti visas apkrovas, kurios gali atsirasti mašinai apvirtus. Kai po vairuotojo kojomis nėra grindų, turi būti įrengtos kojų atramos iš neslidžios medžiagos.

Kai mašinoje yra įrengta apsauginė konstrukcija apvirtimo atvejui, sėdynė turi turėti saugos diržą ar kitą analogišką įtaisą, kuris apsaugo vairuotoją sėdynėje nevaržydamas vairavimo ar kitų judesių.

3.2.3. Kitos vietos Jeigu numatoma, kad, naudojant mašinas, be vairuotojo, kartais ar nuolat bus vežami arba su jomis dirbs ir kiti operatoriai, turi būti įrengtos atitinkamos vietos, kuriose jie būtų saugiai vežami arba dirbtų, svarbiausia, be rizikos nukristi.

Jei darbo sąlygos leidžia, darbo vietose turi būti įrengtos sėdynės.

Jei vairavimo vieta su kabina, kitos vietos taip pat turi būti apsaugotos nuo pavojų, nuo kurių buvo apsaugota vairavimo vieta.

3.3. Valdymas 3.3.1. Valdymo įtaisai Vairuotojas turi turėti galimybę iš vairavimo vietos įjungti ir išjungti visus mašinų valdymo įtaisus, išskyrus reguliuojančius tas mašinų funkcijas, kurios gali būti saugiai valdomos valdymo įtaisais, esančiais ne vairavimo vietoje. Tai ypač svarbu ne vairavimo, o kitoms darbo vietoms, kuriose dirba ne vairuotojas, bet kiti operatoriai, arba į kurias vairuotojas turi pereiti iš savo vairavimo vietos tam, kad saugiai atliktų tam tikrą veiksmą.

Jei yra pedalai, jie turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įtaisyti taip, kad leistų vairuotojui tam tikrą veiksmą atlikti saugiai ir kad būtų kuo mažiausia galimybė apsirikti; pedalų paviršiai turi būti neslidūs ir lengvai valomi.

Jei valdymo įtaisų veikimas gali kelti pavojų dėl aiškiai pastebimų pavojingų judesių, mašinų valdymo įtaisai, išskyrus tuos, kurių padėtis yra iš anksto nustatyta, privalo grįžti į neutralią padėtį iš karto, kai tik operatorius jų nebevaldo.

Ratinių mašinų vairavimo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad susilpnintų staigius vairuojamų ratų judesių smūgius į vairaratį ar vairalazdę.

Kiekvienas valdymo įtaisas, užblokuojantis diferencialą, turi būti suprojektuotas ir įtaisytas taip, kad mašinai judant diferencialas būtų laisvas.

Paskutiniame 1.2.2 punkto sakinyje numatyti reikalavimai netaikytini važiavimo funkcijoms.

3.3.2. Paleidimas ir (arba) judėjimas Savaeigės mašinos su vairavimo vieta turi būti įrengtos taip, kad mašinų negalėtų paleisti pašaliniai asmenys.

Savaeigės mašinos su vairavimo vieta turi būti tokios, kad galėtų judėti tik vairuotojo valdomos.

Tada, kai dėl tam tikros veiklos mašinose turi būti papildomų įtaisų (pvz., stabilizatoriai, krano strėlės ir t. t.), vairuotojas turi turėti priemones, kuriomis prieš pajudant mašinoms lengvai patikrintų, ar įtaisų padėtis nekliudo mašinoms saugiai judėti.

Šis reikalavimas skirtas ir toms dalims, kurios turi būti tam tikroje padėtyje, o jei reikia, ir užrakinamos tam, kad mašinos judėtų saugiai.

Jeigu techniškai ir ekonomiškai įmanoma, tai mašinų judėjimas turi priklausyti nuo saugios minėtų dalių padėties.

Paleidžiant variklį mašinos neturi pajudėti.

3.3.3. Važiavimas Nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų savaeigės mašinos ir jų priekabos turi atitikti stabdymo, sustojimo, stabdžio įjungimo ir stovėjimo reikalavimus taip, kad visomis darbo, krovimo, judėjimo greičio, kelio dangos ir nuolydžio aplinkybėmis, numatytomis gamintojo ir atitinkančiomis normalaus naudojimo sąlygas, būtų užtikrinta sauga.

Vairuotojas turi turėti galimybę pagrindiniu valdymo įtaisu sulėtinti savaeigių mašinų judėjimą ir jas sustabdyti. Kai pagrindinis valdymo įtaisas sugenda arba dėl energijos tiekimo sutrikimų negalima juo naudotis, saugos sumetimais privalo būti įrengtas avarinis mašinos judėjimo lėtinimo ir sustabdymo įtaisas su savarankišku ir lengvai pasiekiamu valdymo pultu.

Saugos sumetimais privalo būti įrengtas parkavimo įtaisas, neleidžiantis stovinčiai mašinai pajudėti iš vietos. Šis įtaisas gali būti suderintas su vienu iš įtaisų, minimų antroje pastraipoje, jei jis yra mechaninis.

Nuotolinio valdymo mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad vairuotojo nevaldomos sustotų automatiškai.

1.2.4 punkto nuostatos netaikomos važiavimo funkcijoms.

3.3.4. Pėsčio vairuotojo valdomų mašinų judėjimas Pėsčio vairuotojo valdomos savaeigės mašinos gali judėti tik vairuotojui nuolat valdant atitinkamą įtaisą. Ypač svarbu, kad mašinos nepajudėtų paleidžiant variklį.

Pėsčio vairuotojo valdomų mašinų valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų sumažinti pavojai, kylantys dėl nenumatyto mašinos judėjimo vairuotojo link. Visų pirma:

Be to, normaliai važiuojančios mašinos judėjimo greitis turi būti suderintas su pėsčio vairuotojo ėjimo sparta.

Jei mašinose įrengiamas sukamasis darbo įrankis, tai neturi būti įmanoma įjungti šio įrankio, kai įjungta atbulinė eiga, išskyrus atvejį, kai mašinų judėjimą sukelia sukamasis įrankis. Pastaruoju atveju atbulinės eigos greitis turi būti nepavojingas vairuotojui.

3.3.5. Valdymo grandinės gedimas Energijos tiekimo gedimas vairavimo stiprintuvui, jei toks yra, neturi nutraukti stabdomų mašinų valdymo tol, kol jos sustos.

3.4. Apsauga nuo mechaninių pavojų 3.4.1. Nevaldomi judesiai Kai mašinos dalis yra sustabdyta, kiekvienas įtaisais nevaldomas poslinkis iš sustojimo padėties turi būti toks, kad būtų nepavojingas pažeidžiamiesiems asmenims.

Mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir, kai to reikia, užkeltos ant judančio pagrindo taip, kad svorio centro nekontroliuojami svyravimai nemažintų jų stabilumo ar nesukeltų papildomų jų konstrukcijų įrąžų.

3.4.2. Lūžimo rizika dirbant Dideliu greičiu sukamos mašinų dalys, kurios, nepaisant naudotų priemonių, gali lūžti ar suirti, turi būti įrengtos ir apsaugotos taip, kad jų skeveldros būtų sulaikomos arba, jeigu to padaryti neįmanoma, nelėktų vairuotojo ir (arba) operatoriaus darbo vietų link.

3.4.3. Apvirtimas Kai savaeigėms mašinoms važiuojant su vairuotoju ir operatoriumi yra rizika apvirsti, tai mašinos turi būti projektuojamos su įtvirtinimo mazgais, prie kurių būtų galima įrengti apvirtimo apsaugines konstrukcijas (angl. santrumpa ROPS – rollover protective structure).

Mašinai apvirtus, ši konstrukcija turi užtikrinti pakankamą gyvybinę erdvę vairuotojui ir operatoriams (angl. santrumpa DLV – deflection-limiting volume).

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas turi atlikti arba būti atlikęs atitinkamus kiekvieno tokios konstrukcijos tipo bandymus, kad būtų galima patvirtinti, jog konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

Be to, virtimo apsauginė konstrukcija turi būti įrengta toliau išvardytose didesnės nei 15 kW galios žemės darbų mašinose:

3.4.4. Krintantys daiktai Kai yra rizika, kad ant savaeigių mašinų su jose esančiais vairuotoju ir operatoriais gali nukristi daiktų ar medžiagų, tai mašinos, jei leidžia jų apimtis, turi būti projektuojamos su įtvirtinimo mazgais, prie kurių būtų galima įrengti apsaugos nuo krintančių daiktų konstrukciją (angl. santrumpa FOPS – falling-object protective structure).

Ši konstrukcija nukritus daiktams ar medžiagoms turi užtikrinti joje esančiam vairuotojui ir operatoriams pakankamą gyvybinę erdvę (DLV).

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas turi atlikti arba būti atlikęs atitinkamus kiekvieno tokios konstrukcijos tipo bandymus, kad būtų galima patvirtinti, jog konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

3.4.5. Prieigos priemonės Rankenos ir laipteliai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įtaisyti taip, kad operatoriai naudotųsi jais intuityviai, be jokių valdymo įtaisų.

3.4.6. Vilkimo įtaisai Visos velkančiosios ar velkamosios mašinos turi turėti vilkimo ar prikabinimo įtaisus, suprojektuotus, pagamintus ir įtaisytus taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai juos prikabinti ir atkabinti ir kad juos naudojant nebūtų jokių atsitiktinių atsikabinimų.

Prireikus prikabinimo įtaisai šiose mašinose turi turėti atramas tokio ploto, kurios atitiktų apkrovos dydį ir pagrindą.

3.4.7. Galios perdavimas iš savaeigės mašinos (ar traktoriaus) į priimančiąją mašiną Transmisijos velenai su universaliaisiais lankstais, jungiančiais savaeigę mašiną (ar traktorių) su priimančiosios mašinos pirmuoju fiksuotu guoliu, turi būti per visą veleno, sujungto universaliaisiais lankstais, ilgį apsaugoti tiek iš savaeigės, tiek galią priimančiosios mašinos pusės.

Vieta savaeigės mašinos (ar traktoriaus) pusėje, prie kurios pritvirtinamas transmisijos velenas, turi būti uždengta skydu, pritvirtintu prie savaeigės mašinos (arba traktoriaus) arba kokiu kitu tokią pat apsauginę funkciją atliekančiu įtaisu.

Velenas velkamosios mašinos pusėje turi būti uždengtas prie mašinos pritvirtintu apsauginiu gaubtu.

Sukimo momento ribotuvai ar laisvosios eigos mechanizmai gali būti tvirtinami prie transmisijos veleno su universaliaisiais lankstais tik galią perduodančios mašinos pusėje. Transmisijos velenas su universaliaisiais lankstais turi būti atitinkamai pažymėtas.

Visos velkamosios mašinos, kai transmisijos velenas prijungtas prie savaeigės mašinos ar traktoriaus, turi turėti tokią transmisijos veleno tvirtinamąją sistemą, kad nei velenas, nei jo apsaugai, liesdamiesi su žeme ar kokia nors mašinos dalimi, nebūtų gadinami mašinas atskiriant.

Išorinio apsaugo dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos ir išdėstytos taip, kad nesisuktų kartu su transmisijos velenu. Apsaugas turi dengti transmisinį veleną iki pat jo vidinių žiočių galo, jeigu naudojami paprastieji universalieji lankstai, ir bent jau iki išorinio lanksto arba lankstų centro, jei naudojami „plačiakampiai“ universalieji lankstai.

Gamintojai, numatydami prieigą į darbo vietą prie transmisijos veleno su universaliaisiais lankstais, turi užtikrinti, kad veleno apsaugai, nurodyti šeštoje pastraipoje, nebūtų naudojami kaip laipteliai, nebent jie būtų specialiai tam suprojektuoti ir pagaminti.

3.4.8. Pavaros judamosios dalys Vidaus degimo variklių nuimamiesiems apsaugams, neleidžiantiems patekti prie judamųjų dalių variklio skyriuje, nepaisant 1.3.8 A punkte nurodytų reikalavimų, nereikia turėti užrakinimo įtaisų, kuriuos atidaryti reikia specialiais įrankiais, raktu arba valdymo įtaisu, įrengtu vairavimo vietoje, jeigu jie yra visiškai uždaroje užrakinamoje kabinoje, į kurią negali patekti pašaliniai.

3.5. Apsauga nuo kitų pavojų 3.5.1. Akumuliatoriai Vieta akumuliatoriui turi būti numatyta bei suprojektuota ir akumuliatorius įtaisytas taip, kad būtų visiškai išvengta galimybės elektrolitui išsilieti ant operatoriaus, kuri atsiranda mašinai apsivertus, ir (arba) būtų išvengta garų sankaupų operatoriaus darbo vietoje.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad akumuliatorių būtų galima atjungti specialiu lengvai pasiekiamu įtaisu.

3.5.2. Gaisras Priklausomai nuo pavojų, į kuriuos atsižvelgia gamintojas, mašinos, kiek leidžia jų dydis, privalo turėti:

3.5.3. Dulkių, dujų ir kitų panašių medžiagų sklaida Jei esama pavojų, tai sulaikymo įranga, apibūdinta 1.5.13 punkte, gali būti pakeista kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, nusodinimu purškiant vandenį.

Antroji ir trečioji 1.5.13 punkto pastraipos netaikomos mašinoms, kurių pagrindinė paskirtis – purkšti produktus.

3.6. Nurodymai 3.6.1. Ženklai ir įspėjimai Kad būtų užtikrinta pažeidžiamųjų asmenų sveikata ir sauga, mašinos privalo turėti įspėjamąsias priemones ir (arba), jei reikia, lenteles, informuojančias apie mašinų paskirtį, reguliavimą ir taisymą. Jos turi būti parinktos, suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų aiškiai matomos ir nenusitrintų.

Vykdant reikalavimus, kurių turi būti laikomasi važiuojant viešaisiais keliais, vairuotojo valdomos mašinos privalo turėti tokią įrangą:

Nuotolinio valdymo mašinos, kurios dirbdamos normaliomis sąlygomis gali kelti susidūrimo ar traiškymo pavojų, turi turėti priemones, signalizuojančias apie jų judėjimo kryptį, ar kitomis priemonėmis turi apsaugoti pažeidžiamuosius asmenis nuo tokių pavojų. Tokie pat reikalavimai keliami mašinoms, kurios veikdamos tolygiai kartoja vienaašį judėjimą pirmyn ir atgal ir kurių užpakalinės dalies vairuotojas aiškiai nemato.

Mašinos turi būti pagamintos taip, kad įspėjimo ir signalizavimo įtaisų negalima būtų atsitiktinai išjungti. Jeigu tai svarbu saugai, įtaisų konstrukcija turi leisti kontroliuoti, kaip tokie įtaisai veikia, taip pat tučtuojau informuoti operatorių apie jų gedimą.

Kai mašinų ar jų darbo įrankių judėjimas yra ypač pavojingas, ant mašinų turi būti ženklai, įspėjantys, kad negalima artintis prie veikiančių mašinų; šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi iš pakankamo atstumo, užtikrinančio netoliese atsidūrusių asmenų saugą.

3.6.2. Ženklinimas Mažiausi reikalavimai, išdėstyti 1.7.3 punkte, turi būti papildyti tokiais:

3.6.3. Instrukcijos knygelė Be reikalavimų, nurodytų 1.7.4 punkte, instrukcijos knygelėje dar turi būti ir tokia informacija:

Tais atvejais, kai nėra taikomi harmonizuoti standartai, šių mašinų vibracija turi būti matuojama pačiu tinkamiausiu metodu.

Gamintojas turi nurodyti, kokiomis sąlygomis mašinos dirbo matuojant vibraciją, ir matavimo metodą;

Rizika dėl keliamų krovinių labai reali tuo atveju, kai mašinos suprojektuotos vienetiniams kroviniams, o keliamo krovinio padėtis keičiama kėlimo metu. Krovinys gali būti atskiri daiktai, medžiagos, gaminiai.

4.1. Bendrosios pastabos 4.1.1. Apibrėžimai

4.1.2. Apsauga nuo mechaninių pavojų 4.1.2.1. Rizika dėl stabilumo stokos Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų garantuotas 1.3.1 punkte apibrėžtas stabilumas, kai mašinos veikia ir kai neveikia, kai sugenda sudedamosios dalys, taip pat visuose mašinų gabenimo, surinkimo ir išmontavimo etapuose ir, be to, kai pagal instrukcijų knygelę atliekami bandymai.

Todėl gamintojas ar jo įgaliotas atstovas privalo taikyti atitinkamus tikrinimo metodus; ypač svarbu, kad būtų patikrintos savaeigės pramoninės važiuoklės, kurių pakylos didesnės kaip 1,8 m; gamintojas ar jo įgaliotas atstovas privalo atlikti arba turi būti atlikęs kiekvienos tokios pramoninės važiuoklės tipo, platformos stabilumo ar panašius bandymus.

4.1.2.2. Kreipės ir bėgių keliai Mašinos turi turėti įtaisus, kurių veiksmas į kreipes ar važiuoklę neleidžia mašinoms nuvažiuoti nuo bėgių.

Tačiau jeigu mašina ir su šiais įtaisais nuo bėgių gali nuvažiuoti, kai sugenda važiuoklė arba bėgis, būtina įrengti įtaisus, kurie neleistų įrangai, sudedamosioms dalims ar kroviniui nukristi, o pačiai mašinai – apvirsti.

4.1.2.3. Mechaninis atsparumas Mašinos, kėlimo reikmenys ir jų keičiamos sudedamosios dalys, įrengtos ir naudojamos tik gamintojo numatytomis sąlygomis, tinkamai išdėstytos, prireikus atsižvelgiant į atmosferos veiksnius ir žmonių naudojamą jėgą, turi išlaikyti veikiančius įtempius darbo metu ir, jei reikia, kai mašina nedirba. Šio reikalavimo turėtų būti paisoma gabenant, surenkant ir išmontuojant mašinas.

Mašinos ir kėlimo reikmenys turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis būtų išvengta suirimo dėl elementų susidėvėjimo arba nuovargio.

Medžiagos, iš kurių jie pagaminti, turi būti parenkamos pagal gamintojo numatomą darbo aplinką, ypatingą dėmesį atkreipiant į korodavimą, dilumą, atsparumą smūgiams, trapumą šaltyje ir senėjimą.

Mašinos ir kėlimo reikmenys turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad galėtų be liekamųjų deformacijų ar akivaizdžių defektų išlaikyti statinio bandymo apkrovas. Skaičiuojant turi būti atsižvelgta į statinio bandymo koeficiento, parinkto reikiamam saugos lygiui užtikrinti, vertę. Koeficiento vertę nustato taisyklės. Jis paprastai yra toks:

Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad nesugestų, kai atliekant dinaminius bandymus naudojama didžiausia darbo apkrova, padauginta iš dinaminio bandymo koeficiento. Šis dinaminio bandymo koeficientas turi laiduoti tam tikrą saugos lygį: šio koeficiento vertę nustato taisyklės, jis paprastai yra 1,1.

Dinaminiai bandymai turi būti atlikti su mašinomis, parengtomis darbui normaliomis naudojimo sąlygomis. Paprastai bandymai atliekami gamintojo nurodytais vardiniais greičiais. Jeigu mašinos valdymo sistema leidžia vienu metu atlikti keletą judesių (pvz., sukimą ir krovinio slinktį), tai bandymai turi būti atliekami nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. derinant atitinkamus judesius.

4.1.2.4. Skridiniai, būgnai, grandinės ar lynai Skridinių ir būgnų skersmenys turi būti suderinti su matmenimis tų lynų ar grandinių, su kuriais jie gali būti naudojami.

Būgnai ir skridiniai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad grandinės ir lynai galėtų aplink juos vyniotis nenukrisdami.

Krovininiai ir palaikomieji lynai turi būti be jokių sandūrų, išskyrus tas, kurios yra jų galuose (lynų sandūros galimos įrangoje, kurią pagal jos paskirtį numatoma reguliariai keisti atsižvelgiant į naudojimo reikmes). Parinktas ištisinių lynų ir jų antgalių darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį. Paprastai šis koeficientas yra 5.

Kėlimo grandinės darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį. Paprastai šis koeficientas yra 4.

Norint patikrinti, ar yra pasiektas reikiamas darbo koeficientas, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas privalo atlikti arba būti atlikęs reikiamus grandinės, lynų ir lynų antgalių, naudojamų kroviniui kelti, tipo bandymus.

4.1.2.5. Paskiri kėlimo reikmenys Kėlimo reikmenys turi būti parenkami atsižvelgiant į jų nuovargį ir senėjimo procesus, kad galėtų būti naudojami tiek kartų, kiek pagal nustatytas naudojimo sąlygas leidžia jų naudojimo laikas.

Be to:

Tekstiliniai lynai ir kilpos negali turėti jokių mazgų, jungčių arba sandūrų, išskyrus tuos, kurie yra kilpos galuose; šis reikalavimas netaikomas vientisai kilpai;

4.1.2.6. Judėjimo valdymas Judėjimą valdantys įtaisai turi veikti taip, kad mašinos, ant kurių jie įtaisyti, būtų saugios. Todėl:

4.1.2.7. Krovinių kėlimas Mašinų vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad kuo geriau būtų matomos judamųjų dalių trajektorijos, siekiant išvengti galimų susidūrimų su žmonėmis, įranga ar kitomis mašinomis, manevruojančiomis tuo pačiu metu ir galinčiomis sukelti tokį pavojų.

Mašinos su valdomu kroviniu, pritvirtintu vienoje vietoje, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad pažeidžiamieji asmenys išvengtų susidūrimo su keliamu kroviniu ar atsvaru.

4.1.2.8. Žaibas Mašinos, kurioms dirbant reikia apsaugos nuo žaibo, privalo turėti įžeminimo sistemą.

4.2. Specialieji reikalavimai mašinoms, išskyrus rankinės pavaros mašinas 4.2.1. Valdymas 4.2.1.1. Vairavimo vieta Reikalavimai, išdėstyti 3.2.1 punkte, taikytini ir nemobiliosioms mašinoms.

4.2.1.2. Sėdynė Reikalavimai, išdėstyti 3.2.2 punkto pirmoje bei antroje pastraipoje ir 3.2.3 punkte, taikytini ir nemobiliosioms mašinoms.

4.2.1.3. Valdymo įtaisai Įtaisai, valdantys mašinų ar jos įrangos judėjimą, turi grįžti į neutralią padėtį iš karto, kai tik juos paleidžia operatorius. Tačiau atlikti dalinius arba visus judesius, kuriuos atliekant nėra jokios keliamo krovinio ar mašinų susidūrimo rizikos, šie įtaisai gali būti pakeisti valdymo įtaisais su automatiškai nustatytais sustojimais iš anksto pasirinktuose lygiuose, nenaudojant valdymą palaikančiojo įtaiso.

4.2.1.4. Krovimo valdymas Mašinos, kurių didžiausia darbo apkrova yra ne mažesnės kaip 1000 kg masės krovinio kėlimas ar kurių apvirtimo momentas ne mažesnis kaip 40 000 Nm, turi turėti įtaisus, kurie įspėtų vairuotoją ir neleistų kroviniams pavojingai pajudėti, kai:

4.2.2. Lynų įrengimas Kėlimo, vantų ir traukos lynai turi būti įtempti atsvarais arba turi turėti įtaisus, leidžiančius nuolat kontroliuoti jų įtempį.

4.2.3. Pažeidžiamųjų asmenų rizika. Prieiga prie vairavimo ir kitų būtinų vietų priemonės Mašinose su krovinių valdymu ir mašinose, kuriose krovinių laikikliai juda aiškiai apibrėžta trajektorija, turi būti įtaisai, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamųjų asmenų rizikai.

Mašinos, skirtos darbui tam tikruose aukščiuose, kur operatoriai gali prieiti prie krovinių platformos ir sukrauti arba pritvirtinti krovinius, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta nevaldomo krovinių platformos judėjimo, ypač pakraunant arba iškraunant mašinas.

4.2.4. Tikslo atitikimas Prieš tiekdamas mašinas į rinką arba prieš pradėdamas jas naudoti gamintojas arba jo įgaliotas atstovas turi imtis atitinkamų priemonių arba būti tas priemones įvykdęs, kad kėlimo reikmenys ir parengtos darbui mašinos – nesvarbu, ar jos būtų rankinės pavaros, ar variklinės, – galėtų saugiai atlikti nustatytąsias funkcijas. Minėtų priemonių turi būti imamasi atsižvelgiant į mašinų statinius ir dinaminius aspektus.

Jei gamintojas ar jo įgaliotas atstovas negali mašinų surinkti savo patalpose, turi būti imtasi atitinkamų priemonių jų naudojimo vietoje. Paprastai priemonių gali būti imtasi arba gamintojo patalpose, arba naudojimo vietoje.

4.3. Ženklinimas 4.3.1. Grandinės ir lynai Kiekviena keliamosios grandinės, apvaliojo ar juostinio lyno dalis, kuri nėra vientiso įtaiso dalis, turi būti pažymėta, o kur neįmanoma, turi turėti įtvirtintą plokštelę ar žiedą, ant kurių būtų nurodytas gamintojas ar jo įgaliotas atstovas bei adresas ir sertifikato informacija.

Sertifikate turi būti nurodyta visa harmonizuotų standartų reikalaujama informacija arba, jeigu tokių standartų nėra, tai:

4.3.2. Kėlimo reikmenys Ant kėlimo reikmenų turi būti nurodyta:

Tuo atveju, kai kėlimo reikmenys sudaryti iš tokių dalių, kurių praktiškai neįmanoma paženklinti, pvz., grandinių, lynų, pirmoje pastraipoje minima informacija turi būti pateikta ant plokštelės ar kito patikimo pagrindo, saugiai pritvirtinto prie kėlimo reikmens.

Ši informacija turi būti lengvai įskaitoma ir pateikta tokioje vietoje, kurioje ji nenusitrintų naudojant kėlimo reikmenis, jiems nusidėvint ir pan., o jos pritvirtinimas nesumažintų reikmens stiprio.

4.3.3. Mašinos Be svarbiausios informacijos, nurodytos 1.7.3 punkte, ant kiekvienos mašinos aiškiai ir neištrinamai turi būti pateikta informacija apie vardinę apkrovą:

Mašinos su krovinių platforma, nuo kurios ant jos užlipęs žmogus gali nukristi, turi turėti aiškų ir nenusitrinantį įspėjimo ženklą, draudžiantį kelti žmones. Šis įspėjimo ženklas turi būti matomas kiekvienoje vietoje, kur galima prieiga.

4.4. Instrukcijų knygelė 4.4.1. Kėlimo reikmenys Kiekvienas kėlimo reikmuo ar kiekviena komerciškai nedaloma jų siunta privalo turėti instrukcijų knygelę, kurioje būtų nurodyta:

4.4.2. Mašinos Be 1.7.4 punkte minimų reikalavimų, instrukcijų knygelėje turi būti tokia informacija:

5.1. Rizika dėl stabilumo stokos Variklinės stogo atramos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išlaikoma numatyta judėjimo kryptis ir kad jos nepasislinktų prieš apkraunant, apkraunant ir nukraunant. Jos privalo turėti atskirų hidraulinių ramsčių viršutinių plokščių standžius įtvirtinimus.

5.2. Judėjimas Variklinės stogo atramos turi užtikrinti netrukdomą pažeidžiamųjų asmenų judėjimą.

5.3. Apšvietimas 1.1.4 punkto trečioje pastraipoje išdėstyti reikalavimai netaikomi.

5.4. Valdymo įtaisai Bėgiais judančių mašinų greitiklio ir stabdžių valdymas turi būti rankinis. Tačiau automatinis valdymas gali būti kojinis.

Variklinių stogo atramų, valdymo įtaisai turi būti suprojektuoti ir išdėstyti taip, kad perkėlimo operacijos metu operatoriai būtų apsaugoti atrama toje vietoje. Valdymo įtaisai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio įjungimo tikimybės.

5.5. Stabdymas Savaeigės bėgiais judančios požeminių darbų mašinos turi turėti stabdymo įrangą, valdomą automatiškai mašinų judėjimą kontroliuojančia grandine.

5.6. Gaisras Jei mašinose yra greitai užsidegančių dalių, jos būtinai turi atitikti 3.5.2 punkto antrosios įtraukos reikalavimą.

Požeminių darbų mašinų stabdymo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad nekibirkščiuotų ar nekeltų gaisro.

Požeminių darbų mašinos su šiluminiais varikliais privalo turėti tik tokius vidaus degimo variklius, kuriuose naudojami mažo spūdumo garai ir kuriuose negali atsirasti jokia elektros kibirkštis.

5.7. Dulkių, dujų ir kitokia sklaida Vidaus degimo variklių išskiriamos dujos neturi būti išleidžiamos į viršų.

6.1. Bendroji dalis 6.1.1. Apibrėžimas Šiame skyriuje „vežimėlis“ yra žmones keliantis, nuleidžiantis ar vežantis įtaisas.

6.1.2. Mechaninis atsparumas Darbo koeficientai, nurodyti 4 skyriuje, yra nepakankami žmonių kėlimo ar vežimo mašinoms, todėl jie paprastai turi būti padvigubinti. Vežimėlio dugnas turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad būtų tokio atsparumo ir erdvės, koks reikalingas didžiausiam gamintojo numatytam asmenų skaičiui arba apkrovai pervežti.

6.1.3. Krovimo valdymo įtaisų, varomų ne žmogaus jėga, tipas Kad ir kokia būtų didžiausia darbinė apkrova, taikomi 4.2.1.4 punkto reikalavimai. Šis reikalavimas netaikomas mašinoms, kurių gamintojas gali įrodyti, kad joms nėra perkrovimo ir (arba) apsivertimo rizikos.

6.2. Valdymas 6.2.1. Kai saugos reikalavimai nereikalauja kitų sprendimų:

Vežimėlis paprastai turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad žmonės būdami jame galėtų valdyti vežimėlio judėjimą aukštyn ir žemyn, ir, jeigu tai numatyta, horizontalia mašinos atžvilgiu judėjimo kryptimi.

Šie valdymo įtaisai turi būti pagrindiniai ir neleisti atlikti kitų operacijų, kai mašina dirba, išskyrus avarinį stabdymą.

Šių judesių valdymas turi būti tęstinės komandos pobūdžio, išskyrus tuos atvejus, kai mašinos suprojektuotos dirbti tam tikruose aukščiuose.

6.2.2. Jei mašinos, skirtos žmonėms kelti ar vežti, vežimėlis gali sustoti nenumatytoje pozicijoje, jis turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad asmuo ar asmenys, esantys vežimėlyje, būtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį kelia mašinų judėjimas.

6.2.3. Mašinos, skirtos žmonėms kelti ar vežti, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad vežimėlio judėjimas didžiausiu greičiu nekeltų jokio pavojaus.

6.3. Žmonių iškritimo iš vežimėlio rizika 6.3.1. Jeigu 1.5.15 punkte nurodytų priemonių nepakanka, vežimėliuose turi būti tiek įsikibimo vietų, kiek numatyta juose žmonių; įsikibimo vietos turi būti pakankamai tvirtos, kad prie jų būtų galima pritvirtinti asmenines apsaugos priemones, neleidžiančias asmenims iškristi.

6.3.2. Grindų ar lubų liukai ir šoninės durys turi atsidaryti taip, kad nebūtų jokios rizikos atsitiktinai iškristi.

6.3.3. Mašinos, skirtos žmonėms kelti ar vežti, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad užtikrintų, jog judančio vežimėlio grindys nepakryps taip, kad žmonės galėtų pargriūti.

Vežimėlių grindys turi būti neslidžios.

6.4. Vežimėlio nukritimo ar apsivertimo rizika 6.4.1. Mašinos, skirtos žmonėms kelti ar vežti, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta vežimėlio nukritimo ar apsivertimo.

6.4.2. Vežimėlio ar gabenimo priemonės greitėjimas ir stabdymas, atliekamas operatoriaus ar apsauginio įtaiso, didžiausiomis apkrovos ir greičio sąlygomis, nurodytomis gamintojo, turi būti nepavojingas pažeidžiamiesiems asmenims.

6.5. Žymenys Saugos sumetimais ant vežimėlio turi būti pateikta svarbiausia informacija, jei tai būtina. ______________ II priedas A. Mašinų EB atitikties deklaracija1 EB atitikties deklaracijoje turi būti išsamiai nurodyta:

B. Gamintojo arba jo įgaliotų atstovų deklaracija (Reglamento 9 punktas) Gamintojo deklaracijoje pagal Reglamento 9 punktą turi būti išsamiai nurodyta:

C. Atskirai išleidžiamos į rinką saugos įrangos EB atitikties deklaracija1 EB atitikties deklaracijoje turi būti išsamiai nurodyta:

1.1. Pjovimo mašinos su nejudamuoju įrankiu darbo metu, fiksuotu stovu (darbastaliu), su ruošinio rankine arba atjungiamąja varikline pastūma.

1.2. Pjovimo mašinos su nejudamuoju įrankiu darbo metu, pirmyn ir atgal rankomis stumdomu darbastaliu arba vežimėliu.

1.3. Pjovimo mašinos su nejudamuoju įrankiu darbo metu, su mechaninės ruošinio pastūmos įtaisu; ruošinys uždedamas ir (arba) nuimamas rankomis.

1.4. Pjovimo mašinos su mechanine judamojo įrankio pastūma darbo metu; ruošinys uždedamas ir (arba) nuimamas rankomis.

B. Saugos įrangos sudedamosios dalys 1. Elektroniniai jutikliniai žmonių aptikimo įtaisai, užtikrinantys jų saugą (nematerialūs barjerai, jutikliniai kilimėliai, elektromagnetiniai detektoriai ir t. t.).

Gamintojas turi atlikti sudedamųjų dalių, armatūros tyrimus ar bandymus, įsitikinti mašinos komplektiškumu ir nuspręsti, ar pagal savo projektą arba konstrukciją mašina gali būti sukomplektuota ir saugiai naudojama.

Jeigu nepateikiami dokumentai, kokių reikalauja nacionalinės kompetentingos institucijos, tai yra pakankamas pagrindas abejoti, ar atitinkama šio Reglamento reikalavimams.

4.

Dokumentuose neprivalo būti detalių planų arba kitokios specialios informacijos apie tarpinius mašinų montavimus jas gaminant, išskyrus atvejus, kai duomenys apie juos yra esminiai tikrinant saugos reikalavimų atitikimą.

Paraiškoje turi būti:

Kartu turi būti pateiktas pagamintos mašinos pavyzdys arba nurodyta, kur mašina galėtų būti ištirta.

Nurodytuose dokumentuose neprivalo būti detalių planų arba kitokios specialios informacijos apie tarpinius mašinų montavimus jas gaminant, išskyrus atvejus, kai duomenys apie juos yra esminiai tikrinant esminių saugos reikalavimų atitikimą.

Europos Komisija, valstybės narės ir kitos patvirtintosios įstaigos gali gauti sertifikato kopiją, o pateikusios motyvuotą prašymą – techninės konstrukcijos dokumentų rinkinio kopiją, ataskaitų apie atliktus tyrimus ir bandymus kopijas.