LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2004 m. sausio 29 d. Nr. IX-1987 Vilnius (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2002, Nr. 57-2298, Nr. 66-2706, Nr. 123-5520; 2003, Nr. 59-2640, Nr. 112-4995; 2004, Nr. 25-756) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ Į S T A T Y M A S I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis Įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede. 3. Apmokestinant akcizais elektros energiją, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. 4. Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. 2 straipsnis. Akcizų objektas 1. Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energetiniai produktai; 4) elektros energija. 2. Kiti energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie  būtų gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2 priede nurodyti produktai, ir t. t.). 3. Visi kiti produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas. 4. Visi kiti angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas. 3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę. 2. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių kompetentingos institucijos. 3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių narių kompetentingos institucijos. 4. Akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar) gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą. 5. Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje. 6. Alus – Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas, pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio. 7. Apdorotas tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip apibrėžta šiame straipsnyje. 8. Cigarai ir cigarilės – šie produktai: 1) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako; 2) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako; 3) paruošti rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip 1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą; 4) paruošti rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra ne mažesnis kaip 34 mm. 9. Cigaretės – šie produktai: 1) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas; 2) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus iš cigarečių popieriaus; 3) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių. 10. Etilo alkoholis – visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) kitose negu KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės. 11. Elektros energija – energija, klasifikuojama KN 2716 pozicijoje. 12. Energetiniai produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo  1 priede. 13. Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos. 14. Europos Bendrijų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos. 15. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20 °C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje temperatūroje. 16. Kita valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 17. Kiti fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse. 18. Kiti ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius: 1) klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba alumi); 2) jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu. 19. Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius: 1) klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10 subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus vynais iš šviežių vynuogių); 2) pateikiami išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai; 3) jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu. 20. Laidavimas už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas) įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai. 21. Neregistruotas prekybininkas – šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus. 22. Ramus vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos požymius: 1) klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje; 2) jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra: a) didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik fermentacijos būdu, arba b) didesnė kaip 15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus. 23. Putojantis vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205 pozicijoje; 2) pateikiamas išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai; 3) jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik fermentacijos būdu. 24. Registruotas prekybininkas – asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos. 25. Rūkomasis tabakas – šie produktai: 1) suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu; 2) mažmeninei prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos. 26. Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams, kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę. 27. Tarpiniai produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius: 1) klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje; 2) jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) jie nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų. 28. Trečiosios valstybės – valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai. 29. Trečiosios teritorijos – finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos. 30. Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas. Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais sandoriais. 31. Vynas iš šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse. 32. Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą. 33. Produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms. 34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija. 35. Šiame Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją, kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių apmokestinimą. 4 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimas 1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai, – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. 2. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas. 3. Leidimas išduodamas neribotam laikui. 4. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas: 1) jeigu vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos; 2) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. 5. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams) gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų. 6. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant, maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju. 7. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės, jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7 punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju. 5 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas 1. Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. 6 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklos reikalavimai 1. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka priėmus sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievoles. Laidavimo (garantijos) dydį apskaičiuoja mokesčio administratorius priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą licenciją (licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik po to, kai yra pateikiamas laidavimas (garantija) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievoles ir savininkas turi nustatytos formos licenciją (licencijas). Laidavimo (garantijos) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievoles dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat atvejus, kada nereikalaujama pateikti laidavimo (garantijos), nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su akcizais apmokestinamomis prekėmis, apskaitą ir teikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytas ataskaitas vietos mokesčio administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų dėl apskaitos priemonių. 3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes, kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes, kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama. 4. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas atitinkamomis sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis prekėmis, sutartimis. 5. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netvarko arba netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, taip pat kitais Vyriausybės numatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus (pateikti naują ar papildomą laidavimo (garantijos) dokumentą, papildomas ataskaitas,  atlikti inventorizavimą mokesčio administratoriaus nurodymu, prižiūrėti, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje atliekamos operacijos, ir kt.), jeigu tai reikalinga, kad būtų tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės prievolės. Papildomų reikalavimų nustatymo tvarką tvirtina centrinis mokesčio administratorius. 6. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas: 1) akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko raštišku prašymu; 2) mokesčio administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas per mokesčio administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti papildomi šio sandėlio veiklos reikalavimai; 3) mokesčio administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos; 4) mokesčio administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net pateikus papildomus reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės prievolės; 5) mokesčio administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama licencija (licencijos) yra panaikinama; 6) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. 7. Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 8. Panaikinus leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama. 9. Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos. 10. Vietos mokesčio administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją. 7 straipsnis. Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės 1. Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą tapti registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu prekybininku, asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra registruotas prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai registruotiems prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Laidavimo (garantijos) už registruoto prekybininko prievoles dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos) pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Registruotas prekybininkas turi teisę gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko pažymėjime. 4. Registruotas prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių ataskaitas. 5. Vyriausybės nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš kitų valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai neregistruotiems prekybininkams. 8 straipsnis. Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas 1. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už: 1) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto prekybininko gautas iš kitos valstybės narės); 2) akcizais apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, taip pat už prarastas prekes, kurios buvo gabentos Lietuvos Respublikoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat  už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka; 3) akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, taip pat už energetinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame šie energetiniai produktai gaminami, teritorijoje šių energetinių produktų gamybos procese (energetiniams produktams, sunaudotiems gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) ar kaip šildymui skirtas kuras, akcizai taikomi bendra tvarka); 4) akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams; 5) šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energetinius produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip šildymui skirtas kuras; 6) akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje; 7) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį; 8) laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nugabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai: 1) ne Bendrijos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų teritoriją. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtos ne Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, laikoma, kad ne Bendrijos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras ar veiksmus, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) Bendrijos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, leistų joms įforminti muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar  vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Bendrijos prekės importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tuomet, kai pagal atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei, jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatytos. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam arba neregistruotam prekybininkui. Kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turi teisę Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį agentą, kuriam pereina prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai iš šio savininko akcizais apmokestinamų prekių sandėlių prekės Lietuvos Respublikoje gaunamos registruotų arba neregistruotų prekybininkų. Fiskalinio agento paskyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui, galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar sunaudotos, savininkui, o už taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą gabenimo metu prarastas prekes – akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui. 6. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais. 7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes. 8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka: 1) kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentos į  Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės ir laikomos joje verslo tikslais arba atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, – asmeniui, įskaitant viešuosius juridinius asmenis, laikančiam (gaunančiam) šias akcizais apmokestinamas prekes; 2) kai prekės, iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens, asmeniui, kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių  pardavėjas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka privalo paskirti Lietuvos Respublikoje fiskalinį agentą, kuris privalo įvykdyti visas prekių pardavėjo su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prievoles. 9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. 10. Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. 11. Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši prievolė, nurodyti 15 straipsnyje. 9 straipsnis. Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas 1. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto prekybininko mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Deklaracijos formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. 2. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai. 3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto prekybininko pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų suma, kurią mokėti prievolė pagal šio Įstatymo 8 straipsnį atsirado tą mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija. 4. Panaikinus leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma, mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, bei iš sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimo  iš Europos Bendrijų  teritorijos) faktas nebuvo patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias prekes pagal šį Įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), už prekių kiekį, kuris buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas  iš Europos Bendrijų  teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai. 5. Išregistravus registruotą prekybininką iš registruotų prekybininkų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išregistravimo asmuo privalo pateikti registruoto prekybininko akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų prekybininkų sąrašo dienos, taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus. 6. Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka ne Lietuvos Respublikoje įsikūrusiam asmeniui, akcizų deklaracija ir teisės aktų nustatyti deklaracijos priedai pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje mokesčių mokėtoju registruotas jo fiskalinis agentas. 7. Jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. 8. Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. 9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms prekėms. 10 straipsnis. Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas Už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną. 11 straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka 1. Mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas, atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio užstato. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko) teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia tvarka: 1) už pirmąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos; 2) už antrąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos; 3) už likusią mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 3. Už importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai. 12 straipsnis.       Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota akcizų suma. 13 straipsnis.       Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlių 1. Akcizais apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio egzemplioriaus pasirašytinai nežymi. 3. Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys, pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas. 4. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę 1. Akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti: 1) išgabentos į kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-gavėjas); 2) išgabentos kitos valstybės narės registruotam prekybininkui; 3) išgabentos kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui; 4) eksportuojamos per kitą valstybę narę. 2. Iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes. 3. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų prekių dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo patvirtinti, pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų patvirtinimo. 4. Į kitą valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti pateikti gabenimo dokumentuose. 5. Laikoma, kad sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir: 1) gaunamas tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus, jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties vietoje (ar atitinkamai išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos); 2) už prekių kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus, valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas). 6. Jeigu iki kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas, tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos. Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti.  Jeigu įrodymai, kad prekės pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos iš Europos Bendrijų  teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje įvyko gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai. 7. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo. 8. Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių  pardavėjas, prieš taip išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas prekes. 15 straipsnis.       Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką 1. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti: 1) atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-gavėjas); 2) atgabenamos Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui; 3) atgabenamos Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui; 4) atgabenamos jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką. 2. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos  iš Europos Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas. 3. Norėdamas iš kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, ir: 1) centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir 2) Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti. 4. Jeigu į Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba) kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti …