📄 Įstatymo tekstas
DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo
2012 m. birželio 6 d. Nr. 702
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (pridedama).
2. Pavesti:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos – per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti šį planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei ir Neringos savivaldybei;
2.2. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai – pagal kompetenciją organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 690 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 64-1512);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 150-5472).
4. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano brėžinio skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
SUSISIEKIMO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ ELIGIJUS MASIULIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Principinės Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – nacionalinis parkas) tvarkymo koncepcijos nuostatos, atitinkančios darnaus vystymosi ideologiją, yra šios:
1.1. pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų užtikrinimas, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui;
1.2. nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimas, pažangių Kuršių nerijai priimtinų idėjų perimamumas ir plėtojimas.
2. Specialiosiomis nacionalinio parko kraštovaizdžio tvarkymo nuostatomis remiamasi derinant kultūrinio kraštovaizdžio vertybių apsaugos, Kuršių nerijos gyventojų ir lankytojų interesus, visais atvejais siekiant nepažeisti Kultūros vertybių registre nurodytų saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingųjų savybių, nežaloti gamtos paveldo vertybių:
2.1. ypač daug dėmesio skiriama Didžiojo ir apsauginio pajūrio kopagūbrių, pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinio komplekso, kultūriniu požiūriu vertingų teritorijų bei objektų apsaugai ir racionaliam jų tvarkymui, Kuršių nerijos savitumo, išskirtinės visuotinės vertės išlaikymui;
2.2. numatoma atkurti kupstynės, rumbių ir pamario palvės gamtinį kraštovaizdį;
2.3. diferencijuojamas gamtos ir kultūros paveldo apsaugos prioritetą turinčių zonų tvarkymas – prioritetas teikiamas vertybių išsaugojimui ir tinkamam naudojimui, gerinama gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybė;
2.4. prioritetas teikiamas pažintinio turizmo infrastruktūros ir rekreacinių miškų (miško parkų) sistemos kūrimui;
2.5. tvarkymo priemonėmis siekiama išryškinti žmogaus ir gamtos sambūvį išreiškiančią kultūrinio kraštovaizdžio bendrą erdvinę struktūrą ir savitas raiškias panoramas bei siluetus nuo Kuršių marių pusės. Specialieji saugomų vietovių – kultūrinių draustinių tvarkymo reikalavimai nustatomi kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane.
3. Esminis Kuršių nerijos funkcinio naudojimo bruožas – viena sausumos transporto magistrale ir vandens keliu sujungta nedidelių gyvenamųjų vietovių (Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė, Smiltynė) su jas skiriančiais plačiais gamtinio (natūralaus arba pusiau natūralaus) kraštovaizdžio ruožais sistema.
4. Nacionaliniame parke taikomi šie bendri kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo principai, integruojant Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų zonos (paplūdimio, kopagūbrio, kranto, povandeninio šlaito) apsaugos poreikius:
4.1. Kuršių nerijoje gerbiamas ir saugomas kuršių sukurtas paveldas ir gamta, saugomas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas – taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su dekoratyviniais stogų ir langų elementais, verandomis, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis, ūkiniai pastatai, darželiai, tvoros, planuojant veiklą privalomai atsižvelgiama į išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą. Siekiama išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą – privalomai atsižvelgiama į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikomos tik Kuršių nerijai tinkamos architektūrinės išraiškos priemonės. Išlaikomas Kuršių nerijos savitumas, unikalumas, integralumas ir harmonija su gamta;
4.2. Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2667, Alksnynė – 2070), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės;
4.3. saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose galima kultūros paveldo objektų tvarkyba, pastatų remontas, išlaikant medžiagiškumą ir būdingus puošybos elementus, sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija, nedidinant užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Sunykusio istorinio užstatymo vietose atkuriamas buvęs užstatymas arba, kai nepakanka istorinių duomenų, jos gali būti užstatomos naujais statiniais, išlaikant vyravusį užstatymo pobūdį, pastatų išdėstymą, užstatymo tankį, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų proporcijas, dydžius ir medžiagiškumą, naudojant būdingus puošybos elementus. Prioritetas teikiamas istorinių valdų (posesijų) išlaikymui arba jų atkūrimui, formuojant senąsias žvejų sodybų ribas ar kitas istorines valdas atitinkančius žemės sklypus. Kultūriniuose draustiniuose esančių sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija atliekama skaidant jų tūrius ir matmenis į mažesnius;
4.4. rekreacinėse urbanizuojamose teritorijose už kultūrinių draustinių ribų statoma pagal senųjų vilų arba žvejų sodybų užstatymo pobūdį, pastatų analogus, interpretacijas, naudojamos atitinkamos medžiagos, puošybos elementai; naujų pastatų statyba vietoj sovietinių metų architektūros ar kitų teritorijai nebūdingų pastatų, kai naujo pastato statyba išryškintų, padidintų buvusio užstatymo unikalumą, galima, kai tai numatyta teritorinio komplekso (ne pavienio sklypo) detaliojo plano koncepcijoje, numatančioje teritorijos erdvinės struktūros ir architektūrinio formavimo reglamentus. Rengiant detaliuosius planus, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais siekiama nepažeisti teritorijos vertingųjų savybių, vertingų kraštovaizdžio elementų. Pastatai kitose vietose gali būti projektuojami (statomi), kai buvusiose vietose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, pasikeitusių gamtinių sąlygų (susiformavusių želdinių, pasikeitusios marių kranto linijos, šlaito briaunos);
4.5. miškas, želdiniai kultūros paveldo objektuose ir saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose tvarkomi ir pagal paveldosaugos reikalavimus.
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
5. Tipinė kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų reglamentų sistema pritaikyta Kuršių nerijos kraštovaizdžiui (tvarkymo brėžinys), atsižvelgiant į Kuršių nerijos unikalumą ir naudojimo savitumą.
6. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.1. rezervatiniai miškai – tai ypatingos vertės natūralūs gamtiniai kompleksai: Kuršių nerijos kraštovaizdžio miškų biocenozės ir buveinės. Juose išskirta griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMn) ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMr);
6.2. rezervatiniai miškų ir smėlynų kompleksai – tai ypatingos vertės natūralūs gamtiniai kompleksai: Didžiojo kopagūbrio ir pamario ragų kraštovaizdžio biocenozės ir buveinės. Juose išskirta griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMSn), kuriai taikomas griežtos apsaugos reglamentas ir užtikrinama natūralių gamtinių procesų vyksmo apsauga, ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMSr);
6.3. rezervatiniai smėlynai – tai specifiniai gamtiniai kompleksai: Kuršių nerijos gamtiniuose rezervatuose esančių natūralių paplūdimių, apsauginio pajūrio kopagūbrio, kupstynės ir Didžiojo kopagūbrio kraštovaizdis su smėlynų biocenozėmis ir buveinėmis. Juose išskirta griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KSn) ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KSr). KSn zonai taikomas griežtos apsaugos reglamentas. KSr zonai taikomas reguliuojamos apsaugos reglamentas, vykdomos tvarkymo ir gamtotvarkos planuose numatytos gamtinių smėlynų, pirmiausia apsauginio pajūrio kopagūbrio, ir ekosistemų formavimo, atkūrimo ar palaikymo priemonės;
6.4. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijos:
6.4.1. griežtos apsaugos gamtos paveldo objektų zona miškuose ir smėlynuose – KO(MS)n ir smėlynuose (KO(S)n). Tai natūralūs gamtiniai kompleksai – Kuršių nerijos pamario ragų kraštovaizdžio biocenozės ir buveinės. Taikomas griežtos apsaugos reglamentas, leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, tvarkyti, lankytis mokomaisiais ir pažintiniais tikslais, draudžiama ūkinė veikla. Sudaromos galimybės eksponuoti gamtos paveldo objektus;
6.4.2. reguliuojamos apsaugos kultūros ir gamtos paveldo objektų zona (miškuose, smėlynuose, vandenyse) – KO(M)r, KO(S)r ir KO(V)r. Šioje zonoje esantiems kultūros paveldo objektams: sklandymo mokyklos vietai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – unikalus kodas) 12145) ir nuskendusių laivų vietai (unikalus kodas 30316) – taikomas kultūros ir gamtos paveldo objektų reguliuojamos apsaugos reglamentas, sudaromos galimybės juos eksponuoti. Nidos gyvenvietės, vadinamos penkių kalvelių gyvenviete (unikalus kodas 26019), teritorijoje veikla, susijusi su teritorijos pertvarkymu ir eksponavimu, planuojama tik atlikus archeologinius tyrimus. Miškuose ir smėlynuose formuojamos ir išlaikomos būdingos pievų ir medžių grupės, kompleksai;
6.4.3. reguliuojamos apsaugos kultūros paveldo objektų zona – KO(G)r ir KOr. KO(G)r zonoje esantiems saugomiems kultūros paveldo objektams: Alksnynės viensėdžiui (unikalus kodas 2070), namui Nidos–Smiltynės pl. 10 (unikalus kodas 16012) ir Neringos fortui, vadinamam Kopgalio fortu (unikalus kodas 10738), – dabartiniam Jūrų muziejui – taikomas šių kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentas, sudaromos galimybės juos eksponuoti, pritaikyti lankytojų poreikiams. KOr zona nustatyta senosioms kapinėms. Taikomas reguliuojamos apsaugos reglamentas, draudžiantis ūkinę veiklą, leidžiantis atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, tinkamai tvarkyti, lankytis mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.
7. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1. ekosistemų apsaugos miškai – tai Kuršių nerijos kraštovaizdžio draustinių miškai su vertingomis biocenozėmis, retomis augalų, gyvūnų ir grybų rūšimis. Ekosistemų apsaugos miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių IIA grupės miškų naudojimą, reikalavimai. Juose išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1.1. išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – MEk. Taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi;
7.1.2. atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – MEr išskirta siekiant erdvinės struktūros formavimo priemonėmis sudaryti sąlygas miškuose atkurti Kuršių nerijai būdingus gamtinio kraštovaizdžio tipus. Pagal miškotvarkos ir / ar gamtotvarkos planus ir projektus atkuriamos ir išlaikomos degradavusios ar išnykusios biocenozės, būdingos pievų ir medžių grupės, kompleksai. Taikomas atkuriančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas;
7.2. ekosistemų apsaugos smėlynai – tai Kuršių nerijos paplūdimio[1] ir apsauginio pajūrio kopagūbrio ruožai kraštovaizdžio draustiniuose. Juose išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.2.1. išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – M(S)Ek. Taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas. Leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius, atsižvelgiant į ekosistemos apsaugos reikalavimus, skatinama nenaudoti pesticidų, trąšų, draudžiama statyti pastatus, eksploatuoti naudingąsias iškasenas;
7.2.2. atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – M(S)Er išskirta siekiant erdvinės struktūros formavimo priemonėmis pagal miškotvarkos ir / ar gamtotvarkos planus ir projektus atkurti Kuršių nerijai būdingus gamtinio kraštovaizdžio tipus, taip pat degradavusias ar išnykusias biocenozes. Taikomas atkuriančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, atkuriamos ir išlaikomos būdingos pievų ir medžių grupės, kompleksai;
7.3. rekreaciniai miškai – tai miškai, kurių svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių gamtoje tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Rekreaciniuose miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių IIB grupės miškų naudojimą, reikalavimai. Juose išskirta ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona – MRe, intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona – MRi ir intensyvaus pritaikymo (kopų parkų) miškų ir smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zona – M(S)Ri. M(S)Ri zonoje sudaromos sąlygos kaitintis saulėje, sukuriamos užuovėjos.
8. Vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
8.1. ekosistemas saugantys vandenys – tai talasologinio draustinio Baltijos jūros akvatorija su vertingomis biocenozėmis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, Europos Bendrijos svarbos rūšimis ir buveinėmis. Joje išskirta išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VEk. Jai taikomas išsaugančio ūkininkavimo vandenų ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo ir apsaugos nuo taršos priemonės;
8.2. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys – tai ypatingų apsaugos ar naudojimo priemonių nereikalaujanti nacionalinio parko akvatorija. Bendro naudojimo vandenų grupėje išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
8.2.1. ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VAe. Ji apima Kuršių marių akvatorijas ties Grobšto ir Naglių gamtiniais rezervatais. Taikomas ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo reglamentas, vykdomos žvejybos Kuršių mariose reguliavimo ir apsaugos nuo taršos priemonės;
8.2.2. intensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VAi. Ji apima kitą nacionaliniam parkui priskirtos Kuršių marių akvatorijos dalį. Taikomas intensyvaus apsauginio ūkininkavimo reglamentas, vykdomos žvejybos Kuršių mariose reguliavimo ir apsaugos nuo taršos priemonės;
8.3. rekreaciniai vandenys – tai išimtinai rekreaciniams tikslams naudojamos vandens telkinių dalys. Juose išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
8.3.1. ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRe. Taikomas ekstensyvaus rekreacinio ūkininkavimo reglamentas, vykdomos Baltijos jūros apsaugos nuo taršos ir krantų saugumo užtikrinimo priemonės;
8.3.2. intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRi – uostų akvatorijos. Jos pritaikomos ypač intensyviam naudojimui, pakrantėse gali būti sukurta intensyvi rekreacinė infrastruktūra.
9. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių užstatytos dalys (senieji žvejų kaimai), kuriose siekiama išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį;
9.2. pagal urbanistinę ir architektūrinę specifiką išskirtos šios gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.2.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona – GEk išskirta urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šioje zonoje:
9.2.1.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, reljefas, urbanistinė struktūra ir užstatymo pobūdis, vertingų statinių architektūrinė išraiška ir kitos kultūros paveldo objektų ir saugomų vietovių vertingosios savybės;
9.2.1.2. siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, leidžiama atkurti buvusius vertingus pastatus, draudžiama keisti gatvių tinklą, reljefą, sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų aukštį – jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nenustato kitaip, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, taip pat siekiama išlaikyti nepakeistą mišku apaugusių kopų foną, išskyrus atvejus, kai pastatų aukštis mažinamas siekiant panaikinti statybomis padarytą žalą kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtai ir kultūros paveldui;
9.2.1.3. leidžiami tvarkybos darbai – tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams;
9.2.1.4. draudžiama keisti sodybų (pastatų išdėstymo) struktūrą, statyti vietovei nebūdingus pastatus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (įstiklintas pavėsines, uždaras malkines ir kita), mažinti želdynų (įskaitant darželius ir gėlynus) plotus prie namų. Kiemai neasfaltuojami, negrindžiami, kiemų takai ir vietos automobiliams statyti grindžiami neištisine danga (ažūrinėmis trinkelėmis ir kita);
9.2.1.5. teritorijoje L. Rėzos g. 26 ir 26A (Juodkrantė) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos užstatymas: vienas gyvenamasis namas ir vienas priklausinys. Pastatams L. Rėzos g. 26A suteikiama tradicinė žvejo sodybos išvaizda. Pastatai negali būti blokuojami, negali būti naudojami žvejų sodybų pastatams nebūdingi elementai, jungtys tarp gyvenamojo pastato ir priklausinio. Įvažiavimas iš Ievos kalno gatvės pusės nenumatomas. Specialieji reikalavimai nustatomi saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.1.6. teritorijos Preilos g. 53–61 (Preila) naudojimo reikalavimai nustatomi saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.1.7. sklype Lotmiškio g. 1 (Nida) gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriamas iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp pastatų;
9.2.1.8. sklype Naglių g. 17 (Nida) paliekamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Rekonstruojant pastatus turi būti mažinamas pastatų tūris ir užstatymo tankumas, nenumatomos Kuršių nerijai nebūdingos jungtys tarp besiribojančiuose sklypuose esančių priklausinių, formuojami Nidos senajai daliai būdingi sodybos želdiniai;
9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:
9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra;
9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną;
9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip;
9.2.2.4. sklypui Pamario g. 28 (Nida) nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Jame neleidžiama naujų pastatų statyba, nedidinamas esamų pastatų užstatymo tankumas ir aukštis, galimi remonto darbai;
9.2.2.5. sklype Purvynės g. 9 (Nida) paliekamas esamas užstatymo tankumas ir pastatų aukštis, rekonstruojant pastatus mažinamas užstatymo tankumas ir pastatų aukštis pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.6. sklype Skruzdynės g. 1 (Nida) nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdas, pastatams – poilsio paskirtis, paliekamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis;
9.2.2.7. sklype Skruzdynės g. 24 (Nida) nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis, gali būti atliekami tik paprastojo remonto darbai, siekiant išsaugoti peizažinės paskirties erdves pamario ir marių panoramoms apžvelgti, teritorija negali būti aptverta tvoromis ir intensyviai želdinama;
9.2.2.8. sklype Purvynės g. 1 (Nida) nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis;
9.2.2.9. sklype Pervalkos g. 44 (Pervalka) pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.10. sklypuose Preilos g. 3 ir 3A (Preila) nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis, nestatomi priklausiniai;
9.2.2.11. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 6, 6A, 6B ir 6C (Pervalka), nedidinamas teritorijos užstatymo tankumas ir pastatų aukštis. Pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.12. rekonstruojant pastatus esamų ir / ar buvusių poilsio namų teritorijose Pervalkos g. 19 ir 21 (Pervalka), nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Teritorija tvarkoma ir pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.13. sklype L. Rėzos g. 31 (Juodkrantė) gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, paliekant neužstatytus tinklams džiovinti naudotus žemės plotus. Jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas, kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama;
9.2.2.14. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 3 ir 5 (Pervalka), nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas;
9.2.2.15. sklypuose Kalno g. 12 ir 12B (Juodkrantė) rekonstruojami sovietiniais metais pastatyti pastatai, nedidinant esamo užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Jų architektūrinė išvaizda orientuojama į greta esančių vilų, viešbučių ir svečių namų išvaizdą, išlaikomas senosioms viloms būdingas masteliškumas, proporcijos, aukštis. Pastato, statomo buvusios valgyklos vietoje, aukštingumas – 1 aukštas su mansarda[2]. Teritorija tvarkoma, naujų pastatų statyba numatoma, pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.16. teritorijoje tarp Miško ir Kalno gatvių (Juodkrantė), apimančioje 2001 m. rugsėjo 5 d. patvirtinto detaliojo plano teritoriją, esančiuose pastatuose gali būti atliekami remonto ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Pagal istorinius dokumentus atkuriama vila „Lile“, statybos orientuojamos į prieškario pastatų tūrį ir stilistiką;
9.2.2.17. Preilos centrinėje dalyje (sklypai Preilos g. 69, 71, 73, 73A, 73B, 73C, 75 ir įsiterpusios teritorijos, kurioms nesuformuoti žemės sklypai) nenumatoma naujų poilsio ir aptarnavimo pastatų statyba, nebūdingos architektūros esamas prekybos centras rekonstruojamas, perstatomas pagal Kuršių nerijos tradicinei architektūrai taikomus reikalavimus;
9.2.3. kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona – GEp išskirta vertingų planinės struktūros elementų turinčiose, tačiau praradusiose architektūrinę ir užstatymo vertę Kuršių nerijos urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose transformavimo ir atnaujinimo priemonėmis pagrįstu būdu. Taikomas pertvarkomojo tvarkymo reglamentas, užtikrinama planinės struktūros, jos elementų apsauga:
9.2.3.1. leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkančią architektūrinę išraišką: būtina parengti Nidos centrinės dalies, priskirtos GEp zonai, detaliojo plano koncepciją, kurios tikslas – suteikti centrui reikšmingumo, atkurti prarastus funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka, pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus, atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves. Teritorijoje turi vyrauti visuomeninė paskirtis. Į šią tvarkymo zoną patenkantys sovietinių metų pastatai teisės aktų nustatyta tvarka rekonstruojami arba griaunami, rekonstruojami plokščiastogiai pastatai skaidomi dalimis, uždengiami šlaitiniais čerpių stogais. Būtina žvejų gamybinės bazės konversija (pertvarkymas), pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai aplinkai; centre šalia uosto turi būti sudarytos sąlygos prekiauti žuvimi, uosto teritorijoje gali būti įrengta (naudojama) laikina vieta šventiniams renginiams;
9.2.3.2. sklype Naglių g. 20 (Nida) rekonstruojant esamus poilsio namus ar jų vietoje statant naujus, pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai aplinkai, nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir didžiausias pastatų aukštis, pastatų tūriai skaidomi dalimis, atitinkančiomis Kuršių nerijai būdingą architektūrą ir medžiagas. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: prie pastato po detaliojo plano patvirtinimo (2004 m. rugsėjo 22 d.) pristatytas stiklinis priestatas teisės aktų nustatyta tvarka išardomas, taip pat išardoma pavėsinė šiaudiniu stogu prie Naglių g.;
9.2.3.3. Juodkrantėje GEp priskirtoje teritorijoje naujų pastatų statyba nenumatyta, išskyrus aptarnavimo pastatą / pastatus (nenumatant galimybės juose teikti nakvynės paslaugas) numatytame mažųjų laivų (jachtų) uoste ir 1 aukšto pagalbinį pastatą su mansarda, skirtą pietinėje Juodkrantės dalyje esančio stadiono reikmėms (persirengimo kambariams, dušinėms ir panašiai);
9.2.3.4. Preilos dalyje, priskirtoje GEp kraštovaizdžio tvarkymo zonai, turi būti užtikrinta, kad pėstieji galėtų eiti nuo sankryžos link marių ir prieplaukos, galima esamų poilsio paskirties pastatų rekonstrukcija: tūrius skaidant ir projektuojant artimus tradicinių žvejo sodybos pastatų tūriams, proporcijoms, naudojant tradicines spalvas ir medžiagas, galimas aukštingumas – 1 aukštas su mansarda, pastatai ne aukštesni kaip 8,5 metro. Šie aukščio apribojimai netaikomi rekonstruojant esamus pastatus pagal iki šio plano patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus;
9.2.3.5. Juodkrantėje, prie marių esančioje teritorijoje, įskaitant sklypą L. Rėzos g. 1A, privalomai teismo sprendimu atkuriama istoriškai iki 2000 metų susiformavusi užstatymo linija, nugriaunami istorinį užstatymą, teritorijos vaizdą ir savitumą iškreipę pastatai. Papildomai teritorija negali būti užstatyta, vietoj 3 pastatų (jachtininkų viešbučių) gali būti atkuriamas iki 2000 metų buvęs 1 pastatas kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje (GEk). Siekiant izoliuoti „Ąžuolyno“ tūrį Juodkrantės panoramoje, matomoje iš marių, esančią neužstatytą teritoriją rekomenduojama apželdinti būdingais Juodkrantei želdiniais. Užstatytose teritorijose nedidinamas esamas pastatų aukštis ir esamas užstatymo tankumas, išskyrus atkuriamą buvusį pastatą;
9.2.3.6. būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. Čia gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą, muziejinė ekspozicija. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (toliau – Planas) numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą – iš Gintaro įlankos Juodkrantėje į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa), kurioje yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė. Jeigu, įvertinus naujo druskų sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Druskos sandėlį pastačius naujoje vietoje, esamas druskų sandėlio pastatas šiaurinėje Gintaro įlankos dalyje Juodkrantėje teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunamas, teritorija rekultivuojama. Gintaro įlankoje esantys pagal paskirtį nenaudojami menkaverčiai statiniai griaunami, tvoros nukeliamos, išlaikant visuomenei atvirą erdvę. Šie statybos ir griovimo darbai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka;
9.2.3.7. Gintaro įlankos pietinėje dalyje įrengiamas nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras;
9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos:
9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis. Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos. Juodkrantėje, į pietus nuo Gintaro įlankos, numatoma galimybė įrengti Kadetų mokyklą, turinčią reikiamą infrastruktūrą (pagal poreikį gali būti įrengiama praktinė mokymo bazė, laboratorijos, ikiprofesinio rengimo centras, biblioteka-skaitykla, bendrabutis, valgykla, stadionas ir kita). Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki 10 metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;
9.3.2. intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės:
9.3.2.1. Taikos g. 4A ir 4C (Nida) suformuotuose sklypuose nedidinamas teritorijos esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Plokščiastogius garažus tikslinga rekonstruoti pagal bendrą projektą, nedidinant esamo tūrio;
9.3.2.2. žemės sklypams G. D. Kuverto g. 7 (Nida) pagal esamą poilsio pastatų paskirtį nustatomas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdas, paliekamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis;
9.3.2.3. sklypuose Ievos Kalno g. 8, 10 ir 12 (Juodkrantė) neleidžiama didinti užstatymo tankumo ir esamo pastatų aukščio, plėsti užstatymo į šlaitus. Šlaituose negalima įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių išraiškingos kopos šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir įrenginiai ir kita. Neveikiančią skysto kuro katilinę galima rekonstruoti, nedidinant užstatymo tankumo, tūrio, nekasant šlaitų, neleidžiama jos pritaikyti gyvenamajai paskirčiai;
9.3.2.4. teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir / ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms;
9.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai rekreacijai intensyviai plėtoti skirtos teritorijos (žemės sklypai), kuriose darbai vykdomi pagal specialiuosius ir / ar detaliuosius planus, užtikrinant šiose teritorijose reikiamos kokybės rekreacinę aplinką, poilsiautojų saugumą, tinkamą numatytos veiklos įgyvendinimą. Išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.4.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona – NRn išskirta esamuose ir numatytuose pajūrio bei pamario pliažuose arba jų aplinkoje. Taikomas subnatūralios rekreacinės aplinkos formavimo reglamentas, galima tik nesudėtingų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių statyba, užtikrinant jų dermę su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu, taikant būdingus žvejų sodybų ar senųjų vilų dekoratyvius elementus:
9.4.1.1. NRn1 – rekreacinė teritorija pamaryje pietinėje Nidos dalyje. Joje gali būti esama mažojo golfo infrastruktūra, o prie marių – infrastruktūra buriuotojams, išsaugoma gamtinė aplinka, kraštovaizdis. Šioje teritorijoje, esančioje vizualinėje vertingiausios urbanistinio draustinio dalies ir Didžiojo kopagūbrio aplinkoje, naujų pastatų statyba negalima;
9.4.1.2. NRn2 ir NRn4 – teritorijos, skirtos sporto ir žaidimų aikštelėms su minimalia infrastruktūra (įskaitant persirengimo patalpas);
9.4.1.3. NRn3 – Nidos paplūdimio teritorija, NRn5 – Preilos paplūdimio teritorija, NRn6 – Pervalkos paplūdimio teritorija, NRn7 – Juodkrantės paplūdimio teritorija, NRn8 – Alksnynės paplūdimio teritorija, NRn9 – Smiltynės paplūdimio teritorija. Galima statyti tik paplūdimio įrangą, kuri turi būti savita, atitinkanti Kuršių nerijos architektūros bruožus ir formas, dekoratyvi, naudojamos natūralios medžiagos. Šiose teritorijose vykdoma laikina (sezoninė) prekyba, teikiamos kitos paslaugos netrikdant poilsiautojų ramybės;
9.4.1.4. NRn10 – teritorija Smiltynėje į pietus nuo naujosios (antrosios) perkėlos. Galima kurti rekreacinę infrastruktūrą: įrengti atokvėpio vietas, poilsiavietes, sporto ir žaidimų aikšteles;
9.4.2. urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona – NRu išskirta esamose ir siūlomose stacionarių rekreacinių statinių kompleksų teritorijose. Taikomas urbanizuotos rekreacinės aplinkos formavimo reglamentas, užtikrinamas principinis pastatų tūrio ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenviečių erdvine-planine struktūra ir architektūra:
9.4.2.1. NRu1 – Nidoje pajūrio užkopėje prie centrinio tako numatyta teritorija, kurioje numatomas statyti savitas jūros terapijos centras, neteikiantis apgyvendinimo ir nakvynės paslaugų. Jis skirtas specialioms gydymo ir profilaktikos reikmėms, sveikatinimo procedūroms, naudojant unikalius vietos gamtos išteklius: savitas pajūrio oro sąlygas (jūrinį klimatą, brandžių pušynų, kadagynų mikroklimatą), iškastinį vietinį sapropelį, geoterminius sūrymus ir panašiai. Jūros terapijos centro sprendiniai turi būti išsamiai išnagrinėti, apsvarstyti, viešai aptarti. Siekiant erdvinio estetinio vientisumo, būtina parengti šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos detalųjį planą. Pastatai turi atitikti senųjų vilų užstatymo pobūdį, baseinai gali būti įrengiami specialioms gydymo, profilaktikos ir sveikatinimo procedūroms, atliekamoms su jūros vandeniu, sūrymais ir kita. Pastatai gali būti skirtingo aukštingumo, didžiausias jų aukštis – iki 9 metrų (jūros terapijos centrui būtini technologiniai ar estetiniai akcentai gali būti ne aukštesni kaip 11 metrų). Ši teritorija susideda iš 2 reglamentinių zonų: A – jūros terapijos centras ir B – sporto aikštynas. A teritorijoje galimas užstatymo tankumas iki 20 procentų, B teritorijoje – iki 1 procento teritorijos ploto statiniams, tiesiogiai susijusiems su sporto aikštyno veikla;
9.4.2.2. NRu2 – Nidos pajūrio užkopėje prie centrinio priėjimo esanti teritorija, skirta pliažo aptarnavimo centrui. Sklype Nidos–Smiltynės pl. 7 pastatai 1 aukšto su mansarda, jų architektūrai naudojamos Kuršių nerijai būdingos pastatų architektūros formos ir elementai. Paliekama vyraujanti maitinimo funkcija;
9.4.2.3. NRu3 – „Litorinos“ poilsio namų ir gretima teritorija Nidos pajūryje. Neleidžiama didinti pastatų aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo;
9.4.2.4. NRu4 – rezervinė teritorija valstybės reprezentacijos reikmėms. Parengiamas teritorijos detalusis planas;
9.4.2.5. NRu5 – plokščiastogiai pastatai uždengiami raudonų čerpių šlaitiniais stogais, suteikiant pastatams senųjų vilų architektūrinę išraišką arba jų elementus. Rekonstruojamų garažų aukštis – iki 7,5 metro. Ant Urbo kalno nedidinamas užstatymo tankumas. Teritorijoje turi vyrauti su poilsiu susijusi pastatų paskirtis, po gyvenamosios paskirties pastatais (esamais ir numatytais galiojančiuose detaliuosiuose planuose) esantiems žemės sklypams gali būti nustatytas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Automobilių stovėjimo aikštelės sklype G. D. Kuverto g. 13, jo žemutinėje dalyje, vietoj žemės sklype esančių pastatų galima statyti naują poilsio paskirties pastatą (pastatus), užstatant ne daugiau kaip 10 procentų sklypo ploto, pastato (pastatų) aukštis – iki 8 metrų. Į želdynus pertvarkoma pusė šiame sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės ploto;
9.4.2.6. NRu6 – poilsio namai „Medikas“. Neleidžiama didinti pastatų aukščio. Galimas statinių remontas ir rekonstrukcija, nedidinant statinių tūrio daugiau kaip 10 procentų;
9.4.2.7. NRu7 – Nidos pamaryje esantis Neringos sporto mokyklos ir gelbėjimo stoties sklypas. Galimi pastato remonto, rekonstrukcijos darbai, nedidinant esamo užstatyto ploto daugiau kaip 10 procentų;
9.4.2.8. NRu8 ir NRu9 – urbanizuotos aplinkos rekreacinės zonos su esamomis kavinėmis. Rekonstruojant esamus kavinių pastatus, galima įrengti šlaitinius raudonų čerpių stogus. Jų aukštingumas – 1 aukštas su mansarda;
9.4.2.9. NRu10 – dalis esamos pietinės komunalinės zonos transformuojama į rekreacinę urbanizuojamą teritoriją. Negalima didinti esamo teritorijos užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Ši teritorija susideda iš 2 reglamentinių zonų: A – esamo kempingo zona, B – zona, apimanti esamą sodybą ir kūrybines dirbtuves (menininkų koloniją). Rekonstruojant ūkinės paskirties pastatą B zonoje, būtina mažinti jo tūrį;
9.4.2.10. NRu11 – urbanizuojama zona, apimanti esamus poilsio paskirties pastatus. Vykdant pastatų rekonstrukciją, nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Rekonstruojant pastatus sklypuose Purvynės g. 15, 15A, 15B ir 15C (Nida), poilsio namų tūris architektūriniu sprendimu skaidomas į smulkesnes dalis, mažinamas pastatų tūris, užstatymo tankumas ir intensyvumas. Neleidžiama tverti tvorų šlaituose ar kitaip mechaniškai paveikti kopų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir įrenginiai ir kita. Pastatus tikslinga naudoti poilsiui, žemės sklypams nustatyti atitinkamą žemės naudojimo būdą;
9.4.2.11. NRu12 – šiaurinė buvusi komunalinė teritorija. Šią zoną numatoma transformuoti į urbanizuojamą rekreacinę zoną. Atsižvelgiant į esamą pastatų naudojimą ir savivaldybei priklausančio būsto statybos poreikį, joje gali būti nustatytas gyvenamųjų teritorijų, taip pat komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdas. Vykdant statybos darbus, įrengiami šlaitiniai čerpių stogai, esamas tūris skaidomas išlaikant Kuršių nerijai būdingas pastatų proporcijas, dydžius ir medžiagiškumą, nedidinant užstatymo tankumo daugiau nei 5 procentais ir neviršijant didžiausio pastatų aukščio – 10 metrų, nedidinant pastatų tūrio prie šlaitų. Šioje zonoje galima dengtų teniso kortų statyba. Parengiamas visos zonos detalusis planas, atitinkamai į jį įtraukiant galiojančių detaliųjų planų sprendinius. Šiame plane numatomos statinių, aikštelių, privažiavimo vietos, inžinerinė infrastruktūra. Negalima projektuoti, statyti statinių už šioje zonoje iki 1994 metų susiformavusios išorinės užstatymo linijos. Purvynės g. 59C neleidžiama didinti iki 2000 m. liepos 13 d. buvusio pastato (esamos rūkyklos) tūrio prie šlaito, statyti naujų pastatų kopų šlaituose ar prie jų. Sklype Purvynės g. 69 nedidinti iki 2002 m. liepos 19 d. buvusio sklypo užstatymo tankumo ir pastato aukščio, ūkinį pastatą griauti teisės aktų nustatyta tvarka;
9.4.2.12. NRu13 – urbanizuotos aplinkos teritorija su esama kavine Preiloje. Galima pastato rekonstrukcija;
9.4.2.13. NRu14 – urbanizuotos aplinkos teritorija, skirta pagrindiniam pliažo aptarnavimo centrui Preiloje. Galimos šio centro funkcijos – viešasis maitinimas, sveikatingumo, smulkios prekybos, inventoriaus ir dviračių nuomos paslaugos;
9.4.2.14. NRu15– urbanizuojama rekreacinė teritorija pamaryje Preilos pietinėje dalyje, tiesiogiai susijusi su planuojamu žvejų ir mažųjų laivų uostu. Ji skirta į uostą atplaukiančių laivais žmonių trumpalaikiam apgyvendinimui. Žvejų ir mažųjų laivų uostas ir nakvynei skirti pastatai, tarnaujantys atplaukiančiųjų laivais poreikiams, patenkantys į NFu ir NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonas, sudaro vientisą kompleksą. Jam formuojamas vienas žemės sklypas. Siekiant užtikrinti vientiso komplekso funkcionavimą ir naudojimą visuomenės poreikiams, atplaukiantiesiems vandeniu aptarnauti, jis gali būti perleidžiamas tik kaip vientisas objektas – draudžiama keisti jo paskirtį. Pagal specialią vystymo programą parengiamas šio komplekso ir jo aplinkos Preilos įlankos pietinėje dalyje detalusis planas. Pastatais užstatytas plotas NRu15 nedidinamas. Architektūriniam sprendimui keliami reikalavimai: laivais atplaukusių lankytojų trumpalaikiam apgyvendinimui statomi 1 aukšto pastatai, ne aukštesni nei 8,5 metro, savo architektūrine išraiška, medžiagomis ir spalvomis artimi tradiciniams žvejų namams. Nuo marių pusės jie turi būti pridengti želdiniais;
9.4.2.15. NRu16 – teritorija Pervalkoje, skirta ekokempingui ir vaikų stovyklai. Ekokempingas skirtas dviračiais, vandens transportu ir pėsčiomis atvykstantiems, o ne keliaujantiems kemperiais ir automobiliais turistams. Leidžiama statyti tik nesudėtingus ekokempingo ir vaikų stovyklos statinius, kurių aukštis – iki 6 metrų. Užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai statiniams nustatomi šios zonos detaliuoju planu. Jeigu pastatų naudoti nustatytai funkcijai ateityje nebereikėtų, jie turėtų būti nugriauti, negali būti sudarytos sąlygos juos paversti gyvenamaisiais namais. Teritorija nuo kelio turi būti atskirta želdiniais;
9.4.2.16. NRu17 – užstatyta pajūrio zona Juodkrantėje. Šioje zonoje galima pastatų funkcija – poilsio, gydymo paslaugų teikimas. Pastatų aukštis – ne daugiau kaip 9 metrai;
9.4.2.17. NRu18 – rezervinė teritorija Juodkrantėje. Ši teritorija skirta galimiems praradimams kompensuoti Plane numatytų pašalinti aplinkosaugos požiūriu ne vietoje pastatytų pastatų teisėtiems savininkams, užtikrinant visuomenės interesą ir sudarant teritorines prielaidas sutvarkyti pažeistas vietoves;
9.4.2.18. NRu19 – urbanizuotos aplinkos teritorija, skirta pagrindiniam pliažo aptarnavimo centrui Juodkrantėje. Statiniai turi būti 1 aukšto su mansarda, ne aukštesni kaip 7,5 metro, užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai nustatomi detaliuoju planu;
9.4.2.19. NRu20 – urbanizuotos aplinkos teritorija Juodkrantėje. Projektuojant pastatus, kuriama šioje vietoje buvusios pašto stoties architektūrinė išraiška, galimos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, statiniai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda, užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai nustatomi detaliuoju planu;
9.4.2.20. NRu21 – numatomas Smiltynės pliažo aptarnavimo centras ir ekokempingas. Pliažo aptarnavimo centro pastatas statomas sovietiniais metais statyto pastato vietoje, fiziškai ar vizualiai skaidant stambų pastato tūrį, pastatas ne aukštesnis kaip 9 metrų, užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai nustatomi detaliuoju planu. Atsižvelgiant į tai, kad Smiltynės teritorija skirta intensyviam rekreaciniam naudojimui ir lankymui, šiame aptarnavimo centre galimos ir nakvynės paslaugos, tačiau turi vyrauti su pliažo lankytojų aptarnavimu susijusios paslaugos (komercinės, nuomos, maitinimo, rekreacinės, gydymo ir panašiai), tai yra negalima statyti pastato (viešbučio), kuris būtų skirtas tik žmonėms apgyvendinti. Ekokempinge gali būti įrengta tik minimali jam aptarnauti skirta infrastruktūra, leidžiama statyti ne aukštesnius kaip 6 metrų nesudėtingus pastatus. Užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai nustatomi detaliuoju planu. Šis objektas skirtas dviračiais, vandens transportu ir pėsčiomis atvykstantiems, o ne keliaujantiems kemperiais ir automobiliais turistams. Ši kempingo vieta yra „EuroVelo 10“ trasos atkarpos Nida–Klaipėda pabaigoje;
9.4.2.21. NRu22 – pagrindinis Smiltynės pliažo aptarnavimo be nakvynės centras, kuriame turi būti visos jo lankytojams būtinos paslaugos. Pastatai 1 aukšto su mansarda;
9.4.2.22. NRu23 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija – esamas mažųjų laivų (jachtų) uostas;
9.4.2.23. NRu24 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija šalia delfinariumo, veikiama vizualinės kultūros paveldo objekto (Kopgalio forto) įtakos;
9.4.2.24. NRu25 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija Preiloje. Sklypuose Preilos g. 4, 4B, 4C ir 4D rekonstruojant esamus pastatus, negali būti nustatomas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas, didinamas užstatymo tankumas. Esami garažai (4B, 4C, 4D) pagal bendrą rekonstrukcijos projektą uždengiami šlaitiniais raudonų čerpių stogais, kurių nuolydis turėtų būti 30–40 laipsnių, pastatų aukštis – 7,5 metro. Rekonstruojant garažą Preilos g. 4, nedidinamas esamas užstatymo tankumas, pastato tūris skaidomas į mažesnes dalis, jos uždengiamos dvišlaičiais stogais, kurių aukštis – ne daugiau kaip 7,5 metro. Rekonstruojant garažus, tūriniai stoglangiai negali užimti daugiau kaip 20 procentų stogo ploto. Rekonstruojant pirtį Preilos g. 6, užstatymo tankumas nedidinamas daugiau kaip 10 procentų;
9.4.2.25. NRu26 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija prie Jono kalno. Negalimas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Esami garažai pagal bendrą rekonstrukcijos projektą uždengiami šlaitiniais stogais. Šlaituose negalima įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių išraiškingų kopų šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir įrenginiai ir kita;
9.5. eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai svarbiausių Kuršių nerijos vandenviečių teritorijos. Išskirta subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos gavybinių sklypų (vandenviečių) kraštovaizdžio tvarkymo zona – NLn tvarkoma pagal požeminio vandens gavybos technologijos ir vandenviečių apsaugos reikalavimus;
9.6. komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai Kuršių nerijoje esančių komunalinio ūkio infrastruktūros objektų teritorijos. Išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.6.1. ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona – NFn. Tvarkoma pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, kiek įmanoma maksimaliai mažinant technogenizaciją, neigiamą įrenginių vizualinį poveikį Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. Užtikrinama gera aplinkos ekologinė būklė;
9.6.2. intensyviai technogenizuotos aplinkos komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona – NFu. Tai mažųjų laivų uostų, komunaliniais, ūkiniais ir kelių aptarnavimo infrastruktūros objektais užstatytos arba jiems skirtos teritorijos, kuriose numatyta tokia funkcija. Tvarkoma pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, tiesioginė funkcinė paskirtis architektūriniame sprendime maksimaliai derinama prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio. Užtikrinama gera aplinkos ekologinė būklė. Specialios nuostatos:
9.6.2.1. šiai zonai priskirta dalis Nidos esamos pietinės komunalinės ir ūkinės teritorijos, užstatytos įvairiais komunaliniais, pramonės ir sandėliavimo objektais. Teritorijoje negalima didinti esamo užstatymo tankumo, esamų pastatų aukščio iki esamų pastatų didžiausio aukščio ir didžiausio pastatų aukščio. Rekonstruojant pastatus ar jų vietoje statant naujus, didelį sandėliavimo ir kitos ūkinės paskirties esamų pastatų tūrius būtina mažinti, skaidyti dalimis, tai yra vietoj jų turi atsirasti mažesnio tūrio pastatai;
9.6.2.2. Preilos žvejų ir mažųjų laivų uosto teritorija tvarkoma pagal prieplaukų ir mažųjų laivų uosto kūrimo reikalavimus. Gali būti statomas uosto aptarnavimo pastatas žvejų reikmėms, taip pat atplaukiantiesiems vandens transporto priemonėmis aptarnauti, įrengiami žvejų reikmėms naudojami statiniai ir įranga;
9.6.2.3. Smiltynės mažųjų laivų uosto teritorija tvarkoma pagal prieplaukų ir mažųjų laivų uosto kūrimo reikalavimus. Mažųjų laivų uostui reikalinga minimali infrastruktūra, pastatai ir statiniai numatomi rengiant detalųjį planą. Gali būti statomas uosto aptarnavimo pastatas atplaukiantiems lankytojams ir jūrinio paveldo parko reikmėms;
9.7. komunikacinės ir inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai Kuršių nerijoje esančių stambesnių transporto infrastruktūros objektų teritorijos. Išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.7.1. ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona – NTn. Tvarkoma pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, maksimaliai sumažinant technogenizaciją. Šiai zonai priskirta krašto kelio Smiltynė–Nida juosta ir automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat aviacinė lauko aikštelė. Miškai, patenkantys į kelio juostą, tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1872). Saugiam eismui pavojų keliantys medžiai ir krūmai genimi ir kertami suderinus su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Kelio juostoje draudžiami plynieji kirtimai. Specialios nuostatos:
9.7.1.1. esama automobilių stovėjimo aikštelė Kuršių g. 2 (Nida) naudojama automobiliams laikyti arba išardoma, teritorija rekultivuojama;
9.7.1.2. esama automobilių stovėjimo aikštelė prie pietinio įvažiavimo į Nidą nuo Taikos g. atskiriama želdinių juosta;
9.7.1.3. buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje Preiloje pastatų statyba Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) nebuvo numatyta, Plane pastatų statyba taip pat nenumatoma. Aikštelė turi būti naudojama automobiliams laikyti. Jeigu aikštelę naudoti pasidarytų netikslinga, ji išardoma, teritorija rekultivuojama;
9.7.2. intensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona – NTu. Tvarkoma pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, objektai maksimaliai derinami prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio. Ši zona išskirta Smiltynės perkėlos prieplaukos teritorijai ir turistinių autobusų stovėjimo aikštelei pietinėje Nidos dalyje su lankytojams aptarnauti skirtais komercinės paskirties pastatais;
9.8. edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai Kuršių nerijoje esamų ar numatomų muziejinių ekspozicijų ir edukacijai skirtos teritorijos. Išskirtos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
9.8.1. subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos edukacinė kraštovaizdžio tvarkymo zona – NDn nustatyta Kopgalio jūrų muziejaus laivų ekspozicijos teritorijai. Tvarkoma pagal mokslo ir švietimo plėtojimo reikalavimus, užtikrinant edukacinio naudojimo sąlygas;
9.8.2. urbanizuotos aplinkos edukacinė kraštovaizdžio tvarkymo zona – NDu nustatyta šioms teritorijoms: Smiltynėje buvusio Kopgalio kaimo teritorijai, planuojamai kuršių buities ekspozicijai (muziejui) po atviru dangumi pietinėje Pervalkos dalyje, Karinių oro pajėgų bazės teritorijai (Žaliasis kelias 1). Pervalkoje siūloma sukurti kuršių kaimelį, būdingą XX a. viduriui, eksponuoti būdingą pastatų išdėstymą, sklypų sutvarkymą, įrangą, tinklų džiovinimo būdus, prieplauką su senaisiais laivais ir taip toliau. Ji tvarkoma pagal mokslo ir švietimo plėtojimo reikalavimus, užtikrinant pažintinio lankymo galimybes;
9.9. gynybinės (karinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai Kuršių nerijoje esančios krašto ir sienos apsaugos infrastruktūros objektų teritorijos. Išskirta urbanizuotos aplinkos gynybinė (karinė) kraštovaizdžio tvarkymo zona – NHu. Tvarkoma pagal numatytų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus.
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
10. Pagrindines nacionalinio parko gamtos apsaugos kryptis lemia šios svarbiausios nuostatos:
10.1. išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus ir objektus;
10.2. išlaikyti gamtinės ekosistemos stabilumą;
10.3. atkurti pažeistus ar pakeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus.
11. Siekiant išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus ir objektus:
11.1. siūloma suteikti gamtos paminklų statusą:
11.1.1. geomorfologinio gamtos paminklo – Giedružės kopai, Parnidžio kopai ir Avinkalnio ragui; hidrografinio gamtos paminklo – Ožkų rago ežerėliui;
11.1.2. botaninio gamtos paminklo – buveinėms Eglių slėnyje, Dainininkų slėnyje ir Griekynės raguvoje;
11.2. gamtos paveldo objektų ir paminklų apsaugai sustiprinti rekomenduojama taikyti mechanines priemones – tverti medinėmis ar vielinėmis konstrukcijomis, nemenkinančiomis estetinio vaizdo. Šios priemonės būtinos Parnidžio kopoje, siekiant užtverti pagrindines prieigas prie galimo nusileidimo vietų, atitverti patekimą į Grobšto gamtinį rezervatą nuo Parnidžio kopos ir reguliuoti lankytojų srautą Naglių gamtiniame rezervate;
11.3. nestatyti naujų pastatų ant Didžiojo kopagūbrio;
11.4. ant apsauginio pajūrio kopagūbrio galima statyti tik gelbėjimo stotis.
12. Išlaikomas nacionalinio parko gamtinės ekosistemos stabilumas:
12.1. nacionalinis parkas yra Lietuvos gamtinio karkaso dalis – svarbi sudėtinė didžiosios tarptautinės svarbos Baltijos pajūrio geoekologinės takoskyros dalis. Svarbiausios dalys – Baltijos jūros akvatorija ir nacionalinio parko sausumos dalyje esantys gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio ir geomorfologiniai draustiniai. Nacionalinio parko gamtiniam karkasui stiprinti numatoma:
12.1.1. intensyvinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose – didinti jų biologinę įvairovę, formuoti daugiau mišrių medynų;
12.1.2. stabdyti nacionalinio parko gamtinių teritorijų užstatymą, nenumatyti planavimo dokumentuose, neprojektuoti ir nestatyti gamtos požiūriu vertingose teritorijose gyvenamųjų, rekreacinių, komunalinių, ūkinių ir kitokių statinių;
12.1.3. projektuojant ir statant naujus pastatus greta Didžiojo kopagūbrio, išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo jo šlaito apatinės briaunos;
12.2. aplinkos kokybei palaikyti ir gerinti siūloma:
12.2.1. išlaikyti akvatorijų higienos kokybę;
12.2.2. plėtoti atliekų surinkimo ir išvežimo iš nacionalinio parko infrastruktūrą (tai numatoma bendrųjų planų sprendiniais);
12.2.3. vykdyti aplinkos kokybės monitoringą;
12.3. veikla draustiniuose planuojama, atsižvelgiant į gamtos išsaugojimo prioritetą, pagal nacionalinio parko kraštovaizdžio tvarkymo zonavimą;
12.4. neleidžiama naftos, dujų ir kitų naudingųjų iškasenų paieška ir telkinių eksploatavimas tiek nacionalinio parko sausumoje, tiek jo akvatorijose. Neleidžiama eksploatuoti naudingųjų iškasenų, išskyrus reglamentuotą gintaro, požeminių vandenų, geoterminio sūrymo ir iškastinio sapropelio gavybą. Jų gavybos vietos parenkamos ne rezervatuose ir draustiniuose, atlikus visas reikiamas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
13. Rekomenduojama vykdyti šiuos nacionalinio parko būdingo gamtinio kraštovaizdžio atkūrimo darbus:
13.1. atkurti pamario palvės pievų ir medžių grupių gamtinį kompleksą Karvaičių kraštovaizdžio draustinio Bulvikio, Didžiojo Preilos, Pervalkos ir Birštvyno raguose;
13.2. renatūralizuoti kupstynės ir rumbių kraštovaizdį ruožuose palei Giedružės, Vecekrugo, Preilos, Karvaičių ir Skirpsto kopas Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje ir Naglių ir Grobšto gamtinių rezervatų reguliuojamos apsaugos zonose;
13.3. palaikyti smėlio kopų kraštovaizdį Naglių ir Grobšto gamtinių rezervatų reguliuojamos apsaugos zonose – neleisti joms užželti krūmais ir medžiais;
13.4. kraštovaizdžio formavimo kirtimais Naglių gamtiniame rezervate atverti apžvalgos „langus“ į Pilkąsias kopas.
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
14. Nacionaliniame parke šiuo metu yra 150 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 6 urbanistinės vietovės – Smiltynė, Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Nida, Preila – pripažintos kultūros vertybėmis, saugomomis viešajam pažinimui ir naudojimui. Plane šių vertybių teritorijos sutampa su kultūrinių urbanistinių / architektūrinių draustinių ribomis.
15. Kuršių …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.